LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

SPRENDIMAS

 

DĖL LIETUVOS MEDINIŲ STATINIŲ IR ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO

 

2010 m. balandžio 30 d. Nr. S-5(159)

Vilnius

 

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2010-03-09 išvažiuojamajame posėdyje į Dieveniškių istorinį regioninį parką apžiūrėjo Poškonių, Rimašių bei Žižmų vienapuses gatvines kaimo gyvenvietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 18 a. pab. medinę Dieveniškių bažnyčią, Direkcijos pastate įrengtą muziejinę ekspoziciją. Komisija, vadovaudamasi šia apžiūra, Kultūros paveldo departamento 2009 metais parengta „Medinės architektūros paveldo stebėsenos apibendrinimo ir prognozavimo santrauka“, 2006-04-27 mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos medinis paveldas“, įvykusios Komisijos iniciatyva Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškėse), išvadomis bei kita pastaraisiais metais surinkta medžiaga ir atliktais tyrimais, nustatė, kad Lietuvos medinio kultūros paveldo (išskyrus bažnyčias ar jų kompleksus ir koplytstulpius), ypač medinio dvarų sodybų paveldo ir etnografinių kaimų, apsaugos būklė yra nepatenkinama. Sparčiai nyksta bei yra naikinamas ir miestų bei miestelių civilinių pastatų medinis paveldas.

Per pastaruosius penkerius metus bendra fizinė Lietuvos etnografinių kaimų, taip pat ir esančių Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, būklė pablogėjo. Nustatyta, kad ypač blogos fizinės būklės yra senoji medinė prieškarinė mokykla (įsikūrusi Parko direkcija), dauguma Žižmų kaimo kluonų, kai kurie Poškonių ir Rimašių kaimų pastatai. Jau atsiranda statinių – svetimkūnių, istorinių pastatų apdailai naudojamos šiuolaikinės medžiagos. Istoriškai susiformavusiame kaimų kultūriniame kraštovaizdyje dominuoja šiferiu dengti kaimo pastatų stogai.

Visgi Poškonyse, Siaurimuose, Grybiškėse, Rimašiuose ir kt., grąžinant žemės ir kito turto nuosavybę, buvo pasistengta išsaugoti rėžinę sistemą. Šiomis priemonėmis siekiama išsaugoti žemdirbystės tradiciją bei pagerinti istoriškai susiformavusio kaimo kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės bei Kultūros paveldo departamentas neatsižvelgė į Komisijos sprendimų strateginius siūlymus bei rekomendacijas, kurių nesilaikoma vykdant istorinės, etnokultūrinės, kraštovaizdinės vertės senųjų kaimų apskaitą, taip pat ir saugomų pagal Dieveniškių istorinio regioninio parko dokumentaciją; nė vienas etnografinis kaimas nepaskelbtas valstybės ar savivaldybės saugomu; neparengta nauja 2007–2013 metų Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa, nenumatytas kasmetinis jos finansavimas; nėra medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų nuolatinės priežiūros, tyrimų, tvarkymo praktinės metodikos bei rekomendacijų; neišspręsta kreditavimo, kompensavimo ir skatinimo tvarkyti bei nuolat prižiūrėti medinį kultūros paveldą problema; etnografiniai kaimai neinventorizuojami pagal jų diferencijuotą vertinimą ir vadovaujantis jų vertinimo kriterijais.

Nepakankama parkų direkcijų, savivaldybių veikla, menkai bendradarbiaujama su mokslo ir studijų institucijomis; nepakankamas kaimo etninių bendruomenių steigimosi skatinimas ir jų finansinis palaikymas, nesivadovaujama nuostata, kad nekilnojamasis bei nematerialusis kaimo bendruomenės paveldas yra nedaloma visuma; neparengta ir neintegruota į bendrą „Asbesto šalinimo programą“ speciali programa etnografinių kaimų pastatų stogų šiferinių dangų pakeitimo atitinkančiomis regioninės architektūros tradicijas stogų dangomis.

Stokojama parlamentinės kontrolės ir priežiūros įgyvendinant medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų kultūros paveldo strateginio planavimo dokumentų sprendinius (2002 m. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, 2003 m. (2009 m.) Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2002 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Komisijos sprendimų rekomendacijos).

Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama Lietuvos medinių statinių ir etnografinių kaimų kultūros paveldo bei tradicijų išsaugojimo bei palaikymo, nusprendžia:

1. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą, vykdant parlamentinę priežiūrą bei kontrolę, nustatyti:

1.1. kaip yra įgyvendinami Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ir LR teritorijos bendrojo plano sprendiniai, susiję su Lietuvos medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų išsaugojimu bei palaikymu;

1.2. kodėl nebuvo įgyvendinta 2003 m. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa bei neparengta nauja 2007–2013 metų Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa bei nenumatytas kasmetinis jos finansavimas.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

2.1. parengti ir patvirtinti 2011–2016 metų Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą, nustatant išsaugojimo ir tvarkybos prioritetus bei numatant kasmetinį jos finansavimą;

2.2. įpareigoti ministerijas pagal kompetenciją patikslinti tautinio paveldo produktų teisės aktus, juos tiesiogiai susiejant su medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų išsaugojimo bei atgaivinimo procesais;

2.3. patikslinti 2008-04-17 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 351 patvirtintą „Asbesto šalinimo programą“ ir jos įgyvendinimo 2008–2013 m. priemonių planą, tiesiogiai susiejant su medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų išsaugojimu bei papildyti priemones įrašant atsakingas institucijas – Kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamentą bei Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą;

2.4. įpareigoti Finansų, Kultūros ir Aplinkos ministerijas:

2.4.1. parengti palankaus kreditavimo, supaprastinto kompensavimo už palaikomąją priežiūrą (pvz., per mokesčių sistemą ir pan.), taip pat atskirai už atliktus medinio kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus, sistemą;

2.4.2. parengti skubiausiai tvarkytinų etnografinių kaimų sąrašus su jų išsaugojimui ir atgaivinimui reikalingų sąnaudų skaičiavimais;

2.4.3. parengti priemonių planą dėl etnografinių kaimų gyventojų įdarbinimo medinio kultūros paveldo objektų tvarkybai;

2.4.4. išnaudoti teisines teritorinės apsaugos galimybes bei nustatyti pakankamas jos priemones medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų išsaugojimui bei kaimo ir miesto kultūrinio kraštovaizdžio tapatumui palaikyti bei sustiprinti;

2.5. įpareigoti Kultūros ir Aplinkos ministerijas bendradarbiaujant su mokslo ir mokymo įstaigomis parengti regioninės architektūros reglamentus saugomoms teritorijoms ir vietovėms, medinio kultūros paveldo tvarkymo metodiką, praktinius tvarkymo pavyzdžių katalogus ir supaprastintą nuolatinės priežiūros tvarką;

2.6. įpareigoti Žemės ūkio ministeriją:

2.6.1. parengti ir įgyvendinti etnografinių kaimų gyventojams skirtą mokymo programą, pagal Žemės ūkio ministerijos vykdomą projektą „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, 2007–2013 m. finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis;

2.6.2. parengti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos 3 kryptį įgyvendinamo projekto „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ pataisas, leidžiančias finansuoti daugiau nei 50 proc. išlaidų, skirtų darbams medinės architektūros paveldo vertingosioms savybėms išsaugoti;

2.7. įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją parengti ir įdiegti medinio kultūros paveldo ir etnografinių kaimų apsaugos pagrindų mokymo ir švietimo programas viduriniojo ir aukštojo mokslo lygmenyse;

2.8. pakartotinai prašyti visas institucijas pagal kompetenciją įgyvendinti Komisijos 2006-06-28 sprendimo Nr. S-2-(118) „Dėl Lietuvos medinio kultūros paveldo išsaugojimo“, 2006-06-28 sprendimo Nr. S-3-((119)/TN-1 „Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo“, 2005-06-17 sprendimo Nr. S-5-(113) „Dėl kultūros paveldo apsaugos Vilniaus apskrityje“, 2002-09-13 sprendimo Nr. 88 „Dėl medinio kultūros paveldo išsaugojimo“ siūlymus bei rekomendacijas.

3. Pritarti Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijai dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Poškonių senosios medinės prieškarinės mokyklos – skubios tvarkybos ir siūlyti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kultūros paveldo departamentui skirti šiam tikslui atitinkamas lėšas.

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                Gražina Drėmaitė

 

_________________