I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Notariato samprata
Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
2 straipsnis. Notaras
Notarinius veiksmus atlieka notaras, kuris įsteigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Šių sutarčių sudarymą reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Notaras veikia valstybės vardu ir remdamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
3 straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas
Notaru gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Šie reikalavimai netaikomi tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turi mokslo laipsnius arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisininko darbo stažą.
4 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)
Kandidatus į notarus (asesorius) priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Kandidatų į notarus mokymosi sąlygas nustato ir stipendiją jiems moka Notarų rūmai.
5 straipsnis. Notaro priesaika
Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.
Prisiekiama šiais žodžiais:
„Aš, notaras (ė) .................., prisiekiu būti (vardas, pavardė) ištikimas (a) Lietuvos Respublikai,
laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas(a) ir dorai vykdyti notaro (ės) pareigas. Tepadeda man Dievas.“
Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens byloje.
Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų.
6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija
Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikius.
Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Atlikti notarinius veiksmus už aptarnaujamos teritorijos ribų notaras gali, tik kai suinteresuotas asmuo iškviečia jį į namus ar medicinos pagalbos įstaigą.
Notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.
Notaras turi atidaryti savo biurą ir nustatyta tvarka apsidrausti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskyrimo dienos; priešingu atveju laikoma, kad jis atsisakė notaro pareigų.
7 straipsnis. Notarų veiklos priežiūra
Notarų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tikrina notarinių veiksmų teisėtumą, įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų statistiką.
8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka
Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Notarų rūmai yra juridinis asmuo.
Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
9 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai
Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:
1) koordinuoti notarų veiklą;
2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;
3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;
4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
5) įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.
10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos
Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:
1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;
2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;
3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;
4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;
5) nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus;
6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;
7) atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.
Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.
11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai
Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kasmet pateikia jai savo veiklos ataskaitą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais notarų veiklos klausimais išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali panaikinti Notarų rūmų nutarimus ar sprendimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų.
12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas
Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.
13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai
Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos norminiais aktais ir Notarų rūmų nutarimais.
14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas
Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.
Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Teismo, prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir civilinių bylų.
Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.
Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas.
Sandorio šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas atstovas gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
15 straipsnis. Notaro raštvedybos kalba
Notaro raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba.
Jeigu asmuo, kuris kreipėsi prašydamas atlikti notarinį veiksmą, nemoka valstybinės kalbos, įforminamų dokumentų tekstus turi išversti notaras arba vertėjas.
Jeigu notaras moka užsienio kalbą, piliečių pageidavimu notaro dokumentai gali būti surašyti ir užsienio kalba.
16 straipsnis. Notaro atsakomybė
Notaras, pažeidęs įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka traukiamas atsakomybėn.
17 straipsnis. Notaro antspaudas
Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo pavarde ir buveinės pavadinimu.
18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas
Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.
19 straipsnis. Notaro pajamos
Už notarinio veiksmo atlikimą ir teisines bei technines paslaugas notaras ima rinkliavą, kurios dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Kiekviename notariniame dokumente notaras nurodo paimtos rinkliavos dydį.
20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimas
Notarui neleidžiama dirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą.
Notaras neturi teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę veiklą.
21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas
Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.
Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą.
Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.
22 straipsnis. Notaro atstovavimas
Jeigu notaras ilgiau kaip savaitę negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys), apie tai jis turi pranešti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri paskiria notaro atstovą.
Notaro atstovu gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba priimtas kandidatu į notarus. Per šį laikotarpį notaras savo atstovui moka atlyginimą.
23 straipsnis. Notaro veiklos pasibaigimas
Notaro veikla pasibaigia, kai:
1) notaras miršta arba atleidžiamas iš pareigų;
2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) jis padaro nusikaltimą;
4) teismo nuosprendžiu uždraudžiama jam eiti notaro pareigas;
5) dėl ligos ar luošumo gydytojų komisija pripažįsta jį negalinčiu eiti notaro pareigų arba be pateisinamos priežasties jis atsisako būti tokios komisijos tiriamas;
6) jis tampa nemokiu skolininku (prasiskolina);
24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro veiklai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priima sprendimą dėl tolesnės notaro veiklos bei neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir paskiria kandidatą iki bus paskirtas naujas notaras.
25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje
Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos.
II SKYRIUS
NOTARŲ IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI
NOTARINIAI VEIKSMAI
26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai
Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.);
2) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;
3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;
4) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;
5) uždeda draudimus perleisti turtą, kurį būtina registruoti;
6) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
7) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
8) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
9) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
10) priima saugoti dokumentus;
11) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
12) perduoda vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims;
13) priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;
14) daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus dokumentus;
15) priima jūrinius protestus.
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų atliekami notariniai veiksmai
Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.), išskyrus sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, perleidimo ir įkeitimo;
2) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;
3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;
4) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;
5) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
6) liudija parašo dokumentuose tikrumą
7) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos ir kitą tikrumą;
8) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
9) priima saugoti dokumentus;
10) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
11) priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;
12) daro vykdomuosius įrašus pagal konsulinių įstaigų patvirtintus dokumentus;
13) priima jūrinius protestus.
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta
Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus.
Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Notariniai veiksmai gali būti atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie atliekami, dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą.
Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.
29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai
Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai tik pateikiami reikiami dokumentai ir sumokama nustatyto dydžio rinkliava.
30 straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas
Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.
31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas
Atlikdamas notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę.
Tvirtinant sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.
Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.
Asmenybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.
32 straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka
Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.
Jeigu pilietis dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios pirmasis negalįs pasirašyti.
33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas
Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys.
Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, negalioja.
34 straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas
Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų adresai.
35 straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai
Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.
36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas
Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
37 straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas
Visi notariniai veiksmai registruojami notariniame registre.
Registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:
1) notarinio veiksmo numeris;
2) notarinio veiksmo atlikimo data;
3) fizinio ar juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas, gyvenamoji vieta ar buveinė;
4) notarinio veiksmo turinys;
6) dokumento gavėjo parašas.
Notarinio veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame dokumente.
Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.
38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas
Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas
Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Testamento dublikatas gali būti išduotas testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties liudijimą.
40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus
Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka.
Teisės aktai, reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, taip pat nustatyti tokio atsisakymo tvarką.
41 straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti apskundimas
Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
Skundai dėl konsulinės įstaigos pareigūno neteisingai atlikto notarinio veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu
Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai.
43 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo metodinės taisyklės
Notarinių veiksmų atlikimo metodines taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Notarų rūmais.
44 straipsnis. Notarinių registrų, liudijimų ir tvirtinamųjų įrašų formos
Registrų notariniams veiksmams registruoti, notarinių liudijimų, tvirtinamųjų įrašų sandoriuose ir liudijamuosiuose dokumentuose formas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
IV SKYRIUS
SANDORIŲ TVIRTINIMO IR NUOSAVYBĖS LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO YPATUMAI
45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems pagal įstatymus privaloma notarinė sudarymo forma. Šalims pageidaujant, tvirtinami ir kiti sandoriai, kurie pagal įstatymus neprivalo būti notaro tvirtinami.
Notaro patvirtinti sandoriai,kuriuose šalys nurodė neteisingą sandorio kainą, yra negaliojantys.
46 straipsnis. Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo sutarčių tvirtinimas
Tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo, notarai patikrina, ar turtas priklauso jį perleidžiančiam arba įkeičiančiam asmeniui, taip pat ar yra sutuoktinio rašytinis sutikimas, jeigu turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė.
Nekilnojamojo turto perleidimo sutartyje nurodoma, kad sutartis įsigalioja ją įregistravus per tris mėnesius ipotekos funkcijas atliekančioje įstaigoje.
47 straipsnis. Sandorio liudininkai
Sandorio šalims ar testatoriui pageidaujant atliekant notarinius veiksmus gali dalyvauti liudininkai, kurie taip pat pasirašo dokumente.
Liudininkais negali būti asmenys, kurių naudai atliekamas notarinis veiksmas.
48 straipsnis. Testamentų tvirtinimas
Notaras tvirtina veiksnių piliečių testamentus, sudarytus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.
Pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius. Notaro nepatvirtintą testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti teismas pagal įpėdinių ieškinį.
49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas
Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.
50 straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys, egzempliorių skaičius
Notarui pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai tvirtinamų sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų, kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka notaro biuro bylose.
51 straipsnis. Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių pareiškimą
Notaras pagal bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam iš jų arba abiems sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro turto, sutuoktinių įgyto santuokos metu, liudijimus.
52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus
Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
V SKYRIUS
NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.
TARPTAUTINĖS SUTARTYS
53 straipsnis. Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio įmonėms ir organizacijoms
Užsieniečiai turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą kreiptis į notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
Užsienio įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į notarą ir Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.
Užsieniečiai ir kitų valstybių juridiniai asmenys gali sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, perleidimo, tik remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto organo leidimu.
54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose
Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio valstybės valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įstaigos.
Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublika.
55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai
Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.
Nr. I-2882