LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ANTROJO ŠVIETIMO REFORMOS ETAPO PRIORITETŲ VYKDYMO

1999 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 952

Vilnius

Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1999 06 22 nutarimu Nr. 59, TVIRTINU Antrojo švietimo reformos etapo prioritetų vykdymo pagrindinius uždavinius (1 priedas).

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS                                 ARŪNAS BĖKŠTA

______________

PATVIRTINTA

švietimo ir mokslo ministro

1999 08 11 įsakymu Nr. 952

1 priedas

Švietimo reformos prioritetų vykdymo uždaviniai

1 prioritetas. Ugdymo bei studijų modernizavimas ir švietimo kokybės kėlimas

Prioritetų vykdymo priemonės	Uždaviniai
1.1. Pertvarkyti ugdymo turinį pagal konceptualiuosius švietimo reformos dokumentus	1.1.1. Parengti ir diegti ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos paskutinės pakopos (IV koncentro) ugdymo programas ir mokymo priemones
	1.1.2. Ištirti moksleivių mokymosi motyvacijos stokos priežastis ir sumažinti nepagrįstą moksleivių krūvį
1.2. Parengti valstybinius išsilavinimo standartus visoms bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo grandims	1.2.1. Parengti ir išleisti standartus bei jų metodinius komentarus profilinei vidurinei mokyklai
	1.2.2. Parengti profesinio mokymo standartus
	1.2.3. Sukurti standartuose numatytų pasiekimų vertinimo sistemą
1.3. Įdiegti profilinį vidurinį mokslą	1.3.1. Įvykdyti profilinio mokymo eksperimentą, juo remiantis sukurti ir patvirtinti profilinio mokymo diegimo dokumentų paketą
	1.3.2. Vykdyti profilinio mokymo sklaidos programą
1.4. Pritaikyti profesinį mokymą prie kintančių darbo rinkos sąlygų	1.4.1. Parengti sektorinę ir regioninę profesinių kvalifikacijų analizę
	1.4.2. Įtraukti į profesinių ir aukštesniųjų mokyklų valdymą ir vertinimą socialinius partnerius
1.5. Tęsti egzaminų reformą	1.5.1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos egzaminų koncepciją, tęsti egzaminų reformos idėjų sklaidą
	1.5.2. Parengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų ir brandos egzaminų programas bei užduotis, sukurti infrastruktūrą, teikiančią galimybių vykdyti pagrindinės mokyklos baigiamuosius ir vidurinės mokyklos brandos egzaminus
1.6. Pradėti kurti vientisą švietimo monitoringo sistemą	1.6.1. Išanalizuoti OECD, UNESCO ir kt. švietimo rodiklius ir remiantis jais bei Lietuvos švietimo poreikiais nustatyti Lietuvos rodiklius, pradėti nuolat informuoti visuomenę apie švietimo būklę Lietuvoje
	1.6.2. Parengti monitoringo sistemos kūrimo programą
1.7. Pradėti kurti ir diegti išorinio ir vidinio švietimo įstaigų audito metodikas	1.7.1. Sukurti išorinio ir vidinio audito koncepciją, norminius teisės aktus ir metodiką bei parengti auditorius
1.8. Sudaryti materialines technines sąlygas ugdymui ir studijoms modernizuoti	1.8.1. Nustatyti švietimo įstaigų aprūpinimo mokymo priemonėmis standartus, ištirti padėtį įstaigose ir numatyti priemones jai pagerinti
	1.8.2. Sukurti pagrindinių studijų krypčių reglamentus ir nustatyti būtinas sąlygas studijų standartams įgyvendinti
1.9. Modernizuoti švietimo institucijų bibliotekas ir pradėti kurti mokyklų bibliotekų – informacijos centrų tinklą	1.9.1. Parengti modernios mokyklos bibliotekos koncepciją, sukurti tokias bibliotekas kiekvienoje apskrityje ir sujungti jas į bendrą tinklą
1.10. Kurti kompiuterinį švietimo tinklą	1.10.1. Sukurti Lietuvos švietimo informacinės sistemos mokymo ir informavimo posistemes
	1.10.2. Sukurti Lietuvos švietimo informacinės sistemos techninės įrangos, pašto sistemų ir tinklų posistemę
	1.10.3. Sukurti informacinę Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemą
1.11. Remti ugdymo kaitą skatinančias pedagogų ir mokyklų bendruomenių iniciatyvas, skleisti geriausią patirtį	1.11.1. Užtikrinti Švietimo kaitos fondo veiklą
	1.11.2. Skatinti ugdymo naujovių diegimą švietimo įstaigose, kvalifikacijos tobulinimo institucijų programų ir projektų kūrimą kartu su švietimo įstaigų pedagogais
1.12. Akredituoti aukštąsias mokyklas ir studijų programas	1.12.1. Priėmus Aukštojo mokslo įstatymą parengti akreditavimui reikalingus įstatymo lydimuosius aktus ir numatyti kitas priemones
	1.12.2. Parengti pedagogų rengimo pertvarkos koncepciją, veiksmų programą ir pradėti ją įgyvendinti
1.13. Skatinti tolesnę mokslo ir studijų integraciją	1.13.1. Vykdyti sistemingą doktorantūros studijų ir disertacijų mokslinio lygio patikrinimą (kartu su Studijų kokybės vertinimo centru bei LMT Mokslininkų kvalifikacijos komisija)
	1.13.2. Parengti valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų konkursų bei atestavimo kriterijus
2 prioritetas. Socialinių pedagoginių mokymosi ir studijų sąlygų gerinimas
Prioritetų vykdymo priemonės	Uždaviniai
2.1. Plėsti galimybes keisti pasirinktą mokymosi kryptį ar prireikus tęsti nutrauktą mokymąsi	2.1.1. Spręsti 12–16 metų paauglių ir jaunuolių, neturinčių mokymosi motyvacijos, ir 16–18 metų asmenų, dėl socialinių-ekonominių sąlygų negalinčių tęsti mokslo dieninėse mokyklose, ugdymo proceso organizavimą
	2.1.2. Sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas būtinosios tarnybos kariams
	2.1.3. Spręsti įkalinimo įstaigose esančių asmenų tęstinio mokymosi proceso organizavimą
2.2. Įgyvendinti Specialiojo ugdymo įstatymą	2.2.1. Parengti teisės aktų, reikalingų Specialiojo ugdymo įstatymui įgyvendinti, paketą
	2.2.2. Parengti Specialiojo ugdymo įstatymo įgyvendinimo programą, numatyti prioritetus ir pradėti įgyvendinti prioritetines priemones
2.3. Įgyvendinti Suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstatymą	2.3.1. Parengti neformaliojo švietimo metu įgytų žinių pripažinimo tvarką formaliojo švietimo įstaigose
	2.3.2. Paruošti valstybės užsakomų neformalaus švietimo programų ir tikslinių projektų pateikimo, atrankos ir finansavimo tvarką
2.4. Kurti įvairių tipų mokyklas, visapusiškai atliepiančias vietos bendruomenės bei regiono poreikius	2.4.1. Baigti rengti specialiųjų vaikų globos namų norminę bazę
	2.4.2. Parengti ir diegti tautinių mažumų mokyklų integravimo į bendrą ugdymo sistemą modelį
	2.4.3. Parengti dviejų naujų, alternatyvių bendrojo lavinimo mokyklai, tipų modelius
	2.4.4. Parengti atviros mokyklos koncepciją ir jos diegimo modelius
2.5. Plėtoti moksleivių papildomąjį ugdymą integruojant jį į bendrojo lavinimo sistemą	2.5.1. Atlikti šalies meninio ugdymo sistemos auditą
	2.5.2. Parengti papildomojo ugdymo sistemos strategijos projektą, numatantį papildomojo ugdymo integravimą į bendrojo lavinimo sistemą
2.6. Plėtoti laisvalaikio veiklos formų įvairovę	2.6.1. Parengti moksleivių popamokinės veiklos ir laisvalaikio kultūros plėtotės programą ir ją vykdyti
2.7. Užtikrinti socialines mokymosi sąlygas, ugdymo įstaigose įsteigti specialiųjų pedagogų bei socialinių pedagogų etatus	2.7.1. Parengti norminius socialinio pedagogo pareigybę reglamentuojančius dokumentus ir mokyklos socialinės vadybos darbo modelį
	2.7.2. Teikti paramą Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės globojamoms mokykloms
2.8. Laiduoti profesinio mokymo pagal pasirinktą sritį prieinamumą visiems to siekiantiesiems	2.8.1. Parengti profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo programą
2.9. Laiduoti studijų aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose prieinamumą visiems gebantiems studijuoti	2.9.1. Įgyvendinti tvarką, pagal kurią priėmimas į aukštąsias mokyklas būtų vykdomas atsižvelgiant į valstybinių egzaminų rezultatus
2.10. Užtikrinti reikiamą valstybės materialinę paramą studentams	2.10.1. Sudaryti sąlygas Mokslo ir studijų fondui teikti socialinę paramą aukštųjų mokyklų studentams
	2.10.2. Įsteigti fondą užsienio lietuvių moksleiviams, norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose
2.11. Nustatyti tikslesnę priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką	2.11.1. Sukurti centralizuotą priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą
	2.11.2. Užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos būtų nustatomos ne vėliau kaip prieš 24 mėn. iki studentų priėmimo
3 prioritetas. Švietimo sistemos harmonizavimas
Prioritetų vykdymo priemonės	Uždaviniai
3.1. Plėsti švietimo institucijų įvairovę ir tobulinti jų tinklą	3.1.1. Formuojant permanentinio švietimo sistemą sukurti jungčių modelius, sudarančius sąlygas pereiti mokytis iš vieno tipo švietimo institucijos į kitą
	3.1.2. Tvarkyti visų tipų švietimo įstaigų tinklą pagal parengtas metodikas
3.2. Skatinti mokyklų savivaldą	3.2.1. Sukurti mokyklos ir savivaldos institucijų demokratinės sąveikos modelius ir pradėti juos diegti
	3.2.2. Sukurti mokyklų savivaldos institucijų informavimo ir pagalbos sistemą
3.3. Plėtoti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dermę	3.3.1. Suderinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo ugdymo turinį
	3.3.2. Pradėti steigti technologinį profilį profesinėse ir bendrojo lavinimo mokyklose
3.4. Sudaryti daugiau realių galimybių baigusiesiems profesinę mokyklą tęsti mokslą aukštojoje mokymo įstaigoje	3.4.1. Plėtoti profesines studijas neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose
	3.4.2. Parengti keleto technologinės pakraipos dalykų brandos egzaminų programas
3.5. Įgyvendinti regioninės aukštojo mokslo plėtros koncepciją, įteisinti neuniversitetinį aukštąjį išsimokslinimą ir įsteigti šį išsilavinimą teikiančias institucijas – kolegijas	3.5.1. Parengti kolegijų steigimo norminius aktus ir įsteigti 3–5 kolegijas
	3.5.2. Parengti regioninės aukštojo mokslo plėtros koncepciją ir jos įgyvendinimo programą
3.6. Plėtoti akademinio mobilumo principą ir užtikrinti suteikiamų kvalifikacijų palyginamumą	3.6.1. Dalyvauti Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių studentų ir dėstytojų mobilumo programose
	3.6.2. Parengti aukštųjų mokyklų akademinių kvalifikacijų pripažinimo sutarčių su kaimyninėmis šalimis projektus
	3.6.3. Parengti aukštųjų mokyklų studentų mobilumo ir kvalifikacijų palyginamumo tvarką
3.7. Įtraukti socialinius partnerius į švietimo planavimą, vertinimą ir kvalifikacijų suteikimą	3.7.1. Nustatyti profesinio mokymo įmonėse vykdymo ir rėmimo tvarką
	3.7.2. Kartu su socialiniais partneriais įsteigti Profesinio mokymo fondą
	3.7.3. Parengti universitetų ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų tarybų nuostatus ir įsteigti efektyviai veikiančias aukštųjų mokyklų tarybas
3.8. Tiksliau apibrėžti aukštųjų mokyklų autonomijos turinį	3.8.1. Parengti Aukštojo mokslo įstatymo lydimuosius aktus
3.9. Sutvarkyti švietimo įstaigų finansavimo bei atskaitomybės sistemą	3.9.1. Pereiti prie etatinio pedagogų darbo apmokėjimo
	3.9.2. Paruošti visų švietimo įstaigų naujus finansavimo principus ir metodikas
3.10. Derinti švietimo reformos darbus su Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą siekiu	3.10.1. Užtikrinti studentų laisvo judėjimo principą (pagal NAP programą)
	3.10.2 Sudaryti sąlygas migruojančių darbuotojų vaikų mokymuisi pagal ES Direktyvos 77/486 reikalavimus
	3.10.3. Dalyvauti ES švietimo programų antrajame etape

______________