LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS
RAŠTAS
2008-11-17 Nr. SR-73-06-58 / (10)SD-22508
Apskričių viršininkų administracijoms
Miestų, rajonų savivaldybių švietimo skyriams
Ministerijos tiesioginio pavaldumo mokymo įstaigoms
Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams
DĖL DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS MOKYMO INSTITUCIJOSE
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kreipiasi į mokymo institucijų vadovus, reikšdamos susirūpinimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos švietimo sektoriuje. Norėtume pabrėžti, kad mokymo įstaigose gali būti tokie patys pavojai, kaip ir kitose darbo vietose – per pastaruosius penkerius metus švietimo sektoriuje įvyko daugiau nei 650 nelaimingų atsitikimų darbe.
Rekomenduojame apskričių viršininkų administracijų socialinių reikalų ir švietimo departamentų / skyrių, miestų, rajonų savivaldybių švietimo skyrių vadovams įpareigoti jiems pavaldžių švietimo įstaigų vadovus supažindinti darbuotojus su šiuo raštu bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos parengta Informacija apie mokymo institucijų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą ir problemas bei siūlymus joms spręsti. Išanalizavus pridedamą medžiagą, siūlome įvertinti įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir apgalvoti atitinkamas priemones jai gerinti.
Analogiškų priemonių dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rekomenduojama imtis ir Švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai pavaldžių mokymo įstaigų vadovams.
Sprendžiant profesinės rizikos, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo klausimus, siūlome bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniais skyriais, kurių inspektoriams nurodyta minėtais klausimais šalies mokymo institucijas konsultuoti ir teikti pagalbą.
PRIDEDAMA. Informacija apie mokymo institucijų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą ir problemas bei siūlymai joms spręsti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO
MINISTERIJOS VALSTYBĖS SEKRETORIUS DAINIUS NUMGAUDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS
VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS MINDAUGAS PLUKTAS
_________________
INFORMACIJA APIE MOKYMO INSTITUCIJŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS UŽTIKRINIMĄ IR PROBLEMAS BEI SIŪLYMAI JOMS SPRĘSTI
Per pastaruosius penkerius metus švietimo sektoriuje įvyko daugiau nei 650 nelaimingų atsitikimų darbe, o tai sudaro 4 procentus visų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių Lietuvoje per minėtą laikotarpį. Dažniausiai nelaimingų atsitikimų metu nukentėjo mokymo specialistai (47 proc. visų švietimo sektoriuje nukentėjusiųjų nelaimingų atsitikimų darbe metu), prekybos ir aptarnavimo srities nekvalifikuoti darbuotojai (20 proc.), direktoriai (4 proc.).
Per penkerius metus švietimo sektoriaus darbuotojams diagnozuota 50 profesinių ligų, vidutiniškai apie 10 profesinių ligų kasmet. Pagrindinės priežastys – stuburo patologija dėl vibracijos (vairuotojai-instruktoriai), balso stygų uždegimas dėl balso įtampos (mokytojai).
Pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis – darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai darbo vietoje: atliekant darbą asmeniui, kuris nustatyta tvarka neparengtas ir/ar neatestuotas, neinstruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; teritorijos, grindų, praėjimų būklei ar jų priežiūrai neatitinkant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų; esant įmonėje nepakankamai darbuotojų saugos ir sveikatos vidinei kontrolei ir kt. Dėl šių priežasčių švietimo sektoriuje įvyko 52 proc. sunkių, 50 proc. mirtinų ir 42 proc. lengvų nelaimingų atsitikimų darbe.
Aktualiausi pažeidimai.
Pateikiame aktualiausius Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams kontroliuojant nustatytus pažeidimus, tikėdamiesi, kad jie padės suvokti kiekvienoje mokymo institucijoje darbuotojams gresiančius pavojus, o gal ir nelaimę.
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbuotojas, kurio žinių ir kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nepakanka, o tai dažniausiai būna direktorių pavaduotojas ūkio daliai ar pan.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnyje nustatyta, kad, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, vadovas, atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas vykdo pats. Kokį variantą taikyti, nustato „Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatų“ (Žin., 2008, Nr. 62-2363; toliau – Nuostatai) 3 priedas.
2. Dažnai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos pažeidimai. Dažnoje tikrintoje įstaigoje darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintos prieš 8–10 metų, todėl, suprantama, jos neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (Žin., 2005, Nr. 53-1817) reikalavimų. Vadovai nenustato darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos. Pavyzdžiui, 2007 m. rugsėjo mėn. tikrinant Vadybos ir ekonomikos universitetą buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojai nuo 2004 m. nebuvo instruktuojami saugos ir sveikatos klausimais, o būtina dokumentacija neparengta arba neatitiko teisės aktų reikalavimų.
3. Silpna grandis – mokyklų techninio personalo mokymas, instruktavimas.
Dar nesuvokta, kad ir mokykloje yra darbuotojų, atliekančių pavojingus darbus (sargai, budėtojai, kūrikai, staliai, ūkio darbininkai, darbuotojai, atliekantys krovinių tvarkymą rankomis), neorganizuojamas darbuotojų mokymas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais vadovaujantis „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395).
Pavyzdžiui, 2003 m. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas darbe Vilniaus rajono Mickūnų vidurinėje mokykloje keliant Valstybinę vėliavą rugsėjo 1 dieną. Nelaimingo atsitikimo priežastys: neįvertinta galima rizika darbuotojui keliant vėliavą beveik 5 metrų aukštyje, dirbta nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
2004 m. įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas Kauno Salomėjos Neries vidurinėje mokykloje naktį budėjusiam sargui, 2005 m. Kauno Romainių pradinės mokyklos sargė dėl smurto patyrė lengvą traumą, 2007 m. Kauno Juozo Grušo vidurinėje mokykloje įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas mokyklos budėtojui – visais atvejais darbuotojai nebuvo išmokyti atlikti pavojingą sargo darbą, o darbdaviai netgi nebuvo nustatę darbuotojų mokymo tvarkos.
2007 m. gruodžio mėn. Kauno Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje tikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas neužtikrino, jog tvarkantys krovinius rankomis darbuotojai būtų papildomai mokomi, instruktuojami ir informuojami, kaip teisingai atlikti pavestą darbą.
4. Paviršutiniškai atliekami darbuotojų sveikatos tikrinimai.
Tikrinant sveikatą neatsižvelgiama į darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, rizikos veiksnius, nesudaromi arba netinkamai sudaromi kontingentų sąrašai, o ir mokytojų sveikata tikrinama neatsižvelgiant į visus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, balso stygų įtampą, triukšmą, darbo kompiuteriu ypatumus. Organizuojant privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos „Profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
5. Nekreipiama dėmesio į darbo vietų apšvietą.
Pagal VDI specialistų atliktus kontrolinius fizikinių veiksnių matavimus mokymo įstaigose apie 20 proc. darbo vietų apšvietimo rezultatai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278), tačiau prevencines priemones diegti delsiama.
6. Dar vis nevertinami Psichosocialiniai veiksniai.
Blogas darbo organizavimas, bauginimai ir smurtas sukelia stresą darbe. Stresas nėra liga, bet, būdamas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Streso darbe galima išvengti, jei imamasi reikiamų veiksmų. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas vertinant streso darbe riziką procese ypač svarbus, nes būtent darbuotojų reikia klausti, kas jiems sukelia stresą; nustatyti, kokios darbuotojų grupės yra jo veikiamos, ir numatyti priemones, kuriomis galima jiems padėti.
7. Neskiriami prižiūrėtojai statinių techninei priežiūrai (Statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004). Darbo įrenginiai naudojami neįsitikinus jų saugumu.
Pasenusi mokyklų techninė bazė: seni pastatai, šildymo sistemos ir kt. kelia pavojų. Tačiau nesiimama priemonių, kad mokymo įstaigos statiniai, sūpynės, pavėsinės ir kt. atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų teisės aktų reikalavimus; netinkamai vykdoma jų naudojimo priežiūra, nepildomi statinio techninės priežiūros žurnalai – iš to spręstina, kad nevertinama statinių būklė.
Daugelyje mokymo įstaigų yra darbo įrenginiai (medžio, metalo apdirbimo staklės, maisto ruošimo įranga valgyklose), tačiau nėra jų naudojimo dokumentų, neskiriama dėmesio įrenginiams atnaujinti, t. y. įrenginiai naudojami neįsitikinus pakankamu jų saugumu. Pavyzdžiui, 2005 m. Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje technologijų mokytojas lengvai susižalojo ranką pamokos metu, 2007 m. Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje stalius patyrė lengvą rankos traumą medžio apdirbimo staklėmis remontuodamas durų slenkstį. Abiem atvejais dvišalė komisija, ištyrusi šiuos lengvus nelaimingus atsitikimus, nustatė, kad naudojami darbo įrenginiai buvo nesaugūs, darbdaviai neturėjo reikiamų įrenginių naudojimo dokumentų.
Nustatoma įvairių darbo vietų įrangos pažeidimų. Tikrinimų metu nustatyta, kad ne visų kompiuterizuotų darbo vietų įrengimas atitinka ergonominius reikalavimus (pvz., darbo kėdės neturi kėlimo ir sukimo mechanizmo, leidžiančio keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, neturi porankių ir kt.).
8. Teisės aktais nustatytais terminais neatliekami elektros įrenginių įžeminimų ir kabelių izoliacijos varžų matavimai, tuo pažeidžiamos „Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys“, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141.
Išvados ir apibendrinimai.
? Apibendrinant VDI inspektorių atliktus švietimo įstaigų patikrinimus galima teigti, kad įstaigų vadovai nepakankamai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę – vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 19 straipsnio nuostatomis.
? Anksčiau išvardyti tipiški – nuo konkrečiose darbo vietose iki daugiau apimančių – pažeidimai rodo, kad daugelio švietimo įstaigų vadovai neskiria dėmesio pagrindiniam dalykui, kuriuo vadovaujantis galima išsaugoti darbuotojų sveikatą ar net gyvybę.
Tai – profesinės rizikos vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis „Profesinės rizikos vertinimo nuostatais“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
Daugelyje mokyklų, vaikų darželių užpildytas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas (pirmieji puslapiai), tačiau rizika nevertinama. Tikėtina, kad šiame darbe mokyklų, darželių vadovams ir darbų saugos specialistams trūksta žinių. Vieni nesuvokia, o kiti nesistengia ar nenori gilintis į šį procesą. Kai kuriais atvejais bandoma vertinti fizikinius veiksnius (apšvietimą, akustinį triukšmą, šiluminę aplinką, elektromagnetinę spinduliuotę) pagal sudarytą rizikos vertinimo planą tačiau lieka visai pamiršti fiziniai (galintys sąlygoti nelaimingus atsitikimus darbe), Psichosocialiniai, ergonominiai rizikos veiksniai.
Be to, mokymo įstaigų darbuotojai, ypač jauni, nepatyrę, dažnai neturintys žinių apie pavojus saugai ir sveikatai asmenys – studentai arba mokiniai, kartais patys sukelia pavojus. Pavojai saugai ir sveikatai švietimo sektoriuje gali paveikti ne tik darbuotojus, bet ir mokinius, studentus, lankytojus.
Primename.
? Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai.
Juos būtina žinoti visiems, kurie dalyvauja saugos ir sveikatos užtikrinimo procese, įskaitant įstaigų vadovus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai, saugos ir sveikatos specialistams, teikiantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas:
1. Konsultuodamiesi su darbuotojais planuokite ir vertinkite profesinę riziką:
1.1. nustatykite pavojus;
1.2. nuspręskite, kas, kaip ir kur gali būti sužalotas;
1.3. pagal rizikos lygį nuspręskite, kokių veiksmų reikia imtis;
1.4. imkitės veiksmų rizikai pašalinti arba sumažinti;
1.5. kontroliuokite duotų pavedimų vykdymą.
2. Išnagrinėkite darbo sąlygas potencialaus pavojaus vietose įvertindami, kad pakenkti gali:
2.1. mokinių ir tėvų smurtas mokymo įstaigų darbuotojų atžvilgiu;
2.2. bauginimai darbe;
2.3. ergonominių reikalavimų neatitinkantys baldai ir įranga;
2.4. nelygūs, slidūs, karšti paviršiai;
2.5. pavojingos medžiagos ir mechanizmai mokymo klasėse ir laboratorijose;
2.6. neprižiūrėta teritorija (slidūs kiemai, susikaupęs sniegas, ledas, varveklių kritimo pavojus ir pan.);
2.7. blogas darbo organizavimas ir valdymas;
2.8. primintina, kad, atlikus statinio, jo atskirų dalių (klasių, kitų patalpų) rekonstrukciją ar remontą, teisės aktų nustatyta tvarka šios patalpos turi būti pripažintos tinkamomis naudoti – tai saugios darbo aplinkos garantas.
Kur rasti daugiau informacijos?
? VDI tinklalapis.
Teisės aktus, informaciją profesinės rizikos vertinimo, kitas aktualijas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais galite rasti VDI tinklalapyje www.vdi.lt, praktinės informacijos apie rizikos vertinimą rubrikoje „Konsultuojame, teikiame paslaugas“, skyrelyje „Darbuotojų sauga ir sveikata“.
? VDI inspektoriai.
Prireikus konsultuokitės su VDI inspektoriais, išnaudokite galimybę ir užsisakykite kontrolinius darbo aplinkos veiksnių matavimus, kuriuos atliekame nemokamai (tel. (8 5) 213 9754, el. paštas kristina@vdi.lt). Pasinaudokite lėšomis, skirtomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai: pateikite VDI prašymą skirti šių lėšų (informacija tel. (8 5) 213 9777 arba (8 5) 213 9767, taip pat interneto tinklalapio www.vdi.lt rubrikoje „Lėšos prevencijai“).
Tikimės, kad čia pateikti duomenys ir išdėstytos mintys bus paskata reiklesniu žvilgsniu įvertinti savo mokymo įstaigoje darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir imtis priemonių padėčiai gerinti.
Nepamirškime, kad mokymo įstaigose gali kilti tokie patys pavojai, kaip ir kitose darbo vietose.
VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyrius
VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyrius
2008 m. spalio 30 d.
Vilnius
_________________