LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS 2007 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. balandžiol8 d. Nr. A1-107
Vilnius
Atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo 16 straipsnį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) 1 punktu:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2007 m. balandžio 18 d.
įsakymu Nr. A1-107
EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖ 2007 M. PROGRAMA
LIETUVA
2. Bendros pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės
Ar pagal metinę programą finansuojamų projektų atrankos taisyklės atitinka daugiametėje programoje apibrėžtas taisykles? Jei ne, prašome nurodyti skirtumus.
Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2007 m. programa (toliau vadinama – EPF metinė programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – atsakinga institucija) parengtas, Europos Komisijos ir atsakingos institucijos patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, skirtas Europos pabėgėlių fondo (toliau vadinama – EPF) 2007 m. metinei programai įgyvendinti ir nustatantis EPF paramos investavimo kryptis, veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.
Projektų atranką organizuoja ir vykdo atsakinga institucija kartu su Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – deleguota institucija) vadovaujantis Europos Tarybos 2004 m. sprendimu 2004/904/EB, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-110 patvirtinta Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiamete (2005–2007 m.) programa (Žin., 2006, Nr. 45-1634), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A1-151 (Žin., 2006, Nr. 57-2046) patvirtintomis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėmis bei kiekvienų metų Gairėmis pareiškėjams.
3. UŽDUOTYS, KURIAS TURĖS ATLIKTI ATSAKINGA INSTITUCIJA, ĮGYVENDINDAMA METINĘ PROGRAMĄ, IR SIŪLOMA FINANSINĖ STRUKTŪRA
3.1. Užduotys, kurias turės atlikti atsakinga institucija, įgyvendindama metinę programą
Atsakinga institucija atliks tas pačias užduotis, kurios yra apibrėžtos EPF daugiametės (2005–2007) programos 1 priede. Užduočių pasiskirstymas tarp skirtingų skyrių ar departamentų išlieka toks pats, neatsižvelgiant į vidinius struktūrinius pokyčius ministerijoje. Atnaujinta EPF daugiametės (2005–2007) programos 1 priedo versija pateikta Europos Komisijai.
3.2. Siūlomas EPF finansavimo pasiskirstymas pagal skirtingas veiklas bei techninei pagalbai prašoma suma pagal Europos Tarybos sprendimo 18 straipsnį įgyvendinti metinę programą
|
|
Metai |
Viešasis finansavimas (EUR/LTL) |
Privatus |
IŠ VISO |
|||
| Europos pabėgėlių fondas |
Nacionalinio biudžeto lėšos |
||||||
| valstybės biudžeto |
regionų |
vietos valdžios įstaigų |
|||||
| Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas |
2007 |
EUR 268 812,46 LTL 928 155,66 |
EUR 89 604,15 LTL 309 385,21 |
0 |
0 |
0 |
EUR 358 416,61 LTL 1 237 540,87 |
| Integracija |
2007 |
EUR 270 000,00 LTL 932 256,00 |
EUR 90 000,00 LTL 310 752,00 |
0 |
0 |
0 |
EUR 360 000,00 LTL 1 243 008,00 |
| Savanoriškas grįžimas |
2007 |
EUR 31 554,92 LTL 108 952,82 |
EUR 10 518,31 LTL 36 317,62 |
0 |
0 |
0 |
EUR 42 073,23 LTL 145 270,44 |
| Techninė pagalba |
2007 |
EUR 75 188,94 LTL 259 612,37 |
0 |
0 |
0 |
0 |
EUR 75 188,94 LTL 259 612,37 |
| IŠ VISO |
2007 |
EUR 645 556,32 LTL 2 228 976,80 |
EUR 190 122,46 LTL 656 454,82 |
0 |
0 |
0 |
EUR 835 678,78 LTL 2 885 431,60 |
4. VEIKLOS
Atsižvelgiant į 2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimą 2004/904/EB ir EPF programos tikslinės grupės poreikius, Lietuvoje yra finansuojamos šios veiklos sritys:
2. Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnyje minimų asmenų, kurie ilgai ar nuolat gyvena valstybėje narėje, integracija;
3. savanoriškas grįžimas.
Visos veiklos, numatytos EPF 2007 m. metinėje programoje, atitinka prioritetus, apibrėžtus Europos Komisijos patvirtintoje EPF daugiametėje (2005–2007) programoje.
i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą
Lietuvos Respublikoje yra įsteigti du centrai (Pabėgėlių priėmimo centras ir Užsieniečių registracijos centras), kurių infrastruktūra privalo būti plečiama, tobulinama ir pritaikoma asmenims, gyvenantiems šiuose centruose. Tai viena iš pagrindinių sąlygų, kuri pagrindžia šios veikos svarbą ir būtinumą mūsų visuomenėje.
Pabėgėlių priėmimo centras
Pabėgėlių priėmimo centras (toliau vadinama – centras) yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją.
Pabėgėlių priėmimo centro steigėjas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pabėgėlių priėmimo centras veikia jau 10 metų. 1997 m. kovo 3 d. centre apgyvendinti pirmieji užsieniečiai. Oficialiai centras atidarytas 1998 m. gegužės 14 d. Finansinė parama centrui įkurti buvo gauta iš Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovybių Baltijos ir Skandinavijos šalyse, taip pat Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos vyriausybių.
Šiuo metu yra glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų priėmimo centrais bei migracijos tarnybomis; reguliariai vyksta mainai savo patirtimi prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimo, apgyvendinimo, jų socialinės integracijos tvarkos klausimais. Per dešimt veiklos metų centre gyveno apie 2000 užsieniečių.
Viena iš centro veiklų, susijusių su prieglobsčio procedūrų gerinimu pagal EPF metinę programą, yra darbas su nelydimais nepilnamečiais prieglobsčio prašytojais.
Pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu gyvena 5 nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai. Apgyvendinti priėmimo skyriaus nepilnamečių poskyryje, vaikai aprūpinami visomis jų poreikius atitinkančiomis priemonėmis (materialinėmis, higienos, buities, mokymo ir pan.). Jiems yra teikiamos socialinės pagalbos, ugdymo, mokymo, psichologinės paramos bei medicininės pagalbos paslaugos. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų rūpybos klausimus koordinuoja ir vaikų teisėms atstovauja paskirtas centro socialinis darbuotojas.
Nelydimi nepilnamečiai vaikai yra mokomi lietuvių kalbos pagal individualią programą. Valstybinės kalbos kursas padeda vaikams įgyti būtiniausių lietuvių kalbos žinių ir pasirengti mokymuisi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
Pabėgėlių priėmimo centre vykdomos kelios ugdymo ir pagalbos teikimo programos, skirtos nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojams: dorovinio, socialinių įgūdžių bei darbinės veiklos ugdymo, lietuvių visuomenės pažinimo, profesinio orientavimo bei psichologinės paramos programos.
Užsieniečių registracijos centras
Užsieniečių registracijos centras (toliau vadinama – URC) įkurtas Pabradėje vykdant 1996 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1133 „Dėl užsieniečių registracijos centro įsteigimo“ (Žin., 1996, Nr. 93-2191). Savo veiklą URC pradėjo 1997 m. sausio 1 d., jis buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau vadinama – VRM). Iki tol URC teritorijoje buvo įsikūręs Pasienio policijos departamento prie VRM Greitojo reagavimo būrys.
Tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas neteisėtai esantiems ir neteisėtai atvykusiems į Lietuvą užsieniečiams laikinai apgyvendinti. URC teritoriją sudaro 8,1 ha. Maksimalus apgyvendintųjų skaičius 1997 m. rugpjūčio 19–21 dienomis buvo 962 užsieniečiai.
Nuo pat URC įkūrimo jame buvo apgyvendinti 57 šalių atstovai. Daugiausia tai Rusijos Federacijos (21,3 proc.), Afganistano (14,5 proc.), Pakistano (9,8 proc.), Indijos (9,4 proc.), Bangladešo (7 proc.), Šri Lankos (6,1 proc.), Kinijos (5,4 proc.), Baltarusijos (4,8 proc.) bei Vietnamo (4,3 proc.) piliečiai.
Nuo 2000 m. sausio 1 d. URC tapo tiesiogiai pavaldus tuometiniam Pasienio policijos departamentui prie VRM (šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM padalinys).
2001 m. centras reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centrą. URC yra specialioji įstaiga, turinti keletą vidaus teritorijų, skirtų skirtingą teisinį statusą Lietuvoje turintiems užsieniečiams. Šiuo metu jame taikomi dviejų rūšių režimai:
a) sulaikymo režimas užsieniečiams, atvykusiems ir (ar) pasilikusiems šalyje nelegaliai, užsieniečiams, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, bei prieglobsčio prašantiems asmenims, sulaikytiems dėl įvairių priežasčių teismo sprendimu;
b) atvirasis režimas prieglobsčio prašantiems asmenims, išskyrus nelydimus nepilnamečius, kurių prašymai dėl prieglobsčio nagrinėjami iš esmės. Prieglobsčio prašytojai URC apgyvendinti teismo arba Migracijos departamento sprendimu, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvoje jiems suteikimo/nesuteikimo.
Jei užsienietis gauna galutinį neigiamą sprendimą dėl jo (jos) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, URC parengiami grįžimo į kilmės šalį dokumentai. Jei nustatoma, kad užsienietis negali grįžti į savo kilmės šalį dėl pavojaus jo gyvybei ir laisvei, suteikiama papildoma apsauga, išduodamas leidimas laikinai gyventi ir užsienietis apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre.
ii. Veiklos tikslas
Nacionalinių programų finansavimo prieglobsčio ir priėmimo sąlygoms gerinti dažniausiai nepakanka, todėl EPF lėšos yra labai svarbios minėtų centrų gyvenamosioms patalpoms renovuoti, rekonstruoti, plėsti ir pan. Ypatingai URC svarbu užtikrinti tinkamą legaliai ir nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės atskyrimą. Renovuojant patalpas, labai aktualu atsižvelgti į tai, kad jose gyvena skirtingų kultūrų ir religijų asmenys iš įvairiausių valstybių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vienišas moteris ir traumuotus asmenis. Centruose privalo būti užtikrinta nuolatinė medicinos, socialinė ir psichologinė pagalba.
Atvykstantiems asmenims turi būti sukurta tinkama ir palanki aplinka gyventi, garantuotos ir prieinamos visos paslaugos, kad atvykusieji nesijaustų diskriminuojami, nelaukiami ir ignoruojami. Į Lietuvos Respubliką dažniausiai atvyksta asmenys iš karo zonų, iš tų vietų, kur namai sugriauti, prarastas socialinis statusas, ir šeimos nariai. Pagrindinis projektų, įgyvendinsiančių šią veiklą, tikslas – gerinti centrų (ypatingai URC) infrastruktūrą ir paslaugas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viena iš funkcijų yra dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos kontrolę, todėl patalpos, kuriose migrantai yra sulaikomi 48 val. (sienos kirtimo punktas), privalo būti tinkamos laikinam asmenų sulaikymui. Šiuo metu tokių sąlygų nėra, todėl būsimi pareiškėjai, rengdami projektus, turėtų žinoti, jog tai prioritetinis šios veiklos aspektas.
EPF išlaidos yra tinkamos tik prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir asmenims, gavusiems bet kurią kitą tarptautinės apsaugos formą, bet netinkamos nelegaliems migrantams.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
268 812,46 EUR 928 155,66LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
89 604,15 EUR 309 385,21 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios įstaigų lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
89 604,15 EUR 309 385,21 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
358 416,61 EUR 1 237 540,87 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
358 416,61 EUR 1 237 540,87 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė veiklai skirtas lėšas perskirstyti nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2007 m. programose. Perskirsčius veiklai skirtas lėšas, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai (2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 16 straipsnio 5 dalis).
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31
Pabaigos data: nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Vienas iš pačių aktualiausių šiuo metu tinkamų finansuoti veiksmų, susijusių su priėmimo sąlygų gerinimu ir prieglobsčio suteikimo procedūra, yra URC ir pasienio punktų tinkamos migrantų apgyvendinimo infrastruktūros sukūrimas bei atitinkamų paslaugų – materialinės, medicininės ir psichologinės pagalbos – teikimo užtikrinimas. Ne mažiau aktualu teikti ir organizuoti:
socialinę paramą, informaciją ir pagalbą tvarkant administracinius formalumus;
teisinę pagalbą;
švietimą, mokyti kalbos;
įtraukti į vietos bendruomenės veiklą.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie pateikė prašymus suteikti bet kokios formos apsaugą.
vii. Paramos gavėjai
Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
viii. Dalyvaujančios institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingą instituciją, pagal Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 13 straipsnį
Kitos dalyvaujančios institucijos nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. A1-217 „Dėl Europos pabėgėlių fondo remiamų veiksmų įgyvendinimo Lietuvoje administravimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3480).
Deleguota institucija
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, Lietuva.
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Vienas iš svarbiausių rezultatų – tai dviejų centrų, o ypatingai URC, infrastruktūros gerinimas (daromos rekonstrukcijos, renovacijos, statyba). Kitas svarbus aspektas – pasienio punktai; jie privalo būti tinkamai įrengti, kad atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės nebūtų žeminami ir laikomi areštinėse. Būsimų pareiškėjų (ypatingai aktualu Valstybinei sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir Policijos departamentui) prioritetas – kurti pasienio punktuose atitinkamas patalpas. Svarbu, kad centruose gyvenantiems asmenims būtų teikiamos visos būtinos socialinės, psichologinės, medicinos, teisinės paslaugos.
Visi galutiniai rezultatai, kurie priklauso nuo projektų idėjų ir juose numatytų veiklų, daugiausiai turėtų prisidėti prie asmenų, gyvenančių URC, Pabėgėlių priėmimo centre gyvenimo kokybės gerinimo bei asmenų, sulaikomų sienos kirtimo punktuose, laikino sulaikymo tinkamų sąlygų sukūrimo. Nuspėti šios veiklos rezultatus iš anksto būtų sunku, tai priklausys nuo to, kokie renovacijos darbai bus atlikti, kokia ir kiek buitinės technikos bus nupirkta ir instaliuota, kiek priimta naujų socialinių darbuotojų, medikų ar psichologų, kiek užsiėmimų organizuota. Visa tai galima pasakyti tik turint atrinktas paraiškas, o galutinis kiekybinius rezultatus sužinosime tik įgyvendinę projektus pagal EPF 2007 m. programą.
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti
EPF paramos informavimo ir viešinimo priemonės yra skirtos visuomenei, kad ji daugiau sužinotų apie EPF paramą, jos teikiamas galimybes ir rezultatus bei padėtų užtikrinti paramos naudojimo skaidrumą. Projekto vykdytojas privalo vykdyti informavimo apie EPF paramą ir suteiktos paramos viešinimo priemones. Šios priemonės yra:
plakatai, stendai;
specialūs leidiniai ir informacinė medžiaga;
informaciniai renginiai;
pranešimai žiniasklaidoje;
kita.
Įgyvendindamas EPF iš dalies finansuojamą projektą, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad projekte dalyvaujantys ir kiti suinteresuoti asmenys žinotų apie EPF paramą projektui. Informavimo ir paramos viešinimo išlaidos yra tinkamos projekto išlaidos.
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (kaip atsakinga institucija) ir Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (kaip deleguota institucija), įgyvendindamos EPF metines programas, aktyviai siekia užtikrinti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir dvigubo finansavimo tarp EPF metinių programų finansuojamų veiklos sričių nacionalinių priemonių ir kitų Bendrijos programų ar iniciatyvų, pvz., Europos socialinio fondo, Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL, URBAN ir INTERREG finansuojamų veiklų ir pan.
Pagrindiniai EPF tikslai yra priėmimo sąlygų sudarymas ir (ar) patalpų įrengimas Lietuvoje, prie ES išorės sienų; socialinio aktyvumo iniciatyvų organizavimas; bendros iniciatyvos su vietos bendruomene; reabilitacijos ir su ja susijusių paslaugų plėtra; dėmesio sutelkimas į užimtumą, švietimą, mokymą ir sveikatos priežiūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad, esant panašioms remiamoms veiklos sritims, veiktų suderinamumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.
Suderinamumas bus pasiektas:
įtraukiant į Gaires pareiškėjams punktą, kad projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Bendrijos iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti (ar atvirkščiai);
konsultuojantis atrankos etape su Europos socialinio fondo ir Bendrijų iniciatyvų programų koordinatoriais, kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo;
dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas, kad būtų išvengta dubliavimosi ir pan.
i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą
Integracijos veiklą vykdo Pabėgėlių priėmimo centras, savivaldybės bei kitos Lietuvos Respublikos biudžetinės ar nevyriausybinės organizacijos.
Užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracija – konkretaus asmens (šeimos) adaptacijos svetimoje aplinkoje procesas, kurio metu jam (jai) pagal poreikius suteikiamos švietimo, medicinos, socialinės ir kitos paslaugos siekiant padėti įsijungti į bendruomenę ir darbo rinką.
Paramos integracijai sritys:
valstybinės kalbos mokymas;
švietimas, profesinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas;
užimtumas;
aprūpinimas gyvenamąja patalpa;
socialinė apsauga;
sveikatos apsauga;
visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.
Pabėgėlių priėmimo centre valstybės parama užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Tačiau naudojamos ir EPF lėšos, kad teikiamų paslaugų kokybė ir įvairovė garantuotų tinkamą ir visavertį integracijos procesą.
Parama užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga, pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre, o vėliau tęsiama savivaldybių teritorijoje iš paramai integracijai skirtų valstybės biudžeto ir EPF lėšų. Parama užsieniečių, kuriems suteikta laikina apsauga, integracijai vykdoma tik minėtame centre, kur taip pat vyksta:
psichologinė pagalba prieglobstį gavusiems užsieniečiams;
pabėgėlių moterų klubo veikla;
profesinio orientavimo kursai;
lietuvių kalbos kursai.
Psichologinės pagalbos kabineto tikslas – suteikti psichologinę pagalbą Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems užsieniečiams, formuojant teigiamą nuostatą tolesnei integracijai į Lietuvos visuomenę.
Moterų pabėgėlių klubo veikla
Pabėgėlių priėmimo centre periodiškai organizuojami Savitarpio paramos klubo narių susirinkimai, kurių metu nagrinėjami opūs klausimai (pvz., smurto prieš pabėgėlių moteris problema), analizuojami jausmai, mokomasi valdyti stresines situacijas, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, lygiaverčiai dalyvauti Lietuvos visuomenės gyvenime.
Vyksta susitikimai su įvairiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis: Moterų krizių centru, Kauno moterų savitarpio paramos centru, Jonavos ir Ruklos moterų klubais bei kt.
Prieglobstį gavusių užsieniečių profesinis orientavimas ir jų psichologinis parengimas aktyviam dalyvavimui Lietuvos darbo rinkoje
Į Lietuvą atvyksta užsieniečiai, prašantys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauna pabėgėlio statusą ir jiems išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, arba užsieniečiai, gavę papildomą ar laikiną apsaugą, laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę dalyvauti Socialinės integracijos programoje pagal „Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21d. įsakymu Nr. A1-238.
Veiklos rezultatus, siekiant įsidarbinti, lemia keletas veiksnių, iš kurių kiekvienam tenka tam tikra įtakos dalis. Mus visus supa aplinka, tai, ko mes negalime pakeisti, kas egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų. Prieglobstį gavę užsieniečiai turi susipažinti su juos supančia aplinka, su Lietuvos darbo rinka ir bandyti į ją įsilieti. Niekas kitas, tik jie patys yra atsakingi už savo jausmus, mintis ir elgesį. Kuo didesnę asmeninę atsakomybę užsieniečiai prisiima, tuo daugiau jie gali nulemti savo padėtį, tuo sėkmingiau jie gali spręsti savo problemas. Todėl tokiems užsieniečiams stengiamasi padėti įvertinti profesinius gebėjimus ir pritaikyti juos darbo rinkoje.
Profesinio orientavimo ir psichologinio pasirengimo užsiėmimų tikslas – padėti kitataučiams integruotis į Lietuvos visuomenę, supažindinti su Lietuvos darbo rinka, registracijos ir lankymosi Darbo biržoje tvarka ir jos teikiamomis paslaugomis, su švietimo ir profesinio mokymo įstaigomis bei jų veikla, išmokyti parašyti ir užpildyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, supažindinti su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, padėti susirasti darbą. Prieglobstį gavę užsieniečiai yra supažindinami su psichologiniais darbuotojų atrankos metodais, mokomi efektyviai save pristatyti, bendradarbiauti su potencialiais darbdaviais. Profesinis orientavimas – pagalba integruojantis į darbo rinką.
Daugelis Lietuvos biudžetinių ir nevyriausybinių organizacijų prisideda prie integracijos veiklos plėtros, pvz., Klaipėdos miesto socialinės paramos centras; Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija; „Caritas“; kai kurios moterų nevyriausybinės organizacijos stengiasi įtraukti pabėgėles moteris į nevyriausybinių organizacijų veiklą. EPF lėšų dėka atsiranda organizacijų, teikiančių projektus, kuriais siekiama suteikti pabėgėliams verslumo įgūdžių ir pan. Organizacijos, teikiančios projektus pagal EPF programas, siekia užtikrinti įsteigtų Dienos centrų funkcionavimą ir kuo didesnį pabėgėlių pritraukimą dalyvauti minėtų centrų veikloje.
Dar vienas labai svarbus aspektas yra kalba. Tai viena iš svarbiausių žmonių bendravimo formų, todėl svarbiausi sėkmingo bendravimo elementai yra noras būti suprastam ir noras suprasti. Pabėgėlių priėmimo centre prieglobstį gavusiems suaugusiems užsieniečiams organizuojami lietuvių kalbos kursai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas lietuvių kalbos mokymo programas. Baigę kursus užsieniečiai geba prisistatyti, užduoti asmeninio pobūdžio klausimus ir patys į juos atsakyti, susikalbėti paprastais ir trumpais sakiniais. Todėl dažnai būtini specializuoti ir intensyvesni kalbos kursai, kuriuos remia EPF.
ii. Veiklos tikslas
Pagrindinis veiklos tikslas – integruoti užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvos Respublikoje, į jos visuomenę. Šis procesas turi padėti trečiosios šalies piliečiams nors maža dalimi pasijusti Lietuvos visuomenės sudedamąja dalimi. Įgyvendinant šią veiklą, turi būti naikinami stereotipai ir sudaromos galimybės trečiųjų šalių piliečiams lengviau įsitraukti į darbo rinką, susirasti gyvenamąją vietą, nes jiems teikiamos švietimo, informacinės, teisinės paslaugos bei konsultacijos.
VšĮ „Moterų informacijos centras“, įgyvendindamas EPF (2005 m.) metinę programą, atliko tyrimą „Pabėgėlių ir jų šeimų poreikiai Lietuvos Respublikoje“, kurį vykdė Socialinės ekonomikos institutas. Tyrimo objektas – pabėgėlių ir jų šeimų poreikiai, iškylantys integracijos į Lietuvos visuomenę procese. Tyrimo metų apklausti asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje nuo 6 mėn. iki 15 m. Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, didžiausi poreikiai nustatyti:
garantuoti geras darbo sąlygas;
organizuoti lietuvių kalbos mokymąsi (pamokas individualizuoti, t. y. parengti atitinkamas programas, žodynus);
teikti pagalbą susirandant tinkamą būstą;
užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą ir pan.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
270 000 EUR 932 256 LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
90 000 EUR 310 752 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
90 000 EUR 310 752 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
360 000 EUR 1 243 008 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
360 000 EUR 1 243 008 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė veiklai skirtas lėšas perskirstyti nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2007 m. programose. Perskirsčius veiklai skirtas lėšas, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai (2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 16 straipsnio 5 dalis).
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31
Pabaigos data: nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos galima finansuoti pagal šią veiklą:
patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integravimosi į darbo rinką, medicininės, psichologinės ir socialinės priežiūros srityje;
švietimo, profesinio mokymo, kvalifikacijos ir diplomų pripažinimo priemonės; priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti įgūdžių, įskaitant kalbos mokymą;
priemonės, skatinančios šių asmenų lygybę jiems bendraujant su valdžios įstaigomis tiek šių įstaigų prieinamumo, tiek rezultatų požiūriu;
informacijos vietos bendruomenėms, kurios bendraus su priimamais asmenimis, skleidimas;
lyties ir amžiaus tolerancijos skatinimas bei prieglobsčio prašytojų gynimas nuo seksualinio ar smurtinio išnaudojimo ir pan.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje, pagal nacionalinius teisės aktus.
vii. Paramos gavėjai
Siekiantis gauti paramą pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingą instituciją, pagal Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 13 straipsnį.
Žr. 4.1 skyriaus VIII dalį.
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Atsižvelgiant į planuojamą projektų skaičių (5–10), galima numatyti:
apie 100–150 prieglobsčio prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta bet kuri tarptautinės apsaugos forma, organizuoti lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo mokymai;
apie 100–150 prieglobsčio prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta bet kuri tarptautinės apsaugos forma, suteiktos psichologų ar psichoterapijos ir teisinės, socialinio darbo konsultacijos;
apie 20–30 asmenų, kuriems suteikta bet kuri tarptautinės apsaugos forma, materialinė pagalba (padengtos būsto išlaidos, išmokėtos vienkartinės pašalpos, padengtos medicininės išlaidos);
organizuotos savipagalbos grupės;
organizuotos pažintinės išvykos ir užimtumo veikla prieglobsčio prašytojų ir asmenų, turinčių bet kurią tarptautinę apsaugos formą, vaikams;
išleisti straipsniai leidiniuose (10–15), lankstinukai (1000–1500 vnt.), plakatai (1000–1500 vnt.) ir kt.
Kiekybiniai rezultatai visada priklauso nuo atrinktų projektų idėjų, užsibrėžtų tikslų ir uždavinių. Galutinius ir tikslius rezultatus galima pateikti tik įgyvendinus projektus.
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti.
Žr. 4.1 skyriaus X dalį.
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Žr. 4.1 skyriaus XI dalį.
i. Sąlygos, pagrindžiančios šios veiklos įgyvendinimą
Tarptautinė migracijos organizacija (toliau vadinama – TMO) yra tarpvyriausybinė nepolitinė humanitarinė organizacija, kurios vienas iš tikslų – teikti pagalbą sunkioje padėtyje atsidūrusiems migrantams. TMO šiuo metu įgyvendina per 150 įvairių su asmenų grąžinimu susijusių projektų visame pasaulyje. Ilgametė patirtis šioje srityje bei globalus TMO biurų tinklas leidžia jai teikti reikalingą pagalbą (grąžinimus) efektyviausiu būdu.
Šiuo metu TMO Vilniaus biuras yra vienintelė organizacija Lietuvoje, turinti ilgametę praktiką įgyvendinant savanoriško grįžimo projektus. TMO Vilniaus biuras jau nuo 1998 m. organizuoja darbą su migrantais. Per šiuos metus yra sukurtas bendradarbiavimo tinklas, apimantis visas suinteresuotas institucijas (užsieniečių priėmimo centus, savivaldybių institucijas, Migracijos departamentą prie VRM, pasienio tarnybas ir kt.). Tiek migrantai, tiek ir įvairios organizacijos Lietuvoje žino TMO veiklą ir nuolatos kreipiasi į organizaciją, prašydami pagelbėti migrantams, nusprendusiems savanoriškai grįžti į gimtinę.
Lietuvos specifika yra ta, kad didžiausią dalį prašytojų sudaro čečėnų tautybės Rusijos piliečiai. Dažniausiai jiems suteikiama papildoma apsauga ir valstybės integracijos parama (vieneriems metams). Pasibaigus šiam terminui, minėti asmenys gali atsidurti sudėtingoje situacijoje: nors leidimas gyventi jiems bus pratęsiamas, tačiau valstybė nebeteiks finansinės paramos. Tokie asmenys, nerasdami darbo ir neturėdami pragyvenimo šaltinio, gali išreikšti norą grįžti į tėvynę, bet neturės tam lėšų. Todėl EPF pagalba asmenims, norintiems sugrįžti, visada paliekama laisvė ir teisė rinktis.
ii. Veiklos tikslas
Pagrindinis šios veiklos tikslas – suteikti galimybę asmenims, kurių prieglobstis Lietuvos Respublikoje buvo nesėkmingas, savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį bei sušvelninti jų integraciją kilmės šalyje. Šiam tikslui pasiekti būtina:
informuoti potencialius paramos gavėjus apie galimybę pasinaudoti šia pagalba;
konsultuoti ir teikti pagalbą, organizuojant savanorišką grįžimą;
pagalba, švelninant pabėgėlių integraciją kilmės šalyje.
Būsimi projektų vykdytojai turi atkreipti dėmesį, kad vienas iš pagrindinių šios veiklos prioritetų padėti norinčiajam ne tik savanoriškai sugrįžti, bet ypač padėti iš naujo integruotis savo kilmės šalyse.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
31 554,92 EUR 108 952,82 LTL |
75% |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
10 51831 EUR 36 317,62 LTL |
25% |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinis finansavimas (iš viso) |
E=B+C+D |
10 51831 EUR 36 317,62 LTL |
25% |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
42 073,23EUR 145 270,44 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
42 073,23EUR 145 270,44 LTL |
100 % |
Atsižvelgus į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus, yra galimybė veiklai skirtas lėšas perskirstyti nepakeičiant konkrečių rezultatų, numatytų valstybės narės daugiametėje (2005–2007 m.) ir metinėje 2007 m. programose. Perskirsčius veiklai skirtas lėšas, būtina tai užfiksuoti pažangos ir galutinėje ataskaitose, siunčiamose Europos Komisijai (2004 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 16 straipsnio 5 dalis).
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31
Pabaigos data: nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Ypač skatinama remti šias veiklas, susijusias su savanorišku grįžimu:
informavimas apie padėtį kilmės šalyje, regione ar ankstesnėje gyvenamojoje vietoje;
bendro pobūdžio ar profesinis mokymas, pagalba reintegruojantis;
ES gyvenančių kilmės bendruomenių veiksmai, kuriais palengvinamas Europos Tarybos sprendime 2004/904/EB minimų asmenų savanoriškas grįžimas;
informavimo ir konsultavimo paslaugos, susijusios su savanoriško grįžimo iniciatyvomis ar programomis;
veikla, padedanti organizuoti ir įgyvendinti nacionalines savanoriško grįžimo programas ir kt.
Tolesnė kontrolė asmenims savanoriškai sugrįžus
Apibūdinkite stebėjimo ir tolesnės kontrolės asmenims savanoriškai sugrįžus sistemą.
Tolesnė kontrolė asmeniui savanoriškai sugrįžus į kilmės šalį yra prioritetinis veiklos aspektas. Institucijoms, kurios rengia savanoriško grįžimo veiklos projektus, vienas iš pagrindinių uždavinių yra užtikrinti tolesnę kontrolę asmenims savanoriškai sugrįžus į savo kilmės šalį. Pagrindinis tikslas – bendradarbiauti su trečiosios šalies pasienio, policijos, tarptautinės migracijos organizacijos atstovybių darbuotojais, kurie galėtų suteikti būtiną informaciją apie trečiosios šalies pilietį ir jo adaptacijos procesą kilmės šalyje.
vi. Tikslinės grupės
1. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, turintys statusą, apibrėžtą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokole, ir kuriems, kaip pabėgėliams, leidžiama gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus.
3. Bet kurie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, kurie naudojasi laikina apsauga Lietuvos Respublikoje.
vii. Paramos gavėjai
Siekiantis gauti paramą pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
viii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingą instituciją, pagal Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 13 straipsnį.
Žr. 3.1 skyriaus VIII dalį.
ix. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Šiandien kiekybiniai rezultatai gali būti tik numatomi, nes tikslūs galutiniai rezultatai priklauso nuo konkretaus kvietimo teikti paraiškas atrinktuose projektuose numatytų veiklų:
informacijos skleidimo (2–4 susitikimai/migrantų konsultacijos priėmimo centruose ir savivaldybėse; 1 informacinis seminaras pabėgėlių koordinatoriams ir socialiniams darbuotojams; plakatų/lankstinukų (1500–2000 vnt.) platinimas pasienio punktuose, migracijos tarnybose ir pan.);
konsultavimas prieš išvykstant; pagalba gaunant kelionės dokumentus; logistinė pagalba prieš išvykstant, kelyje ir kilmės šalyje (apie 10–30 asm.). Realus išvyksiančių asmenų skaičius pagal pastarųjų metų statistiką yra 3–5 asmenys per metus.
x. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinkite mechanizmus, skirtus EPF skiriamo finansavimo projektams, jų įgyvendinimo ir susijusios veiklos viešinimui užtikrinti.
Žr. 4.1 skyriaus X dalį.
xi. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Žr. 4.1 skyriaus XI dalį.
i. Sąlygos, pagrindžiančios techninės pagalbos būtinumą
Išsamus turimų išteklių ir papildomų poreikių įgyvendinant EPF programą aprašymas. EPF programai įgyvendinti bus teikiama techninė pagalba.
Techninės pagalbos pagrindinis uždavinys yra remti EPF Lietuvoje metinių programų įgyvendinimą, suteikiant galimybę atsakingai ir deleguotai institucijoms pasinaudoti reikalingomis profesionaliomis paslaugomis.
Kiti techninės pagalbos uždaviniai yra užtikrinti:
4. Visuomenės informavimą.
Techninė pagalba yra finansuojama 100 procentų iš EPF lėšų. Už techninės pagalbos lėšų naudojimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 773 „Dėl atsakingos institucijos paskyrimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3269) pavedė vykdyti Europos pabėgėlių fondo atsakingos institucijos funkcijas.
ii. Techninės pagalbos tikslas (Tarybos sprendimo 2004/904/EB 18 straipsnis)
Techninės pagalbos lėšos skirtos veiksmingai įgyvendinti EPF programą Lietuvoje, vadovaujantis EPF Lietuvoje metine 2007 m. programa.
iii. Preliminarus finansavimo planas (litais ir eurais*)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
75 188,94 EUR 259 612,37 LTL |
100 % |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0 % |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinis finansavimas (iš viso) |
E=B+C+D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0 % |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
75 188,94 EUR 259 612,37 LTL |
100 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
75 188,94 EUR 259 612,37 LTL |
100 % |
iv. Tvarkaraštis
Pradžios data: nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31
Pabaigos data: nuo 2007-12-31 iki 2008-12-31
v. Įgyvendintina veikla (veiklos apybraiža)
Išlaidų grupės, kurios gali būti finansuojamos:
2. Priežiūros komiteto, susijusio su programos įgyvendinimu, posėdžių išlaidos. Šios išlaidos taip pat gali apimti ekspertų ir kitų šio komiteto dalyvių, įskaitant trečiųjų šalių dalyvių, išlaidas, jeigu tokio komiteto pirmininkas mano, kad jų dalyvavimas yra būtinas, siekiant veiksmingo programos įgyvendinimo.
3. Patarimams ir pagalbai kiekvienam atskiram pareiškėjui techninėje ir metodologinėje srityse skirtos išlaidos.
6. Išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu (įskaitant socialinio draudimo įmokas), yra tinkamos finansuoti tik tokiu atveju, kai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlieka žemiau išvardytas veiklas.
Atsižvelgiant į numatytas išlaidų grupes, yra remiamos veiklos:
2. Pagalba Priežiūros komitetui tvarkant, vertinant paraiškas ir komiteto posėdžių organizavimas (sekretoriato ir ekspertizės išlaidos).
5. Parama pareiškėjams rengiant, planuojant, kontroliuojant ir vertinant savo veiklą bei jos rezultatus.
12. Kita.
Visos išlaidos tūri būti pagrindžiamos dokumentais (pavyzdžiui, PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais ir pan.), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla, ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).
vi. Pirkimų tvarka
Nurodykite, kokios pirkimų procedūros bus taikomos techninės pagalbos išlaidoms.
EPF programa Lietuvoje įgyvendinama vadovaujantis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus. Teisės aktai taikomi:
nepriklausomo programos vertintojo atrankai;
visoms kitoms paslaugoms, kurias pirks atsakinga ir deleguota institucijos, jei išlaidų dydžiai reikalauja organizuoti viešųjų pirkimų konkursą.
Atsakinga institucija yra perkančioji organizacija, todėl pirkimai turi būti organizuojami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2006, Nr. 4-102), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 155 „Dėl Viešųjų pirkimų komisijos sudarymo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-202 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių patvirtinimo“ ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymus.
vii. Dalyvaujančios nacionalinės institucijos
Nurodykite kitas dalyvaujančias institucijas, išskyrus atsakingą instituciją, pagal Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 13 straipsnį.
Žr. 4.1 skyriaus VIII dalį.
viii. Numatomi kiekybiniai rezultatai
Techninės pagalbos lėšas atsakinga ir deleguota institucijos naudoja:
organizuoti Priežiūros komiteto posėdžius (dėl EPF 2007 m. metinės programos projektų atrankos; EPF (2005 m.) metinės programos galutinio vertinimo; dėl 2006 m. metinės programos įgyvendinimo ataskaitos ir kt.). Planuojami 3–6 posėdžiai per metus;
atlikti patikras vietose (deleguota institucija atliks visų projektų planines ir pagal poreikį neplanines patikras; atsakinga institucija atliks tik neplanines patikras pagal poreikį);
viešinimo priemonės (rašikliai, užrašinės, lipdukai, krepšiai ir kuprinės, kalendoriai ir kt. (apie 1000 vnt.);
nepriklausomas vertinimas (1);
nacionalinės teisinės bazės tobulinimas (procedūrų vadovo ir atitinkamų taisyklių pritaikymas EPF 2007 m. metinei programai įgyvendinti);
kvietimas teikti paraiškas pagal EPF 2007 m. metinės programos Gaires pareiškėjams (1);
mokėjimų prašymų tikrinimas; išlaidų deklaracijos EK rengimas; pažangos, įgyvendinimo ir galutinių ataskaitų EK rengimas;
mokymai būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams. Planuojami 4–6 mokymai, seminarai ar konferencijos;
dalyvavimas europiniuose susitikimuose svarstant EPF programos dabarties įgyvendinimo klausimus ir perspektyvas naujuoju finansiniu laikotarpiu. Planuojami 5–8 vizitai.
ix. EPF finansavimo viešinimas
Apibūdinti mechanizmus, užtikrinančius, kad EPF finansavimas būtų aiškiai matomas atliekant bet kurią pagal programą finansuojamą veiklą.
Pagrindinis šios veiklos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie EPF programos teikiamą paramą.
Pagrindiniai uždaviniai:
2. Teikti informaciją apie EPF programą, užtikrinti maksimaliam tinkamų pareiškėjų ratui galimybes naudotis EPF parama.
5. Skatinti tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.
EPF įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą, tikslų ir uždavinių suvokimo lygio, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamas veiklas ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Kitu atveju EPF programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Svarbu, kad EPF pranašumai ir laimėjimai būtų viešinami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie EPF sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais EPF programos įgyvendinimo klausimais.
Kitas labai aktualus veiksmingumo ir produktyvumo veiksnys yra EPF programos vertinimas. Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal šią veiklos sritį, apima seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras vietoje, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta Europos Komisijos sprendimo 20/I/2006 4 dalyje dėl išlaidų tinkamumo.
Institucijos, atsakingos už šios veiklos įgyvendinimą:
atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
deleguota institucija – Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra.
x. Nacionalinių ir Bendrijos programų panašių veiklų suderinamumas
Prašome įrodyti, kad siūloma veikla visiškai integruota ir suderinta su panašiomis nacionalinių ar Bendrijos priemonių finansuojamomis veiklomis ir kad jos papildo nacionalines veiklas, o ne jas pakeičia.
Vadovaujantis 2004 m. Europos Tarybos sprendimo 2004/904/EB 18 straipsniu, dalis metinio Lietuvai skiriamo finansavimo yra atidedama padengti techninės pagalbos, skirtos veiksmams parengti, stebėti ir įvertinti, išlaidoms. Šios lėšos skiriamos tik EPF programą administruojančioms institucijoms. Minėtų institucijų darbuotojai, atsakingi už EPF programos įgyvendinimą, privalo užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir tinkamai. Šiam uždaviniui įgyvendinti yra parengtos EPF programos techninės pagalbos lėšų panaudojimo taisyklės. Tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros yra pasirašoma metinė sutartis dėl EPF konkrečių metų techninės pagalbos lėšų biudžeto patvirtinimo. Sutartyje yra nurodomos šalių teisės, pareigos ir atsakomybės. Kartu su sutartimi yra tvirtinamos ir konkrečių metų EPF techninės pagalbos lėšų sąmatos.
6. PRELIMINARUS METINIS FINANSAVIMO PLANAS (VEIKLOS +TECHN1NĖ PAGALBA)
| Europos pabėgėlių fondo lėšos |
A |
645 55632 EUR 2 228 976,86 LTL |
77,25 %* |
| Valstybės biudžeto lėšos |
B |
190 122,46 EUR 656 454,83LTL |
22,75 % |
| Regionų lėšos |
C |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Vietos valdžios lėšos |
D |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| Nacionalinės lėšos (iš viso) |
E=B+C+D |
190 122,46 EUR 656 454,83 LTL |
22,75 % |
| Viešasis finansavimas (iš viso) |
F=A+E |
835 678,78 EUR 2 885 431,69 LTL |
77,25 % |
| Privatusis finansavimas (iš viso) |
G |
0,00 EUR 0,00 LTL |
0,00 % |
| IŠ VISO |
H=F+G |
835 678,78 EUR 2 885 431,69 LTL |
100 % |
______________