LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL GAIRIŲ KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ PATVIRTINIMO

2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. ISAK-1465

Vilnius

Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu,

tvirtinu Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro

2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1465

GAIRĖS KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“

Kvietimo Nr. BPD-ESF-2.5.0-K02-04

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS

1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, pirmo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, t. y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti ES struktūrinių fondų lėšas.

2. Bendrasis programavimo dokumentas – tai Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones.

3. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais:

3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui);

3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą);

3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialui panaudoti);

3.4. kaimo plėtrai ir žuvininkystei;

3.5. techninei paramai.

4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto, sudaryto 2004 m. vasario 5 d.

5. BPD priedas – tai BPD nustatytų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami:

5.1. bendri projektų atrankos kriterijai;

5.2. bendri priežiūros rodikliai;

5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas;

5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai;

5.5. finansuotinos veiklos;

5.6. finansinės lentelės;

5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas;

5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai;

5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas.

II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

6. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus.

7. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes.

8. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims:

8.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtra ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją;

8.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas;

8.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą;

8.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų inovacijų srityje;

8.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.

9. ESF remtinos veiklos:

9.1. žmogiškųjų išteklių plėtojimas tose veiklų rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis:

9.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį mokymą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas;

9.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims;

9.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtra – antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose;

9.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema).

9.2. Siekiant padidinti šių Gairių 9.1 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama:

9.2.1. struktūroms ir sistemoms:

9.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti;

9.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti;

9.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti;

9.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo;

9.2.2. lydimosioms priemonėms:

9.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą;

9.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką;

9.2.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas.

III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999) buvo patvirtintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiuo nutarimu BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421).

11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD:

11.1. 2 prioriteto 1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“;

11.2. 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“;

11.3. 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“.

12. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD:

12.1. 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“;

12.2. 2 prioriteto 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.5 PRIEMONĖ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“

13. ESF finansavimas skiriamas tik tiems mokslo ir studijų sistemos ir įmonių projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – priemonė) aprašyme nustatytus tikslus ir kurie atitinka šios priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklas.

14. Bendrieji priemonės tikslai yra maksimaliai padidinti įsidarbinimo galimybes – suteikti išsilavinimą pagal aukštojo mokslo II ir III studijų pakopas (magistrantūra, doktorantūra) ir didinti būsimų mokslininkų ir kitų mokslo darbuotojų gebėjimą įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalingas verslui ir pramonei, taip pat ruošti šios srities specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius (galinčius taikyti inovacijas).

15. Pagrindinis BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ tikslas – didinti mokslininkų gebėjimus plėsti mokslines žinias tarptautiniu lygmeniu (tai labai svarbu Lietuvos verslui ir pramonei) ir parengti specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius (galinčius taikyti inovacijas).

16. Priemonės uždaviniai:

16.1. atnaujinti magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir palaikyti jų kompetenciją;

16.2. vykdyti programinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) prioritetinėse srityse, plėtoti ir tobulinti konkursinį MTEP finansavimą (stiprinant specialistų gebėjimus);

16.3. plėtoti MTEP vertinimo sistemą mokslo ir studijų institucijose;

16.4. skatinti dialogą tarp mokslinės bendruomenės ir visuomenės (skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; skatinti neformalųjį švietimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; moksliniais tyrimais pagrįstą inovatyvią vadybinę, edukacinę taikomąją veiklą ūkio, socialinių paslaugų, kultūros ir švietimo srityse).

17. Pagal priemonę parama teikiama magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokymui bei jų kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje kėlimui, įskaitant pagrindines mokslo šakas, orientuotas į žiniomis grindžiamos ekonomikos poreikius. Tai apima mokslininkų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose ir verslo subjektuose, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Investicijos ir mokslinių tyrimų strateginių sričių finansavimo programos suteiks galimybes jauniems mokslininkams ir kitiems mokslo darbuotojams tęsti darbą baigus mokslą ir išlaikyti bei nuolat kelti savo kvalifikaciją.

18. Diegiant MTEP aukštajame moksle, remiamos šios prioritetinės sritys: gyvenimo kokybės gerinimas (genomika ir biotechnologijos sveikatos ir žemės ūkio srityse; saugios ir ekologiškos maisto technologijos; žinių visuomenė piliečiams ir valdžiai; nacionalinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis); moksliniai tyrimai nanotechnologijų kūrimo (nanomokslo, daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimo) srityje.

19. Priemonė apima naujų universitetinių studijų programų, modulių biotechnologijos (biochemijos, mikrobiologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.), lazerių technologijų (lazerių fizikos, optinės mechanikos, lazerinės elektronikos, optinių technologijų ir kt.), telekomunikacijų bei informacijos technologijų ir kituose strateginiuose mokslinių tyrimų sektoriuose (įskaitant integruotas, tarpdalykines studijų programas) sukūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą.

20. Universitetams ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms yra numatytos horizontalaus lygio gebėjimų ugdymo sritys (kursai, studijų programos). Verslumo ir kitų įgūdžių ugdymo programos (pavyzdžiui, ES kalbų mokymas; projektų (programų) valdymas; kokybės, MTEP, inovacijų, technologijų, intelektinės nuosavybės,

antreprenerinė vadyba, socialinės „aukštosios technologijos“); informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) įgūdžiai; darbas grupėse ir tinkluose; rinkodara ir kt.) kuriamos ir įgyvendinamos organizuojant magistrantūros bei doktorantūros studijas.

21. Priemonė apima MTEP vertinimo sistemos plėtrą aukštojo mokslo sektoriuje, vertinimo metodų įdiegimą, vietos vertintojų rengimą, tarptautinio studijų programų vertinimo organizavimą universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose. Universitetai, valstybės mokslinių tyrimų įstaigos bus įtrauktos į kokybės užtikrinimo ekspertinės institucijos (Studijų kokybės vertinimo centro) organizuojamas procedūras, trumpus mokymus. Visose mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriaus srityse taip pat yra svarbu plėtoti mokymo standartų kokybę su mokslu ir technologijomis susijusiose verslo įmonėse, ypač smulkiose ir vidutinėse.

22. Priemonė papildo 2 prioriteto 4 priemonę, nes pagal ją įgyvendinama Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinė aplinka – programa „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.“ (toliau – ITMiS) (2 prioriteto 5 priemonėje įgyvendinamos Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos (toliau – LiemSIS) paprogramės komponentės), skirta žinioms apie mokslą ir studijas kaupti naudojant jau turimus šaltinius, skatinama šią informacinę aplinką naudoti institucijų veikloje priimant sprendimus ir pristatant Lietuvos mokslą bei studijas pasaulio kompiuterių tinkluose, padedant studentams, dėstytojams ir mokslininkams ir kitiems tyrėjams pasiekti reikiamą informaciją.

23. Siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus skatinamos įvairios socialinio dialogo iniciatyvų formos tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo įmonių (svarbus dėmesys skiriamas jaunų tyrėjų karjeros galimybių plėtrai, subsidijų schemų jauniems mokslo darbuotojams rengti įgyvendinimui); bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir plačiosios visuomenės; lyčių diskriminacijos akademinėje darbo rinkoje sumažinimas (pavyzdžiui, bus užtikrinamas moterų dalyvavimas magistrantūros, doktorantūros bei kitų podiplominių studijų mokslo ir technologijų programose); „Protų susigrąžinimo“ programos rengimas ir įgyvendinimas.

24. Taip pat bus siekiama kelti žinių apie MTEP ir inovacijas verslo įmonėse lygį, didinti aukščiausios kvalifikacijos MTEP specialistų (tarp jų mokslo daktarų) ir vadybininkų gebėjimus skatinant darbuotojų mobilumą tarp mokslo tyrimų, aukštojo mokslo institucijų ir verslo įmonių. Numatoma plėtoti glaudesnius ryšius tarp mokslo ir studijų institucijų bei aukštųjų technologijų verslo įmonių, įskaitant įdarbinimą kursų metu ir jungtines iniciatyvas (mokymasis dirbant) siekiant išspręsti kai kurių gebėjimų stokos problemas.

25. Kelyje į žiniomis grindžiamą ekonomiką (įskaitant tikslines sritis, kaip antai telekomunikacijos ir informacijos technologijos, biotechnologija, lazerių technologijos ir t. t.) Lietuvai labai svarbu rengti mokslo, technologijų ir inovacijų populiarinimo seminarus (konferencijas), parodas, kursus, kurti elektroninius tinklus, plėsti veiklą interneto pagrindu, rengti virtualias konsultacijas mokytojams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, verslo įmonių darbuotojams, MTEP ekspertinėms institucijoms ir kt. Skatinant mokslo ir visuomenės sąveiką, siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir nušviesti mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą, taip pat pristatyti mokslą kaip realią karjeros galimybių sritį ir taip skatinti modernios pramonės plėtrą, kurti aukščiausios kvalifikacijos darbo vietas.

26. Parama teikiama nacionaliniams bandomiesiems projektams, galimybių studijoms, „ateities įžvalgų“ tyrimams aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo MTEP strateginiuose sektoriuose.

27. Investicijos į nacionalinės inovacijų sistemos elementų sukūrimą, suteikiant išsilavinimą II ir III universitetinių studijų pakopoje (magistrantūra, doktorantūra) prioritetinėse srityse, stiprinant mokslininkų ir kitų tyrėjų horizontalaus ugdymo gebėjimus ir plėtojant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus žinių ekonomikos reikmėms universitetuose, mokslinių tyrimų įstaigose (kolegijose plėtojant taikomuosius mokslinius turimus ir taikomąją mokslinę veiklą) neatskiriamos nuo 1 prioriteto 5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones)“.

28. Priemonė papildo 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, 3 prioriteto 2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“ bei užtikrina sinergetinę sąveiką tarp šių priemonių, nes netiesiogiai bus daromas poveikis naujausių tarptautinių ir nacionalinių mokslo laimėjimų diegimui mokslo ir technologijų parkuose, įmonėse, o tai prisidės prie Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo ir nacionalinių įmonių vietinėje ir tarptautinėje rinkoje stiprinimo.

29. Pagal „Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – Gairės) paraiškas galima teikti šioms remiamoms veikloms, nustatytoms BPD priede:

29.1. magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas:

29.1.1. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje;

29.1.2. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas mechatronikos srityje;

29.1.3. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas lazerinių ir optinių technologijų srityje;

29.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas:

29.2.1. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje;

29.2.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas mechatronikos srityje;

29.2.3. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas lazerinių ir optinių technologijų srityje;

29.3. mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena: mokymo sistema studentams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams, naudojantis ITMiS programos LieMSIS paprogramės akademinės dalies teikiamomis galimybėmis;

29.4. techninė pagalba (įskaitant tyrimus, studijas) rengiant projektą: aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei poreikio tyrimas informacinių technologijų srityje.

30. Viena paraiška turi būti teikiama vienai iš Gairių 29 punkte nurodytų veiklų, išskyrus 29.1 ir 29.2 punktus, kai projektas apima III studijų pakopos studentus, mokslininkus ir kitus tyrėjus.

31. Priemonės projektų veikla pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių:

31.1. magistrantams;

31.2. doktorantams, rezidentams;

31.3. mokslininkams ir kitiems tyrėjams;

31.4. įmonių darbuotojams;

31.5. pedagogams/dėstytojams;

31.6. ekspertams, vertintojams, konsultantams.

32. Nauda iš ESF pagal priemonę finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms.

33. Pagal šių Gairių 29.1.1, 29.1.2, 29.1.3, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3, 29.3, 29.4 punktuose įvardytas veiklas parama gali būti skiriama vienam projektui.

34. Projektų, teikiamų pagal šias Gaires, finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje:

2004–2006 metų finansavimo planas (mln. Lt)

Metai	Iš viso	Viešosios lėšos
		iš viso	ESF	ES dalis (%)	nacionalinės lėšos
2004–2006	120,665	120,665	90,499	75,0	30,166
Veikloms pagal šias Gaires	20,000	20,000	15,000	75,0	5,000

III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS 2004 METAIS. REIKALAVIMAI KONKURSUI

I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS

35. Paraiškas pagal šią priemonę gali teikti tik Lietuvoje registruotos mokslo ir studijų institucijos, kurios įgyvendins valstybinės svarbos mokslo ir studijų projektus. Šių projektų įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintose strategijose, strategijų įgyvendinimo planuose bei programose (šių Gairių 1 priedas).

36. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.1, 29.2.1 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

36.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinių projektų biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityse;

36.2. turėti ne mažiau kaip 10 tarptautinių projektų per paskutinius 5 metus biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityje, o lėšų, gautų įgyvendinant šiuos projektus, turi būti ne mažiau kaip 2,5 mln. Lt;

36.3. šalies užsakymų skaičius biotechnologijos bei žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityje per pastaruosius 5 metus turi būti ne mažesnis kaip 25, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 0,7 mln. Lt;

straipsnių skaičius žurnaluose, patenkančiuose į ISI sąrašą per paskutinius 5 metus, turi būti ne mažesnis kaip 50; 36.4.

turėti ne mažiau kaip 5 metų patirtį rengiant studijų programas. 36.5.

37. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.2, 29.2.2 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

37.1. turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį rengiant ir įgyvendinant studijų programas, susijusias su mechatronika ir ją sudarančiomis mokslo kryptimis;

37.2. antrosios pakopos studijų programų, kurių turinys yra susijęs su mechatronika ir ją sudarančiomis mokslo kryptimis, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 15;

37.3. antrosios ir trečiosios pakopos studentų, studijuojančių mechatroniką ir ją sudarančias mokslo kryptis, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 800;

37.4. straipsnių skaičius žurnaluose, patenkančiuose į ISI sąrašą per paskutinius 5 metus, turi būti ne mažesnis kaip 80;

37.5. vykdomų šalies užsakymų, susijusių su mechatronikos tyrimais per pastaruosius 5 metus, užsakymų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 400, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 10 mln. Lt;

37.6. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius mokslinių tyrimų projektus, susijusius su mechatronikos tyrimais (tarptautinių projektų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20, o gautų lėšų vykdant šiuos projektus turi būti ne mažiau 2,5 mln. Lt).

38. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.3, 29.2.3 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

38.1. turėti ne mažesnę kaip 25 metų mokslinių tyrimų patirtį lazerinių ir optinių technologijų srityje;

38.2. vykdyti sertifikuotas studijų programas (ne mažiau kaip 1 lazerinės fizikos ir optinių technologijų studijų programa) institucijoje ir Lietuvoje (kartu su projekto partneriu);

38.3. kasmet parengti ne mažiau kaip 10 antrosios ir trečiosios pakopos studentų, studijuojančių pagal lazerinės fizikos ir optinių technologijų studijų programą (kartu su projekto partneriu);

38.4. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius projektus lazerinės fizikos ir optinių technologijų srityje.

39. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.3 punkte nurodytą veiklą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

39.1. turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo patirtį vykdant ITMiS programą;

39.2. turėti patirtį rengiant pirmosios (ne mažiau kaip 2) ir antrosios pakopos (ne mažiau kaip 6) akredituotas studijų programas;

39.3. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį Lietuvos mastu ir institucijoje vykdant ir administruojant projektus IT diegimo srityje;

39.4. turi būti ne mažiau kaip 10 IT srityje dirbančių specialistų, įvaldžiusių OS ir DBVS;

39.5. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį kuriant ir administruojant informacijos sistemas (ORACLE DBVS bazėje);

39.6. turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį įgyvendinant tarptautinius projektus informacijos sistemų kūrimo srityje;

turėti ne mažesnę kaip 6 metų darbo patirtį kuriant teminius IT tinklus valstybės mastu.39.7.

40. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.4 punkte nurodytą veiklą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

40.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius projektus informacinių technologijų srityje (tarptautinių projektų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 4);

40.2. turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį rengiant studijų programas informacinių technologijų srityje;

40.3. šalies užsakymų skaičius informacinių technologijų srityje per pastaruosius 5 metus turi būti ne mažesnis kaip 3, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 0,3 mln. Lt;

41. Teikdami paraišką, pareiškėjai, be visų privalomų pateikti paraiškos priedų, turi pridėti ir dokumentus, įrodančius jų institucijos atitikimą šių Gairių 36, 37, 38, 39, 40 punktuose išvardytiems reikalavimams (laisva forma).

42. Už projekto įgyvendinimą ir galutinius rezultatus tiesiogiai atsako projekto vykdytojas.

43. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Rinkdamasis partnerį (-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Partneriai gali būti tik Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys:

43.1. mokslo ir studijų institucijos;

43.2. privačios įmonės;

43.3. mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos;

43.4. viešojo administravimo institucijos;

43.5. valstybinės institucijos;

43.6. savivaldybės; savivaldybių institucijos, savivaldybių biudžetinės ir viešosios institucijos ir kitos savivaldybių organizacijos;

43.7. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu;

43.8. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu.

44. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai, kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtines veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių reikalavimus.

45. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta:

45.1. sutarties pavadinimas ir numeris;

45.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė);

45.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris (partneriai) – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas Apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis);

45.4. sutarties tikslas.

46. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota:

46.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės;

46.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys;

46.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra;

46.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma;

46.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;

46.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (šių Gairių 224 punktas) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Bendras reikalavimas partneriams – jie turėtų laikytis tų pačių reikalavimų dėl dokumentų saugojimo, nustatytų pavyzdinėje paramos teikimo sutartyje;

46.7. kas yra atsakingas už bendro turto apskaitą.

47. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti:

47.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo;

47.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka);

47.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarka – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina projekto partnerius informuoti apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.;

47.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamas – viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.;

47.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarka;

47.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimas.

48. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai.

49. Jungtinės veiklos partnerystės sutartyje taip pat nustatoma projekto valdymo grupės (mažiausiai iš trijų asmenų) sudėtis ir jo pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupė – tai paties pareiškėjo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai.

50. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu:

50.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

50.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

50.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją;

50.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;

50.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą ar atranką atliekančiai institucijai ar projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu.

51. Projektų, atrinktų finansuoti pagal 2.5 priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidėti iš viešųjų lėšų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų – ir pareiškėjo lėšų (nuosavo įnašo ir paskolų), taip pat partnerio lėšų bei projekto pajamų.

52. Atrenkant priemonės projektus, pirmenybė teikiama projektams, atitinkantiems bendruosius projektų atrankos kriterijus:

52.1. prisidėti prie žmonių išteklių plėtros sektoriaus;

52.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą;

52.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę;

52.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą;

52.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo.

53. Visi projektai, pateikti priemonei, taip pat turi atitikti bent vieną iš išvardytų pateiktų projektų atrankos kriterijų:

53.1. atitikti MTEP prioritetines sritis;

53.2. diegti naujausius tarptautinius laimėjimus mokslinių tyrimų srityje;

53.3. skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę;

53.4. skatinti mokslininkus ir tyrėjus mokslo krypčių sandūros projektuose;

53.5. skatinti inovacijas.

54. Projekto veikla taip pat turi neprieštarauti BPD numatytoms horizontaliosioms temoms:

54.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje (2000) – ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą;

54.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją;

54.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų);

54.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. PARAIŠKOS FORMA

55. Pareiškėjai, siekiantys gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą vadovaudamiesi paraiškos pildymo vadovais. Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus.

56. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos 2004- 2006 bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421) toliau- Taisyklės), ir specialiosios (B) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1143 „Dėl Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (Žin., 2004, Nr. 119-4420) toliau- Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1143); B dalies pildymo vadovas šių Gairių 2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra visoms priemonėms vienoda. Specialiojoje paraiškos dalyje nuodugniau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi tik pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams.

57. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Prie paraiškos pridedami šie priedai:

57.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu;

57.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedama jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (žr. švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1143) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės deklaraciją pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai;

57.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu;

57.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV);

57.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

57.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos;

57.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui;

57.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra;

57.9. išvadas dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos. Prie paraiškos pridėkite preliminarios paraiškos vertinimo išvados/rekomendacijos kopiją, jei preliminari paraiška buvo teikta;

57.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama).

58. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir viename iš šalies dienraščių.

59. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo dokumentacija skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt (skyrelyje ES parama) bei Fondo interneto svetainėje http://www.esf.lt (skyrelyje Europos socialinis fondas).

III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA

60. Paraiškos turi būti įteikiamos asmeniškai pašto kurjerio arba siunčiamos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius.

61. Paraiškos ir jų kopijos turi būti įrištos atskirais egzemplioriais ir teikiamos Fondui antspauduotame ir užklijuotame voke. Neįrištos paraiškos vertinamos nebus. Pareiškėjas privalo viename antspauduotame voke (ar kitoje talpoje (pakete)) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodoma „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, ant kurių nurodoma „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją magnetinėje laikmenoje arba kompaktiniame diske. Ant voko turi būti nurodomas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, taip pat priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veikla. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška.

62. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nenagrinėjamos.

63. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2004 m. spalio 20 d., 16 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2004 m. spalio 20 d. Vėliau išsiųstos paraiškos nevertinamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas.

64. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu.

IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA

65. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas: info@esf.lt, telefonas (8 5) 261 00 41, faksas (8 5) 260 82 81.

66. Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, pateikiami Fondo interneto svetainėje http://www.esf.lt. (skyrelyje Klausimai ir atsakymai).

67. Paskelbus konkursą organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Seminarų data, vieta ir laikas skelbiamas interneto svetainėse: http://www.esf.lt ir http://www.smm.lt.

68. Pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra taip pat nurodoma Fondo interneto svetainėje.

V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA

69. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių etapų:

69.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui;

69.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo;

69.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo ir praneša apie tai Fondui;

69.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą;

69.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys.

70. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

71. Paraiškų ir projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų:

71.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija;

71.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų;

71.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais).

72. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė:

Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė:		Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:...
			Taip	Ne
1.	Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo ir antspauduota
2.	Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius
3.	Pateikta elektroninė paraiškos versija
4.	Paraiška užpildyta lietuvių kalba
5.	Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo
6.	Pateiktas priedas 1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos
7.	Pateiktas priedas 2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos
8.	Pateiktas priedas 3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos
9.	Pateiktas priedas 4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV)
10.	Pateiktas priedas 5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus
11.	Pateiktas priedas 6. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus
12.	Pateiktas priedas 7. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą)
13.	Pateiktas priedas 8. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą
14.	Pateiktas priedas 9. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija
15.	Pateiktas priedas 10. Projekto loginė matrica (rekomenduojama)
VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta)

73. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

74. Priėmęs sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Fondas per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį pranešimą dėl paraiškos atmetimo.

75. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą.

76. Tinkamumo vertinimo lentelė:

Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė:		Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:
			Taip	Ne
1.	Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas
1.1.	Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus
1.2.	Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus
2.	Projekto tinkamumas finansuoti
2.1.	Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės tikslus
2.2.	Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas
2.3.	Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms
2.4.	Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus
2.5.	Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes
2.6.	Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė
3.	Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams
3.1.	Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma)
4.	Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas
4.1.	Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms
5.	Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas
5.1.	Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus
VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta)

77. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Vertinimą atlieka du vertintojai. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie:

77.1. pareiškėjas turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei, nurodytai šių Gairių 35 punkte, bei atitikti reikalavimus, įvardytus šių Gairių 36, 37, 38, 39, 40 punktuose;

77.2. projekto partneriai turi atitikti šių Gairių 43 punkte įvardytus reikalavimus;

77.3. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šiose Gairėse nustatytus reikalavimus;

77.4. projekto išlaidos turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles;

77.5. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu.

78. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų.

79. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų pareiškėjų projektų tinkamų išlaidų, tačiau pareiškėjai gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti pareiškėjas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu pareiškėjas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai (tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama). Nuosavo finansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą.

80. Projekto išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos yra patirtos projekto vykdytojo ar partnerių projekto įgyvendinimo metu po paramos teikimo sutarties pasirašymo, išskyrus viešųjų pirkimų konkursinės dokumentacijos parengimo paslaugų pirkimui išlaidas, jeigu šių paslaugų viešasis pirkimas įvyko po 2004 m. sausio 1d. vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 m. kovo 1 d., jeigu šių projektų paramos sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti.

81. Projektų trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėnesiai.

82. Tinkamumo vertinimą atlieka du vertintojai.

83. Jeigu bent vienas vertinimo atsakymas yra „ne“, siunčiamas raštas pareiškėjui ir prašoma koreguoti paraišką per 10 darbo dienų nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pagal pateiktas pastabas (jeigu trūkstama informacija nėra esminė ir paraišką galima pakoreguoti per laiką, kuris iš esmės neužtęstų vertinimo procedūros). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

84. Apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo Fondas informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo tinkamumo vertinimo pabaigos išsiųsdama jam informacinį pranešimą.

85. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą.

86. Techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). Pagrindiniai vertinimo ir atrankos kriterijai yra išvardyti BPD ir BPD priede.

87. Atliekant projekto techninį ir finansinį vertinimą, pildoma vertinimo lentelė:

Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma	Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė
Kriterijai	Maksi- malus balas	Skiriamas balas	Nuoroda į paraiškos formą
1. Projekto svarbumas (aktualumas)	45
1.1. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams	10		B.1.1.3.
1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams	10		A.5. A.7.4. B.1.4.1.
1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika	10		B 1.2.1. B 1.2.2.
1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms	10		B 1.4.2. B.1.5.1.
1.5. Projekto pridedamoji vertė	5		B 1.2.3.
2. Projekto rezultatai ir pasekmės	20
2.1. Aiškūs ir išmatuojami projekto rezultatai	10		A.7.5.1. A.7.5.2.
2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai	5		B.1.5.3.
2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu)	5		B.1.5.4.
3. Projekto metodika	15
3.1. Veiklų aprašymas	5		B. 1.4.1.
3.2. Projekto įgyvendinimo planas	5		B.1.4.3.
3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas	5		B.1.4.
4. Projekto finansiniai ir veiklos vykdymo pajėgumai	10
4.1. Pareiškėjo ir partnerių vaidmuo įgyvendinant numatytas veiklas	5		B.2.4.
4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje	5		B.2.5. B.2.6.
5. Projekto biudžeto ir išlaidų efektyvumas	10
5.1. Aiškumas ir detalumas	5		B.5.
5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas	5		B.5.
Maksimalus balas	100
Vertintojo rekomendacija ir išvados

88. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama.

89. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“.

90. Įvertinę planuojamą projekto biudžetą ir nustatę, kad jis yra didesnis nei reikia projekto veiklai įvykdyti, vertintojai gali pasiūlyti projektui skirti mažesnę nei prašoma paramos sumą.

91. Kiekvieną projektą vertintojai įvertina balais. Jeigu galutiniai dviejų vertintojų atlikti paraiškų įvertinimai labai skiriasi, projektui skiriamas trečiasis vertintojas. Visų vertinimų vidurkis nulemia galutinį projekto įvertinimo balų skaičių.

VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA

92. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines ir teikia Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui.

93. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami tik tie projektai, kurie vertinimo metu surenka 65 ir daugiau balų iš 100 galimų.

94. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Fondo pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų-ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių išvadų:

94.1. rekomenduoti skirti paramą projektui;

94.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Šis sprendimas priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projektų atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi projektų atrankos komiteto posėdžio protokole;

94.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti.

95. Jei Projektų atrankos komitetas rekomenduoja pakartotinai vertinti projektą, Fondas apie tai praneša pareiškėjui.

96. Grąžinus projektą pakartotiniam vertinimui, Fondas iš naujo įvertina paraišką atsižvelgdamas į Projektų atrankos komiteto pastabas ir per nurodytą laiką pateikia naują vertinimo ataskaitą.

97. Fondas užtikrina, kad būtų laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų.

IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS

I. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS

98. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija.

99. Tarpinės institucijos sprendimas įforminamas ministro įsakymu arba jo įgalioto atstovo potvarkiu. Sprendime nurodoma:

99.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką);

99.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai;

99.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma;

99.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris;

99.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris;

99.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama;

99.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis;

99.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra).

100. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Fondas sudaro paramos teikimo sutartį (žr. Taisyklės). Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Fondas tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai jis gauna Tarpinės institucijos sprendimą.

101. Informacija apie priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Fondo interneto svetainėse.

II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS

102. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai.

103. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą nepasirašius paramos sutarties, pasiūlymas pasirašyti sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama.

104. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminui, Fondas, jei sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui.

105. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti sutarties per pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti sutartį galiojimo terminą pateikti Fondui motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti sutarties per pasiūlyme pasirašyti sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Fondas, gavęs Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą sutarčiai pasirašyti, tačiau ne ilgesnį kaip 1 mėnesį.

106. Jei pareiškėjas sutarties nepasirašo ir todėl panaudojamos ne visos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšos, Fondas siūlo paskirti likusias lėšas eilės tvarka geriausius įvertinimus gavusiems projektams.

107. Su pareiškėju, kuris priėmė pasiūlymą dėl paramos suteikimo, sudaroma sutartis. Sutartį pasirašo Fondo įgaliotas atstovas, Tarpinės institucijos įgaliotas atstovas bei pareiškėjas. Sutartis sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą teisinę galią.

III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

108. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimus.

109. Fondo sprendimą dėl paraiškos atmetimo pareiškėjas gali apskųsti Tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas apie atmetimą informuojantis pranešimas.

110. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą dėl paraiškos atmetimo, per 20 darbo dienų (nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos) išnagrinėja skunde pateiktus argumentus ir įvertina jų pagrįstumą atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentaciją.

111. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondas nepagrįstai atmetė paraišką, ji gali rekomenduoti jai pakartoti vertinimo procedūrą. Tokiu atveju Tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota, ir paveda Fondui apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją.

112. Tarpinės institucijos sprendimą neskirti paramos projektui pareiškėjas gali apskųsti Vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas informacinis pranešimas. Vadovaujančioji institucija skundą apsvarsto per 20 darbo dienų nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos. Nusprendusi, kad skundas pagrįstas, Vadovaujančioji institucija rekomenduoja Tarpinei institucijai ir Fondui pakartoti vertinimo procedūrą ir apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, Vadovaujančioji institucija apie tai informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas ir pateikia sprendimo motyvus.

113. Dėl Fondo, Tarpinės ir Vadovaujančiosios institucijų sprendimų pareiškėjas taip pat gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

V. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMAS

I. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMAS

114. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“. Tinkamos kiekvieno struktūrinio fondo veiklų išlaidos apibūdintos bendrose fondų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse, vadovaujantis ESF reglamentu Nr. 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis visos organizacijos, rengdamos projektų, finansuojamų iš ESF, biudžetus. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia.

115. Iš ESF lėšų gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos turi būti:

115.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos subsidijų sutartyje;

115.2. faktiškai patirtos, t. y. įtrauktos į projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitą bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

115.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant ir audito išlaidas).

116. Visos ESF numatomos veiklos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktus bei finansinės paramos teikėjo nustatytas instrukcijas, reglamentuotas taisykles ir jų sąlygas. Gali būti finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios atitinka tinkamas ESF veiklas bei su jų vykdymu susijusias išlaidas.

117. Projekto išlaidų tinkamumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Tinkamos ir pateisinamos projekto išlaidos yra tos, kurios atsirado projekto veiklos įgyvendinimo metu ir yra skirtos projekto veikloms. Projekto trukmė yra nurodoma patvirtinamame sprendime dėl projekto finansavimo. Tinkamų išlaidų pateisinimui turi būti pateikiamos sąskaitos-faktūros arba kiti šias išlaidas patvirtinantys apskaitos dokumentai. Šie dokumentai turi būti įtraukti į projekto vykdytojų apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

118. EK reglamente Nr. 448/2004 pateiktos išlaidų tinkamumo taisyklės, iš kurių BPD 2 prioriteto priemonėms taikytinos šios:

118.1. realiai sumokėtos išlaidos;

118.2. pajamų (įplaukų) apskaita;

118.3. finansiniai ir kiti mokesčiai;

118.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos;

118.5. lizingas.

119. Realiai sumokėtomis išlaidomis laikoma:

119.1. nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu:

119.1.1. nacionalinės ar ES subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamajam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos;

119.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais;

119.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu.

120. Išlaidų įrodymas. Galutinių naudos gavėjų mokėjimai turi būti pateisinti gautomis sąskaitomis-faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.

121. Pajamų (įplaukų) apskaita. Projekto pajamos apima įvairių pardavimų pajamas. Į šias pajamas įeina: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos. Į projekto pajamas neįeina: projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje kartu su valstybiniu įnašu; įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pavyzdžiui, ilgalaikė nuoma). Pajamos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu, sumažina struktūrinių fondų bendrojo finansavimo sumą, reikalingą projektui įgyvendinti, jos yra vienas iš finansuoti tinkamų projekto išlaidų sumažinimo veiksnių.

122. Finansiniais ir kitais mokesčiais laikoma:

122.1. banko sąskaitos mokesčiai. Banko mokesčiai už specialios subsidijų sąskaitos atidarymą ir tvarkymą. Šie mokesčiai atitinka bendrojo finansavimo reikalavimus, nes paramos lėšoms projekto vykdytojas privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą;

122.2. atlyginimai teisės specialistams už konsultacijas, rinkliavos notarams, techninės ar finansinės ekspertizės, apskaitos ir audito išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumą įvertina Fondas;

122.3. banko ar kitų finansinių institucijų suteiktų garantijų išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos tiek, kiek tokių garantijų reikalauja nacionaliniai ar Europos Bendrijos teisės aktai.

123. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos:

123.1. jeigu paramos gavėjas projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 58 straipsnio 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui), neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą, tai tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis;

123.2. sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM finansuotinas iš ES struktūrinių fondų, jeigu remiamo projekto vykdoma ekonominė veikla atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 skyriuje nurodytas neapmokestinamas veiklos rūšis. T. y. jeigu projekto metu perkamos prekės ar paslaugos skirtos veiklai, kurią vykdant prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas, tokio PVM atskaityti negalima ir jis yra tinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų;

123.3. kitais atvejais PVM išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš ES struktūrinių fondų;

123.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą ir panašiai.

123.5. Lizingas. Su lizingo veikla susijusios išlaidos yra tinkamos projekto išlaidos ir gali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, jei lizingas yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti tam tikru ilgalaikiu turtu. Jeigu tokio paties turto įprastinės nuomos išlaidos būtų mažesnės, tuomet būtų pripažintos tinkamos tik šios nuomos išlaidos, o lizingo davėjo pelnas būtų netinkamos projekto išlaidos.

II. NETINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS

124. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu:

124.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas;

124.2. jeigu patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijos fondų;

124.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos subsidijų sutartyje;

124.4. neįregistruotos į projekto vykdytojo ir (ar) jo partnerių apskaitą bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais;

124.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu.

125. Netinkamomis finansuoti iš ESF lėšų laikomos šios išlaidos:

125.1. ESF projekto rengimo išlaidos;

125.2. išlaidos konsultantų paslaugoms rengiant projektinę idėją;

125.3. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos;

125.4. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo;

125.5. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos;

125.6. naudotų (dėvėtų) įrenginių pirkimas;

125.7. PVM, jei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti, t. y. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskirtinas PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą;

125.8. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, lizingo davėjo pelnas, palūkanos, draudimo mokesčiai);

125.9. žemės ir pastatų pirkimas;

125.10. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sąnaudos;

125.11. išeitinės išmokos;

125.12. įnašas natūra;

125.13. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų.

III. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDOS

126. Pildant projekto biudžetą vadovaujamasi šiais pagrindiniais kriterijais:

126.1. biudžeto aiškumas ir detalumas;

126.2. biudžete nurodytų išlaidų būtinumas;

126.3. išlaidų realumas – atitiktis rinkos kainoms;

126.4. išlaidų veiksmingumas – numatomos įgyvendinti veiklos ir numatomų pasiekti rezultatų požiūriu.

127. Visos planuojamos projekto išlaidos turi būti tinkamos, t. y. atitikti visus ESF nustatytus reikalavimus. Projekto biudžete turi būti numatomos išlaidos pagal tam tikras išlaidų kategorijas. Prie subsidijų sutarties pildoma pagrindinė (suminė) biudžeto lentelė, kurioje visos išlaidos nurodomos bendromis sumomis kiekvienais projekto vykdymo metais. Išsami projekto biudžeto lentelė, kurioje išlaidos nurodomos pagal tuos pačius išlaidų straipsnius ir smulkiau pateikiant personalo išlaidų eilutes pagal atskiras pareigybes ir kitas biudžeto eilutes priklausomai nuo projekto specifikos bei papildomai nurodant numatomų išlaidų mato vienetus, jų skaičių ir kainą su PVM (jei projekto vykdytojas negali PVM traukti į atskaitą ir susigrąžinti), turės būti užpildoma kiekvieniems metams atskirai ir bus traktuojama kaip sutarties priedas.

128. Administracinės išlaidos yra:

128.1. išlaidos biuro prekėms (kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan.). Išlaidos su projekto reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įmonės taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu ir yra būtini projektui įgyvendinti. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis;

128.2. išlaidos biuro išlaikymui (patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos, telefono, fakso, palaikymo išlaidos). Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projektui administruoti) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto administravimui naudojamų patalpų plotui. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos yra netinkamos;

128.3. personalo išlaidos;

128.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną, ir pan. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis, nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

128.3.2. išlaidos personalo mokymui. Administracijos personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

128.3.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos.

129. Vykdymo išlaidos yra:

129.1. personalo išlaidos;

129.1.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių projekto vykdytojo ir partnerių darbuotojų (pvz., dėstytojai, ekspertai, techninis personalas ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis, nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.);

129.1.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą;

129.1.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą vykdančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos;

129.2. paslaugų pirkimas. Nurodomos išlaidos už leidybos, renginių organizavimo, subrangovų paslaugas, atlygio už darbą išlaidos samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams ir pan., kurie nėra projekto vykdytojo ar jo partnerių darbuotojai. Konsultacijų išlaidos paraiškai pildyti ir projektui vykdyti nėra finansuojamos. Samdomų ekspertų darbo užmokestis yra leistinos projekto išlaidos tik tuomet, kai jų paslaugos svarbios projekto veiklų įgyvendinimui;

129.3. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Tai – tik su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), valymo paslaugų. Administracinių patalpų nuomos išlaidos čia neįtraukiamos. Šios išlaidos gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto reikmėms) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto vykdyti naudojamų patalpų plotui. Jei patalpos yra projekto vykdytojo nuosavybė arba jomis naudojamasi nemokamai – naudojimosi išlaidos nekompensuojamos, t. y. nuosavų patalpų „įskaitymas natūra“ negalimas;

129.4. išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama projekto veikloms. Nurodomos projektui vykdyti reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo arba nuomos (įskaitant lizingo) išlaidos. Europos socialinio fondo taisyklės leidžia pirkti smulkią įrangą, įvairias priemones mokymo tikslams, jei jų įsigijimas yra būtinas projekto įgyvendinimui. Jeigu įranga yra naudojama ne vien projekto veiklai, šioje eilutėje nurodykite tik tą išlaidų sumą, kuri tiesiogiai susijusi su projekto veiklos įgyvendinimu. Projekto plane būtina pateikti informaciją apie įrangos įsigijimą ir kitas numatomas investicijas bei motyvuoti jų įsigijimo reikalingumą. Planuojant įsigijimus ir kitas galimas investicijas, reikėtų atsižvelgti ir į jų išdėstymą biudžete laiko aspektu bei atitikimą projekto turiniui, struktūrai bei tuo metu planuojamoms vykdyti projekto veikloms. Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3000 Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1000 Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai – tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma – 3000 Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2000 Lt. ESF finansinės investicijos ilgalaikiam turtui pirkti yra taikomos išimtiniais atvejais. Lėšos, skiriamos pagal BPD 2 prioritetą, turi būti nukreiptos žmogiškųjų išteklių plėtrai ir išlaidos įrangai pirkti yra tinkamos finansuoti tokiais atvejais, kai ši įranga bus naudojama tik projekto tikslams, yra būtina projektui įgyvendinti ir sudarys tiktai santykinai nedidelę bendros projekto vertės dalį (pvz., kompiuterinė įranga, kurios nusidėvėjimo laikotarpis sutampa su projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Norint įsigyti įrangą ar kitokį ilgalaikį turtą, kuris skirtas projektui įgyvendinti ir jo tęstinumui užtikrinti, rekomenduojama teikti paraišką Europos regioninės plėtros fondo paramai gauti.

130. Kitos išlaidos yra:

130.1. išlaidos projekto auditui. Audito įmonę projekto vykdytojas gali pasirinkti savo nuožiūra;

130.2. nusidėvėjimo išlaidos. Jei organizacija naudoja savo įrangą projekto veiklai, jos nusidėvėjimo dalis, susijusi su projekto vykdymu ir apskaičiuota projekto vykdymo metu, traktuojama kaip tinkamos projekto išlaidos. Tačiau jei ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš ES paramos lėšų, turto nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos. Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką;

130.3. informacijos sklaidos ir reklamos (leidiniai, skelbimai, stendai) išlaidos. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos;

130.4. finansinių paslaugų (draudimas, banko mokesčiai) išlaidos. Nurodomos projektui vykdyti išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą;

130.5. kitos išlaidos. Šioje eilutėje įtraukiamos visos kitos būtinos projekto vykdymo išlaidos, neatspindėtos kitose biudžeto eilutėse: teisinės, apskaitos paslaugos, patalpų pakeitimo ir vertinimo išlaidos. Vertinimo išlaidos nepriklausomam vertintojui samdyti yra tinkamos, jei šis vertinimas yra būtinas projektui arba reikalaujama pagal paramos teikimo sutartį. Detaliame biudžete šios išlaidos turi būti aiškiai įvardytos pridedant reikalingą eilučių skaičių.

131. Projekto dalyvių išlaidos. Šioje projekto biudžeto skiltyje atspindimos projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pavyzdžiui, projekto veiklai įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pavyzdžiui, informaciniai seminarai, informacinės dienos) taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Projekto dalyvių išlaidas sudaro:

131.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (projekto vykdytojui ir/arba partneriui -iams) kaip kompensacija už projekte dirbtas dienas;

131.2. mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos, kai mokslo ir studijų institucijų studentai atlieka praktiką įmonėje, yra tinkamos projekto išlaidos. Šios mokymo stipendijos mokamos studento dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis bei kompensavimo mechanizmas nustatomas projekto vykdytojo ir partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje;

131.3. dalyvių kelionių išlaidos. Tai – kelionės išlaidos į projekto vykdymo vietą ir atgal. Gali būti dengiamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos, apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai;

131.4. kitos išlaidos. Šios išlaidos turi būti detaliai išvardijamos išsamiame projekto biudžete pridedant reikalingą eilučių skaičių. Šios išlaidos gali būti kompensuojamos tik projekto metu, jei yra jas patvirtinantys dokumentai.

VI. VIEŠIEJI PIRKIMAI

132. Jeigu už projekto, kuriam suteikta ES parama, lėšas numatoma įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, pirkimai turi būti vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), kai toks pirkimas yra viešųjų pirkimų įstatymo objektas.

133. Projekto vykdytojas yra atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą.

134. Jeigu projekto vykdytojas numato organizuoti viešuosius pirkimus projekto įgyvendinimo metu, projekto paraiškoje jis turi tai nurodyti bei pateikti preliminarų viešųjų pirkimų organizavimo grafiką.

135. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas pirkimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į pirkimo vertės ribas, prekių, paslaugų arba darbų pobūdį ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas renkantis pirkimo būdą.

136. Projekto vykdytojas, kuris numato organizuoti viešuosius pirkimus, atsižvelgdamas į paraiškoje pateiktą pirkimų grafiką, turi iš anksto pateikti ir suderinti su Fondu tokią informaciją:

136.1. pasirinktą pirkimų procedūrą bei motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo;

136.2. skelbimo turinį ir pirkimo dokumentų paketą.

137. Įvykdžius pirkimo procedūrą, vertinimo rezultatai (t. y. projektų vertinimo ataskaita) bei viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderinami su Fondu.

138. Fondas turi per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta reikalaujama informacija, jai pritarti arba atmesti. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai bei sprendimo projektai atmetami, Fondas turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip trūkumai turi būti ištaisyti.

139. Vykdydamas viešųjų pirkimų procedūros priežiūrą, Fondas turėtų nustatyti, ar:

139.1. apie vykdomus pirkimus buvo informuota Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo yra įgaliota vykdyti viešųjų pirkimų kontrolę ir priežiūrą;

139.2. viešieji pirkimai vykdyti projekte numatytu laikotarpiu;

139.3. viešieji pirkimai vykdomi toms prekėms ir paslaugoms, kurias pirkti numatyta iš projekto lėšų (šiam tikslui Fondas gali tikrinti technines specifikacijas);

139.4. laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

140. Tuo atveju, jei pirkimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas, projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija, tai Fondas vykdo pirkimų priežiūrą remdamasis Tarpinės institucijos patvirtinta viešųjų pirkimų tvarka.

141. Fondas, pastebėjęs suderinamumo principo pažeidimus, apie tai informuoja Tarpinę instituciją ir projekto vykdytoją, nustatydamas terminą šiems pažeidimams pašalinti, jei įmanoma ir jei reikia, pažeidimų pašalinimo priemones bei stebi pažeidimų šalinimo procesą. Tuo atveju, jei tolesnis projekto vykdymas prieštarautų suderinamumo principui arba šis principas jau buvo pažeistas ir šio pažeidimo neįmanoma ištaisyti ar projekto vykdytojas per nustatytą terminą jo nepašalino, taip pat tais atvejais, jei pažeidimas atsirado dėl kaltų projekto vykdytojo veiksmų, Tarpinė institucija gali nutraukti sutartį ir (arba) išieškoti sumokėtą sumą.

VII. MOKĖJIMAI

I. MOKĖJIMO PRAŠYMŲ IR MOKĖJIMO PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR TVIRTINIMAS

142. Projektai, kuriems įgyvendinti Tarpinė institucija nusprendė suteikti finansinę paramą, yra finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų lėšų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms.

143. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų projekto vykdytojų projektų tinkamų išlaidų, tačiau projekto vykdytojai yra skatinami prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti projekto vykdytojas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu projekto vykdytojas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba jų partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai – tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama.

144. Projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia parama, projekto vykdytojas privalo finansuoti iš nuosavų lėšų. Jeigu projekto vykdytojas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar įmonės arba jų partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai – tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama.

145. Nuosavo finansavimo šaltinį projekto vykdytojas nurodo pildydamas paraiškos formą. Kvietimų teikti paraiškas sąlygose Tarpinė institucija gali numatyti skirti daugiau balų tiems projektams, kurie turi savarankišką bendrojo finansavimo šaltinį ir neprašo valstybės biudžeto lėšų.

146. Projekto vykdytojas teikia Fondui nustatytos formos tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymus. Atsižvelgiant į projektui taikomą mokėjimo būdą (žr. šių Gairių VII skyriaus antrą skirsnį „Projekto išlaidų apmokėjimo būdai“) projekto vykdytojas teikia Fondui mokėjimo prašymą avansiniam arba kompensavimo mokėjimui (žr. švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1143).

147. Projekto vykdytojas teikia Fondui nustatytos formos tarpinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitą (žr. Taisyklės).

148. Mokėjimo prašymus projekto vykdytojas turi teikti Fondui nuo sutartyje nustatytos projekto pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymų pateikimo termino, kuris negali būti vėlesnis už sutartyje nustatytą projekto pabaigos datą. Mokėjimo prašymas, pateiktas iki sutartyje nustatytos projekto pradžios arba po projekto pabaigos datos, negali būti patenkintas.

149. Mokėjimo prašymų teikimo periodiškumas, avansinio ir galutinio mokėjimo prašymų bei projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo terminai nustatomi sutartyje.

150. Jeigu projekto vykdytojas dėl rimtų priežasčių nori pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą, jis ne vėliau kaip iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos turi pateikti Fondui prašymą pakeisti paramos sutartį ir pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminus. Mokėjimo prašymų, pateiktų pasibaigus nustatytiems terminams (išskyrus force majeure aplinkybes), Fondas nepriima ir nesvarsto. Sprendimą dėl pateikto galutinio mokėjimo prašymo termino pratęsimo priima Tarpinė institucija, atsižvelgdama į projekto vykdytojo prašyme pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą išdėstytus argumentus, tačiau galutinis mokėjimo prašymo terminas negali būti pratęstas ilgiau nei 6 mėnesius.

151. Kartu su tarpiniu mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia šiuos priedus:

151.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515, Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

151.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

151.3. nustatytos formos tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (jei tai numatyta sutartyje), kurioje turi būti pateikta informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintą veiklą ir apie pažangą siekiant projekto tikslų.

152. Kartu su galutiniu mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia šiuos priedus:

152.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515, Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus;

152.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu;

152.3. nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą dėl paramos lėšų panaudojimo (žr. Taisyklės).

153. Tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašymuose projekto vykdytojas privalo deklaruoti visas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas nuo projekto įgyvendinimo pradžios, atskirai nurodyti pagal ankstesnius mokėjimo prašymus apmokėtų išlaidų sumą (įskaitant avansu gautą lėšų sumą), pagal teikiamą mokėjimo prašymą prašomą apmokėti sumą bei likusią apmokėti sumą pagal paramos sutartį ir atskirai nurodyti finansavimo šaltinius. Projekto vykdytojas mokėjimo prašyme taip pat nurodo pagal ankstesnius mokėjimo prašymus išmokėtų lėšų sumą. Jeigu sutartyje numatyta, kad projekto vykdytojas dalį projekto finansuoja iš nuosavų lėšų įnašu pinigais, kiekviename mokėjimo prašyme deklaruota tinkamų finansuoti išlaidų suma kompensuojama dalimis taip, kad būtų išlaikymas sutartyje nustatytas paramos ir nuosavų lėšų santykis.

154. Gavęs mokėjimo prašymą, Fondas privalo patikrinti, ar mokėjimo prašymas:

154.1. pateiktas laiku (taikoma pirmajam ir galutiniam mokėjimo prašymams);

154.2. užpildytas lietuvių kalba;

154.3. užpildyti visi privalomi rekvizitai;

154.4. pasirašytas įgaliotų asmenų;

154.5. turi visus privalomus priedus.

155. Jeigu nors vieną iš šių Gairių 154 punkte pateiktų tikrinimo elementų Fondas įvertina neigiamai, jis paprašo projekto vykdytojo per 10 darbo dienų pateikti trūkstamą informaciją. Jei projekto vykdytojas per Fondo nustatytą terminą nepateikia trūkstamos informacijos, Fondas mokėjimo prašymą atmeta nurodydamas atmetimo priežastis. Pašalinęs nurodytus neatitikimus, projekto vykdytojas mokėjimo prašymą gali teikti pakartotinai.

156. Jeigu visus iš šių Gairių 154 punkte pateiktų tikrinimo elementų Fondas įvertina teigiamai, mokėjimo prašymas laikomas priimtu ir perduodamas mokėjimo prašymą tikrinti įgaliotiems Fondo darbuotojams.

157. Fondas vertina mokėjimo prašyme nurodomų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia paraišką Tarpinei institucijai per 60 kalendorinių dienų nuo priimto mokėjimo prašymo įregistravimo datos. Jeigu Fondas negali įvertinti patirtų išlaidų dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi patirtas išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, Fondas paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tik išlaidas pateisinančiais ir įrodančiais dokumentais pagrįstą tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Fondas informuoja projekto vykdytoją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamus išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus.

158. Tarpinė institucija patikrina ir patvirtina iš Fondo gautą tinkamai parengtą paraišką Tarpinei institucijai ir parengia bei pateikia mokėjimo paraišką valstybės iždui per 5 darbo dienas nuo tinkamos paraiškos Tarpinei institucijai gavimo įregistravimo dienos. Tarpinė institucija teikia paraiškas valstybės iždui ir valstybės iždas jas apmoka vadovaudamasis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2004, Nr. 17-513).

II. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI

159. BPD antro prioriteto priemonių projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: kompensavimo su avansiniu mokėjimu ir kompensavimo be avansinio mokėjimo.

160. Viešųjų juridinių asmenų projektams, kurių daugiau kaip 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo (be avansinio mokėjimo) būdas šia tvarka:

160.1. projekto vykdytojas pradeda veiklą savo lėšomis ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas;

160.2. Fondas per 60 kalendorinių dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia Tarpinei institucijai paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui.

161. Viešųjų juridinių asmenų projektams, kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas organizuoja daug paslaugų (prekių) pirkimų už nedideles sumas arba neorganizuoja viešųjų pirkimų ir kurių mažiau nei 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projekto vykdytojas finansuoja iš nuosavų lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo būdas su avanso mokėjimu.

162. Avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 proc. paramos sumos. Avanso dydis nustatomas tokia tvarka:

162.1. projekto vykdytojas, kuris iš nuosavų (partnerių, skolintų) lėšų planuoja bendrai finansuoti nuo 0 iki 5 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (indėlis pinigais), – išmokamas 20 proc. paramos sumos dydžio avansas;

162.2. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 5 ir iki 10 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 15 proc. avansas;

162.3. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 10 ir iki 15 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 10 proc. avansas;

162.4. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 15 ir iki 20 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 5 proc. avansas.

163. Fondas, įvertinęs projekto veiklos planą, gali patenkinti projekto vykdytojo avansinio mokėjimo prašymą tik įsitikinęs, kad išlaidos gali būti patirtos per 2 mėnesius nuo avanso gavimo dienos.

164. Gavęs avansą, projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja visas patirtas išlaidas, pridėdamas išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų kopijas. Jeigu per 3 mėnesius nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda vykdyti veiklos ir daryti išlaidų, jis per 5 darbo dienas privalo grąžinti avansą Tarpinei institucijai, kaip nurodyta ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, grąžinimo mokėjimo institucijai taisyklėse.

165. Gavęs projekto vykdytojo mokėjimo prašymą, Fondas per 60 dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą. Projekto išlaidos kompensuojamos tol, kol projekto vykdytojas bus pateikęs mokėjimo prašymų dėl 95 proc. projektui įgyvendinti skirtos paramos lėšų, įskaitant avansu išmokėtą sumą. Likusi suma kompensuojama tik tada, kai projekto vykdytojas pateikia galutinį mokėjimo prašymą, baigiamąją projekto ataskaitą ir auditoriaus išvadą.

VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

166. Projekto įgyvendinimo priežiūrą sudaro projekto mokėjimo prašymų tikrinimas ir tvirtinimas, projekto pažangos, siekiant nustatytų tikslų, stebėjimas, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūra, projekto patikros vietoje vykdymas bei ataskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas.

167. Projektų įgyvendinimo priežiūros tikslai yra:

167.1. patikrinti, ar suteikta parama yra veiksmingai naudojama laikantis sutartyje numatytų tikslų ir sąlygų;

167.2. užtikrinti, kad parama išmokama tik įsitikinus, jog padarytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų;

167.3. laiku nustatyti grėsmę, kad projektas neįgyvendins numatytų tikslų arba lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ir imtis atitinkamų priemonių.

I. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS

168. Projekto vykdytojai Fondui turi teikti projekto tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jei paramos sutartyje nenurodyta kitaip, tarpinės ataskaitos teikiamos kasmet. Tarpinė ataskaita teikiama per 15 dienų pasibaigus kalendoriniams metams.

169. Tarpinėse ataskaitose pateikiama informacija apie:

169.1. pažangą įgyvendinant projekto veiklas, siekiant projekto tikslų ir rezultatų;

169.2. kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti;

169.3. projekto terminų nesilaikymą ar nepasiektus rezultatus (pateikiant pagrindimą);

169.4. atliktus viešuosius pirkimus ir viešinimo priemones;

169.5. išlaidas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį, – nurodant ir pagrindžiant padarytas išlaidas.

170. Kartu su projekto ataskaitomis pateikiami veiklą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, publikacijos, seminarų dalyvių sąrašai ir pan.), viešųjų pirkimų dokumentai, projekto viešinimo priemonių dokumentai.

171. Gavęs ataskaitą, Fondas ją išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas laikantis paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. ar:

171.1. ataskaita pateikta laiku ir įvykdyti kiti ataskaitos pateikimo reikalavimai (įskaitant priedus ir dokumentus);

171.2. projekto veiklos įgyvendinamos pagal numatytą planą;

171.3. per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti rezultatai bus pasiekti;

171.4. projektas įgyvendinamas laikantis viešųjų pirkimų, viešinimo ir kitų reikalavimų.

172. Patikrinus ir įvertinus pateiktą projekto ataskaitą, Fondas gali:

172.1. ją patvirtinti;

172.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti laiką, per kurį ši informacija turi būti pateikta, arba (ir) nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje;

172.3. atmesti ataskaitą, išdėstant atmetimo motyvus, ir nustatyti laiką, per kurį turi būti ištaisyti ataskaitos (projekto) įgyvendinimo trūkumai ir pateikta nauja ataskaita.

173. Jeigu ataskaita nėra pateikiama laiku, Fondas raštu apie tai primena projekto vykdytojui ir nustato laiką, per kurį ataskaita turi būti pateikta.

174. Jeigu ataskaita nėra pateikiama ir po priminimo arba yra keletą kartų atmetama, Fondas gali inicijuoti paramos sumažinimą, nutraukimą arba (ir) pareikalauti grąžinti suteiktą paramą arba jos dalį.

II. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE

175. Kiekvienas projektas įgyvendinimo metu patikrinamas bent vieną kartą. Projektams, kurie netikrinami vietoje, neatliekamas galutinis mokėjimas.

176. Už patikros vietoje atlikimą atsakingas Fondas.

177. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki patikros atlikimo, Fondas apie tai raštu (paštu arba faksu,) informuoja projekto vykdytoją. Jei išankstinis informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamos įtakos patikros vietoje rezultatams, Fondas patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavęs projekto vykdytojo. Siunčiamame laiške nurodoma:

177.1. numatoma patikros apimtis;

177.2. projekto vykdytojo atstovai, kurie turėtų dalyvauti patikros atlikimo metu (pavyzdžiui, projekto vadovas, projekto vykdytojo įstaigos ar organizacijos vyr. buhalteris ir kt.);

177.3. projekto įgyvendinimo dokumentai, kuriuos numatoma patikrinti;

177.4. patikros data;

177.5. asmenų, atsakingų už patikros atlikimą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys.

178. Patikros vietoje metu gali būti tikrinama:

178.1. projekto ištekliai: darbuotojai, jų darbo laikas ir darbo sutartys, darbo laiko apskaitos metodai;

178.2. naudojama įranga ir įrengimai, jų naudojimo teisės ir nusidėvėjimų apskaita;

178.3. projekto naudojamos patalpos ir komunalinės paslaugos, jų apskaita ir kt.;

178.4. projekto valdymas: ar darbuotojai supažindinti su projekto būkle ir pažanga, darbuotojų atsakomybės padalijimas ir apsikeitimas informacija, projekto valdymo grupės veikla, nariai ir jų atsakomybė ir kt.;

178.5. viešųjų pirkimų organizavimas, konkursų dokumentacija, eigos dokumentavimas ir rezultatai, prekių įgijimo ir paslaugų suteikimo įrodymai;

178.6. apskaitos sistema: išlaidų analizė ir apskaita bei jos dokumentavimas, nusidėvėjimo skaičiavimas, kitų projekto išlaidų apskaita, PVM apskaita, dokumentų originalų saugojimas, išlaidas pagrindžiantys dokumentai, bendrafinansavimo apskaita ir dokumentavimas ir kt.;

178.7. projekto veiklų įgyvendinimas;

178.8. projekto rezultatai, jų įgyvendinimo priežiūros būdai, rezultatų atitiktis pateiktoms pažangos ataskaitoms ir kt.;

178.9. viešumo, projekto ženklinimo ir informavimo taisyklių laikymasis;

178.10. kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų laikymasis.

179. Atlikus patikrą vietoje, parengiama projekto patikros ataskaita (žr. Taisyklės). Šioje ataskaitoje nurodomos patikros rezultatai ir išvados kiekvienu nagrinėtu klausimu bei rekomendacijos ir siūlymai dėl tolesnių atsakingų institucijų veiksmų, įskaitant, ar:

179.1. projektas yra įgyvendinamas pagal planą ir sutarties sąlygas;

179.2. projekto vykdytojas projekto paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose yra pateikęs teisingą informaciją;

179.3. projekto vykdytojas yra pateikęs Fondui visą būtiną informaciją apie projekto įgyvendinimą;

179.4. nepasikeitė duomenys, nustatantys paramos poreikį (pavyzdžiui, projekto vykdytojo statusas, gaunamos pajamos, didesnis negu buvo planuota pelnas ir t. t.);

179.5. ar projekto vykdymo metu nebuvo pažeidžiami ES ir nacionaliniai teisės aktai.

180. Nustačius neesminius neatitikimus, kurie nepažeidžia sutarties ir gali būti ištaisyti, Fondas suformuluoja reikalavimus projekto vykdytojui bei nustato laikotarpį, per kurį šie reikalavimai turi būti įgyvendinti. Apie reikalavimų įgyvendinimą projekto vykdytojas turi pranešti pateikdamas eilinę ataskaitą, jei Fondas nenurodo kitaip.

181. Fondas taip pat gali suformuluoti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, kurie padėtų projekto vykdytojui veiksmingiau įgyvendinti projektą ir atsiskaityti už jį. Šių pasiūlymų projekto vykdytojas neprivalo įgyvendinti.

182. Nustačius esminius paramos sutarties pažeidimus, Fondas informuoja apie tai Tarpinę instituciją, kuri turi teisę sumažinti išmokas, nutraukti sutartį (bei išmokų mokėjimą), pareikalauti grąžinti jau išmokėtas lėšas (visas arba jų dalį).

III. PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI

183. Jokie su Fondu raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, keičiantys projekto apimtį, vertę, išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laiką ar kitaip keičiantys projektą, nėra leidžiami, net jeigu dėl jų neturi būti keičiama paramos sutartis. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti Fondą apie visus pakeitimus, susijusius su paraiška ir projekto įgyvendinimu.

184. Paramos sutartis turi būti keičiama, jeigu:

184.1. pasikeitė projekto vykdytojo rekvizitai (pavadinimas, teisinė forma);

184.2. būtinas projekto įgyvendinimo laikotarpio pakeitimas;

184.3. yra bet kurios projekto biudžeto išlaidų kategorijos nukrypimas nuo planuoto paramos sutartyje paskirstymo sumos daugiau kaip 10 proc.;

184.4. planuoti projekto kiekybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.;

184.5. yra nenumatytų aplinkybių, turinčių įtakos projekto įgyvendinimo nukrypimui nuo paramos sutarties sąlygų.

185. Atsiradus anksčiau išvardytoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti Fondui prašymą pakeisti paramos sutartį.

186. Apie sutikimą arba nesutikimą keisti sutartį projekto vykdytojas informuojamas per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, jei su prašymu buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys prašymą.

187. Jeigu projekto vykdytojui neaišku, ar keičiant tam tikrus projekto įsipareigojimus ir paramos gavimo sąlygas būtina sutartį pakeisti, jis raštu kreipiasi į Fondą, kuris per 10 darbo dienų suderina ir pateikia išaiškinimą.

188. Galutinį sprendimą dėl prašymo pakeisti sutartį priima Tarpinė institucija, atsižvelgdama į Fondo išvadą. Sprendimas priimamas ir Fondas apie jį informuojamas per 10 darbo dienų po to, kai buvo gautas, ir įregistruota Fondo išvada dėl prašymo pakeisti sutartį.

189. Po to, kai Fondas gauna ir įregistruoja Tarpinės institucijos sprendimą dėl prašymo pakeisti paramos sutartį, projekto vykdytojas turi būti informuojamas nedelsiant. Jeigu prašymas atmetamas, informaciniame laiške išdėstomi atmetimo motyvai.

190. Paprastai prašymas dėl sutarties pakeitimo patenkinamas, jeigu numatoma, kad, pakeitus sutartį, projektas galėtų duoti daugiau socialinės ir ekonominės naudos, geriau prisidėti siekiant BPD tikslų. Taip pat gali būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką.

191. Jeigu prašymas patenkinamas arba patenkinamas su tam tikromis sąlygomis, prie laiško projekto vykdytojui pridedamas ir paramos sutarties priedo dėl paramos sutarties pakeitimo projektas. Projekte išdėstomos tos paramos sutarties pakeitimo sąlygos, kurioms Tarpinė institucija ar Fondas pritaria. Laiške nurodoma, per kiek laiko projekto vykdytojas turi pasirašyti priedą ir grąžinti jį Fondui.

192. Jeigu projekto vykdytojas per nurodytą laiką neatsiunčia pasirašyto paramos sutarties priedo dėl paramos sutarties pakeitimo, laikoma, kad jis nesutiko su pasiūlytu paramos sutarties pakeitimu ir pasirašyta sutartis galioja be pakeitimų.

193. Per 5 darbo dienas po to, kai Fondas gavo ir įregistravo projekto vykdytojo pasirašytą paramos sutarties priedą dėl paramos sutarties pakeitimo, jį pasirašo Fondo vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir perduoda jį Tarpinei institucijai.

194. Per 5 darbo dienas po to, kai Tarpinė institucija gavo ir įregistravo Fondo pateiktą paramos sutarties priedą dėl sutarties pakeitimo, gautus priedo egzempliorius pasirašo Tarpinės institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir vienas priedas perduodamas Fondui.

195. Fondas informuoja projekto vykdytoją (paštu ar faksu) apie tai, kad paramos sutarties priedą pasirašė visos įgaliotos institucijos per 5 darbo dienas po to, kai iš Tarpinės institucijos gauna ir įregistruoja pasirašytą sutarties priedą.

196. Projekto vykdytojui priklausantis pasirašytas sutarties priedo egzempliorius išsiunčiamas paštu (registruotu laišku) arba projekto vykdytojas pakviečiamas atsiimti savo egzemplioriaus į Fondą.

IV. NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI

197. Europos Audito rūmų bei Europos Komisijos įgalioti asmenys, Vadovaujančioji ir Mokėjimo institucijos, Valstybės kontrolė, Tarpinė institucija, Fondas turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę-ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, taip pat visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu ir paramos sutartimi projekto vykdymo laikotarpiu ir 5 metus po projekto pabaigos.

198. Fondas turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos, jei projekto vykdytojas:

198.1. nepateikia ataskaitų apie paramos naudojimą sutartyje nustatyta tvarka;

198.2. teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimui dėl paramos suteikimo priimti arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei;

198.3. vykdydamas projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;

198.4. nukrypsta nuo uždavinių, tikslų arba paramos sutarties patvirtintų projekto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., nustojo vykdyti projektą arba negali įgyvendinti visos sutartyje numatytos projekto apimties;

198.5. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos pakeičia pagal paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį;

198.6. per penkerių metų laikotarpį nuo paramos gavimo perleidžia iš paramos lėšų įsigytą turtą;

198.7. praėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo datos, parduoda turtą pirkėjui už kainą, žemesnę negu vyraujanti rinkos kaina, arba pardavus turtą konvertuoja struktūrinių fondų paramą į grynuosius pinigus (tokiu atveju turi būti grąžinama paramos suma lygi pirminės investicijos bendros kainos ir pirkimo kainos skirtumui atsižvelgiant į atitinkamos rūšies parduoto turto naudojimo laiką. Jis skaičiuojamas nuo atitinkamo turto nusidėvėjimo laikotarpio, taikant įprastines apskaitos procedūras);

198.8. be suderinimo su Fondu perduoda atsakomybę už projekto įgyvendinimą kitam vykdytojui;

198.9. nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautines draudimo išmokas;

198.10. nesudaro sąlygų ar neleidžia paramos teikimo sutartyje nurodytiems asmenims apžiūrėti vietoje ir (arba) patikrinti, kaip vykdomas projektas ir (arba) kaip vykdoma veikla po paramos suteikimo;

198.11. nevykdo sutarties sąlygų, nustatančių projekto vykdytojui pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;

198.12. pažeidžia teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką;

198.13. sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias projekto vykdytojo veiklą, arba teisės aktus pažeidė tyčia;

198.14. nepradeda vykdyti projekto per sutartyje numatytą terminą;

198.15. yra bankrutuojantis arba likviduojamas projekto vykdymo metu;

198.16. pažeidžia kitas sutarties sąlygas.

199. Fondas, nustatęs ir (arba) gavęs informacijos, jog esama anksčiau išvardytų sąlygų, per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo atlieka papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir (arba) patikrinimą vietoje. Toks patikrinimas turi būti baigtas per 15 darbo dienų.

200. Fondas, atlikęs papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir (arba) patikrinimą vietoje ir aptikęs tam tikrų pažeidimų, nustato projekto vykdytojui ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti.

201. Jei projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, Fondas nedelsiant apie patikrinimo rezultatus bei pažeidimus informuoja Tarpinę instituciją ir siūlo sustabdyti arba nutraukti paramos teikimą. Apie neištaisytus pažeidimus taip pat informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).

202. Tarpinė institucija per 10 darbo dienų nuo Fondo pasiūlymo dėl paramos teikimo sustabdymo arba nutraukimo gavimo išnagrinėja šį pasiūlymą ir priima sprendimą:

202.1. sąlyginai sustabdyti paramos teikimą ir nurodyti pažeidimų ištaisymo terminą;

202.2. nutraukti paramos teikimą;

202.3. sumažinti paramą projekto vykdytojui;

202.4. nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį;

202.5. Fondo siūlymą atmesti kaip nepagrįstą.

203. Priimant sprendimą dėl netinkamai įgyvendinamų projektų atsižvelgiama į tai, ar projektas įgyvendinamas netinkamai dėl projekto vykdytojo kaltės bei aplaidumo, ar dėl objektyvių aplinkybių, kurių neįmanoma buvo numatyti teikiant projekto paraišką.

204. Tarpinė institucija apie priimtą sprendimą registruotu laišku per 5 darbo dienas informuoja Fondą ir projekto vykdytoją.

205. Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl paramos teikimo sustabdymo, nutraukimo ir (arba) paramos lėšų grąžinimo, privalo per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų paramos teikimo sustabdymo atveju ir 30 darbo dienų, jei reikalaujama grąžinti sumokėtas lėšas.

206. Per 5 darbo dienas po sutartyje nurodytų Tarpinės institucijos sprendimų gavimo dienos projekto vykdytojas gali pateikti Tarpinei institucijai motyvuotus paaiškinimus, papildomą informaciją ir dokumentus. Informacija, pagrindžianti paaiškinimus dėl priimto sprendimo, Tarpinėje institucijoje išnagrinėjama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos ir jos atžvilgiu priimamas sprendimas.

207. Sutartis laikoma nutraukta po to, kai Tarpinė institucija priima sprendimą atmesti projekto vykdytojo paaiškinimus kaip nepagrįstus, taip pat tuo atveju, jeigu tokie paaiškinimai negauti per nustatytą laiką nuo sprendimo pateikimo projekto vykdytojui dienos.

208. Gavus iš FNTT pranešimą, kad atliekamas įgyvendinamo projekto ikiteisminis tyrimas, Fondas gali atlikti patikrinimą vietoje ir, prireikus, inicijuoti paramos teikimo sustabdymą.

209. Nustačius sistemiškai pasikartojančius pažeidimus, Vadovaujančioji institucija turi teisę, pasitarusi su mokėjimo institucija, sustabdyti atitinkamai priemonei ES paramos teikimą. Vadovaujančioji institucija gali sustabdyti tiktai naujų investicijų suteikimą, bet ne jau patvirtintus ir sėkmingai įgyvendinamus projektus.

V. PROJEKTŲ UŽBAIGIMAS

210. Užbaigęs projektą, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto užbaigimo turi pateikti Fondui baigiamąją projekto ataskaitą.

211. Baigiamoji projekto ataskaita turi būti pateikta kartu su galutinio mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas gauna visą informaciją apie projekto patirtas išlaidas ir jų apmokėjimo faktus.

212. Baigiamoji ataskaita turi sudaryti pakankamą pagrindą atrinkti struktūrinės paramos panaudojimo „geriausios praktikos“ pavyzdžius, kurie bus naudojami planuojant paramą ateityje.

213. Baigiamoji ataskaita turi būti pasirašyta ataskaitą parengusio asmens ir projekto vykdytojo įstaigos arba organizacijos vadovo.

214. Baigiamojoje ataskaitoje:

214.1. pateikiama projekto įgyvendinimo eigos santrauka, išdėstoma projekto metu įgyvendinta veikla ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti);

214.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė įgyvendinant projektą ir bendradarbiavimas projekto metu;

214.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą buvo galima įgyvendinti geriau;

214.4. apibendrinami atlikti viešieji pirkimai ir aprašomos įgyvendintos viešinimo priemonės;

214.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, nurodomos planuoto ir faktiškai panaudotos kiekvieno šaltinio lėšos bei visos patirtos tinkamos projekto išlaidos;

214.6. aprašomos veiklos tęstinumo galimybės: kaip planuojama naudoti projekto rezultatus, kas bus atsakingas už jų naudojimą, kaip gali būti užtikrinta projekto rezultatų sklaida.

VI. SKLAIDA IR VIEŠUMAS

215. Projekto vykdytojas ir jo partneriai vykdo su projekto veiklomis susijusios informacijos viešinimą ir sklaidą.

216. Europos socialinio fondo paramos informavimo ir viešumo priemonės yra skirtos tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie Europos Sąjungos veiklą ir ji taptų skaidresnė bei sukurtų nuoseklų minėtos paramos įvaizdį.

217. Informavimo ir viešumo priemonėmis siekiama informuoti galimus ir galutinius naudos gavėjus, bendradarbiavimo partnerius bei plačiąją visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos valstybe vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus.

218. Privaloma pateikti informavimo planą, kuriame numatyta, kaip projekto vykdymo metu bus viešinama su projektu susijusi informacija.

219. Visuomenė turi būti informuojama per nacionalinę ir regioninę žiniasklaidą (spaudą, radiją ir televiziją). Tai gali būti oficialūs pareiškimai žiniasklaidoje, straipsnių spausdinimas, laikraščių priedai. Gali būti naudojamos ir kitos informavimo ir komunikavimo priemonės, tokios kaip interneto svetainės bei leidiniai apie sėkmingus projektus ir konkursus.

220. Reklaminiuose intarpuose (pavyzdžiui, trumpi pasisakymai arba reklaminiai skelbimai) turi būti aiškiai nurodoma Europos socialinio fondo parama įgyvendinant projektą.

221. Užtikrinant Europos socialinio fondo paramos informavimo ir viešumo priemonių įgyvendinimą yra skatintina partnerystė ir pasikeitimas patirtimi bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.

222. Siekiant užtikrinti, jog informacija apie struktūrinių fondų bendrai finansuojamas priemones būtų tinkamai pateikiama, turi būti laikomasi šių informavimo ir viešumo priemonių reikalavimų:

222.1. skelbimų lentos turi būti tokio dydžio, kuris atitiktų veiklos mastą. Skelbimų lentos dalis, skirta Bendrijai finansuoti, turi užimti ne mažiau nei 25 proc. viso skelbimo lentos ploto. Skelbimų lenta turi būti paženklinta standartizuotu Bendrijos ženklu ir joje turi būti tekstas: „Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga“. Raidės, nurodančios Europos Sąjungos finansavimą, turi būti bent jau tokio paties dydžio kaip raidės, kuriomis yra nurodomas nacionalinis finansavimas, nors šriftas gali būti kitas. Taip pat turi būti paminėtas Europos socialinis fondas.

222.2. nuolatiniai atminimo stendai turi būti įrengiami plačiajai visuomenei prieinamoje vietoje, juose nurodoma, jog projektas finansuojamas iš ES. Be Bendrijos ženklo, atminimo stenduose turi būti minimas Bendrijos finansavimas bei nurodomas Europos socialinis fondas.

222.3. plakatai turi būti kabinami organizacijų patalpose, kurios įgyvendina arba gauna naudą iš Europos socialinio fondo. Juose turi būti nurodyta, kad parama finansuojama iš ES struktūrinio fondo – Europos socialinio fondo.

222.4. visuose pranešimuose apie pagalbą naudos gavėjams, kuriuos siunčia kompetentingos įstaigos, turi būti paminėtas faktas, kad paramą iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas. Gali būti nurodyti Europos socialinio fondo paramos dydis arba procentinis dydis.

222.5. leidinių (pavyzdžiui, bukletai, informaciniai lapeliai ir biuleteniai), skirtų Europos socialinio fondo finansuojamiems projektams, tituliniuose puslapiuose turi būti nurodyta, jog parama iš dalies finansuojama iš šio struktūrinio fondo.

222.6. interneto svetainėse turi būti paminėtas Europos Sąjungos bei Europos socialinio fondo finansavimas.

222.7. informacinių renginių, susijusių su Europos socialinio fondo iš dalies finansuojamos veiklos įgyvendinimu, organizatoriai turi aiškiai nurodyti Bendrijos finansavimą, iškabinti Europos vėliavą arba vėliavėles, o ant dokumentų nurodyti Bendrijos ženklą.

222.8. oficialiuose raštuose turi būti nurodyta, jog projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

VII. EUROPOS SĄJUNGOS HORIZONTALIŲJŲ POLITIKŲ TAIKYMAS

223. Fondas, vykdydamas projektų įgyvendinimo priežiūrą, atsako už tinkamą EB reglamente Nr. 1260/1999 išdėstyto suderinamumo principo taikymą. Pagal šį principą ES Struktūrinių fondų finansuojamos veiklos visais atvejais turi atitikti Europos Bendrijos steigimo sutartį, joje nustatytus instrumentus ir veiksmus, įskaitant konkurencijos, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo, darnios plėtros, nelygybės draudimo ir lygių galimybių tarp vyrų ir moterų skatinimo taisykles.

VIII. DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS IR PRIEINAMUMAS

224. Projekto vykdytojai iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalo saugoti:

224.1. paraiškos ir jos priedų kopijas;

224.2. paraiškos keitimo vertinimo metu dokumentų kopijas;

224.3. paramos sutarties ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus;

224.4. projekto įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų kopijas;

224.5. išlaidas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalus;

224.6. susirašinėjimo su įgyvendinančiąja ir tarpine institucijomis dokumentų kopijas;

224.7. viešųjų pirkimų vykdymo originalus arba kopijas;

224.8. įgyvendintas viešinimo priemones įrodančius dokumentus;

224.9. kitus su projekto veiklomis bei projekto administravimu susijusius dokumentus.

225. Dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982).

______________

Gairės kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos

trukmės paramos teikimo procedūrą

valstybinės svarbos projektams įgyvendinti

pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo

programavimo dokumento 2 prioriteto

„Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę

„Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas

mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“

1 priedas

TEISĖS AKTAI

1. Nacionaliniai teisės aktai:

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, 2000 m. kovo 21 d., Nr. VIII-1586, Žin., 2000, Nr. 27-715;

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, 2002 m. birželio 11 d., Nr. IX-945, Žin., 2002, Nr. 68-2758;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1645 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5488);

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 115 „Dėl programos „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.“ patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1338 „Dėl Lietuvos distancinio mokymo tinklo plėtros 2004–2006 metų programos Liedm-3, E. bibliotekos, e. leidybos ir e. išteklių informacinių technologijų diegimo mokslo ir studijų srityje programos ir Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (Liemsis) plėtros 2005-2007 metų programos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1339 „Dėl žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijos tyrimų programos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1340 „Dėl mechatronikos taikomosios plėtros programos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1341 „Dėl specialistų rengimo ir mokslinių tyrimų plėtros lazerinių ir optinių technologijų pramonėje programos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-1342 „Dėl informacinių technologijų mokslo ir studijų plėtros programos patvirtinimo“;

Kiti įstatymai bei teisės aktai, reglamentuojantys mokslą ir studijas.

2. ES teisės aktai:

(EK) Reglamentas 1260/1999 „Dėl bendrųjų struktūrinių fondų principų“ (OJ L 161, 26/06/1999 p. 1);

(EK) Reglamentas 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“ (OJ L 213, 13/08/1999 p. 5);

(EK) Reglamentas 1145/2003 „Dėl reglamento 1685/2000 pataisymų struktūrinių fondų bendrai finansuojamų išlaidų atitikimo taisyklėse“ (OJ L 193, 29/07/2000 p. 9);

(EK) 438/2001 dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (OJ L 063, 03/03/2001 p. 21);

(EK) 1685/2000 įgyvendinimo taisyklės dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (OJ L 193, 29/07/2000 p. 39);

(EK) 448/2000 finansinių pataisymų procedūros ir (EK) 1681/94 pažeidimai (OJ L 064, 06/03/2001 p. 13);

(EK) 1159/2000 „Dėl informavimo ir viešumo priemonių, kurias valstybės narės turi įgyvendinti dėl struktūrinių fondų paramos“ (OJ L 130, 31/05/2000 p. 30).

3. Pagrindiniai strateginiai dokumentai:

BPD (2 prioriteto 5 priemonė „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“);

BPD priedas (2 prioriteto 5 priemonė „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“).

4. Papildomi strateginiai dokumentai

Pasaulio banko ataskaita „Lietuva kelyje žinių ekonomikos link“ (2003).

______________

Gairės kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos

trukmės paramos teikimo procedūrą

valstybinės svarbos projektams įgyvendinti

pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo

programavimo dokumento 2 prioriteto

„Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę

„Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas

mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“

2 priedas

PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS EUROPOS SOCIALINIO FONDO FINANSINEI PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“

B.1. PROJEKTO APRAŠYMAS

B 1.1. PAGRINDINIS PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

1.1.1. Nurodykite, kokie yra pagrindiniai konkretūs projekto tikslai. Tikslai turėtų būti nusakomi glaustai, aiškiai apibrėžiant projekto idėją. Be to, projekto tikslai turėtų būti apibrėžiami, atsižvelgiant į laukiamus projekto rezultatus, kurių įgyvendinimas turės būti stebimas visą projekto vykdymo laikotarpį ir pagrįstas projekto vykdymo pabaigoje.

1.1.2. Paaiškinkite, kaip projekto tikslai atitinka Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente (toliau – BPD) bei BPD priede nustatytus bendruosius uždavinius.

1.1.3. Pagrįskite, kaip projektas atitinka Gairėse kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004- 2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – Gairės) pareiškėjams įvardytus atrankos kriterijus.

B 1.2. PROJEKTO POREIKIO PAGRINDIMAS

1.2.1. Aprašykite, kokią (-ias) problemą (-as) numato spręsti projektas, pagrįskite projekto reikalingumą.

1.2.2. Paaiškinkite projekto idėjos esmę ir išvardinkite, kokios institucijos dalyvavo rengiant projektą. Nurodykite, kokia projekto svarbą liudijančia informacija buvo remtasi, formuojant projekto idėją: ar buvo atlikti išankstiniai tyrimai, įrodantys projekto (veiklų) paklausą; kokie yra darbo rinkos poreikiai; koks projekto poreikio mastas (vietinis, regioninis, nacionalinis). Taip pat paaiškinkite, kaip projekto parengiamuosiuose darbuose buvo panaudoti anksčiau vykdytų projektų, skirtų tai pačiai tikslinei grupei (jei tokių buvo), rezultatai.

1.2.3. Paaiškinkite, kokia pridėtinė vertė bus sukurta įgyvendinus projektą (pavyzdžiui, projektas sukurs papildomą aukštesnės kokybės kvalifikaciją, daugiau naujų nuolatinių darbo vietų, leis mokyti daugiau dalyvių, gebėjimų ugdymą, sukurs inovatyvią mokymo ar profesinio orientavimo metodiką ir kt.). Projekto pridėtinę vertę išreikškite kokybiškai ir kiekybiškai. Pridėtinės vertės sukūrimas – esminė finansavimo iš Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų sąlyga.

B 1.3. TIKSLINĖS GRUPĖS

Šioje dalyje pateikite tikslius ir objektyvius duomenis apie projekto tikslines grupes. Remiantis šiais duomenimis, turi būti apskaičiuojamos projekto dalyviams būtinos išlaidos. Be to, minėta informacija reikalinga rengiant ir tikrinant projekto veiklos ataskaitas (planuose nurodyti skaičiai bus lyginami su realiai pasiektais rezultatais).

1.3.1. Pateikite numatytų projekto tikslinių grupių sąrašą, suskirstydami jas pagal skaičių ir lytį. Taip pat paminėkite kitas netiesiogiai su projektu susijusias tikslines grupes ar kitus dalyvius, kuriems turės įtakos projekto veikla.

Galimos projekto, teikiamo BPD 2.5 priemonei „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ tikslinės grupės:

· magistrantai;

· doktorantai, rezidentai;

· mokslininkai ir kiti tyrėjai;

· įmonių darbuotojai;

· pedagogai/dėstytojai;

· ekspertai, vertintojai, konsultantai.

1.3.2. Nurodykite projekto dalyvių (moterų/vyrų) skaičių pagal statusą darbo rinkoje projekto pradžioje (apytiksliai). Dalyvių skaičius, nurodytas B 1.3.1 ir B 1.3.2 punktuose, turi sutapti.

Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų, studijų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Tas pats asmuo, kuris dalyvauja keliose skirtingose to paties projekto vykdomose veiklose, projekte registruojamas kaip vienas dalyvis.

Projektą įgyvendinantis personalas nėra projekto dalyviai (pavyzdžiui, projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką).

B 1.4. DETALUS PROJEKTO PLANAS, VEIKLOS

1.4.1. Išsamiai apibūdinkite projekto veiklas, kurias ketinate atlikti įgyvendindami projektą (pavyzdžiui, mokymai, konsultacijos ir kt.) bei tai, kokiu būdu jos bus įgyvendinamos. Nurodykite, kokias užduotis ir pareigas atliks pareiškėjas, o kurios teks partneriams (kitoms projekte dalyvaujančioms organizacijoms) ar subrangovams. Svarbu išsamaus veiklos aprašymo nepainioti su veiksmų planu (žr. 1.4.3.).

1.4.2. Aprašykite, kaip projekto veiklos atitinka nurodytų tikslinių grupių poreikius. Nurodykite, ar pirminė projekto idėja kilo tikslinės grupės iniciatyva.

1.4.3. Išvardinkite projekto veiklas ir sudarykite jų įgyvendinimo grafiką mėnesiais (pavyzdžiui, mokant projekto dalyvius gali būti vykdomos tokios veiklos: dalyvių registracija, mokymo priemonių įsigijimas, paskaitos, dalyvių egzaminavimas, projekto vertinimas, ataskaitų rengimas ir kt.). Projekto veiksmų planas turi būti išsamus, atskleidžiantis kiekvienos veiklos rengimo ir įgyvendinimo etapus. Preliminariame veiksmų plane realių datų nurodyti nereikia, tiesiog nurodoma „1 mėnuo“, „2 mėnuo“ ir t. t. Veiksmų plane nereikia pateikti išsamaus veiklos aprašymo, o tik nurodyti veiksmų pavadinimus, kurie turi atitikti 1.4.1 punkte išvardytų veiksmų pavadinimus. Į veiksmų planą įtraukiami ir tie mėnesiai, kuriais veikla nevyksta (pavyzdžiui, atostogų metu).

Būtina paramos iš ES struktūrinių fondų suteikimo sąlyga yra paramos viešinimas, todėl kaip vieną iš veiksmų plano dalių privaloma pateikti informavimo planą. Jame numatoma, kaip vykdant projektą bus viešinama su projektu susijusi informacija (įvairūs lankstinukai, skelbimai, publikacijos, seminarai ir kt.). Taip pat aprašykite, kur ir kaip bus panaudojami projekto veiklos rezultatai ir kaip bus užtikrinama jų sklaida. Ši informacija turi būti orientuota į projekto tikslines grupes, bendradarbiavimo partnerius bei plačiąją visuomenę.

Visi reikalavimai informacijai apie gautą paramą teikti yra nurodyti 2000 m. gegužės 30 d. EK reglamente Nr. 1159/2000 ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. IK- 033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421).

1.4.4. Numatykite projekto viešųjų pirkimų apimtis ir jų vykdymo grafiką (jei taikoma). Konkrečiai nurodykite, kokioms paslaugoms ir prekėms įsigyti numatomi viešieji pirkimai pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296).

B 1.5. PROJEKTO REZULTATAI IR PASEKMĖS

Privalomieji projekto rezultatų ir pasekmių rodikliai nustatyti BPD priede. Priklausomai nuo projekto veiklos pobūdžio pasirinktinai apibūdinkite vieną ar kelis iš privalomųjų rodiklių: apmokytų aukščiausios kvalifikacijos specialistų skaičius (antrosios ir trečiosios studijų pakopos studentai (vyrai/moterys)), mokslininkai ir kiti tyrėjai (vyrai/moterys) iki 49 metų; naujų antrosios pakopos (magistrantūros) studijų/ mokymo programų skaičius.

1.5.1. Aprašykite, koks numatomas projekto veiklų poveikis tikslinėms projekto grupėms (pavyzdžiui, kokiu būdu projektas pagerins tikslinių grupių kvalifikaciją ir/ar gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių, kaip projektas prisidės prie vietinės darbo rinkos situacijos pagerinimo ar naujų darbo vietų sukūrimo ir kt).

1.5.2 Aprašykite, kaip būtų galima multiplikuoti (skleisti) projekto rezultatus (pavyzdžiui, vienoje mokymo institucijoje sukurtą tam tikrą programą ar naują metodą pritaikyti kitų mokymo institucijų veikloje, kituose projektuose ir t. t.).

1.5.3. Aprašykite, kokie nauji produktai (mokymo medžiaga, metodai, programos, įvairūs leidiniai, publikacijos ir kt.) bus sukurti projekto įgyvendinimo metu. Paaiškinkite, kaip juos planuojama panaudoti projektui pasibaigus.

Naujai projekto eigoje sukurtų produktų panaudojimo viešajame sektoriuje sąlygos nustatomos paramos teikimo sutartyje remiantis Lietuvos Respublikos intelektinę nuosavybę reglamentuojančiais teisės aktais.

1.5.4. Paaiškinkite numatomą projekto rezultatų tęstinumą šiais aspektais:

- finansiniu aspektu – kokie galimi tolesni projekto veiklų finansavimo šaltiniai, pasibaigus ESF finansinei paramai;

- instituciniu požiūriu – ar pasibaigus projektui toliau veiks struktūros, kurios užtikrins projekto tęstinumą; kaip įgūdžiai ir patirtis, įgyti projekto įgyvendinimo metu, bus išlaikyti ir skleidžiami atitinkamose organizacijose;

- politiniu lygmeniu – koks bus projekto struktūrinis poveikis: ar jis prisidės prie įstatymų, elgesio kodekso ir metodų tobulinimo, kokie metodai padės prisitaikyti prie naujos darbo rinkos reikalavimų.

1.5.5. Šį punktą reikia pildyti tik pareiškėjams, teikiantiems paraišką pagal BPD 2.5 priemonės atitinkamas remiamas veiklas.

1.5.6. Nurodykite, kiek apytiksliai naujų dalyvių prisijungs prie projekto per metus (jei taikoma) ir kiek iš jų – moterų (galutinis skaičius turi atitikti 1.3.2 punkte nurodytą skaičių). Tais atvejais, kuomet dalyviai gauna paramą kelerių metų laikotarpiu, venkite dalyvių ar rezultatų skaičių dubliavimosi kalendoriniais metais (skaičius turi būti priskirtas tik tiems metams, kada dalyvis pirmąkart pradeda gauti paramą ar rezultatas pirmąkart pasiektas).

B 2. PROJEKTO VALDYMO PAJĖGUMAI

B 2.1. PAREIŠKĖJO ŽMONIŲ IŠTEKLIAI

Pateikite projektą administruosiančio personalo sąrašą, nurodydami jų funkcijas bei darbo laikotarpį mėnesiais (pavyzdžiui, projekto vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kt.). Taip pat nurodykite kitų darbuotojų, kurių paslaugos bus reikalingos projekto įgyvendinimui, bet kurie nedirbs projekte visą jo įgyvendinimo laikotarpį, funkcijas bei darbo laiką mėnesiais. Ši informacija reikalinga apskaičiuojant personalo išlaidas.

B 2.2. DUOMENYS APIE PARTNERĮ

Pildoma, jei pareiškėjas konkurse dalyvauja kartu su partneriu.

B 2.3. PROJEKTO VALDYMO GRUPĖS SUDĖTIS

Kiekvienam projektui turi būti sudaroma Valdymo grupė (mažiausiai iš trijų asmenų), kurios funkcija – užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą, stebėti ir prižiūrėti projekto eigą, vertinti projekto rezultatus ir skatinti jų sklaidą. Projektą administruojantis personalas (t. y. vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaito Valdymo grupei už projekto vykdymo eigą. Valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai.

B 2.4. PAREIŠKĖJO IR PARTNERIŲ VAIDMUO IR ATSAKOMYBĖ

Jei įgyvendinant projekto veiklas dalyvauja keletas organizacijų, aprašykite jų vaidmenis bei atsakomybės pasidalijimą tarpusavyje (žr. Gairės).

Nurodykite, kokias veiklas kuris iš partnerių vykdys, už kokių veiklų įvykdymą kiekvienas jų yra atsakingas ir kt.

B 2.5. ANKSTESNĖ PAREIŠKĖJO IR PARTNERIŲ PATIRTIS, RENGIANT PROJEKTUS

Apibūdinkite pareiškėjo organizacijos ir partnerių personalo kompetenciją bei patirtį toje srityje, kurioje yra vykdomas projektas. Jei tokios patirties būta, aprašykite rengtus bei įgyvendintus projektus: nurodykite jų pavadinimus, įgyvendinimo laikotarpius, pareiškėjo ir partnerių vaidmenį bei atsakomybę įgyvendinant projektus.

B 2.6. ANKSTESNĖ PAREIŠKĖJO IR PARTNERIŲ PATIRTIS, DIRBANT SU ŠIO PROJEKTO TIKSLINĖMIS GRUPĖMIS

Aprašykite pareiškėjo ir partnerių ankstesnę patirtį dirbant su šio projekto tikslinėmis grupėmis (pavyzdžiui, su tam tikra tiksline grupe gali būti susijęs organizacijos veiklos pobūdis; patirčiai apibūdinti tinka ir tam tikroms socialinėms grupėms anksčiau rengtų įvairių priemonių – seminarų, mokymų organizavimas ir kt.).

B 2.7. PATALPOS IR ĮRANGA

Nurodykite patalpas (jų paskirtį, dydį), įrengimus ir kitus pareiškėjo/partnerių turimus materialinius išteklius, reikalingus projektui įgyvendinti. Aprašykite, kokios yra turimų patalpų ir įrangos panaudojimo projektui galimybės bei kokių patalpų ir įrangos trūksta. Taip pat nurodykite, kam (pareiškėjui ar partneriams) naujai įsigyti materialiniai ištekliai (pavyzdžiui, įranga) atiteks projektui pasibaigus.

B 2.8. PROJEKTO STEBĖSENA

Apibūdinkite, kas ir kokiu būdu kaups ir Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui (toliau – Fondas) teiks ESF reikalaujamą informaciją, kaip projekto veiklos ataskaitos bus derinamos su partneriais, kaip iš visų partnerių bus renkama informacija ataskaitoms (tarpinėms ir galutinei) rengti bei projekto nuolatiniam poveikiui (ilgalaikiams tikslams) įvertinti.

Paaiškinkite, kaip bus organizuojama projekto veiklų priežiūra (pavyzdžiui, kaip renkami dalyvių atsiliepimai, diegiama kokybės sistema). Apibūdinkite, kaip projekto stebėsenos ataskaitomis (tarpinėmis ir galutinėmis), dalyvių atsiliepimais ir kitokiu išoriniu vertinimu pasinaudos Fondas bei Valdymo grupė, kaip ši informacija bus naudojama projekto eigoje bei jam pasibaigus.

Nurodykite, ar vertinant projektą bus naudojamasi išorinių ekspertų pagalba ir kokios bus jų užduotys. Be to, svarbu paaiškinti, kaip bus pateikiama privaloma Europos socialinio fondo programos monitoringo informacija bei veiklos ataskaitos projektą įgyvendinančioms institucijoms ir valdymo grupėms.

B 2.9. SUBRANGOVŲ PANAUDOJIMAS

Nurodykite, ar ketinama naudotis subrangovų paslaugomis įgyvendinant projektą. Jei taip – aprašykite kokioms veikloms.

Atrenkant projekto subrangovus, turi būti taikomos viešųjų pirkimų procedūros.

B 3. PAREIŠKĖJUI GARANTUOJAMA IR TEIKIAMA de minimis PAGALBA PER PASKUTINIUS TREJUS METUS (litais)

Šis punktas taikomas verslo įmonėms/organizacijoms, kurios vykdo ekonominę veiklą. De minimis taisyklė reiškia, kad per trejus metus subjektui suteikiama Lietuvos valstybės parama negali viršyti 100 000 EUR. Šiame kvietime ši taisyklė netaikoma.

B. 4. DUOMENYS APIE PRELIMINARIĄ PARAIŠKĄ

Pažymėkite, ar buvo teikta preliminari paraiška. Jei taip, parašykite projekto pavadinimą.

B. 5. NUMATOMOS IŠLAIDOS

Visos išlaidos, nurodytos projekto biudžete, turi būti tinkamos, t. y. atitikti Europos socialinio fondo nustatytus reikalavimus. Išlaidų tinkamumo reikalavimai yra taikomi visoms projekto išlaidoms: ESF, bendrojo finansavimo ir pareiškėjo lėšoms. Metiniuose stulpeliuose pažymėkite numatomas išlaidas būtent tais projekto įgyvendinimo metais. Visas išlaidas skaičiuokite litais be centų.

Pildant projekto biudžetą reikia vadovautis šiais pagrindiniais kriterijais:

- biudžeto aiškumas ir išsamumas;

- biudžete nurodytų išlaidų būtinumas;

- išlaidų realumas – atitikimas rinkos kainoms;

- išlaidų veiksmingumas – numatomų įgyvendinti veiklų ir numatomų pasiekti rezultatų požiūriu.

Projekto biudžete turi būti numatytos išlaidos pagal tam tikras išlaidų kategorijas. Išsami projekto biudžeto lentelė, kurioje išlaidos bus nurodytos pagal tuos pačius išlaidų straipsnius, smulkiau detalizuojant atskiras biudžeto eilutes (personalo išlaidų eilutes išskaidyti pagal atskiras pareigybes bei kitas biudžeto eilutes, priklausomai nuo projekto specifikos), papildomai nurodant numatomų išlaidų mato vienetus, jų skaičių ir kainą su PVM (jei projekto vykdytojai negali PVM traukti į atskaitą ir susigrąžinti), turės būti užpildyta kiekvieniems metams atskirai ir bus traktuojama kaip priedas prie sutarties.

Projekto biudžete numatytos išlaidų rūšys:

1. Projekto administracinės išlaidos:

1.1. Biuro prekės (kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan.). Išlaidos su projekto reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra ilgalaikis turtas ir yra būtini projekto įgyvendinimui. Šioms išlaidoms priskiriamos kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan., išskyrus ilgalaikį turtą. Į šią eilutę reikėtų įtraukti ir apskaitos programos, būtinos apskaityti vykdomą projektą, įsigijimo išlaidas. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, kokybės sertifikatai, nurašymo aktai; jei iš priemonės lėšų apmokamos ne visos išlaidos, skirtos biuro prekių įsigijimui, turi būti pateikta direktoriaus įsakymu patvirtinta metodika dėl išlaidų priskyrimo netiesioginiu būdu.

1.2. Biuro išlaikymas (patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos, telefono, fakso, palaikymo išlaidos). Šioms išlaidoms priskiriama: patalpų nuoma, komunalinės paslaugos (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), valymo paslaugos, telefonų pokalbiai ir pan. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis (pavyzdžiui, projekto reikmėms priskiriamas vienas ar keli telefono numeriai). Kai kurios iš šių išlaidų gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto administravimui) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto administravimui naudojamų patalpų plotui. Į projekto vykdytojo apskaitą įtraukiama visa nuomos suma (apmokėta visa suma), tačiau tinkamos patalpų išlaidos yra tos, kurios susijusios su projekto administravimo veikla. Apskaičiuojant šias išlaidas svarbu atsižvelgti ir į projekto/veiklos laikotarpio ribas. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos išlaidos.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, kokybės sertifikatai, nurašymo aktai; motyvuotas vadovo sprendimas dalį ar visą nuomos (komunalinių paslaugų) dalį priskirti projekto sąnaudoms, šių išlaidų apskaičiavimo tvarka bei buhalterinės pažymos dėl atitinkamų sumų priskyrimo projekto sąnaudoms.

1.3. Projektą administruojančio personalo išlaidos:

1.3.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Pareiškėjo ir (arba) jo partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Administravimo personalas-projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną ir pan. Jei projekto veiklas atliekantis darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais).

Išlaidas pateisinantys dokumentai: faktiniam projekto veiklos vykdymui reikalingo laiko apskaičiavimui naudojami laikaraščiai, sutartys (jei tokios buvo, pavyzdžiui, terminuota darbo sutartis), vadovo įsakymai dėl pavedimo darbuotojui tam tikrą dienų skaičių dirbti prie projekto, apmokėjimo sąlygos, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai (įskaitant ir avansus). Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktą darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Todėl kartu su laikaraščiais turi būti pateikiami nuolatinės darbovietės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriais remiantis būtų galima matyti bendrą dirbtą darbuotojo laiką per 1 d. d., kad nebūtų prieštaraujama Darbo kodekso 144 straipsniui.

1.3.2. Personalo mokymas. Administracijos personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose, išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės, su projekto įgyvendinimu susijusios žinios, reikalingos projektui administruoti, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: direktoriaus patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas apmokamų asmenų skaičius ir mokymo išlaidos vienam asmeniui; sąskaita-faktūra, mokėjimo dokumentai.

1.3.3. Personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Jei į kelionę važiuojama tarnybiniu transportu, nurodomos šio transporto eksploatacinės išlaidos, kuras. Projekto reikmėms naudojant nuosavą transportą – jo nuomos ar panaudos išlaidos, kuro išlaidos, įprastinės automobilio priežiūros išlaidos. Komandiruočių išlaidas apskaičiuojant, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555) bei Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396).

Išlaidas pateisinantys dokumentai: bilietų pirkimo sąskaitos- faktūros (jei buvo gautos), kelionės bilietai, mokėjimo dokumentai. Keliaujant autobusu ar traukiniu, kompensuojami tik 1 klasės bilietai. Jei buvo vykstama nuosavu ar nuomojamu automobiliu, tai – projekto vykdytojo vadovo įsakymas, automobilio nuomos ar panaudos sutartis; perdavimo-priėmimo aktas, techninio paso kopija (įrodymui dėl nuosavybės teisių), kelionės lapai, kuro sąskaitos-faktūros (pageidautina), kvitai ir pan., projekto vykdytojo vadovo įsakymas dėl siuntimo į komandiruotę darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, patvirtintas kelionės dalyvių sąrašas, avansų išmokėjimo dokumentai, kelionės dalyvių avansinės apyskaitos arba buhalterinės pažymos dėl patirtų kelionės išlaidų ir atitinkamų išmokų, visi apmokėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos-faktūros, čekiai, kvitai, kasos išlaidų orderiai, banko išrašai). Jei transporto priemonė priklauso projekto vykdytojui ar jo projekto partneriui – vadovo įsakymas dėl transporto priemonės dalinio ar visiško priskyrimo projekto reikmėms, kelionės lapai su nurodytais maršrutais ir nurodytais tikslais, kuro sąskaitos-faktūros (pageidautina), kvitai, kitų eksploatacinių išlaidų sąskaitos, visi mokėjimo dokumentai. Jei naudojamas nuosavas transportas, tai – vadovo įsakymas, automobilio nuomos ar panaudos sutartis, perdavimo priėmimo aktas, techninio paso kopija, kelionės lapai, kuro sąskaitos faktūros (pageidautina), kvitai.

2. Projekto vykdymo išlaidos:

2.1. Personalo išlaidos:

2.1.1. Darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių pareiškėjo ir partnerių darbuotojų (pavyzdžiui, dėstytojų, ekspertų, techninio personalo ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Jei projekto veiklas atliekantis darbuotojas dalyvauja ne vien tik projekto veikloje, tuomet tinkamos projekto išlaidos gali būti tik darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.). Planuojami darbuotojų dienos darbo įkainiai turėtų atitikti jų įprastus darbo įkainius toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (su visais minėtais mokesčiais).

Išlaidas pateisinantys dokumentai: laikaraščiai, sutartys (jei tokios buvo, pavyzdžiui, terminuota darbo sutartis), vadovo įsakymai dėl pavedimo darbuotojui tam tikrą dienų skaičių dirbti prie projekto, apmokėjimo sąlygos, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai, įskaitant ir avansus. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso 144 straipsnio 5 punktą darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Todėl kartu su laikaraščiais turi būti pateikiami nuolatinės darbovietės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriais remiantis būtų galima matyti bendrą dirbtą darbuotojo laiką per 1 darbo dieną, kad nebūtų prieštaraujama Darbo kodekso 144 straipsniui.

2.1.2. Personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose, išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, reikalingos projektui įgyvendinti, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: direktoriaus patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas apmokamų asmenų skaičius ir mokymo išlaidos vienam asmeniui; sąskaita-faktūra, mokėjimo dokumentai.

2.1.3. Personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą vykdančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos. Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidas apskaičiuojant, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2555) bei Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396). Jei į kelionę važiuojama projekto vykdytojo transportu, nurodomos šio transporto eksploatacinės išlaidos, kuras. Projekto reikmėms naudojant privatų transportą, nurodomos jo nuomos ar panaudos išlaidos, kuro išlaidos, įprastinės automobilio priežiūros išlaidos. Gali būti numatomos ir tarptautinių kelionių išlaidos. Tarptautinių kelionių išlaidos (lėktuvu – tik ekonominės klasės, automobiliu, autobusu, laivu, traukiniu) traktuojamos kaip tinkamos išlaidos, jei šios kelionės bus trumpalaikės (iki dviejų savaičių), tiesiogiai susijusios su projektu ir būtinos įgyvendinant projektą. Turi būti nurodomas kelionių skaičius ir kiekvienos kelionės maršrutas, jei reikia, grupės dalyvių skaičius. Komandiruočių į užsienį išlaidas apskaičiuojant, rekomenduojama vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 58-2374).

Išlaidas pateisinantys dokumentai: bilietų pirkimo sąskaitos- faktūros (jei buvo gautos), kelionės bilietai, lėktuvų įlipimo bilietai (boarding passes), laivo bilietai (jeigu jų kaštai neviršija to paties atstumo pigiausių lėktuvo bilietų kainos), mokėjimo dokumentai. Skrydžių atveju bus tinkamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos. Keliaujant autobusu ar traukiniu, kompensuojami tik 1 klasės bilietai. Jei buvo vykstama nuosavu ar nuomojamu automobiliu, tai – vadovo įsakymas, automobilio nuomos ar panaudos sutartis; perdavimo-priėmimo aktas, techninio paso kopija (įrodymui dėl nuosavybės teisių), kelionės lapai, kuro sąskaitos-faktūros (pageidautina), kvitai ir pan., vadovo įsakymas dėl siuntimo į komandiruotę darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, patvirtintas kelionės dalyvių sąrašas, avansų išmokėjimo dokumentai, kelionės dalyvių avansinės apyskaitos arba buhalterinės pažymos dėl patirtų kelionės išlaidų ir atitinkamų išmokų, visi išmokėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos-faktūros, čekiai, kvitai, kasos išlaidų orderiai, banko išrašai). Jei transporto priemonė priklauso projekto vykdytojui ar jo partneriui – vadovo įsakymas dėl transporto priemonės dalinio ar visiško priskyrimo projekto reikmėms, kelionės lapai su nurodytais maršrutais ir nurodytais tikslais, kuro sąskaitos-faktūros (pageidautina), kvitai, kitų eksploatacinių išlaidų sąskaitos, visi mokėjimo dokumentai. Jei naudojamas privatus transportas, tai – vadovo įsakymas, automobilio nuomos ar panaudos sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, techninio paso kopija, kelionės lapai, kuro sąskaitos faktūros (pageidautina), kvitai.

2.2. Paslaugų pirkimas. Nurodomos išlaidos už leidybos, renginių organizavimo, subrangovų paslaugas, atlygio už darbą išlaidos samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams ir pan., kurie nėra pareiškėjo ar jo partnerių darbuotojai. Konsultacijų išlaidos paraiškos pildymui ir projekto vykdymui nėra finansuojamos. Samdomų ekspertų darbo užmokestis yra leistinos projekto išlaidos tik tuomet, kai jų paslaugos būtinos projektui įgyvendinti. Ekspertų darbo dienos įkainis nustatomas šalių susitarimu, tačiau turi atitikti rinkos kainas. Rekomenduojama, kad vietinių ekspertų dienos darbo užmokestis (įskaitant dienpinigius, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas) neviršytų 1036 Lt (300 EUR), išorinių ekspertų – nuo 2072 iki 2762 Lt (600-800 eurų) už vieną darbo dieną (įskaitant dienpinigius, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas, neįskaičiuojama tik atvykimo į šalį ir išvykimo iš jos bilieto kaina). Sutartys su išoriniais ekspertais sudaromos pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tai gali būti darbo sutartys, autorinių kūrinių užsakymo, individualios veiklos ir pan. Visos paslaugos perkamos konkurso būdu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: leidinių pavyzdžiai (prie techninės ataskaitos dalies), sutartys, sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, jų platinimo ir/ arba perdavimo aktai, laikaraščiai, sutartys, kuriose veiklos terminai turi apimti visą laikaraščiuose pažymėtą laiką, veiklos teisinį pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (patento, individualios veiklos pažymėjimo kopijos), atlygio išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai (įskaitant ir avansų).

2.3. Išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Tik su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), valymo paslaugų ir nedidelio patalpų remonto išlaidos. Administracinių patalpų nuomos išlaidos čia neįtraukiamos, jos turi būti nurodomos prie biuro išlaikymo išlaidų (1.2. biudžeto eilutė). Nuomos mokestis, komunalinės paslaugos ir kitos su patalpų išlaikymu susijusios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu. Šios išlaidos gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto reikmėms) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų, o tiksliai apskaičiuoti proporcingai projekto vykdymui naudojamų patalpų plotui. Apskaičiuojant šias išlaidas svarbu atsižvelgti ir į projekto/veiklos trukmę. Į projekto vykdytojo apskaitą įtraukiama visa nuomos suma (visa apmokėta suma), tačiau tinkamos patalpų išlaidos bus tos, kurios susijusios su projektu. Jei patalpos yra projekto vykdytojo nuosavybė arba jomis naudojamasi nemokamai, – naudojimosi išlaidos nekompensuojamos, t. y. nuosavų patalpų „užskaitymas natūra“ negalimas.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai; motyvuotas vadovo sprendimas dalį ar visą nuomos (komunalinių paslaugų) dalį priskirti projekto sąnaudoms, šių išlaidų apskaičiavimo tvarka bei buhalterinės pažymos dėl atitinkamų sumų priskyrimo projekto sąnaudoms.

2.4. Išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama projekto veikloms. Nurodomos projekto vykdymui reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo arba nuomos (taip pat ir lizingo) išlaidos. Europos socialinio fondo taisyklės leidžia pirkti smulkią įrangą, įvairias priemones mokymo tikslams, jei jų įsigijimas yra būtinas projekto įgyvendinimui. Jeigu įranga yra naudojama ne vien projekto veiklai, šioje eilutėje nurodykite tik tą išlaidų sumą, kuri tiesiogiai susijusi su projekto veiklos įgyvendinimu. Projekto plane būtina pateikti informaciją apie įrangos įsigijimą ir kitas numatomas investicijas bei motyvuoti jų įsigijimo reikalingumą. Planuojant įsigijimus ir kitas galimas investicijas, reikėtų atsižvelgti ir į jų išdėstymą biudžete laiko aspektu bei atitikimą projekto turiniui, struktūrai bei tuo metu planuojamoms vykdyti projekto veikloms. Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3000 Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1000 Lt per metus ir projekto trukmė yra 3 metai Č tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma Č 3000 Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2000 Lt.

ESF finansinės investicijos ilgalaikiam turtui pirkti yra taikomos išimtiniais atvejais. Lėšos, skiriamos pagal antrąjį BPD prioritetą, turi būti nukreiptos žmogiškųjų išteklių plėtrai ir išlaidos įrangai pirkti yra tinkamos finansuoti tokiais atvejais, kai ši įranga bus naudojama tik projekto tikslams, yra būtina projektui įgyvendinti ir sudarys tiktai santykinai nedidelę bendros projekto vertės dalį (pvz., kompiuterinė įranga, kurios nusidėvėjimo laikotarpis sutampa su projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Šios išlaidos neturi viršyti 30% visų tinkamų projekto išlaidų. Norint įsigyti įrangą ar kitokį ilgalaikį turtą, kuris skirtas projektui įgyvendinti ir jo tęstinumui užtikrinti, rekomenduojama teikti paraišką Europos regioninės plėtros fondo paramai gauti.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: pirkimo procedūrų dokumentai, tiekimo sutartys (jei buvo), sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, įvedimo į eksploataciją aktai (rekomenduojama). Jeigu įsigytas ilgalaikis turtas perduodamas partneriams, tai turi būti pridedami teisingai įforminti perdavimo-priėmimo aktai, buhalterinės pažymos, kuriose būtų pateikta ilgalaikio turto įsigijimo data, nusidėvėjimo skaičiavimo metodika, atitinkanti 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje reglamentuotas nusidėvėjimo normas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiuotė.

3. Kitos išlaidos:

3.1. Auditas. Nurodomos išlaidos projekto auditui. Audito įmonę pareiškėjas gali pasirinkti savo nuožiūra. Audito išvada ir ataskaita teikiamos kartu su galutine projekto ataskaita. Audito sąskaita turi būti pateikta ir apmokėta prieš pasibaigiant projektui, nes viena iš išlaidų tinkamumo sąlygų – projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo metu.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sutartis, sąskaita-faktūra, mokėjimo dokumentai.

3.2. Nusidėvėjimas. Jei organizacija naudoja savo įrangą projekto veiklai, jos nusidėvėjimo dalis, susijusi su projekto vykdymu ir apskaičiuota projekto vykdymo metu, yra tinkamos projekto išlaidos. Tačiau jei ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš Europos Sąjungos paramos lėšų, šio turto nusidėvėjimas nėra tinkamos išlaidos. Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuojamos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: buhalterinės pažymos, kuriose būtų pateikta ilgalaikio turto įsigijimo data, nusidėvėjimo skaičiavimo metodika, atitinkanti 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 1 priedėlyje reglamentuotas nusidėvėjimo normas, ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiuotė.

3.3. Informacijos sklaida ir reklama (leidiniai, skelbimai, stendai). Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sutartys, atliktų darbų aktai (pačių spaudos pranešimų kopijos, publikacijų kopijos), sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai.

3.4. Finansinės paslaugos (draudimas, banko mokesčiai). Nurodomos projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sutartys, sąskaitos (jei išrašomos), draudimo polisai, mokėjimo dokumentai, banko išrašai.

3.5. Kita. Šioje eilutėje įtraukiamos visos kitos projektui vykdyti būtinos išlaidos, neatspindėtos kitose biudžeto eilutėse: teisinės, apskaitos paslaugos, patalpų pakeitimo ir vertinimo išlaidos. Vertinimas – nepriklausomo vertintojo išlaidos, jos yra tinkamos, jei šis vertinimas yra būtinas projektui arba to yra reikalaujama pagal paramos teikimo sutartį. Biudžete šios išlaidos turi būti aiškiai įvardytos pridedant reikalingą eilučių skaičių.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: sutartys, sąskaitos- faktūros, mokėjimo dokumentai, darbų priėmimo-perdavimo aktai.

4. Projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Projektą įgyvendinantis personalas (pavyzdžiui, projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką) nėra projekto dalyviai. Projekto dalyvių išlaidas sudaro:

4.1. Dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (pareiškėjui ir/arba partneriui -iams) kaip kompensacija už projekte dirbtas dienas.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: vadovo įsakymas dėl darbuotojų siuntimo į mokymus, sutartis su darbuotoju (dalyviu), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (dirbantiems pagal darbo sutartis), darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai (įskaitant ir avansus). Šie dokumentai pateikiami iš projekto dalyvių darbovietės.

4.2. Mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos, kai mokslo ir studijų institucijų studentai atlieka praktiką įmonėje yra tinkamos projekto išlaidos. Šios mokymo stipendijos mokamos studento dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos dydis bei kompensavimo mechanizmas nustatomas projekto vykdytojo ir partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Valstybinių universitetų, valstybės mokslo institutų II -III pakopos universitetinių studijų pakopos (magistrantų, doktorantų, rezidentų) studentų stipendijos yra tinkamos projekto išlaidos, jei studentai neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Valstybinių universitetų, valstybės mokslo institutų II-III pakopos universitetinių studijų pakopos (magistrantų, doktorantų, rezidentų) studentų stipendijų dydžiai nustatomi vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1995 m. kovo 31 d. Nr. 358 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ (Žin., 1995, Nr. 30-692; 2003, Nr. 30-1249); 2002 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 91- 3895); 2004 m. kovo 1 d. Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ (Žin., 2004, Nr. 34-1105).

Išlaidas pateisinantys dokumentai: dalyvių socialinio draudimo pažymėjimo kopijos, dalyvių lankomumo žurnalai, studento sutartis su mokslo ir studijų institucija (studento praktikos įmonėje atveju – trišalė sutartis su aukštąja mokykla ir įmone) ir išrašyta pažyma apie studentui mokamą stipendiją.

4.3. Dalyvių kelionių išlaidos. Kelionės išlaidos į projekto vykdymo vietą ir atgal. Gali būti dengiamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos, apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai.

Išlaidas pateisinantys dokumentai: bilietų pirkimo sąskaitos- faktūros (jei buvo gautos), kelionės bilietai, mokėjimo dokumentai. Keliaujant autobusu ar traukiniu, kompensuojami tik 1 klasės bilietai. Jei buvo vykstama nuosavu automobiliu, tai – dalyvio vadovo įsakymas; jei automobilis nuomojamas – automobilio nuomos ar panaudos sutartis; kelionės lapai, kuro sąskaitos faktūros (pageidautina), kvitai ir pan.; patvirtintas kelionės dalyvių sąrašas, kelionės dalyvių avansinės apyskaitos arba buhalterinės pažymos dėl patirtų kelionės išlaidų ir atitinkamų išmokų, visi apmokėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos-faktūros, čekiai, kvitai, kasos išlaidų orderiai, banko išrašai).

4.4. Kita. Šioje biudžeto eilutėje atspindimos visos kitos išlaidos, susijusios su projekto dalyviais. Jos turi būti detaliai išvardijamos išsamiame projekto biudžete, pridedant reikalingą eilučių skaičių, ir gali būti kompensuojamos tik projekto metu, jei yra išlaidas patvirtinantys dokumentai.

B 6. FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Šiame punkte nurodykite, kiek būsimų projekto išlaidų tikimasi padengti iš Europos socialinio fondo ir nacionalinių lėšų (paramos lėšų) ir kiek išlaidų bus padengiama iš kitų šaltinių (privačių lėšų ir kt.). Galutinės projekto išlaidos skaičiuojamos įskaitant PVM, sumos nurodomos litais ir procentine išraiška.

Šaltinis	Suma, Lt	Dalis nuo bendros projekto vertės, %
1. Paramos lėšos
2. Pareiškėjo ir partnerių lėšos
2.1. Nacionalinės lėšos
2.1.1. Valstybės biudžeto lėšos
2.1.2. Savivaldybės biudžeto lėšos
2.1.3. Kiti nacionaliniai šaltiniai (įvardykite)
2.2. Privačios lėšos
3. Projekto pajamos
BENDRA PROJEKTO VERTĖ:

Visas projekto išlaidas sudaro paramos lėšos (75 proc. visos paramos sudaro Europos socialinio fondo lėšos ir 25 proc. – nacionalinio biudžeto lėšos), pareiškėjo ir jo partnerių lėšos, nacionalinės lėšos bei privačios lėšos. Jei vykdant projektą tikimasi gauti tam tikrų pajamų, tai skaičiuojant bendrą projekto vertę iš visų projekto išlaidų atimamos numatomos pajamos. Šiomis numatomomis pajamomis proporcingai mažinamas paramos bei pareiškėjo ir jo partnerių finansavimas.

PAVYZDŽIUI, bendra numatoma projekto vertė yra 1 000 000 Lt, o pareiškėjo įnašas – 15 proc. Tuomet paramos lėšos sudarys 850 000 Lt (85 proc.). Jei pareiškėjas nenumato savo įnašo, tuomet pareiškėjų ir partnerių eilutė nepildoma, o paramos lėšų eilutėje nurodoma suma yra 1 000 000 Lt (100 proc.), o pareiškėjų lėšų eilutėje nurodoma suma yra 0 Lt.

B 7. PRIEDAI

Kartu su užpildyta paraiškos forma privaloma pateikti visus nurodytus priedus (žr. paraiškos formos B dalį). Be šių dokumentų, pareiškėjai taip pat gali pateikti papildomų dokumentų, tačiau tik tokių, kurie susiję su projekto išlaidomis.

Privaloma pateikti šiuos dokumentus:

7.1. Projekto vykdytojo ir partnerių registracijos pažymėjimų ir įstatų kopijas. Oficialiai patvirtintos (pasirašytos institucijos vadovo ir patvirtintos antspaudu) pareiškėjo ir visų partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos.

7.2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis ar jų kopijas. Oficialiai patvirtintos (pasirašytos institucijos vadovo ir patvirtintos antspaudu) pareiškėjo ir projekto partnerių jungtinės veiklos sutartys ar jų kopijos.

7.3. Projekto vykdytojo ir partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius trejus veiklos metus kopijas. Oficialiai patvirtintos (pasirašytos institucijos vadovo ir patvirtintos antspaudu) pareiškėjo ir projekto partnerių paskutinių trejų veiklos metų ataskaitų kopijos:

- biudžetinėms įstaigoms – išlaidų sąmatos vykdymo balansas ir jo priedai.

7.4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymus (cv). Projektą administruojančių visų darbuotojų (vadovo, vyr. finansininko, techninių darbuotojų ir kt.) gyvenimo ir veiklos aprašymai.

7.5. Projekto vykdytojo ir partnerių pažymas iš mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Šios pažymos patvirtina, kad pareiškėjas ir visi jo projekto partneriai yra įvykdę visus mokestinius įsipareigojimus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki galutinės paraiškų pateikimo datos ir turi būti originalai.

7.6. Projekto vykdytojo ir partnerių pažymas iš valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) apie atsiskaitymus. Šios pažymos patvirtina, kad pareiškėjas ir visi jo projekto partneriai yra įvykdę visus įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki galutinės paraiškų pateikimo datos ir turi būti originalai.

7.7. Detalų projekto biudžetą projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šis detalus projekto biudžetas pildomas kiekvieniems projekto įgyvendinimo metams atskirai, smulkiau detalizuojant atskiras biudžeto eilutes (personalo išlaidų eilutes išskaidyti pagal atskiras pareigybes bei kitas biudžeto eilutes priklausomai nuo projekto specifikos), papildomai nurodant numatomų išlaidų mato vienetus jų skaičių ir kainą su PVM, jei projekto vykdytojas negali PVM traukti į atskaitą ir susigrąžinti.

7.8. Oficialią juridinių asmenų registro departamento išduotą pažymą. Ši pažyma (originalas) patvirtina, kad pareiškėjo ir visos jo partnerių įmonės nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra ar pan.

7.9. Išvadas dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos. Prie paraiškos pridėkite preliminarios paraiškos vertinimo išvados/rekomendacijos kopiją, jei preliminari paraiška buvo teikta.

7.10. Projekto loginę matricą. Pareiškėjai skatinami pateikti loginę projekto įgyvendinimo matricą. Nors tai nėra privaloma, tačiau tai padėtų pareiškėjams planuoti projektą bei numatyti objektyviai patikrinamus rodiklius.

B 8. DUOMENYS APIE KITĄ, NE EUROPOS SOCIALINIO FONDO AR VALSTYBĖS BIUDŽETO, PARAMĄ PAGAL ŠIĄ PARAIŠKĄ

Nurodykite, ar yra kokių nors kitų susitarimų ar finansinių įsipareigojimų, sudarytų tarp pareiškėjo ir kitų viešųjų finansuotojų, savivaldybių ar privačių lėšų, nurodytų finansavimo plane. Taip pat nurodykite, ar šio projekto finansavimui iš kitų šaltinių gauti buvo teikiama kokia kita paraiška. Jei taip – paaiškinkite, kokiai institucijai ir kada buvo pateikta paraiška, ar gautas finansavimas; jei gautas – kada ir kokia suma (nurodyti eurais). Čia nurodomos sąlygos, kokiomis buvo gautas B 5.2 (išskyrus valstybės biudžeto lėšas), B 5.3 ir B 5.4 straipsniuose nurodytas finansavimas.

B 9. PATVIRTINIMAS

Institucijos pavadinimas, data ir parašas asmens, kuris turi teisę pasirašyti, atstovaudamas organizacijai.

______________