LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL GIMNAZIJŲ, SAVARANKIŠKAI ĮGYVENDINANČIŲ ANTRĄJĮ PROFILĮ, PATIKRINIMO

2000 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1179

Vilnius

Remdamasis 2000 04 25 įsakymu Nr. 467 „Dėl kriterijų profiliniam mokymui“ (Žin.,2000, Nr. 35-981), Švietimo ir mokslo ministerijos 2000 05 10 raštu Nr. 76-15-12-114 „Dėl profilinio mokymo organizavimo gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, turinčiose gimnazijos klases“,

1. Tvirtinu:

1.1. Gimnazijų ir bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, turinčių trečiąsias gimnazijos klases, 2000–2001 mokslo metais pradėjusių savarankiškai įgyvendinti antrąjį profilį, patikrinimo tvarką (1 priedas).

1.2. Gimnazijų, savarankiškai įgyvendinančių antrąjį profilį, patikrinimo pažymos formą (2 priedas).

1.3. Antrojo profilio įgyvendinimo kriterijus (3 priedas).

2. Pavedu Švietimo priežiūros (R. Klepačienė), Pagrindinio ir vidurinio ugdymo (L. Žadeikaitė) skyriams kartu su apskričių viršininkų administracijų socialinių reikalų ir švietimo departamentų valstybinėmis švietimo inspekcijomis ir savivaldybių švietimo padaliniais iki 2001 04 15 organizuoti gimnazijų, savarankiškai įgyvendinančių antrąjį profilį (4 priedas), patikrinimą.

3. Laikau netekusiais galios 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1223 „Dėl gimnazijos statuso teikimo nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 106-3083) patvirtintų „Gimnazijos statuso teikimo nuostatų“ 38, 40–40.3.5 punktus.

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrei V. Vėbraitei.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

Švietimo ir mokslo ministro

2000 09 21 įsakymo Nr. 1179

1 priedas

GIMNAZIJŲ IR BENDROJO LAVINIMO VIDURINIŲ MOKYKLŲ, TURINČIŲ TREČIĄSIAS GIMNAZIJOS KLASES, 2000-2001 M. M. PRADĖJUSIŲ SAVARANKIŠKAI ĮGYVENDINTI ANTRĄJĮ PROFILĮ, PATIKRINIMO TVARKA

Eil. Nr.	Laikas	Gimnazijų patikrinimas
1	Iki 2000 09 30	Gimnazijos, pradedančios savarankiškai įgyvendinti antrąjį profilį, steigėjui pateikia motyvuotą paraišką, nurodydamos, kokį antrąjį profilį pasirengusios įgyvendinti, kokius darbus yra atlikusios.*
2	Iki 2000 10 10	Steigėjas kreipiasi į apskrities viršininko administraciją, prašydamas sudaryti gimnazijos(-ų) antrojo profilio įgyvendinimo patikrinimo komisiją (komisijas) ir deleguoti į ją (jas) savivaldybės švietimo padalinio specialistus.
3	Iki 2000 10 20	Apskričių viršininkai sudaro valstybinės švietimo inspekcijos ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų komisiją (komisijas priklausomai nuo tikrinamų gimnazijų skaičiaus).
4	Iki 2000 11 15	Komisijų nariai aptaria patikrinimo terminus, metodiką, supažindina gimnazijų vadovus su komisijų darbo tvarka, terminais, vertinimo kriterijais.
5	Iki 2001 04 15	Komisijos patikrina gimnazijas ir, remdamosi patikrinimo medžiaga, parengia pažymas (2 priedas-pažymos forma) su išvadomis, kaip gimnazijos veikla atitinka „Antrojo profilio įgyvendinimo kriterijus“ (3 priedas), pažymas ir siūlymus dėl gimnazijos antrojo profilio patvirtinimo (2 egzemplioriai) pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriui.
6	Iki 2001 05 31	Sprendimus dėl gimnazijų antrojo profilio patvirtinimo priima Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisija, Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija.
Vidurinių mokyklų, dirbančių su trečiosiomis gimnazijos klasėmis, savarankiškai įgyvendinančių antrąjį profilį, patikrinimas
1	Iki 2000 11 01	Mokykla**, siekianti gimnazijos statuso ir pageidaujanti, be patvirtinto savo profilio, savarankiškai įgyvendinti kitą profilį, pateikia savivaldybės bei apskrities viršininko administracijos švietimo padaliniams veiklos, atliktos per pastaruosius metus taisant nurodytus gimnazijos kūrimo trūkumus, ir pasirengimo įgyvendinti antrąjį profilį aprašą.
2	Iki 2001 02 15	Apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento Valstybinė švietimo inspekcija kartu su savivaldybės švietimo padaliniu įvertina mokyklas pagal „Mokyklų, siekiančių gimnazijos statuso, patikrinimo klausimyną“(ministro įsakymo „Dėl vidurinių mokyklų, trečius (ir daugiau) metus dirbančių su gimnazijos klasėmis, patikrinimo“ 2 priedas), išplėstą nurodytais papildomais klausimais iš „Antrojo profilio įgyvendinimo kriterijų“ (3 priedas).
3	Iki 2001 03 01	Komisijos pažyma su išvadomis, kaip mokykla atitinka Gimnazijos statuso teikimo nuostatų reikalavimus, kokie nurodyti trūkumai ištaisyti***, kokie teigiami pokyčiai atsiradę per metus***, siūlymas dėl antrojo profilio tvirtinimo (2 egzemplioriai) pateikiami ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriui.

* Iki 2000–2001 mokslo metų buvo 17 gimnazijų (be menų gimnazijų; žr.4 priedą), dirbusių pagal vieno profilio programas, „Gimnazijos statuso teikimo nuostatų“ (1999) numatyta tvarka nepasitvirtinusių antrojo profilio. Remdamosi minėtųjų nuostatų 17 p., švietimo ir mokslo ministro 2000 04 25 įsakymo Nr. 467 „Dėl kriterijų profiliniam mokymui“ 5 p., gimnazijos nustatytais atvejais turi teisę dirbti pagal vieno profilio programas, tačiau privalo laikytis „Gimnazijų statuso teikimo nuostatų“ 19 p. reikalavimų, t. y. „trečiųjų ir ketvirtųjų klasių moksleiviams <…> turi būti sudarytos galimybės rinktis dar bent tris išplėstinius kitų profilių profilinius mokomųjų dalykų kursus, be to, bent tris užsienio kalbas“.

** 2000–2001 mokslo metais yra 2 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos, dirbančios su gimnazijos klasėmis ilgiau nei treti metai ir „Gimnazijos statuso teikimo nuostatų“ numatyta tvarka nepasitvirtinusios antrojo profilio, – Druskininkų „Ryto“ ir Tauragės Martyno Mažvydo. Mokyklų antrojo profilio įgyvendinimas tikrinamas tuo atveju, jei mokyklos pateiks motyvuotą paraišką, kad pradėjusios savarankiškai kurti antrąjį profilį ir prašo jį patvirtinti drauge su gimnazijos statuso teikimu.

*** Pastarieji teiginiai taikomi tik mokykloms, kurioms gimnazijos statuso teikimas buvo dėl kokių nors priežasčių atidėtas, t. y. Druskininkų „Ryto“ ir Tauragės Martyno Mažvydo vidurinėms mokykloms.

______________

Švietimo ir mokslo ministro

2000 09 21 įsakymo Nr. 1179

2 priedas

GIMNAZIJŲ, SAVARANKIŠKAI PRADĖJUSIŲ ĮGYVENDINTI ANTRĄJĮ PROFILĮ,

PATIKRINIMO PAŽYMOS FORMA

Eil. Nr.	Vertinimo sritys	Analizės objektai	Įvykdymo įrodymai**	Vertinimas (gerai, patenkinamai, nepatenkinamai)
1	Antrojo profilio įgyvendinimo vadyba	1.1. Antrojo profilio kūrimo programa. 1.2. Antrojo profilio kūrimo iniciatyvinė(-ės) grupė(-ės) ir jos (jų) veikla.
2	Ugdymo turinys	2.1. Ugdymo planas*. 2.2. Ugdymo plano įgyvendinimas. 2.3. Ugdymo programos*.
3	Pedagoginė pagalba moksleiviams	3.1. Moksleivių informavimo ir orientavimo rinktis profilius, dalykus, jų kursus, susidaryti pakraipas sistema. 3.2. Pagalbos moksleiviams išlyginant mokyklų ugdymo kokybės, išeitų programų, įgytų įgūdžių skirtumus sistema.
4	Pedagogų kvalifikacija	4.1. Dabartinė pedagogų, dėstančių antrojo profilio dalykus, kvalifikacija. 4.2. Įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa.
5	Gimnazijos materialinė bazė	Patalpos, kabinetai, laboratorijos, skaitykla, biblioteka, kompiuterizavimas antrojo profilio dalykams dėstyti ir kiti gimnazijos reikalavimus bei profilinio mokymo įvedimo kriterijus atitinkantys objektai.

* Nevertinti Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, kadangi ugdymo planas įvertintas Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingų specialistų, antrojo profilio programos įvertintos dalykų ekspertų komisijų prie Pedagogikos instituto.

** Žiūrėkite įgyvendinimo kriterijus.

______________

Švietimo ir mokslo ministro

2000 09 21 įsakymo Nr. 1179

3 priedas

ANTROJO PROFILIO ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI

Analizės objektai	Gerai	Patenkinamai	Nepatenkinamai
1.1. Antrojo profilio kūrimo programa.	1.1.1. Sudaryta konkreti antrojo profilio įgyvendinimo programa ir priemonių planas. 1.1.2. Aprėpiamas profiliavimo pradmenų etapas (I-II gimnazijos klasės), dveji profilinio mokymo metai (III-IV gimnazijos klasės). 1.1.3. Iki tikrinimo įgyvendintos visos iki to laiko numatytos priemonės. 1.1.4. Programa aprėpia visas 5 vertinamas sritis.	Programa ir priemonių planas konkretus; neišsamiai aprėpiami 1-2 kiti rodikliai.	Programa ir priemonių planas nekonkretus, 1.1.2-1.1.4 rodikliai mažai atskleisti.
1.2. Antrojo profilio kūrimo iniciatyvinė grupė.	1.2.1. Grupė sudaryta direktoriaus įsakymu.1.2.2. Grupei numatytas veiklos tikslas, konkretūs uždaviniai, deleguotos konkrečios funkcijos.1.2.3. Iš dokumentų, pokalbių su pedagogais, moksleiviais matoma grupės veikla – darbas su mokyklos taryba, pedagogais, moksleiviais, organizuota antrojo profilio įgyvendinimo sklaida. 1.2.4. Fiksuojami grupės veiklos akivaizdūs teigiami rezultatai.	Direktoriaus įsakymu grupė sudaryta tik 2000–2001 mokslo metams prasidėjus. Dokumentais fiksuota grupės veikla. Pedagogų darbas įgyvendinant antrąjį profilį nepakankamai organizuotas – programos rengtos pavieniui, fiksuotini tik teigiamų rezultatų fragmentai.	Antrasis profilis įgyvendinamas chaotiškai.
2.1. Ugdymo planas.	2.1.1. Ugdymo planas aprėpia nuoseklų antrojo profilio įgyvendinimą profiliavimo pradmenų I-II gimnazijos klasėse ir profilinio mokymo etape III-IV gimnazijos klasėse. 2.1.2. Sudaro moksleiviams galimybę profiliuotis, o ne būti parinktiems į kurį nors profilį. 2.1.3. Atsispindi privalomas, pasirenkamas ir laisvai pasirenkamas profilio turinys. 2.1.4. Numatyta profilių, pakraipų, dalykų kursų keitimo tvarka.	Ugdymo plane fiksuojami profiliavimo pradmenų ir profilinio mokymo etapai, tačiau nuoseklumas pereinant iš pirmojo etapo į antrąjį neatskleistas. 2.1.2, 2.1.4 rodiklius atitinka iš dalies.	Ugdymo planas parengtas profiliavimo, o ne profiliavimosi principu.Moksleivių galimybės rinktis ugdymo turinį nerealizuotos.
2.2. Ugdymo plano įgyvendinimas. .	2.2.1. Sudarytos realios galimybės rinktis dalykus, kursus ir juos atitinkantį pamokų skaičių; profiliavimuisi išnaudojamos laisvai pasirenkamos valandos. 2.2.2. Sumodeliuotas I-II klasių ir III-IV klasių moksleivių pasirinkimo nuoseklumas (pagal „Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos IX-X ir gimnazijos I-II klasėse nuostatas“). 2.2.3. Ugdymo planas realizuojamas mobilių grupių principu. 2.2.4. Organizuotas papildomas ugdymas antrajam profiliui įgyvendinti, papildomas ugdymas integruojamas su bendruoju lavinimu. 2.2.5. Antrajam profiliui įgyvendinti panaudojamos papildomo ugdymo institucijų teikiamos programos.	Moksleivių poreikiai tenkinami tik iš dalies – mobilių grupių sudarymas nepakankamai lankstus. Gimnazijos papildomas ugdymas su antrojo profilio įgyvendinimu nesusietas, tačiau moksleiviai skatinami dalyvauti ir dalyvauja šį profilį atitinkančiose papildomo ugdymo institucijų programose.	Neįgyvendinamas moksleivių profiliavimasis. Dirbama stabilių klasių, o ne mobilių grupių principu. Neįgyvendinamas profiliavimo pradmenų ir profilinio mokymo etapo nuoseklumas. Papildomas ugdymas su antrojo profilio įgyvendinimu nesusietas.
2.3. Ugdymo programos.	2.3.1. Antrojo profilio dalykų ugdymo programos rengtos ir tvirtintos pagal „Reikalavimus sustiprinto mokymo kaitos nuostatoms įgyvendinti“. 2.3.2. Gimnazija siūlo III-IV klasių moksleiviams rinktis ne mažiau kaip 2 antrojo profilio dalykų tikslinius kursus, profilinių dalykų išplėstinius kursus, numatytus profilinio mokymo modelyje. 2.3.3. Parengti ir moksleivių pasirenkami antrojo profilio dalykų moduliai profiliavimo pradmenų etape – I-II gimnazijos klasėse; modulių pasiūla įvairi. 2.3.4. Fiksuoti kiekvieno dalyko kursų skirtumai, realizuota moksleivių galimybė pagal poreikius keisti pasirinktus kursus.	Kurį nors iš numatytų rodiklių atitinka tik iš dalies.	Programos rengtos chaotiškai, paskirų mokytojų. Nevykdomi „Reikalavimai sustiprinto mokymo kaitos nuostatoms įgyvendinti“. Nesudarytos galimybės išmėginti ir apsispręsti rinktis antrąjį profilį profiliavimo pradmenų etape.
3.1. Moksleivių informavimo ir orientavimo rinktis profilius, dalykus, kursus, susiformuoti pakraipas sistema.	3.1.1. Gimnazijos moksleivių informavimo ir orientavimo sistemoje numatytas ir įgyvendinamas atskiras veiklos baras, susietas su antruoju profiliu. 3.1.2. Antrojo profilio įgyvendinimo tematika įtraukta į klasės auklėtojų darbą su moksleiviais, jų tėvais, konsultuoja psichologas, tiriami moksleivių poreikiai. 3.1.3. Organizuota antrojo profilio įgyvendinimo sklaida – informuota vietos bendruomenė, rajono, miesto pedagogų bendruomenė, mokyklos. 3.1.4. Sudarytos galimybės moksleiviams išbandyti savo poreikius ir polinkius profiliavimo pradmenų etapo siūlomais dalykų moduliais, papildomo ugdymo veikla. 3.1.5. Analizuojamos aukštųjų mokyklų priėmimo sąlygos, moksleivių pasirinkimai derinami su jų tolesnės veiklos, studijų ketinimais.	Antrojo profilio įgyvendinimo tematika neišskirta į atskirą veiklos barą. Nurodytus rodiklius mokykla atitinka iš dalies.	Antrojo profilio rinkimasis chaotiškas. Gimnazijoje ryšys profiliavimo pradmenys – profilinis mokymas – tolesnė moksleivių perspektyva nemodeliuojamas ir neaiškinamas.
3.2. Pagalba moksleiviams išlyginant mokyklų ugdymo kokybės, išeitų programų, įgytų įgūdžių skirtumus.	3.2.1. Sukurta ir veikia nuosekli pagalbos moksleiviams sistema. 3.2.2. Praktiškai realizuotos galimybės keisti profilį, pakraipą, dalykus, kursus: organizuotas programų skirtumo išlyginimas, individualiais atvejais taikomas savarankiškas mokymasis. 3.2.3. I-II gimnazijos klasėse numatytas ir praktiškai realizuojamas programų skirtumo su kitomis mokyklomis išlyginimas. 3.2.4. III klasėse praktiškai realizuojamas į gimnazijos trečią klasę įstojusių moksleivių išeitų programų, įgūdžių skirtumų išlyginimas pagal moksleivių poreikius. 3.2.5. Numatytas ir pradėtas realizuoti (priimti steigėjo sprendimai) parengiamosios klasės stoti į III gimnazijos klasę steigimas.	Nuoseklios sistemos nėra. Individualūs atvejai sprendžiami operatyviai, į moksleivių poreikius atsižvelgiama, jiems organizuojama individuali pagalba.	Nei sisteminė, nei individuali pagalba moksleiviams neorganizuojama. Pasitaiko tik pavienių pagalbos moksleiviams faktų, tačiau jie yra išimtys, o ne sistemos dalis.
4.1. Dabartinė pedagogų, dėstančių antrojo profilio dalykus, kvalifikacija.	4.1.1. Pedagogai, dėstantys antrojo profilio dalykus, turi universitetinį aukštąjį išsilavinimą. 4.1.2. Pedagogai geba dėstyti 2-3 antrojo profilio dalykus (pagrindinį ir pasirenkamąjį, dalyko modulį). 4.1.3. Pedagogai, dėstydami antrojo profilio dalykus, geba naudotis užsienio šalių literatūra. 4.1.4. Pedagogai, dėstydami antrojo profilio dalykus, naudojasi informacinėmis technologijomis. 4.1.5. Antrojo profilio dalykus dėstantys pedagogai išklausę pedagogų kvalifikacijos renginiuose, sklaidos seminaruose kursus apie profilinį mokymą, profilinių dalyko programų rengimą – susipažinę su sustiprinto mokymo kaitos, profiliavimo pradmenų nuostatomis, parengę ir dirba pagal jas atitinkančias individualias programas. 4.1.6. Privalomųjų ir privalomai pasirenkamųjų antro profilio dalykų pedagogai pagrindinį darbo krūvį turi trečiame ir ketvirtame ugdymo turinio koncentruose.	Pedagogai turi reikiamą išsilavinimą – privalomuosius antrojo profilio dalykus dėsto aukštąjį išsilavinimą turintys dalykų specialistai, tikslinius kursus – ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintys dalyko specialistai. Atitinka 4.1.5 rodiklį. Iš dalies atitinka kitus rodiklius.	Antrojo profilio dalykus dėstys atitinkamo išsilavinimo, kategorijos neįgiję mokytojai. Nedalyvavę kvalifikacijos seminaruose ir nepasirengę kurti, nesukūrę sustiprinto mokymo kaitos nuostatas, profiliavimo pradmenų nuostatas atitinkančių programų.
4.2. Įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa.	4.2.1. Gimnazija sukūrusi ir vykdo antrojo profilio dalykus dėstančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimosi aukštesnei kvalifikacinei kategorijai programą. 4.2.2. Programa orientuota į mokymo metodus (aktyvieji mokymo metodai, projektinis darbas ir pan.), moksleivių vertinimą, darbą su skirtingų poreikių ir interesų vaikais, jų grupėmis. 4.2.3. Programa orientuota į profilinio mokymo programų rengimą, profiliavimo pradmenų ir profilinio mokymo etapų dermę.	Nuoseklios antrojo profilio pedagogams skirtos programos gimnazija neparengusi. Visi su antrojo profilio programomis dirbantys pedagogai yra dalyvavę profiliavimo ir profilinio mokymo programų rengimo kvalifikacijos renginiuose. Antrąjį profilį įgyvendinantys pedagogai kvalifikaciją kelia ir atestuojasi bendra gimnazijoje nustatyta tvarka.	Gimnazija antrojo profilio programas įgyvendinančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimą palikusi savieigai.
5. Materialinė bazė.	5.1. Yra įrengti atskiri antrojo profilio dalykų kabinetai, aprūpinti mokymo priemonėmis. 5.2. Kompiuterizuotose mokymosi vietose turi galimybių dirbti ir antrąjį profilį pasirinkę moksleiviai. 5.3. Yra pakankamai antrojo profilio dalykų kursams būtinų naujausių vadovėlių.	Yra jungtiniai antrojo profilio dalykų kabinetai. 5.2 ir 5.3 punktus tenkina.	Išlaikyta ankstesnė vieno profilio gimnazijos bazė, antrajam profiliui neatnaujinta, nepapildyta.
Galutinė išvada:	1. Gimnazijos įgyvendinamas antrasis profilis 2. patvirtinamas: 1.1. atitinka visus rodiklius „gerai“; 1.2. atitinka rodiklius „gerai“ ir „patenkinamai“; 1.3. 1-2 rodikliai nepatenkinami, tačiau gimnazija pasirengusi juos ištaisyti, vyrauja rodikliai „gerai“.		2. Gimnazijos įgyvendinamas antrasis profilis netvirtinamas: 2.1. atitinka tik rodiklius „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“; 2.2. vyrauja „nepatenkinamai“, nors yra pavienių „gerai“.

______________

Švietimo ir mokslo ministro

2000 09 21 įsakymo Nr. 1179

4 priedas

GIMNAZIJŲ IR VIDURINIŲ MOKYKLŲ, TURINČIŲ TREČIĄSIAS GIMNAZIJOS KLASES, DIRBANČIŲ PAGAL VIENO PROFILIO PROGRAMAS, SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Apskritis	Gimnazija	Profilis
1	Alytaus	1. Druskininkų „Ryto“ vidurinė mokykla	Realinis
2	Kauno	2. Kauno technologijos universiteto gimnazija	Realinis
		3. Kauno „Saulės“ gimnazija	Realinis
3	Klaipėdos	4. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija	Humanitarinis
		5. Šilutės pirmoji gimnazija	Humanitarinis
4	Panevėžio	6. Rokiškio „Romuvos“ gimnazija	Realinis
		7. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija	Humanitarinis (iš dalies
			realinis)
5	Šiaulių	8. Joniškio „Aušros“ gimnazija	Humanitarinis
		9. Joniškio Mato Slančiausko gimnazija	Realinis
6	Tauragės	10. Tauragės Martyno Mažvydo vidurinė mokykla	Realinis
7	Telšių	11. Mažeikių Gabijos gimnazija	Realinis
		12. Plungės „Saulės“ gimnazija	Realinis
8	Utenos	13. Utenos „Saulės“ gimnazija	Humanitarinis
		14. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija	Realinis
9	Vilniaus	15. Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus	Realinis
		16. Vilniaus Žemynos gimnazija	Humanitarinis
		17. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija	Humanitarinis
		18. Vilniaus Žirmūnų gimnazija	Realinis
		19. Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija	Realinis

______________