LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS TECHNIKOS UNIVERSITETO STATUTO
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Vilniaus technikos universitetui perduodamą valstybės turtą.
3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. liepos 2 d.
Nr. I-2713
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos 1992 m.
liepos 2 d. nutarimu Nr. I-2713
1 SKIRSNIS
UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
1. Vilniaus technikos universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla. Jis rengia specialistus su aukštuoju išsilavinimu, tobulina jų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoja, atlieka fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, rengia mokslininkus.
2. Universitetas skleidžia mokslo ir technikos idėjas, rengia ir leidžia mokslo darbus, vadovėlius, mokymosi priemones, organizuoja konferencijas ir seminarus, sudaro sąlygas darbuotojams ir studentams gerinti savo humanitarinį, etinį ir ekologinį išprusimą, atlieka projektinius, techninius, gamybinius ir kitus darbus.
2 SKIRSNIS
TEISINĖ PADĖTIS
4. Universitetas turi studijų ir mokslo, organizacinės ir finansinės veiklos autonomiją, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto. Pakeisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti pastatus ir kitą valstybės turtą gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Universiteto tarybos sutikimą, arba Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Universiteto tarybos nuomonę.
5. Universitetas yra juridinis asmuo. Jis turi savo antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose. Pagal rektoriaus teikimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka juridinio asmens teises gali įgyti ir atskiri Universiteto padaliniai.
Vilniaus technikos universiteto administracijos adresas – Saulėtekio al. 11, Vilnius.
6. Universitetas ir jo padaliniai bendriems mokslo ir studijų, ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis su kitomis įstaigomis ar įmonėmis įvairių formų nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais. Tokiu atveju sudaroma sutartis, kurią tvirtina Universiteto taryba.
7. Universitetas teikia statistines ataskaitas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Universitete gali kurtis darbuotojų, absolventų, daktarantų, studentų, klausytojų organizacijos, kurių įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir yra registruoti Universiteto rektorate. Visos jos turi vienodą teisę veikti ir dalyvauti visuomeniniame Universiteto gyvenime. Universitetas pagal galimybę padeda joms įgyvendinti savo tikslus.
3 SKIRSNIS
STRUKTŪRA
9. Universiteto struktūrą sudaro katedros, mokslo ir mokomosios laboratorijos, fakultetai, institutai, centrai, biblioteka, leidykla, kiti padaliniai ir junginiai.
10. Svarbiausia sudėtinė Universiteto dalis yra katedra. Katedra savarankiškai sprendžia jai Universiteto ir fakulteto keliamus mokymo uždavinius, o jos mokslinė veikla yra autonomiška. Prie katedros gali būti steigiamos mokslo ir mokomosios laboratorijos, kiti padaliniai. Katedros veiklą reglamentuoja Universiteto tarybos tvirtinami bendrieji katedros nuostatai.
11. Svarbiausias struktūrinis studijų organizavimo vienetas yra fakultetas. Fakultetas sudaromas iš studijų profilį formuojančių katedrų ir bendrų, tiesiogiai fakultetui pavaldžių mokomųjų, mokslo bei ūkio padalinių. Fakulteto veiklą reglamentuoja Universiteto tarybos tvirtinami bendrieji fakulteto nuostatai.
4 SKIRSNIS
STUDIJOS IR MOKSLAS
14. Studijos yra trijų pakopų: baigus pirmąją, suteikiama bakalauro kvalifikacija, baigus antrąją – magistro kvalifikacija, baigus trečiąją (doktorantūrą) – daktaro mokslo laipsnis. Mokslo laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
15. Studijų formas ir tvarką nustato Universiteto tarybos tvirtinami studijų nuostatai. Studijų turinį nustato specialybių studijų planai. Juos sudaro specialybės katedros, tvirtina fakulteto taryba, vadovaudamasi rektoriaus patvirtintais principais.
16. Doktorantūros studijos vyksta pagal Universiteto tarybos parengtus nuostatus, kuriuos pagal Lietuvos Mokslo Tarybos teikimą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17. Disciplinų turinį pagal fakulteto tarybos užduotis nustato katedros. Disciplinų programas tvirtina fakulteto, kuriam priklauso specialybė, dekanas. Ginčus tarp katedros ir dekano sprendžia fakulteto taryba.
18. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Gavus rektoriaus leidimą, atskirose grupėse gali būti dėstoma kita kalba.
20. Universitete atliekamas fundamentinis ir taikomasis mokslo darbas, metodikos darbas. Mokslo ir metodikos darbas yra visų dėstytojų pareiga. Universitetas skatina darbuotojų ir studentų mokslinę iniciatyvą. Visus mokslo darbo klausimus įstatymų ir Universiteto tarybos nustatyta tvarka sprendžia darbo vadovas. Mokslo veiklą reglamentuoja Universiteto tarybos patvirtinti nuostatai.
5 SKIRSNIS
STUDENTAI, KLAUSYTOJAI IR DAKTARANTAI
22. Universitete studijuoja studentai, klausytojai ir daktarantai. Į pirmosios pakopos studijas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, į antrosios pakopos – turintys bakalauro laipsnį, į trečiosios pakopos (doktorantūrą) – turintys magistro laipsnį. Priėmimo taisykles skelbia rektorius. Studijuojantiesiems išduodami pažymėjimai bei studijų knygelės.
23. Universiteto stacionare studentai ir doktorantai – Lietuvos Respublikos piliečiai – studijuoja nemokamai, išskyrus studijas pagal sutartis.
24. Studentams ir daktarantams gali būti skiriamos valstybinės ir kitokios stipendijos, pašalpos. Stipendijų skyrimo taisykles tvirtina rektorius, laikydamasis tos tvarkos, kurią nustatė valstybės stipendijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitoms stipendijoms – jų steigėjai.
25. Visi studijuojantieji turi teisę naudotis Universiteto mokomosiomis patalpomis bei įranga, biblioteka, kitomis mokymo paslaugomis.
26. Studentai ir daktarantai turi teisę naudotis bendrabučiais, sporto ir sveikatingumo bazėmis, turėti savo atstovus fakulteto taryboje, kai svarstomi jų buities ir studijų tvarkos klausimai, kai renkamas dekanas. Jie gali pateikti klausimus, siūlymus Universiteto ir jo padalinių vadovybei, reikalauti argumentuotų atsakymų į juos.
Studentai ir daktarantai turi teisę į savivaldą. Savivaldos formas jie nusistato patys.
28. Baigusieji Universitetą darbo vietą pasirenka pagal iš anksto sudarytas sutartis, konkursuose arba savo iniciatyva. Universitetas pagal išgales teikia informaciją apie prognozuojamas ir esamas darbo vietas.
6 SKIRSNIS
DARBUOTOJAI
30. Universitete yra mokslinio pedagoginio, inžinerinio, administracinio, gamybinio, pagalbinio ir kitokio personalo. Rektoriaus pateiktą pareigų sąrašą tvirtina Universiteto taryba. Padalinių etatų struktūrą, pareigų instrukcijas ir akademinio darbo taisykles tvirtina rektorius.
31. Mokslinio pedagoginio personalo pareigos užimamos pagal Universiteto tarybos tvirtinamus nuostatus konkurso tvarka penkerių metų (katedrų vedėjų ir kitų padalinių vadovų – ketverių metų) kadencijai arba laikinai (iki vienerių metų) rektoriaus įsakymu. Abiem atvejais šias pareigas gali užimti tiktai asmenys, atitinkantys kvalifikacinius nuostatų reikalavimus. Nuostatuose nurodomi ir kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos atitinkančiam mokslininkui Universiteto tarybos nutarimu mokslinių pedagoginių neadministracinių pareigų kadencija gali būti neribojama.
Konkursus skelbia rektorius, juos vykdo fakultetų bei mokslinių pedagoginių junginių tarybos arba Universiteto taryba.
32. Mokslininkams pedagogams gali būti suteikiamos papildomos kūrybinės arba tikslinės atostogos, mokant visą pareiginę algą ar jos dalį. Šių atostogų nuostatus tvirtina Universiteto taryba.
7 SKIRSNIS
VALDŽIA IR VALDYMAS
34. Universiteto veiklą tvarko:
35. Visuotinis Universiteto mokslininkų susirinkimas sprendžia svarbiausiuosius Universiteto veiklos klausimus: priima statutą, keičia jį arba įgalioja Universiteto tarybą daryti pataisas jame, renka teisės kolegiją ir tvirtina jos nuostatus, gali panaikinti Universiteto tarybos nutarimus. Visuotinio mokslininkų susirinkimo nutarimai turi aukščiausiąją norminę galią Universitete.
Visuotinį mokslininkų susirinkimą šaukia Universiteto tarybos pirmininkas dviem atvejais: nusprendus pačiai tarybai arba raštu pareikalavus 1/3 Universiteto mokslininkų. Antruoju atveju susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per mėnesį po reikalavimo įteikimo.
Visuotiniame mokslininkų susirinkime dalyvauti su sprendžiamuoju balsu turi teisę visi Universiteto mokslininkai (asmenys, dirbantys mokslo darbą ir turintys mokslo laipsnį arba pedagoginį vardą), kurių pagrindinė darbovietė yra Vilniaus technikos universitetas. Susirinkimui vadovauja išsirinktas posėdžio pirmininkas.
Visuotinis mokslininkų susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 turinčiųjų balsavimo teisę. Jo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma.
Universiteto taryba gali nuspręsti vietoj visuotinio mokslininkų susirinkimo surengti visuotinę Universiteto mokslininkų apklausą (referendumą): referendume padaryti sprendimai tolygūs visuotinio mokslininkų susirinkimo sprendimams. Referendumo nuostatus tvirtina visuotinis mokslininkų susirinkimas.
36. Universiteto taryba yra aukščiausiasis Universiteto valdžios organas. Jos nutarimai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studijuojantiesiems.
Universiteto tarybos kompetencijai priklauso:
1) priimti norminius aktus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą, mokslinę ir finansinę Universiteto veiklą;
2) pagal visuotinio mokslininkų susirinkimo įgaliojimą daryti 2/3 balsų dauguma pataisas Universiteto statute (išskyrus 35 ir 36 straipsnius);
4) sustabdyti fakultetų bei mokslinių pedagoginių junginių tarybų nutarimų, taip pat rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Universiteto statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams;
6) tvirtinti rektoriaus pasiūlytas prorektorių kandidatūras ir sąrašą tų pareigų, kurios užimamos konkurso arba rinkimų būdu;
8) sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas įvairių Universiteto veiklos sričių klausimams nagrinėti;
9) tvirtinti rektoriaus pateiktus katedrų, fakultetų ir kitų junginių steigimo, pertvarkymo ar naikinimo projektus;
10) svarstyti (pagal rektoriaus teikimą) dekano, katedros vedėjo ir kito išrinkto ar konkurso tvarka užėmusio pareigas padalinio vadovo darbą ir slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma nutarti, kad jis neatitinka vadovui keliamų reikalavimų ir turi atsistatydinti;
15) tvirtinti revizijos komisijos nuostatus.
Universiteto tarybos nariais gali būti išrinkti tik mokslininkai. Tarybos nariai renkami fakultetų ir kitų pedagoginių mokslinių junginių mokslininkų susirinkimuose slaptu balsavimu. Kiekviename tokiame susirinkime balsuoti gali tie to fakulteto (junginio) mokslininkai, kurių pagrindinė darbovietė yra Vilniaus technikos universitetas; mokslininkai iš padalinių, neįeinančių į fakultetų (junginių) sudėtį, patys pasirenka fakultetą (junginį), į kurio mokslininkų sąrašą įrašomi Universiteto tarybai rinkti. Kiekvieno fakulteto (junginio) mokslininkų susirinkimo išrenkamų Universiteto tarybos narių skaičius lygus (suapvalinus iki sveiko skaičiaus) 1/7 mokslininkų, tuo metu įrašytų į fakulteto (junginio) mokslininkų sąrašą; šis skaičius koreguojamas kiekvieno perrinkimo metu. Ne daugiau kaip 1/6 išrinktų kiekvieno fakulteto (junginio) susirinkime Universiteto tarybos nariais mokslininkų gali būti tokių, kurių pagrindinė darbovietė nėra Vilniaus technikos universitetas.
Kas metai apie 1/4 Universiteto tarybos narių perrenkama pagal visuotinio mokslininkų susirinkimo patvirtintas rotacijos taisykles. Tas pats asmuo tarybos nariu gali būti iš eilės ne ilgiau kaip dvi keturmetes kadencijas.
Universiteto tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas (ir jo pavaduotojas) renkamas slaptu balsavimu iš kelių kandidatų paprasta balsų dauguma; taryba gali slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą juo ir skelbti naujus rinkimus. Universiteto tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ketveriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rektorius, prorektoriai ir dekanai Universiteto tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju nerenkami.
Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per semestrą. Jei raštiškai reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių, gali būti šaukiamas neeilinis posėdis. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo tarybos pirmininkui.
Universiteto tarybos sprendimai teisėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
Universiteto tarybos nutarimo vykdymą laikinai sustabdyti gali rektorius įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarimo priėmimo. Po tokio įsakymo Universiteto taryba, kitame savo posėdyje išklausiusi rektoriaus argumentus, vėl aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti nebegali.
Universiteto tarybos veiklą reglamentuoja jos nuostatai.
37. Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdžios organas. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems.
Fakulteto tarybos kompetencijai priklauso:
1) priimti norminius aktus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą fakultete, mokslinę, ūkinę ir finansinę fakulteto veiklą;
2) sustabdyti dekano ir fakulteto padalinių vadovų įsakymų bei sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Universiteto statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams;
6) svarstyti (dekano teikimu) fakulteto mokslinių pedagoginių darbuotojų tinkamumą eiti užimamas pareigas;
9) teikti Universiteto tarybai pedagoginio (mokslo) arba garbės vardo kandidatus.
Fakulteto tarybos narius slaptu balsavimu iš didesnio skaičiaus kandidatų renka fakulteto padalinių mokslinio pedagoginio personalo susirinkimai. Teisę rinkti ir būti išrinkti turi padalinio mokslinio pedagoginio personalo pareigas konkurso tvarka užėmę asmenys, kurių pagrindinė darbovietė yra tas padalinys; tarybos nariais išrenkama 1/5 šio personalo.
Svarstant studentų buities ir studijų tvarkos klausimus, renkant dekaną, į fakulteto tarybos posėdį kviečiami fakulteto studentų atstovai su sprendžiamojo balso teise (tai taryba numato iš anksto, sudarydama posėdžių darbotvarkę). Studentų atstovų skaičius neviršija 1/10 nuolatinių fakulteto tarybos narių.
Kas metai apie 1/4 fakulteto tarybos narių perrenkama pagal Universiteto tarybos patvirtintas rotacijos taisykles. Tas pats asmuo tarybos nariu gali būti iš eilės ne ilgiau kaip dvi keturmetes kadencijas.
Fakulteto tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas (ir jo pavaduotojas) renkamas slaptu balsavimu iš kelių kandidatų paprasta balsų dauguma. Taryba gali slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą juo ir skelbti naujus rinkimus. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkamas ketveriems metams, ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dekanas ir prodekanai fakulteto tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju nerenkami.
Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per semestrą. Jei raštiškai reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių, gali būti šaukiamas neeilinis posėdis. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo tarybos pirmininkui.
Fakulteto tarybos nutarimo vykdymą laikinai sustabdyti gali rektorius arba dekanas įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarimo priėmimo. Po tokio įsakymo fakulteto taryba, kitame savo posėdyje išklausiusi rektoriaus ar dekano argumentus, vėl aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo sustabdyti nebegalima.
Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja jos nuostatai.
38. Mokslinio pedagoginio junginio (ne fakulteto) taryba yra aukščiausiasis junginio valdžios organas. Junginio tarybos veiklą reglamentuoja jos nuostatai.
39. Rektorius vadovauja Universiteto veiklai. Remdamasis šiuo statutu ir Universiteto tarybos nutarimais, jis valdo Universitetą, atsako už Universiteto darbo rezultatus. Rektoriaus įsakymai ir nurodymai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studijuojantiesiems. Rektorius gali laikinai sustabdyti Universiteto tarybos ir fakultetų (bei kitų mokslinių pedagoginių junginių) tarybų nutarimų vykdymą.
Rektorius veikia Universiteto vardu, jam atstovauja, tvarko Universiteto turtą.
Rektorius nustato Universiteto padalinių darbuotojų skaičių, etatų struktūrą, skelbia mokslinio pedagoginio personalo konkursus, remdamasis konkursų ir rinkimų rezultatais, kitais dokumentais, taip pat skiria, atleidžia ir perkelia Universiteto darbuotojus. Pagal fakultetų dekanų teikimus rektorius priima ir pašalina studijuojančiuosius.
Rektorių slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš kelių kandidatų renka Universiteto taryba. Rektorius renkamas ketveriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu Universiteto taryba 2/3 balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą rektoriumi, jis atsistatydina ir skelbiami rektoriaus rinkimai.
Buvusiam rektoriui (pasibaigus jo kadencijai arba jam atsistatydinus) garantuojama teisė užimti (iki konkurso) Universitete jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
40. Dalį savo funkcijų rektorius įsakymu perduoda prorektoriams. Prorektoriumi skiriamas asmuo, kurio kandidatūrą teikia rektorius ir tvirtina Universiteto taryba. Jis gali būti rektoriaus atleistas be Universiteto tarybos pritarimo.
Išrinkus rektorių, prorektoriai paduoda atsistatydinimo pareiškimus, rektorius siūlo Universiteto tarybai naujos kadencijos prorektorių kandidatūras. Atleistiems prorektoriams garantuojama teisė užimti (iki konkurso) Universitete jų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
41. Rektoriui Universitetą valdyti padeda rektoratas – jo vadovaujamas kolegialus valdymo organas. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, ekonomikos direktorius, dekanai ir kiti rektoriaus skirti asmenys. Rektorius šaukia rektorato posėdžius, jiems pirmininkauja.
42. Dekanas vadovauja studijų organizavimui fakultete ir ūkinei fakulteto veiklai, koordinuoja fakulteto katedrų mokslinę veiklą. Remdamasis šiuo Statutu, Universiteto ir fakulteto tarybų nutarimais, jis valdo fakultetą ir atsako už fakulteto darbo rezultatus. Dekano įsakymai ir nurodymai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems. Dekanas gali laikinai sustabdyti fakulteto tarybos naujo nutarimo vykdymą.
Dekanas veikia fakulteto vardu, jam atstovauja, tvarko fakulteto turtą. Dekano veiklą reglamentuoja Universiteto tarybos tvirtinami bendrieji fakulteto nuostatai.
Dekaną slaptu balsavimu iš kelių kandidatų – fakulteto mokslininkų, turinčių mokslo laipsnį, paprasta balsų dauguma renka fakulteto taryba. Dekanas renkamas ketveriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu fakulteto taryba 2/3 balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą dekanu, jis atsistatydina ir skelbiami dekano rinkimai.
43. Dekanas dalį savo funkcijų įsakymu perduoda prodekanams. Prodekanu rektorius skiria asmenį, kurio kandidatūrą, pateiktą dekano, yra patvirtinusi fakulteto taryba. Jis gali būti iš šių pareigų atleistas dekano teikimu be fakulteto tarybos pritarimo.
Išrinkus dekaną, prodekanai paduoda atsistatydinimo iš šių pareigų pareiškimus, dekanas teikia fakulteto tarybai naujos kadencijos prodekanų kandidatūras.
44. Katedros vedėjas vadovauja katedros veiklai, atsako už jos darbo rezultatus, tvarko katedros turtą.
Katedros vedėjo pareigos užimamos konkurso būdu pagal mokslinių pedagoginių pareigų užėmimo nuostatus. Šias pareigas gali užimti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir atitinkantis kitus kvalifikacinius nuostatų reikalavimus. Katedros vedėju negali būti rektorius, prorektorius, dekanas ar prodekanas; jeigu katedros vedėjas užima vieną iš šių pareigų, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiamas naujo katedros vedėjo konkursas; iki konkurso vedėjo pareigas laikinai eina tas pats asmuo. Esamos katedros mokslinis pedagoginis personalas slaptu balsavimu pareiškia savo nuomonę apie kiekvieną pretendentą į katedros vedėjo pareigas (balsavimo teisę turi katedros mokslinio pedagoginio personalo pareigas konkurso būdu užėmę asmenys, kurių pagrindinė darbovietė yra ta katedra); su šia nuomone supažindinama taryba, kurios posėdyje vyksta konkursas.
Katedros vedėjo pareigų kadencija – ketveri metai. Tas pats asmuo negali būti katedros vedėju daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kai asmuo atleidžiamas iš katedros vedėjo pareigų remiantis jo paties prašymu arba dėl to, kad pasibaigė jo kadencija, jam garantuojama teisė užimti (iki konkurso) katedroje jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
Katedros vedėjo veiklą reglamentuoja Universiteto tarybos patvirtinti bendrieji katedros nuostatai.
45. Kitų padalinių vadovai veikia pagal atitinkamų padalinių ar junginių nuostatus, patvirtintus Universiteto tarybos, ir pareigų instrukcijas.
46. Teisės kolegija yra Universiteto norminių ir valdymo aktų teisėtumo priežiūros organas. Ji prižiūri, kad norminiai aktai neprieštarautų Universiteto Statutui, o valdymo aktai – Universiteto Statutui ir atitinkamų tarybų nutarimams.
Teisės kolegijos narius slaptu balsavimu renka visuotinis Universiteto mokslininkų susirinkimas. Jie renkami ketveriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jais negali būti Universiteto ir fakultetų (junginių) tarybų pirmininkai, rektorius, prorektoriai ir dekanai. Dar nesibaigus kolegijos nario kadencijai, visuotinis mokslininkų susirinkimas gali slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą juo ir vietoj jo rinkti naują kolegijos narį. Teisės kolegijos pirmininką renkasi kolegijos nariai vieneriems metams.
Teisės kolegijos veiklą reglamentuoja visuotinio mokslininkų susirinkimo patvirtinti nuostatai.
8 SKIRSNIS
DARBO APMOKĖJIMAS IR SOCIALINĖ VEIKLA
47. Universitetas pats nusistato personalo struktūrą, darbuotojų darbo užmokestį, darbo organizavimo ir apmokėjimo formas ir metodus, laikydamasis darbo užmokesčio fondo. Darbas apmokamas be apribojimų pagal kvalifikaciją, darbą ir rezultatus.
48. Universitetas numato lėšas socialinėms reikmėms, rūpinasi materialinėmis ir buitinėmis darbuotojų gyvenimo sąlygomis, gyvenamųjų namų, bendrabučių, poilsinių statyba, viešojo maitinimo, buitinio aptarnavimo ir prekybos, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos profilaktikos įstaigų tinklu. Išimtinis dėmesys Universitete skiriamas mokslininkų darbo ir buities sąlygoms.
9 SKIRSNIS
TURTAS IR FINANSINĖ VEIKLA
49. Universiteto turtas yra: Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduotieji Vilniaus technikos universitetui neatlyginamai naudotis ir kitaip Universiteto įgytieji žemės sklypai su pastatais, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autorių teisės) ir kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šį turimą ir įgyjamą turtą Universitetas naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
51. Papildomos Universiteto pajamos yra:
1) lėšos, gautos iš Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonių, organizacijų, privačių asmenų už studijas, atliktus darbus bei paslaugas, parduotą produkciją ir kitą Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą veiklą;
2) Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonių, organizacijų ir privačių asmenų dotacijos ir aukos.
Universiteto ir jo padalinių gaunamų papildomų pajamų skirstymo tvarką nustato Universiteto taryba. Papildomos pajamos negali būti pagrindu mažinti Universitetui skiriamiems valstybės biudžeto asignavimams ir subsidijoms.
52. Universiteto išlaidos – tai lėšos, skirtos Universitetui išlaikyti, specialistams rengti, darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, mokslo tiriamiesiems ir kitiems darbams atlikti, darbuotojų socialinėms reikmėms.
10 SKIRSNIS
ATRIBUTAI
11 SKIRSNIS
UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
12 SKIRSNIS
STATUTO TVIRTINIMAS