LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VIDAUS STANDARTŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS METODIKŲ PARENGIMO TVARKOS
1999 m. birželio 3 d. Nr. 272
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 60 -1572) 9 straipsnio 2 dalimi,
1. Tvirtinu Sveikatos priežiūros įstaigų vidaus standartų ir sveikatos priežiūros metodikų parengimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas
1999 06 03 įsakymu Nr. 272
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VIDAUS STANDARTŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS METODIKŲ PARENGIMO TVARKA
Vidaus standartų parengimo tvarka
1. Taikymo sritis.
Įstaigos vidaus standartų (įstaigos veiklos organizavimo) parengimo ir tvirtinimo tvarka.
2. Normatyvinės nuorodos.
2.1. 1998 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 571 5 schema – „Standartai“;
2.3. Lietuvos standartas LST 0-3-1:1999lt. Standartizacija. 3 dalis. Lietuvos standartų turinys ir įforminimas. 1 dalis. Bendrosios nuostatos;
3. Terminai ir apibrėžimai.
Standartas yra susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos institucijos priimtas dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos ir kuris skirtas pasiekti optimalią tvarką tam tikroje srityje (LST 0-1:1999).
Visi sveikatos priežiūros standartai (organizaciniai ir profesiniai) yra dokumentai, kurie:
– yra parašyti;
– nustato taisykles, pagal kurias teikiama paslauga (struktūros standartai), nurodo, kaip teikiama paslauga (proceso standartai) ir kokios planuojamos pasekmės (rezultatų standartai);
– yra patvirtinti valdžios institucijos (įstaigos vadovas tvirtina įstaigos vidaus standartus, įstaigos steigėjas tvirtina savo regiono įstaigoms adaptuotus išorės standartus, Sveikatos apsaugos ministerija – nacionalinius standartus).
Vidaus standartai nustatomi ir patvirtinami, kartu nurodant įstaigos veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos vertinama, kaip vykdomi nustatyti ir patvirtinti reikalavimai.
Vidaus (kokybės vadybos) standartai – tai įstaigoje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, procesų ir rezultatų standartai.
Paslauga – tai teikėjo ir kliento atliekamų, veikiant vienam kitą, veiksmų ir teikėjo vidaus veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti, rezultatas (LST 0-1:1999).
Sveikatos priežiūros paslauga – tai sveikatos priežiūros organizatorių, medicinos personalo ir paciento atliekamų, veikiant vienam kitą, veiksmų ir sveikatos priežiūros įstaigos vidaus veiklos, skirtos paciento poreikiams tenkinti, rezultatas.
Struktūros standartai – tai sveikatos priežiūros įstaigos veiklą reguliuojanti teisinė bazė, įstaigos ištekliai (personalas, lėšos, įrenginiai, prietaisai, priemonės, metodai ir organizacinės struktūros) bei jų panaudojimas įstaigos veiklai, skirtai paciento poreikiams tenkinti. Struktūra nurodo sveikatos priežiūros teikėjų įgaliojimų ir atsakomybės mastą. Patvirtinti struktūros standartai yra privalomi ir jų negalima keisti be įgaliotų asmenų sprendimo (jų nesilaikant, neužtikrinamas paciento, personalo ir pačios įstaigos saugumas).
Procesas – tai išteklių ir veiksmų visuma, sąnaudas paverčianti rezultatu (LST 0-1:1999).
Proceso standartai nurodo, kaip teikiama paslauga, tai yra kaip įstaigoje dirbantys vadybininkai organizuoja personalo darbą ir naudoja išteklius, siekdami planuoto ir skirto paciento poreikiams tenkinti rezultato.
Leidžiami nukrypimai nuo proceso standartų, jeigu jie pateisinami ir priimtini. Sprendimą nukrypti nuo šių standartų motyvuotai dokumentuoja ir priima asmenys, turintys įgaliojimus tokius sprendimus priimti.
Rezultatų (pasekmės) standartai – tai sveikatos priežiūros paslaugų įvykdymo laipsnis, kurį planuojama pasiekti, jeigu bus atitinkama struktūra ir procesai vyks pagal nustatytus reikalavimus.
Standartizacijos objektai yra gamybinės ir intelektinės veiklos rezultatai, kurie gali būti daug kartų panaudoti (pakartoti, atgaminti, atkurti) bet kurioje veiklos srityje (LST 0-1:1999).
Produktas yra veiklos ar procesų rezultatas, kuris gali būti materialus, pvz., perdirbtos medžiagos, ar nematerialus, pvz., intelektinės veiklos rezultatai ar jų deriniai, kurie gali būti reikalingi pacientui – pageidautini rezultatai arba nereikalingi – nepageidautini rezultatai.
Susitarimas (consensus) – daugelio suinteresuotųjų pritarimas esminiams dalykams, pasiektas įvertinus visų nuomones bei suartinus skirtingus požiūrius. Susitarimas nebūtinai turi reikšti vieningumą (LST 0-1:1999).
Atitikties įvertinimas – bet kokia veikla, susijusi su tiesioginiu ar netiesioginiu nustatymu, kad vykdomi atitinkami reikalavimai (LST 0-3-3:1999).
4. Standartų parengimo tvarkos lygmenys.
Priede nurodytų standartų rengimo ir tvirtinimo procesą koordinuoja „Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos“ darbo grupė pagal antrame punkte nurodytas normatyvines nuorodas.
Vidaus standartų rengimo ir tvirtinimo procedūra:
4.1. pirmas etapas:
– Valstybinė medicininio audito inspekcija pagal „Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos“ 1999 metų darbo priemonių planą bei kiti Standartų lentelėje (priedas) nurodyti rengėjai parengia ir patvirtina tipinius įstaigų veiklos organizavimo (vadybinius, įskaitant ir struktūrinius) standartus. Parengimo laikas – iki 2000 01 01;
– įstaigos per tą patį laikotarpį visus įstaigos veiklą reguliuojančius išorės ir vidaus reikalavimus sugrupuoja pagal kokybės vadybos standarto principus (LST EN ISO 9002:1995). Patvirtinti reikalavimai, prieštaraujantys kokybės vadybos standarto principams ar su jais nesusiję, registruojami į atskirą norminių dokumentų grupę. Įvykdymo laikas – 2000 01 01;
4.2. antras etapas:
– nustatyta tvarka patvirtintus tipinius šalies vidaus standartus steigėjai adaptuoja ir patvirtina savo regiono įstaigoms iki 2000 04 30;
– įstaigos vadovas steigėjo patvirtintus tipinius vidaus standartus pritaiko prie įstaigos galimybių bei išteklių ir juos patvirtina. Įvykdymo laikas – iki 2000 10 30.
5. Vidaus standartų parengimo objektas.
Sveikatos priežiūros įstaigų vidaus standartai (struktūra, procesai, rezultatai).
6. Vidaus standartų parengimo tikslai:
– aiškiai nurodyti, kas, ką ir kaip atlieka, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
– turėti pagrindą sveikatos priežiūros paslaugoms vertinti ir lyginti;
– nustatyti pastovų geros praktikos pavyzdį, tokiu būdu sumažinant proceso kintamumą;
– taupyti resursus;
– gerinti sveikatos priežiūros kokybę, apsaugant pacientų sveikatą, gyvybę ir interesus.
7. Vidaus standartų parengimo principai:
– vidaus standartai turi būti naudingi ne atskiriems fiziniams ar juridiniams asmenims, bet visuomenei. Vidaus standartai neturi būti rengiami norint padėti siekti didelio paslaugų, kuriomis suinteresuoti atskiri sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ar komercinių tikslų turinčios žmonių grupės, pranašumo;
– vidaus standartai neturi kartotis, tai reiškia, kad vienu metu neturi būti rengiami tos pačios srities skirtingi standartai;
– rengiant vidaus standartus išlaikoma nuostatų vienovė, tai reiškia, kad standartų nuostatos neturi prieštarauti viena kitai. Jos turi būti pateiktos aiškiai, glaustai, nedviprasmiškai, kad būtų galima patikrinti sveikatos priežiūros gaminių, procesų, paslaugų ir kitų nustatytų reikalavimų atitiktį;
– vidaus standartai rengiami derinant visų suinteresuotų šalių poreikius (jame pateikti reikalavimai turi būti priimtini visiems suinteresuotiems sveikatos priežiūros subjektams);
– vidaus standartai turi būti reguliariai tikrinami ir, jeigu reikia, atnaujinami.
Sveikatos priežiūros metodikų parengimo tvarka
Profesiniai standartai (specialistų normos, diagnostikos ir gydymo arba sveikatos priežiūros metodikos) rengiamos pagal tuos pačius standartų rengimo reikalavimus ir principus, kurie nurodyti vidaus standartų parengimo tvarkos dalyje bei normatyvinėse nuorodose. Profesinių standartų rengėjai nurodyti Standartų lentelėje. Sveikatos priežiūros metodikų rengimo eiliškumas, darbų mastas ir parengimo laikas nustatomi kolegialiai asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupėje, dalyvaujant suinteresuotų šalių atstovams, prioritetais pasirenkant dažniausiai pasitaikančias ligas ir klinikines būkles, ligas, kurių gydymas yra rizikingas ir kurių technologijos yra brangios.
Valstybės mastu parengti ir patvirtinti sveikatos priežiūros metodikų standartai yra išorės standartai, įstaigos galimybėms ir ištekliams pritaikytos bei įstaigoje patvirtintos sveikatos priežiūros metodikos yra įstaigos vidaus standartai. Kadangi geriausi ir veiksmingiausi tie standartai, kurie yra kolektyvinio sprendimo rezultatas ir kuriuos kuriant dalyvauja asmenys, vėliau naudosiantys šiuos standartus savo kasdieniame darbe, todėl pagrindiniais profesinės praktikos standartų (sveikatos priežiūros metodikų) rengėjais pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys profilinių klinikų medicinos specialistai, jų mokslo draugijos. Sveikatos priežiūros metodikos rengiamos ligoms ir/ar klinikinėms būklėms.
Sveikatos priežiūros metodikų rengimo proceso etapai:
1. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupė atlieka profilinių klinikų specialistų ir mokslo draugijų apklausas, skirtas antrame punkte numatytam darbui atlikti. Įvykdymo laikas – 1999 11 30.
2. Gautų profilinių klinikų ir draugijos narių pasiūlymų pagrindu asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupė su Standartų lentelėje nurodytais sveikatos priežiūros metodikų rengėjais iki 2000 01 30 aptaria ir susitarimo principu sudaro sveikatos priežiūros metodikų rengimo planą, kuriame nurodo:
– metodikų rengimo eiliškumą;
– parengimo terminus;
– rengėjus (ekspertus);
– recenzentus;
– darbui atlikti reikalingas lėšas.
Rengėjų bei recenzentų skaičius priklauso nuo rengiamų metodikų dydžio.
3. Parengtas planas aptariamas ir patvirtinamas bendrame profilinių klinikų ir specialistų draugijos posėdyje iki 2000 04 30.
4. Profilinių klinikų ir draugijos bendrame posėdyje patvirtintą metodikų rengimo planą su metodikų parengimui planuojama lėšų sąmata rengėjai iki 2000 05 30 pateikia asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupei.
5. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupė iki 2000 06 30 organizuoja viešą išplėstinį posėdį, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos, profilinių klinikų bei specialistų mokslo draugijų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Slaugos specialistų organizacijos atstovams. Vadovaujantis standartų rengimo principais (Vidaus standartų parengimo tvarkos 7 punktas), įvertinus planuojamų rengti metodikų bei reikalingų lėšų dydį, posėdyje dalyvaujantys suinteresuotų šalių įgalioti atstovai susitarimo pagrindu patvirtina galutinį bendrą sveikatos priežiūros metodikų rengimo planą.
6. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupė iki 2000 08 30 nustatyta tvarka su sveikatos priežiūros metodikų rengėjais (ekspertais) sudaro metodikų rengimo sutartis, kuriose nurodo metodikų rengimo reikalavimus ir terminus.
7. Rengėjai metodikos projektą, parengtą pagal standartų rengimo reikalavimus, sutartyse numatytu terminu pateikia recenzentams.
9. Rengėjai metodikos projektą su recenzijomis pateikia profilinėms klinikoms ir specialistų draugijos valdybai.
10. Profilinės klinikos drauge su specialistų draugijos valdyba, teigiamai įvertinusios projektą, jį teikia svarstyti visuotiniam draugijos posėdžiui, sudarant galimybę draugijos nariams iki posėdžio susipažinti su metodikų projektu.
11. Projektą įvertinus neigiamai, profilinės klinikos ir draugijos valdyba sprendžia dėl tolesnio projekto rengimo (pvz., teikia siūlymus tiems patiems rengėjams; jei recenzentų įvertinimas neigiamas, pakeičia ir/ar papildo rengėjų grupę).
12. Projektą įvertinus teigiamai, profilinės klinikos ir draugijos valdyba projektą su recenzijomis ir bendro posėdžio išvadomis pateikia draugijos posėdžiui. Draugijos nariai apsvarsto projektą, pateikia savo pastabas ir pasiūlymus, numato kito draugijos posėdžio datą, ne vėliau kaip po mėnesio, galutiniam pataisytam projektui priimti.
14. Rengėjai (ekspertai) sutartyje numatyta tvarka patvirtina metodikų projektą, kaip šalies standartą.
Priedas
Standartai
|
|
|
Esmė |
Rengėjas |
Įteisinimas |
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Organizaciniai
|
|||
|
|
|
|
|
|
| 1.1.
|
Įstaigų struktūros (pvz., MP, ambulatorija, poliklinika, ligoninė ir t. t.)
|
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojantys norminiai aktai, įstaigos veiklai pagal profilius būtini ištekliai (personalo skaičius, kvalifikacija, nustatyti reikalavimai patalpoms, įrenginiams)
|
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba iki 1999 09 30 pagal standartų rengimo principus parengia projektą, jį iki 1999 10 30 suderina su kitais rengiamais standartais asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupėje |
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba parengtą projektą teikia tvirtinti SAM iki 1999 11 30
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.
|
Įstaigų veiklos organizavimo (vadybos)
|
Kokybės vadyba (struktūros, proceso ir rezultato standartai): – valstybės lygio; – apskrities lygio; – savivaldybės lygio; – įstaigos lygio
|
– Valstybinė medicininio audito inspekcija parengia tipinius svei- katos priežiūros vidaus standartus valstybės lygiu. Parengimo laikas – iki 2000 01 01; – apskritys, savivaldybės iki 2000 04 30 juos adaptuoja ir pa- tvirtina savo regiono sveikatos priežiūros įstaigoms; – įstaigos pritaiko steigėjo patvirtintus standartus prie savo galimybių ir išteklių iki 2000 10 30 ir juos patvirtina |
– Parengtą projektą Valstybinė medicininio audito inspekcija teikia SAM tvirtinti iki 2000 01 01; – apskrityse, savivaldybėse ir įstaigose vidaus standartai įteisinami šiuo įsakymu nustatyta tvarka
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Profesiniai
|
|||
|
|
|
|
|
|
| 2.1.
|
Specialistų normos
|
Reikalavimai specialistams, nustatantys jų funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę pagal nustatyta tvarka įgytą išsilavinimą |
VU ir KMU profilinės klinikos, specialistų mokslo draugijos, SAM Personalo skyrius ir SAM neetatiniai vyriausieji specialistai
|
Rengėjų teikimu – SAM
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2.
|
Diagnostikos ir gydymo metodikos (sveikatos priežiūros)
|
Reikalavimai sveikatos prie- žiūros paslaugoms (ligoms ir klinikinėms būklėms) teikti pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10)
|
VU ir KMU profilinės klinikos, specialistų mokslo draugijos, SAM neetatiniai vyriausieji specialistai pagal asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos darbo grupėje suderintus prioritetus ir grafiką |
Rengėjų teikimu – SAM
|
______________