LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2046
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros akademijos senato 2000 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. I-978 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto“ (Žin., 1995, Nr. 57-1422) ir 1999 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. VIII-1179 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 43-1363).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d.
nutarimo Nr. VIII-2046
1 priedėlis
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS
STATUTAS
Lietuvos kūno kultūros akademijos ištakos – 1934 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje buvo rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“. 1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1999 m. gegužės 8 d. Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kūno kultūros akademija (toliau – Akademija) yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos.
4. Akademija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.
5. Pagrindiniai Akademijos tikslai:
5.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą bei kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
5.2. rengiamiems kūno kultūros, sporto ir visuomenės sveikatos specialistams sudaryti tęstinio mokymosi, įgytos kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo sąlygas;
5.3. rengti mokslininkus, didinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio, kultūros ir sporto pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
5.4. ugdyti švietimui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu, ir konkuruoti su kitomis panašaus profilio specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis;
5.5. artimai bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio edukacinėmis, kūno kultūros ir sporto bei kito profilio organizacijomis, plėtoti sporto mokslą ir kūno kultūrą;
5.6. moksline, šviečiamąja, sportine ir kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; prisidėti rengiant Lietuvos sportininkų elitą;
6. Akademijoje rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą kūno kultūros ir sporto bei kitose srityse.
II. Akademijos savivalda
10. Akademija turi autonomiją, grindžiamą demokratinės savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei šiame Statute.
11. Akademijos teisės:
11.4. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas;
11.5. Vyriausybės nustatyta tvarka teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus;
12. Akademijoje gali kurtis dėstytojų ir studentų profesinės, kultūros, sporto ir kitokios organizacijos, kurių įstatai ir programa neprieštarauja šiam statutui ir įstatymams. Visoms organizacijoms, įregistruotoms Akademijoje rektorato nustatyta tvarka, suteikiama teisė veikti ir dalyvauti visuomeniniame Akademijos gyvenime.
III. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS
13. Akademiją sudaro fakultetai su katedromis ir mokslinėmis laboratorijomis, mokslo institutai, centrai, biblioteka bei padaliniai, veikiantys pagal Senato patvirtintus nuostatus. Akademijos struktūrą tvirtina ir keičia Senatas rektoriaus teikimu.
14. Akademijoje yra šios savivaldos ir valdymo institucijos:
IV. SENATAS
16. Senatas yra aukščiausioji Akademijos savivaldos institucija. Senato darbo ir rinkimų tvarką nustato reguliavimas.
17. Senato nariai renkami visuotiniame Akademijos mokslininkų susirinkime. Į Senatą renkami visų Akademijoje dėstomų mokslo ir studijų sričių atstovai.
18. Senato narių yra 20, iš jų ne mažiau kaip 50 procentų – dėstytojai, einantys profesoriaus pareigas, 10 procentų sudaro studentai, 40 procentų – mokslininkai. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Studentų atstovus į Senatą deleguoja Studentų atstovybė. Į Senatą gali būti renkami kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai, einantys profesoriaus pareigas.
20. Senatas iš savo narių slaptu balsavimu 5 metams renka Senato pirmininką ir jo pavaduotoją. Rektorius ir prorektoriai į šias pareigas nerenkami. Senato pirmininkas atstovauja Senatui, organizuoja Senato darbą.
21. Senato nutarimai laikomi teisėtais, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Priimti nutarimai skelbiami viešai.
22. Jei rektorius nepaskelbia Senato nutarimo įsakymu ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį klausimą svarsto pakartotinai. Priėmus tą patį nutarimą viso Senato balsų dauguma, jis tampa privalomas.
23. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 Senato narių siūlymu gali būti šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui vadovauja išrinktas posėdžio pirmininkas.
24. Visi rinkimai vyksta ir personalijos tvirtinamos Senate slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas asmuo, gavęs posėdžio dalyvių balsų daugumą (50 procentų plius vienas balsas), o atšauktu – kai gauna 2/3 posėdžio dalyvių balsų.
25. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
25.4. rektoriaus teikimu iš mokslininkų tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų ir mokslo laboratorijų vedėjus, institutų direktorius, kitų Statute nurodytų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus eiti pareigas Statuto nustatyta tvarka;
25.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
25.7. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat Akademijos garbės vardus;
25.9. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Akademijos tarybos siūlymus;
25.10. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų skirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Akademija, konsultacinei ir informacinei veiklai;
25.11. svarsto perspektyvinio Akademijos plėtros plano projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada;
25.12. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada;
25.13. svarsto metines rektoriaus veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jas tvirtina;
25.14. tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles bei studijų ir mokslo reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
V. AKADEMIJOS TARYBA
27. Akademijos taryba:
27.1. rengia išvadas dėl perspektyvinio Akademijos plėtros plano bei Akademijos sutarties su Ministerija projektų;
27.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
27.4. likus dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos arba Statuto nurodytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, tarybos, rektoriaus rinkimus;
27.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinės rektoriaus veiklos ataskaitos, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos įvykdymo ataskaitos;
27.6. vertina, kaip Akademija įgyvendina savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
27.7. vertina, kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
28. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų akademijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Akademija turi suteikti tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.
29. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 9 narių. 1/3 tarybos narių skiria Senatas; kitą 1/3 tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, valstybės ar savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, skiria ministras; likęs 1/3 tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų tarybos narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti skiriamas Akademijoje dirbantis asmuo.
30. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
31. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du 2/3 tarybos narių.
32. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinės pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos įvykdymo ataskaitos, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas yra Senatui privalomas.
33. Jeigu tarybos narys netinkamai atlieka tarybos reglamente nurodytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
VI. STATUTO PRIEŽIŪROS IR PROFESINĖS ETIKOS KOLEGIJA
35. Kolegija renkama iš 5 narių, kurie negali būti Senato bei administracijos atstovai. Ji renkama ir atšaukiama Akademijos mokslininkų susirinkime. Kolegijos narys išrenkamas susirinkimo dalyvių balsų dauguma (50 procentų plius vienas balsas), o atšaukiamas 2/3 dalyvių balsų. Kolegijos narių kadencija – 5 metai. Kolegija veikia pagal reglamentą.
36. Kolegija:
36.1. prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto ir profesinės etikos, tiria Statuto pažeidimus, siūlo būdus jiems šalinti;
36.2. nagrinėja darbuotojų ar doktorantų nesutarimus ir konfliktus bei mokslinės ir profesinės etikos pažeidimus, gavusi vienos iš ginčo šalių, fakulteto arba Akademijos vadovo pareiškimą; priima nutarimus, privalomus ginčo šalims, jeigu tie ginčai nenagrinėti kitokia įstatymų nustatyta tvarka;
36.3. pareiškia savo nuomonę Senatui dėl Akademijos valdymo institucijų, atskirų padalinių nesutarimų;
36.4. gavusi oficialų pareiškimą, tiria rektoriaus, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų įsakymų ir nurodymų teisėtumą; nustačiusi pažeidimus, siūlo priemones teisėtumui grąžinti; informuoja Senatą apie savo sprendimus;
VII. REKTORIUS
38. Akademijos rektorius:
38.1. atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus;
38.4. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
38.10. viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
38.11. rengia perspektyvinius Akademijos plėtros 5 metų planų projektus ir teikia juos Ministerijai;
39. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams; prorektorių skaičių ir funkcijas tvirtina Senatas; prorektorių kadencijos pabaiga sutampa su rektoriaus įgaliojimų pasibaigimu.
40. Akademijos rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu Statuto nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą.
41. Jei 2/3 Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama metinė Akademijos rektoriaus veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Kol bus išrinktas naujas rektorius, Senatas paveda rektoriaus pareigas laikinai eiti kitam Senato nariui.
VIII. REKTORATAS
42. Rektoratas – rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų atstovybės narys.
43. Rektoratas:
43.3. rengia Senatui siūlymus dėl Akademijos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir kitais klausimais;
IX. STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
45. Akademijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, veikianti pagal visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) ir rektoriaus patvirtintus įstatus. Studentų atstovybė yra juridinis asmuo.
46. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (arba konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė visuotiniame susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų.
47. Studentų atstovybė per savo įgaliotus asmenis atstovauja studentams Akademijos savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise pagal Senato patvirtintas atstovavimo kvotas.
48. Studentų atstovybė padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, stipendijų skyrimo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo bei laikymosi klausimus.
49. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos administracijos ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
50. Akademija visapusiškai remia studentų atstovybės veiklą, skiria lėšų šiai veiklai finansuoti. Studentų atstovybės finansavimas nustatomas Akademijos sąmatoje.
51. Kilus ginčams tarp Akademijos administracijos ir studentų, studentų atstovybė ir studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Į ginčų nagrinėjimo komisiją rektoriaus įsakymu po lygiai skiriama Akademijos administracijos atstovų ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos nuostatus tvirtina Senatas.
X. FAKULTETAS
52. Fakultetas yra Akademijos padalinys, kurio pagrindinė veikla – organizuoti studijas ir mokslą. Fakultete studijuoja, tobulinasi bei persikvalifikuoja studentai ir klausytojai.
53. Fakultetui vadovauja dekanas. Jis tvirtinamas Senate rektoriaus teikimu 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
54. Dekanas atsako už fakulteto veiklą, atitinkančią Akademijos statutą, Senato nutarimus, rektoriaus įsakymus. Dekanas:
54.6. teikia rektoriui siūlymus dėl nerenkamų fakulteto darbuotojų priėmimo ir atleidimo, darbuotojų ir studentų skatinimo, baudimo;
54.7. kasmet atsiskaito rektoratui už fakulteto veiklą; ataskaitą tvirtina Senatas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, dekanas atstatydinamas;
XI. KATEDRA
55. Katedra yra vienos ar kelių mokslo krypčių studijų ir mokslinio šių krypčių darbo organizavimo padalinys.
56. Katedra:
56.3. organizuoja vadovėlių, mokslinių, mokomųjų ir metodinių leidinių rengimą, aptarimą ir teikimą tvirtinti Akademijos leidybos komitetui;
56.4. vertina absolventų praktinio darbo kokybę, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo Akademijoje;
57. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra jos pagrindines pareigas Akademijoje einančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas (katedros posėdis).
58. Katedros veiklai vadovauja ir už jos darbo rezultatus atsako katedros vedėjas. Jis šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.
59. Katedros vedėją iš mokslininkų renka katedra ir teikia rektoriui. Jei rektorius vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jo nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį vedėją ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, kiti mokslininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
XII. AKADEMIJOS PERSONALAS
61. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Akademijai nustato įstatymai, Akademijos statutas, reguliavimas, nuostatai.
62. Darbuotojų pareigos:
63. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
63.1. burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Akademijos konkursuose darbams ir paramai gauti;
65. Akademijos darbuotojams sudaromos sąlygos tobulėti – rengti ir ginti kvalifikacinius mokslo darbus, studijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje, rašyti ir leisti vadovėlius bei monografijas, stažuoti ar kitaip kelti profesinę kvalifikaciją.
66. Akademijoje sudaromos sąlygos keistis darbuotojais su kitomis šalies ir užsienio institucijomis, taip pat kviesti dirbti jų mokslininkus.
68. Turintys mokslo laipsnį dėstytojai, be pedagoginio darbo, privalo dirbti mokslinį ir metodinį darbą.
69. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas; aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.
71. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai eiti pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Kiti darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.
72. Likus dviem mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos arba esant laisvai vietai, skelbiamas viešas konkursas toms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir tas pareigas einantis asmuo.
73. Konkursus skelbia rektorius. Konkursus rengia Senato sudaryta atestacijos komisija, kurioje privalo būti ne mažiau kaip 50 procentų profesorių, atstovaujančių visoms Akademijos mokslo kryptims. Atestacijos komisija konkursus rengia pagal Senato patvirtintus nuostatus. Šios komisijos pirmininku negali būti rektorius ir prorektoriai.
74. Profesorius, laimėjęs konkursą trečiai kadencijai, turi teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, kol jam sukaks 65 metai.
75. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
76. Į Akademijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Akademijos ar jos padalinių vadovų, šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
77. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ne pagrindinėms pareigoms be konkurso gali priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.
78. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesorių emeritų skaičius ir socialinės garantijos nurodomos Akademijos sutartyje su Ministerija.
79. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute nustatyta pareigų skyrimo tvarka.
80. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir Akademijos senato patvirtinti nuostatai.
81. Konkurso Akademijos ir jos padalinių vadovų pareigoms eiti skelbimo, šių vadovų rinkimo ir skyrimo tvarką detaliai nurodo reguliavimas.
82. Sėkmingai dirbantys mokslinį bei pedagoginį darbą dėstytojai Senato nutarimu kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti, vadovėliams rašyti, savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti (taip pat ir užsienyje). Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo pagal pagrindines pareigas užmokestis.
83. Akademija turi administraciją Akademijos administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat technikos darbuotojų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Technikos ir ūkio padalinių vadovus bei jų pavaduotojus skiria rektorius.
84. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai negali eiti kelių administracinių pareigų, išskyrus Senato pirmininko pareigas.
85. Į mokslo, magistrantūros studijų ir bibliotekos vadovų pareigas skiriami asmenys, atitinkantys pareiginių nuostatų reikalavimus. Jie rektoriaus siūlymu tvirtinami Senate.
XIII. MOKSLINĖ VEIKLA
88. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Akademijoje turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti profesinę dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis.
89. Akademijoje atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato Akademijos katedros, mokslo centrai, fakultetai, mokslo institutai ir tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Akademijos turimus finansų išteklius. Akademijos tyrimų kryptys bei terminai nurodomi Akademijos sutartyje su Ministerija.
90. Akademijos mokslinė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, mokslo centruose. Mokslinį darbą Akademijoje dirba dėstytojai, mokslo darbuotojai, doktorantai ir studentai.
92. Akademijos išlaidų sąmatoje, kaip ir kitoms veiklos sritims, numatomos lėšos moksliniams tyrimams finansuoti, mokslo aparatūrai ir įrangai įsigyti bei mokslo laboratorijoms steigti.
93. Mokslinių darbų organizavimo ir vykdymo bei mokslo padalinių finansavimo tvarką nustato Senato patvirtintas mokslinės veiklos reguliavimas.
94. Mokslininkai rengiami doktorantūroje pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Doktorantūra įsteigiama ir mokslo laipsniai teikiami, jeigu Vyriausybė suteikia tokią teisę.
95. Akademija nustatyta tvarka turi leidybos teises, rengia ir leidžia mokslinę, mokomąją, metodinę ir kitokią literatūrą, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, simpoziumus ir kitus renginius.
96. Akademijos mokslo institutas (toliau – Mokslo institutas):
96.1. vykdo ilgalaikius tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Mokslo institutas turi juridinio asmens teises;
97. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Akademijos teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
98. Mokslo instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir Mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
100. 2/3 Mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai.
101. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso tvarka slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.
102. Mokslo institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Akademijos tarybos išvadą.
XIV. STUDIJOS
104. Akademijoje organizuojamos dviejų tipų studijos:
105. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:
106. Dieninė studijų forma yra pagrindinė visose nuosekliųjų studijų pakopose. Konkrečias nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Akademijoje organizuojamos ir neakivaizdinės studijos.
108. Studijų kryptys:
108.1. studijų krypčių, pagal kurias Akademijoje vyksta nuosekliosios studijos, sąrašą tvirtina Ministerija;
109. Studijų apimtis ir trukmė:
110. Studijų programos:
110.1. pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiško darbo, būsimos profesijos įgūdžiams suformuoti;
110.2. pagrindinių studijų programos turi atitikti Ministerijos patvirtintą atitinkamos studijų krypties reglamentą;
110.3. magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai atlikti reikia daugiau mokslo žinių ir gebėjimų;
111. Tęstinės studijos:
111.1. tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Akademija gali organizuoti darbuotojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo, profesinių įgūdžių tobulinimo studijas. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų studijų programas. Jų sąlygas nustato ir tvirtina Senatas;
112. Studijų programų registravimas ir vertinimas:
112.1. nuosekliosios studijos Akademijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą;
113. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Tokių studijų tvarką numato Akademijos studijų reguliavimas.
114. Akademijoje gali būti įskaitomi:
114.1. Akademijos studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
114.2. užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Akademiją, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
114.3. Akademijos studentų studijų kitose to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokyklose rezultatai;
115. Priėmimas į Akademiją:
115.3. studentai į valstybės finansuojamas Akademijos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso tvarka;
115.5. stojantieji, konkurso tvarka nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, priimami pagal sutartis studijuoti savo lėšomis. Studijų kainą studijuojantiesiems savo lėšomis nustato Akademija ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse;
115.6. užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurių studijos visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priimami į Akademiją įstatymų nustatyta tvarka. Priėmimo kvotas ir tvarką nustato Ministerija;
XV. Studentai ir klausytojai
117. Akademijos studentai ir klausytojai:
117.1. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus;
118. Studentai turi teisę:
118.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, sporto bazėmis bei kitomis Akademijoje esančiomis priemonėmis, turėti saugias ir sveikas studijų sąlygas;
118.2. pasirinkti studijų programą, Akademijos studijų reguliavimo nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas; pasirinkti dėstytoją (kai dalyką dėsto keli dėstytojai);
118.3. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į Akademijos administraciją dėl žinių įvertinimo;
119. Pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentai turi šias teises:
120. Studentai privalo:
120.2. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto, studijų reguliavimo, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;
121. Studentui, kuris mokosi ne nuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje, valstybė sudaro sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.
122. Akademijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus dėl įstatymų arba kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
123. Už studento pareigų pažeidimus Akademija gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
125. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
126. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:
XVI. turtas ir lėšos
128. Akademijos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (pastatai, žemė), materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (jeigu tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.
129. Valstybinė žemė suteikta Akademijai naudotis neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė Akademijos senato sutikimu. Jei Senatas nesutinka, keisti teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Seimas.
130. Akademijos teritorijoje valstybinės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali dirbti darbų be rektoriaus arba jo įgalioto asmens sutikimo (išskyrus avarinius atvejus).
131. Akademija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Akademijos teises ir pareigas nustato Aukštojo mokslo ir kiti įstatymai. Akademija privalo jai perduotą turtą saugoti ir gausinti.
132. Akademija turi teisę turtą pirkti, gauti dovanų, nuomotis, naudoti panaudos teise arba pagal bendradarbiavimo sutartį, perimti iš balanso į balansą ir įsigyti kitais būdais (pvz., lizingo) įstatymų nustatyta tvarka.
133. Akademija turimą turtą gali parduoti, nurašyti, perduoti iš balanso į balansą, nuomoti ar leisti naudotis panaudos teise arba pagal bendradarbiavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka.
134. Akademijos lėšas sudaro: biudžeto lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti; biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti; studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos; pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų; kitos teisėtai įgytos lėšos.
135. Valstybė skiria Akademijai biudžeto lėšų numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, sudarytą su Ministerija 3 metams.
136. Sutarties projektas su Akademijos tarybos išvada teikiamas Ministerijai nustatytu laiku. Ministerija per du mėnesius dėl šio projekto pateikia savo išvadas ir siūlymus. Ne vėliau kaip per mėnesį rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų.
138. Kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, Akademija vertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina derindama su Ministerija ir papildo ateinančių metų įsipareigojimais.
140. Biudžeto lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką.
142. Nustatant studijų kainą, įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti.
143. Akademija turi teisę gauti lėšų už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, už kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas, už laikinai nenaudojamų patalpų bei mokslo aparatūros ir kito inventoriaus nuomą, už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
144. Turimos nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui, gaunamam pagal nustatytą metodiką, mažinti.
145. Valstybės skiriamos biudžeto ir nebiudžetinės lėšos naudojamos pagal kalendorinių metų pradžioje sudarytas ir Senato patvirtintas atskiras sąmatas.
XVII. ATRIBUTAI
147. Akademija turi vėliavą ir ženklą, patvirtintus Senato. Kiti padaliniai ir visuomeninės organizacijos gali turėti savo atributus.
XVIII. Statuto priėmimo ir keitimo tvarka, Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka
150. Statutą bei jo pakeitimus ne mažiau kaip 2/3 posėdžio dalyvių balsų dauguma priima Senatas ir teikia tvirtinti Seimui. Pakeitimai įsigalioja, kai juos patvirtina Seimas.
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 12 d.
nutarimo Nr. VIII-2046
2 priedėlis
Lietuvos kūno kultūros institutui perduotų pastatų
sąrašas
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Centriniai rūmai ir biblioteka |
Sporto g. 6, Kaunas |
5023,25 |
| Auditorijų ir laboratorijų pastatas |
Sporto g. 6, Kaunas |
3836,07 |
| Mokomasis korpusas |
Perkūno al. 3, Kaunas |
277,55 |
| Sunkiosios atletikos katedra |
Perkūno al. 3, Kaunas |
2515,59 |
| Irklavimo katedra |
Perkūno al. 3, Kaunas |
2513,91 |
| Lengvosios atletikos mokomoji bazė |
Aušros g. 42, Kaunas |
5449,20 |
| Studentų bendrabutis |
Perkūno al. 3, Kaunas |
4231,32 |
| Poilsio namai |
Sporto g. 2 / Ramybės g. 24, Palanga |
503,70 |
| Garažai (4 vnt.) |
Minties rato g. 13, Kaunas |
124,73 |
| Garažas |
Intako g. 7a, Kaunas |
182,84 |
| Sporto bazės pastatas |
Arlaviškės, Kauno raj. |
645,66 |
______________