LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATŲ DARBO SĄLYGŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1. Patvirtinti pridedamus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatus.
2. Iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ketvirtosios sesijos pradžios Aukščiausiosios Tarybos deputatų vidutinis praėjusios sesijos atlyginimas neturi būti mažesnis negu nuostatų 13 punkto pirmojoje dalyje nurodytas.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 4 d. nutarimą „Pratęsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. balandžio 10 d. nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinųjų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų patvirtinimo“ galiojimą“ (Žin., 1990, Nr. 26-632) po to, kai įsigalios šis nutarimas.
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos
1991 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. I-1447
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
DEPUTATŲ DARBO SĄLYGŲ
NUOSTATAI
I. Bendrieji principai
1. Deputatui sudaromos tokios sąlygos, kad jis galėtų realizuoti įstatymų jam nustatytas pareigas bei teises, dirbdamas rinkiminėje apygardoje, Aukščiausioje Taryboje, jos institucijose, taip pat individualiai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui, kaip tautos atstovo mandatą turinčiam asmeniui, patikėta vykdyti labai svarbias ir atsakingas valstybės funkcijas, todėl dalyvavimas Aukščiausiosios Tarybos veikloje yra ne vien jo darbo, bet ir reikšminga moralinė pareiga.
2. Deputato darbo diena yra nenormuota. Posėdžių lankymo apskaitą tvarko nuolatinės komisijos ir Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas. Deputatui už darbą atlyginama iš valstybės lėšų.
4. Nuolat dirbantis yra deputatas, kurio pagrindinis darbas yra Aukščiausioje Taryboje.
Dėl leidimo užsiimti kita darbine veikla deputatas turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą raštu. Šį klausimą sesijos metu Aukščiausioji Taryba turi apsvarstyti per dvi savaites. To nereikalaujama iš deputatų, kurie yra Aukščiausiosios Tarybos skirti pareigūnai. Deputatai, kurie yra laisvųjų profesijų susivienijimų nariai ar užsiima moksline, pedagogine ar kūrybine veikla, turi apie tai pranešti Aukščiausiajai Tarybai raštu.
II. Darbo sąlygos
5. Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo, nuolatinių komisijų, frakcijų darbui skiriamos tinkamai įrengtos patalpos. Deputatui suteikiama atskira darbo vieta Aukščiausiosios Tarybos patalpose.
6. Aukščiausiosios Tarybos deputatas turi teisę Lietuvos Respublikoje be eilės gauti kambarį viešbutyje, medicinos pagalbą bet kurioje Lietuvos valstybinėje gydymo įstaigoje, nemokamai važiuoti visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu (išskyrus taksi). Aukščiausiosios Tarybos deputatų pageidavimu jų butuose įrengiamas telefonas.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, jo pavaduotojams ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju.
Kiekvienam nuolat dirbančiam Aukščiausiosios Tarybos deputatui priklauso atskiras automobilis be vairuotojo.
Prezidiumas, nuolatinės komisijos, taip pat deputatai turi teisę nemokamai pasinaudoti tarnybiniu transportu (su vairuotoju).
Tarnybinių automobilių, kuriais disponuoja Aukščiausioji Taryba, naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
III. Deputatų pareiga dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos darbe ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą
7. Deputatas, jeigu jo įgaliojimai įstatymo neapriboti, dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat prireikus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo bei kitų Aukščiausiosios Tarybos institucijų posėdžiuose.
Kiekvienas nuolat dirbantis deputatas, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius, Aukščiausiosios Tarybos seniūną ir jo pavaduotojus bei Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją, privalo dalyvauti nuolatinės komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose.
8. Deputatas, negalėdamas dalyvauti posėdžiuose, praneša atitinkamai:Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatui arba seniūnui, nuolatinės komisijos pirmininkui.
9. Nedalyvavimo posėdyje pateisinamomis priežastimis laikoma deputato susirgimas, išvyka su Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo komandiruote arba pritarimu, nelaimingi atsitikimai ar kitos aplinkybės, apie kurių pateisinamumą sprendžia Mandatų ir etikos komisijos arba atitinkamų komisijų pirmininkai.
10. Prieš kiekvieną Aukščiausiosios Tarybos posėdį deputatai registruojami posėdžių salėje – sekretoriate. Posėdžio pirmininko nurodymu deputatai gali būti perregistruojami posėdžio metu prieš iš anksto numatytus balsavimus.
Aukščiausiosios Tarybos seniūnas žinias apie deputatų nedalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, o nuolatinių komisijų pirmininkai – žinias apie deputato nedalyvavimą komisijų iš anksto paskelbtuose posėdžiuose per praėjusį mėnesį pateikia raštu kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną Mandatų ir etikos komisijai.
11. Deputatai, kviečiami į Mandatų ir etikos komisijos posėdį dėl personalinių klausimų svarstymo, atvyksta šios komisijos nurodytu laiku. Jeigu deputatas nedalyvauja tokiame posėdyje be pateisinamos priežasties arba nenurodo kitų neatvykimo motyvų, tai laikoma nedalyvavimu privalomame posėdyje.
12. Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas kiekvieno mėnesio pradžioje apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie deputatų nedalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu ir nedalyvavimą komisijų posėdžiuose praneša Aukščiausiajai Tarybai ir pateikia buhalterijai. Be pateisinamų priežasčių posėdžiuose nedalyvavusių deputatų pavardės, Mandatų ir etikos komisijai nutarus, skelbiamos „Lietuvos aido“, „Echo Litvy“ ir „kurier Wilenski“ laikraščiuose.
Deputatui, be pateisinamos priežasties praleidusiam daugiau kaip pusę iš anksto numatytų balsavimų Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, skiriamas trečdaliu mažesnis pagrindinis ir papildomas mėnesio atlyginimai, o deputatui, praleidusiam daugiau kaip tris ketvirtadalius tokių balsavimų, skiriamas trečdalis pagrindinio ir papildomo atlyginimo.
Šio straipsnio reikalavimai netaikomi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariams.
IV. Deputatų darbo atlyginimas
13. Nuolat dirbančiam Aukščiausiosios Tarybos deputatui kas mėnesį mokamas Lietuvos darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dviejų dydžių pagrindinis atlyginimas, o ne nuolat dirbančiam deputatui – vieno VMDU dydžio atlyginimas.
Deputatui už dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos ir jos institucijų posėdžiuose skiriamas papildomas vieno VMDU dydžio atlyginimas. Deputatui, be pateisinamos priežasties praleidusiam daugiau kaip ketvirtadalį Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, šis papildomas atlyginimas neskiriamas. Deputatui skiriama pusė šio papildomo atlyginimo, jeigu jis be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip ketvirtadalį Aukščiausiosios Tarybos institucijų, kurių darbe jis turi dalyvauti, posėdžiuose.
Deputatui, užsiimančiam kita darbine veikla be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo, išskyrus laisvųjų profesijų susivienijimų narius ar užsiimančius moksline, pedagogine ar kūrybine veikla, pagrindinis atlyginimas Aukščiausioje Taryboje neskiriamas.
Už autorinį bei ekspertinį darbą rengiant įstatymų projektus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu deputatui gali būti mokamas honoraras.
Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams už atliktą darbą papildomai skiriamas atlyginimas:
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui – trijų VMDU dydžio;
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojams ir Sekretoriui – dviejų VMDU dydžio;
Aukščiausiosios Tarybos seniūnui – pusantro VMDU dydžio;
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkams, Prezidiumo nariams, Sekretoriaus pavaduotojui – vieno VMDU dydžio;
Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojams – 0,75 VMDU dydžio;
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams ir pakomisijų pirmininkams 0,5 VMDU dydžio.
Ne sesijos metu deputatui mokamas vidutinis praėjusios sesijos atlyginimas, taip pat papildomas atlyginimas pareigūnams.
14. Aukščiausiosios Tarybos deputatas darbui rinkiminėje apygardoje gali samdyti vieną arba du padėjėjus-sekretorius, kurių darbo užmokesčiui skiriama kas mėnesį bendra 1,5 VMDU dydžio pinigų suma.
Tarnybinių patalpų nuomai, kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo, transporto ir kitoms išlaidoms deputatui kas mėnesį gali būti skiriama iki 300 rublių. Šių lėšų dydis gali būti keičiamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu priklausomai nuo kainų lygio.
15. Su deputato padėjėju-sekretoriumi darbo sutartis sudaroma kadencijos laikotarpiui deputato teikimu Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus įsakymu. Tokia sutartis su jais gali būti nutraukiama deputato iniciatyva jo raštišku teikimu be profsąjungos komiteto sutikimo.
16. Deputatams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, taip pat tiems, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, deputato įgaliojimų laikotarpiui suteikiama nemokama gyvenamoji patalpa deputatams skirtame viešbutyje Vilniuje ir paliekama teisė naudotis gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Už komunalines paslaugas (vandens tiekimą, dujas, elektrą, šiluminę energiją, tarpmiestinius pasikalbėjimus telefonu) moka deputatas.
17. Nuolat dirbantys Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, turi teisę likti įskaitoje buvusioje savo darbo ar gyvenamojoje vietoje arba įrašomi į eilę Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdyboje.
18. Prekėmis ir paslaugomis, kurios būtinos deputato pareigoms vykdyti, deputatai aprūpinami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatyta tvarka.
V. Deputatų darbo sąlygų nuostatų įgyvendinimas
20. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Mandatų ir etikos komisija nagrinėja ir sprendžia klausimus dėl šių nuostatų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių deputatų darbą, įgyvendinimo.