VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO 1992 M. BALANDŽIO 30 D. NUTARIMO NR. 35 „DĖL FIRMŲ VARDŲ“ PAKEITIMO

1997 m. lapkričio 13 d. Nr. 64

Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutaria:

Pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ ir jį išdėstyti taip:

„VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMAS

DĖL FIRMŲ VARDŲ

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutaria:

Patvirtinti Firmų vardų darymo taisykles (pridedama).

Firmų vardų darymo taisyklės

1. Šiomis taisyklėmis reglamentuojami firmų vardai, sudaryti su simboliniais vardais. Simboliniais vadinami tokie vardai, kur žodžiai ar jų junginiai vartojami perkeltinėmis reikšmėmis kaip sutartiniai žodiniai ženklai. Jie rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide, pvz.: akcinė bendrovė „Kaitra“, savivaldybės įmonė „Atgaiva“, asociacija „Kedras“, kredito unija „Beržas“.

2. Simboliniais vardais gali eiti bendrinėje kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.

2.1. Įprasčiausi yra vienažodžiai simboliniai vardai, daromi iš vietovardžių, žmonių vardų, mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų, abstrakčios reikšmės daiktavardžių, pvz.: „Vilnius“, „Nida“, „Nijolė“, „Šešupė“, „Žilvinas“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Tulpė“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“.

2.2. Simboliniai vardai gali būti daromi iš daiktavardžių su priklausomu pažyminiu – daiktavardžio kilmininku ar būdvardžiu, paprastai įvardžiuotinės formos, pvz.: valstybės įmonė „Pašto ženklas“, akcinė bendrovė „Lietuvos spauda“, kredito unija „Ūkininkų viltis“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltoji lelija“.

Galimi, bet dėl ilgumo nepageidautini simboliniai vardai su keliais priklausomais žodžiais, pvz.: savivaldybės įmonė „Klaipėdos namų statyba“.

2.3. Simbolinius vardus galima daryti iš prasmingų nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių ir nedaiktavardinių žodžių junginių, pvz.: akcinė bendrovė „Ačiū“, Juodviršio individuali įmonė „Dviese“, A. Zyko personalinė įmonė „Valio!“, kooperatinė paruošų bendrovė „Šalia kelio“.

3. Yra tokių bendrinėje kalboje vartojamų žodžių ir pasakymų, iš kurių simboliniai vardai nedaromi.

3.1. Simboliniai vardai nedaromi iš steigėjo ar savininko pavardės: netinka tikroji ūkinė bendrija „Čepokienė“, akcinė bendrovė „Broliai Vaičiuliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalvaitis ir Ko“. Su savininko pavarde sudaromi tik tiesioginės reikšmės pavadinimai: Čepokienės tikroji ūkinė bendrija, Brolių Vaičiulių akcinė bendrovė, Kalvaičio ir Ko uždaroji akcinė bendrovė.

Tačiau simbolinį vardą galima pasidaryti iš bet kokio asmens vardo, taigi ir iš savininko vardo, arba iš junginio su vardu, pvz.: Dagienės personalinė įmonė „Vaida“, uždaroji akcinė bendrovė „Valentinas“, akcinė bendrovė „Sabinos konsultacija“. Su asmens vardu galima sudaryti ir tiesioginės reikšmės pavadinimą, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė Artūro dirbtuvė.

3.2. Simboliniu vardu negalima versti ir su kabutėmis rašyti tiesioginės reikšmės pavadinimų, turinčių gimininės reikšmės (nomenklatūrinį) žodį: netinka akcinė bendrovė „Vilniaus autobusų stotis“, turi būti akcinė bendrovė Vilniaus autobusų stotis, netinka Jankausko „Veterinarijos vaistinė“, turi būti Jankausko veterinarijos vaistinė.

4. Tam tikrus simbolinius vardus galima daryti iš nelietuviškų žodžių.

4.1. Iš lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių žodžių simboliniai vardai daromi taip pat kaip iš lietuvių kalbos žodžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Simetrija“.

4.2. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“.

4.3. Kitų kalbų žodžiais vadinamos Lietuvoje veikiančios užsienio firmos. Iš nelietuviškų žodžių arba su jais gali būti daromi bendrų Lietuvos ir kitų kraštų firmų vardai.

5. Simbolinių vardų negalima daryti iš nenorminių žodžių ar iš norminių žodžių lietuvių kalbos normoms prieštaraujančiais būdais.

5.1. Negalima simbolinių vardų daryti iš lietuvių kalboje klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų), neįteisintų hibridų, kitokių nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Rinkė“, „Ciongas“, „Geradėjas“, „Gerbūvis“.

5.2. Nedaromi lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys daugiašakniai sudurtiniai simboliniai vardai, tokie kaip: „Lietūkprekyba“, „Lietkoopbankas“.

5.3. Simboliniai vardai nedaromi žodžių junginius dirbtinai sutraukiant į vieną žodį, pvz.: „Pienocentras“ (turi būti „Pieno centras“), „Metaloprekyba“ (turi būti „Metalo prekyba“).

5.4. Simbolinių vardų negalima daryti iš klaidingai parašytų žodžių, pvz.: „Varijantas“ (turi būti „Variantas“), „Vilia“ (turi būti „Vilija“).

6. Negalima daryti morfologiškai neįformintų (galūnių neturinčių) simbolinių vardų (išskyrus nurodytus 4.3 papunktyje).

6.1. Simbolinių vardų negalima daryti iš žodžių junginių su nekaitomu nelietuvišku antruoju žodžiu, pvz.: „Vilniaus Travel“, „Statybininkas Invest“.

6.2. Simbolinių vardų negalima daryti iš kitų kalbų žodžių, neturinčių lietuviškos morfologinės formos ir nevartojamų bendrinėje lietuvių kalboje: netinka akcinė bendrovė „Amber“, uždaroji akcinė bendrovė „Cellar“, Juškienės individuali įmonė „Ravioli“.

6.3. Simboliniai vardai nedaromi iš begalūnių sudurtinių ar sutrauktinių žodžių, pvz.: „Plastkoop“, „Medelektron“, „Intervil“, „Alinvest“.

6.4. Simboliniai vardai nedaromi iš beprasmių begalūnių dirbtinai sukonstruotų žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“, „Alfeks“, „Rems“.

6.5. Simbolinių vardų negalima daryti formaliai suduriant vardų, pavardžių ar kitų žodžių pradžias, pvz.: „Timbut“ (iš Timofejus Butleris), „Lenlan“ (iš lenta ir langas), „Morvi“ (iš Morkūnas ir Vitkus).

7. Galima daryti tokius dirbtinius kalboje atitikmenų neturinčius simbolinius vardus, kurie pagal morfologinę formą ir garsinę sandarą yra panašūs į lietuvių kalbos žodžius ir gali būti kaitomi.

7.1. Dirbtinį vardą iš žodžio šaknies ar šiaip žodžio dalies galima sudaryti su priesaga ar darybine galūne, pvz.: „Vilanta“ (su priesaga -anta iš Vilnius), „Aukštuva“ (su priesaga -uva formaliai iš aukštas, pagal reikšmę siejamas su Aukštaitija), „Rieduva“ (su priesaga -uva iš riedėti), „Auda“ (su galūne -a iš austi), „Gaira“ (iš gairė), „Alyta“ (iš Alytus), „Radvilė“ (iš Radviliškis).

7.2. Pateisinami iš santrumpų ar kitaip dirbtinai sudaryti simboliniai vardai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę -a, -ė, -as, -is, -ys, -us ir kurie gali būti linksniuojami, pvz.: „Eksma“ (iš Eksperimentinė mokslinė aparatūra), „Lista“ (iš „Lietuvos staklės“), „Sodra“ (iš Socialinis draudimas), „Sekoma“ (iš Semeniukas, Kovalenka ir Mataitis), „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“.

7.3. Trumpinimo būdu sudaryto pavadinimo negalima rašyti su didžiosiomis raidėmis žodžio viduje: netinka SeKoMa, MeBetA.

Pastaba. Šios taisyklės taikomos ir kitiems, prie firmų vardų nepriskiriamiems, pavadinimams su simboliniais vardais, pvz.: parduotuvė „Šešupė“, stomatologijos kabinetas „Tuja“, restoranas „Senasis rūsys“, kavinė „Užeik“.“

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                                                        A. ROSINAS