LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAGALBOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ INSTITUCIJOMS IŠIEŠKANT REIKALAUJAMAS SKOLAS, SUSIJUSIAS SU RINKLIAVOMIS, MUITAIS, MOKESČIAIS IR KITOMIS PINIGŲ SUMOMIS, TEIKIMO IR NAUDOJIMOSI KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ INSTITUCIJŲ TEIKIAMA PAGALBA IŠIEŠKANT MINĖTAS PINIGŲ SUMAS

Į S T A T Y M A S

2003 m. spalio 16 d. Nr. IX-1781

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnyje, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo.

2. Įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, įgyvendinimą.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis Įstatymas taikomas visiems reikalavimams, susijusiems su:

1) priemokomis, dėl intervencijos ir kitų priemonių susidarančiomis pinigų sumomis, kurios sudaro Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo dalinio arba viso finansavimo dalį, įskaitant pinigų sumas, kurios bus surenkamos taikant tas priemones;

2) rinkliavomis ir kitais mokesčiais, nustatytais atsižvelgiant į cukraus sektoriaus rinkos bendrojo organizavimo principus;

3) muitais;

4) pridėtinės vertės mokesčiu;

5) akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus;

6) pajamų, pelno ir kapitalo mokesčiais;

7) draudimo įmokų mokesčiais, kaip nustatyta atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose;

8) delspinigiais, baudomis, taip pat išlaidomis, susijusiomis su šio straipsnio 1–7 punktuose išvardytais reikalavimais, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas bausmes bei baudžiamojo poveikio priemones.

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos valstybės kompetentinga institucija, kuri teikia pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir naudojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiama pagalba dėl šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytų pinigų sumų išieškojimo ir su išieškojimu susijusių veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė arba kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės tam įgaliota institucija.

2. Pagalba – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų savitarpio pagalba, teikiama dėl šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytų pinigų sumų išieškojimo ir su išieškojimu susijusių veiksmų atlikimo.

3. Pareiškėjas – kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją ir prašo pagalbos dėl šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytų pinigų sumų išieškojimo ir su išieškojimu susijusių veiksmų atlikimo.

4. Tiesioginis asmenų įsiskolinimas – mokestinė nepriemoka, skola muitinei bei kitos šio Įstatymo 2 straipsnyje nurodytos nesumokėtos pinigų sumos, kurios turėjo būti sumokėtos į Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybės) biudžetą arba į atitinkamus pinigų fondus.

4 straipsnis. Prašymo suteikti pagalbą pateikimas

1. Prašymas suteikti pagalbą pateikiamas dėl:

1) informacijos suteikimo;

2) skolininko arba prašyme nurodyto asmens informavimo;

3) pinigų sumų išieškojimo.

2. Prašymas suteikti pagalbą pateikiamas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai.

5 straipsnis. Informacijos suteikimas

1. Pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija suteikia visokeriopą informaciją, kuri gali būti naudinga pareiškėjui jo reikalavimams patenkinti. Kiekvienu atveju, praėjus 6 mėnesiams nuo prašymo gavimo patvirtinimo, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija praneša pareiškėjui apie veiksmų, kuriuos ji atliko tam, kad gautų prašomą informaciją, rezultatus.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija neprivalo teikti informacijos:

1) kurios ji negalėtų gauti pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti;

2) kuri atskleistų komercines, gamybines arba profesines paslaptis;

3) kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos valstybės saugumui arba pažeistų valstybės viešąją tvarką.

3. Apie atsisakymą suteikti informaciją ir atsisakymo priežastis Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo patvirtinimo dienos.

6 straipsnis. Skolininko arba prašyme nurodyto asmens informavimas

Pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais dėl pranešimo apie atitinkamus dokumentus arba sprendimus, privalo pranešti skolininkui arba prašyme nurodytam asmeniui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio dokumentus ir sprendimus, priimtus pareiškėjo valstybėje.

7 straipsnis. Pinigų sumų išieškojimas

Pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išieško šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pinigų sumas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pareiškėjo prašyme nurodytas pinigų sumas išieško pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

8 straipsnis.         Prašymo suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo nagrinėjimo ir (arba) vykdymo tvarka

Pareiškėjų prašymus dėl pinigų sumų išieškojimo Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nagrinėja ir (arba) vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, neteikdama jiems pirmumo.

9 straipsnis. Išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymas

1. Pagrįstu pareiškėjo reikalavimu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija taiko išieškojimo užtikrinimo priemonę, garantuojančią išieškojimo įvykdymą. Išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymo tvarką, mastą ir kitus su išieškojimo užtikrinimu susijusius klausimus nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

2. Šio Įstatymo 7 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir šio straipsnio 1 daliai.

10 straipsnis. Prašymo suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo reikalavimai

1. Pareiškėjo prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija.

2. Pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai:

1) reikalavimas ir (arba) vykdomasis dokumentas nėra užginčyti pareiškėjo valstybėje, išskyrus atvejus, kuriais pagal pareiškėjo valstybėje galiojančius teisės aktus išieškojimas dėl tokio pobūdžio reikalavimų neturi būti stabdomas;

2) buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą pareiškėjas privalo patvirtinti savo prašyme.

11 straipsnis. Sprendimų pripažinimas

1. Sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.

2. Be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima per 3 mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje dienos. Tačiau kai reikalavimas arba sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, užginčijamas šio Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, 3 mėnesių termino skaičiavimas sustabdomas nuo pranešimo apie sprendimo užginčijimą gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje dienos.

12 straipsnis. Skolų išieškojimas

1. Skolos išieškomos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Visa Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išieškota pinigų suma, išskyrus 19 straipsnyje nurodytus atvejus, pervedama pareiškėjui.

2. Kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, už pavėluotą sumokėjimą skaičiuojamos palūkanos (delspinigiai) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kaip už laiku nesumokėtą tiesioginį asmenų įsiskolinimą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išieškota palūkanų (delspinigių) suma taip pat pervedama pareiškėjui.

3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, suderinusi su pareiškėju, gali leisti skolą mokėti dalimis, jeigu tokia galimybė yra pagal tokias pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

13 straipsnis.       Pareiškėjo informavimas apie Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiksmus

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nedelsdama praneša pareiškėjui apie veiksmus, kurių ji ėmėsi tenkindama prašymą išieškoti skolą.

2. Kiekvienu atveju kas 6 mėnesiai nuo prašymo gavimo patvirtinimo dienos Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija praneša pareiškėjui apie veiksmų, kuriuos ji atliko tam, kad išieškotų skolas ir (arba) pritaikytų išieškojimo užtikrinimo priemonę, rezultatus.

14 straipsnis. Išieškojimo procedūros sustabdymas

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, gavusi informaciją, kad pareiškėjo valstybėje priimtas išieškoti skolą leidžiantis sprendimas toje valstybėje užginčytas, nedelsdama privalo sustabdyti išieškojimo procedūrą iki to laiko, kol šiuo klausimu pareiškėjo valstybėje bus priimtas atitinkamas sprendimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, arba jeigu to pagrįstai reikalauja pareiškėjas, ji pritaiko išieškojimo užtikrinimo priemonę, garantuojančią išieškojimo įvykdymą, tačiau šios priemonės taikymas turi būti leistinas pagal tokias pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

2. Kai pareiškėjo valstybės teisės aktai leidžia išieškoti skolą neatsižvelgiant į išieškojimą leidžiančio sprendimo užginčijimą ir pareiškėjas reikalauja skolą išieškoti, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nestabdo išieškojimo procedūros. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai išieškoti skolą neatsižvelgiant į atitinkamo sprendimo apskundimą leidžiama pagal tokias pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jei vėlesnė šių ginčo procedūrų baigtis yra palanki skolininkui, pareiškėjas, pareikalavęs, kad būtų išieškotas ginčijamas reikalavimas, yra atsakingas už visų išieškotų pinigų sumų grąžinimą, įskaitant visas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikiamas sumokėti kompensacijas.

3. Jeigu užginčijamos išieškojimo priemonės, kurios taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai neprivalomi veiksmai

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti reikalavimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemonę, jei skolos išieškojimas dėl skolininko padėties Lietuvos Respublikoje lemtų didelius ekonominius arba socialinius sunkumus. Tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija neprivalo suteikti pareiškėjui informaciją, pranešti skolininkui, patenkinti reikalavimą bei pritaikyti išieškojimo užtikrinimo priemonę, jei pirminis prašymas yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais skaičiuojant nuo tos datos, kai pareiškėjo valstybėje priimamas sprendimas, leidžiantis išieškoti skolą, iki prašymo suteikti pagalbą pateikimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai reikalavimas arba sprendimas ginčijamas, terminas skaičiuojamas nuo tos datos, kai pareiškėjo valstybėje nustatoma, kad reikalavimas ir (arba) sprendimas, leidžiantis išieškoti skolą, daugiau negali būti ginčijamas.

3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pranešti pareiškėjui priežastis, dėl kurių ji atsisako suteikti prašomą pagalbą. Pranešimo apie atsisakymą kopija siunčiama Europos Bendrijų Komisijai.

16 straipsnis. Senaties terminas

1. Sprendžiant klausimus dėl senaties termino, taikomi pareiškėjo valstybės įstatymai, kiek tai neprieštarauja šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

2. Veiksmai, kurių imasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, vykdydama prašymą suteikti pagalbą, kiek jie neprieštarauja šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir kiek jie susiję su teikiama pagalba, laikomi atliktais pareiškėjo valstybėje, jeigu pagal pareiškėjo valstybės įstatymus tokie pat veiksmai pareiškėjo valstybėje sustabdytų arba nutrauktų senaties terminą.

17 straipsnis. Dokumentų perdavimo apribojimai

Dokumentai ir informacija, kurie pagal šį Įstatymą buvo pareiškėjo pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, gali būti perduoti tik šiems asmenims ir institucijoms:

1) skolininkui arba prašyme nurodytam asmeniui;

2) institucijoms arba asmenims, atsakingiems už išieškojimą ir naudojantiems tuos dokumentus ir informaciją tiek, kiek tai susiję su teikiama pagalba;

3) Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir skolininko ginčus nagrinėjančioms institucijoms, kiek tai susiję su teikiama pagalba.

18 straipsnis. Dokumentų vertimas

Prie prašymo suteikti pagalbą ir dokumento, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, bei kitų susijusių dokumentų pridedami jų vertimai į lietuvių kalbą.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išlaidų kompensavimas

1. Pagalbos teikimo išlaidas prisiima Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija. Ji turi teisę pasilikti visas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš skolininko išieškotas skolos išieškojimo išlaidas.

2. Kai išieškojimas yra susijęs su labai didelėmis išlaidomis arba su kova prieš organizuotą nusikalstamumą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali kreiptis į pareiškėją dėl teikiant pagalbą patirtų išlaidų (jų dalies) kompensavimo.

3. Jei paaiškėja, kad pareiškėjo reikalavimas buvo nepagrįstas, pareiškėjas atsako už visas dėl pagalbos teikimo patirtas išlaidas ir nuostolius.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos prašymai

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija prašymus suteikti pagalbą kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikia šio Įstatymo nustatyta tvarka, laikydamasi prašymams nustatytų reikalavimų.

21 straipsnis.       Informacijos teikimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Bendrijų Komisijai

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pateikia Lietuvos Respublikos institucijų, įgaliotų teikti arba priimti prašymus suteikti pagalbą, sąrašą.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija kasmet iki kovo 15 d. pateikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie per praėjusius kalendorinius metus pagal šio Įstatymo nuostatas teikiant pagalbą arba ja naudojantis gautus ir išsiųstus prašymus suteikti pagalbą ir apie prašomas išieškoti bei išieškotas pinigų sumas.

22 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskiria instituciją, atsakingą už bendru tinklu gaunamos ir siunčiamos informacijos administravimą.

23 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Detalias šio Įstatymo įgyvendinimo taisykles, atsižvelgdamos į šio Įstatymo priede nurodytas direktyvas, nustato šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos.

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS

______________

Lietuvos Respublikos

2003 m. spalio 16 d.

įstatymo Nr. IX-1781

priedas

Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

1. 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių, (papildyta 1979 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 79/1071/EEB, 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB, 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB ir 2001 m. birželio 15 d. Tarybos direktyva 2001/44/EB).

2. 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyva 2002/94/EB, nustatanti išsamias  taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas.

______________