LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 113:2005 „GYDYTOJAS VAIKŲ KARDIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2005 m. lapkričio 9 d. Nr. V-860

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 113:2005 „Gydytojas vaikų kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-860

GYDYTOJAS VAIKŲ KARDIOLOGAS.

Tesės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

I. TAIKYMO SRITIS

1. Gydytojo vaikų kardiologo medicinos norma nustato gydytojo vaikų kardiologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams vaikų kardiologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms bei tobulinančioms šiuos specialistus ir kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1497)“;

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d įsakymu Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 30-3316);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d įsakymu Nr. V-448 „Dėl informavimo apie laikiną medicinos praktikos paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. Vaikų kardiologija – tai vaikų ligų mokslo šaka, nagrinėjanti širdies ir kraujagyslių sistemos embriologinį vystymąsi, anatominius ir fiziologinius ypatumus, patologijas, širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimo metodus, įgimtas ir įgytas širdies ir kraujagyslių ligas nuo vaisiaus iki paauglio ir suaugusiojo amžiaus, jų gydymą bei profilaktiką.

4.2. Gydytojas vaikų kardiologas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo vaikų kardiologo profesinę kvalifikaciją.

4.3. Gydytojo vaikų kardiologo praktika – gydytojo vaikų kardiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti naujagimių ir vaikų širdies ligų diagnozavimą, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo vaikų kardiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus vientisąsias universitetines medicinos studijas, vaikų ligų ir vaikų kardiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta vaikų kardiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo vaikų kardiologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų kardiologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas vaikų kardiologas praktika pagal profesinę kvalifikaciją gali verstis tik įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų kardiologijos paslaugas.

8. Gydytojas vaikų kardiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas vaikų kardiologas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, kitais teisės aktais ir įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas vaikų kardiologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo vaikų kardiologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. skirti vaistus ir išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.5. spręsti laikino nedarbingumo klausimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus vaikų kardiologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. bendradarbiauti su kitais gydytojais specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas gydant pacientus;

10.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.9. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. gauti darbui būtiną informaciją, priemones, įrangą, instrumentus ir vaistus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. teikti pasiūlymus darbdaviui, kaip geriau aptarnauti ir gydyti pacientą, gerinti darbo sąlygas;

10.13. į draudimą darbdavio lėšomis dėl profesinės rizikos darbe pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

10.14. į civilinės atsakomybės draudimą dėl žalos padarymo paciento sveikatai teisėtais gydytojo vaikų kardiologo veiksmais atlyginimo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka;

10.15. dalyvauti įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;

10.16. būti Lietuvos ir / ar užsienio gydytojus vaikų kardiologus vienijančių organizacijų, asociacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

10.17. gydytojas vaikų kardiologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas vaikų kardiologas privalo:

11.1. vaikų kardiologijos praktika verstis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją, nurodytą šios medicinos normos VII skyriuje;

11.2. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.4. bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.5. laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią vaikų konsultacinę polikliniką ar ligoninę;

11.6. tinkamai tvarkyti medicinos dokumentus ir teikti statistikos bei kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.7. informuoti pacientą ir jo tėvus ar globėjus apie sveikatos sutrikimus, gydymą ir jo eigą bei kitą sveikatos priežiūrą (šios informacijos mastą nustato gydytojas vaikų kardiologas, atsižvelgdamas į paciento būklę, vadovaudamasis medicinos etikos reikalavimais);

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos normų, gerbti pacientų teises ir saugoti jų medicinines paslaptis;

11.9. analizuoti savo darbo rezultatus;

11.10. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. savo veikloje vadovautis galiojančiais teisės aktais;

11.12. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo vaikų kardiologo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs vaikų kardiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine mokslo ir technikos pažanga.

13. Gydytojas vaikų kardiologas turi žinoti:

13.1. statistinės analizės pagrindus;

13.2. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

13.3. medicinos etiką;

13.4. vaikų ligų klinikinės farmakologijos principus;

13.5. širdies kraujagyslių sistemos rentgeno tyrimus;

13.6. specialiųjų tyrimų duomenų (kompiuterinės tomografijos, kontrastinės kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso tomografijos ir kt.) rezultatų vertinimą.

14. Gydytojas vaikų kardiologas turi išmanyti:

14.1. širdies–kraujagyslių sistemos embriologiją;

14.2. vaisiaus širdies fiziologiją ir vystymąsi;

14.3. normalią širdies ir kraujagyslių anatomiją;

14.4. normalios kraujo tėkmės fiziologiją;

14.5. įgimtų širdies ydų, kitų širdies ligų patofiziologiją;

14.6. vaikų širdies–kraujagyslių ligų priežastis, klasifikaciją, epidemiologiją;

14.7. naujagimių širdies anatominius ir fiziologinius ypatumus;

14.8. naujagimių miokardo išemijos ir persistuojamosios pulmoninės hipertenzijos sindromus;

14.9. neišnešiotų naujagimių persistuojamojo arterinio latako diagnostiką ir gydymą;

14.10. kardiologines diagnostikos ir gydomąsias procedūras;

14.11. medikamentinio ir operacinio gydymo indikacijas bei chirurginės korekcijos būdus;

14.12. hemodinamikos ypatumus po įvairių koreguojamųjų širdies ir kraujagyslių operacijų;

14.13. širdies kritinių būklių priežastis, diagnostiką ir gydymo principus;

14.14. elektrokardiostimuliatorių tipus, jų veikimo ypatumus, laikino ir nuolatinio stimuliavimo indikacijas.

15. Gydytojas vaikų kardiologas turi mokėti atlikti ir / ar vertinti diagnostinius tyrimus:

15.1. elektrokardiogramas (EKG);

15.2. Holterio EKG monitoravimo;

15.3. fizinio krūvio mėginius;

15.4. stemplinę EKG;

15.5. atlikti širdies tyrimą ultragarsu, įvertinti ir diagnozuoti tipines ir dažniausiai pasitaikančias patologijas;

15.6. atlikti intervencines diagnostikos ir gydymo procedūras, papildomai pasirengęs ir gavęs tai patvirtinantį dokumentą;

15.7. įvertinti širdies kateterizacijos, angiografijos, elektrofiziologinio tyrimų duomenis;

15.8. sudaryti tyrimo ir gydymo planą, nustatyti intervencinio ir operacinio tyrimo bei gydymo indikacijas, taikyti antrinę širdies ligų profilaktiką.

16. Gydytojas vaikų kardiologas turi diagnozuoti ir gydyti:

16.1 įgimtas širdies ydas Q 20–Q 26;

16.2. įgimtus formavimosi ydų sindromus, pažeidžiančius daugelį sistemų, tarp jų ir širdį:

16.2.1. Noonan’o sindromą Q 87.1;

16.2.2. Holt-Oram’o sindromą Q 87.2;

16.2.3. Marfano sindromą Q 87.4;

16.2.4. Down’o sindromą Q 90;

16.2.5. Edwards’o ir Patau sindromą Q 91;

16.2.6. Turner’io sindromą Q 96;

16.3. kitus genetinius sindromus;

16.4. ūminį reumatą su širdies pažeidimu I 01;

16.5. lėtines reumatines širdies ydas I 05–I 09;

16.6. hipertenzinę ligą:

16.6.1. pirminę (esencilinę) hipertenziją I 10;

16.6.2. hipertenzinę (širdies ligą)[kardiopatiją] I 11;

16.6.3. antrines hipertenzijas I 15:

16.6.3.1. renovaskulinę hipertenziją I 15.0;

16.6.3.2. antrinę hipertenziją dėl kitų inkstų pakenkimų I 15.1;

16.6.3.3. antrinę hipertenziją dėl endokrininių ligų I 15.2;

16.6.3.4. kitas antrines hipertenzijas I 15.8;

16.6.3.5. antrines hipertenzijas, nepatikslintas I 15.9;

16.7. plaučių kraujagyslių ligas I26–I28:

16.7.1. plaučių arterijos hipertenziją I 26;

16.7.2 pirminę plautinę hipertenziją I 27.0;

16.7.3. plaučių arteriovenines fistules I 28.0;

16.7.4. plaučių arterijos aneurizmas I 28.1;

16.7.5. plaučių kraujagyslių plyšimą, stenozes I 28.8.

16.8. perikardo ligas I 30–I 32;

16.9. ūminį ir poūmį infekcinį endokarditą I 33;

16.10. nereumatines ydas, lėtinį endokarditą I 34–I 39;

16.11. miokarditą I 40–I 41;

16.12. kardiomiopatijas I 42–I 43;

16.13. širdies laidumo sutrikimus I 44–I 45;

16.14. širdies sustojimą I 46;

16.15. širdies ritmo sutrikimus I 47–I 49;

16.16. širdies veiklos nepakankamumą I 50;

16.17. komplikacijas ir nepatikslintus sutrikimus, aprašytus kaip širdies ligos I 51;

16.18. kitus širdies sutrikimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur I 52:

16.18.1. kitus širdies sutrikimus sergant bakterinėms ligomis I 52.0;

16.18.2. kitus širdies sutrikimus sergant infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis I 52.1;

16.18.3. širdies pažeidimus dėl sisteminių ligų (jungiamojo audinio, endokrininių), sisteminių vaskulitų metu, mazginio periarterijito, Hennoch-Schönlein ligos, Kawasaki ligos, Churg-Straus sindromo, Takayasu ligos, temporalinio arterijito, hemoraginio vaskulito, Vegenerio granuliomatozės;

16.19. aortos aneurizmą ir atsisluoksniavimą I 71;

16.20. kitas širdies ligas ir būkles:

16.20.1. lipoproteidų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas E 78;

16.20.2. širdies piktybinius navikus C 38.0;

16.20.3. širdies gėrybinius navikus D 15.1;

16.20.4. somatoforminę autonominę disfunkciją: širdies neurozę F 45.3;

16.20.5. hipotenziją I 95;

16.20.6. gėrybinius ir nepatologinius širdies ūžesius R 01.0;

16.20.7. naujagimio staigios mirties sindromą R 95;

16.21. komplikacijas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos, kitų procedūrų T 80–T 81;

16.22. širdies ir kraujagyslių protezų, implantantų ir transplantantų komplikacijas T 82.

17. Stebėti vaikus po širdies operacijų.

VIII. ATSAKOMYBĖ

18. Gydytojas vaikų kardiologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________