DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKTORIAUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŪLOS VANDENS TURIZMO MARŠRUTO NAUDOJIMO REGLAMENTO TVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 18 d. Nr. V1-25(1.4)

Marcinkonys

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419,

1. Tvirtinu Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos vandens turizmo maršruto naudojimo reglamentą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus 2006 m. balandžio mėn. 6 d. įsakymą Nr. 38 „Dėl Ūlos vandens turizmo maršruto naudojimo reglamento tvirtinimo“.

3. Pavedu įsakymo kontrolę vykdyti direktoriaus pavaduotojui Algirdui Leišiui.

 

 

L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS                                                         EUGENIJUS DROBELIS

______________

 


PATVIRTINTA

L. e. Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus

pareigas 2007 m. balandžio 18 d.

įsakymu Nr. V1-25 (1.4)

 

DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO ŪLOS VANDENS TURIZMO MARŠRUTO NAUDOJIMO REGLAMENTAS

 

I. TERITORIJOS APRAŠYMAS

 

Ūlos upė ir jos slėnis yra unikalūs Lietuvos kraštovaizdyje, pasižymintys išskirtinėmis geomorfologinėmis vertybėmis, savita augalija ir gyvūnija.

Ūlos upės ilgis – 84 km. Jos ištakos Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse. Nuo Dubičių iki Krokšlio upė teka kanalu. Netoli Rudnios Ūla prateka Ūlos ežerą. Žemiau Pauosupės kaimo upės slėnis palaipsniui išplatėja ir prieš Zervynas atsiranda durpinga šaltiniuota salpa. Nuo Zervynų Ūla pradeda graužtis per supustytą kopų ruožą. Praplaukus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiltą, prasideda gamtos paminklu paskelbti Mančiagirės skardžiai – raiškios upės kilpos, aukšti byrančio smėlio krantai. Tai viena iš gražiausių Ūlos atkarpų. Kairiajame upės krante, žemiau Mančiagirės kaimo, yra gamtos paminklas – šaltinis „Ūlos akis“. Tai nedidelis ovalinis ežerėlis, kurio dugne nuolat kunkuliuoja juodas „verdantis“ smėlis.

Ūlos upės atkarpa žemiau Rudnios yra įrašyta į Natura 2000 teritorijų sąrašą kaip ūdros ir mažosios nėgės buveinių apsaugai svarbi teritorija. Nuo Karaviškių iki Pauosupės upė teka per valstybinį Ūlos kraštovaizdžio draustinį, o žemiau Pauosupės prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos kraštovaizdžio draustinis. Kraštovaizdžio draustiniai yra įsteigti lankomiausiose Parko vietose, pasižyminčiose ne tik išskirtine gamtine verte, bet ir dideliu rekreaciniu potencialu, jie sudaro didžiausią Parko draustinių dalį. Čia taikomi gana griežti aplinkosauginiai reikalavimai, todėl neišvengiamai susikerta valstybės ir privačių subjektų interesai, ypač miško naudojimo, rekreacijos, žemės pirkimo bei pardavimo srityse. Todėl, siekiant suderinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos tikslus bei vietos gyventojų interesus, vandens turizmas Ūlos upe yra reglamentuojamas.

 

II. BENDROJI DALIS

 

2.1. Vandens turizmo maršruto Ūlos upėje reglamentas ir jo neatsiejama dalis – maršruto schema – yra skirti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojams ir turizmo paslaugų teikėjams.

2.2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419.

2.3. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 7 dalį: „Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą“. Įstatymu numatyta galimybė žemės savininkams ir valdytojams teikti žemės mokesčio ir kitas lengvatas. Atitinkamos nuostatos įteisintos ir Dzūkijos nacionalinio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 (2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 760 redakcija). Visos šios nuostatos teisės aktais numatytos tam, kad vietos gyventojai, susiduriantys su įvairiais veiklos apribojimais, turėtų galimybę plėtoti veiklą, atitinkančią saugomos teritorijos steigimo tikslus.

Remdamasi Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, Dzūkijos nacionalinio parko nuostatais ir rekomendavus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Parko direkcija sudarė sutartį su „Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacija“, pagal kurią asociacija, užtikrindama lygiateisį asmenų, teikiančių vandens turizmo paslaugas ir pageidaujančių dalyvauti šioje veikloje dalyvavimą, įpareigota vykdyti Ūlos vandens turizmo maršruto priežiūrą, tvarkymą ir leidimų platinimą.

 

III. TRASŲ IŠSIDĖSTYMAS

 

3.1. Vienos dienos maršrutai:

Zervynos–Trakiškiai, trukmė 6 val.

Įlipimo vieta – Zervynų kaimas.

Maršruto pabaiga – Trakiškių stovyklavietė.

Mančiagirė–Puvočiai, trukmė 6 val.

Įlipimo vieta – prie tilto kelyje Varėna-Marcinkonys.

Maršruto pabaiga – Puvočių stovyklavietė.

Trakiškiai–Puvočiai trukmė 3 val.

Įlipimo vieta – Trakiškių stovyklavietė.

Maršruto pabaiga – Puvočių stovyklavietė.

3.2. Dviejų dienų maršrutai:

Zervynos–Puvočiai, trukmė 8 val.

Įlipimo vieta – aikštelė prieš Zervynų kaimą.

Nakvynės vieta – Trakiškių arba Mardasavo stovyklavietės.

Maršruto pabaiga – Puvočių stovyklavietė.

 

IV. PLAUKIOJIMO ŪLA SĄLYGOS

 

4.1. Plaukioti Ūlos upe leidžiama tik bemotorinėmis irklinėmis valtimis, baidarėmis ir kanojomis nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.

4.2. Plaukti vandens turizmo priemonėmis Ūlos upe Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje galima tik įsigijus leidimą ir sumokėjus mokestį už Ūlos vandens turizmo maršruto rekreacinės įrangos paslaugas. Mokesčio dydis tvirtinamas atskiru Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymu. Už šias paslaugas mokestis neimamas iš vaikų iki 12 m. ir negalią turinčių asmenų.

4.3. Vandens turistai turi būti supažindinti su Ūlos upės turistinio maršruto aprašu, taip pat jiems turi būti įteikta maršruto schema su aprašymu.

4.4. Kurti laužus, statyti palapines galima tik tam skirtose vietose – įrengtose Pauosupės, Mančiagirės, Trakiškių, Mardasavo, Puvočių stovyklavietėse.

4.5. Plaukti leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulėtekio iki saulėlydžio).

4.6. Plaukimo metu draudžiama ardyti upės šlaitus, žaloti augmeniją ir gyvūniją, triukšmauti, šiukšlinti ar kitaip neigiamai veikti aplinką.

4.7. Surinktos lėšos už Ūlos vandens turizmo maršruto įrangos paslaugas naudojamos Ūlos vandens turizmo maršruto priežiūrai bei rekreacinės įrangos atnaujinimui, turizmo poveikio Ūlos slėniui ir kraštovaizdžio būklei tyrimams, neigiamo poveikio profilaktinių priemonių vykdymui.

 

V. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

 

5.1. Per dieną Ūlos upe gali plaukti ne daugiau kaip 100 vandens turizmo priemonių – 200 asmenų.

5.2. Leidimus plaukti Ūlos vandens turizmo maršrutu Parko direkcija registruoja ir išduoda platinti „Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijai“.

5.3. Leidimas išduodamas kiekvienam plaukiančiam asmeniui, įrašant jo vardą ir pavardę.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

6.1. Parko direkcija organizuoja ir vykdo vandens turistų, plaukiančių Ūlos upe, leidimų kontrolę.

6.2. Parko direkcija kontroliuoja, kaip asociacija vykdo įsipareigojimus dėl Ūlos vandens turizmo maršruto priežiūros, tvarkymo ir leidimų platinimo.

6.3. Už reglamento nesilaikymą, sąmoningą gamtos žalojimą taikomos administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.

______________