LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
1993 m. liepos 15 d. Nr. I-230
Vilnius
Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1992, Nr. 1-11, Nr. 3-45, Nr. 15-404):
1. 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Žemės reformos tikslas
Žemės reformos tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę; suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas žemės ūkio paskirties žemėnaudas; sudaryti teisines ir organizacines prielaidas disponuoti privačia žeme rinkos ekonomikos sąlygomis.“
„1. Žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančių įsigyti bei naudoti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias ūkines struktūras.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką.“
3. 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys
Privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė, įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.
Valstybinės nuosavybės žemę sudaro žemė, kuri nėra grąžinta arba parduota privatinėn nuosavybėn piliečiams, taip pat žemė, įstatymų nustatytais atvejais paimta atlygintinai arba išpirkta iš žemės savininkų.
Žemės reformos metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal juos suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios žemėnaudos, kurių pagrindu žemė gali priklausyti vienam piliečiui, valstybei, taip pat (bendrosios nuosavybės teise) – keliems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.
4. 6 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2. Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas, žemę grąžinant arba suteikiant neatlygintinai; žemės pirkimas iš valstybės.
Žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai:
1) lietuvių kilmės asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) teritorijose, tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip ir asmenims, kuriems žemė ir miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, bet ne daugiau, kaip šie asmenys turėjo žemės ar miško nuosavybės teise, arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) asmenims, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatyta tvarka kompensuojant už žemę, turėtą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;
5. 6 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
„3. Žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko ūkiui steigti, bendrai žemės ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.
Bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė - tai žemė, kurią jos savininkai nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės ūkio įmonėms.“
6. 8 straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams
1. Piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas, taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Kitą žemę piliečiai įsigyja išpirkdami iš karto arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 metų.
2. Ūkininko ūkiui steigti žemė parduodama pasirengusiems ūkininkauti asmenims. Pasirengimą ūkininkauti įvertina rajono valdyba Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
3. Bendrai žemės ūkio veiklai žemę gali nusipirkti esamų arba steigiamų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.
5. Valstybiniai miškai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas ir sudarantys atskirus ne didesnius kaip 10 ha miško masyvus, gali būti parduodami žemės savininkams, turintiems su šiuo mišku susisiekiančias žemės valdas. Kiti miškai, įsiterpę tarp sugrąžinamų privatinėn nuosavybėn miško sklypų, parduodami konkurso būdu, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
6. Ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. 9 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Piliečiams, įsigyjantiems žemę ūkininko ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos ir pirktos žemės tektų: bendro ploto – iki 80 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų – iki 50 ha, miško – iki 25 ha, ežerų – iki 5 ha.
Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir žemėtvarkos projekte suformuotos žemėnaudos racionalias ribas, rajono valdybos sprendimu šie maksimaliai leistini plotai gali būti iki 10 procentų padidinti.“
8. 9 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2. Piliečiams kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui) žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose būtų ne daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos narių susigrąžintą ir pirktą lengvatinėmis sąlygomis arba pagal tuo metu galiojančias kainas žemę.“
9. 9 straipsnį papildyti 7 punktu:
10. 10 straipsnį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilė
1. Vykdant žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios pretendentų įsigyti žemę eilės:
3) asmenys, kuriems žemė buvo leista naudotis pagal Valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas, taip pat kaimo vietovėje gyvenantys asmenys, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal Valstiečio ūkio įstatymą;
5) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra toje buvusioje žemės ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;
6) kaime gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai arba jų vaikai, susigrąžinantys žemę toje apylinkėje ekvivalentine natūra. Jeigu šie asmenys gyvena mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, tai jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta to regiono kaimo vietovėje tik dalis (ne daugiau 2 ha kiekvienam pretendentui) turėtos žemės, už likusią dalį išmokant kompensaciją;
7) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra kitose to rajono apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio paskirties žemę;
8) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra kituose rajonuose ir kitų rajonų miestuose turėtą žemę;
9) vietos gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko ūkiui steigti ar bendrai žemės ūkio veiklai;
2. Jeigu tą patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti ekvivalentine natūra ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą pirmumo teisę jį įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas pagal parengtą žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su suprojektuotu žemės sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra arba parduodama aukciono būdu.
3. Žemės savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso būdu gretimus valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
11. 11 straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Disponavimo privatizuota žeme ir jos naudojimo apribojimai
1. Privatinėn nuosavybėn įsigyti žemės sklypai gali būti išnuomojami, įkeičiami, taip pat dovanojami, parduodami ar kitaip perleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms valstybinėms įstaigoms šiuos žemės sandorius patvirtinus ir žemės sklypus teisiškai įregistravus miesto (rajono) valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Apie norimą parduoti ar išnuomoti žemę žemės savininkai privalo informuoti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybas, kurios suinteresuotiems pirkti ar išsinuomoti žemę asmenims pateikia reikiamus žemės kadastro duomenis.
2. Žemės savininkas gali pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba parduoti žemės ūkio paskirties žemę ir mišką asmenims, norintiems juos naudoti kitai tikslinei paskirčiai, tik gavęs leidimą įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Žemės savininkai, valdantys žemę bendrosios nuosavybės teise, gali ją dovanoti, įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti ir išnuomoti tik esant bendrasavininkių sutikimui.
4. Asmenų, naudojančių žemę, įsigytą pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemės sklypų vieta ir ribos gali būti patikslintos pagal kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, jiems sutikus, nekeičiant bendro įsigytos žemės ploto arba jos vertės.
5. Užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ir bendroms su užsienio kapitalu įmonėms privati žemė gali būti išnuomojama įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Privati žemė naudojama pagal jos įsigijimo metu miestų (rajonų) valdybų nustatytas arba žemės nuomos sutartyje nurodytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, servitutus ir kitus ūkinės veiklos apribojimus.
7. Žemė, išnuomota žemės ūkio įmonėms arba bendrovėms, turi būti tvarkoma ir naudojama pagal žemėtvarkos projektą.
8. Privatus miškas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miško masyvų arba sklypų miškotvarkos projektą.
9. Žemės ūkio paskirties žemės ir miškų naudotojams, dėl kurių netinkamos veiklos mažėja šios žemės ir miškų ūkinė vertė, taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir administracinės sankcijos.
10. Privatinėn nuosavybėn įsigytos žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus sodininkų bendrijų narių sodo sklypus) įkeitimas, pardavimas, dovanojimas, kitoks perleidimas ir tikslinės paskirties keitimas leidžiamas tik po to, kai bus priimtas Žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimas priims atskirą nutarimą šiuo klausimu.“
12. 13 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
13. 13 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
14. 13 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
15. 13 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:
16. 13 straipsnį papildyti 9 punktu:
17. 13 straipsnį papildyti 10 punktu:
18. 13 straipsnį papildyti 11 punktu:
19. 14 straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Valstybinis žemės fondas
1. Į valstybinį žemės fondą įeina visa nesugrąžinta arba neparduota privatinėn nuosavybėn žemė, taip pat šio įstatymo 12 straipsnio trečiajame punkte bei 19 straipsnio trečiajame punkte nurodytais atvejais paimta į šį fondą žemė.
20. 15 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia paraiškas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami šiuo metu jiems nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą, pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo terminą, sklypo vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-ekonominį pagrindimą.“
21. 15 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2. Pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei valstybinio žemės kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos valstybinio žemės fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei valstybės interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas žemės ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami naudotis arba išnuomojami.“
22. 15 straipsnį papildyti 5 punktu:
23. 16 straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė
1. Žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos sprendimu suteikiama:
1) asmenims, turintiems teisę gauti iki 3 arba iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411;
iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai – asmenims, 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems to rajono žemės ūkio įmonėse, iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai – kitiems asmenims, dirbantiems arba iki išėjimo į pensiją dirbusiems kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, ir iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų kitiems asmenims;
3) kitiems asmenims, gyvenantiems miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir iki išėjimo į pensiją arba 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems to rajono žemės ūkio įmonėse, taip pat asmenims, ne vėliau kaip nuo 1993 m. sausio 1 d. dirbantiems to rajono žemės ūkio įmonėse:
gyvenantiems rajonų centruose (išskyrus Respublikos pavaldumo miestus) ir turintiems ūkinius pastatus gyvulių laikymui – iki 1 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, neturintiems ūkinių pastatų gyvulių laikymui – iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;
2. Asmenims, kurie patys arba jų šeimos nariai yra susigrąžinę žemės ūkio veiklai didesnį žemės plotą kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, skaičiuojant vienai šeimai, žemė asmeniniam ūkiui nesuteikiama.
3. Asmenims, naudojantiems žemės ūkio naudmenas privačių namų valdos žemės sklype, sodininkų bendrijos nario sklype ar kitame įsigytame privatinėn nuosavybėn žemės sklype, taip pat nuomojantiems miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančią valstybinę žemę žemės ūkio veiklai, suteikiamas kaimo vietovėje asmeniniam ūkiui arba tarnybinei žemės dalai žemės ūkio naudmenų plotas atitinkamai sumažinamas.
4. Apylinkių tarybos gali nustatyti mažesnį asmeniniam ūkiui suteikiamos žemės maksimalų plotą, atsižvelgdamos į turimą žemės ūkio paskirties žemės plotą.
5. Pagal apylinkių tarybų pateiktą žemės poreikio pagrindimą žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje gali būti numatytas žemės ploto rezervas gyventojų asmeniniam ūkiui.
6. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymas gali būti patikslinamas, apsvarsčius projektą pretendentų šioje apylinkėje susigražinti ar nuomoti žemę susirinkime.
7. Asmeninio ūkio žemės naudotojai gali ją įsigyti privatinėn nuosavybėn, įtraukiant šios žemės sklypus į susigrąžinamą ekvivalentine natūra žemės plotą, arba, jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžinamos žemės, parduodant jiems žemės sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus žemę, kuri buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir skirta plote, anksčiau nenaudotame gyventojų asmeninio ūkio poreikiams.
8. Asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis tik vienas asmuo iš šeimos, kuris Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo (1990 m. liepos 26 d. Nr. I- 411) priėmimo dieną buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra buvęs žemės ūkio įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs ūkyje ne mažiau kaip 5 metus ir jeigu šis asmuo:
1) ir dabar gyvena kaimo vietovėje ar rajono mieste, miesto tipo gyvenvietėje bei turėjo teisę gauti ir naudojosi asmeninio ūkio žeme;
2) yra kaime gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar motina, nepriklausomai nuo jų darbo stažo žemės ūkio įmonėse;
9. Po 1990 m. liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę lengvatinėmis sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę gyventi vaikai ar kiti išlaikytiniai – 2/3 šeimos naudojamos asmeninio ūkio žemės, kitas sutuoktinis – 1/3. Iškilę tarp jų ginčai sprendžiami teismine tvarka.
24. 17 straipsnį papildyti 3 punktu:
25. 17 straipsnį papildyti 4 punktu:
26. 19 straipsnį papildyti 3 punktu: