LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ NUOTEKOMS TVARKYTI PATVIRTINIMO
2001 m. spalio 5 d. Nr. 495
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 22, 29, 31 straipsniais bei 34 str. 2 dalimi:
2. Nustatau, kad Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti esamoms nuotekų tvarkymo sistemoms įsigalioja nuo 2002 m. kovo 31 d., o naujai projektuojamoms – nuo šio įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“.
3. Pavedu regionų aplinkos apsaugos departamentams, išduodantiems gamtos išteklių naudojimo leidimus (arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus), vadovautis Aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms tvarkyti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
4. Nuo Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti įsigaliojimo datos laikau netekusiomis galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 127 patvirtintas Nuotekų užterštumo normas (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 495
APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI NUOTEKOMS TVARKYTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti (toliau – Normos) paskirtis – nustatyti pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo žalingo poveikio.
Šios Normos atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB „Dėl miesto nuotekų valymo“ su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Komisijos Direktyvos Nr. 98/15/EB, reikalavimus.
Šios Normos netaikomos atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms (lietaus) ir gamybinėms nuotekoms (išskyrus analogiškas buitinėms nuotekoms).
2. Normose vartojamos šios sąvokos:
2.1. nuotekos – vandeniu organizuotai šalinamos atliekos arba organizuotai šalinamas perteklinis vanduo (išskyrus drenažinį ir paviršinių vandens telkinių vandenį);
2.2. buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro dėl žmogaus medžiagų apykaitos ir buitinės veiklos;
2.4. komunalinės nuotekos – iš urbanizuotų teritorijų (aglomeracijų) bendra surinkimo sistema surenkamos nuotekos, kurių pagrindas arba viena iš sudedamųjų dalių yra buitinės nuotekos;
2.6. aglomeracija – tam tikras plotas, kuris yra gana tankiai apgyvendintas ir (arba) kuriame gana sutelkta ūkinė veikla, dėl ko nuotekas tikslinga surinkti ir jas nukreipti į bendrus nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą;
2.7. nuotekų surinkimo sistema – inžinerinių įrenginių ir statinių sistema, skirta nuotekoms surinkti ir transportuoti;
2.8. 1 g. e. (gyventojų ekvivalentas) – priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis (išreikštas biocheminiu deguonies sunaudojimu (BDS5)), sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g BDS5 per dieną);
2.9. pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, kai įtekančių į valymo įrenginius nuotekų BDS sumažinamas bent 20 proc., o bendras skendinčiųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiame į valymo įrenginius vandenyje, sumažėja bent 50 proc.;
2.10. antrinis valymas – nuotekų valymas, kai išleidžiamos nuotekos išvalomos iki šių Normų 2 priede nurodytų reikalavimų;
2.11. tinkamas valymas – nuotekų valymas bet kokiu būdu ir (arba) išleidimo sistema, kai, išleidus nuotekas į vandens telkinį priimtuvą, jame tenkinami vandens kokybės reikalavimai;
2.13. eutrofikacija – dėl vandens prisotinimo maistingosiomis medžiagomis (ypač azoto ir (arba) fosforo junginiais) suaktyvėjęs dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimas, kuris nepageidautinai sutrikdo organizmų pusiausvyrą ir turi neigiamos įtakos vandens kokybei;
3. Nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui taikomos šios principinės nuostatos:
3.1. išleisti į gamtinę aplinką 5 m3/d ir daugiau bet kokių nuotekų leidžiama tik gavus Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento leidimą;
3.2. išleisti gamybines nuotekas į komunalinių nuotekų tvarkymo sistemas leidžiama tik gavus vandens naudotojo, eksploatuojančio nuotekų tvarkymo sistemą, rašytinį sutikimą (pasirašius sutartį), kurio vieną egzempliorių veiklos vykdytojas pateikia atitinkamo regiono Aplinkos apsaugos departamentui;
3.3. nuotekos, patenkančios į nuotekų surinkimo sistemas, prieš jas išleidžiant į gamtinę aplinką turi būti valomos taip, kad nedarytų neleistino poveikio aplinkai, bet ne mažiau efektyviai, kaip nustatyta šiame dokumente;
3.4. dumblas, susidaręs valant nuotekas, jei tik įmanoma, turi būti panaudojamas. Draudžiama dumblą šalinti išmetant jį į paviršinius vandenis. Dumblo šalinimo būdai privalo užtikrinti, kad iki minimumo būtų sumažintas aplinkai daromas neigiamas poveikis;
3.5. nuotekos, išleidžiamos į nuotekų surinkimo sistemas ir į gamtinę aplinką, bei jų poveikis gamtinei aplinkai turi būti kontroliuojami (vykdomi nustatytus reikalavimus atitinkantys matavimai);
II. REIKALAVIMAI NUOTEKŲ SURINKIMO SISTEMOMS
4. Kiekvienoje aglomeracijoje, turinčioje daugiau kaip 2000 g. e. (gyventojų ekvivalentų), ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti nuotekų surinkimo sistema.
5. Nuotekų surinkimo sistemų projektavimas, statyba bei priežiūra turi atitikti šioje srityje geriausias prieinamas technologijas, įvertinus technines ir ekonomines jų įdiegimo galimybes.
6. Įrengiant naujas ir atnaujinant esamas nuotekų surinkimo sistemas turi būti laikomasi šiose Normose nustatytų reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad:
7. Išimtiniais atvejais, kai tam tikros nuotekų surinkimo sistemos įrengimas nėra pateisinamas aplinkosaugos požiūriu ar ekonomiškai (pavyzdžiui, nuotekų surinkimo sistema per daug brangiai kainuoja, nors jos įtaka aplinkosaugos prasme nereikšminga), aglomeracijose gali būti naudojamos atskiros individualios nuotekų tvarkymo sistemos arba taikomos kitokios priemonės, kurios užtikrintų lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.
III. REIKALAVIMAI NUOTEKOMS, IŠLEIDŽIAMOMS Į KOMUNALINES NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMAS
8. Reikalavimus nuotekoms išleisti į komunalines nuotekų tvarkymo sistemas nustato sistemų operatoriai, vadovaudamiesi šiais bendraisiais principais:
8.1. nuotekų ChDS/BDS5 < 3 (esant ChDS/BDS5 daugiau už 3, nuotekų tvarkymo įrenginių operatorius privalo nustatyti, ar nuotekos, ištekančios iš valymo įrenginių, nėra toksiškos);
8.2. nuotekose neturi būti daiktų ir/arba medžiagų, galinčių užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ar nuotekų valymo įrenginių elementus;
8.4. nuotekose neturi būti medžiagų, galinčių pakenkti nuotekų surinkimo sistemas ir nuotekų valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų sveikatai;
9. Gamybinių nuotekų, išleidžiamų į nuotekų surinkimo sistemas, užterštumas neturi viršyti 1 priede nustatytų normų.
10. Nepažeidžiant 8 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų, išleidžiant gamybines nuotekas į nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat turi būti laikomasi kituose teisės aktuose nustatytų papildomų reikalavimų.
IV. REIKALAVIMAI NUOTEKŲ VALYMUI
12. Visų vandens naudotojų nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
13. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose valomos nuotekos, surenkamos iš aglomeracijų, turinčių nuo 2000 g. e. (gyventojų ekvivalento) iki 10 000 g. e. (gyventojų ekvivalentų), privalo atitikti šiuos reikalavimus:
13.1. nuotekų valymo įrenginiai turi užtikrinti, kad išvalytos nuotekos neviršytų 2 priede nustatytų nuotekų užterštumo normų;
14. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose valomos nuotekos, surinktos iš aglomeracijų, turinčių 10 000 g. e. (gyventojų ekvivalentų) ir daugiau, turi atitikti 13 punkte numatytus reikalavimus ir papildomai užtikrinti, kad išvalytos nuotekos neviršytų dar ir 3 priede nustatytų nuotekų užterštumo normų.
15. Jeigu tam tikrame vandens telkinyje priimtuve viršijamos nustatytos vandens kokybės normos, Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus nuotekų valymui.
16. Komunalinių nuotekų valymo įrenginių statybos arba jų atnaujinimo grafikai turi būti nustatomi programose (planuose), kurios turi būti rengiamos užtikrinant, kad nuotekos pagal nustatytus reikalavimus bus valomos:
16.1. iki 2007 m. gruodžio 31 d. esamose aglomeracijose, turinčiose 10 000 ar daugiau g. e. (gyventojų ekvivalentų);
16.2. iki 2009 m. gruodžio 31 d. esamose aglomeracijose, turinčiose nuo 2000 g. e. (gyventojų ekvivalentų) iki 10 000 g. e. (gyventojų ekvivalentų);
17. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuojami taip, kad, esant įprastinėms vietos klimato sąlygoms, nebūtų pažeidžiami šiame dokumente nustatyti reikalavimai. Projektuojant nuotekų valymo įrenginius turi būti atsižvelgta į sezoninius apkrovos ir efektyvumo kitimus.
V. NUOTEKŲ KONTROLĖ
19. Išvalytos nuotekos laikomos atitinkančiomis parametrus, jei, analizuojant mėginius pagal kiekvieną parametrą atskirai, nustatoma, kad nuotekų mėginiai atitinka šias vertes:
19.1. 2 priede nurodytiems parametrams maksimalus neatitinkančių reikalavimų, išreikštų koncentracijos rodikliais, ir/arba minimaliu išvalymu (procentais) mėginių skaičius neviršija 5 priede nustatyto leidžiamo neatitinkančių mėginių skaičiaus;
19.2. 2 priede nurodytiems parametrams, išreikštiems koncentracijos rodikliais, normaliomis darbo sąlygomis imti parametrų neatitinkantys mėginiai neturi nukrypti nuo parametrų dydžių daugiau negu 100 proc. (skendinčiųjų medžiagų koncentracija gali turėti nukrypimus iki 150 proc.);
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Aplinkos ministerijos regionų Aplinkos apsaugos departamentai užtikrina, kad kas dveji metai visuomenei būtų pateikta informacija apie kontroliuojamose teritorijose esamą situaciją nuotekų išleidimo ir dumblo šalinimo srityje.
Aplinkosauginių reikalavimų
nuotekoms tvarkyti
1 priedas
Nuotekų, išleidžiamų į nuotekų surinkimo sistemą, užterštumo normos
| Teršiančios medžiagos |
Koncentracija nuotekose |
| Kadmis |
0,1 mg/l 1 |
| Chromas – bendras |
0,5 mg/l 1 |
| Varis |
1 mg/l 1 |
| Gyvsidabris |
0,01 mg/l 1 |
| Nikelis |
0,5 mg/l 1 |
| Švinas |
0,5 mg/l 1 |
| Cinkas |
2 mg/l 1 |
| Cianidai |
0,5 mg/l 2 |
| Sulfatai |
500 mg/l 1 |
| Arsenas |
0,15 mg/l 1 |
| Naftos angliavandeniliai (iš viso) (=mineralinė nafta) |
10 mg/l 2 |
| Riebalai |
50 mg/l 2 |
1 Leidžiama proporcingo paros mėginio koncentracija. Jei nėra automatinio pavyzdžių paėmiklio – maksimali momentinė koncentracija.
2 Vienkartinis mėginys – pavienis (vietos arba laiko atžvilgiu) imamas vandens ėminys.
______________
Aplinkosauginių reikalavimų
nuotekoms tvarkyti
2 priedas
Iš aglomeracijų, turinčių 2000 ir daugiau g. e. (gyventojų ekvivalentų), surenkamų
ir iš valymo įrenginių išleidžiamų į gamtinę aplinką, nuotekų užterštumo normos
(Leidžiama taikyti koncentracijos vertę arba minimalaus išvalymo laipsnį (procentais))
| Parametrai |
Koncentracija* |
Minimalus išvalymas (procentais)3 |
Standartinis matavimo metodas |
| Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5 esant 20 oC) be nitrifikacijos4 |
25 mg/l O2 (nuo 2000 iki 10 000 g. e.) |
70-90 |
Homogenizuotas (gerai suplaktas), nefiltruotas, nedekantuotas mėginys. Ištirpęs deguonis nustatomas prieš ir po penkių dienų inkubacijos 20 °C±1 °C temperatūroje visiškoje tamsoje. Pridedamas nitrifikacijos inhibitorius |
| 15 mg/l O2 (10000 ir daugiau g. e.)
|
|
|
|
| Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)
|
125 mg/l O2 |
75 |
Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas mėginys, kalio bichromatas |
| Skendinčiosios medžiagos |
25 mg/l |
90 |
1. Būdingo mėginio filtravimas per 0,45 µm filtrą. Džiovinimas esant 105 °C ir svėrimas 2. Tipinio mėginio centrifugavimas (bent 5 min. 2800–3200 g vidutiniu greičiu), džiovinimas esant 105 °C ir svėrimas
|
*Vidutinio paros mėginio koncentracija.
3 Teršalų sumažinimas atitekančių nuotekų atžvilgiu.
4 Šį parametrą galima pakeisti kitu parametru: bendrąja organine anglimi (TOC) arba bendruoju deguonies poreikiu (TOD), jei galima nustatyti santykį tarp BDS5 ir pakeičiančiojo parametro.
______________
Aplinkosauginių reikalavimų
nuotekoms tvarkyti
3 priedas
Iš aglomeracijų, turinčių 10 000 g. e. (gyventojų ekvivalentų) ir daugiau, surenkamų
ir iš valymo įrenginių išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų užterštumo normos*
Alternatyva:
Šio priedo reikalavimų galima netaikyti nuotekų valymo įrenginiams, jeigu įrodoma, kad į visus Lietuvos Respublikos komunalinių nuotekų valymo įrenginius iš aglomeracijų, turinčių 10 000 g. e. (gyventojų ekvivalentų) ir daugiau, patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 proc.
(Taikomi koncentracijos dydžiai arba minimalaus išvalymo laipsnis (procentais). Leidžiama taikyti vieną ar abu parametrus priklausomai nuo vietos situacijos)
| Parametrai |
Koncentracija |
Minimalus išvalymas (procentais)5 |
Standartinis matavimo metodas |
| Bendras fosforas |
2 mgP/l (10 000 – 100 000 g. e.)7 1 mgP/l (daugiau kaip 100 000 g. e.)7 |
80 |
Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija |
| Bendras azotas6 |
15 mg/l N (10 000 – 100 000 g. e.)7 10 mg/l N (daugiau kaip 100 000 g. e.)7 |
70-80 |
Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija |
*Papildomai prie 2 priedo reikalavimų.
5 Teršalų sumažinimas atitekančių nuotekų atžvilgiu.
6 Bendras azotas – tai bendras Kjeldahl azotas (organinis N+ NH3) pridedant nitratų (NO3) azotą ir nitritų (NO2) azotą.
7 Metinių vidurkių vertės. Bendrąjį azotą taip pat galima kontroliuoti pagal dienos vidurkį. Šiuo atveju dienos vidurkis negali būti didesnis kaip 20 mg/l N visiems mėginiams, kai, dirbant nuotekų valymo įrenginio biologiniam reaktoriui, nuotekų temperatūra yra 12 °C arba aukštesnė. Temperatūros sąlyga galima pakeisti veikimo laiko ribojimą, atsižvelgiant į regionines klimato sąlygas.
______________
Aplinkosauginių reikalavimų
nuotekoms tvarkyti
4 priedas
Bendrieji reikalavimai komunalinių, buitinių bei analogiškų pramoninių nuotekų valymui
| Parametrai |
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l |
Maksimali momentinė koncentracija, mg/l |
| BDS5 |
|
|
| iki 5 m3/d |
30 |
50 |
| nuo 5 m3/d iki 2000 g. e. |
25 |
40 |
| Skendinčiosios medžiagos |
|
|
| iki 5 m3/d |
35 |
50 |
| nuo 5 m3/d iki 2000 g. e. |
30 |
40 |
______________
Aplinkosauginių reikalavimų
nuotekoms tvarkyti
5 priedas
Leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius
| Mėginių skaičius per metus |
Leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius
|
| 4–7 |
1 |
| 8–16 |
2 |
| 17–28 |
3 |
| 29–40 |
4 |
| 41–53 |
5 |
| 54–67 |
6 |
| 68–81 |
7 |
| 82–95 |
8 |
| 96–110 |
9 |
| 111–125 |
10 |
| 126–140 |
11 |
| 141–155 |
12 |
| 156–171 |
13 |
| 172–187 |
14 |
| 188–203 |
15 |
| 204–219 |
16 |
| 220–235 |
17 |
| 236–251 |
18 |
| 252–268 |
19 |
| 269–284 |
20 |
| 285–300 |
21 |
| 301–317 |
22 |
| 318–334 |
23 |
| 335–350 |
24 |
| 351–365 |
25
|
______________