LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 695

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtinto Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano 3.22 skyriaus „Aplinka“ 3.22.5 poskyryje „Gamtos apsauga“ nurodytą priemonę (kodas 3.22.5-D6),

1. Tvirtinu Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programą (pridedama).

2. Nustatau, kad Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Įpareigoju Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentą:

3.1. iki 2003 m. gegužės 1 d. įvertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijų institucinio sustiprinimo poreikį bei apskaičiuoti papildomas lėšas, būtinas buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringui vykdyti ir pateikti išvadas aplinkos ministrui bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos;

3.2. per vieną mėnesį po buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų įsteigimo kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengti šių saugomų teritorijų monitoringo metodinius reikalavimus, suderinant juos su Aplinkos apsaugos agentūra, ir pateikti tvirtinti aplinkos ministrui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „monitoringas“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695

buveinių ir Paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa

I. Bendrosios nuostatos

1. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa (toliau – Programa) parengta, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1008), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1513).

2. Pagal šią Programą monitoringas atliekamas visose Lietuvos Respublikoje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, įgyvendinant Europos Bendrijos direktyvas 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros“ bei 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“.

3. Programa skirta nustatyti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo (toliau – Monitoringo) uždavinius, vykdymo tvarką, Monitoringą organizuojančias ir vykdančias institucijas bei Monitoringo duomenų tvarkymą. Programa yra sudėtinė Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis, papildanti augmenijos ir gyvūnijos monitoringo dalį.

4. Pagrindinės šioje Programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ir atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines dėl jų svarbos gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui;

4.2. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos Europos Bendrijos svarbos laukinių paukščių rūšių natūralioms populiacijoms jų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo, šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale;

4.3. Saugomos rūšys – Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšys, išvardytos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. 159 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašų patvirtinimo“ bei paukščių rūšys, kurioms pagal aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus turi būti steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

5. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme vartojamas sąvokas.

II. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

6. Monitoringo tikslas – užtikrinti informacijos apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius surinkimą ir pateikimą atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, kad būtų laiku ir tinkamai parengiami bei priimami būtini sprendimai, reikalingi saugomoms natūralioms buveinėms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti, taip pat informuoti apie šių buveinių ir rūšių būklę visuomenę.

7. Monitoringo uždaviniai:

7.1. sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę ir jos pokyčius;

7.3. vertinti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonių efektyvumą;

7.4. vertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms;

7.5. teikti informaciją Europos Komisijai, atsakingoms nacionalinėms institucijoms, suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei.

III. Monitoringo organizavimas ir vykdymas

8. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Saugomų teritorijų tarnyba). Ji atlieka šias funkcijas:

8.1. atsako už Monitoringo įgyvendinimą ir koordinuoja jo vykdymą;

8.2. tvirtina valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų metinius veiklos planus, kuriuose numatomi metiniai Monitoringo darbai, suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra);

8.3. dalyvauja rengiant Monitoringo ataskaitų formas ir Monitoringo metodinius reikalavimus, kuriuose nustatomos stebėjimo vietos, apskaitų maršrutai, stebėjimo ir matavimo metodai, kiti detalūs reikalavimai atliekamiems stebėjimams, vadovaudamasi Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatais ir steigiant saugomas teritorijas surinkta bei kita moksline informacija apie saugomas rūšis ir natūralias buveines;

8.4. dalyvauja rengiant rekomendacijas dėl aplinkos kokybės užtikrinimo ir gerinimo priemonių įgyvendinimo;

8.5. dalyvauja rengiant medžiagą teminiams leidiniams apie monitoringą bei aplinkos būklę;

8.6. esant reikalui, organizuoja Monitoringo struktūros pakeitimus arba teikia pasiūlymus dėl Monitoringo struktūros pakeitimų;

8.7. tvarko Monitoringo duomenis.

9. Atsakingi Monitoringo vykdytojai yra saugomų teritorijų direkcijos ir Jūrinių tyrimų centras, vykdantis jūros buveinių monitoringą. Konkrečios buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos Monitoringą (išskyrus jūros buveinių) vykdo tam tikra saugomos teritorijos direkcija, įgaliota Saugomų teritorijų tarnybos. Atsakingi Monitoringo vykdytojai:

9.1. atlieka stebėjimus ir renka pirminius duomenis;

9.2. atsako už informacijos kokybę visų darbų etapų metu (atliekant stebėjimus, matavimus, jei reikia, surenkant ėminius ir juos transportuojant, pirminės duomenų analizės metu);

9.3. prireikus, derindami šį poreikį su Saugomų teritorijų tarnyba ir Agentūra, pasitelkia mokslo įstaigų ir organizacijų bei kitų juridinių asmenų specialistus ir kvalifikuotus darbuotojus;

9.4. Monitoringo duomenis pateikia Saugomų teritorijų tarnybai ne vėliau kaip per 1 mėnesį po stebėjimų (apskaitų) pabaigos;

9.5. pagal kompetenciją dalyvauja rengiant medžiagą teminiams leidiniams apie monitoringą bei aplinkos būklę.

10. Vykdant Monitoringą, kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizinės, cheminės, dinaminės savybės ir pan.) atskirai nenustatinėjami, jeigu reikalingi ir patikimi duomenys yra gaunami vykdant šiose vietovėse stebėjimus pagal kitas Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis.

11. Monitoringo ataskaitų formas ir Monitoringo metodinius reikalavimus tvirtina Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

IV. Monitoringo STRUKTŪRA

12. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose stebima šių objektų būklė ir jos pokyčiai:

12.1. natūralių buveinių;

12.2. saugomų rūšių.

13. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būklė ir jos pokyčiai stebimi pagal 1 lentelėje pateiktą veiksmų planą.

1 lentelė

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių monitoringo veiksmų planas

Buveinės	Buveinių tipų kodai	Parametrai	Periodiškumas
Jūros buveinės	1110, 1170	vandens fizinės ir cheminės savybės; dugno morfologija;	Ne rečiau kaip kas
		charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;	3 metai
Upių žiotys ir lagūnos	1130, *1150	vandens fizinės ir cheminės savybės; charakteringų	Ne rečiau kaip kas
		organizmų įvairovė ir skaitlingumas; augalų bendrijų	3 metai
		struktūra ir išsidėstymas;
Pajūrio ir žemyninių	2110, 2120,	charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;	Ne rečiau kaip kas
smėlynų buveinės	*2130, *2140,	buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys	3 metai
	2170, 2190,	gamtiniai faktoriai;
	2320, 2330
Ežerų buveinės	3130, 3140,	vandens fizinės ir cheminės savybės; charakteringų	Ne rečiau kaip kas
	3150, 3160, 3190	organizmų įvairovė ir skaitlingumas; augalų bendrijų	3 metai
		struktūra ir išsidėstymas;
Upių buveinės	3260, 3270	vandens fizinės, cheminės ir dinaminės savybės;	Ne rečiau kaip kas
		charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;	3 metai
		augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas;
Viržynų ir krūmynų buveinės	4030, 5130	charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų	Ne rečiau kaip kas
		bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas;	3 metai
Pievų buveinės	*6120, 6210,	charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų	Ne rečiau kaip kas
	*6230, 6410,	bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas;	3 metai
	6430, 6450, 6510	Pastaba. 6430 ir 6450 buveinėms papildomai stebimi
		fizinę aplinką formuojantys gamtiniai faktoriai;
Pelkių buveinės	*7110, 7120,	hidrologinis režimas; charakteringų augalų įvairovė ir	Ne rečiau kaip kas
	7140, 7150,	skaitlingumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas;	3 metai
	7160, *7210,	buveinių užimamas plotas;
	*7220, 7230
Atodangų ir olų buveinės	8210, 8220, 8310	buveinių užimamas plotas; paviršiaus morfologija;	Ne rečiau kaip kas
			3 metai
Miškų buveinės	2180, *6530,	charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų	Ne rečiau kaip kas
	*9010, *9020,	bendrijų struktūra ir išsidėstymas; buveinių	3 metai
	9050, 9070,	užimamas plotas;
	*9080, 9160,	Pastaba. *9080, 91D0, *91E0 ir 91F0 buveinėms
	*9180, 9190,	papildomai stebimas hidrologinis režimas.
	*91D0, *91E0,
	91F0

Pastabos: 1. Buveinių tipų (pvz., 1110) kodas nurodo Europos ekologinio tinklo Natura 2000 kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).

2. Ženklu (*) pažymėti prioritetiniai natūralių buveinių tipai.

14. Tinkama natūralios buveinės apsaugos būkle jos apsaugai svarbioje teritorijoje laikoma tokia būklė, kai natūralios buveinės plotas nekinta arba didėja, kai egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra tinkama.

15. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų rūšių būklė ir jos pokyčiai stebimi pagal 2 lentelėje pateiktą veiksmų planą.

2 lentelė

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų rūšių monitoringo veiksmų planas

Klasė arba tipas	Rūšių skaičius	Parametrai	Periodiškumas
1. Žinduoliai	8	Pėdsakų gausos indeksai; minimalus žvėrių skaičius;	1, 3 arba 5 metai
		minimalus patelių su jaunikliais skaičius; gyvybinės	priklausomai nuo
		veiklos žymių fiksavimas; bendras individų skaičius.	rūšies
2. Ropliai ir varliagyviai	3	Veisimosi vietų skaičius; individų skaičius; buveinės	Kasmet
		savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai,
		išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.
3. Žuvys ir nėgės	11	Vandens fizinės ir cheminės savybės; nerštaviečių	Kasmet
		skaičius; augalijos kiekis (%) ir užaugimo tipas jauniklių
		buveinėse; sedimentų kiekis; buveinės savybių, kurios
		yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis
		ir atkūrimo galimybės.
4. Bestuburiai	18	Buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai	Kasmet
		rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.
5. Augalai	12	Individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas;	Ne rečiau kaip kas
		populiacijos užimamas plotas; augimvietės charakteris-	3 metai
		tikos; buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai
		rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.
6. Samanos	2	Individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas;	Ne rečiau kaip kas
		populiacijos užimamas plotas; augavietės charakteristikos.	3 metai
7. Paukščiai:	112
7.1. globaliai nykstančių paukščių	8	porų skaičius; perinčių porų skaičius; vadų skaičius;	Kasmet
rūšių apsaugai svarbiose		maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų
teritorijose		paukščių skaičius; užimtų teritorijų skaičius; maksimalus
		giedančių patinų skaičius; buveinės savybių, kurios yra
		svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir
		atkūrimo galimybės;
7.2. vandens paukščių sankaupų	53	maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų	2, 3, 4 arba 5 metai
vietose		paukščių skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios	priklausomai nuo
		nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo	rūšies
		galimybės;
7.3. vandens ir pelkių paukščių	62	maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų	Kas 5 metai
sankaupų vietose		paukščių skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios
		nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo
		galimybės;
7.4. paukščių migracijos srautų	Migruojantys plėš-	per sezoną užregistruotų paukščių skaičius; buveinės	Kas 5 metai
susiliejimo vietose	rieji, gerviniai ir	savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai,
	žvirbliniai paukš-	išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;
	čiai
7.5. perinčių paukščių populia-	46	porų skaičius; lizdinių teritorijų skaičius; maksimalus	1, 2, 3 arba 5 metai
cijų apsaugai svarbiose vietose		giedančių patinų skaičius; perinčių porų skaičius; vadų	priklausomai nuo
		skaičius; lizdų su jaunikliais skaičius; paukščių skaičius;	rūšies
		didžiausias visas kolonijas kartu lankančių paukščių
		skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai
		rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.

16. Tinkama rūšies apsaugos būkle jos apsaugai svarbioje teritorijoje laikoma tokia būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas savo natūralios buveinės komponentas, ir kai rūšies individų gausa arba jų užimamas plotas saugomoje teritorijoje nemažėja ir nėra tikėtina, kad mažės, ir buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir, tikėtina, bus pakankamai didelė.

VI. Monitoringo kontrolė ir Duomenų bei informacijos valdymas

17. Monitoringo vykdymo ir kokybės kontrolė atliekama pagal Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus.

18. Monitoringo duomenys kaupiami, saugomi ir tvarkomi Saugomų teritorijų tarnyboje, atsižvelgiant į Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų reikalavimus.

19. Saugomų teritorijų tarnyba apibendrina atsakingų Monitoringo vykdytojų pateiktus duomenis bei rengia kasmetinę Monitoringo ataskaitą ir pateikia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui ir Agentūrai.

20. Monitoringo duomenys ir informacija valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms bei visuomenei teikiama pagal Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

21. Kas 6 metai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas apibendrintą Monitoringo ataskaitą pateikia Europos Komisijai pagal jos nustatytą formą.

______________