LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO INSTRUKCIJOS

1997 m. lapkričio 21 d. Nr. 26

Vilnius

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria:

1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukciją (pridedama).

2. Nustatyti, kad Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcija įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

Vertybinių popierių komisijos pirmininkas                                         V. Poderys

Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcija

1. BENDROJI DALIS

1.1. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcija nustato A, B ir C kategorijų finansų maklerio įmonių (toliau – įmonių) kapitalo pakankamumo reikalavimus bei jų skaičiavimo tvarką.

1.2. Kapitalo pakankamumo reikalavimų teisinį pagrindą sudaro Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 13 straipsnio 6 dalis.

1.3. Įmonių vedama finansinė apskaita bei sudaromos finansinės ataskaitos yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti.

1.4. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas siekiant garantuoti, kad įmonės turėtų pakankamai nuosavo likvidaus kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.

2. VARTOJAMOS SĄVOKOS

Šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos:

aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriems suteiktas investicinis reitingas, atitinkantis ne žemesnį kaip BBB investicijų reitingą, pagal Standard & Poor’s agentūros reitingą arba analogiškus agentūrų Moody’s bei IBCA reitingus, ir A zonos valstybių vyriausybių bei centrinių bankų išleisti ar visiškai garantuoti vertybiniai popieriai;

A zonos valstybės – tai šalys, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) narės, arba šalys, sudariusios specialias sutartis su Tarptautiniu valiutos fondu, taip pat Lietuva, Latvija, Estija (žr. 1 priedo A zonos valstybių sąrašas);

nuosavas kapitalas vartojamas tokia pat prasme kaip Akcinių bendrovių įstatyme;

pradinis nuosavas kapitalas vartojamas tokia pat prasme kaip Vertybinių popierių komisijos patvirtintoje „Finansų maklerio įmonių pradinio nuosavo kapitalo reikalavimų instrukcijoje“;

nematerialus turtas – tai materialios išraiškos neturintis turtas, kuriuo disponuojant įmonė gauna ekonominės naudos. Jį sudaro: patentai, licencijos, Nacionalinės vertybinių popierių biržos akcijos bei panašios teisės ir pan.;

nelikvidus turtas – tai toks turtas, kurį sudaro:

– ilgalaikis materialus turtas, išskyrus žemę ir pastatus, tiek kiek jie nėra įkeisti bankams ar kitoms įmonėms už prisiimtus įsipareigojimus;

– trumpalaikis materialus turtas (raštinės reikmenys ir pan.);

– investicijos į kitas įmones, kurių vertybiniai popieriai neturi nustatytos rinkos kainos;

– reikšmingos investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas;

– gautinos sumos, iš jų ir suteiktos paskolos, kurias gauti (susigrąžinti) numatoma ne greičiau kaip per 3 mėnesius, išskyrus atvejus, kai gautinos sumos yra garantuotos priimtinu užstatu;

– indėliai, kurių atsiėmimo terminas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių;

– iš darbuotojų, vadovų ar savininkų arba su jais susijusių asmenų gautinos sumos, jei pastarieji valdo daugiau nei 5 proc. įmonės balso teisę suteikiančių akcijų;

– būsimojo laikotarpio sąnaudos ir daugiau nei už 3 mėnesius iš anksto sumokėti avansai;

– dukterinių įmonių nuostoliai;

reikšmingas investicijas į kredito įstaigas ir finansų institucijas sudaro:

(a) investicijos į paprastąsias ir privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu;

(b) suteiktos subordinuotos paskolos ir investicijos į privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu.

Reikšminga investicija yra kai (a) arba (b) punktuose nurodytų investicijų dydis viršija 10 proc. emitento akcinio kapitalo bei akcijų priedų sumos arba kai (a) ir (b) punktuose nurodytų investicijų dydis viršija 10 proc. įmonės nuosavų lėšų, prieš atimant šias investicijas;

didelė pozicija – tai įmonės investicijos į kitos įmonės arba jų grupės paprastąsias ir privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu arba suteiktos subordinuotos paskolos ir investicijos į privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu, viršijančios 10 % įmonės nuosavų lėšų;

prekybos knyga susideda iš įmonės:

– pozicijų dėl nuosavybės teise turimų finansinių instrumentų, kurie laikomi perpardavimui, siekiant gauti greito pelno iš jų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, palūkanų normų svyravimų arba valiutų kursų pasikeitimų, bei instrumentų, kuriais yra apdraustos prekybos knygos pozicijos;

– rizikingų pozicijų, atsirandančių prekiaujant finansiniais instrumentais, už kuriuos neatsiskaitoma iš karto, arba kai už tuos finansinius instrumentus jau yra apmokėta, bet jie dar neperduoti, bei pozicijų, atsirandančių sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius su prekybos knygos finansiniais instrumentais;

– rizikingų pozicijų, atsirandančių dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;

neprekybos knyga – tai kitos pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą (įskaitant ilgalaikes investicijas, investicijas į Vyriausybės vertybinius popierius, laikant juos iki išpirkimo termino ir pan.), bei su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos (mokesčiai, komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai);

vertybinių popierių skolinimas arba skolinimasis – tai sandoris, kuriuo įmonė arba jos partneris perduoda vertybinius popierius už atitinkamą užstatą, įsipareigojant, kad besiskolinančioji šalis grąžins ekvivalentiškus vertybinius popierius nurodytą dieną arba kai to bus pareikalauta. Vertybinių popierių bei jų užstato vertė turi būti kiekvieną dieną perskaičiuojama rinkos kainomis ir tokiu būdu užsitikrinama, kad paskolintų vertybinių popierių rinkos vertė netaptų didesnė už užstato vertę arba gauto užstato vertė netaptų mažesnė nei paskolintų vertybinių popierių rinkos vertė. Jei taip atsitiktų, turi būti pateiktas papildomas užstatas arba papildomi vertybiniai popieriai;

priimtinas užstatas – tai pinigai, auksas, sidabras, depozitiniai pakvitavimai (dukterinių įmonių išleisti depozitiniai pakvitavimai nelaikomi priimtinu užstatu), A zonos valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybiniai popieriai;

subordinuotos paskolos – tai paskolos, kurios įmonės bankroto ar likvidavimo atveju grąžinamos paskesne tvarka, t. y. po to, kai bus atsiskaityta su visais kitais kreditoriais, tačiau dar prieš atsiskaitant su akcininkais;

pozicijų rizikos reikalavimu yra siekiama apriboti įmonės prekybos knygos turimų vertybinių popierių rinkos kainų svyravimų riziką. Pozicijų rizikos reikalavimai yra apskaičiuojami pagal šios instrukcijos 4 dalį;

sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimais yra siekiama apriboti kitos sandorio šalies neatsiskaitymo riziką. Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimai yra apskaičiuojami pagal šios instrukcijos 5 dalį;

didelių pozicijų rizikos reikalavimais siekiama riboti riziką, susijusią su didesnių nei 25 proc. nuosavų lėšų sumų investavimu į vieno emitento vertybinius popierius, bei riziką, susijusią su didesnių nei 20 proc. nuosavų lėšų investavimu į susijusių asmenų (emitentų) vertybinius popierius. Didelių pozicijų rizikos reikalavimai yra apskaičiuojami pagal šios instrukcijos 6 dalį;

užsienio valiutos rizikos reikalavimais siekiama apriboti pozicijų, denominuotų užsienio valiuta, riziką, kadangi keičiantis užsienio valiutų konvertavimo kursams įmonei nepalankia linkme ji gali patirti didelių nuostolių. Užsienio valiutų rizikos apribojimo ir padengimo metodika yra pateikta šios instrukcijos 7 dalyje;

vertybinio popieriaus rinkos verte laikoma paskutinę prekybos dieną juo įvykdyto paskutiniojo sandorio centrinėje rinkoje kaina. Jei paskutinę prekybos dieną prekyba minimu vertybiniu popieriumi nevyko, tai ši pozicija turi būti įvertinta priešpaskutinės prekybos dienos paskutiniąja sandorio centrinėje rinkoje kaina ir t. t.

Jei vertybiniu popieriumi centrinėje rinkoje nebuvo prekiauta 30 pastarųjų kalendorinių dienų, tai jis laikomas nelikvidžiu turtu. Į šį laikotarpį neįskaitoma prekybos tuo vertybiniu popieriu biržoje sustabdymo trukmė;

einamąja vertybinio popieriaus rinkos verte laikoma einamąją prekybos dieną iki vertinimo momento šiuo vertybiniu popieriumi sudaryto paskutiniojo sandorio vertė;

asmenys, susiję su įmone, – tai asmenys, turintys daugiau kaip 5 procentus finansų maklerio įmonės akcijų; kitos įmonės, kuriose finansų maklerio įmonė turi daugiau nei 10 procentų akcijų; finansų maklerio įmonės ir su ja susijusių įmonių vadovai.

3. KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMAS

3.1. Įmonių kapitalo pakankamumas išreiškiamas likvidaus nuosavo kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimo santykiu. Laikoma, kad įmonė tenkina kapitalo pakankamumo reikalavimą, jei šis santykis didesnis kaip vienetas.

3.2. Kapitalo pakankamumo reikalaujamas dydis yra didžiausias skaičius iš šių trijų dydžių:

3.2.1. pradinio nuosavo kapitalo minimalus dydis, nustatytas „Finansų maklerio įmonių pradinio nuosavo kapitalo reikalavimų instrukcijoje“, patvirtintoje Vertybinių popierių komisijos 1996 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 5;

3.2.2. pozicijų, sandorio šalių ir atsiskaitymų, didelių pozicijų bei užsienio valiutos rizikų suma, kurią apskaičiuoja įmonė;

3.2.3. išlaidų reikalavimų dydis, kurį apskaičiuoja įmonė.

3.3. Finansų maklerio įmonių likvidų nuosavą kapitalą sudaro:

3.3.1. Pradinis nuosavas kapitalas – (A):

1. Ribotos turtinės atsakomybės įmonėse:

– paprastųjų akcijų ir privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu bendra nominali vertė;

– akcijų priedai;

– rezervai, išskyrus perkainojimo rezervą;

– auditoriaus patvirtintas praėjusių ūkinių metų nepaskirstytas pelnas (nuostolis);

– auditoriaus patvirtintas einamųjų ūkinių metų pelnas;

– einamųjų ūkinių metų nuostolis;

2. Ūkinėse bendrijose ar personalinėse įmonėse:

– savininko(-ų) įnašas(-ai) į įmonę;

– savininko(-ų) einamosios sąskaitos likutis, patvirtintas auditoriaus;

– auditoriaus patvirtintas einamųjų ūkinių metų pelnas;

– einamųjų ūkinių metų nuostolis;

3.3.2. Pirminės nuosavos lėšos – (B):

– pradinis nuosavas kapitalas (A);

Minus:

– supirktos nuosavos akcijos;

– nematerialaus turto vertė;

3.3.3. Nuosavos lėšos – (C):

– pirminės nuosavos lėšos (B);

– privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė;

– ilgalaikės subordinuotos paskolos;

– perkainojimo rezervai;

3.3.4. Likvidus nuosavas kapitalas – (D):

– nuosavos lėšos (C);

– trumpalaikės subordinuotos paskolos;

– grynasis ataskaitinio laikotarpio prekybos knygos pelnas;

Minus:

– likvidumo koregavimas;

– nelikvidus turtas.

3.4. Likvidumo koregavimo suma yra lygi 8 proc. nuo žemiau pateiktų pozicijų:

3.4.1. žemės ir nekilnojamo turto (pastatų) balansinės vertės;

3.4.2. neprekybos knygos pozicijų bei tikėtinų įsipareigojimų (garantijų, akredityvų) vertės.

3.5. Kito čia nepaminėto turto likvidumo koregavimus, priskyrimą nelikvidžiam turtui arba pripažinimą likvidžiu turtu nustato Vertybinių popierių komisija atskiru sprendimu.

3.6. Įmonės išlaidų reikalaujamas dydis yra viena ketvirtoji visų metinių išlaidų sumos.

3.7. Įmonės metinių išlaidų nustatymas. Įmonės metinės išlaidos nustatomos pagal 3.7.1 – 3.7.3 papunkčiuose pateiktą metodiką:

3.7.1. Metinės audituotos išlaidos yra paskutiniųjų ūkinių metų išlaidos, atėmus žemiau išvardytus straipsnius:

– premijos darbuotojams ir vadovams, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra garantuotos darbo sutartyje;

– kiti pelno paskirstymai;

– mokėtini komisiniai ir mokesčiai, kurie yra susiję su į pajamas įtraukiamais gautinais komisiniais ir mokesčiais;

– palūkanų sąnaudos paskoloms, iš kurių buvo finansuojamas perpardavimui skirtų vertybinių popierių įsigijimas;

– palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos klientams bei kitoms sandorių šalims už jų lėšas;

– palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos už paskolas, iš kurių yra finansuojama įmonės investicinė veikla bei dukterinių įmonių veikla;

– komisiniai bei kitokie mokesčiai, mokami kliringo bankams, biržoms bei tarpininkams už jų teikiamas paslaugas;

– užsienio valiutų realizuotas ir nerealizuotas nuostolis;

– ypatingi išlaidų straipsniai, kurių įtraukimą arba neįtraukimą į išlaidas raštu nustato Vertybinių popierių komisija.

3.7.2. Jei ankstesniais ūkiniais metais prekybinė veikla nebuvo vykdoma ištisus 12 mėnesių, tai 12 mėnesių išlaidų suma nustatoma pagal anksčiau pateiktą papunktį atitinkamai perskaičiavus, t. y. jei prekyba truko tik 2 mėn., tai to laikotarpio išlaidų skaičių padauginame iš 6 ir pan.

3.7.3. Jei įmonė nerengė metinių finansinių ataskaitų, kadangi dar neturėjo atitinkamos licencijos, tai metinių išlaidų suma turi būti nustatoma vadovaujantis verslo plano prognozėmis, kurios turi būti pateiktos Vertybinių popierių komisijai prieš išduodant licenciją.

3.8. Jei įmonė neatitinka kapitalo pakankamumo reikalavimų rodiklio, tai ji turi nedelsdama pranešti Vertybinių popierių komisijai ir nurodyti, kokių priemonių ketina imtis padėčiai ištaisyti. Vertybinių popierių komisija nustato laikotarpį, per kurį įmonė turi sukaupti reikalaujamą kapitalo dydį, laikinai sustabdo arba apriboja licencijos galiojimą tam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

3.9. Vertybinių popierių komisija, pasibaigus licencijos galiojimo sustabdymo arba apribojimo laikotarpiui, panaikina sustabdymą arba apribojimą, jeigu įmonės likvidus nuosavas kapitalas atitinka kapitalo pakankamumo reikalavimus, arba panaikina tą licenciją, jei įmonės likvidus nuosavas kapitalas neatitinka kapitalo pakankamumo reikalavimų.

3.10. Jeigu personalinė finansų maklerio įmonė negali įvykdyti kapitalo pakankamumo reikalavimų, tai savininkas(-ai) privalo įnešti į įmonę trūkstamą sumą ir šis įnašas turi būti patvirtintas nepriklausomo auditoriaus, kurio ataskaita turi būti pateikta Vertybinių popierių komisijai.

3.11. Įmonės į likvidaus nuosavo kapitalo sudėtį gali įtraukti tik apmokėtą subordinuotų paskolų dalį ir tik tuo atveju, kai:

– paskolos sutartis yra sudaryta vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos nustatytais reikalavimais;

– paskola išmokama suėjus terminui arba pasibaigus nurodytam laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kuriems iš anksto gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas;

– įmonė likviduojama, ir subordinuota paskola negrąžinama tol, kol neatlyginti įsiskolinimai visiems kitiems kreditoriams;

– kreditorius yra kredito įstaiga arba finansų institucija.

3.12. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė, ilgalaikių subordinuotų paskolų bei perkainojimo rezervų bendra suma neturi viršyti 100 proc. pirminių nuosavų lėšų.

3.13. Ilgalaike subordinuota paskola yra laikoma subordinuota paskola, suteikta ne mažiau kaip 5 metams. Ilgalaikių subordinuotų paskolų bei privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi viršyti 50 proc. pirminių nuosavų lėšų.

3.14. Trumpalaike subordinuota paskola yra laikoma subordinuota paskola, suteikta ne mažiau kaip 2 metams. Trumpalaikė subordinuota paskola ir / arba ilgalaikės subordinuotos paskolos perviršis negali būti didesnis nei 200 proc. nuosavų lėšų.

3.15. Įmonė iš anksto turi gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą grąžinti, iš anksto apmokėti ar nutraukti subordinuotos paskolos sutartį, jei sumokėjus palūkanas ar grąžinus paskolą, įmonės likvidaus nuosavo kapitalo suma taptų lygi 120 proc. kapitalo pakankamumo reikalaujamo dydžio ar mažesnė.

4. POZICIJŲ RIZIKOS REIKALAVIMŲ ĮVERTINIMAS

4.1. Pozicijų rizikos reikalavimus skaičiuoja tik A kategorijos finansų maklerio įmonės visoms įmonės prekybos knygos pozicijoms.

4.2. Prieš sudarydama stambų prekybos knygos sandorį, įmonė turi persiskaičiuoti kapitalo pakankamumo reikalavimus ir įsitikinti, kad jai užteks likvidaus nuosavo kapitalo. Tai darydama, įmonė turi vadovautis einamąja vertybinio popieriaus rinkos verte.

4.3. Jeigu įmonė prekybos knygoje turi finansinių instrumentų, kurių pozicijų rizikos reikalavimų skaičiavimas instrukcijoje nenumatytas, ji turi kreiptis į Vertybinių popierių komisiją.

4.4. Įmonės pozicijų rizikos reikalavimai apskaičiuojami sudedant visų įmonės pozicijų rizikos reikalavimus.

4.5. Įmonės kiekvienos prekybos knygos pozicijos rizikos reikalavimai apskaičiuojami finansinio instrumento rinkos vertę dauginant iš atitinkamo lyginamojo svorio procento, nurodyto 1 lentelėje.

1 lentelė

Pozicijų rizikos reikalavimų įvertinimas

Finansiniai instrumentai	Lyginamojo svorio procentas
1. Skolos vertybiniai popieriai: 1.1. Lietuvos Respublikos vyriausybės vertybiniai popieriai 1.2. Kiti aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai: – su fiksuota palūkanų norma – su kintančia palūkanų norma 1.3. Kiti skolos vertybiniai popieriai: – su fiksuota palūkanų norma – su kintančia palūkanų norma	Išpirkimo terminas (metais)
	iki 2 metų	nuo 2 iki 5	daugiau nei 5
	2 %	5 %	13 %
	8 %	8 %	15 %
	10 %	10 %	15 %
	10 %	20 %	30 %
	30 %	30 %	30 %
2. Nuosavybės vertybiniai popieriai ir kiti finansiniai instrumentai: 2.1. kuriais prekiaujama pripažintose biržose 2.2. kiti
		25 %
		100 %

5. SANDORIO ŠALIŲ IR ATSISKAITYMŲ RIZIKOS REIKALAVIMAI

5.1. Įmonė privalo skaičiuoti sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimus kiekvienai prekybos knygos pozicijai. Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizika skaičiuojama ir finansiniams instrumentams, už kuriuos įmonė garantavo, taip pat kai įmonė įvykdo kliento pavedimą pastarajam dar nepervedus piniginių lėšų ar vertybinių popierių.

5.2. Įmonė privalo skaičiuoti sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimus kiekvieną darbo dieną ir sandorį atlikti tik tuo atveju, jei jai pakanka likvidaus nuosavo kapitalo. Įvertinant konkretaus sandorio riziką, įmonė turi vadovautis einamąja vertybinio popieriaus rinkos kaina. Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimai apskaičiuojami vadovaujantis 5.7 punkte pateikta metodika.

5.3 Įmonė privalo kiekvieną dieną nustatyti užstatytų, paskolintų, pasiskolintų ar pirktų vertybinių popierių arba kito turto rinkos vertę, kuria vadovaujantis yra skaičiuojama sandorio šalių ir atsiskaitymų rizika.

5.4. Jeigu įmonė prekybos knygoje turi finansinių instrumentų, kurių sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimų skaičiavimas instrukcijoje nenumatytas, ji turi kreiptis į Vertybinių popierių komisiją.

5.5. Įmonės ir konkretaus kliento arba partnerio tarpusavio pozicijos gali būti užskaitomos tik tuo atveju, jei antra pusė to pageidauja ir tarp jų yra pasirašytas raštiškas susitarimas.

5.6. Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimus įmonė sumažina tokia suma, kokiai ji turi užstatą rizikai padengti.

2 lentelė

Sandorių šalių rizikos įvertinimas

Sandorio šalių tipai	Sandorio šalies rizikos procentas
1. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja: 1.1. A zonos šalių vyriausybės ar centrinis bankas; 1.2. Europos Sąjungos arba bet kurios kitos šalies vyriausybė ar centrinis bankas, jei gautina suma yra įvertinta tos šalies valiuta.	0
2. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja: 2.1. Europos investicijų ar Tarptautinis plėtros bankas; 2.2. regioninė vyriausybė (savivaldybė) ar A zonos šalių valdymo įstaigos; 2.3. kredito įstaigos ar finansų institucijos, turinčios A zonos šalių atitinkamų institucijų pripažintas licencijas; 2.4. Kliringo namai ar biržos, kredito įstaigos bei finansų institucijos, turinčios bet kurios šalies, kurioje taikomi Europos Sąjungos kapitalo pakankamumo direktyvos reikalavimai, licenciją.	1,6 %
3. Kitos sandorio šalys	8 %

5.7. Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos (SAR) reikalavimų skaičiavimas:

5.7.1. kai įmonė turi gautinų sumų, tiesiogiai susijusių su prekybos knygos pozicijomis, mokesčių, komisinių, palūkanų, dividendų ir pan., tai sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimas skaičiuojamas vadovaujantis tokia formule:

SAR = A x R,

kur:

A – su prekybos knygos pozicija susijusi gautina suma;

R – sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos procentas, pateiktas 2 lentelėje.

Pastaba:

1. Šis reikalavimas skaičiuojamas tik balansinėms pozicijoms, kurios įrašytos į prekybos knygą.

2. Šis reikalavimas neskaičiuojamas pozicijoms, kurių visa suma įskaitoma į nelikvidų turtą;

5.7.2. kai įmonė neturėdama jai perduotinų pinigų ar vertybinių popierių sudaro sandorį, tai sandorių šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimas skaičiuojamas pagal 5.7.1 punkte pateiktą formulę;

5.7.3. kai įmonė sudaro prekybos knygos vertybinių popierių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo (grįžtamojo išpirkimo), skolinimo bei vertybinių popierių skolinimosi sandorius, tai tų sandorių šalių ir atsiskaitymų rizikos kapitalo reikalavimas skaičiuojamas taip:

SAR = V x R,

kur:

R – sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos procentas, pateiktas 2 lentelėje;

V – vertybinių popierių atpirkimo bei skolinimo atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas kaip skirtumas tarp vertybinių popierių rinkos vertės ir už juos gauto užstato vertės,

– atvirkštinio atpirkimo bei vertybinių popierių skolinimosi atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas kaip skirtumas tarp sumokėtos sumos arba duoto užstato vertės ir gautų vertybinių popierių vertės.

6. DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKOS REIKALAVIMAI

6.1. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimas individualias dideles pozicijas bei didelių pozicijų bendrą sumą kiekvieną dieną. Prieš sudarydama eilinį neprekybos knygos sandorį įmonė privalo užsitikrinti, kad jis neviršys didelių neprekybos knygos pozicijų limitų. Prieš sudarydama eilinį prekybos knygos sandorį, įmonė privalo perskaičiuoti savo didelių prekybos knygos pozicijų reikalavimus ir užsitikrinti (įsitikinti), kad jų perviršis neviršys didelių pozicijų perviršiui taikomų limitų.

6.2. Neprekybos knygos didelių pozicijų limitai:

– kiekviena individuali neprekybos knygos pozicija negali būti daugiau nei 25 proc. didesnė už įmonės nuosavas lėšas, o jei ji atsirado tarp įmonės ir su ja susijusių asmenų – negali viršyti 20 proc. nuosavų lėšų dydžio;

– įmonės visų neprekybos knygos didelių pozicijų bendra su kitomis įmonėmis arba jų grupėmis suma negali viršyti 800 proc. įmonės nuosavų lėšų dydžio.

6.3. Finansų maklerio įmonės pozicijos, kurioms netaikomi didelių pozicijų limitai:

6.3.1. pozicijos, atsiradusios dėl sandorių su A zonos šalių vyriausybėmis ar centriniais bankais bei Europos Sąjungos šalių regioninėmis vyriausybėmis ir vietinėmis savivaldos institucijomis, arba jų garantuotos pozicijos;

6.3.2. pozicijos, apdraustos A zonos šalių vyriausybių ar centrinio banko vertybiniais popieriais bei Europos Sąjungos šalių regioninių vyriausybių ir vietinių savivaldos institucijų vertybiniais popieriais, tačiau rizika neturi būti didesnė nei tų šalių vyriausybių vertybinių popierių rizika;

6.3.3. pozicijos, apdraustos grynaisiais pinigais, depozituotais įmonėje;

6.3.4. pozicijos, apdraustos vertybiniais popieriais, kai: (1) tie vertybiniai popieriai nėra išleisti pačios įmonės arba su ja susijusios įmonės; (2) tie vertybiniai popieriai nėra išleisti trečiosios šalies, su kuria yra sudaromas sandoris; (3) tų vertybinių popierių vertė kiekvieną dieną yra perskaičiuojama pagal rinkos vertę; (4) tais vertybiniais popieriais yra prekiaujama Vertybinių popierių komisijos pripažintoje vertybinių popierių biržoje; (5) tų vertybinių popierių sulygintoji su rinka vertė yra ne mažiau kaip 2 kartus didesnė už tą poziciją, kuri buvo apdrausta vertybiniais popieriais, vertę; jei pozicija buvo apdrausta vertybiniais popieriais, susidedančiais vien tik iš akcijų, tai šių akcijų sulygintoji su rinka vertė turi būti ne mažiau kaip 2,5 karto didesnė už apdraustosios pozicijos vertę;

6.3.5. reikšmingoms investicijoms bei kitoms pozicijoms, kurioms jau yra apskaičiuoti 100 proc. kapitalo reikalavimai dėl rizikos (pozicijų rizikos, SA rizikos ir pan.), nebereikia skaičiuoti papildomų kapitalo reikalavimų.

6.4. Jei įmonė turi didesnių nei 25 proc. nuosavų lėšų prekybos knygos pozicijų, tai kiekvienai jų turi būti skaičiuojami didelių pozicijų reikalavimai, vadovaujantis šia tvarka:

6.4.1. Kiekvienai trečiajai šaliai arba jų grupei, kuri laikoma atskiru vienetu, turi būti apskaičiuota:

– bendra neprekybos knygos pozicijų suma (R),

– bendra prekybos knygos pozicijų suma (S),

– bendra neprekybos ir prekybos knygų pozicijų suma (T).

6.4.2. Jei neprekybos knygos pozicijų suma (R) indvidualiai trečiajai šaliai arba jų grupei yra mažesnė nei 25 proc. įmonės nuosavų lėšų, tai bendra neprekybos ir prekybos knygų pozicijų suma (T) gali viršyti 25 proc. įmonės nuosavo likvidaus kapitalo. Tokiu atveju šiam perviršiui turi būti skaičiuojami didelių pozicijų reikalavimai, vadovaujantis šio punkto 6.4.3 – 6.4.5 papunkčiais.

6.4.3. Pirmiausia nustatomas kiekvienos individualios prekybos knygos didelės pozicijos perviršis, daugiau kaip 25 proc. viršijantis įmonės nuosavas lėšas. Šių perviršių suma vadinama suma (D).

6.4.4. (a) Jei prekybos knygos didelei pozicijai yra apskaičiuoti pozicijų rizikos reikalavimai, tai pagal pozicijų rizikos (šios instrukcijos 4 skyrius) lentelę (šios instrukcijos 1 lentelė) kiekvienam didelės pozicijos perviršiui turi būti papildomai apskaičiuoti pozicijų rizikos reikalavimai;

(b) jei prekybos knygos didelei pozicijai yra apskaičiuoti sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimai, tai pagal sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos (šios instrukcijos 5 skyrius) lentelę (šios instrukcijos 2 lentelė) kiekvienam didelės pozicijos perviršiui turi būti papildomai apskaičiuoti sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimai.

6.4.5. Sumoje (D) esančioms pozicijoms apskaičiuoti pozicijų rizikos arba sandorio šalių rizikos reikalavimai yra susumuojami ir gautam skaičiui papildomai taikomi 6.4.6 – 6.4.7 papunkčiuose pateikti didelių pozicijų papildomi kapitalo reikalavimai.

6.4.6. Jei sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų, tai jai yra taikomas 200 proc. papildomas kapitalo reikalavimas.

6.4.7. Jei sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ilgesnė kaip 10 dienų, tai sumą (D) sudarančias pozicijas reikia išdėstyti didėjančia tvarka taip, kad jas būtų galima sugrupuoti pagal 3 lentelės pirmą stulpelį. Kiekvienai 3 lentelės 1 stulpelio grupei turi būti apskaičiuoti atitinkami papildomi kapitalo reikalavimai, taip, kaip pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė

Kapitalo reikalavimai didelių pozicijų perviršiui

Perviršio dydis procentais	Kapitalo reikalavimas	Perviršio dydis procentais	Kapitalo reikalavimas
iki 40 %	200 %	80–100 %	500 %
40–60 %	300 %	100–250 %	600 %
60–80 %	400 %	daugiau kaip 250 %	900 %

6.4.8. Suma (D) gali būti iki 5 kartų didesnė nei įmonės likvidus nuosavas kapitalas, jei pozicijų trukmė yra ne ilgesnė kaip 10 dienų.

6.4.9. Suma (D) gali būti ne daugiau kaip 6 kartus didesnė nei įmonės likvidus nuosavas kapitalas, jei pozicijų trukmė yra ilgesnė kaip 10 dienų.

6.5. Įmonės privalo kas mėnesį informuoti Vertybinių popierių komisiją apie kiekvieną anksčiau išvardytų didelių pozicijų limitų pažeidimą kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

6.6. Įmonės neturi teisės manipuliuoti grupuodamos dideles pozicijas į atitinkamas grupes arba joms pritaikydamos atitinkamus limitus, pvz.: dešimtą dieną dirbtinai uždaryti sumos (D) pozicijas, po to vėl ją atidaryti ir skaičiuoti dienas iš naujo.

7. UŽSIENIO VALIUTOS RIZIKOS REIKALAVIMAI

7.1. Įmonės privalo sekti savo turimų prekybos ir neprekybos knygų pozicijų, įvertintų (denominuotų) užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutų rizikos reikalavimai skaičiuojami tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.

7.2. Jeigu įmonės bendra grynoji užsienio valiutų pozicija, apskaičiuota vadovaujantis 7.3 punkte pateikta tvarka, viršija 2 proc. jos nuosavų lėšų, tai tam perviršiui turi būti skaičiuojamas 8 proc. kapitalo reikalavimas.

7.3. Užsienio valiutų rizikos reikalavimai skaičiuojami dviem pakopomis:

7.3.1. Pirmiausia turi būti apskaičiuojama grynoji atviroji pozicija kiekvienai valiutai atskirai. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta viršija įsipareigojimus, tai laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją ta valiuta. Jei įsipareigojimai viršija turtą – tai grynąją trumpąją poziciją ta valiuta.

7.3.2. Po to visos ilgosios ir trumposios pozicijos, kurios yra denominuotos užsienio valiuta, turi būti perskaičiuotos į nacionalinę valiutą pagal tą dieną galiojantį oficialųjį lito ir užsienio valiutų keitimo kursą. Visos trumposios ir visos ilgosios pozicijos pagal kiekvieną valiutą susumuojamos atskirai. Didesnioji iš šių dviejų – grynosios ilgosios ir grynosios trumposios pozicijų – suma yra laikoma bendra grynąja įmonės užsienio valiutų pozicija.

8. APSKAITOS PRINCIPAI, NAUDOJAMI KAPITALO PAKANKAMUMUI APSKAIČIUOTI

8.1. Šie apskaitos principai yra laikini – galios tol, kol bus patvirtinta Finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos ir atskaitomybės tvarka.

8.2. Kiekviena įmonė turi vadovautis šiais finansinės apskaitos principais:

8.2.1. visi ūkiniai įvykiai turi būti išsamiai, tiksliai ir nedelsiant įtraukiami į buhalterines knygas ir registrus;

8.2.2. visi įrašai iš buhalterinių knygų ir registrų turi būti tiksliai ir tinkamai perkeliami į finansines ataskaitas;

8.2.3. kiekvieno atlikto sandorio apskaita turi būti vedama išsamiai, atsižvelgiant į tai, kad sandoris pripažįstamas įvykęs tada, kai jis užregistruojamas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, o ne tada, kai už jį yra atsiskaitoma;

8.2.4. turi būti vedama kiekvienos prekybos dienos apskaita – dienai pasibaigus sudaromos suvestinės, kuriose turi atsispindėti prekybos rezultatai, nerealizuotas pelnas (nuostolis) bei tai, kaip laikomasi nustatytų riziką ribojančių normatyvų;

8.2.5. kiekvieną dieną, o esant reikalui, ir kelis kartus per dieną, visos prekybos knygos pozicijos turi būti perskaičiuojamos rinkos kainomis;

8.2.6. neprekybos knygos pozicijos rinkos kainomis paprastai yra perskaičiuojamos rečiau. Tai turi būti atliekama vadovaujantis įmonės vadovų pasirinkta investicijų vertinimo politika;

8.2.7. sandorio šalių įsipareigojimai įmonei arba įmonės įsipareigojimai joms (tarpusavio pozicijos) turi būti apskaitomi ir pateikiami ataskaitose bendrąja verte, t. y. tarpusavyje neįskaitomi. Įskaityti tarpusavio įsipareigojimus galima tik tada, kai su konkrečia sandorio šalimi pasirašyta atitinkama sutartis arba kitoje sutartyje įrašytas atitinkamas punktas dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo;

8.2.8. atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai yra apskaitomi kaip skolinimo / skolinimosi užstatas ir tarpusavyje negali būti įskaitomi.

9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9.1. Įmonė privalo iš karto informuoti Vertybinių popierių komisiją, kai:

9.1.1. įmonės likvidus nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 110 proc. kapitalo pakankamumo reikalaujamo dydžio;

9.1.2. įmonės tikėtinų įsipareigojimų suma yra daugiau kaip 10 proc. įmonės likvidaus nuosavo kapitalo dydžio;

9.1.3. įmonės nelikvidaus turto vertė tampa didesnė kaip 25 proc. pradinio nuosavo kapitalo ir auditoriaus patvirtinto einamųjų metų pelno sumos arba atėmus nuostolį;

9.1.4. bent viena įmonės nelikvidaus turto sudėtinė dalis tampa didesnė kaip 10 proc. pradinio nuosavo kapitalo ir auditoriaus patvirtinto einamųjų metų pelno sumos arba atėmus nuostolį;

9.1.5. sandorio šalis, su kuria pasirašyta atpirkimo, atgalinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimo, skolinimosi ar pardavimo sutartys, nevykdo savo įsipareigojimų;

9.1.6. įmonės suteiktos paskolos be užstato viršija pradinio nuosavo kapitalo dydį;

9.1.7. įmonės gautos paskolos viršija pradinio nuosavo kapitalo dydį. Į gautas paskolas neįtraukiamos klientų lėšos ir subordinuotos paskolos;

9.1.8. įmonėje įvyksta kokie nors ekstremalūs atvejai (pvz.: sugenda kompiuterinė apskaitos sistema), dėl ko įmonėje gali sutrikti normalus kasdieninis darbas.

9.2. Įmonė privalo nurodyti Vertybinių popierių komisijai priežastis, dėl kurių susidarė 9.1.1 – 9.1.8 papunkčiuose išvardytos situacijos, ir pateikti numatomas priemones padėčiai ištaisyti.

9.3. Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, finansų maklerio įmonė per 15 darbo dienų, o auditoriaus patvirtintas metines finansines ataskaitas – per 15 dienų po metinio akcininkų susirinkimo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijos Rinkos reguliavimo skyriui šias įmonės direktoriaus ir vyriausiojo finansininko pasirašytas ataskaitas:

9.3.1. A kategorijos finansų maklerio įmonės:

– mėnesines ir auditoriaus patvirtintas metines finansines ataskaitas;

– kapitalo pakankamumo mėnesines ataskaitas (formos pridedamos);

9.3.2. B ir C kategorijų finansų maklerio įmonės:

– ketvirtines ir auditoriaus patvirtintas metines finansines ataskaitas;

– kapitalo pakankamumo ketvirtines ataskaitas (formos pridedamos).

9.4. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad įmonė pristatytų ataskaitas dažniau negu nurodyta 9.3 punkte ir pateiktų papildomos informacijos.

9.5. Jei įmonė negali laiku pateikti ataskaitų, ji privalo raštu informuoti apie tai Vertybinių popierių komisiją ir nurodyti nepateikimo priežastis.

9.6. Jei anksčiau Vertybinių popierių komisijai pateiktose ataskaitose yra netikslumų, tai įmonė turi pristatyti Vertybinių popierių komisijai pataisytas ataskaitas ir paaiškinamąjį raštą.

9.7. B kategorijos finansų maklerio įmonė privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją apie kiekvieną savo sąskaita sudarytą sandorį.

______________

Kapitalo pakankamumo skaičiavimų ataskaita

Ataskaitinio laikotarpio pabaigai                                                                                                

Finansų maklerio įmonės pavadinimas                                                                                       

__________________________________________________________________________

Auditoriaus išvadų pateikimo data                                                                                             

(tik metinėms ataskaitoms)

________________________________                                                                                     

Direktorius (vardas, pavardė)                                                                                            (parašas)

________________________________                                                                                     

          Vyr. finansininkas (vardas, pavardė)                                                                                     (parašas)

________________________________                                                                                     

                Vykdytojas (vardas, pavardė)                                                                                           (parašas)

Telefono Nr. ____________        Data ______________

Ataskaitos pateikimo Vertybinių popierių komisijai data _________________

______________

1 forma

Kapitalo pakankamumo ataskaita

Eil. Nr.	Pavadinimas	Suma, litais
1.	Pradinio nuosavo kapitalo minimalus dydis
2.	Pozicijų, sandorio šalių ir atsiskaitymų, didelių pozicijų bei užsienio valiutų rizikų reikalavimų suma (2.1.+2.2.+2.3.+2.4.):
2.1.	pozicijų rizikos reikalavimai (4 forma, 3 eilutė)
2.2.	sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimai (5 forma, 7 eilutė)
2.3.	didelių pozicijų rizikos reikalavimai (6 forma, 7 eilutė)
2.4.	užsienio valiutų rizikos reikalavimai (7 forma, 8 eilutė)
3.	Išlaidų reikalavimas (8 forma, 4 eilutė)
4.	Kapitalo pakankamumo reikalavimas, didžiausias skaičius iš 1 – os, 2 – os ar 3 – ios eilutės
5.	Likvidus nuosavas kapitalas (2 forma, 23 eilutė)
6.	Likvidaus nuosavo kapitalo perviršis (trūkumas) (5 eilutė – 4 eilutė)
7.	Likvidaus nuosavo kapitalo rodiklis (5 eilutė / 4 eilutė)

______________

2 forma

Likvidaus nuosavo kapitalo ataskaita

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, litais
	A. Pradinis nuosavas kapitalas:
	1. Ribotos turtinės atsakomybės įmonėse:
1.	Paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu bendra nominali vertė
2.	Akcijų priedai
3.	Rezervai, išskyrus perkainojimo rezervą
4.	Auditoriaus patvirtintas praėjusių ūkinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)
5.	Auditoriaus patvirtintas einamųjų ūkinių metų pelnas
6.	Einamųjų ūkinių metų nuostolis
	2. Ūkinėse bendrijose ar personalinėse įmonėse:
7.	Savininko(-ų) įnašas(-ai) į įmonę
8.	Savininko(-ų) einamosios sąskaitos likutis, patvirtintas auditoriaus
9.	Auditoriaus patvirtintas einamųjų ūkinių metų pelnas
10.	Einamųjų ūkinių metų nuostolis
11.	Iš viso pradinio nuosavo kapitalo
	B. Pirminės nuosavos lėšos:
12.	Supirktos savo akcijos
13.	Nematerialaus turto vertė
14.	Iš viso pirminių nuosavų lėšų (11–12–13)
	C. Nuosavos lėšos:
15.	Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra nominali vertė
16.	Ilgalaikės subordinuotos paskolos
17.	Perkainojimo rezervas
18.	Iš viso nuosavų lėšų (14 + 15 + 16 + 17)
	D. Likvidus nuosavas kapitalas:
19.	Trumpalaikės subordinuotos paskolos
20.	Grynasis einamųjų ūkinių metų prekybos knygos pelnas
21.	Likvidumo koregavimo suma
22.	Nelikvidus turtas
23.	Iš viso likvidaus nuosavo kapitalo (18 + 19 + 20 – 21 – 22)

______________

3 forma

Kapitalo pakankamumo limitų patikrinimas

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, litais
1.	Pirminės nuosavos lėšos (2 forma, 14 eilutė)
2.	Kitas kapitalas (2 forma, 15 + 16 + 17)
3.	Ar kitas kapitalas viršija 100 % pirminių nuosavų lėšų? (Taip. Ne)
4.	50 % pirminių nuosavų lėšų (2 forma, 14 eilutė x 50 %)
5.	Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma (2 forma, 15 + 16)
6.	Ar privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma didesnė nei 50% pirminių nuosavų lėšų? (Taip. Ne) (Jei „Taip“, tai perviršis gali būti nukeltas ir pridėtas prie 8 eilutės)
7.	250 % pirminių nuosavų lėšų (2 forma, 14 eilutė x 250 %)
8.	Trumpalaikės subordinuotos paskolos (2 forma, 19 eilutė)
9.	Ar trumpalaikių subordinuotų paskolų suma didesnė nei 250 % pirminių nuosavų lėšų? (Taip. Ne)
10.	25 % pradinio nuosavo kapitalo bei auditoriaus patvirtinto einamųjų ūkinių metų pelno (nuostolio) (2 forma, 11 eilutė x 25 %)
11.	Nelikvidus turtas
12.	Ar įmonės nelikvidus turtas didesnis nei šios formos 10 eilutės vertė? (Taip. Ne)
13.	Ar kiekviena individuali neprekybos knygos didelė pozicija viršija 25 % įmonės nuosavų lėšų (6 (a) forma, 3 eilutė)? (Taip. Ne)
14.	Ar kiekviena individuali neprekybos knygos didelė pozicija su susijusiais asmenimis viršija 20 % nuosavų lėšų (6 (a) forma, 5 eilutė)? (Taip. Ne)
15.	Ar bendra neprekybos knygos didelių pozicijų suma viršija 800% nuosavų lėšų (6 (a) forma, 8 eilutė)? (Taip. Ne)
16.	Ar suma (D) yra didesnė nei 500 % įmonės likvidaus nuosavo kapitalo, jei jo trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų (6 (b) forma, 10 eilutė)? (Taip. Ne)
17.	Ar suma (D) yra didesnė nei 600 % įmonės likvidaus nuosavo kapitalo, jei jo trukmė ilgesnė kaip 10 dienų (6 (b) forma, 13 eilutė)? (Taip. Ne)

______________

4 forma

Pozicijų rizikos įvertinimo reikalavimų skaičiavimas

(pagal instrukcijos 4 skyrių)

Eil. Nr.	Finansiniai instrumentai	Rinkos vertė, litais	Pozicijos rizika, %	Rizikos įvertinimas, litais
		A	B	C = A x B
1.	Skolos vertybiniai popieriai:
1.1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių išpirkimo laikas:
1.1.1.	iki 2 metų,		2 %
1.1.2.	nuo 2 iki 5 metų,		5 %
1.1.3.	daugiau nei 5 metai.		13 %
1.2.	Aukštos kokybės skolos vertybiniai popieriai:
1.2.1.	su fiksuota palūkanų norma, kurių apmokėjimo terminas:
	(a) iki 2 metų,		8 %
	(b) nuo 2 iki 5 metų,		8 %
	(c) daugiau nei 5 metai.		15 %
1.2.2.	su kintančia palūkanų norma, kurių apmokėjimo terminas:
	(a) iki 2 metų,		10 %
	(b) nuo 2 iki 5 metų,		10 %
	(c) daugiau nei 5 metai.		15 %
1.3.	Kiti skolos vertybiniai popieriai:
1.3.1.	su fiksuota palūkanų norma, kurių apmokėjimo terminas:
	(a) iki 2 metų,		10 %
	(b) nuo 2 iki 5 metų,		20 %
	(c) daugiau nei 5 metai.		30 %
1.3.2.	su kintančia palūkanų norma, kurių apmokėjimo terminas:
	(a) iki 2 metų,		30 %
	(b) nuo 2 iki 5 metų,		30 %
	(c) daugiau nei 5 metai.		30 %
2.	Nuosavybės vertybiniai popieriai:
2.1.	Kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje		25 %
2.2.	Kiti		100 %
3.	Iš viso pozicijų rizikos reikalavimų

______________

5 forma

Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimų skaičiavimas

(pagal instrukcijos 5 skyrių)

Eil. Nr.	Finansiniai instrumentai	Rinkos vertė, litais	Sandorio šalies rizika, %	Vertė, įvertinta pagal riziką, litais
		A	B	C = A x B
1.	1. Gautiniai mokėjimai (visus atskirai išvardyti) (5.7.1 instrukcijos punktas):
1.1.	gautini dividendai;
1.2.	valdymo mokestis;
1.3.	platinimo mokestis;
1.4.	komisinis mokestis;
1.5.	kitos gautinos sumos.
2.	Iš viso (1.1 + 1.2 + 1.3 + 1.4 + 1.5)
3.	5.7.2 instrukcijos punktas (išvardyti pozicijas, kurioms taikoma 100 % kapitalo reikalavimas):
3.1.	SAR pozicija		100 %
3.2.	SAR pozicija		100 %
4.	Iš viso (3.1 + 3.2 + …)
5.	5.7.3 instrukcijos punktas (išvardyti pozicijas):
5.1.	SAR pozicija		0 %
5.2.	SAR pozicija		1.6 %
5.3.	SAR pozicija		8 %
6.	Iš viso (5.1 + 5.2 + 5.3)
7.	Iš viso sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos reikalavimų (2 + 4 + 6)

______________

6 (a) forma

Neprekybos knygos didelių pozicijų ataskaita

(pagal instrukcijos 6 skyrių)

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, litais
1.	Neprekybos knygos didelės pozicijos (išvardyti visas neprekybos knygos pozicijas, viršijančias 10 % nuosavų lėšų):
1.1.	didelė pozicija
1.2.	didelė pozicija
1.3.	didelė pozicija
1.4.	didelė pozicija
2.	25 % nuosavų lėšų (2 forma, 18 eilutė x 25 %)
3.	Palyginimas (kiekviena individuali neprekybos knygos didelė pozicija negali būti didesnė nei 25 % nuosavų lėšų) (Jei didesnė – „Taip“, jei nedidesnė – „Ne“)
4.	20 % nuosavų lėšų (2 forma, 18 eilutė x 20 %)
5.	Palyginimas (kiekviena individuali neprekybos knygos didelė pozicija su susijusiais asmenimis negali būti didesnė nei 20 % nuosavų lėšų) (Jei didesnė – „Taip“, jei nedidesnė – „Ne“)
6.	Iš viso neprekybos knygos didelių pozicijų (1.1.+1.2.+1.3.+1.4.+…)
7.	800 % nuosavų lėšų (2 forma, 18 eilutė x 800 %)
8.	Palyginimas (bendra neprekybos knygos didelių pozicijų suma negali viršyti 800 % nuosavų lėšų) (Jei viršija – „Taip“, jei neviršija – „Ne“)

______________

6 (b) forma

Prekybos knygos didelių pozicijų ataskaita

(pagal instrukcijos 6 skyrių)

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, litais
1.	Prekybos knygos didelės pozicijos (išvardyti visas prekybos knygos pozicijas, viršijančias 25 % nuosavų lėšų):
1.1.	didelė pozicija
1.2.	didelė pozicija
2.	25 % nuosavų lėšų (2 forma, 18 eilutė x 25 %)
3.	Kiekvienos individualios prekybos knygos didelės pozicijos perviršis (susidarantis tarp pozicijos vertės ir 25 % įmonės nuosavų lėšų):
3.1.	didelės pozicijos perviršis
3.2.	didelės pozicijos perviršis
4.	Didelių prekybos knygos pozicijų perviršių suma (3.1. + 3.2. + …)
5.	Pozicijų rizikos kapitalo reikalavimai, apskaičiuoti įmonės prekybos knygos didelių pozicijų perviršiui (6 (b) 1 forma, 5 eilutė)
6.	Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos kapitalo reikalavimai, apskaičiuoti įmonės prekybos knygos didelių pozicijų perviršiui (6 (b) 2 forma, 5 eilutė)
7.	Įmonės prekybos knygos didelių pozicijų perviršio (sumos D) kapitalo reikalavimai (5 + 6)
8.	Įmonės prekybos knygos didelės pozicijos, esančios sumoje (D), kurių trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų (6 (b) 1 forma, 2 eil. + 6 (b) 2 forma, 2 eil.)
9.	500 % likvidaus nuosavo kapitalo (2 forma, 23 eilutė x 500 %)
10.	Ar suma D didesnė nei 500 % įmonės likvidaus nuosavo kapitalo, jei jos trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų? (Jei didesnė – „Taip“, jei nedidesnė – „Ne“)
11.	Įmonės prekybos knygos didelės pozicijos, sudarančios perviršį D, kurių trukmė ilgesnė kaip 10 dienų (6 (b) 1 forma, 4 eil. + 6 (b) 2 forma, 4 eil.)
12.	600 % likvidaus nuosavo kapitalo (2 forma, 23 eilutė x 600 %)
13.	Ar suma D didesnė nei 600 % įmonės likvidaus nuosavo kapitalo, jei jos trukmė ilgesnė kaip 10 dienų? (Jei didesnė – „Taip“, jei nedidesnė – „Ne“)

______________

6 (b) 1 forma

Pozicijų rizikos kapitalo reikalavimai,

apskaičiuoti prekybos knygos didelių pozicijų perviršiui

Eil. Nr.	Pozicijų perviršiai, sudarantys sumą (D)	Pozicijų rizikos procentas (pagal 1 lent.)	Vertė, litais	Papildomas kapitalo reikalavimas	Vertė, litais
	A	B	C = A x B	D	E = C x D
1.	Kai sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų:
1.1.	pozicijos perviršis			200 %
1.2.	pozicijos perviršis			200 %
2.	Iš viso
3.	Kai sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ilgesnė kaip 10 dienų:
3.1.	pozicijų perviršis iki 40 %			200 %
3.2.	pozicijų perviršis nuo 40 iki 60 %			300 %
3.3	pozicijų perviršis nuo 60 iki 80 %			400 %
3.4.	pozicijų perviršis nuo 80 iki 100 %			500 %
3.5.	pozicijų perviršis nuo 100 iki 250 %			600 %
3.6.	pozicijų perviršis daugiau nei 250 %			900 %
4.	Iš viso
5.	Iš viso (2 + 4)

______________

6 (b) 2 forma

Sandorio šalių ir atsiskaitymų rizikos kapitalo reikalavimai,

apskaičiuoti prekybos knygos didelių pozicijų perviršiui

Eil. Nr.	Pozicijų perviršiai, sudarantys sumą (D)	Sandorio šalies ir atsiskaitymų rizikos proc. (pagal 2 lent.)	Vertė, litais	Papildomas kapitalo reikalavimas	Vertė, litais
	A	B	C = A x B	D	E = C x D
1.	Kai sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ne ilgesnė kaip 10 dienų:
1.1.	pozicijos perviršis			200 %
1.2.	pozicijos perviršis			200 %
2.	Iš viso
3.	Kai sumoje (D) esančių pozicijų trukmė ilgesnė kaip 10 dienų:
3.1.	pozicijų perviršis iki 40 %			200 %
3.2.	pozicijų perviršis nuo 40 iki 60 %			300 %
3.3.	pozicijų perviršis nuo 60 iki 80 %			400 %
3.4.	pozicijų perviršis nuo 80 iki 100 %			500 %
3.5.	pozicijų perviršis nuo 100 iki 250 %			600 %
3.6.	pozicijų perviršis daugiau nei 250 %			900 %
4.	Iš viso
5.	Iš viso (2 + 4)

______________

7 forma

Užsienio valiutų rizikos reikalavimų skaičiavimas

(pagal instrukcijos 7 skyrių)

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, valiuta	Keitimo kursas	Suma, litais
1.	Grynosios ilgosios pozicijos konkrečia valiuta, išvardyti:
1.1.	ilgoji pozicija
1.2.	ilgoji pozicija
1.3.	ilgoji pozicija
1.4.	ilgoji pozicija
2.	Iš viso grynųjų ilgųjų pozicijų
3.	Grynosios trumposios pozicijos konkrečia valiuta, išvardyti:
3.1.	ilgoji pozicija
3.2.	ilgoji pozicija
3.3.	ilgoji pozicija
3.4.	ilgoji pozicija
4.	Iš viso grynųjų trumpųjų pozicijų
5.	Bendra grynoji įmonės užsienio valiutų pozicija (didesnė iš 2 arba 4 eilučių)
6.	2 % nuosavų lėšų (2 forma, 18 eilutė x 2 %)
7.	Grynosios užsienio valiutų pozicijos perviršis daugiau kaip 2 % nuosavų lėšų
8.	Užsienio valiutų rizikos reikalavimas (7 šios formos eilutė x 8 %)

______________

8 forma

Išlaidų reikalavimo apskaičiavimo ataskaita

Eil. Nr.	Eilutės pavadinimas	Suma, litais
1.	Įmonės metinės audituotos išlaidos, iš viso
2.	Įmonės metinės audituotos išlaidos, atėmus:
2.1.	premijas darbuotojams ir vadovams, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra garantuotos darbo sutartyje;
2.2.	kitus pelno paskirstymus;
2.3.	mokėtinus komisinius ir mokesčius, kurie yra susiję su įtraukiamais į pajamas gautinais komisiniais ir mokesčiais;
2.4.	palūkanų sąnaudas, atsiradusias dėl paskolų, iš kurių buvo finansuojamas perpardavimui skirtų vertybinių popierių įsigijimas;
2.5.	palūkanas, sumokėtas arba mokėtinas klientams bei kitoms sandorių šalims už jų lėšas;
2.6.	palūkanas, sumokėtas arba mokėtinas už paskolas, kuriomis yra finansuojama įmonės investicinė veikla bei dukterinių įmonių veikla;
2.7.	komisinius bei kitokius mokesčius, mokamus kliringo bankams, biržoms bei tarpininkams už jų teikiamas paslaugas;
2.8.	užsienio valiutų realizuotą ir nerealizuotą nuostolį;
2.9.	ypatingus išlaidų straipsnius, kurių įtraukimą arba neįtraukimą į išlaidas raštu nustato Vertybinių popierių komisija.
3.	Iš viso metinių audituotų išlaidų (atėmus 2.1 – 2.9 eilutėse išvardytus straipsnius)
4.	Įmonės išlaidų reikalavimas (šios formos 3 eilutė / 4)

______________