LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINOSIOS PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 897
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 15-375; 1994, Nr. 58-1130; 1996, Nr. 30-732, Nr. 35-864) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Iš dalies pakeičiant Muitinės sandėlio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo tvarkos ir Muitinės sandėlio taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 61-1210, Nr. 79-1493, Nr. 81-1528, Nr. 90-1748; 1995, Nr. 29-662, Nr. 31-730, Nr. 45-1105, Nr. 49-1192, Nr. 55-1376; 1996, Nr. 27-656, Nr. 51-1231), 19 punktą išdėstyti taip:
„19. Prekės iš muitinės sandėlio į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gali būti įvežamos tik atlikus jų muitinį tikrinimą ir jas deklaravus vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintais prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais. Už šias prekes nustatytąja tvarka turi būti sumokami importo muitai ir kiti mokesčiai.
Importuojant muitinės sandėlyje laikomas prekes, importo muitai ir kiti mokesčiai apskaičiuojami pagal jų tarifų normas, galiojančias šių prekių importo deklaracijos priėmimo dieną.
Nustatant importuojamų iš muitinės sandėlio prekių muitinę vertę pagal sandorio vertės metodą, į ją neturi būti įskaitomos prekių sandėliavimo ir priežiūros muitinės sandėlyje išlaidos, jeigu jos atskirai nurodytos sąskaitoje faktūroje ir (arba) prekių muitinės vertės deklaracijoje.
Panaikinus leidimą steigti muitinės sandėlį, prekės iš šio muitinės sandėlio turi būti išgabentos per mėnesį nuo leidimo panaikinimo dienos“.
3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ (Žin., 1996, Nr. 61-1451; 1997, Nr. 16-349):
3.1. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 6 punktu:
3.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintos Importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui nustatymo, taikymo ir keitimo tvarkos 9.3 punktą išdėstyti taip:
„9.3. importuojamų vidaus vartojimui naftos produktų, cukraus ir grūdų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 0708.10, ex 0708.90, 1001.90–10.04, 1008.10, 1209.29.50) ir jų produktų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 11.01, 1102.10, 1103.19.30.0, 11.04, 1104.29.19, 1214.90, ex 2309.90) kainos, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, turi būti ne mažesnės už valstybės institucijų nustatytas naftos produktų ir cukraus importo kainas“.
4. Nustatyti, kad:
4.1. apskaičiuojant prekių muitinę vertę, nesiremiama tapačių ir panašių prekių muitine verte, jeigu tapačios arba panašios importuotos prekės atgabentos keleivinėmis transporto priemonėmis (reguliariaisiais ir užsakomaisiais orlaivių reisais, keleiviniais traukiniais, autobusais, lengvaisiais ir keleiviniais bei krovininiais automobiliais), sudaro fizinių asmenų importuotų mišrių siuntų dalį, dideliais kiekiais perparduodamos fiziniams asmenims arba įsigytos mažmeninėje prekyboje;
4.2. jeigu deklaruojama prekių muitinė vertė yra mažesnė už Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytas palyginamąsias importuojamų prekių kainas arba (kai tokios kainos nenustatytos) yra pagrindo manyti, kad ji apgaule sumažinta (deklaruojama vertė žymiai skiriasi nuo panašių prekių pardavimo Lietuvos rinkoje kainų, už prekes atsiskaityta grynais pinigais, prekės įsigytos mažmeninėje prekyboje, prekių pirkėjai ir (arba) pardavėjai yra fiziniai asmenys, sąskaita faktūra nepažymėta valstybės, iš kurios prekės eksportuotos, muitinės žymomis, nepateikta eksporto muitinės deklaracija arba jos kopija, dokumentuose nenurodytos transporto, draudimo išlaidos, kiti būtini duomenys, įvairiuose dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa, dokumentai taisyti, prekės supakuotos ne gamykliniu būdu ir pan.), muitinės pareigūnas importo deklaracijoje uždeda spaudą su įrašu arba užrašo, kad deklaruota prekių muitinė vertė bus papildomai tikrinama ir gali būti perskaičiuota pagal kitokius muitinio įvertinimo metodus (išskyrus sandorio vertės metodą). Šiuo atveju privaloma sumokėti užstatą, ne mažesnį už maksimalią importo muitų ir mokesčių sumą (neskaitant jau sumokėtų importo muitų ir mokesčių), kuria gali būti apmokestintos importuojamos prekės, arba pateikti atitinkamo dydžio garantiją;
4.3. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ir (arba) Mokesčių policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos apie tuos atvejus, kai yra pagrindo manyti, kad importuojamų arba eksportuojamų prekių muitinė vertė apgaule sumažinama ir reikia papildomo šių valstybės institucijų tyrimo. Nurodytosios valstybės institucijos apie atliktų tyrimų rezultatus informuoja Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos;
4.4. taikydama tapačių ir panašių prekių sandorio vertės metodus, muitinė naudoja duomenis apie tokių prekių muitinę vertę, sukauptus Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje. Naudojant šiuos duomenis, turi būti atspausdinamas duomenų bazės išrašas su tapačioms arba panašioms prekėms įformintos muitinės deklaracijos numeriu, jos muitinio įforminimo data ir kitais tapačių arba panašių prekių muitinio įvertinimo metodui taikyti reikalingais duomenimis. Išrašą, kuris pridedamas prie įforminamos muitinės deklaracijos, turi pasirašyti įgaliotas muitinės pareigūnas. Duomenų atrankos iš duomenų bazės, jų naudojimo bei sprendimo nustatyti prekių muitinę vertę pagal nurodytojoje duomenų bazėje sukauptus duomenis įforminimo tvarką nustato Finansų ministerija.
5. Pavesti Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suderinta su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos tvarka rinkti duomenis apie importuotų prekių pardavimo Lietuvos rinkoje kainas, vidutinį pelną bei bendrąsias išlaidas ir teikti juos Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos.
6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 449 „Dėl Prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 24-575).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 897
Laikinoji prekių muitinio įvertinimo tvarka
Bendrosios nuostatos
1. Šia tvarka vadovaujamasi taikant Lietuvos Respublikos muitų tarifą, kitus importo ir eksporto mokesčius, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių verte.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
pagamintos prekės – išaugintos, iškastos arba kitaip išgautos ir pagamintos prekės;
tapačios prekės – prekės, pagamintos toje pačioje valstybėje, ir tapačios visais kitais atžvilgiais, įskaitant jų fizines charakteristikas, kokybę ir reputaciją rinkoje. Minimalūs išvaizdos skirtumai netrukdo jų laikyti tapačiomis prekes, kurios visais kitais atžvilgiais atitinka šį apibrėžimą;
panašios prekės – pagamintos toje pačioje valstybėje prekės, kurios nors ir nėra tapačios visais atžvilgiais, tačiau turi panašias charakteristikas, pagamintos iš panašių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir prekyboje vienos kitas pakeisti. Prekių kokybė, reputacija rinkoje, prekių ir paslaugų ženklai, kuriais jos pažymėtos – tai dalis veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar prekės panašios;
tos pačios klasės arba rūšies prekės – prekės, priklausančios tai pačiai prekių grupei ar kategorijai, tam tikros pramonės šakos arba sektoriaus produktai. Prie šių prekių taip pat priskiriamos tapačios ir panašios prekės.
Sandorio vertės metodo taikymas
4. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė – pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 27–31 punktais. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:
4.1. pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus tuos, kurie:
4.2. prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti (pavyzdžiui, pardavėjo taikoma importuotų prekių kaina susijusi su pirkėjo įsipareigojimu papildomai nupirkti tam tikrą kiekį kitų prekių, importuotų prekių kaina susijusi su pirkėjo parduodamų importuotų prekių pardavėjui kainomis, pardavėjo taikoma importuotų pusgaminių kaina susijusi su pirkėjo įsipareigojimu nemokamai perduoti pardavėjui tam tikrą kiekį gatavų prekių);
4.3. tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus tuos atvejus, kai pagal 27–30 punktų nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta;
5. Nustatant, ar sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte pagal 4 punktą, tas faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu pripažįstant, kad sandorio vertė netinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, pripažįstama, kad sandorio vertė tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitaip gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, deklarantas raštu informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam suteikiama galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą.
6. Kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, pripažįstama, kad sandorio vertė tinkama, ir prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis 4 punktu, jeigu deklarantas nurodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos:
6.1. tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;
7. Pagal 6 punktą atliekant palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, 27–30 punktuose nurodytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui.
8. Nurodyti 6 punkte įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertei palyginti. Remiantis 6 punktu, negali būti nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės.
9. Sumokėta arba priklausančia sumokėti pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar jam priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant kitus vertybinius popierius.
Jeigu prekių muitinio įvertinimo metu už prekes dar nėra sumokėta, muitinio įvertinimo pagrindu paprastai turi būti laikoma suma, kuri nurodytuoju momentu mokėtina remiantis sandorio dokumentais.
10. Pirkėjo veikla (įskaitant prekių paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo lėšomis, nelaikoma netiesioginiu apmokėjimu pardavėjui, išskyrus 27–30 punktuose nurodytas išlaidas, kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė vertė. Nustatant importuotų prekių muitinę vertę, nurodytosios pirkėjo veiklos išlaidos nepridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu galima laikyti, kad ši veikla vykdoma pardavėjo naudai, arba jeigu ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju.
Tokia veikla laikoma bet kokia importuotų prekių reklama ar jų pirkimo skatinimas, taip pat visa veikla, susijusi su šioms prekėms taikomomis garantijomis. Net ir tada, kai vykdyti tokią veiklą pirkėjas įsipareigojęs sutartyje su pardavėju, laikoma, kad ji vykdoma pirkėjo lėšomis.
11. Nustatant prekių muitinę vertę, pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jeigu:
11.4. bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas jomis;
12. Vadovaujantis 4–17 punktais, asmenys, kurie pagal verslo partnerystės pobūdį yra vienas kito vienintelis agentas, vienintelis distributorius arba vienintelis koncesininkas, laikomi tarpusavyje susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka kriterijus, nurodytus 11 punkte.
13. Jeigu prekės, deklaruotos importo vidaus vartojimui muitinės procedūrai, sudaro dalį didesnio tokių pačių prekių kiekio, įsigyto pagal tą patį sandorį, sumokėta arba priklausančia sumokėti pinigų suma laikoma pinigų suma, apskaičiuota pagal tokį pat santykį, koks gaunamas sulyginus deklaruotų prekių ir visų įsigytų prekių kiekį. Tokia pati taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dalis prekių siuntos, kurios muitinė vertė turi būti nustatyta, negrįžtamai prarandama arba sunaikinama, iki pateikiama importo vidaus vartojimui muitinės procedūrai įforminti.
14. Jeigu į sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuojamas prekes pinigų sumą įskaityta tam tikra suma vidaus mokesčių, taikomų valstybėje siuntėjoje arba valstybėje, iš kurios kilusios šios prekės, nurodytoji pinigų suma neturi būti įskaitoma į prekių muitinę vertę, jeigu deklarantas įrodo muitinei, kad prekės nuo šių mokesčių yra arba bus atleistos arba už jas sumokėta mokesčių suma yra arba bus grąžinta pirkėjui.
15. Pagal 4 punktą prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją faktas patvirtinamas pateikiant muitinės deklaraciją importo vidaus vartojimui muitinės procedūrai ir kartu su ja privalomus pateikti sandorio ir transporto dokumentus. Jeigu eksportuotos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės iki jų muitinio įvertinimo šioje teritorijoje dar kartą arba kelis kartus parduodamos (pavyzdžiui, muitinės sandėlyje, laisvojoje ekonominėje zonoje), jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojama bet kurio iš nurodytųjų sandorių vertė, pagrįsta atitinkamais dokumentais. Tačiau jeigu prekės per laikotarpį tarp jų pardavimo ir deklaracijos importo vidaus vartojimui muitinės procedūrai pateikimo buvo naudojamos užsienyje ir nusidėvėjo, sandorio vertės metodas deklaranto prašymu netaikomas.
16. Prekių pardavimo eksportuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio šalys turi būti: pardavėjas – užsienio fizinis arba juridinis asmuo ir pirkėjas – Lietuvos Respublikos fizinis arba juridinis asmuo. Jokie kiti reikalavimai sandorio šalims netaikomi.
17. Jeigu pagal 4 punktą nustatoma, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės ir įmanoma nustatyti jų poveikį prekių pardavimo sandorio vertei, toks poveikis turi būti vertinamas kaip netiesioginis pirkėjo mokėjimas pardavėjui, sudarantis sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuojamas prekes pinigų sumos dalį, išskyrus tuos atvejus, kai šios sąlygos ar aplinkybės yra susijusios:
Kitokių prekių muitinio įvertinimo metodų taikymas
18. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 4–17 punktais, ji turi būti nustatoma nuosekliai taikant 19.1, 19.2, 19.3 ir 19.4 punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis 19 punkte nustatytos eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu 19.3 ir 19.4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka. Nurodytais 49 punkte atvejais prekių muitinė vertė gali būti nustatoma supaprastintai.
19. Prekių muitine verte, nustatyta vadovaujantis 18–25 punktais, laikoma:
19.1. tapačių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
19.2. panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
19.3. vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina – pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotų prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačių arba panašių importuotų prekių vienetą, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau;
19.4. apskaičiuotoji vertė – suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai:
19.4.2. pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Prie bendrųjų išlaidų priskiriamos visos tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, nenurodytos 19.4.1 punkte;
20. Taikant 19.1 punktą (tapačių prekių sandorio vertės metodą):
20.1. muitinė vertė nustatoma remiantis tapačių prekių pardavimo sandorio verte. Šis sandoris turi būti sudarytas tame pačiame apyvartos lygmenyje, o parduotų prekių kiekis maždaug toks pat kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu tokio sandorio rasti neįmanoma, remiamasi tapačių prekių pardavimo sandoriu, sudarytu skirtingame apyvartos lygmenyje arba dėl skirtingo prekių kiekio pardavimo. Šiuo atveju prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į apyvartos lygmens arba kiekio skirtumus, jeigu tokį patikslinimą galima padaryti remiantis objektyviais duomenimis, pakankamais tokio patikslinimo būtinumui ir muitinės vertės padidinimo arba sumažinimo mastui pagrįsti;
20.2. jeigu į sandorio vertę įtrauktos išlaidos, nurodytos 27.5 punkte, prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į žymius šių išlaidų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir tapačioms prekėms, skirtumus, sąlygotus skirtingų prekių gabenimo atstumų ir naudotų transporto priemonių rūšies;
20.3. jeigu taikant tapačių prekių sandorio vertės metodą randamos kelios tapačių prekių pardavimo sandorio vertės, importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama maksimali vertė;
20.4. taikant tapačių prekių sandorio vertės metodą, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuo atveju, jeigu neįmanoma rasti tapačių prekių pardavimo sandorio, pagal kurį parduotos ir importuotos prekės pagamintos to paties asmens;
21. Taikant 19.2 punktą (panašių prekių sandorio vertės metodą):
21.1. muitinė vertė nustatoma remiantis panašių prekių pardavimo sandorio verte. Šis sandoris turi būti sudarytas tame pačiame apyvartos lygmenyje, o parduotų prekių kiekis maždaug toks pat kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu tokio sandorio rasti neįmanoma, remiamasi panašių prekių pardavimo sandoriu, sudarytu skirtingame apyvartos lygmenyje arba dėl skirtingo prekių kiekio pardavimo. Šiuo atveju prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į apyvartos lygmens arba kiekio skirtumus, jeigu tokį patikslinimą galima padaryti remiantis objektyviais duomenimis, pakankamais tokio patikslinimo būtinumui ir muitinės vertės padidinimo arba sumažinimo mastui pagrįsti;
21.2. jeigu į sandorio vertę įtrauktos išlaidos, nurodytos 27.5 punkte, prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į žymius šių išlaidų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir panašioms prekėms, skirtumus, sąlygotus skirtingų prekių gabenimo atstumų ir naudotų transporto priemonių rūšies;
21.3. jeigu taikant panašių prekių sandorio vertės metodą randamos kelios panašių prekių pardavimo sandorio vertės, importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama maksimali vertė;
21.4. taikant panašių prekių sandorio vertės metodą, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuo atveju, jeigu neįmanoma rasti panašių prekių pardavimo sandorio, pagal kurį parduotos ir importuotos prekės pagamintos to paties asmens;
22. Jeigu importuotos arba tapačios, arba panašios prekės parduodamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tokio pat pavidalo, kokio jos importuotos, taikant 19.3 punktą remiamasi tame punkte nurodyta prekių vieneto verte, iš kurios atimamos šios išlaidos:
22.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, arba vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines marketingo išlaidas), susijusios su tos pačios klasės arba rūšies prekių pardavimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
22.2. įprastinės transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir su jomis susijusios išlaidos, atsiradusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
23. Jeigu importuotos arba tapačios, arba panašios prekės neparduotos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tokio pat pavidalo, kokio jos importuotos, importuotojo pageidavimu prekių muitinė vertė nustatoma remiantis prekės vieneto kaina – pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už perdirbtų importuotų prekių vienetą, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, atėmus perdirbimo metu sukurtą vertę ir 22 punkte nurodytas išlaidas.
24. Taikant 22 ir 23 punktus, prekės vieneto kaina – pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotų prekių vienetą, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį, laikoma kaina, taikyta parduodant didžiausią prekių vienetų skaičių asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, pirmajame apyvartos lygmenyje po prekių importo.
Nustatant prekės vieneto kainą, negali būti remiamasi prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje sandoriais, sudarytais parduodant prekes asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba mažesnėmis kainomis tiekia prekes arba teikia paslaugas, susijusias su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, nurodytas 27.2 punkte.
25. Taikant 19.4 punktą (apskaičiuotosios vertės metodą):
25.1. muitinė neturi teisės reikalauti iš užsienio fizinio arba juridinio asmens pateikti tikrinti arba leisti patikrinti apskaitos dokumentus, kurių reikia šiai vertei nustatyti. Tačiau jeigu prekių gamintojas savo noru pateikia informaciją, kurios reikia apskaičiuotosios vertės metodui taikyti, muitinė, jeigu gamintojas neprieštarauja, gali tikrinti šią informaciją užsienyje, iš anksto apie tai informavusi atitinkamos valstybės muitinę ir gavusi patvirtinimą, kad ji tokiam tikrinimui neprieštarauja;
25.2. į 19.4 punkte nurodytą vertės ir išlaidų sumą turi būti įskaitytos išlaidos, nurodytos 27.1.2 ir 27.1.3 punktuose, taip pat pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba mažesnėmis kainomis patiektų prekių arba suteiktų paslaugų, naudotų importuotoms prekėms gaminti ir nurodytų 27.2 punkte, vertės dalis, atitinkanti importuotų prekių kiekį. Į nurodytąją sumą taip pat įskaitoma darbų, nurodytų 27.2.4 punkte ir atliktų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, vertės dalis, kurią sumoka gamintojas;
25.3. jeigu nustatydama prekių muitinę vertę apskaičiuotosios vertės metodu muitinė naudojasi duomenimis, kuriuos pateikia ne gamintojas arba gamintojo pavedimu kitas asmuo, ji turi informuoti deklarantą, jeigu jis to pageidauja, apie naudotų duomenų šaltinius ir jais remiantis atliktus skaičiavimus (pavyzdžiui, tada, kai skaičiavimai arba jų dalis atlikti pagal panašių prekių gamintojo pateiktus duomenis).
Prekių muitinis įvertinimas, kai neįmanoma taikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo
26. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 4–25 punktų nuostatomis, ši vertė nustatoma remiantis deklaranto arba muitinės Lietuvos Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant priemones, kurios atitinka susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 metai) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 metai) VII straipsnyje ir šioje tvarkoje nurodytus bendruosius principus, jeigu Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas nenustato ko kita. Išskyrus 49 punkte nurodytus atvejus, nustatant prekių muitinę vertę pagal šį punktą negalima remtis:
26.1. Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis;
26.2. sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių;
26.4. gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis 19.4 punktu;
Išlaidos, kurios vadovaujantis sandorio vertės metodu pridedamos prie kainos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes
27. Nustatant prekių muitinę vertę pagal 4–17 punktų reikalavimus, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama:
27.1. šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos neįskaitytos į kainą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes:
27.1.1. komisiniai ir užmokestis tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius. Pirkimo komisiniais vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma;
27.1.2. talpyklų, kuriose tiekiamos prekės, vertė, jeigu šias talpyklas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi. Kai tos pačios talpyklos importuojant prekes naudojamos keletą kartų, jų vertė deklaranto prašymu gali būti proporcingai paskirstyta visam jose patiektų prekių kiekiui;
27.2. atitinkamu būdu proporcingai paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba mažesnėmis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Prie šių prekių ir paslaugų priskiriamos (tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą):
27.2.1. žaliavos, medžiagos, detalės, komponentai ir panašūs daiktai – sudėtinės importuotų prekių dalys (priklausiniai);
27.2.4. inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių parengimą, atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotoms prekėms gaminti. Mokslo tiriamųjų darbų ir pirminio projektavimo eskizų bei brėžinių parengimo darbų vertė į prekių muitinę vertę neįskaitoma;
27.3. mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių pardavimo jam sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus:
27.4. tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant, naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant;
28. Taikant 27.3 punktą:
28.1. mokesčiais už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus laikomi mokesčiai, sumokėti už teisę:
28.1.1. gaminti importuotas prekes (mokesčiai už patentus, projektus, naudinguosius modelius, gamybos technologijas ir pan.);
28.1.2. parduoti eksportui importuotas prekes (mokesčiai už užregistruotus prekių ir paslaugų ženklus, užregistruotus pramoninio dizaino pavyzdžius ir pan.);
28.2. mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus pridedami prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, tik tuo atveju, jeigu šie mokesčiai:
28.3. jeigu pirkėjas moka mokesčius už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus ne pardavėjui, o trečiajam asmeniui, 28.2 punkto reikalavimai laikomi patenkintais tik tuo atveju, jeigu sumokėti šiuos mokesčius iš pirkėjo reikalauja pardavėjas arba su juo susijęs asmuo;
28.4. jeigu importuotos prekės yra tik Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gaminamų prekių sudėtinės dalys arba komponentai, už šias prekes sumokėta arba priklausanti sumokėti pinigų suma tikslinama tik tuo atveju, kai mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus susiję su nurodytosiomis importuotomis prekėmis;
28.5. jeigu prekės importuojamos nesurinktos arba prieš perparduodant jas būtina tik nežymiai apdoroti, pavyzdžiui, ištirpinti arba supakuoti, mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus, sumokėti už perparduodamas prekes, laikomi susijusiais su importuotomis prekėmis;
28.6. jeigu mokesčiai už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus iš dalies susiję su importuotomis prekėmis ir iš dalies – su sudėtinėmis dalimis arba komponentais, kuriais prekės papildytos jas importavus, arba su importavus prekes vykdoma veikla ar teikiamomis paslaugomis, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama mokesčių už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus dalis, tenkanti importuotoms prekėms. Ši dalis turi būti nustatyta remiantis patikimais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis;
28.7. mokesčiai už licencijas arba liudijimus, susiję su teise naudoti prekių ir paslaugų ženklą, turi būti pridedami prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, tik tuo atveju, kai:
28.7.1. mokesčiai už licencijas arba liudijimus susiję su importuotomis prekėmis, kurios perparduodamos tokio pat pavidalo arba tik nežymiai apdorotos po to, kai buvo importuotos;
28.7.2. prekės pateikiamos į rinką su prekių ir paslaugų ženklu, už kurio naudojimą sumokėta, uždėtu, iki prekės importuotos, arba po to, kai prekės importuotos;
28.8. jeigu mokesčio už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus dydis skaičiuojamas nuo pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, ir nepateikti įrodymai, kad yra priešingai, laikoma, jog nurodytasis mokestis susijęs su prekėmis, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Tačiau net ir tuo atveju, kai mokesčio už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus dydis nustatytas nepriklausomai nuo pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, jo mokėjimas gali būti susijęs su prekėmis, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;
28.9. mokesčių už patentus, licencijas, teisių į prekių ir paslaugų ženklą arba pramoninį dizainą liudijimus įskaitymas į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, nepriklauso nuo valstybės, kurioje gyvena, nuolat gyvena arba turi buveinę asmuo, kuriam šie mokesčiai sumokėti.
29. Nurodyti 27 punkte dydžiai pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.
Išlaidos, neįskaitomos į prekių muitinę vertę
31. Jeigu nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos:
31.1. prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios po to, kai prekės atgabentos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;
31.2. statybos, montavimo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po to, kai gamyklų įranga, mašinos, įrengimai ar panašios prekės importuotos;
31.3. palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų prekių pirkimu, neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas ar kitas asmuo. Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu, ir pirkėjas pareikalautas privalo sugebėti įrodyti, kad:
31.3.1. prekės iš tikrųjų yra parduotos už pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;
Prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vieta ir prekių gabenimo išlaidų apskaičiavimas
32. Taikant 27.5 ir 31.1 punktus, prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vieta laikoma:
32.1. jūra atgabentų prekių – iškrovimo arba perkrovimo uostas, jeigu prekės perkrautos muitinei prižiūrint ir nustatytąja tvarka perkrovimas muitinės įformintas;
32.2. jūra atgabentų prekių, kurios neperkrautos toliau gabenamos vidaus vandenų keliais, – pirmasis uostas, kuriame šios prekės gali būti iškrautos, jeigu muitinei pateikti dokumentai, įrodantys, kad prekių gabenimo iki iškrovimo uosto išlaidos didesnės už prekių gabenimo iki pirmojo uosto išlaidas;
32.3. keliais, geležinkeliais arba vidaus vandenų keliais atgabentų prekių – vieta, kurioje veikia pirmoji muitinės įstaiga;
32.4. oro transportu atgabentų prekių – paskirties oro uostas, kuriame prekės iškraunamos iš jas atgabenusio orlaivio;
33. Jeigu prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, po to toliau tiesiai, įprastiniu maršrutu gabenamos į paskirties vietą šioje teritorijoje per užsienio valstybės teritoriją, jų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vieta laikoma pirmojo įvežimo vieta.
34. Jeigu prekės iš įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos toliau ta pačia transporto priemone gabenamos į kitą šios teritorijos vietą, transporto išlaidos paskirstomos pagal prekių gabenimo atstumų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir už jos ribų santykį, išskyrus tuos atvejus, kai muitinei pateikiami dokumentai, pagrindžiantys prekių gabenimo ne Lietuvos Respublikos muitų teritorija išlaidų dydį.
35. Jeigu prekės gabenamos nemokamai arba pirkėjo transportu, jų gabenimo iki įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos išlaidos, kurios įskaitomos į prekių muitinę vertę, apskaičiuojamos remiantis transporto tarifais, paprastai taikomais gabenant prekes tos pačios rūšies transporto priemonėmis.
36. Visos išlaidos, susijusios su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomos į prekių muitinę vertę, išskyrus apmokėjimą už pašto paslaugas, suteiktas Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Tačiau tuo atveju, kai pašto siunta siunčiamos tik nekomercinės prekės ir pašto siuntos gavėjas nesumoka siuntėjui ar paštui už tokias prekes ar jų atsiuntimą, pašto išlaidos į prekių muitinę vertę neįskaitomos.
Baigiamosios nuostatos
37. Nustatant automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinę vertę, atsižvelgiama tik į pačių laikmenų vertę. Importuotose laikmenose įrašytų duomenų arba komandų vertė į laikmenų vertę neįskaitoma, jeigu ji nurodyta atskirai nuo pačių laikmenų vertės. Taikant šį punktą, laikmenomis nelaikomi telktiniai grandynai (integrinės schemos), puslaidininkiniai ir panašūs įtaisai bei prekės, kurių sudėtyje yra tokių grandynų arba įtaisų, duomenimis arba komandomis nelaikomi garso arba vaizdo įrašai.
38. Jeigu prekių muitinės vertės elementai išreikšti ne Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais ir centais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami remiantis kiekvieno mėnesio priešpaskutinįjį trečiadienį Lietuvos banko nustatytu lito ir užsienio valiutos santykiu. Šiuo santykiu remiantis apskaičiuojami užsienio valiuta išreikšti muitinės vertės elementai visą ateinantį kalendorinį mėnesį, išskyrus 39 punkte nurodytą atvejį. Jeigu priešpaskutinįjį mėnesio trečiadienį Lietuvos bankas lito ir užsienio valiutos santykio nenustato, vadovaujamasi paskutiniuoju prieš nurodytąją dieną nustatytu santykiu.
39. Jeigu paskutinįjį mėnesio trečiadienį Lietuvos banko nustatytas lito ir užsienio valiutos santykis skiriasi nuo nustatytojo 38 punkte nurodytu laiku daugiau kaip 5 procentais, šis paskutinįjį mėnesio trečiadienį nustatytas santykis naudojamas vietoj ankstesniojo nuo atitinkamo kalendorinio mėnesio pirmojo trečiadienio. Tačiau jeigu bet kurį mėnesio trečiadienį Lietuvos banko nustatytas lito ir užsienio valiutos santykis skiriasi nuo atitinkamą mėnesį taikomo santykio daugiau kaip 5 procentais, šis santykis nuo kito trečiadienio taikomas vietoj ankstesniojo. Lito ir užsienio valiutos santykis, nustatytas vadovaujantis šio punkto nuostatomis, taikomas iki atitinkamo mėnesio pabaigos, jeigu nepakeičiamas šiame punkte nurodytu atveju.
40. Prekių muitinė vertė apskaičiuojama remiantis Lietuvos banko nustatytu lito ir užsienio valiutos santykiu, kuris vadovaujantis 38 ir 39 punktais taikomas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitinėje dieną. Tačiau tuo atveju, kai muitinei sutikus importuojamos prekės deklaruojamos periodiškai, prekių muitinė vertė apskaičiuojama remiantis lito ir užsienio valiutos santykiu, galiojusiu pirmąją atitinkamo periodo dieną.
41. Prekių muitinė vertė ir jos elementai deklaruojami pateikiant prekių muitinės vertės deklaraciją. Šios deklaracijos formą ir pildymo tvarką nustato Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Prekių muitinės vertės deklaracija turi būti pateikiama kartu su muitinės deklaracija (bendruoju dokumentu) deklaruojant prekes šioms muitinės procedūroms: importo vidaus vartojimui, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir kompensacinių produktų, pagamintų iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, reimporto. Prekių muitinės vertės deklaracijos pateikti neprivaloma, jeigu:
41.1. prekių siuntos muitinė vertė ne didesnė kaip 3000 litų, išskyrus tuos atvejus, kai pagal tą pačią sutartį (kontraktą) importuojamos kelios prekių siuntos;
41.2. importuojamos nekomercinės ir negamybinės paskirties prekės (pavyzdžiui, labdaros arba paramos siuntos, persikeliančių asmenų arba paveldėtas turtas ir pan.);
42. Deklaruojamų prekių muitinei vertei pagrįsti kartu su prekių muitinės vertės deklaracija turi būti pateikiami šie dokumentai:
42.1. prekių importuotojo registracijos pažymėjimas (patvirtinta kopija) arba pasas, jeigu prekes importuoja fizinis asmuo, neturintis ūkio subjekto statuso;
42.3. sąskaita faktūra (invoice) ir banko mokestiniai pavedimai (jeigu sąskaita apmokėta), taip pat kiti mokėjimo ir (arba) apskaitos dokumentai, pagrindžiantys prekės muitinę vertę arba jos elementus. Muitiniam tikrinimui turi būti pateiktas sąskaitos faktūros (invoice) originalas ir kopija. Šis dokumentas turi būti pažymėtas valstybės, iš kurios prekės eksportuotos, muitinės žyma, jeigu toje valstybėje eksportuojant prekes sąskaitos faktūros (invoice) žymimos muitinės žymomis (pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos patvirtintą sąrašą). Sąskaitos faktūros (invoice) kopija paliekama muitinėje, o originalas, pažymėtas muitinės antspaudais ir kitomis žymomis, grąžinamas deklarantui;
43. Kartu su prekių muitinės vertės deklaracija pateiktose sąskaitoje faktūroje (invoice) ir (arba) sutartyje (kontrakte) turi būti nurodyti:
43.4. duomenys apie gavėją, jeigu jis ir pirkėjas yra skirtingi asmenys (pavadinimas arba vardas ir pavardė, adresas);
43.5. pristatymo sąlygos ir duomenys apie prekių gabenimą (transporto rūšis, maršrutas, gabenimo, draudimo, krovimo išlaidos);
43.6. prekių įpakavimo būdas ir jų kiekis, išreikštas absoliučiais matavimo vienetais ir pakuočių skaičiumi (jeigu prekės tiekiamos supakuotos);
43.7. prekių aprašymas (rūšis, komercinis pavadinimas, kitos charakteristikos), vieneto kaina ir bendra vertė;
44. Eksportuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė – pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, į kurią įskaitomos prekių gabenimo išlaidos iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis 32–36 punktuose nurodytais bendraisiais principais.
45. Jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų automobilių (išskyrus eksportuojamus antikvarinius automobilius, pagamintus iki 1950 metų) pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti, jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Šių žinynų (katalogų) naudojimo muitiniam įvertinimui tvarką nustato Finansų ministerija.
46. Deklaruojant laikinai išvežamų perdirbti prekių muitinę vertę, muitinei turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad deklaruojama vertė nėra mažesnė už šių prekių įsigijimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje išlaidas, jų gamybos savikainą arba prekių muitinę vertę, nustatytą importuojant šias prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (išskyrus tuos atvejus, kai prekės vežamos remontuoti).
47. Deklaruojant reeksportuojamų kompensacinių produktų, pagamintų iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, muitinę vertę, į ją privaloma įskaityti visiems šiems produktams gaminti sunaudotų žaliavų ir medžiagų (įskaitant perdirbamas pagal sutartį, kai perdirbėjui apmokama tik už darbą) vertę.
48. Eksportuojamų kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos norint eksportuoti reikia leidimo, vertę nustato šiuos leidimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodantis Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
49. Tam tikrų prekių muitinė vertė kontroliuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės institucijų nustatytomis šių prekių kainomis. Deklarantui nepagrindus importuojamų prekių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše, deklaruojamos sandorio vertės realumo kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba nepateikus informacijos, kurios reikia kitiems prekių muitinio įvertinimo metodams taikyti, kai sandorio vertės metodas negali būti taikomas, nurodytosios valstybės institucijų nustatytos kainos naudojamos prekių muitinei vertei nustatyti supaprastintai.
Importuojamų vidaus vartojimui naftos produktų ir cukraus kainos, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, turi būti ne mažesnės už valstybės institucijų nustatytas naftos produktų ir cukraus importo kainas.