LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL lietuvos respublikos APLINKOS MINISTRO 2002 M. gruodžio 5 D. ĮSAKYMO Nr. 622 „DĖL statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. gruodžio 22 d. Nr. D1-1006
Vilnius
P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2004, Nr. 50-1685):
1. papildau 2 punktą šiuo antruoju sakiniu:
2. išdėstau 5.3 punktą taip:
5. išdėstau 12.2 punktą taip:
6. išdėstau 2 priedo 1 punktą taip:
„1. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (Žin., 2008, Nr. 9-322).“;
7. išdėstau 2 priedo 3 punktą taip:
„3. Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 33-1067).“;
STR 1.01.08:2002
3 priedas
GELEŽINKELIO sTATINIŲ STATYBOS RŪŠIŲ APRAŠas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas (toliau – Aprašas) nustato geležinkelio statiniuose vykdomų statybos darbų priskyrimą atskiroms statybos rūšims ir detalizuoja kiekvienos statybos rūšies tikslus.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Geležinkelio kelio priklausiniai – savarankiški geležinkelio keliui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su geležinkelio keliu. Geležinkelio kelio priklausiniais laikomi tiltai, viadukai, estakados, tuneliai, pralaidos, kurių skersmuo yra ne mažesnis nei 1,0 m, praginos, pervažos, perėjos, drenažo tinklai, traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga, peronai, platformos, triukšmą slopinančios sienutės, gyvūnų ir žmonių atitvarai, užtveriamieji statiniai;
2.4. Geležinkelio statinių laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai geležinkelio statinių elementai (pvz., sankasa, tiltų, estakadų atramos ir kt.), kurių svarbiausia paskirtis laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija nėra laikoma laikančiąją konstrukcija;
II. naujo geležinkelio statinio statyba
4. Naujo geležinkelio statinio statyba – naujas geležinkelio statinys statomas žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Nauja geležinkelio statinio statyba laikoma ir tada, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo geležinkelio statinio statybos tikslai:
4.2. atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) geležinkelio statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei nėra išlikusių jo konstrukcijų arba likusios tik giliau kaip 0,5 m po žeme esančios laikančiosios konstrukcijos. Požeminis statinys, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žeme, laikomas visiškai sugriuvusiu, kai visai nėra išlikusių statinio laikančiųjų konstrukcijų.
III. GELEŽINKELIO STATINIO REKONSTRAVIMAS
5. Geležinkelio statinio rekonstravimas – geležinkelio statinio perstatymas, pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant bet kuriuos geležinkelio statinio išorės matmenis. Geležinkelio statinio rekonstravimo tikslai:
5.2. pakeisti geležinkelio kelio projektinius horizontaliųjų kreivių spindulius ir išilginius kelio profilius;
IV. GELEŽINKELIO STATINIO KAPITALINIS REMONTAS
V. GELEŽINKELIO STATINIO PAPRASTASIS REMONTAS
7. Geležinkelio statinio paprastasis remontas – geležinkelio statinio paprastasis remontas atliekamas, kai statinys yra atnaujinamas jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Geležinkelio statinio paprastojo remonto tikslai:
7.1. pakeisti geležinkelio kelio viršutinę konstrukciją ar atskirus jos elementus (pvz., balastą, pabėgius, bėgius ir kt.);
VI. GELEŽINKELIO STATINIO GRIOVIMAS
8. Geležinkelio statinio griovimas – viso statinio (ar jo dalies) konstrukcijų išardymas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Geležinkelio statinio nugriovimo tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Geležinkelio statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio nugriovimu, jei nėra nugriaunamas visas statinys.