LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARŲ PRIEDŲ, IŠSKYRUS FERMENTUS IR MIKROORGANIZMUS, VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 30 d. Nr. 3D-261
Vilnius
Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019) (priemonės kodas 3.7.4.2.3-T40):
2. Nustatau, kad Pašarų priedų vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 333 (Žin., 2001, Nr. 83-2913), taikomos tik fermentams ir mikroorganizmams įvertinti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-261
PAŠARŲ PRIEDŲ, išskyrus Fermentus ir mikroorganizmus, VERTINIMO TAISYKLĖS
Šios taisyklės parengtos remiantis 2002 m. rugsėjo 17 d. Komisijos direktyva 2001/79/EB, nustatančia pašarų priedų, išskyrus fermentus ir mikroorganizmus, vertinimo bendruosius principus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja pašarų priedų, išskyrus fermentus ir mikroorganizmus (toliau – priedai), tapatumo, veiksmingumo bei saugaus vartojimo tyrimų atlikimą ir dokumentų sąrankos (toliau – sąranka) sudarymo tvarką.
2. Šiose taisyklėse priedas suvokiamas kaip aktyvioji medžiaga ar preparatas, kurio sudėtyje yra aktyviosios medžiagos, ta forma, kuria jie bus įterpti į premiksą ar pašarą. Į premiksus ar pašarus priedai ar jų preparatai dedami pagal jų aktyviųjų medžiagų sudėtį.
3. Nauji priedai ar dėl naujos registruotų priedų naudojimo indikacijos tiriami tapatumo, veiksmingumo ir saugaus vartojimo atžvilgiu, remiantis naujausiais mokslo metodais, o atliktų tyrimų išsamios ataskaitos pateikiamos sąrankoje.
4. Priedų registracijos reikalavimai išdėstyti Pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 332/395 (Žin., 2001, Nr. 84-2951).
*5. Dėl genetiškai modifikuotų priedų ar priedų, į kuriuos įeina genetiškai modifikuoti organizmai, sąrankoje papildomai pateikiami duomenys pagal 1996 m. liepos 23 d. Komisijos direktyvą 96/51/EB.
II. SĄVOKOS
6. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Produkcijos gyvūnas – gyvūnas, iš kurio gauti produktai vartojami žmonių maistui.
7. Taisyklėse vartojamos kitos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Pašarų klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064), Pašarų priedų gamybos, naudojimo ir prekybos jais tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 332/395.
III. SĄRANKOS DOKUMENTAI IR JŲ EKSPERTIZĖ
8. Sąranka rengiama popierine ir elektronine forma. Sąrankoje pateikiamos visų atliktų tyrimų išsamios ataskaitos pagal šiose taisyklėse nustatytą eilę.
9. Priedo saugumas tyrimais įvertinamas tokiais aspektais:
9.2. rizika asmenims, dirbantiems su grynu priedu, premiksu ar pašaru, kurio sudėtyje yra priedo, įkvėpus ar priedui patekus ant kitų gleivinių, akių, odos;
9.3. rizika vartotojams valgant maisto produktus, pagamintus iš gyvūnų, kuriems buvo duodamas priedas, produkcijos ir kuriuose gali būti priedo ar jo metabolitų likučių. Rizika turi būti įvertinta nustatant priedui didžiausią leistiną kiekį (DLK) bei karencijos laiką, t. y. laiką, per kurį nutraukus priedo vartojimą jo likučių koncentracija sumažėja daugiau nei iki DLK;
9.4. rizika gyvūnams ir žmonėms dėl genų, lemiančių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, vystymosi;
10. Tiriamas priedo tapatumas, vartojimo sąlygos, fizikocheminės savybės, veiksmingumas, aktyviųjų medžiagų apykaita ir likučiai, fiziologinis ir toksinis poveikis gyvūnams. Veiksmingumo ir likučių tyrimai atliekami su ta gyvūnų rūšimi, kuriai jie skirti.
Rizikos žmonėms ar aplinkai tyrimai priklauso nuo priedo rūšies ir nuo jo vartojimo sąlygų. Šiuo atžvilgiu griežtų taisyklių nėra, todėl siekiant aiškumo galima iš priedo gamintojo pareikalauti papildomos informacijos. Jei kurio nors šių taisyklių tyrimo ataskaita sąrankoje nepateikiama, nurodoma nepateikimo priežastis. Mutageniškumo, karcinogeniškumo ir reprodukcinio toksinio poveikio tyrimų ataskaita gali būti nepateikiama, jeigu priedo cheminė sudėtis, esama patirtis ar kitos aplinkybės įrodo, kad tokio poveikio priedas neturi.
11. Priedo tyrimai įforminami protokolu pagal tam tikrus kokybės standartus (pvz., geros laboratorinės praktikos).
12. Registruojant priedą kartu su sąranka pateikiamos ekspertų, turinčių reikiamą kvalifikaciją ar pripažintų toje srityje, ataskaitos apie priedo tapatumą, veiksmingumą ir saugų vartojimą. Ekspertai negali dalyvauti atliekant sąrankoje pateiktus tyrimus, kuriuos vėliau vertins. Ekspertų ataskaitose pateikiamas kritiškas sąrankos dokumentų įvertinimas.
13. Fizikocheminės, toksinės ir ekotoksinės savybės nustatomos pagal Pašarinių medžiagų fizikocheminių, toksinių ir ekotoksinių savybių nustatymo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 482 arba pagal atnaujintus ir tarptautinių mokslinių organizacijų pripažintus metodus. Kai naudojami kitokie tyrimo metodai nei nurodyti techniniame reglamente, pateikiami tyrimų aprašymai bei paaiškinimai, kodėl šie metodai buvo pasirinkti.
14. Antibiotikų, augimo stimuliatorių, kokcidiostatikų ir kitų vaistinių medžiagų sąrankose pateikiama monografija pagal šių taisyklių 32 punkto reikalavimus. Dėl kitų priedų rūšių monografijos pateikti nebūtina.
16. Produkcijos gyvūnams skirtų priedų atliekami išsamūs lėtinio toksinio poveikio, mutageniškumo, reprodukcinio toksiškumo ir karcinogeniškumo tyrimai.
17. Priedų apykaitos produkcijos gyvūnų ir laboratorinių gyvūnų organizme tyrimai privalomi norint įsitikinti, jog duomenų apie priedo ir jo metabolitų toksinį poveikį, kuris galėtų turėti įtakos žmonėms, pakanka. Tuo tikslu atliekami priedo apykaitos duomenų, gautų tiriant gyvūnus, kuriems skirtas priedas, ir laboratorinius gyvūnus, palyginimai. Taip pat šie tyrimai privalomi siekiant atpažinti ir nustatyti tinkamo žymėtojo likučio kiekį, kuris naudojamas DLK ir galutiniam produkto karencijos laikui nustatyti.
IV. SĄRANKOS turinys IR DOKUMENTŲ APIE ATLIKTUS TYRIMUS PATEIKIMO EILIŠKUMAS
18. Sąrankoje dokumentai apie atliktus tyrimus pateikiami tokia eile:
18.1. sąrankos duomenų santrauka, kurioje išdėstomos sąrankos dalys su puslapių nuorodomis bei siūlymai pagal visas prašomas registruoti sąlygas.
18.2. priedo apibūdinimas, priedo vartojimo sąlygos, kontrolės metodai:
18.3. priedo veiksmingumo tyrimai:
18.4. priedo saugaus vartojimo tyrimai:
18.5. monografija:
18.5.6. žymėtųjų likučių duomenys pagal kiekį ir kokybę, nurodant buvimo vietą: audiniuose ar gyvūniniuose produktuose, numatant saugų priedo vartojimą;
18.7 priedo, kurio registracija priskiriama asmeniui, atsakingam už priedo judėjimą rinkoje, registracijos pratęsimas;
V. PRIEDO TAPATUMO APIBŪDINIMAS, PRIEDO VARTOJIMO SĄLYGOS IR KONTROLĖS METODAI
19. Sąrankoje priedo apibūdinimas pateikiamas taip:
19.1. priedo tapatumas:
19.1.2. priedo rūšis pagal pagrindinę jo funkciją. Kai įmanoma, pateikiami priedo poveikio įrodymai. Nurodomas ir bet koks kitas galimas aktyviosios medžiagos naudojimas;
19.1.3. kokybinė ir kiekybinė sudėtis (aktyvioji medžiaga, kitos sudedamosios dalys, priemaišos, atskirų partijų skirtumai). Jeigu aktyvioji medžiaga yra aktyvių sudedamųjų dalių, kurių kiekviena atskirai gali būti aiškiai apibūdinama, mišinys, pagrindinės sudedamosios dalys aprašomos atskirai ir nurodomas jų sumaišymo santykis;
19.1.4. fizikinė sandara, dalelių dydis, išsidėstymas, dalelių forma, tankis, tūrinis tankis; skysčių – klampumas, paviršiaus tempimas;
19.2. aktyviosios medžiagos, esančios priede, apibūdinimas:
19.2.1. aktyviosios medžiagos bendrasis pavadinimas, cheminis pavadinimas pagal fizikocheminės sistemos kataloge nurodytų grynosios ir taikomosios chemijos medžiagų nomenklatūrą (IUPAC), kiti bendrieji tarptautiniai pavadinimai ir santrumpos. Chemijos abstraktų tarnybos numeris (CAS);
19.2.2. struktūrinė formulė, molekulinė formulė, molekulinė masė. Aktyviųjų medžiagų, gautų fermentacijos būdu: mikrobinė kilmė, pripažintos tarptautinės kultūrų saugyklos pavadinimas ir vieta, pageidautina Europos Sąjungoje, kur deponuojamos padermės, padermės inventorinis numeris, visos morfologinės, fiziologinės, genetinės ir molekulinės savybės, reikalingos padermės tapatumui nustatyti. Genetiškai modifikuotų padermių pateikiama visa su genetine modifikacija susijusi informacija;
19.3. grynumas, kurį išreiškia visų aktyviųjų medžiagų ir pasitaikančių cheminių ir mikrobinių priemaišų bei toksiškų medžiagų tapatybės ir kiekio nustatymas:
19.3.1. fiziniai chemiškai apibūdinamų medžiagų parametrai, kuriuos išreiškia skilimo konstanta, pKa, elektrostatinės savybės, tirpimo (lydymosi), virimo temperatūra, tankis, garų slėgis, tirpumas vandenyje ir organiniuose tirpikliuose, Kow, Koc, absorbcijos ir masių spektrai, branduolinio magnetinio rezonanso duomenys, galimi izomerai ir bet kokios kitos būdingos fizinės savybės;
19.4. priedo fizikocheminės ir technologinės savybės:
19.4.1. visų priedo formų atsparumas aplinkai: šviesai, temperatūrai, pH, drėgmei, deguoniui, pakuotės medžiagai, nurodant priedo tinkamumo laiką;
19.4.2. visų priedo formų patvarumas premiksų ir pašarų gamybos ir sandėliavimo metu, ypač atsparumas numatomoms gamybos ir sandėliavimo sąlygoms (karščiui, drėgmei, slėgiui ir smulkinimui, laikui ir pakuotės medžiagai), galimi irimo ir skilimo produktai, nurodant priedo tinkamumo laiką;
19.4.3. kitos būdingos fizikocheminės ar techninės savybės, reikalingos norint gauti ir išsaugoti mišinių, premiksų ir pašarų vientisumą (homogeniškumą): gebėjimas nedulkėti, elektrostatinės savybės, išsimaišymas skysčiuose;
19.5. sąrankoje pateikiamos priedo vartojimo sąlygos:
19.5.1. kai priedas pasižymi aiškiai išreikštu technologiniu ir zootechniniu veikimu, jis privalo atitikti šioms abiem savybėms keliamus reikalavimus, šias savybes patvirtinant tyrimais;
19.5.3. siūlomi vartojimo gyvūnų mitybai ypatumai (pvz., gyvūnų rūšys ar kategorijos, amžiaus grupės, produktyvumo laikotarpis, pašaro rūšis, kontraindikacijos);
19.5.4. siūlomas priedo įterpimo į pašarą būdas ir norma, išreikšta priedo ir chemiškai apibūdinamų medžiagų bei premiksų, pašarų svorio santykiu. Nurodomos siūlomos dozės galutiniuose pašaruose, siūlomas vartojimo laikas ir, jei reikia, karencijos laikas;
19.5.5. duomenys apie aktyviųjų medžiagų naudojimą kitose srityse (pvz., žmonių maistui, žmonių ar gyvūnų gydymui, žemės ūkyje ir pramonėje);
*19.5.6. siūlomas medžiagos saugos duomenų lapas pagal 1991 m. kovo 5 d. Komisijos direktyvą 91/155/EEB ir, jeigu būtina, siūlomos prevencinės priemonės profesinei rizikai ir rizikai gaminant, prižiūrint, naudojant ir saugant priedą išvengti;
19.6. taikyti kontrolės metodai sąrankoje pateikiami taip:
19.6.1. metodų, taikytų šių taisyklių 19.1.3, 19.1.4, 19.3.1, 19.3.2, 19.4.1, 19.4.2, 19.4.3 ir 19.4.4 punktuose nurodytoms priedo savybėms nustatyti, aprašymas;
19.6.2. kokybinių ir kiekybinių analizės metodų, skirtų rutininei premiksuose ir pašaruose esančios aktyviosios medžiagos kontrolei, aprašymas. Metodai turi būti patvirtinti mažiausiai keturiose bandymų laboratorijose arba įstaigose, dirbančiose pagal suderintus tarptautinius reikalavimus ir atitinkančiose reikalavimus, keliamus pritaikomumui, selektyvumui, kalibravimui, tikslumui, kruopštumui, svyravimui, nustatymo riboms, kiekybinio jautrumo riboms, tyrimų sudėtingumui ir praktiniam atlikimui. Taip pat pateikiami atestacijos įrodymai;
19.6.3. aktyviosios medžiagos žymėtojo likučio gyvūnų audiniuose ir gyvūniniuose produktuose kokybinių ir kiekybinių analizės metodų aprašymas;
19.6.4. informacija apie šių taisyklių 19.6.2 ir 19.6.3 punktuose nurodytus metodus: mėginių ėmimo metodas, procentinis regeneravimas, specifiškumas, jautrumas, tikslumas, nustatymo ribos, kiekybinio jautrumo ribos ir naudota patvirtinimo procedūra. Prireikus pateikiami aktyviosios medžiagos ir/ar žymėtojo likučio standartiniai referentiniai mėginiai ir informacija apie šių mėginių optimalias saugojimo sąlygas. Kai ieškoma metodo, reikia įvertinti, ar metodo kiekybinio jautrumo ribos yra žemesnės nei DLK, ir metodo tinkamumą rutininei analizei atlikti.
VI. PRIEDO VEIKSMINGUMO TYRIMAI
20. Priedo veiksmingumo tyrimai:
20.1. poveikio pašarams tyrimai atliekami technologinių priedų: antioksidantų, konservantų, surišiklių, emulsiklių, stabilizuojančių medžiagų, kietiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ir kitų, gerinančių premiksų ar pašarų savybes, bet neturinčių tiesioginio biologinio poveikio gyvūniniams produktams. Visos priedo savybės ir veiksmingumas pagrindžiami moksliškai tam tikrais kriterijais pagal pripažintus metodus, esant nurodytoms naudojimo sąlygoms ir lyginant su kontroliniais pašarais. Šie tyrimai atliekami taip, kad juos būtų galima įvertinti statistiškai. Pateikiama išsami informacija apie tirtas aktyviąsias medžiagas, preparatus, premiksus ir pašarus, serijų numerius, taip pat išsamiai nurodomos gydymo ir tyrimo sąlygos. Kiekvieno tyrimo pateikiami technologiniai bei biologiniai teigiami ir neigiami rezultatai;
20.2. poveikio gyvūnams tyrimai atliekami zootechninių priedų, bandant su tų rūšių ir kategorijų gyvūnais, kuriems priedas skirtas, ir lyginant su kontrolinėmis gyvūnų grupėmis (neigiama kontrolė – gauna pašarus be antimikrobinių medžiagų, augimo stimuliatorių ar kitų vaistinių medžiagų; teigiama kontrolė – gauna pašarus su Europos Sąjungoje patvirtintais žinomo veiksmingumo priedais rekomenduojamomis dozėmis). Bandomieji gyvūnai turi būti sveiki ir pageidautina, kad būtų vienarūšės grupės. Priedo veiksmingumas įvertinamas atsižvelgiant į ūkininkavimo praktiką Europos Sąjungoje. Visiems bandymams, jei įmanoma, naudojami tokie patys protokolai, kad būtų galima duomenis palyginti ir kaupti (jei reikia) statistiniam įvertinimui. Naudojamas eksperimentinis modelis turi būti pagrįstas rekomenduojamu priedo naudojimu ir tinkamas planuojamam statistiniam įvertinimui atlikti:
20.2.1. tiriant kokcidiostatikus ir kitas vaistines medžiagas svarbu įvertinti specifinio veikimo požymius (kontroliuojamos rūšys, veiksmingumas įvairiomis ciklo stadijomis) ir ypač – į profilaktines savybes (poveikį sergamumui, mirtingumui, oocistų skaičiui ir pažeidimo laipsniui). Taip pat pateikiama informacija apie priedo poveikį priesvorio didėjimui. Veiksmingumo duomenys surenkami per tris bandymo su tam tikrais gyvūnais etapus: kontroliuojami bandymai paukščių narveliuose (pavienės ir mišrios infekcijos); kontroliuojami bandymai paukštidėse laikant palaidai (sumodeliuotos naudojimo sąlygos) ir bandymai lauko sąlygomis (natūralios naudojimo sąlygos).
Tuo pat metu, jei reikia, veiksmingumo bandymuose užfiksuojami papildomi duomenys, padedantys įvertinti tokius veiksnius, kaip augimą, pašarų konversiją (penimi paukščiai, pakaitinės vištaitės ir triušiai), poveikį išsiritimui ir prasikalimui (veisliniai paukščiai);
20.2.2. tiriant zootechninius priedus – informacija apie įtaką pašaro suvartojimui, priesvoriui, pašarų veiksmingumui (pagal sausąsias medžiagas), produkcijos kokybei, išeigai bei kitoms savybėms, naudingoms gyvūnams, aplinkai, gamintojams ar vartotojams. Tyrimuose, jei reikia, pateikiamos dozės/atsako ryšys;
20.2.3. bandymai atliekami mažiausiai dviejose skirtingose vietose. Apie juos pranešama atskirai, pateikiant duomenis apie bandymo priežiūrą ir eigą. Išsamiame bandymų protokole pateikiami šie bendrieji duomenys:
20.2.3.1. banda ar pulkas: vieta ir dydis, šėrimo ir auginimo sąlygos, šėrimo metodas, vandens gyvūnų rūšims – rezervuarų ir aptvarų dydis ir skaičius fermoje bei vandens kokybė;
20.2.3.2. gyvūnai: rūšis (vandens gyvūnų rūšių, skirtų žmonių maistui, nurodomas pavadinimas, lotyniškas pavadinimas arba klasifikacija pagal Linėjų, veislė, amžius, lytis, identifikavimo procedūra, fiziologinė ir bendra sveikatos būklė);
20.2.3.3. bandymų ir kontrolinių grupių skaičius, gyvūnų skaičius kiekvienoje grupėje. Gyvūnų turi būti pakankamai, kad būtų galima atlikti statistinę analizę. Nurodomi statistinio įvertinimo metodai. Norint nustatyti priedo veiksmingumą, kiekvienos gyvūnų kategorijos turi būti atlikti mažiausiai 3 nepriklausomi, tarpusavyje palyginami bandymai (p < 0.05). Atrajojančių gyvulių bandymų patikimumo koeficientas gali būti mažesnis (p < 0.10). Ataskaitoje aprašomi visi bandymams naudoti gyvūnai ar eksperimentinės grupės. Jei dėl duomenų trūkumo ar praradimo įvertinimas atskirose gyvūnų grupėse neįmanomas, nurodomas tokių gyvūnų pasiskirstymas grupėse;
20.2.3.4. paros davinys: davinio paruošimo ir kiekybinės sudėties aprašymas, naudotos pašarinės medžiagos, maistingosios medžiagos (nustatyta vertė) ir energetinė vertė, pašarų suvartojimo duomenys;
20.2.3.5. aktyviosios medžiagos koncentracija (ir, jei reikia, palyginimui naudotų medžiagų koncentracija) pašaruose nustatoma kontroliniais tyrimais, naudojant tam tikrą pripažintą metodą. Serijų numeriai;
20.2.3.7. apie dozės nustatymo tyrimus, kurių tikslas – paaiškinti, kokiu pagrindu pasirinkta optimalaus veiksmingumo dozė ar jos ribos. Dozė nustatoma tikrinimų pagrindu (be antimikrobinių medžiagų, augimo stimuliatorių ar kitų vaistinių medžiagų) paskirties gyvūnams;
20.3. visų priedų, tirtų fermų sąlygomis, saugumas darbininkams ir žmonėms, vartojantiems gyvūninę produkciją, turi būti moksliškai pagrįstas. Kai priedas neatitinka saugaus vartojimo reikalavimų, užtikrinama, kad produktai, gauti iš tiriamų gyvūnų, nepatektų žmonių maistui;
20.4. gyvūniniai produktai ištiriami jusliniu būdu bei nustatomas jų maistingumas, higieniškumas ir technologinės savybės;
VII. PRIEDO SAUGAUS VARTOJIMO TYRIMAI
21. Priedo saugaus vartojimo tyrimai atliekami siekiant įvertinti:
21.4. riziką darbininkams, dirbantiems su grynu, įterptu į premiksą ar pašarą priedu, jo įkvėpus, esant kontaktui su gleivinėmis, akimis, oda;
22. Atliekant tyrimus, atsižvelgiama į žinomą nesuderinamumą ir/ar sąveiką tarp priedo ir veterinarinių vaistų ir/ar paskirties gyvūnams naudojamo pašaro sudedamųjų dalių. Šie tyrimai atliekami ištiriant kiekvieną priedą, jeigu kitaip nenurodo kiti galiojantys teisės aktais.
23. Mažiau tyrimo duomenų galima pateikti siūlant registruoti priedą toms gyvūnų rūšims, kurios fiziologiškai ir pagal medžiagų apykaitą yra artimos toms, kurioms priedas jau registruotas. Tokiu atveju pateikiama informacija apie priedo saugumą naujoms gyvūnų rūšims, taip pat įrodymai, kad nėra didelių skirtumų tarp tų gyvūnų medžiagų apykaitos ir priedo likučių valgomuosiuose audiniuose. Pasiūlytas DLk ir karencijos laikas turi būti moksliškai pagrįsti.
24. Įvertinant riziką vartotojams, taip pat nustatant DLK ir karencijos laiką, pateikiami šie duomenys:
25. Taip pat pateikiami likučių (surištų ir nesurištų) bioprieinamumo duomenys, kurie gali būti ypač naudingi, kai susidaro daug metabolitų ir nėra įrodymų apie žymėtųjų likučių buvimą (žr. 27.3.4 punktą).
26. Informacija apie pagrindinių išskirtų priedo medžiagų sudėties, fizikocheminių bei biologinių savybių tyrimus, įvertinant nepalankaus poveikio aplinkai riziką ar jų išlikimą aplinkoje (žr. 31 punktą).
27. Priedo saugumo tam tikrų rūšių gyvūnams, kuriems bus naudojamas priedas, tyrimai:
27.1. tolerancijos bandymas paskirties gyvūnams, kurio tikslas – nustatyti saugumo ribas (pvz., ribą tarp didžiausios rekomenduojamos dozės pašaruose ir mažiausios dozės, kuri daro neigiamą poveikį). Saugumo riba, kai koeficientas yra mažiausiai 10, laikoma pakankama, kad nereikėtų tolesnių tyrimų. Pageidautina, kad toks tolerancijos bandymas būtų atliekamas su paskirties gyvūnais ar gyvūnų kategorijomis per visą produkcijos laikotarpį, nors dažniausiai pakanka vieno mėnesio trukmės bandymo. Įvertinami klinikiniai požymiai ir kiti parametrai, nustatantys poveikį paskirties gyvūnų sveikatai. Į tyrimus įtraukiama ir neigiama kontrolinė grupė, šeriama pašarais be antimikrobinių medžiagų, augimo stimuliatorių ar kitų vaistinių medžiagų. Priklausomai nuo priedo toksinių savybių gali prireikti aprašyti ir kitus parametrus, pažymint bet kokį neigiamą poveikį, nustatytą veiksmingumo tyrimais.
Jei priedas vartojamas veisiamiems gyvuliams, reikia ištirti galimą neigiamą poveikį patinų ir patelių pagrindinėms reprodukcinėms funkcijoms ar palikuonims;
27.2. visi mikrobiologinio saugumo tyrimai atliekami naudojant didžiausią siūlomą dozę:
27.2.1. jei aktyvioji medžiaga pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, nustatoma tam tikrų patogeninių ir nepatogeninių, endogeninių ir egzogeninių bakterijų minimali inhibitorinė koncentracija (MIK) pagal standartizuotas procedūras, taip pat pateikiamas bakterijų atsparumo priedui lauko sąlygomis stebėsenos planas;
27.2.2. nustatant priedo gebėjimą sukelti kryžminį atsparumą tam tikromis antimikrobinėms medžiagoms ir skatinti atsparių bakterijų padermių vystymąsi paskirties gyvūnuose. Tyrinėjamas genetinis atsparumo perdavimo mechanizmas;
27.3. medžiagų apykaitos ir priedo likučių tyrimai:
27.3.1. atliekami turint tikslą nustatyti aktyviosios medžiagos apykaitos kelią toksikologiniam įvertinimui, nustatyti likučius ir jų kinetiką valgomuose audiniuose ir produktuose (piene, kiaušiniuose), identifikuoti išskirtas medžiagas, įvertinant jų poveikį aplinkai.
Kartais, kai priedai gaunami fermentacijos būdu, gali prireikti atlikti papildomus kitų medžiagų, gautų ar įmaišytų fermentacijos proceso metu, tyrimus. Priedo aktyviųjų sudedamųjų dalių toksinis poveikis patvirtintų šią aplinkybę;
27.3.2. atliekami planuojant ir projektuojant farmakokinetikos bandymus, kurie grindžiami paskirties populiacijos anatomine, fiziologine (amžius, tipas, lytis), zootechnine kategorija ir aplinkos ypatybėmis. Kai reikia, atsižvelgiama į žarnyno bei prieskrandžių mikrofloros, enterohepatinės apykaitos ar apykaitos storojoje žarnoje poveikį. Tyrimams naudojama dozė yra tokia, kaip ir skirta vartoti, o jei reikia, gali būti didinama. Aktyvioji medžiaga (įskaitant ir žymėtąją) įterpiama į pašarą, nebent tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Reikalingi šie tyrimai:
27.3.2.1. medžiagų apykaitos pusiausvyra ir dinamika plazmoje ir kraujyje po vienkartinės dozės sudavimo, norint įvertinti absorbcijos greitį ir absorbuotą kiekį, pasiskirstymą ir ekskreciją (šlapimas, ekskrementai, žiaunų išskyros, tulžis, iškvėptas oras, pienas ar kiaušiniai);
27.3.1.2. pagrindinių metabolitų (> 10 %) nustatymas išskyrose, nebent ir mažiau svarbūs (< 10 %) metabolitai gali būti toksiški;
27.3.4. priedo likučių tyrimai:
27.3.4.1. likučių (pirminis junginys, metabolitai, skilimo produktai, surištieji likučiai(1)), kurie sudaro daugiau nei 10 proc. visų likučių (išskyrus atvejus, kai šalutiniai metabolitai gali būti toksiški (1)), nustatymas valgomuosiuose audiniuose ir produktuose (piene, kiaušiniuose), nusistovėjus medžiagų apykaitos pusiausvyrai, pvz., po daugkartinio žymėtosios medžiagos sudavimo, taip pat žymėtojo likučio ir visų likučių santykio nustatymas;
27.3.4.2. likučių kinetikos audiniuose (įskaitant pieną ir kiaušinius) tyrimai išsiskyrimo metu, pasiekus stabilią būseną ir naudojant didžiausią siūlomą dozę, medžiagų apykaitos pobūdis, paskirties audinio(2) ir žymėtojo likučio nustatymas;
27.3.4.3. žymėtojo likučio pašalinimo iš paskirties audinio tyrimai (jei reikia, įskaitant pieną ir kiaušinius), kai priedo vartojimas nutraukiamas, esant pakartotiniam priedo sudavimui siūlomomis naudojimo sąlygomis tokia doze, kad būtų pasiekta stabili pusiausvyra bei pagal DLK būtų nustatytas karencijos laikas;
27.3.4.4. priedo karencijos laikas negali būti trumpesnis negu laikas, kurio reikia žymėtojo likučio, nustatyto paskirties audinyje, koncentracijai sumažėti iki DLK lygio (patikimumo riba – 95 %). Laiko intervalai pasirenkami pagal aktyviosios medžiagos ir jos metabolitų išsiskyrimo stadijas. Kiekvienam laiko intervalui priklausomai nuo gyvūnų rūšies (dydžio, genetinės įvairovės) tiriami mažiausiai keturi gyvūnai(3).
PASTABOS:
(1) Surištieji likučiai atitinka priedo likučių audiniuose frakciją, kurios negalima išskirti naudojant fizines, chemines ar biologines priemones. Jie susidaro iš junginių, turinčių ląstelės makromolekules, metabolitų kovalentinių jungčių.
(2) Paskirties audinys – valgomasis audinys, pasirinktas bendram likučių kiekiui paskirties gyvūno organizme nustatyti.
(3) Karencijos laikui nustatyti kiekvienoje skerdykloje ar tam tikru laiko intervalu pasirenkamas minimalus sveikų gyvūnų skaičius:
karvės laktacijos metu – aštuonios, įskaitant antros ar tolesnių laktacijų karves (keturios labai produktyvios karvės ankstyvuoju laktacijos metu ir keturios neproduktyvios karvės vėlyvuoju laktacijos metu),
kiti stambūs gyvūnai – keturi per vieną atrankinį laikotarpį,
naminiai paukščiai – šeši per vieną atrankinį laikotarpį,
dedeklės – dešimt kiaušinių per vieną atrankinį laikotarpį,
žuvys – dešimt per vieną atrankinį laikotarpį.
28. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais atliekami naudojant aktyviąją medžiagą, pripažintais tarptautiniais standartiniais tyrimo metodais (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniai nurodymai) arba pagal Pašarinių medžiagų fizikocheminių, toksinių ir ekotoksinių savybių nustatymo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 482. Jei nepakanka tyrimų su laboratoriniais gyvūnais, gali būti atlikti papildomi metabolitų, susidarančių paskirties gyvūnų organizme, tyrimai. Jei yra duomenų dėl aktyviosios medžiagos poveikio žmogui, sprendžiama, kokius papildomus tyrimus atlikti.
28.1. Ūminio toksinio poveikio tyrimai:
28.1.1. priedo ūminio oralinio toksinio poveikio tyrimai atliekami mažiausiai su dviem žinduolių rūšimis. Viena laboratorinių gyvūnų rūšis gali būti pakeista paskirties gyvūnais. Tikslios mirtinos dozės (LD50) nustatyti nebūtina, paprastai pakanka nustatyti vidutinę minimalią mirtiną dozę. Norint sumažinti tiriamų gyvūnų skaičių ir kančias, maksimali dozė neturėtų viršyti 2000 mg/kg kūno masės, taip pat rekomenduojami alternatyvūs metodai (tolerancijos testas, fiksuotos dozės metodas, ūmaus toksinio poveikio klasės metodas);
28.1.2. įvertinant pavojų darbininkams atliekami tam tikri galutinio produkto tyrimai (aktyvioji medžiaga plius užpildas ta forma, kuria ketinama produktą pardavinėti). Atliekami odos, gleivinių (pvz., akies) dirginimo tyrimai. Taip pat įvertinama alerginių reakcijų, odos įjautrinimo galimybė. Jei produktas turi savybę dulkėti ir jei tas dulkes galima įkvėpti su oru, atliekami ūminio inhaliacinio toksinio poveikio tyrimai.
28.2. Genotoksiškumo, tarp jų ir mutageniškumo, tyrimai:
28.2.1. norint identifikuoti aktyviąsias medžiagas ir, jei reikia, jų skilimo bei irimo produktus, pasižyminčius mutageninėmis ir genotoksinėmis savybėmis, atliekami mažiausiai 3 skirtingi genotoksiškumo tyrimai. Bandymas sudaromas iš prokariotinės ir eukariotinės sistemų tyrimų, naudojant žinduolių in vitro ir in vivo tyrimų sistemas. Jei reikia, tyrimai turėtų būti atlikti aktyvinant ir neaktyvinant žinduolių medžiagų apykaitą;
28.2.2. nurodomos tyrimų pasirinkimo priežastys, jų patikimumas vertinant genotoksiškumo poveikį skirtingiems genetiniams taškams genuose, chromosomose ir genome. Priklausomai nuo tyrimų rezultatų ir medžiagos bendro toksiškumo pobūdžio bei panaudojimo gali būti skiriami papildomi tyrimai. Tyrimai atliekami pagal nustatytas ir naujausias patvirtintas procedūras. Kai tiriami kaulų čiulpai ir gaunami neigiami rezultatai, pateikiami įrodymai, kad ląstelės buvo paveiktos tiriamąja medžiaga.
28.3. Pusiau lėtinio (90 dienų) oralinio toksinio poveikio tyrimai:
28.3.1. tyrimas turi vykti mažiausiai 90 dienų. Priedų, skirtų produkcijos gyvūnams, tyrimai atliekami su dviem gyvūnų rūšimis, iš kurių viena – ne graužikai, ja gali būti paskirties gyvūnai. Priedams, kurie skirti ne produkcijos gyvūnams, pakanka tyrimų su paskirties gyvūnais: kad būtų nustatyta toksiška dozė, aktyvioji medžiaga sušeriama mažiausiai tris kartus didesne doze negu kontrolinei grupei;
28.4. Lėtinio oralinio toksinio poveikio tyrimas, į kurį gali įeiti ir kancerogeniškumo tyrimas, atliekamas mažiausiai su viena graužikų rūšimi. Kancerogeniškumo tyrimo nereikia, jei aktyvioji medžiaga ir jos metabolitai: pasižymi pastoviais neigiamais rezultatais tiriant genotoksiškumą; struktūriškai nesusiję su žinomais kancerogenais; nepasižymi poveikiu, nurodančiu (pre)neoplazijos galimybę tiriant lėtinį toksiškumą.
28.5. Reprodukcinio toksinio poveikio tyrimai, įskaitant teratogeniškumą:
28.5.1. dviejų kartų reprodukcinio toksinio poveikio tyrimas:
28.5.1.1. reprodukcinių funkcijų tyrimai atliekami mažiausiai su dviem dukterinėmis kartomis (F1, F2) ir gali būti sujungti su teratogeniškumo tyrimu. Tiriamoji medžiaga skiriama patinams ir patelėms tam tikru laiku prieš poravimąsi. Medžiaga skiriama iki antrosios kartos F2 atjunkymo;
28.6. Medžiagų apykaitos ir pasiskirstymo tyrimų metu atliekami absorbcijos, pasiskirstymo kūno skysčiuose ir audiniuose, išskyrimo būdų tyrimai. Medžiagų apykaitos tyrimas, taip pat ir metabolitų pusiausvyros bei pagrindinių metabolitų šlapime ir ekskrementuose nustatymas atliekamas su abiejų lyčių, tos pačios veislės, kuri buvo naudojama toksikologiniams tyrimams, gyvūnais. Viena žymėtosios molekulės dozė (žr. 27.3) skiriama nusistovėjus būsenos pusiausvyrai, kuri pasiekiama naudojant nežymėtąjį junginį doze, panašia į didžiausią siūlomą paskirties gyvūnams.
28.7. Likučių bioprieinamumas. Rizika vartotojams dėl tam tikrų likučių (būtent – su surištųjų likučių) buvimo gyvūniniuose produktuose, įvertinama atliekant likučių bioprieinamumo tyrimą. Tyrimas pagrįstas likučių bioprieinamumo nustatymu, naudojant tinkamus laboratorinius gyvūnus ir pripažintus tyrimo metodus.
28.8. Kiti specifiniai toksikologiniai ir farmakologiniai tyrimai – tolesni tyrimai, teikiantys papildomos informacijos, kuri gali būti naudinga vertinant aktyviosios medžiagos ir jos likučių saugumą, turėtų būti atliekami, jei tam yra pagrindo.
28.9. Nepastebimo poveikio ribos (toliau – NPR) nustatymas:
28.9.1. nustatant NPR turėtų būti naudojami visi paminėtųjų tyrimų rezultatai kartu su viešai paskelbtais duomenimis (taip pat ir bet kuria informacija apie aktyviosios medžiagos poveikį žmogui) ir, jei reikia, informacija apie artimai susijusias chemines struktūras. NPR išreiškiama mg/kg kūno masės per dieną. Turėtų būti pasirinkta mažiausia NPR;
28.9.2. NPR, naudojama leistinai paros dozei (toliau – LPD) apskaičiuoti, pasirenkama toksikologinio ir farmakologinio poveikio pagrindu. Kai kurių priedų, pvz., antibakterinių, LPD geriau nustatyti pagal poveikį žmonių žarnyno mikroflorai. Kai nėra tarptautiniu mastu pripažintų ir patvirtintų metodų aprašant žarnyno mikroflorą, labiau tiktų poveikio atrinktoms jautrioms žmonių žarnyno bakterijų padermėms tyrimas.
29. Rizikos žmonėms, vartojantiems gyvūninę produkciją, įvertinimas:
29.1. siūloma priedo leistina paros dozė (LPD), išreikšta priedo ar su juo susijusios medžiagos miligramais vienam asmeniui per dieną, gaunama dalijant NPR mg/kg kūno masės iš tam tikro saugumo koeficiento ir padauginus iš vidutinės žmogaus kūno masės – 60 kg. Ši NPR, išreikšta mg/kg kūno masės per dieną, gali būti atrinkta naudojantis toksikologiniais ir farmakologiniais duomenimis. Kai kuriais atvejais LPD, pagrįsta mikrobiologinėmis savybėmis, gali būti svarbesnė. Pasirinkimas priklauso nuo to, kuri savybė svarbesnė įvertinant žalą vartotojų sveikatai:
29.1.1. saugumo koeficientas nustatant konkretaus priedo LPD turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į:
biologinio poveikio, naudojamo nustatant NPR, pobūdį,
poveikio žmogui svarbą ir grįžtamumą,
duomenų, naudojamų NPR nustatyti, kategoriją ir kokybę,
bet kokias žinias apie likučių sudėtinių dalių poveikį;
29.1.2. apskaičiuojant LPD, saugumo koeficientas paprastai būna ne mažesnis kaip 100 (koeficientas 10 – potencialioms variacijoms tarp rūšių, kitas koeficientas 10 – galimiems skirtumams tarp individualių žmonių). Kai yra duomenų apie aktyviosios medžiagos poveikį žmonėms, gali būti naudojamas ir mažesnis saugumo koeficientas;
29.2. Didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) apskaičiavimas:
29.2.1. apskaičiuojant DLK tariama, kad valgomųjų audinių, pieno ir kiaušinių produktų vartojimas yra pagrindinis potencialaus poveikio žmonėms šaltinis. Kitais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į kitus šaltinius.
29.2.2. kai medžiagos naudojamos ne tik kaip pašarų priedai, jų apskaičiuota DLK turėtų būti vienoda. Gali būti pavienių atvejų, kai griežtai moksliniu pagrindu apskaičiuojama skirtinga DLK kiekvienam naudojimo atvejui – kai medžiagos sudavimo būdas, kiekis, dozavimo dažnumas ir trukmė skiriasi nuo sąlygų naudojant ją kaip pašarų priedą ir kai yra įrodymų, kad kinetika ir/ar medžiagų apykaita pasireiškia skirtingo pobūdžio likučiais. Tokiomis aplinkybėmis tikimasi, kad bus taikoma mažesnė DLK;
29.2.3. DLK nustatyti apibrėžiama vaistinės medžiagos, kurios pagalba nustatomi likučiai audiniuose, cheminė prigimtis. Ji vadinama žymėtuoju likučiu. Šių likučių sudedamosios dalys nebūtinai turi pasižymėti toksinėmis savybėmis, bet žymėtieji likučiai pasirenkami taip, kad parodytų visus likučius. Žymėtųjų likučių ir bendras likučių santykis susijęs su LPD (pvz., žymėtųjų likučių ir bendrų radioaktyviųjų likučių santykis, žymėtųjų likučių ir biologiškai aktyvių likučių santykis) nustatomas kiekvieną kartą, kai atliekami likučių pasišalinimo tyrimai. Labai svarbu nustatyti šį santykį, kai detalizuojama DLK, kuri nustatoma pasirenkant tinkamą žymėtųjų likučių analizės metodą;
29.2.4. nustatant DLK (išreikštą gramais žymėtojo likučio vienam kilogramui valgomojo drėgno audinio ar produkto) LPD pagrindu, turėtų būti taikomos šios žmogaus dienos maisto suvartojimo normos:
|
|
Žinduolių mėsa |
Paukščių mėsa |
Žuvys |
| Raumenys |
300 g |
300 g |
300 g (*) |
| Kepenys |
100 g |
100 g |
|
| Inkstai |
50 g |
10 g |
|
| Riebalai |
50 g (**) |
90 g (***) |
|
| + Pienas |
1500 g |
|
|
| + Kiaušiniai |
|
100 g |
|
|
|
|
|
|
| (*) Raumenys ir oda įprastu santykiu. (**) Kiaulėms 50 g riebalų ir odos įprastu santykiu. (***) Riebalai ir oda įprastu santykiu |
|||
29.2.5. individuali DLK skirtinguose audiniuose turėtų atspindėti likučių pasišalinimo iš pačių produkcijos gyvūnų audinių kinetiką. Analitinis kiekybinis metodas DLK ribai nustatyti turi pasižymėti žemesne nei DLK riba (žr. 19.6.3);
29.2.6. jei audiniuose ir produktuose gali likti medžiagos likučių, DLK turi būti tokia, kad bendras gautas per dieną (1) toksinių likučių (ar mikrobų) kiekis būtų mažesnis nei nurodyta LPD lentelėje;
29.2.7. DLK nustatoma tik įvertinus bet kurio kito potencialaus likučių šaltinio poveikį vartotojams;
29.2.8. kai kurių priedų likučių piene, kiaušiniuose ar mėsoje gali būti mažiau nei DLK, bet tai gali daryti neigiamos įtakos maisto kokybei tam tikrose maisto perdirbimo procedūrose, pvz., naudojant pieną sūrių gamybai. Tokių priedų, be DLK, reikia papildomai įvertinti didžiausią likučių koncentraciją, neturinčią įtakos maisto produktų gamybai;
29.2.9. DLK rodiklio nereikalaujama jei:
nėra likučių bioprieinamumo ir žalingo poveikio žmonių žarnynui bei žarnyno mikroflorai,
priedas visiškai suskyla į maistines arba nekenksmingas medžiagas paskirties gyvūnų organizme,
atliekant tyrimus su gyvūnais dėl mažo toksiškumo, nenurodyta LPD,
priedas naudojamas tik naminių gyvūnėlių ėdesiui ruošti,
medžiaga yra registruota kaip maisto priedas (2) (nustatyti DLK nebūtina), jei žymėtasis likutis yra pirminė medžiaga ir sudaro tik nežymią maisto priedo LPD dalį.
29.3. Siūlomas priedo karencijos laikas – tai laikas, per kurį po priedo vartojimo nutraukimo, jo likučių koncentracija sumažėja daugiau nei DLK (patikimumo riba – 95 %). Jis nustatomas remiantis DLK. Nustatant karencijos laiką tam tikras valgomasis audinys gali būti laikomas atitinkančiu kitus audinius ir dažnai vadinamas paskirties audiniu.
PASTABOS:
(1) Siūlomas skaičiavimas (500 g mėsos bandinį sudaryti iš 300 g raumenų, 100 g kepenų, 50 g inkstų, 50 g riebalų; arba 500 g paukštienos bandinį sudaryti iš 300 g raumenų, 100 g kepenų, 10 g inkstų, 90 g riebalų; arba 300 g žuvies + 1500 g pieno + 100 g kiaušinių).
(2) *Pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB.
30. Rizikos dirbantiems su priedu žmonėms įvertinimas. Darbininkai dažniausiai patiria poveikį įkvėpę arba prisilietę prie priedo, pvz., liesdami ar maišydami priedus. Pateikiama papildoma informacija apie elgesį su medžiagomis bei įvertinama rizika darbininkams.
Gamybos įmonių patirtis dažnai yra labai svarbus informacijos šaltinis įvertinant priedo poveikio riziką darbininkams tiek įkvėpus, tiek prisilietus. Tai pasakytina apie miltelių pavidalo priedus, pašarus su priedais ir į gyvūnų išskyras, kurios gali pavirsti milteliais, taip pat į pašarų priedus, kurie turi alergizuojančių savybių.
30.1. Toksinio pavojaus darbininkams įvertinimas:
30.1.1. poveikis kvėpavimo sistemai. Pateikiami įrodymai, kad priedo dulkės, pakilusios į orą, neturi žalingo poveikio darbininkų sveikatai. Jei reikia, šie įrodymai turi būti pagrįsti tyrimais su laboratoriniais gyvūnais, spausdintais epidemiologinių tyrimų duomenimis, paties pareiškėjo atliktų tyrimų duomenis ir/ar kvėpavimo sistemos dirginimo bei jautrumo tyrimais;
30.1.2. poveikis akims ir odai. Kai įmanoma, pagal žinomas situacijas su žmonėmis pateikiami tiesioginiai įrodymai, kad priedas neturi dirginimo ir/ar alerginių savybių. Ši informacija turėtų būti papildyta patvirtintais odos ir akių dirginimo bei alerginio poveikio tyrimų su gyvūnais rezultatais;
30.1.3. sisteminis toksinis poveikis. Kad priedas atitiktų saugos reikalavimus, pateikiami toksinio poveikio duomenys (įskaitant kartotinės dozės toksiškumo, mutageniškumo, kancerogeniškumo ir reprodukcijos tyrimus). Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai darbininkai tiesiogiai liečiasi su priedu oda ir/ar įkvėpdami, šie duomenys naudojami įvertinant ir kitus darbininkų saugos aspektus.
30.2. Toksinio pavojaus kiekybinis įvertinimas. Pateikiama informacija apie žalingą priedo poveikį jam patekus į organizmą įvairiais keliais – įkvepiant, per odą ar nurijus. Ši informacija, jei įmanoma, įvertinama kiekybiškai (tipiška pakylančių dulkių koncentracija, odos užteršimas ar priedo nurijimas). Jei kiekybinis įvertinimas neįmanomas, pateikiama pakankamai duomenų, kad žalingą poveikį būtų galima tam tikru būdu įvertinti.
30.3. Priemonės poveikiui kontroliuoti. Pagal informaciją, gautą tiriant toksinį bei kitokį žalingą poveikį ir taikant tinkamas pagal esamas sąlygas priemones poveikiui kontroliuoti, daromos išvados apie riziką (sisteminę, toksinę, dirginimo ar alerginę) vartotojų sveikatai. Kai rizika yra per didelė, imamasi apsauginių priemonių poveikiui kontroliuoti arba pašalinti. Siekiant išvengti rizikos keičiama produkto sudėtis, gamybos procesai arba naudojimas ir/ar išvalymas. Asmeninės apsaugos priemonės turėtų būti taikomas blogiausiu atveju, kai yra įdiegtos kontrolės priemonės, tačiau rizika išlieka.
31. Rizikos aplinkai įvertinimas. Priedų poveikis aplinkai svarbus, nes paprastai priedai skiriami ilgą laiką (kartais visą gyvenimą) didelėms gyvūnų grupėms, o daugelis priedų yra sunkiai absorbuojami ir nepakitę išskiriami į aplinką dideliais kiekiais. Nežiūrint į tai, daugeliu atvejų rizikos įvertinimas aplinkai gali būti ribotas. Pašarų priedų poveikį aplinkai reikėtų nustatinėti palaipsniui. Pirmiausia (I etapas) nustatomi priedai, kurių nereikia toliau tirti. Kitų priedų antrame tyrimų etape (IIA etapas) nustatoma, ar reikia tolesnių tyrimų (IIB etapas). Jei reikia, tyrimai atliekami pagal Pašarinių medžiagų fizikocheminių, toksinių ir ekotoksinių savybių nustatymo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 482.
31.1. Įvertinimas I etape:
31.1.1. I etape nustatoma, ar pašarų priedas bei jo metabolitai pasižymi dideliu poveikiu aplinkai, naudojantis duomenimis, kurie buvo gauti atliekant tyrimus kitais tikslais;
31.1.2. II vertinimo etapo nereikia, jei:
31.1.2.1. priedo cheminė sudėtis, biologinis poveikis ir naudojimo būdas leidžia spręsti, kad priedo poveikis aplinkai bus nereikšmingas: pvz., kai išskyrose priedo ir/ar jo pagrindinių metabolitų daugiau nei 20 proc. visų likučių yra fiziologiškai natūralios medžiagos (pvz., vitaminai, mineralinės medžiagos), kurios nepakeis koncentracijos aplinkoje, nebent yra pagrįstų priežasčių susirūpinti (pvz., dėl vario), arba priedai skirti ne produkcijos gyvūnams (išskyrus arklius);
31.1.3. priedo koncentracija dirvožemyje gali padidėti, kai su gyvūnų ekskrementais intensyviai išsiskiria pagrindinių likučių sudedamosios dalys (priedas ir/ar pagrindiniai jo metabolitai). NKA nustatoma kiekvienos pagrindinės likučio sudedamosios dalies mėšle ir kiekvienoje įtartinoje vietoje. Tolesnių tyrimų nereikia, jei sausumoje pagrindinių likučių sudedamųjų dalių suma neviršija 100 µg/kg arba šie likučiai gyvūnų išskyrose yra suskilę (skilimo laikas SL 50< 30 dienų) į natūralius darinius arba jų koncentracija mažesnė nei 100 µg/kg, arba jei dirvos NKA (5 cm gylyje) yra mažesnė nei 1 µg/kg;
31.1.4. priedo koncentracija vandenyje gali padidėti dėl tiesioginio pašarų arba išskyrų, turinčių priedo ir jo metabolitų, patekimo į vandens telkinius arba kai jie prasiskverbia iš išskyrų arba dirvos į gruntinį vandenį. Jei nustatyta NKA vandens telkiniams ar gruntiniam vandeniui mažesnė nei 0.1 µg/l, IIA etapo įvertinimas dėl priedo poveikio aplinkos vandeniui nereikalingas;
31.2. Įvertinimas II etape susideda iš dviejų dalių: IIA ir IIB etapų, kuriuose įvertinamas priedo ir/ar jo pagrindinių metabolitų bioakumuliacinis potencialas ir įtaka numatomoms saugumo riboms. Bioakumuliacijos tikimybė nėra didelė, jei Kow (pasiskirstymo koeficientas) yra < 3. Jei negalima nustatyti saugumo ribų, tuomet reikalingi IIB etapo tyrimai:
31.2.1. IIA etapas.
31.2.1.1. Nustatyti riziką aplinkai:
tobulinant NKA apskaičiavimą;
nustatant ryšį tam tikroje aplinkos teritorijoje tarp žalingo poveikio, priedo ir/ar pagrindinių metabolitų ir trumpalaikio neigiamo poveikio gyvūnams bei augalų rūšims;
naudojant šiuos duomenis nustatyti numatomą poveikio nesukeliančios koncentracijos (NPNK) dydį;
PAŠARŲ PRIEDŲ RIZIKOS APLINKAI ĮVERTINIMO SCHEMA
31.2.1.2. Nustatančios riziką procedūros:
31.2.1.2.1. šiame etape tobulinamas kiekvienos tiriamos aplinkos dalies NKA nustatymas, kurį apskaičiuojant būtina atsižvelgti į: priedo ir/ar jo pagrindinių metabolitų koncentraciją mėšle po priedo sudavimo gyvuliams siūlomomis dozėmis (šiame apskaičiavime turi atsispindėti išskyrų kiekis ir priedo vartojimo dažnumas); galimą išskirto priedo ar jo metabolitų praskiedimą perdirbant ir sandėliuojant mėšlą, prieš juo tręšiant žemę; priedo ir jo metabolitų adsorbciją/readsorbciją dirvoje, likučių išlikimą dirvoje (DT50 ir DT90), nuosėdas vandenyje bei kitus veiksnius, tokius kaip fotolizė, hidrolizė, garavimas, skilimas dirvoje ar nusėdimas vandenyje, praskiedimas ariant žemę ir t. t.;
31.2.1.2.2. tam tikrų aplinkos zonų didžiausiai NKA, gautai pagal šiuos skaičiavimus, taikomas rizikos įvertinimo IIA etapas. Jei pastovi priedo koncentracija dirvoje yra didelė (DT90 > 1 metai) ir viršija 10 g/kg dirvos, gali būti reikalingas rizikos įvertinimo IIB etapas, kuriame nustatomi kiekiai, keliantys reikšmingą trumpalaikį neigiamą poveikį įvairiems aplinkos (dirvožemio, vandens) trofiniams lygiams. Šie tyrimai atliekami vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patvirtintu Cheminių tyrimų vadovu ar kitais moksliškai pagrįstais šaltiniais. Į sausumos aplinkos tyrimus įeina: toksiškumas sliekams (50 % mirtina koncentracija, LK50 vertė), fitotoksiškumas (50 % efektyvi koncentracija, EK50 vertė) sausumos augalams, poveikis dirvos mikroorganizmams (pvz., metano susidarymo ir azoto sujungimo EK50);
31.2.1.2.3. vandens aplinkos tyrimai: žuvų – 96 valandų LK50; Daphnia magna – 48 valandų EK50 tyrimai; dumblių – LK50 ir sedimentinių organizmų toksiškumo tyrimai;
31.2.1.2.4. NPNK apskaičiuojama kiekvienai aplinkos daliai. Paprastai tai daroma mažiausią neigiamo poveikio dydį, gautą ekotoksiškumo tyrimų metu (pvz., rezultatą, gautą tiriant jautriausias rūšis), dalijant iš saugumo koeficiento (mažiausiai 100), priklausančio nuo naudoto indikatoriaus ir tirtų rūšių skaičiaus;
31.2.1.2.5. apskaičiuoti NKA ir NPNK dydžiai sulyginami. Priimtinas NKA ir NPNK santykis priklauso nuo tyrimo, naudoto nustatyti NPNK, rezultato. Paprastai jis būna tarp 1 ir 0,1. Jei nustatomas žymiai mažesnis santykis, tolesni ekotoksiškumo tyrimai nereikalingi, nebent yra bioakumuliacijos galimybė. Jei nustatomas didesnis santykis, reikalingi IIB etapo tyrimai;
31.2.2. IIB etapas (išsamesni toksinio poveikio tyrimai):
31.2.2.1. priedai, po IIA etapo tyrimų keliantys abejonių dėl jų poveikio aplinkai, išsamiai ištiriami dėl poveikio biologinėms rūšims. Tolesniais tyrimais nustatomas lėtinis ir specifinis poveikis gyvūnams, augalams ir mikroorganizmams. Gali būti, kad IIA etape nustatyta NKA per didelė. Tam įrodyti gali reikėti ištirti aplinkos koncentraciją ir priedo ir/ar jo pagrindinių metabolitų išlikimą lauko sąlygomis;
31.2.2.2. taikomi papildomi ekotoksiškumo tyrimai. Šie tyrimai pasirenkami kruopščiai (atkreipiant dėmesį į poveikį gyvūnams, augalams ir aplinkai), kad atitiktų tą situaciją, kurioje priedas ir/ar jo metabolitai gali būti išskirti ir paskirstyti aplinkoje;
31.2.2.3. į poveikio sausumai tyrimus įeina subletalinio poveikio sliekams tyrimai, tolesni poveikio dirvos mikroflorai tyrimai, ekonomiškai svarbių augalų rūšių fitotoksiškumo tyrimai, ganyklų bestuburių, įskaitant vabzdžius, ir laukinių paukščių tyrimai. NB: atskiras toksiškumo žinduoliams tyrimas nebūtinas, nes jis tiriamas nustatant LPD;
31.2.2.4. į poveikio vandens aplinkai tyrimus įeina lėtinio toksinio poveikio jautriausiems vandens organizmams tyrimai, nustatyti IIA etape, pvz., žuvų ankstyvos gyvenimo stadijos tyrimai, Daphnia reproduktyvumo tyrimas, 72 valandų dumblių tyrimai ir bioakumuliacijos tyrimai, o jei negalima nustatyti tinkamos saugumo ribos tarp NKA ir NPNK dydžių, nurodomos efektyvios priemonės, sušvelninančios neigiamą poveikį aplinkai.
VIII. SĄRANKOS MONOGRAFIJA
32. Sąrankos monografija:
32.3. Priedo fizikocheminės ir technologinės savybės pateikiamos pagal šių taisyklių 19.3.1 ir 19.3.2 punktus ir biologinės savybės.
32.4. Kontrolės metodų, taikytų šių taisyklių pagal 19.4 punktą nurodytoms savybėms nustatyti, aprašymas:
32.4.1. aktyviosios medžiagos žymėtojo likučio gyvūnų audiniuose ir gyvūniniuose produktuose kokybinių ir kiekybinių analizės metodų aprašymas;
32.4.2. jei minėtieji metodai buvo viešai skelbti, pridedamos spaudinių su literatūros nuorodomis kopijos;
32.5. Biologinės priedo savybės:
32.5.1. profilaktinės kokcidiostatikų ir kitų vaistinių medžiagų poveikis (pvz., sergamumo procentas, mirtingumas, oocistų skaičius ir pažeidimo laipsnis);
32.5.2. kitų nei 20.2.1 punkto zootechninių priedų poveikis pašarų suvartojimui, priesvoriui, pašarų veiksmingumui, produkcijos kokybei, išeigai ir bet kurioms kitoms savybėms, naudingoms gyvūnams, aplinkai, gamintojams ar vartotojams;
32.6. Kiekybinis ir kokybinis priedo likučių (jei yra) buvimas audiniuose, gyvūniniuose produktuose ir numatomas priedo naudojimas.
IX. DOKUMENTO FORMA TAPATUMUI NUSTATYTI
33. Priedo apibūdinimas:
33.1. Priedo tapatumas:
33.2. Aktyviosios medžiagos apibūdinimas:
33.2.1. bendrasis pavadinimas, cheminis pavadinimas pagal IUPAC, Chemijos abstraktų tarnybos numeris (CAS);
33.3. Fizikocheminės, technologinės ir biologinės savybės:
33.4. Vartojimo sąlygos:
33.5. Asmens, atsakingo už priedo judėjimą rinkoje, duomenys:
33.6. Gamintojo duomenys:
X. PAŠARŲ PRIEDO REGISTRAVIMAS
34. Priedo, kurio registracija priskiriama asmeniui, atsakingam už priedo judėjimą rinkoje, registracijos pratęsimas:
34.1. parengiama atnaujinta sąranka ir monografija, pateikiant informaciją apie visus priedo registracijos pakeitimus, įvykusius po registracijos arba paskutinio atnaujinimo. Taip pat pateikiama informacija apie tokio priedo registraciją pasauliniu mastu bei apie priedo realizavimo mastą;
34.2. pateikiami įrodymai, kad aktyvioji medžiaga ir priedo tapatumas po paskutinės registracijos ar atnaujinimo nepasikeitė, nepakito sudėtis, grynumas ir veiksmingumas, nurodant visus gamybos proceso pakeitimus bei tai, kad registracijos atnaujinimo metu priedas tebėra toks pat veiksmingas;
34.3. turi būti nustatytas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, tyrimus atliekant lauko sąlygomis fermose, kuriose priedas buvo reguliariai naudojamas ilgą laiką (paprastosios žarnyno bakterijos naudojamos kaip tiriamieji organizmai, įskaitant endogeninius ir egzogeninius gram teigiamus ir gram neigiamus organizmus).
Jei tyrimai rodo pasikeitusį atsparumą lyginant su pirminiais duomenimis, atspari bakterija tiriama kryžminio atsparumo tam tikroms antimikrobinėms medžiagoms, kurios buvo naudojamos gydant infekcines žmonių ir gyvulių ligas, atžvilgiu, atkreipiant dėmesį į antimikrobines medžiagas, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir priedas, tačiau turi būti tiriamos ir kitos antimikrobinių medžiagų grupės, pateikiant stebėsenos rezultatus;
34.4. pateikiami įrodymai, kad priedas tebėra saugus, informacija apie neigiamą poveikį, nurodant nenumatyto poveikio atvejus paskirties gyvūnams, vartotojams, asmenims, dirbantiems su grynu priedu, premiksu ar pašaru, ir aplinkai patvirtintomis priedo naudojimo sąlygomis. Taip pateikiama:
34.4.1. informacija apie neigiamo poveikio kilmę, paveiktų tiriamų gyvūnų skaičių, pasekmes, naudojimo sąlygas, neigiamo poveikio priežasčių įvertinimą, anksčiau nenustatytas sąveikas ir kryžminius užteršimus;
35. Jei šių taisyklių 34 punkto nurodyta informacija nepateikiama, nurodomos nepateikimo priežastys.
36. Pareiškimo pateikimas registruoti priedą, kai pareiškėjas remiasi anksčiau registruoto priedo (kurio registracija priskiriama asmeniui, atsakingam už priedo judėjimą rinkoje) sąranka:
36.1. priedas pripažįstamas tapačiu, jei kokybinė ir kiekybinė jo sudėtis bei aktyviųjų ir neaktyviųjų sudėtinių dalių grynumas iš esmės yra panašus, o pagaminimo būdas ir naudojimo sąlygos tokios pat;
36.2. nebūtina kartoti priedų farmakologinių, toksikologinių ir veiksmingumo tyrimų, tačiau reikalingos ekspertų ataskaitos;
36.3. pateikiamas priedo apibūdinimas, tapatumas, naudojimo sąlygos ir kontrolės metodai bei monografija;
36.4. pateikiami duomenys, įrodantys, kad fizikocheminės priedo savybės iš esmės panašios į referentinio priedo;
36.5. pateikiami įrodymai, kad priedas tebėra toks pat veiksmingas, bei informacija, nurodyta šių taisyklių 34.3 ir 34.4 punktuose;