LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS CIVILINIO ORO SUSISIEKIMO SUTARTIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“,

siekdamos plėtoti savitarpio santykius civilinės aviacijos srityje, susitarė:

1 straipsnis

Šioje Sutartyje ir jos priede:

a) terminas „aeronautikos vadovybė“ Lietuvos Respublikos atveju reikš Susisiekimo ministeriją, o Lenkijos Respublikos atveju – Transporto ir jūreivystės ministeriją arba abiem atvejais – bet kurį asmenį arba instituciją, įgaliotus vykdyti minėtų vadovybių funkcijas;

b) terminas „paskirtoji aviakompanija“ reikš aviakompaniją, paskirtą vykdyti sutartą susisiekimą šios Sutarties priede apibrėžtais maršrutais ir turinčią eksploatavimo įgaliojimą pagal šios Sutarties 3 straipsnį.

c) terminas „teritorija“ kalbant apie valstybę turi reikšmę, apibrėžtą pagal Konvencijos, pasirašytos Čikagoje 1944 metais gruodžio 7 dieną, 2 straipsnį.

d) terminas „tarifas“ reiškia bet kokią sumą, kurią aviakompanija tiesiogiai arba per savo agentus paėmė arba ima iš asmens arba organizacijos už keleivių (ir jų bagažo) ir krovinių (išskyrus paštą) pervežimą oro transportu, taip pat:

1) sąlygas, reguliuojančias tarifo galiojimą ir taikymą;

2) rinkliavas ir sąlygas už bet kurias sąlygas, susijusias su pervežimais, kuriuos siūlo aviakompanijos.

2 straipsnis

Kiekviena Susitarianti Šalis suteikia kitai Susitariančiai Šaliai šioje Sutartyje nurodytas teises, siekdama įkurti reguliarų tarptautinį oro susisiekimą šios Sutarties priede apibrėžtais maršrutais. Toliau šis susisiekimas ir maršrutai vadinami „sutartas susisiekimas“ ir „apibrėžti maršrutai“. Kiekvienos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija, vykdydama sutartą susisiekimą apibrėžtais maršrutais, turės šias teises:

a) perskristi nenutūpiant kitos Susitariančios Šalies teritoriją;

b) nutūpti minėtoje teritorijoje nekomerciniais tikslais;

c) paimti ir pervežti tarptautinio susisiekimo keleivius, bagažą, paštą ir krovinį į nustatytus apibrėžtų maršrutų punktus pagal šios Sutarties ir jos priedo sąlygas.

3 straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti Šalis turės teisę paskirti aviakompaniją sutartam susisiekimui apibrėžtais maršrutais vykdyti. Apie šį paskyrimą vienos Susitariančios Šalies aeronautikos vadovybė raštu praneša kitos Susitariančios Šalies aeronautikos vadovybei.

2. Susitarianti Šalis, gavusi tokį pranešimą apie paskyrimą, privalo, pagal šio straipsnio 3 ir 4 punktus, nedelsdama suteikti kitos Susitariančios Šalies paskirtajai aviakompanijai atitinkamą eksploatavimo įgaliojimą. Suteikto eksploatavimo įgaliojimo negalima pakeisti arba perduoti kitai aviakompanijai be jį išdavusios Susitariančios Šalies sutikimo.

3. Vienos Susitariančios Šalies aeronautikos vadovybė turi teisę pareikalauti, kad kitos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija įrodytų, kad ji pasirengusi įvykdyti įstatymus ir taisykles, kurias paprastai tarptautiniam oro susisiekimui taiko ši aeronautikos vadovybė pagal Tarptautinę Civilinės Aviacijos Konvenciją, pasirašytą Čikagoje 1944 m. gruodžio 7 d., ir paskesnius jos papildymus.

4. Kiekviena Susitarianti Šalis turi teisę nesuteikti eksploatavimo įgaliojimo, numatyto šio str. 2 punkte, arba iškelti šios Sutarties 2 str. numatytoms paskirtosios aviakompanijos teisėms sąlygas, jeigu ši Susitarianti Šalis nėra įtikinta, kad tos aviakompanijos didžioji nuosavybės dalis ir veiksminga kontrolė priklauso Susitariančiai Šaliai, paskyrusiai aviakompaniją, arba jos piliečiams.

5. Kai paskirtoji aviakompanija taip įgaliojama pagal šio straipsnio 2 punktą, ji bet kuriuo metu gali pradėti vykdyti sutartą susisiekimą su sąlyga, kad tarifas, nustatytas pagal šios Sutarties 10 straipsnį, galioja šiam susisiekimui.

4 straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti Šalis turi teisę atšaukti eksploatavimo įgaliojimą arba sustabdyti šios Sutarties 2 straipsnyje numatytas kitos Susitariančios Šalies paskirtosios aviakompanijos teises arba iškelti tokias sąlygas, kurios, jos manymu, reikalingos šioms teisėms vykdyti:

a) bet kuriuo atveju, kai ji nėra įsitikinusi, kad didžioji tos aviakompanijos nuosavybės dalis ir veiksminga kontrolė priklauso Susitariančiai Šaliai, paskyrusiai aviakompaniją, arba jos piliečiams, arba

b) jeigu ši aviakompanija pažeidžia šias teises suteikusios Susitariančios Šalies įstatymus ir norminius aktus, arba

c) jeigu aviakompanija negali veikti pagal šios Sutarties ir jos priedo sąlygas.

2. Jeigu siekiant užkirsti kelią tolesniam įstatymų arba norminių aktų pažeidimui nebūtina nedelsiant atšaukti, sustabdyti arba iškelti šio str. l p. minimas sąlygas, tokia teise galima pasinaudoti tik pasikonsultavus su kita Susitariančia Šalimi.

5 straipsnis

1. Susitariančių Šalių paskirtosios aviakompanijos, vykdydamos sutartą susisiekimą, užtikrins apimtį, atitinkančią esamus ir pagrįstai numatomus tarptautinių pervežimų šiuo susisiekimu poreikius.

2. Jeigu vienos Susitariančios Šalies taisyklės reikalauja paskirtųjų aviakompanijų susitarimų dėl sutarto susisiekimo eksploatavimo, juos turi patvirtinti tos Susitariančios šalies aeronautikos vadovybė.

6 straipsnis

1. Susitariančių Šalių paskirtųjų aviakompanijų tarptautiniam susisiekimui naudojami lėktuvai, taip pat jų įprastinė įranga, degalų bei tepalų atsargos ir lėktuvo atsargos (taip pat maistas, gėrimai ir rūkalai), esančios lėktuve, atleidžiamos nuo visų muito mokesčių, inspekcijos rinkliavų ir kitų mokesčių ar rinkliavų, atvykstant į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, su sąlyga, kad šie lėktuvai bus išgabenti ir jų įranga bei atsargos lieka šiuose lėktuvuose iki jų išgabenimo atgal.

2. Nuo tų pačių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus mokestį už teikiamas paslaugas, taip pat bus atleisti:

a) bet kurios kilmės lėktuvo atsargos, paimtos vienos iš Susitariančių Šalių teritorijoje ir neviršijančios tos Susitariančios Šalies vadovybės nustatytų limitų ir skirtos vartoti eksploatuojant lėktuvus, kuriuos tarptautiniams skrydžiams naudoja kitos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija;

b) atsarginės dalys ir įprastinė įranga, įvežamos į vienos iš Susitariančių Šalių teritoriją ir skirtos lėktuvams, kuriuos kitos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija naudoja tarptautiniam susisiekimui, prižiūrėti arba remontuoti;

c) degalai bei tepalai lėktuvams, kuriuos kitos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija naudoja tarptautiniam susisiekimui, net jeigu šios atsargos vartojamos daliai skrydžio per Susitariančios Šalies, kurioje jos yra paimtos, teritoriją;

d) reklaminė medžiaga, kurią paskirtoji aviakompanija naudoja kitos Susitariančios Šalies teritorijoje.

3. Jeigu kurios nors Susitariančios Šalies nacionaliniai įstatymai arba taisyklės to reikalauja, šio str. l ir 2 punktuose išvardyti daiktai bus pateikti tos Susitariančios Šalies muitinės kontrolei.

7 straipsnis

Įprastinė aviacinė įranga, taip pat lėktuvo, kurį naudoja vienos iš Susitariančių Šalių paskirtoji aviakompanija, medžiagos ir atsargos gali būti iškrautos kitos Susitariančios Šalies teritorijoje tik su tos šalies muitinės sutikimu. Tokiu atveju jos gali būti perduotos minėtos muitinės priežiūrai, iki jos bus išgabentos atgal arba kitaip panaudotos pagal muitų taisykles.

8 straipsnis

Tiesioginio tranzito per vienos iš Susitariančių Šalių teritoriją keleiviams, bagažui ir kroviniui, nepaliekantiems tam skirtos aerouosto vietos, taikoma labai supaprastinta kontrolė. Tiesioginio tranzito bagažas ir krovinys atleidžiami nuo muito ir kitų panašių mokesčių.

9 straipsnis

1. Kiekvienos Susitariančios Šalies įstatymai ir norminiai aktai, reguliuojantys tarptautinėje navigacijoje naudojamų lėktuvų priėmimą, buvimą ir išvykimą iš jos teritorijos bei lėktuvų eksploatavimą ir navigaciją jos teritorijoje, taip pat bus taikomi kitos Susitariančios Šalies paskirtosios aviakompanijos lėktuvams.

2. Kiekvienos Susitariančios Šalies įstatymai ir norminiai aktai, reguliuojantys keleivių, įgulų, pašto ir krovinio, gabenamų lėktuvais, priėmimą, buvimą ir išvykimą, ypač susiję su pasų, muitų ir sanitarine kontrole, bus taikomi kitos Susitariančios Šalies paskirtosios aviakompanijos lėktuvais gabenamiems keleiviams, įguloms ir kroviniams.

10 straipsnis

1. Tarifai, kuriuos ima vienos Susitariančios Šalies paskirtoji aviakompanija už pervežimą į kitos Susitariančios Šalies teritoriją arba iš jos, bus nustatyti priimtino dydžio, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktorius, tokius kaip eksploatavimo išlaidos, pagrįstas pelnas ir kitų aviakompanijų tarifai.

2. Šio straipsnio l punkte numatyti tarifai bus pagal galimybes nustatyti abiejų Susitariančių Šalių aviakompanijų savitarpio susitarimu, konsultuojantis su kitomis aviakompanijomis, eksploatuojančiomis visą arba dalį maršruto. Jeigu tik galima, toks susitarimas turi būti pasiektas pagal Tarptautinės Oro Transporto Asociacijos numatytą tarifų nustatymo procedūrą.

3. Šitaip sutarti tarifai bus pateikti patvirtinti Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybėms ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki numatomos jų įsigaliojimo dienos. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti sumažintas minėtų vadovybių susitarimu.

4. Jeigu paskirtosios aviakompanijos negali susitarti dėl kurio nors tarifo arba jeigu dėl kurios nors priežasties tarifas negali būti nustatytas taip, kaip reikalaujama šio straipsnio 2 punkte, arba jeigu per pirmąsias 30 iš 45 dienų termino, nurodyto šio straipsnio 3 punkte, vienos iš Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybė pareikš kitos Susitariančios Šalies aeronautikos vadovybei nepasitenkinimą kuriuo nors tarifu, dėl kurio buvo susitarta pagal šio straipsnio 2 punktą, abiejų Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybės mėgins nustatyti tarifą savitarpio susitarimu.

5. Negalios nė vienas Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybių nepatvirtintas tarifas.

6. Pagal šį straipsnį nustatyti tarifai galios tol, kol vadovaujantis šiuo straipsniu bus nustatyti nauji tarifai.

11 straipsnis

Aviakompanijų atsiskaitymai ir mokėjimai atitiks galiojančius abiejų valstybių mokėjimų susitarimus, įstatymus bei norminius aktus, galiojančius jų teritorijoje. Nesant atitinkamų mokėjimų susitarimo garantijų, minėti atsiskaitymai ir mokėjimai bus nustatyti konvertuojama valiuta.

12 straipsnis^*

Paskirtosios aviakompanijos turės teisę turėti kitos Susitariančios Šalies teritorijoje savo atstovybes su reikiamais darbuotojais sutartam oro susisiekimui vykdyti.

13 straipsnis

Glaudžiai bendradarbiaudamos Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybės kartkartėmis konsultuosis, kaip taikyti šią Sutartį ir priedą bei užtikrinti jų vykdymą.

14 straipsnis

1. Jeigu tarp Susitariančių Šalių iškils koks nors ginčas dėl šios Sutarties interpretavimo arba taikymo, Susitariančios Šalys pirmiausia stengsis išspręsti jį derybomis.

2. Jeigu Susitariančios Šalys neišspręs ginčo derybomis, jos gali pateikti spręsti ginčą tam tikram asmeniui arba organui; arba vienos iš Susitariančių Šalių prašymu ginčas gali būti pateiktas nagrinėti trijų arbitrų arbitražui, po vieną arbitrą paskiria Susitariančios Šalys, o trečiąjį – abu paskirtieji arbitrai. Kiekviena Susitarianti Šalis paskirs arbitrą per 60 dienų nuo tada, kai kita Sutarianti Šalis diplomatiniais kanalais gaus pranešimą, kad pageidaujama spręsti ginčą arbitraže; trečiasis arbitras bus paskirtas per kitas 60 dienų. Jeigu kuri nors Susitarianti Šalis nepaskirs arbitro per nustatytą laiką arba jeigu per nustatytą terminą nebus paskirtas trečiasis arbitras, viena iš Susitariančių Šalių gali paprašyti Tarptautinės Civilinės aviacijos Organizacijos tarybos pirmininką atitinkamai paskirti arbitrą arba arbitrus. Šiuo atveju trečiasis arbitras bus trečiosios valstybės pilietis ir veiks kaip arbitražo pirmininkas3. Susitariančios Šalys įsipareigoja vykdyti kiekvieną sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 2 punktą.

15 straipsnis

1. Susitariančios Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę, tarpe jų:

Tarptautinės Civilinės Aviacijos Konvenciją, pasirašytą Čikagoje 1944 m. gruodžio 7 d.,

Konvenciją dėl nusikaltimų ir kitų nusikalstamų veiksmų, padarytų lėktuvuose, pasirašytą 1963 m. rugsėjo 14 d. Tokijyje,

Konvenciją dėl kovos su neteisėtu lėktuvų užgrobimu, pasirašytą 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje,

Konvenciją dėl kovos su nusikalstamais veiksmais prieš civilinės aviacijos saugumą, pasirašytą 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje.

Susitariančios Šalys patvirtina, kad jų pareigos užtikrinti civilinės aviacijos saugumą ir užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams yra jų savitarpio santykių pagal šią Sutartį sudėtinė dalis.

2. Susitariančios Šalys paprašytos padės viena kitai kuo galėdamos, kad užkirstų kelią neteisėtam lėktuvų užgrobimui ir kitiems neteisėtiems veiksmams, keliantiems pavojų keleivių, įgulos, lėktuvų, aerouostų ir oro navigacijos įrenginių saugumui, bei kitokiai grėsmei aviacijos saugumui.

3. Susitariančios Šalys tarpusavio santykiuose vadovausis Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos saugumo standartais – (Konvencijos priedais), kiek šie saugumo standartai taikytini Susitariančioms Šalims; ir reikalaus, kad jų registro lėktuvų naudotojai arba naudotojai, kurių pagrindinė veiklos arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, ir jų teritorijoje esančių aerouostų naudotojai laikytųsi šių aviacijos saugumo standartų.

4. Kiekviena Susitarianti Šalis sutinka, kad kita Susitarianti Šalis gali reikalauti iš jos aviakompanijos (-jų) laikytis šio straipsnio 3 punkte minimų aviacijos saugumo standartų atvykstant, išvykstant arba esant tos kitos Susitariančios Šalies teritorijoje. Kiekviena Susitarianti Šalis užtikrins savo teritorijoje veiksmingas priemones lėktuvams apsaugoti, keleiviams ir jų gabenamiems daiktams patikrinti, atitinkamai kontroliuoti įgulą, krovinį ir lėktuvo atsargas iki įlipimo bei pakrovimo ir jų metu. Kiekviena Susitarianti Šalis taip pat atsižvelgs į kitos Susitariančios Šalies prašymus imtis pagrįstų specialių saugumo priemonių, kad būtų išvengta ypatingo pavojaus.

5. Civilinio lėktuvo, jo keleivių ir įgulos užgrobimo arba kitų neteisėtų veiksmų prieš juos, aerouostus arba oro navigacijos įrangą, taip pat tokio pavojaus atveju Susitariančios Šalys padės viena kitai, suteikdamos ryšių linijas ir imdamosi kitų atitinkamų priemonių, kad incidentas arba jo pavojus būtų greit ir saugiai pašalintas.

16 straipsnis

1. Kiekviena Susitarianti Šalis gali bet kada pasiūlyti kitai Susitariančiai Šaliai bet kokią, jos nuomone, reikiamą šios Sutarties pataisą. Susitariančių Šalių konsultacijos dėl pasiūlytų pataisų prasidės per 60 dienų nuo tada, kai viena iš Susitariančių Šalių pareikš tokį pageidavimą.

2. Jeigu kuri nors iš Susitariančių Šalių pageidauja padaryti šios Sutarties priedo pataisą, abiejų Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybės gali susitarti dėl šių pataisų.

3. Šio straipsnio l arba 2 punktuose numatytos šios Sutarties arba jos priedo pataisos įsigalios, kai jas patvirtins Susitariančios Šalys, pasikeisdamos notomis.

17 straipsnis

Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui.

Kiekviena Susitarianti Šalis gali bet kuriuo metu denonsuoti ją, pranešdama apie tai. Tokiu atveju ši Sutartis nutraukiama praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai kita Susitarianti Šalis gavo pranešimą.

18 straipsnis

Ši Sutartis bus užregistruota Tarptautinėje Civilinės Aviacijos Organizacijoje.

19 straipsnis

1. Ši Sutartis bus patvirtinta pagal abiejų valstybių įstatymus ir įsigalios tą dieną, kai bus pasikeista notomis, kad šie įstatymai įvykdyti.

2. Ši Sutartis preliminariai bus taikoma nuo pasirašymo dienos.

Sutartis surašyta 1992 m. spalio mėn. 27 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią.

Skirtingai traktuojant Sutartį, už pagrindą imamas tekstas anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	LENKIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________

Priedas

Reguliarūs maršrutai

1. Lietuvos Respublikos paskirtosios aviakompanijos aptarnaujami maršrutai:

Punktai Lietuvoje–Varšuva–Punktai už jų ribų.

2. Lenkijos Respublikos paskirtosios aviakompanijos aptarnaujami maršrutai:

Punktai Lenkijoje–Vilnius–Punktai už jų ribų.

3. Dėl punktų už jų ribų susitars paskirtosios aviakompanijos ir juos patvirtins Susitariančių Šalių aeronautikos vadovybės.

12 straipsnis

1. Kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, kiekviena Susitarianti Šalis įsipareigoja neimti iš kitos Susitariančios Šalies jokių mokesčių, rinkliavų už pajamas, gautas eksploatuojant lėktuvus tarptautiniame susisiekime, taip pat kitų finansinių rinkliavų, jei kitaip nebus numatyta sutartyje dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.

2. Kiekviena Susitarianti Šalis įsipareigoja neimti pajamų mokesčio iš kitos Susitariančios Šalies darbuotojų, komandiruotų dirbti šios Sutarties 13 straipsnyje minimose atstovybėse, jei kitaip nebus numatyta sutartyje dėl dvigubo kapitalo ir pajamų apmokestinimo išvengimo.

______________

---

^* Straipsnio papildymą žr. priede, 38 psl.