LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL INFORMACIJOS APIE FINANSINIUS SANTYKIUS TARP VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮMONIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS GALI DARYTI LEMIAMĄ ĮTAKĄ, IR APIE TAM TIKRAS ĮMONES KAUPIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 14 d. Nr. 768
Vilnius
Siekdama užtikrinti 1980 m. birželio 25 d. Europos Komisijos direktyvos 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 2000/52/EB) nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Informacijos apie finansinius santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, ir apie tam tikras įmones kaupimo taisykles (pridedama).
2. Pavesti:
2.1. valstybės institucijoms, nurodytoms šiuo nutarimu patvirtintų Informacijos apie finansinius santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, ir apie tam tikras įmones kaupimo taisyklių (toliau vadinama – šios Taisyklės) 2 punkte, – per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo sudaryti įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką ir kurioms taikomos šios Taisyklės, sąrašą, patvirtinti šių Taisyklių 3 punkte nurodytos informacijos aprašą ir jos kaupimo tvarkos aprašą;
2.2. ministerijoms:
2.2.1. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pagal savo valdymo sritį sudaryti apdirbamosios gamybos įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką ir kurių pardavimo grynosios pajamos paskutiniais finansiniais metais buvo didesnės kaip 250 mln. eurų (ekvivalentas litais), sąrašą ir pateikti jį kartu su duomenimis apie jų pardavimo grynąsias pajamas Europos Komisijai. Kiekvienais vėlesniais metais patikslintas sąrašas pateikiamas Europos Komisijai ne vėliau kaip iki atitinkamų metų kovo 31 dienos;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 768
INFORMACIJOS APIE FINANSINIUS SANTYKIUS TARP VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮMONIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS GALI DARYTI LEMIAMĄ ĮTAKĄ, IR APIE TAM TIKRAS ĮMONES KAUPIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos apie finansinius santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, ir apie tam tikras įmones kaupimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja informacijos apie finansinius santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimą, saugojimą ir teikimą Europos Komisijai.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Valstybės institucijos – valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios valstybės institucijos, valstybės institucijos, kurios atstovauja valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, taip pat kitos valstybės institucijos, kurios turi teisę paskirti (rinkti) įmonės administravimo organą, daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo ar priežiūros organo arba gali daryti įmonei lemiamą įtaką dėl to, kad tai numato įmonės veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Įmonės, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, – valstybės įmonės, taip pat kitos įmonės, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso jų akcijos, suteikiančios daugiau nei 1/2 visų balsų, ar dėl to, kad valstybės institucijos turi teisę paskirti (rinkti) įmonės administravimo organą, daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, arba dėl to, kad tai numato įmonės veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, – valstybės įmonės, taip pat įmonės, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso jų akcijos, suteikiančios daugiau nei 1/2 visų balsų, ar dėl to, kad valstybės institucijos turi teisę paskirti (rinkti) įmonės administravimo organą, daugiau kaip pusę kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, ar dėl to, kad tai numato įmonės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ir kurių pagrindinė veikla, tai yra veikla, kuriai tenka ne mažiau kaip 50 procentų visų metinių pardavimo grynųjų pajamų, priskiriama apdirbamajai gamybai.
Išimtinės teisės – įmonei įstatymų ar kitų teisės aktų suteiktos teisės, jai vienintelei užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis tam tikra veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Specialiosios teisės – ribotam skaičiui įmonių įstatymų ar kitų teisės aktų suteiktos teisės, kai atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
paskiriamos dvi ar daugiau įmonių, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla, arba kai tokių įmonių skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitokiu būdu, o ne pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
arba įmonėms kitokiu būdu, o ne vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurios kitos įmonės galimybes teikti tas pačias paslaugas arba vykdyti tą pačią veiklą toje pačioje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
Įmonės, privalančios tvarkyti atskiras sąskaitas, – įmonės, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės ir kurios vykdo ir kitą veiklą, arba įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 86 straipsnio 2 dalį ir kurios dėl to gauna bet kokios formos valstybės pagalbą ir vykdo ir kitą veiklą.
II. INFORMACIJOS APIE FINANSINIUS SANTYKIUS TARP VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮMONIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS GALI DARYTI
LEMIAMĄ ĮTAKĄ, KAUPIMAS
3. Valstybės institucijos kaupia informaciją apie įmonėms, kurioms jos gali daryti lemiamą įtaką, tiesiogiai arba per finansų įstaigas ar kitus tarpininkus (juridinius asmenis) paskirtas valstybės lėšas ir faktinį jų panaudojimą. Įmonių įstatinis kapitalas (įmonių savininko kapitalas) gali būti apmokamas valstybės lėšomis (taip pat nepiniginiu įnašu). Valstybės lėšos gali būti skiriamos kompensuojant veiklos einamąsias išlaidas, suteikiant subsidijas ar paskolas lengvatinėmis sąlygomis, atleidžiant nuo finansinių įsipareigojimų (ar jų dalies) vykdymo ar suteikiant kitas finansines lengvatas.
4. Šių Taisyklių 3 punkte nurodyta informacija saugoma ne trumpiau kaip 5 metus nuo finansinių metų, kuriais tos lėšos skirtos, pabaigos. Jeigu valstybės lėšos buvo naudojamos vėlesniais metais, nei skirtos, penkerių metų terminas prasideda nuo tų metų, kuriais naudotos lėšos, pabaigos.
5. Europos Komisijos prašymu informaciją apie konkrečiai įmonei suteiktas valstybės lėšas ir jų faktinį panaudojimą kartu su aiškinamąja informacija pateikia valstybės institucija, atsakinga už šios informacijos kaupimą ir saugojimą.
6. Šio skyriaus nuostatos netaikomos:
6.1. įmonėms, kurių veikla pagal pobūdį ir apimtį negali turėti reikšmingo poveikio prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių;
6.2. įmonėms, kurių metinės pardavimo grynosios pajamos per paskutinius dvejus finansinius metus (iki tų metų, kuriais skirtos ar panaudotos šių Taisyklių 3 punkte nurodytos lėšos) buvo mažesnės kaip 40 mln. eurų (ekvivalentas litais);
III. INFORMACIJOS APIE APDIRBAMOSIOS GAMYBOS ĮMONES, KURIOMS
VALSTYBĖS INSTITUCIJOS GALI DARYTI LEMIAMĄ ĮTAKĄ, TEIKIMAS
EUROPOS KOMISIJAI
7. Ministerija, kurios valdymo sričiai priklauso apdirbamosios gamybos įmonė, kuriai valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką ir kurios pardavimo grynosios pajamos paskutiniais finansiniais metais buvo didesnės kaip 250 mln. eurų (ekvivalentas litais), kasmet, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po šios įmonės metinės finansinės atskaitomybės paskelbimo (bet ne vėliau kaip per 9 mėnesius po įmonės finansinių metų pabaigos), pateikia Europos Komisijai (už praėjusius finansinius metus):
7.3. informaciją, nepateiktą įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje:
7.3.1. apie valstybės lėšas (taip pat nepiniginius įnašus) įmonių įstatiniam kapitalui (įmonių savininko kapitalui) apmokėti ir įnašus, kuriuos apmokėjo patronuojanti valstybės įmonė ar patronuojanti įmonė, kuriai valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką, arba bet kuri kita valstybės įmonė ar įmonė, kuriai valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką; nurodomos ir tokių lėšų teikimo sąlygos (ar akcijos paprastosios, privilegijuotosios, atidėtosios, konvertuojamosios), taip pat akcijų suteikiamos teisės į dividendus ar konvertavimo teisės;
7.3.2. apie bet kokias įmonei suteiktas paskolas, įskaitant paskolos perviršį ir kapitalo investicijų avansines sumas; nurodomos ir palūkanų normos, paskolos ir garantijos (jeigu paskola teikiama su garantija) teikimo sąlygos;
7.3.3. apie įmonei suteiktas valstybės paskolos garantijas; nurodomos garantijų suteikimo sąlygos ir už garantijas mokami mokesčiai;
8. Šių Taisyklių 7 punkte nurodyta informacija turi būti pateikta atskirai apie kiekvieną apdirbamosios gamybos įmonę, kuriai valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką, taip pat patronuojančią įmonę (jeigu įmonės pagrindinė veikla priskiriama apdirbamajai gamybai). Pateikiami duomenys ne vien apie sandorius tarp valstybės institucijų ir apdirbamosios gamybos įmonės, kuriai valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką, bet ir apie sandorius įmonių, kurioms valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką, junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir panašiai) viduje ar tarp tokių įmonių junginių. Jeigu įmonė, kuriai valstybės institucija gali daryti lemiamą įtaką, savo veiklą vykdo paskirstydama ją keliems juridiniams asmenims, būtina taip pat pateikti konsoliduotus duomenis tam, kad būtų aiški tame pačiame arba susijusiuose sektoriuose veikiančio įmonių junginio ekonominė būklė.
IV. INFORMACIJOS APIE ĮMONES, PRIVALANČIAS TVARKYTI ATSKIRAS
SĄSKAITAS, KAUPIMAS
9. Ministerija, kurios valdymo sričiai priklauso įmonės, privalančios tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupia informaciją, apibūdinančią šių įmonių finansinę ir organizacinę struktūrą (kad būtų atskirtos įmonių įvairių rūšių veiklos pajamos ir sąnaudos, naudojant aiškius pajamų ir sąnaudų priskyrimo įvairių rūšių veiklai metodus), ir saugo ją 5 metus po pabaigos tų finansinių metų, su kuriais ta informacija susijusi.
10. Įmonės, privalančios tvarkyti atskiras sąskaitas, tvarko buhalterinę ir valdymo (vidaus) apskaitą atskirose sąskaitose minėtoms veiklos rūšims taip, kaip ji turėtų būti tvarkoma, jeigu šių rūšių veikla verstųsi atskiros įmonės, kad būtų žinoma apie įvairių rūšių veiklos pajamas ir sąnaudas, taip pat šių pajamų ir sąnaudų priskyrimo įvairių rūšių veiklai metodus. Įmonės, privalančios tvarkyti atskiras sąskaitas, turi:
10.1. tvarkyti buhalterinę ir valdymo (vidaus) apskaitą kiekvienos iš šių rūšių veiklai:
10.2. tvarkyti buhalterinę ir valdymo (vidaus) apskaitą papildomų rūšių veiklai, nenurodytai šių Taisyklių 10.1 punkte;
11. Šių Taisyklių 10 punktas netaikomas tos rūšies veiklai, kurios apskaitai taikoma atskira tvarka pagal Europos Bendrijos teisę.
12. Europos Komisijos prašymu informaciją, nurodytą šių Taisyklių 9 punkte, kartu su aiškinamąja informacija pateikia ministerija, atsakinga už šios informacijos kaupimą ir saugojimą.
13. Šio skyriaus nuostatos netaikomos įmonėms:
13.1. kurių veikla pagal pobūdį ir apimtį negali turėti reikšmingo poveikio prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių;
13.2. kurių metinės pardavimo grynosios pajamos per paskutinius dvejus finansinius metus (iki tų metų, kuriais minėtosios įmonės teikė bendros ekonominės svarbos paslaugas pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 86 straipsnio 2 dalį arba buvo įgaliotos vykdyti veiklą, kuriai vykdyti buvo suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės) buvo mažesnės kaip 40 mln. eurų (ekvivalentas litais);
13.3. kurios teikė bendros ekonominės svarbos paslaugas pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 86 straipsnio 2 dalį, jeigu joms skirta valstybės pagalba (neatsižvelgiant į pagalbos teikimo būdus) buvo teikiama apibrėžtam laikotarpiui, atliekant atviras, skaidrias ir nediskriminuojančias procedūras.
______________