LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL 2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 16 d. Nr. ĮV-539
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl Kultūros ministerijos skyrimo Europos kultūrų dialogo metų nacionaline koordinuojančia institucija“ (Žin., 2007, Nr. 11-434) ir atsižvelgdamas į Europos kultūrų dialogo metų (2008) darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-281, pastabas ir pasiūlymus (posėdžio, įvykusio 2007 m. gegužės 21 d., protokolas Nr. 3) bei į Pasirengimo įgyvendinti Europos Sąjungos kultūros programas darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. ĮV-428, pastabas (posėdžio, įvykusio 2007 m. gegužės 28 d., protokolas Nr. 3),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-539
2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ STRATEGIJA
I. NACIONALINIS KONTEKSTAS IR NUMATOMI IŠŠŪKIAI
1.1. Šalies etninės ir socialinės sanklodos apžvalga
Lietuva sovietmečiu gyveno kultūrinės izoliacijos sąlygomis ir bendradarbiavimas vyko tik su „tarybinio bloko“ piliečiais, todėl dauguma lietuvių neturėjo galimybės tiesiogiai bendrauti ir pažinti šalis, esančias ne socialistinės santvarkos zonoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir tapus Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) nare ėmė ryškėti ir intensyvėti dabartinės globalios migracijos tendencijos. Nuo 1990 m. dėl ekonominių ir socialinių priežasčių iš Lietuvos išvyko iki 500 tūkst. asmenų, kurių dauguma yra jauni, pakankamai gerą išsilavinimą turintys asmenys. Lietuvai tapus ES nare suintensyvėjo ir atvirkštiniai procesai dėl metinės užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje kvotos panaikinimo. Imigraciją skatina ir nuo 2002 m. ES valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams pradėtas taikyti laisvo asmenų judėjimo principas. Tačiau kol kas Lietuva patiria didesnę emigraciją nei imigraciją.
2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 483 972 gyventojų, iš kurių kitų tautybių asmenys sudarė 16,65 proc. visų gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 115 skirtingų tautybių asmenų, tačiau, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinėmis gyventojų suvestinėmis tautiniu ir etniniu pagrindu, galima nuspėti tolygų laipsnišką kultūrinės ir tautinės įvairovės didėjimą šalyje, ypač didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Utenoje, Šiauliuose). Šios tendencijos siejasi visų pirma su tarptautinės darbo rinkos liberalizacija ES bei su palankia migracijos politika, kurią reglamentuoja tarptautinės konvencijos ir susitarimai, ginantys pagrindines žmogaus teises bei teisę į kultūrinį ir etninį tapatumą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. prieglobsčio statusą gavusių asmenų buvo jau 404, iš jų didžioji dalis – 385 atvykėliai iš Rusijos, daugiausia čečėnai, 13 iš Afganistano, po vieną iš Somalio, Nigerijos ir kitų pasaulio šalių. Lietuvoje kiekvienais metais išduodama apie 50 proc. daugiau leidimų laikinai dirbti. Apie 60 proc. visų atvykusiųjų sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Akivaizdu, kad jeigu darbo rinkos tendencijos Lietuvoje nesikeis, ekonominių migrantų mūsų šalyje daugės.
Plėtojantis šiems migracijos procesams Lietuvoje daugės ne lietuvių tautybės asmenų ir formuosis naujos etninės, rasinės ir religinės gyventojų grupės didžiuosiuose šalies miestuose. Tai kels naujų iššūkių pilietinei ir demokratinei visuomenei, nes nemaža dalis Lietuvos visuomenės neturi bendravimo patirties su kitų kultūrų, papročių ir religijų atstovais. Pastaraisiais metais atlikti visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad tarp Lietuvos gyventojų plinta ksenofobinės nuostatos, ypač tokių grupių kaip imigrantai, pabėgėliai, musulmonai ir romai atžvilgiu. Taigi visuomenės informavimas ir švietimas apie gyvenimo Europoje – daugiakultūrėje, heterogeniškoje erdvėje – pranašumus ir problemas yra būtina ir svarbi etninių, kultūrinių, religinių konfliktų grėsmės mažinimo ir prevencinė etninių grupių atskirties formavimosi priemonė.
1.2. Teisinė bazė
Lietuvos Respublikoje sukurta pakankama juridinė bazė, ginanti asmenų, neatsižvelgiant į jų tautybę ir etninę priklausomybę, lygybę prieš įstatymą ir teisę į tautinį ir etninį tapatumą. Piliečių, priklausančių tautinėms mažumoms, teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas (Žin., 1989, Nr. 34-485). Tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugą taip pat garantuoja ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės (Žin., 2002, Nr. 95-4087), Lietuvos Respublikos švietimo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos asociacijų (Žin., 1996, Nr. 32-786; 2004, Nr. 25-745), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254), Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų (Žin., 1995, Nr. 89-1985), Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų (Žin., 1990, Nr. 29-692; 1994, Nr. 48-891), Lietuvos Respublikos lygių galimybių (Žin., 2003, Nr. 114-5115), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų (Žin., 1996, Nr. 33-807) įstatymai bei kiti teisės aktai. Užsieniečių teisinę padėtį, jų atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos tvarką bei kitus svarbius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539). Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 119-5406) gina jaunų žmonių teises ir saugo, kad asmuo nebūtų diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių.
Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, užtikrinti demokratiją ir laikytis tarptautinių organizacijų dokumentuose įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos normų. Ratifikuota dauguma su tautinių (etninių) mažumų klausimais susijusių tarptautinių paktų ir konvencijų. 1994 metais ratifikuota Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Žin., 1995, Nr. 40-987); 2000 metais -Europos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (Žin., 2000, Nr. 20-497), kurią pasirašiusios ir ratifikavusios šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms puoselėti savo kultūrą, išsaugoti religiją, kalbą, tradicijas. 2002 metais Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (Žin., 2002, Nr. 77-3288) bei Jungtinių Tautų tarptautinio socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių pakto (Žin., 2002, Nr. 77-3290), o 1998 metais ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Žin., 1998, Nr. 108-2957), 1994 metais Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (Žin., 1995, Nr. 60-1501) ir daugelį kitų svarbių tarptautinių teisės aktų.
Lietuva yra sudariusi ir ratifikavusi dvišales draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Ukraina, Rusijos Federacija, Vengrijos Respublika bei pasirašiusi bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityse sutartis su daugeliu Europos šalių.
1.3. Institucinis pagrindas
1.3.1. Tautinių santykių ir socialinio darnumo politika Lietuvoje
Tautinių santykių ir socialinio darnumo politiką Lietuvoje valstybiniu lygiu formuoja ir įgyvendina: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė jaunimo reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apskričių ir savivaldybių administracijos, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Lygių galimybių plėtros centras.
Tautinių santykių ir socialinio darnumo politiką Lietuvoje regioniniu lygiu formuoja ir įgyvendina apskričių, savivaldybių ir seniūnijų administracijos ir jų įstaigos.
1.3.2. Pilietinės visuomenės ugdymas Lietuvoje
Pilietinės visuomenės ugdymo srityje Lietuvoje aktyviai veikia nevyriausybinis sektorius: Pilietinių iniciatyvų centras, Demokratinės politikos institutas, Pilietinės visuomenės institutas, Lietuvių išeivijos institutas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Jaunimo Eurointegracijos centras, Lietuvos vaikų fondas ir kitos įstaigos.
1.3.3. Kultūrų dialogo skatinimas Lietuvoje
Kultūrų dialogo srityje didelį vaidmenį apskričių ir savivaldos lygiu atlieka tautinių mažumų, dvišalio bendradarbiavimo ir neformalaus švietimo srityse veikiančios organizacijos tokios kaip: Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija, viešoji įstaiga „Jaunimo mainų agentūra“, Alytaus tautinių mažumų kultūros centras, viešoji įstaiga „Tautinių bendrijų namai“, Kėdainių daugiakultūris centras, viešoji įstaiga „Kauno įvairių tautų kultūrų centras“, Panevėžio nacionalinių mažumų asociacija, viešoji įstaiga „Romų visuomenės centras“, viešoji įstaiga „Visagino tautinių kultūrų centras“, Klaipėdos kultūrų komunikacijos centras, Tomo Mano kultūros centras, Tautinių mažumų folkloro centras bei užsienio šalių ir tautinių mažumų kultūros, švietimo, politinės ir religinės organizacijos, kurių Lietuvoje yra apie 300.
1.3.4. Europos ir kitų kontinentų kultūros, meno ir mokslo pristatymas Lietuvoje
Svarbų vaidmenį pristatant Lietuvai Europos ir kitų kontinentų kultūros, meno, mokslo tradicijas atlieka Lietuvos Respublikos vyriausybinės įstaigos tarptautinių sutarčių pagrindu, Lietuvoje aktyviai veikiančios tarptautinių organizacijų atstovybės bei užsienio šalių kultūros informacijos centrai, kaip Vilniaus Goethe's institutas, Italų kultūros institutas, Danijos kultūros institutas, Lenkų institutas, Britų taryba, Prancūzų kultūros centras, Šiaurės ministrų tarybos informacijos biuras, Amerikos centras, Japonijos informacijos ir kultūros centras, Rusų kultūros centras, Švedų kultūros centras ir kiti.
Tarpkultūrinį institucinį ir individualų įvairių sričių specialistų bendradarbiavimą skatina Lietuvos Respublikos valstybės ir vyriausybės įstaigų inicijuotos dvišalės ir daugiašalės bendradarbiavimo sutartys su ES valstybėmis ir trečiosiomis šalimis.
1.4. Gerosios patirtys ir praktikos
1.4.1. Valstybinės programos
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metais vykdė „Tautinių mažumų kultūrinės veiklos rėmimo“ ir „Romų integracijos į Lietuvos visuomenę“ programas, o nuo 2005 metų administruoja ir koordinuoja „Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę“ 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403).
1.4.2. Jaunimo iniciatyvos
2003–2004 metais Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija vykdė projektą „Geltona, žalia, raudona“, kurio pagrindinė idėja buvo sukurti vaizdinę kulinarinių receptų knygą, iliustruojančią įvairių Lietuvoje gyvenančių kultūrų atstovų tradicinių patiekalų gaminimą.
2006–2008 metais Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija vykdo projektą „Kryžkelė: durų į Europą atvėrimas vietinėms jaunimo organizacijoms“, kuris skirtas jaunimo organizacijų lyderių ir atstovų tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinių projektų administravimo įgūdžiams didinti. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybėmis bei vietinėmis organizacijomis. Projektai vykdomi bendradarbiaujant su partneriais iš Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Graikijos.
2006 m. gruodžio 13 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga vykdė projektą „Mes esame ateitis“ (angl. „We are the future“). Projekte dalyvavęs jaunimas iš septynių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Airijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos) diskutavo pilietiškumo ir ES ateities klausimais. Diskusijų metu didelis dėmesys buvo skiriamas jaunimo aktyvumo skatinimui priimant ir darant įtaką sprendimams Europos lygmeniu.
1.4.3. Žiniasklaida
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja įvairios trukmės informacines kultūros ir šviečiamąsias laidas tautinėms mažumoms: rusams, lenkams, ukrainiečiams, žydams, baltarusiams bei negausioms tautinėms mažumoms (latviams, estams, totoriams, karaimams ir kt.).
Lietuvoje tautinių mažumų bendruomenėms sudarytos sąlygos naudotis žiniasklaidos priemonėmis savo gimtąja kalba. Pastaruoju metu išeina periodinių leidinių baltarusų, rusų, lenkų, vokiečių bei jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai ir graikai savo laikraščius leidžia lietuvių arba rusų kalba su gimtosios kalbos intarpais. Klaipėdoje leidžiamas laikraštis lietuvių ir vokiečių kalbomis „Vokiečių žinios Lietuvoje“. Kaune leidžiamas totorių laikraštis lietuvių kalba „Lietuvos totoriai“. Vilniuje leidžiami ir du mėnraščiai „Runj“ baltarusų kalba bei „Lietuvos Jeruzalė“ lietuvių, jidiš, rusų ir anglų kalbomis. Interneto svetaines turi Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos viešosios įstaigos bei kai kurių tautinių mažumų žiniasklaidos priemonės.
Lietuvos nacionalinės televizijos pirmosios programos 2007 metų sezone vykdoma specialiai Europos šalių gyvenimo būdą bei kultūrą pristatanti laida „Ekspresas LT“, kuri transliuojama vieną kartą per savaitę.
Trumpi reportažai apie europiečių kasdienybę bei Europos verslą pristatomi laidose „Labas rytas“ (laida rodoma kiekvieną darbo dienos rytą) ir „Pinigų karta“ (laida transliuojama vieną kartą per savaitę), o naujosios lietuvių emigracijos integracijos ir asimiliacijos problemos Europoje – laidoje „Emigrantai“.
1.4.4. Kultūrinės iniciatyvos
Pastaraisiais metais sparčiai daugėja įvairių menininkų bendrai vykdomų iniciatyvų, kuriose akcentuojamas kultūrinis dialogas. Vienas tokių projektų – „Involved“, 2002 metais vykdytas tarptautinės menininkų grupės (Augustinas Beinaravičius, Henrikas Rysbakke Nielsenas, Mirjam Wirz) virtualioje ir realioje erdvėje. Internetinė svetainė naudojama kaip diskusijų, debatų, ekspozicijos, įvairios informacinės medžiagos transliacijos erdvė. Svetainėje galima rasti ne tik garso ir vaizdo medžiagos apie „Involved“ renginius, vykusius miesto viešose erdvėse, bet ir informacijos apie šiuolaikinio meno projektus Vakarų Europos šalyse. Sėkmingai muzikinę veiklą plėtoja grupė „Skamp“, kurios nariai yra gimę ir užaugę skirtingos kultūros šalyse (Malyje, Lietuvoje, Airijoje). Kita grupė „InCulto“, kurios įkūrėjas – lietuvių kilmės kolumbietis, sėkmingai sujungia įvairias muzikines tradicijas savo dainose.
Įvairias iniciatyvas, skatinančias Lietuvos ir užsienio šalių menininkų ir kultūros vadybininkų bendradarbiavimą, vykdo šiuolaikinį meną pristatantys centrai, dailės ir fotomeno galerijos, muziejai, kino centrai ir kitos kultūros įstaigos.
1.5. Pagrindiniai iššūkiai
Pagrindiniai 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų iššūkiai yra šie:
1) žinių ir informacijos trūkumas apie daugiakultūrio bendradarbiavimo Europoje ir Lietuvoje teikiamus pranašumus ir problemas;
5) tautinių santykių darnumo užtikrinimas didėjančios tautinės (kultūrinės ir religinės) įvairovės sąlygomis;
II. PILIETINĖS VISUOMENĖS IR PAGRINDINIŲ OPERATORIŲ KONSULTAVIMAS
2.1. Nacionalinė koordinuojanti institucija
Nacionaline 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų koordinuojančia institucija (toliau vadinama – nacionalinė koordinuojanti institucija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 64 (Žin., 2007, Nr. 11-434) yra paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Pagrindinės nacionalinės koordinuojančios institucijos funkcijos yra šios:
1) parengti 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų strategiją (toliau vadinama – strategija) ir koordinuoti jos įgyvendinimą;
3) inicijuoti 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų projekto, skirto nacionaliniu ir regionų lygmeniu priemonėms įgyvendinti (toliau vadinama – nacionalinis projektas), parengimą Europos Komisijos riboto naudojimo teikti paraiškas konkursui, koordinuoti jo pristatymą Europos Komisijai ir užtikrinti nacionalinio projekto įgyvendinimą nacionaliniu bei regionų lygmeniu;
4) tarpininkauti Europos Komisijai ir Lietuvos pilietinei visuomenei bei pagrindiniams operatoriams teikiant informaciją apie galimybes dalyvauti vykdant 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų programą ir prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo;
5) teikti informaciją apie 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų rezultatus žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei pasitelkiant įvairias informavimo priemones;
6) bendradarbiauti su viešąja įstaiga „Europos kultūros programų centras“ įgyvendinant 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų visuomenės informavimo kampaniją;
2.2. Nacionalinį projektą įgyvendinanti įstaiga
2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinį projektą įgyvendinančią įstaigą skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Pagrindinės įstaigos funkcijos yra šios:
1) informuoti visuomenę apie 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų iniciatyvas, renginius Lietuvoje ir ES bendradarbiaujant su žiniasklaida ir nevyriausybinėmis organizacijomis;
2) organizuoti nacionalinio projekto partnerių strategijoje numatytoms priemonėms įgyvendinti atranką;
3) teikti konsultacijas juridiniams ir fiziniams asmenims apie galimybes aktyviai dalyvauti projekte;
5) administruoti nacionaliniam projektui įgyvendinti skirtas lėšas iš ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų;
2.3. Europos kultūrų dialogo metų darbo grupė
Siekiant užtikrinti 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinių tikslų ir prioritetų tikslingą pasirinkimą bei jų efektyvų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-281 sudaryta Europos kultūrų dialogo metų darbo grupė (toliau vadinama – darbo grupė).
Darbo grupė sudaryta iš šių atstovų: trys atstovai iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo plėtotės centro, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, Lygių galimybių plėtros centro, Lietuvos televizijos antrojo kanalo ir žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“. Darbo grupę skiria ir jos sudėtį keičia Lietuvos Respublikos kultūros ministras.
Pagrindinės darbo grupės funkcijos yra šios:
1) teikti pastabas ir siūlymus nacionalinei koordinuojančiai institucijai dėl 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinių prioritetų, tikslų ir priemonių pasirinkimo;
2) dalyvauti rengiant nacionalinį projektą ir atrenkant nacionalinių priemonių bei jų įgyvendinimo partnerius;
2.4. Europos kultūrų dialogo metų ambasadoriai
Kultūros ministras, atsižvelgdamas į Europos Komisijos reikalavimus išrinkti nacionalinius 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų ambasadorius (toliau – ambasadoriai) ir į darbo grupės pastabas ir pasiūlymus, tvirtina du Lietuvos ambasadorius. Pagrindinės ambasadorių funkcijos yra šios:
1) propaguoti Lietuvos visuomenėje Europos kultūrų dialogo metų tikslus ir idėjas dalyvaujant viešose diskusijose, konferencijose, kultūriniuose renginiuose ir įvairiose kitose Europos kultūrų dialogo metų iniciatyvose;
2) skleisti informaciją apie įgyvendinamas priemones Lietuvoje ir ES bendradarbiaujant su nacionaline ir tarptautine žiniasklaida;
2.5. Visuomenės informavimas
Siekiant plačiai pristatyti 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų Europos Komisijos nustatytus bendruosius ir nacionalinius prioritetus ir paveikti kiek galima didesnę auditoriją bus vykdomas visuomenės informavimas, kurio priemonės pasirinktos atsižvelgiant į numatomą paveikumą visuomenei bei Europos kultūrų dialogo metų įgyvendinimui iš ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų skiriamas lėšas.
Aktuali informacija bus pristatoma Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos interneto svetainėje <www. lrkm. lt> ir viešosios įstaigos „Europos kultūros programų centras“ interneto svetainėje <www. durys. org>, kurioje bus sukurta speciali skiltis 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų naujienoms pristatyti. Europos kultūrų dialogo metų informacija taip pat bus teikiama nacionaliniame projekte numatytas priemones įgyvendinančių partnerių interneto svetainėse. Efektyviai informacijos sklaidai užtikrinti bus naudojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, nacionalinį projektą įgyvendinančios įstaigos, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų naujienlaiškių komunikacinė sistema.
Visuomenė su Europos kultūrų dialogo metų iniciatyva susipažins per naujienų agentūrų pranešimus, nacionalinės bei regioninės spaudos, transliuotojų rengiamas apžvalgas, reportažus, diskusijas ir reklaminę informaciją:
1) bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei tautinėms mažumoms atstovaujančiais transliuotojais bus surengtas radijo laidų ciklas;
2) informacija bus skelbiama žinių portaluose ir respublikinėje, regioninėje, tautinių mažumų spaudoje;
3) bus bendradarbiaujama su populiariomis poleminėmis televizijos laidomis, skirtomis pilietinės visuomenės sąmoningumui didinti;
5) bus bendradarbiaujama su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga populiarinant nacionalinio projekto iniciatyvas ir idėjas akademinio jaunimo leidiniuose ir renginiuose;
6) bus bendradarbiaujama su mokyklomis ir moksleivių organizacijomis pristatant daugiakultūrės šalies pranašumus ir tolerancijos kitoms tautoms svarbą.
Visuomenės informavimas bus vykdomas atsižvelgiant į ES lygiu vykdomą Europos kultūrų dialogo metų viešinimo kampaniją. Tuo tikslu bus bendradarbiaujama su 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų ES lygiu viešinimo kampaniją vykdančios bendrovės „Media Consulta“ atstovu Lietuvoje.
Visuomenės informavimo priemonės pateikiamos 1 priede. Šių priemonių atsakingas vykdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Priemonės vykdomos ES biudžeto lėšomis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis kiekvienos šalies indėlį sudarant lygiomis 50 proc. dalimis.
III. EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
3.1. Tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgus į Europos Komisijos nustatytus Europos kultūrų dialogo metų bendruosius tikslus ir Lietuvos situaciją bei visuomenės poreikius, numatomi šie Europos kultūrų dialogo metų įgyvendinimo Lietuvoje tikslai ir uždaviniai:
3.1.1. Tikslas – didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ir pagarbą kitų kultūrinių, tautinių, religinių, socialinių grupių savitumui ir įvairovei.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
1) siekti kultūrinės įvairovės teikiamų pozityvių visuomeninių poslinkių pripažinimo tarp įvairių socialinių ir kultūrinių grupių;
3.1.2. Tikslas – kurti integruotą daugialypę pilietinę visuomenę.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
1) siekti iniciatyvų ir priemonių, skatinančių konstruktyvaus dialogo tarp tautinės daugumos ir tautinių, etninių mažumų plėtrą;
3.1.3. Tikslas – kultūrų dialogo plėtra prisidėti prie įvairialypės ir dinamiškos gyvenimo ir darbo aplinkos kūrimo.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
1) švietimu ir kultūrinėmis iniciatyvomis didinti Lietuvos visuomenės, ypač jaunimo, supratimą apie kultūrų dialogo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą;
2) veiksmingos daugiakultūriškumo praktikos ir patirties viešinimu skatinti naujas visuomenines ir individualias iniciatyvas.
Strategijos įgyvendinimo priemonės pateikiamos 2 priede. Šių priemonių atsakingas vykdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Priemonės vykdomos ES biudžeto lėšomis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis kiekvienos šalies indėlį sudarant lygiomis 50 proc. dalimis.
3.2. Tikslinės grupės
2007–2008 metais bus siekiama informuoti Lietuvos visuomenę apie Europos kultūrų dialogo metų tikslus, vykdomas priemones Europos ir nacionaliniu lygiu ir galimybes dalyvauti kuriant Europos kultūrų dialogo metų renginių programą. Labiausiai bus siekiama paveikti šias tikslines grupes:
1) organizacijos, dirbančios pilietinės visuomenės ugdymo, tautinių mažumų integracijos ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo plėtotės srityse;
4) apskričių ir savivaldybių administracijos.
Visuomenės informavimas ir komunikacija su šioje strategijoje išvardytomis tikslinėmis grupėmis daugiausia bus vykdomas pasitelkiant masines informavimo priemones (televiziją, radiją, internetą) bei skleidžiant informaciją spaudoje, specialiuose leidiniuose, įvairių renginių metu ir pan.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
4.1. Užtikrindamos šioje strategijoje numatytų priemonių tęstinumą, Europos kultūrų dialogo metų priemonių vykdyme dalyvaujančios įstaigos įgis kultūrų dialogo plėtotei būtinų žinių ir gebėjimų, kuriuos galės taikyti kitose savo iniciatyvose.
4.2. Šioje strategijoje numatytos priemonės ir sistemingas visuomenės informavimas apie kultūrų dialogo metų tikslus atliks svarbų visuomenės pilietiškumo aktyvinimo darbą.
4.3. Šios strategijos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti nurodyti prieduose.
4.4. Šios strategijos įgyvendinimo efektyvumą ir rezultatus vertina Europos kultūrų dialogo metų darbo grupė ir savo išvadas bei pastabas teikia Kultūros ministerijai iki 2008 m. gruodžio 31 d.
2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų
strategijos
1 priedas
2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įgyvendinimo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
| 1. |
Bendrosios informacijos apie 2008-uosius Europos kultūrų dialogo metus Europoje ir Lietuvoje skleidimas nacionalinės koordinuojančios institucijos, nacionalinį projektą įgyvendinančios įstaigos ir jos partnerių interneto svetainėse |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
- |
| 2. |
Informacinių pranešimų apie Europos kultūrų dialogo metų iniciatyvas Lietuvoje ir Europoje rengimas ir platinimas bendradarbiaujant su naujienų agentūromis bei žinių ir kultūros portalais |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
- |
| 3. |
Reklaminės ir informacinės kampanijos viešosiose miestų erdvėse vykdymas -plakatų, atvirukų ir lankstinukų platinimas tose vietose, kuriose lankosi daug žmonių, ypač jaunimo |
2008 m. I ketvirtis |
20 |
| 4. |
Straipsnių ir interviu Europos kultūrų dialogo metų tema spausdinimas populiarioje laisvalaikio arba specializuotoje spaudoje bei interneto žinių ir kituose portaluose |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
10 |
| 5. |
Elektroniniai naujienlaiškiai apie Europos kultūrų dialogo metų aktualijas ir elektroninių atvirukų platinimas |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
- |
| 6. |
Nacionalinių priemonių vykdymo dokumentacijos ir rezultatų pristatymas nacionalinės koordinuojančios institucijos ir nacionalinį projektą įgyvendinančios įstaigos interneto svetainėse (pvz., tarpkultūrinio ugdymo seminarų metodinė medžiaga, konferencijų, simpoziumų pranešimų tekstai, kultūrinių renginių fotografijos ir kt.) |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
- |
______________
2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų
strategijos
2 priedas
2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Strategijos uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įgyvendinimo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
| 1. Tikslas – didinti Lietuvos visuomenės domėjimąsi ir pagarbą kitų kultūrinių, tautinių, religinių, socialinių grupių savitumui ir įvairovei |
|||
| 1.1. Siekti kultūrinės įvairovės teikiamų pozityvių visuomeninių poslinkių pripažinimo tarp įvairių socialinių ir kultūrinių grupių |
1.1.1. 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų pradžios renginio Vilniuje organizavimas |
2008 m. I ketvirtis |
40 |
| 1.1.2. Daugiakultūrį Europos ir Lietuvos paveldą pristatančių renginių ir edukacinių programų įgyvendinimas |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
90 |
|
| 1.1.3. Mobilaus kultūrinio renginio, propaguojančio kultūrų dialogą, organizavimas |
2008 m. III ketvirtis |
30 |
|
| 1.2. Skatinti jaunimo organizacijų bei kultūros ir švietimo srityje dirbančių operatorių iniciatyvas, mažinančias socialinę ir kultūrinę atskirtį |
1.2.1. Tarpdisciplininio pobūdžio renginių, skirtų Europos jaunimo tarpkultūriniam bendradarbiavimui skatinti, organizavimas |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
30 |
| 2. Tikslas – kurti integruotą daugialypę pilietinę visuomenę |
|||
| 2.1. Siekti iniciatyvų ir priemonių, skatinančių konstruktyvaus dialogo tarp tautinės daugumos ir tautinių, etninių mažumų plėtrą |
2.1.1. Tarpkultūriniam ugdymui skirtų neformalaus švietimo renginių ir metodinės medžiagos parengimas |
2008 m. I–II ketvirčiai |
50 |
| 2.2. Populiarinti iniciatyvas, skatinančias įvairaus tautinio, etninio, religinio, kultūrinio Lietuvos jaunimo bendradarbiavimą |
2.2.1. Tarpdisciplininio pobūdžio renginių, skirtų įvairių Lietuvos tautinių grupių jaunimo tarpkultūriniam bendradarbiavimui skatinti, organizavimas |
2008 m. II–IV ketvirčiai |
20 |
| 3. Tikslas – kultūrų dialogo plėtra prisidėti prie įvairialypės ir dinamiškos gyvenimo ir darbo aplinkos kūrimo |
|||
| 3.1. Švietimu ir kultūrinėmis iniciatyvomis didinti Lietuvos visuomenės, ypač jaunimo, supratimą apie kultūrų dialogo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą |
3.1.1. Apskritųjų stalų, seminarų įvairių kultūrų sandūros ekonominės globalizacijos kontekste padariniams aptarti ir analizuoti organizavimas |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
20 |
| 3.1.2. Mokslo populiarinimo renginių organizavimas ir leidinių pristatymas visuomenei |
2008 m. II –IV ketvirčiai |
40 |
|
| 3.2. Veiksmingos daugiakultūriškumo praktikos ir patirties viešinimu skatinti naujas visuomenines ir individualias iniciatyvas |
3.2.1. Jaunų žurnalistų, pristatančių metų temas ir prioritetus žiniasklaidoje, konkurso surengimas |
2008 m. I ketvirtis |
10 |
| 3.2.2. Europos kultūrų dialogo metų temai skirtų televizijos ir radijo laidų rengimas |
2008 m. I–IV ketvirčiai |
20 |
|
______________