LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1990 METŲ BLOKADOS FONDO TURTO VERTINIMO METODIKOS IR ŠIO FONDO TURTO REALIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1998 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1098

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 53-1447) 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamas:

Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo turto vertinimo metodiką;

Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo turto realizavimo tvarką.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                  ALGIRDAS ŠEMETA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1098

LIETUVOS RESPUBLIKOS 1990 METŲ BLOKADOS FONDO TURTO VERTINIMO METODIKA

BENDROJI DALIS

1. Ši metodika reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo turto (toliau vadinama – turtas) tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių bei laužo vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymą ir procedūras bei turto vertinimo dokumentų turinį.

2. Ši metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 53-1447), Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymu (Žin., 1995, Nr. 61-1528; 1998, Nr. 44-1197), kitais teisės aktais.

3. Turtą įvertina finansų ministro įsakymu patvirtinta jo vertinimo komisija (toliau vadinama – vertinimo komisija) pagal Turto vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Turto vertinimo metodikos“ (Žin., 1996, Nr. 16-426), taip pat šią metodiką.

4. Vertinimo komisija turtą įvertina remdamasi turto ekspertizės išvadomis, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimo bei stebėjimų rezultatais. Vadovaudamasi šia metodika, vertinimo komisija privalo objektyviai nustatyti turto vertę.

5. Vertindama turtą, vertinimo komisija turi teisę pasitelkti kitus specialistus. Apie tai įrašoma turto vertinimo ataskaitoje.

6. Vertinimo komisija privalo saugoti informaciją, kurią gauna vertindama turtą, ir gali teikti ją tik įstatymų nustatyta tvarka.

TURTO VERTINIMO PROCEDŪRA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

7. Vertinimo komisija apžiūri turtą. Turtas pasveriamas, surūšiuojamas pagal dokumentuose nurodytas metalo ir brangakmenių rūšis, atskirai surūšiuojamas tauriųjų metalų ir brangakmenių laužas ir atliekos. Apžiūrėjus turtą, surašomas vertinamo turto pirminės apžiūros aktas, kurį pasirašo vertinimo komisijos nariai.

8. Vertinamo turto pirminės apžiūros akte nurodomi šio turto fizinio identifikavimo duomenys: objekto pavadinimas, dokumentuose nurodyta metalo rūšis, dokumentuose nurodyta brangakmenio rūšis, vienetų skaičius, masė, taip pat apžiūros data, turto fizinė būklė.

9. Atliekama turto ekspertizė šia tvarka:

9.1. nustatomos tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų kokybinės bei kiekybinės charakteristikos pagal Lietuvos prabavimo rūmų patvirtintas analizės metodikas, Lietuvos ir tarptautinius (ISO) standartus bei Juvelyrinių akmenų, sidabro dirbinių, deimantų ir perlų tarptautinės konfederacijos (CIBJO) rekomendacijas. Įtvirtintų brangakmenių charakteristikos nustatomos apytiksliai;

9.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymu, nustatomos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių prabos ir šie gaminiai įspauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu bei atitinkamais prabų ženklais. Išrašomi tauriųjų metalų, jų laužo bei atliekų, taip pat neįtvirtintų brangakmenių kokybės pažymėjimai;

9.3. surašomas turto ekspertizės aktas, kuriame nurodomas ekspertizės objekto pavadinimas, tauriojo metalo rūšis ir praba, vienetų skaičius, masė, brangakmenių skaičius ir jų kokybinės charakteristikos.

10. Turto ekspertizę atlieka Lietuvos prabavimo rūmai pagal šią metodiką.

11. Turto ekspertizės akto pagrindu turtas įvertinamas. Turtą įvertina vertinimo komisija, gavusi turto ekspertizės išvadas.

12. Taurieji metalai, jų lydiniai, laužas ir atliekos vertinami pagal vertinimo dienos tauriųjų metalų kainas Londono lydinių biržoje. Nustatoma tik tauriųjų metalų, esančių lydinyje, lauže ar atliekose, vertė.

13. Neįtvirtinti brangakmeniai vertinami pagal pasaulio rinkos kainas, skelbiamas leidinyje „Palmier’s Market Monitor“.

14. Tauriųjų metalų gaminiai be brangakmenių vertinami lyginimo metodu. Gaminio vertė nustatoma apibendrinus panašių gaminių kainas Lietuvos mažmeninėje rinkoje. Vadovaujamasi Lietuvos prabavimo rūmų sukaupta ir apibendrinta informacija apie atitinkamo tipo, masės kategorijos, prabos gaminio vidutinę 1 gramo kainą Lietuvos rinkoje.

15. Tauriųjų metalų gaminiai su brangakmeniais vertinami kombinuotu metodu nustačius brangakmenio kainą pagal 13 punktą ir tauriųjų metalų gaminio kainą pagal 14 punktą.

VERTINIMO METODAI

16. Taurieji metalai, jų lydiniai, laužas ir atliekos vertinami taip:

16.1. nustatoma tauriųjų metalų tapatybė ir jų procentinė koncentracija c_i lydiniuose, lauže ir atliekose, vadovaujantis turto ekspertizės išvadomis;

16.2. skaičiuojama tauriųjų metalų vertė pagal formulę:

v = k x Σ(m x L_i x c_i)/3110, kur

m – tauriųjų metalų, jų lydinių, laužo ir atliekų masė (gramais);

L_i – i-tojo tauriojo metalo 1 Trojos uncijos kaina Londono lydinių biržoje (JAV doleriais);

c_i – i-tojo tauriojo metalo koncentracija lydinyje, lauže ar atliekose (procentais); grynųjų tauriųjų metalų (999 prabos) c = 100 procentų;

k – pataisos koeficientas, nurodantis Lietuvos banko skelbiamą oficialųjį lito kursą JAV dolerio atžvilgiu;

v – tauriųjų metalų vertė.

Gautoji tauriųjų metalų vertė „v“ yra laikoma tauriųjų metalų, jų lydinių, laužo ir atliekų verte.

17. Neįtvirtinti brangakmeniai vertinami taip:

17.1. nustatoma brangakmenių tapatybė ir charakteristikos, vadovaujantis turto ekspertizės išvadomis;

17.2. pagal leidinio „Palmier’s Market Monitor“ kainoraštį nustatoma pradinė brangakmenio vertė – V_PMM;

17.3. nustatoma galutinė brangakmenio vertė pagal formulę:

V_br = K_p x k x V_PMM, kur

V_PMM – pradinė brangakmenio vertė, nustatoma pagal leidinio „Palmier’s Market Monitor“ kainoraštį (JAV doleriais);

k – pataisos koeficientas, nurodantis Lietuvos banko skelbiamą oficialųjį lito kursą JAV dolerio atžvilgiu;

K_p – pataisos koeficientas, rodantis kai kurių brangakmenio charakteristikų įtaką jo kainai. Jo reikšmė lygi 1, išskyrus atvejus, nurodytus 17.4 punkte;

V_br – galutinė brangakmenio vertė (litais).

Pataisos koeficientas (K_p) yra lygus:

0,8 – briliantų, turinčių kokių nors nežymių išorinių mechaninių pažeidimų (įskilimų, nuolaužų, nutrupėjusių briaunų);

0,6 – briliantų, kurių proporcijos ir simetrijos nukrypimai tokie, kad jiems pašalinti akmenį reikėtų peršlifuoti, arba kurių aikštelės paviršius įskilęs;

0,5 – deimantų „rožė“, briliantų supaprastintu būdu šlifuotomis briaunomis, taip pat kai briaunų mažiau nei 17;

0,9 – safyrų, netolygios spalvos, dėmėtų;

0,6–0,8 – rubinų, smaragdų ir safyrų, turinčių mechaninių pažeidimų ir nesimetriškų parametrų;

0,5 – rubinų, smaragdų ir safyrų, kai mechaniniai pažeidimai matomi plika akimi;

17.4. briliantai „pike“, praradę blizgesį, turintys mechaninių pažeidimų, vertinami taip:

kurių masė mažesnė nei 0,3 karato – 120 JAV dolerių už karatą;

kurių masė didesnė arba lygi 0,3 karato – 230 JAV dolerių už karatą.

18. Tauriųjų metalų gaminiai be brangakmenių vertinami taip:

18.1. nustatoma tauriųjų metalų tapatybė ir praba, vadovaujantis turto ekspertizės išvadomis;

18.2. nustatoma tauriųjų metalų gaminio masė (m) ir jis priskiriamas atitinkamai masės kategorijai;

18.3. nustatomas gaminio tipas;

18.4. skaičiuojama gaminio vertė pagal formulę:

v_g = m x k_apjt, kur

v_g – gaminio vertė;

m – gaminio masė (gramais);

k_apjt – „a“ rūšies tauriojo metalo, „p“ prabos, „j“ masės kategorijos, „t“ tipo gaminio 1 gramo kaina Lietuvos mažmeninėje rinkoje. Ji gaunama iš revizijų skyriaus pateikiamos informacijos apie vidutines tauriųjų metalų gaminių kainas Lietuvos Respublikoje.

19. Tauriųjų metalų gaminiai su įtvirtintais brangakmeniais vertinami taip:

19.1. įtvirtinti brangakmeniai įvertinami, kaip nurodyta 17 punkte;

19.2. tauriųjų metalų gaminys be brangakmenių įvertinamas, kaip nurodyta 18 punkte;

19.3. skaičiuojama tauriųjų metalų gaminio su įtvirtintais brangakmeniais vertė pagal formulę:

V_bg = V_tmg + V_br, kur

V_bg – bendra tauriųjų metalų gaminio su įtvirtintais brangakmeniais vertė (litais);

V_tmg – tauriųjų metalų gaminio be įtvirtintų brangakmenių vertė (litais);

V_br – įtvirtintų gaminyje brangakmenių vertė (litais).

TURTO VERTINIMO DOKUMENTAI

20. Pateikiami rašytiniai turto vertinimo dokumentai.

21. Turto vertinimo dokumentai yra:

21.1. turto pirminės apžiūros aktas;

21.2. turto vertės nustatymo pažyma;

21.3. turto ekspertizės aktas;

21.4. turto vertinimo aktas;

21.5. turto vertinimo ataskaita (aiškinamasis raštas).

22. Turto pirminės apžiūros akte nurodomi duomenys pagal 8 punkto reikalavimus.

23. Turto vertės nustatymo pažymoje turi būti nurodyti:

23.1. turto identifikavimo duomenys;

23.2. vertinimo tikslas ir paskirtis;

23.3. išvada dėl turto vertės;

23.4. institucijos, vertinančios turtą, pavadinimas ir adresas.

Turto vertės nustatymo pažyma turi būti pasirašyta vertinimo komisijos ir patvirtinta finansų ministro. Turto vertės nustatymo pažyma yra galutinis vertintojo išvados patvirtinimas.

24. Turto ekspertizės akte turi būti nurodytos:

24.1. vertinamo turto charakteristikos: tauriųjų metalų ir brangakmenių tapatybė, praba, vienetų skaičius, masė, brangakmenių kokybinės charakteristikos;

24.2. ekspertizės data.

Aktas turi būti pasirašytas Lietuvos prabavimo rūmų vadovo ir patvirtintas įmonės antspaudu.

25. Turto vertinimo akte turi būti nurodytos:

25.1. vertinamo turto charakteristikos;

25.2. įvertinimo data;

25.3. nustatyta vertė.

Aktas turi būti pasirašytas vertinimo komisijos ir patvirtintas finansų ministro.

26. Turto vertinimo ataskaitoje paaiškinama, kodėl pasirinktas vienoks ar kitoks vertinimo metodas (metodai), taip pat išdėstyti pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys turto vertę.

27. Glausta turto vertinimo ataskaita pateikiama žiniaraščių, turto vertės nustatymo pažymos (sertifikato), turto apžiūros ir vertinimo akto arba žiniaraščių bei trumpo teksto (aiškinamojo rašto) pavidalo.

28. Normalios apimties ataskaita pateikiama pagal tokią pavyzdinę schemą:

titulinis lapas;

lydraščio tekstas;

turinys;

turto vertės nustatymo pažyma;

vertinimo prielaidos, tikslas ir metodų parinkimas;

išsamus vertinamo turto aprašymas;

vertinamo turto rinkos apžvalga ir naudojimo perspektyvos;

vertinamo turto vertės skaičiavimai ir skaičiavimų palyginimai;

išvada dėl turto vertės.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1098

LIETUVOS RESPUBLIKOS 1990 METŲ BLOKADOS FONDO TURTO REALIZAVIMO TVARKA

BENDROJI DALIS

1. Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo turto – tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių bei laužo (toliau vadinama – turtas) realizavimo procedūrą, nustato, kaip turtas realizuojamas aukcionuose, kaip aukcionai vykdomi, atsiskaitoma už įgytą turtą ir įforminamos aukciono operacijos.

2. Ši tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo įstatymu, Prekių aukcionų rengimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 393 „Dėl Prekių aukcionų rengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo ir valstybės valdymo institucijų, valstybės įstaigų ir organizacijų, valstybės įmonių nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei biudžetinių įstaigų nurašytų kitų materialnių vertybių pardavimo“ (Žin., 1996, Nr. 30–752), kitais teisės aktais.

3. Turtą Finansų ministerijos pavedimu realizuoja Lietuvos prabavimo rūmai aukcionuose pagal šios tvarkos reikalavimus.

4. Turto pardavimo aukcione pradinę kainą tvirtina finansų ministras. Ji negali būti mažesnė už vertinimo komisijos nustatytą kainą.

5. Pirkti turtą aukcione turi teisę Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Pirkėjai dalyvauja aukcione patys ir per savo atstovą.

AUKCIONO RENGIMAS

6. Aukcionui organizuoti Lietuvos prabavimo rūmų vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė, į kurią įeina aukciono vedėjas, buhalteris ir sekretorius.

7. Rengiant aukcioną, sudaromas turto sąrašas. Sąraše nurodomi ekonominiai ir techniniai turto duomenys: pavadinimas, praba, masė, kiekis, kokybės charakteristikos ir pradinė kaina. Lietuvos prabavimo rūmai kiekvieną numatomą realizuoti aukcione turto vienetą pažymi Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo ženklu, kurio pavyzdį tvirtina finansų ministras. Lietuvos prabavimo rūmams suteikiama išimtinė teisė šiuo ženklu žymėti parduodamo Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo turto autentiškumą.

8. Apie rengiamą aukcioną ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos dienraštyje, taip pat populiariame tarptautinės prekybos laikraštyje.

9. Lietuvos prabavimo rūmai parengia ir sunumeruoja informacines parduodamo turto korteles. Aukcionui pateiktas turtas kartu su informacinėmis kortelėmis ne vėliau kaip prieš tris dienas išdėstomas susipažinti.

10 Lietuvos prabavimo rūmai išspausdina aukciono dalyvių bei žiūrovų bilietus ir nustato jų kainas, suderinę jas su Finansų ministerija. Aukciono dalyvio bilieto numeris kartu yra ir aukciono dalyvio numeris.

AUKCIONO VYKDYMAS

11. Aukcioną vykdo ir jo operacijas įformina Lietuvos prabavimo rūmų darbo grupė.

12. Dalyvauti aukcione turi teisę asmenys, nusipirkę dalyvio bilietą. Aukcionas gali įvykti, jeigu jame dalyvauja bent 2 pirkėjai.

13. Aukciono metu turi būti rašomas aukciono protokolas.

14. Aukciono pradžioje vedėjas skelbia informacinės parduodamo turto kortelės numerį, apibūdina parduodamą turtą, skelbia pradinę kainą ir minimalų jos didinimo intervalą. Minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą pradinės pardavimo kainos.

15. Dalyviai, siūlydami kainas, turi pakelti bilietą (dalyvio numerį), nukreiptą į aukciono vedėją, ir paskelbti savo siūlomą kainą.

16. Aukciono vedėjas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą, fiksuodamas ją plaktuko dūžiu. Kai niekas iš aukciono dalyvių nebesiūlo didesnės kainos, aukciono vedėjas skelbia pasiūlytą didžiausią paskutinę kainą, ją pasiūliusio dalyvio numerį ir kainą pakartoja 3 kartus, fiksuodamas trimis plaktuko dūžiais. Nuskambėjus trečiajam plaktuko dūžiui, prekė laikoma parduota, jeigu prekės kaina buvo padidinta ne mažiau 5 procentais, o didžiausia pasiūlyta kaina ir ją pasiūliusio dalyvio numeris įrašomi į aukciono protokolą.

17. Didžiausią kainą pasiūlęs aukciono dalyvis privalo nedelsdamas pateikti darbo grupei savo bilietą.

18. Jeigu pradinė aukciono pardavimo kaina nebuvo padidinta bent 5 procentais, turto pirkimas-pardavimas laikomas neįvykusiu.

ATSISKAITYMAS UŽ ĮSIGYTĄ TURTĄ IR AUKCIONO OPERACIJŲ ĮFORMINIMĄ

19. Darbo grupės buhalteris kiekvienam parduoto turto vienetui išrašo prekių čekius (po du egzempliorius), kuriuose nurodo turto pavadinimą, informacinių kortelių numerius, pardavimo datą, pirkėjų bilietų numerius ir privalomą sumokėti kainą. Pirmasis prekės čekio egzempliorius įteikiamas pirkėjui, o nuorašas paliekamas darbo grupei, kuri čekio rekvizitus įrašo į aukciono protokolą.

20. Asmenys, nusipirkę aukcione turtą, už jį sumoka grynais pinigais (litais) arba per banko įstaigas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo aukciono pabaigos.

21. Apmokėjus čekį, turtas atiduodamas pirkėjui.

22. Parduotas aukcione turtas keičiamas, pirkėjų pretenzijos nagrinėjamos ir tenkinamos pagal Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisykles.

23. Remdamasi apmokėtais čekiais, darbo grupė prekių pardavimą registruoja aukciono protokole.

24. Pasibaigus aukcionui, informacinės parduodamų prekių kortelės, aukciono protokolas ir čekiai atiduodami Lietuvos prabavimo rūmų buhalterijai.

25. Lietuvos prabavimo rūmai pajamas, gautas už parduotą aukcione turtą bei dalyvių ir žiūrovų bilietus, perveda į specialią Lietuvos Respublikos 1990 metų blokados fondo sąskaitą Lietuvos banke, atskaitę turto ekspertizės, turto vertinimo ir aukciono organizavimo išlaidas.

______________