LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA

 

S P R E N D I M A S

DĖL LIETUVIŲ KAPINIŲ IR KAPŲ UŽSIENYJE

 

2002 m. balandžio 26 d. Nr. 86

Vilnius

 

Senosios kapinės bei iškiliųjų žmonių kapai Lietuvoje yra svarbi kultūros paveldo dalis, saugoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dalį Lietuvos kultūros paveldo, esančio užsienyje sudaro kapai, kapinės. Tai Lietuvos karių, tremtinių ir politinių kalinių, lietuvių bendruomenių etninėse lietuvių žemėse užsienio valstybėse bei emigracijoje kapinės ar atskiri kapai, iškiliųjų Lietuvos žmonių kapai. Dažnai šie objektai yra atsidūrę svetimoje aplinkoje, neturi saugotojų ar globėjų. Jų sutvarkymas ir išsaugojimas yra Lietuvos valstybės ir tautos garbės bei tarptautinio prestižo reikalas.

Lietuvių kapai ir kapinės yra arba turi būti kelių Lietuvos institucijų – Kultūros ministerijos su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos su Lietuvos Respublikos ambasadų tinklu, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro – dėmesio objektai. Kadangi jie yra kitų valstybių teritorijose, jų priežiūrai ir apsaugai dažnai reikalingi tarpvalstybiniai susitarimai.

Kai kurių kategorijų lietuvių kapinių ir kapų užsienyje apskaita ir priežiūra atitinkamų institucijų yra pagal galimybes organizuojama ir įgyvendinama. Visų pirma tai pasakytina apie tremtinių ir politinių kalinių kapines bei kapus. Tačiau yra kapinių ir kapų grupių, apie kurias turima tik atsitiktinių, nepilnų žinių (ypač stokojama žinių apie dabartinę būklę). Jų apskaita neorganizuojama, priežiūra palikta savieigai. Pirmiausia tai pavieniai iškiliųjų Lietuvos žmonių, Lietuvos karių kapai. Atskirų institucijų darbai praktiškai nekoordinuojami, todėl nepakankamai efektyvūs.

Viena iš tokios Lietuvai garbės nedarančios būklės priežasčių yra ta, kad nėra aiškios valstybės politikos Lietuvos kultūros paveldo užsienyje atžvilgiu ir tokią politiką galinčios įgyvendinti institucijos. Valstybinė paminklosaugos komisija 2000-09-15 paskelbė sprendimą Nr. 76 „Dėl Lietuvos kultūros paveldo ir jo vertybių užsienyje“, kuriame buvo kreipiamasi į LR Vyriausybę prašant įsteigti instituciją, kuri rūpintųsi Lietuvos kultūros paveldo užsienyje reikalais. Tačiau tokios institucijos dar nėra.

Valstybinė paminklosaugos komisija, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia:

1. Prašyti LR Vyriausybę:

1.1. Įsteigti valstybės įgaliotinio kultūros paveldui užsienyje instituciją, kuri tvarkytų Lietuvos kultūros paveldo užsienyje reikalus, taip pat lietuvių kapus ir kapines;

1.2. Paspartinti Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis su Rusijos Federacija, Kazachstanu, Baltarusija, Lenkija, Vokietija ir kitomis valstybėmis, kuriose yra saugotinos lietuvių kapinės ir kapai;

1.3. Įpareigoti Kultūros ministeriją organizuoti valstybinės lietuvių kapinių ir kapų užsienio valstybėse apskaitos ir saugojimo programos parengimą; parengtą programą teikti LR vyriausybei tvirtinti. Siūlyti šios programos rengimui pasitelkti Lietuvos Respublikos institucijas – Krašto apsaugos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, Kultūros vertybių apsaugos departamentą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kitas valstybines ar visuomenines organizacijas, kurių veiklos objektais yra ar turi būti lietuvių kapinės ir kapai užsienyje.

2. Kviesti Pasaulio lietuvių bendruomenę prisidėti prie rūpesčio lietuvių palaidojimais užsienyje.

 

 

VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                         GRAŽINA DRĖMAITĖ

______________