LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS OBJEKTŲ (DARBŲ) KAINOS SKAIČIAVIMO TVARKOS
1994 m. lapkričio 30 d. Nr. 235
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1051, kuriuo Statybos ir urbanistikos ministerijai pavesta patikslinti statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarką, įvertinant fiksuotų sutartinių kainų statyboje taikymą, įsakau:
3. Pripažinti netekusiais galios Statybos ir urbanistikos ministro 1992 12 30 įsakymą Nr. 258 ir 1994 01 19 įsakymą Nr. 7.
PATVIRTINTA
Statybos ir urbanistikos ministro
1994 m. lapkričio 30 d.
įsakymu Nr. 235
STATYBOS OBJEKTŲ (DARBŲ) KAINOS SKAIČIAVIMO TVARKA
1. BENDROJI DALIS
1.1. Statybos objektai (darbai) – tai projektuojami arba statomi sausumos ir vandens pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat naudojamų pastatų statinių bei įrenginių rekonstravimas, atstatymas ir remontas.
1.2. Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarka privaloma, kai finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, lengvatinių kreditų bei paramos fondų:
- apskaičiuojant statybos objektų (darbų) kainas rengiamuose projektuose ir perskaičiuojant sąmatas,
- vykdant statybos rangos konkursus,
- apskaičiuojant statybos objektų (darbų) kainas, kai statybos rangos sutartis sudaroma be konkurso, derybose,
- atsiskaitant už atliktus darbus.
Ši tvarka rekomenduojama ir kai objektų statyba finansuojama valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir organizacijų bei kitų statytojų lėšomis.
Valstybės valdymo institucijos bei miestų (rajonų) valdybos gali taikyti šią tvarką, nustatydamos kitokius normatyvus ar pataisas, atsižvelgdamos į specifines sąlygas ar kitaip motyvuodamos, prieš tai suderinus šiuos norma Statybos ir urbanistikos ministerija.
1.3. Į statybos objekto kainą įeina tyrinėjimo, projektavimo, bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vertė, technologinių įrengimų įsigijimo, montavimo, derinimo ir išbandymo, bandomosios produkcijos gamybos, techninio eksploatuoti, konsultavimo bei informacinės paslaugos organizuojant ir kontroliuojant statybą, ir kitos investitoriaus išlaidos, susijusios su objekto statyba ir priėmimu naudoti.
1.4. Statybos objektų (darbų) kainos yra sutartinės, nustatomos investitorių ir vykdytojų susitarimu, nepriklausomai nuo įmonių rūšies ir nuosavybės formos.
1.5. Sutartinė kaina – tai fiksuota suma, įrašyta rangos sutartyje (papildomame susitarime), už kurią rangovas įsipareigoja atlikti užsakovo nurodytos rūšies ir apimties darbus.
1.6. Pretendentai (rangovai), dalyvaujantys konkursuose arba derybose su užsakovais, patys apskaičiuoja bei pagrindžia savo atliekamų darbų kainą, kaip išdėstyta p.3.
Pretendentų (rangovų), su kuriais sudaroma rangos sutartis, apskaičiuotos kainos, jei užsakovas jas priėmė, tampa sutartinėmis kainomis, pagal kurias ir atsiskaitoma už atliktus darbus.
1.7. Užsakovai, įvertindami pretendentų (rangovų) sutartinės kainos pasiūlymus, remiasi, kaip išdėstyta p.2., skaičiuojamosiomis kainomis.
Skaičiuojamoji statybos objektų (darbų) kaina yra pradinė kaina, kurią užsakovai pateikia rangos konkursuose arba derybose, sudarant sutartis (papildomus susitarimus) be konkurso.
1.8. Užsakovai skaičiuojamąją kainą pateikia visai statybai, paleidimo kompleksams arba ir atskiriems objektams, jų dalims, darbų grupėms, konstrukcijų dalims ir panašiai.
1.9. Jeigu pagal pradinę kainą nerasta rangovo, tenkinančio statybos trukmės, kokybės ir kitus reikalavimus, tai užsakovai gali pateikti Statybos ir urbanistikos ministerijai pasiūlymus, su valstybės valdymo institucijų (kurioms skiriamos valstybės biudžeto lėšos) arba miestų (rajonų) valdybų (kai finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, lengvatinių kreditų ir paramos fondų) išvadomis, dėl skaičiuojamosios kainos padidinimo, atsižvelgiant į rangovų kainos skaičiavimus bei kitas aplinkybes, dėl kurių būtina didinti skaičiuojamąją kainą.
1.10. Užsakovai, sudarydami sutartis (papildomus susitarimus) turi taikyti tik fiksuotas sutartines kainas naujiems, pradedamiems statybos objektams, taip pat pereinantiems (anksčiau pradėtiems) statybos objektams, kurių statybos rangos sutartyje nebuvo numatyta fiksuota sutartinė kaina.
1.11. Fiksuotas sutartines kainas užsakovai privalo sudaryti neviršydami skaičiuojamųjų kainų, išskyrus p. p.1.9,1.13 ir 1.14 išvardintus atvejus.
Jeigu asignavimų nepakanka viso objekto statybai, tai fiksuotos sutartinės kainos sudaromos objekto dalims, kelioms darbų grupėms, konstrukcijų dalims ir panašiai.
1.12. Jeigu darbai negali būti iš anksto įvertinti ir išsamiai aprašyti (kultūros paminklų restauravimo darbai, naujos konstrukcijos ir technologijos, unikalūs pastatai ir pan.), leidžiama, suderinus su Ekonomikos ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija, apmokėti už juos pagal faktines rangovo išlaida s, priskaičiuojant prie faktinių išlaidų iki 10 procentų pelno.
Sutartyje (papildomame susitarime) nurodoma šių darbų orientacinė kaina, pagal apytikslį darbų sąrašą.
1.13. Fiksuota sutartinė kaina gali būti keičiama kai metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas viršija 25 %. Rangovai fiksuotas sutartines kainas perskaičiuoja arba apskaičiuoja jų pataisas (kompensacijas) remdamiesi tais pačiais kainų sudarymo pagrindais, kurie priimti pagrindžiant fiksuotas sutartines kainas, bei faktinėmis įsigyt medžiagų ir paslaugų kainomis, lyginant su įrašytosiomis į fiksuotą sutartinę kainą.
Rangovų perskaičiuotos sutartinės kainos arba pataisos (kompensacijos) įsigalioja jas užsakovams aprobavus ir įforminus papildomu susitarimu.
Šio punkto nuostatos taikomos likutinėms objektų (darbų) apimtims, atliekamoms po 1995 m. sausio 1 d.
1.14. Fiksuota sutartinė kaina gali būti pakeista atskiru užsakovo ir vykdytojo susitarimu arba papildomos rangovo išlaidos kompensuojamos tvarka, kuri numatyta sutartyje, abiem pusėm naudingais pagrindais, esant šioms ntoms formuojant fiksuotą sutartinę kainą:
- užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta sutartinė kaina,
- rangovams pasiūlius racionalesnius projektinius sprendimus, sumažinančius išteklių poreikį statybai ar eksploatacijai, pagerinančius ar atpiginančius pastatų eksploataciją, pagerinančius konstrukcijų kokybę (laiką ir kt.), architektūrinę išvaizdą, išleidžiamos produkcijos kokybę bei kitas statomų objektų vartojamąsias savybes,
- rangovams sutrumpinus statybos trukmę bei pagerinus atliekamų darbų kokybę,
- stichinių nelaimių, avarijų ir kitomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo rangovo veiklos.
1.15. Jeigu p.1.14 išvardintais atvejais, išskyrus paskutinę pastraipą, skaičiuojamoji kaina viršijama, tai užsakovai gali pateikti Statybos ir urbanistikos ministerijai pasiūlymus dėl skaičiuojamosios kainos padidi ų institucijų išvadomis.
1.16. Atskirais atvejais, Statybos ir urbanistikos ministerijos leidimu, gali būti kompensuojamos papildomos rangovų išlaidos virš fiksuotos sutartinės kainos, susijusios su valstybės reguliuojamų mokesčių, kainų bei tarifų kitimu.
Užsakovai pateikia Statybos ir urbanistikos ministerijai rangovų sudarytus papildomų išlaidų skaičiavimus su p.1.9 nurodytų institucijų išvadomis. Skaičiavimai turi būti sudaryti remiantis tais pačiais kainų sudarymo skaičiavimai, pagrindžiantieji fiksuotas sutartines kainas.
Papildomų išlaidų kompensavimas virš fiksuotos sutartinės kainos leistinas tik įsitikinus, kad nėra galimybių atsisakyti kurių nors darbų ar išlaidų, įskaitytų į fiksuotą sutartinę kainą taip pat, kad apskaičiuotos teisingai.
1.17. Užsakovai perskaičiuoja (patikslina) skaičiuojamąsias kainas, jeigu per metus, kurių pradžios lygiu jos apskaičiuotos, nebuvo vykdomas konkursas arba derybos rangos sutarčiai sudaryti.
1.18. Užsakovai naujai pradedamų statybos objektų, taip pat pereinamųjų (anksčiau pradėtų) statybos objektų, kurių sutartyse nebuvo numatyta fiksuota sutartinė kaina, likusių darbų vertę perskaičiuoja 1995 m. sausio 1 d. kainomis tiesioginių skaičiavimų būdu, arba pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytus indeksus ir, sulygus su rangovais, papildo sutartis fiksuota kaina.
2. SKAIČIUOJAMOSIOS STATYBOS KAINOS
2.1. Rengiant statybos projektus, apskaičiuojama skaičiuojamoji statybos kaina, kuri yra planuojamoji projekto įvykdymo kaina; į ją įeina visos užsakovo (investitoriaus) išlaidos, susietos su projekto įgyvendinimu.
Skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma visai statybai arba ir paleidimo kompleksams, atskiriems objektams, jų dalims, darbų grupėms, konstrukcijų dalims, atiduodamiems naudojimui nustatytu norminiu, o jeigu norminis nenustatytas – sutartiniu laikuu.
Skaičiuojamoji kaina nenustatoma, kai remonto darbų vertė mažesnė kaip 30 tūkst. litų.
2.2. Statybos skaičiuojamosios kainos, atsižvelgiant į rengiamo projekto stadijas ir užduoties projektavimui reikalavimus, apskaičiuojamos pagal analogiškų objektų kainų skaičiavimus bei sustambintus rodiklius arba pagal darbo brėžinius ir išteklių poreikio žiniaraščius bei sustambintos nomenklatūros vidutines arba suderintas kainas bei kitus vidutinius ekonominius normatyvus.
Projektų darbo stadijoje reikia, nustatyta tvarka, parengti detalius išteklių poreikio žiniaraščius: darbų kiekių ir darbo jėgos, medžiagų, mechanizmų naudojimo, išvardijant (aprašant) darbus ir grupuojant juos pagal rūšį, konstrukcijų dalis, objektų dalis į užbaigtinų darbų dalis (etapus).
2.3. Skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma pagal išteklių poreikio žiniaraščius, projekto specifikacijas, užsakovo ir kitus duomenis, taikant vidutines arba suderintas kainas ir tarifus bei normas, išvardintas žemiau išdėstyta tvarka:
2.3.1. Kiekvienam statybos objektui (darbams) sudaroma sąmata, paskirstant ją dalimis bei vienarūšiais darbais, nurodant darbų kiekius fiziniais vienetais ir darbų vertę (tiesiogines išlaidas, paskirstant pagal straipsnius: darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai).
2.3.2. Medžiagų vertė apskaičiuojama, taikant vidutines arba suderintas medžiagų kainas ir antkainius, kurie įvertina medžiagų pristatymo į statybos objektą išlaidas (tiekimo įmonių antkainiai, išlaidos tarai, įpakavimui, rekvizitas pakrovimo – iškrovimo, paruošimo – sandėliavimo ir transporto išlaidos), t. y., vidutinė kaina franko – statybos vieta. Nustatant šią kainą, priklausomai nuo aprūpinimo medžiagomis sąlygų, prie gamyklų arba statybą aprūpinančių įmonių (kai medžiagos gaminamos už Lietuvos Respublikos ribų) kainų priskaičiuojami normomis nustatyto dydžio antkainiai (procentais) arba projektavimo įmonės apskaičiuotos išlaidos, remiantis rinkos kainomis ir realiomis transportavimo sąlygomis; apskaičiuotoji medžiagų vertė didinama nustatytu norminiu procentu, įvertinančiu pagalbines medžiagas.
2.3.3. Statybinių mechanizmų naudojimo vertė apskaičiuojama taikant vidutines arba suderintas jų darbo valandos kainas, įskaitant ir mechanizmų perbazavimo į statybos objektą kainą bei mašinistų darbo užmokestį.
Apskaičiuotoji mechanizmų naudojimo vertė didinama nustatytu norminiu procentu, įvertinančiu pagalbinių ir smulkių mechanizmų naudojimą.
2.3.4. Darbo užmokesčio suma apskaičiuojama taikant vidutines darbo valandos kainas norminėms darbo sąnaudoms. Statybos objektuose betarpiai dirbančių specialistų-linijinių darbuotojų (darbų vykdytojų, meistrų, energetikų, geodezininkų, sandėlininkų ir kitų specialistų) darbo užmokesčio suma apskaičiuojama nustatytu norminiu procentu nuo visos darbininkų darbo užmokesčio sumos ir įrašoma į tiesiogines išlaidas.
2.3.5 Tiesioginės išlaidos sumuojamos, minusavus grįžtamųjų medžiagų vertę (ji į darbų apimtį neįskaičiuojama). Priskaičiuojamos kitos ir pridėtinės išlaidos, socialinio draudimo išlaidos ir pelnas. Apskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (visas arba tik pirkimo).
2.3.6. Apskaičiuotoms norminėms sąnaudoms ir tiesioginėms išlaidoms gali būti taikomi koeficientai, įvertinantys konkrečias statybos sąlygas (kenksmingos, suvaržytos sąlygos ir pan.).
2.3.7. Kitų išlaidų dydis nustatomas atlikus skaičiavimus pagal konkrečias statybos sąlygas bei užsakovų duomenis arba pagal nustatytą vidutinę jų normą skaičiuojant nuo tiesioginių išlaidų.
Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos pagal nustatytą vidutinę pridėtinių išlaidų normą procentais nuo darbininkų darbo užmokesčio sumos, neįskaitant linijinių darbuotojų darbo užmokesčio.
Pridėtinių išlaidų struktūra pateikta p. 2.7. Socialinio draudimo išlaidos skaičiuojamos 30% nuo viso darbo užmokesčio sumos.
Pelno ir rangovo verslinės rizikos rezervo suma apskaičiuojama nuo tiesioginių, kitų, pridėtinių ir soc. draudimo išlaidų sumos, neviršijant 12%, o pridėtinės vertės mokestis – įstatymais ir kitais norminiais aktai tvarka.
2.3.8. Įrengimų kaina skaičiuojama pagal projekto specifikacijas arba užsakovo duomenis, taikant jų įsigijimo kainas, priedus už garantijas, komplektavimą ir tiekimą (įskaitant tiekėjų pelną), pridedant pristatymo į objektą išlaidas.
2.4. Visam statybos kompleksui sudaromas suvestinis statybos kainos skaičiavimas, į kurį įrašoma visų objektų (darbų) sąmatinės kainos bei bendros visam kompleksui išlaidos. Šiame skaičiavime atsispindi visos užsakovo išlaidos, reikalingos projekto įgyvendinimui; jų dydis nustatomas pagal atitinkamas normas, užsakovų duomenis bei projektavimo įmonės skaičiavimus.
Suvestiniame statybos kainos skaičiavime paprastai išskiriami keturi skyriai:
1 – sklypo įsigijimas ir išlaikymas bei statybos aikštelės paruošimas. Įrašoma įsigyjamo sklypo kaina arba sklypo nuomos kaina statybos laikotarpiu, sklypo priežiūros išlaidos, kompensacijos už esamus statinius ir želdinius, jų perkėlimo, griovimo išlaidos ir pan.
2 – statybos objektai (darbai). Įrašomos sąmatose apskaičiuotos statybos objektų (darbų) kainos.
3 – projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos.
Pateikiamos išlaidos projektavimui, techninių sąlygų gavimui, projektų ekspertizei, konsultacijoms, derinimui, tyrinėjimui, autorinei priežiūrai, statybos organizavimui ir valdymui, statybos techninei priežiūrai ir kitos, dutinę šių išlaidų normą, skaičiuojant nuo 1 ir 2 skyrių sumos (be sklypo kainos) arba faktiškąsias jų kainas ir kitus užsakovo duomenis.
4 – statybos finansavimo, draudimo, garantijų, bandomosios produkcijos gamybos, techninio personalo apmokymo eksploatuoti ir kitos išlaidos pateikiamos pagal užsakovo duomenis bei projektavimo įmonės skaičiavimus.
Be to, pridedama užsakovo rezervo suma, apskaičiuota nustatytu norminiu procentu nuo 1 – 4 skyriaus sumos be sklypo įsigijimo ir išlaikymo kainos; ją užsakovas naudoja galimiems projekto ir kainų pasikeitimams kompensuoti, konstrukcijų bandymo, nenumatytiems darbams ir kt.
2.5. Skaičiavimuose būtina nurodyti kainų lygį, tai yra datą, kuriai fiksuotos kainos (paprastai fiksuojama metų pradžiai).
2.6. Normos, taikomos skaičiuojamosioms kainoms nustatyti:
2.6.1. tvirtinamos Statybos ir urbanistikos ministerijos:
2) pagrindinių statybinių medžiagų vidutinės kainos, antkainiai franko – statybos vieta bei pagalbinių medžiagų įvertinimo normos,
3) pagrindinių statybinių mechanizmų vidutinės darbo valandos kainos bei pagalbinių ir smulkių mechanizmų naudojimo įvertinimo normos,
4) vidutinės darbininkų darbo valandos kainos ir vidutinė linijinių darbuotojų darbo užmokesčio norma,
2.6.2. kitų valstybinių valdymo organų (ministerijų, departamentų, tarnybų ir savivaldybių) parengtos ir patvirtintos p.2.6.1. nurodytos normos, suderintos su Statybos ir urbanistikos monisterija.
2.6.3. kitų valstybės valdymo organų nustatytos normos (mokesčiai, kompensacijos, draudimas, garantijos ir pan.).
2.6.4. Užsakovo suderintos kainos, tarifai, antkainiai, taikomi, kai normomis nustatytų rodiklių pagal nomenklatūrą arba dydžių nepakanka realiai apskaičiuoti statybos kainą.
2.7. Statybos įmonių pridėtinių išlaidų struktūra:
2.7.1. administracijos ūkio išlaidos:
1) administracijos darbuotojų atlyginimas, be darbų vykdytojų, meistrų ir kitų betarpiai dirbančių statybos objektuose specialistų ir tarnautojų (linijinių mechanikų, energetikų, geodezininkų, sandėlininkų, buhalterinės ir personalo apskaitos ir kt. specialistų),
2) valstybinio socialinio draudimo priskaitymai nuo administracijos darbuotojų atlyginimo, numatyto p.2.7.1.1,
3) ūkio išlaidos: paštas, telekomunikacijos priemonės, spausdinimas, dauginimas, kanceliarinės priemonės, apšvietimas, apšildymas, vandentiekis, kanalizacija, patalpų valymas ir kt.
2.7.2. Statybos darbuotojų aptarnavimo išlaidos, sanitarinių -higieninių, kultūrinių-buitinių sąlygų užtikrinimas, darbo apsauga ir saugumo technika (įskaitoma šiame punkte išvardintų priemonių nusidėvėjimas, remontas, išlaikymas, priežiūra):
- kontoros prie statybos objektų, darbų vykdytojų ir meistrų sandėliai, pavėsinės ir sandėliavimo patalpos prie statybos objektų,
- dušai, išvietės, patalpos darbininkams pasišildyti,
- kopėčios, perėjimo tilteliai, saugumo technikos reikmenys,
- inventorinės unifikuotos, pakabinamos priemonės, bokšteliai, klojiniai,
- tvoros, aptvėrimai, apsauginiai stogeliai, priedangos, vykdant sprogdinimo darbus,
- laikini el. energijos, vandens, garo, dujų, oro tinklai darbo zonos ribose (teritorija iki 25 m atstumu nuo pastato perimetro arba linijinių statinių) prisijungiant prie magistralinių tinklų.
2.7.3. Darbų organizavimo statybos aikštelėse išlaidos:
- gamybos priemonių, prietaisų ir įrangos amortizaciniai atskaitymai, nusidėvėjimas, remontas, išlaikymas, priežiūra, pervežimas, kai šios išlaidos neįskaitytos į tiesiogines išlaidas (mechanizmų darbo val. kainą) bei kitus pridėtinių išlaidų punktus,
- priešgaisrinė apsauga ir sargyba, racionalizacija, normatyvai, geodeziniai darbai, gamybinės laboratorijos, statybos aikštelių sutvarkymas ir išlaikymas, objektų perdavimas naudoti.
3. RANGOVŲ SIŪLOMOS STATYBOS KAINOS
3.1. Pretendentai (rangovai) apskaičiuoja statybos objektų (darbų) siūlomą kainą, kuri teikiama rangos konkursui arba deryboms su užsakovu, kai sutartys sudaromos be konkurso.
3.2. Statybos įmonės, rengdamos statybos kainos pasiūlymus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymu, konkurencijos įstatymu, įmonių įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais aktais, šia Statybos objektų (dar imo tvarka bei užsakovo pateiktomis sutarties sąlygomis.
3.3. Objektų (darbų) statybos siūloma kaina apskaičiuojama pagal projekto specifikacijas ir projekte pateiktus arba rangovo sudarytus (kai projektą ar darbo brėžinius rengia rangovas) detalius išteklių poreikio žiniaraščius, taikant normines darbo ir materialinių išteklių sąnaudas. Skaičiuojama laikantis valstybinių valdymo organų reguliuojamų kainų ir tarifų, esamų mokesčių ir rinkos kainų, kuriomis rangovas numato įsigyti medžiagas ar gauti pasl augas, bei atsižvelgiant į kainų kitimo prognozes, taip pat darbo jėgos rinkos kainas. Projektuose nurodytas darbo jėgos ir mechanizmų poreikio sąnaudas rangovai gali keisti, taikydami savo įmonėse nustatytas normas.
3.4. Pretendentai (rangovai ir subrangovai) apskaičiuoja medžiagų ir gaminių įsigijimo, jų atvežimo į statybos aikštelę, darbo apmokėjimo, statybinių mechanizmų naudojimo, pridėtines ir kitas būtinas išlaidas, laikydami intų (aprašytų) darbų ir apimčių, jų grupavimo pagal rūšį, konstrukcijas, objektų dalis į užbaigtinų darbų dalis (etapus).
Papildomus darbus, kurie nebuvo užsakovo išvardinti, arba papildomas užsakovo išvardintų darbų apimtis, kurias rangovai laiko būtinomis atlikti, rangovai gali įvertinti parengdami atskirą papildomų darbų sąrašą. Tokiam papildomam sąraše gali būti įrašomos ir rangovo papildomos išlaidos, reikalingos užsakovo pateiktų sąlygų įvykdymui.
3.5. Pridėtinės išlaidos ir linijinių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos apskaičiuojamos procentais nuo darbininkų darbo užmokesčio pagal rangovo (subrangovo) įmonės išlaidų struktūrą, jų faktinius ir numatomus dydžius, statybų apimtis ir terminus; rekomenduojama atsižvelgti į pridėtinių išlaidų struktūrą, pateiktą p.2.7. Šios išlaidos gali būti skaičiuojamos visai rangovo (subrangovo) atliekamų darbų apimčiai arba atskiroms darbų rūšims.
3.6. Kitos išlaidos, būdingos kai kurioms statybos įmonėms ar tam tikrai jų atliekamų darbų apimčiai, ar objektui, apskaičiuojamos pagal projektinį arba rangovo numatytą jų poreikį.
Kitos išlaidos tai – kvalifikuotų darbininkų komandiruotės, papildomos išlaidos vykdant darbus pamaininiu bei pakaitiniu būdu, pervežant darbininkus, laikinų statinių, neįskaitytų į pridėtines išlaidas įrengimas ir eksploatacija, elektros energijos, garo, kuro ir kitų išteklių sąnaudos, jeigu jos neįskaitytos tiesioginėse ir pridėtinėse išlaidose, ir kitos.
3.7. Išlaidos socialiniam draudimui ir pridėtinės vertės mokestis priskaičiuojamas įstatymais nustatyto dydžio.
3.8. Rangovai, atliekantys projektavimo, tyrinėjimo darbus, įrengimų tiekimo, techninio personalo apmokymo ir kitas analogiškas paslaugas, kurioms nėra patvirtintų išteklių poreikio normų, kainų skaičiavimus sudaro atsižvelgdami į savo numatomas sąnaudas ir rinkos kainas.
3.9. Rangovai į savo kainos skaičiavimus neįrašo medžiagų, gaminių, įrengimų ar paslaugų vertės, o taip pat ir priskaičiavimų nuo jų vertės, jeigu sutartyje nustatyta, kad juos pateikia (aprūpina) arba atlieka užsakovai. Užsakovo apmokamos jų įsigijimo sąskaitos – nėra užsakovo aprūpinimas.
3.10. Pelno dalis kainoje nustatoma priklausomai nuo pasiūlos – paklausos santykio, objekto specifikos, rangovo rizikos, susijusios su sutarties atlikimu ir kitų faktorių.
3.11. Rangovai konkursams, deryboms ir atsiskaitymams užsakovui pateikia vieną siūlomos (sutartinės) kainos skaičiavimą, į kurį įeina ir visų jo samdomų subrangovų darbų kaina. Rangovų ir subrangovų tarpusavio sutartinės kainos gali skirtis nuo rangovo užsakovui pateiktos siūlomos (sutartinės) kainos.
______________