Byla Nr. 13/06
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2005 M. KOVO 3 D. DEKRETO NR. 225 „DĖL APYLINKĖS TEISMO TEISĖJOS ATLEIDIMO“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA) 1 DALIAI, TAIP PAT DĖL BYLOS DALIES PAGAL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS APELIACINIO TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2005 M. KOVO 3 D. DEKRETO NR. 225 „DĖL APYLINKĖS TEISMO TEISĖJOS ATLEIDIMO“ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 52 STRAIPSNIO (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA) 4 PUNKTUI NUTRAUKIMO
2007 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Prezidento atstovams Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjams teisės klausimais Česlovui Atkočaičiui ir Mildai Vainiutei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2007 m. gruodžio 17 d. išnagrinėjo bylą Nr. 13/06 pagal pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar:
– Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui;
– Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ (toliau – ir Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui.
2. Šioje konstitucinės justicijos byloje priimtu Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu „Dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nutraukimo“ buvo nuspręsta: nutraukti pradėtą teiseną bylos dalyje pagal pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismą“ neprieštarauja Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui; toliau rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui bylą pagal prašymą ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui.
II
Pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ atitiktį Konstitucijai, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui grindžiamas šiais argumentais.
1. Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ (toliau – ir Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretas Nr. 793) S. Petraškaitė buvo penkeriems metams paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, o šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamu Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ ji buvo atleista iš šių pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Respublikos Prezidentas ginčijamą 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 priėmė Teismų tarybai 2005 m. vasario 18 d. nutarimu „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“ patarus Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę atleisti iš pareigų, nes Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisija, įvertinusi šios teisėjos veiklą, konstatavo, kad jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.
2. Ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims) tyrimą Konstitucija priskiria Konstitucinio Teismo kompetencijai; pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo manymu, tirdamas ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims), Konstitucinis Teismas turi tirti ir faktines aplinkybes, dėl kurių Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė buvo atleista iš pareigų, taip pat tai, ar buvo laikomasi atitinkamų Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
Šiuo atžvilgiu pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui yra susijęs su šio pareiškėjo prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismą“, kuris buvo grindžiamas principine nuostata, kad Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo teisėjas atleidžiamas iš pareigų, atitikties Konstitucijai tyrimas pagal Konstituciją yra priskirtas ne Vilniaus apygardos teismo, bet Konstitucinio Teismo kompetencijai. Minėta, kad pradėta teisena šioje bylos dalyje buvo nutraukta Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, ir atsižvelgus į tai, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostata „teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę <...> kreiptis į Vilniaus apygardos teismą“ buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
3. Pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašyme ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui nėra pateikta jokių argumentų, kodėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūra galėjo būti neteisėta arba S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimas galėjo būti nepagrįstas; pareiškėjas apskritai nesuformulavo jokios savo pozicijos minėtos procedūros bei įvertinimo atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas netyrė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti kokias nors prielaidas apie minėtos procedūros neteisėtumą arba S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo nepagrįstumą, o išdėstytosios nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, niekaip nėra susietos su pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo abejone dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims).
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų Č. Atkočaičio ir M. Vainiutės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui. Suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
1. Baigiantis penkerių metų, kuriems S. Petraškaitė buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, terminui Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais, Teisės departamento vadovė T. Birmontienė Respublikos Prezidento pavedimu 2005 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2D-220 „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui“ kreipėsi į Teismų tarybą patarimo inter alia dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų; tuo raštu buvo prašoma patarti iš viso dėl dvylikos teisėjų, kurių penkerių metų įgaliojimų laikas baigėsi, skyrimo teisėjais iki 65 metų, taigi buvo laikomasi konstitucinio visų asmenų lygybės principo.
2. S. Petraškaitė ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš pareigų atlikus visas reikiamas procedūras ir gavus Teismų tarybos patarimą. Pasibaigus apylinkės teismo teisėjo penkerių metų įgaliojimų laikui, Respublikos Prezidentas gali, bet neprivalo skirti jį apylinkės teismo teisėju iki jam sukaks 65 metai. Tai yra Respublikos Prezidento diskrecija, kurią įgyvendindamas Respublikos Prezidentas vadovaujasi ne tik asmens noru toliau būti teisėju, bet ir viešuoju interesu, kad teisėjais būtų skiriami tik tinkamų dalykinių ir asmeninių savybių turintys asmenys.
3. Jei Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ji patartų dėl teisėjo paskyrimo, o šioji pataria Respublikos Prezidentui to asmens neskirti teisėju, Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją negali to asmens paskirti teisėju. Taigi Respublikos Prezidentas, Teismų tarybai patarus atleisti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę iš pareigų, privalėjo tai padaryti.
konstatuoja:
1. Pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui.
2. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad yra ginčijama Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktis:
– Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs;
– Konstitucijos 115 straipsnio nuostatai „Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka <...> 2) pasibaigus įgaliojimų laikui“;
– Teismų įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 daliai, kurioje nustatyta, kad teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Konstitucijoje ir šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka;
– Teismų įstatymo 52 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 punktui, pagal kurį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis „neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų“.
3. Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“, įsigaliojusiu nuo pasirašymo dienos, S. Petraškaitė buvo penkeriems metams paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja.
4. Baigiantis penkerių metų, kuriems S. Petraškaitė buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, terminui Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais, Teisės departamento vadovė T. Birmontienė Respublikos Prezidento pavedimu 2005 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2D-220 „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui“ kreipėsi į Teismų tarybą patarimo dėl penkiolikos asmenų skyrimo apylinkių teismų teisėjais, iš jų – dėl dvylikos teisėjų, kurių penkerių metų įgaliojimų laikas baigėsi, skyrimo teisėjais iki 65 metų; viena iš tų dvylikos teisėjų buvo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė.
5. Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. nutarimu „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“ patarė Respublikos Prezidentui atleisti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (ir nurodė dieną, nuo kurios ji atleistina iš šių pareigų – 2005 m. kovo 7 d.). Tokį Teismų tarybos patarimą lėmė tai, kad Teismų taryba, įvertinusi šios teisėjos veiklą ir atsižvelgusi į Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, kad S. Petraškaitės elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, konstatavo, jog ji negali būti paskirta teisėja iki 65 metų.
6. Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 3 d. išleido dekretą Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“, kuriame nustatyta:
„1 straipsnis.
2 straipsnis.
7. Tuo metu, kai S. Petraškaitė Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą būdavo skiriami penkeriems metams; pasibaigus šiam laikui apylinkių teismų teisėjai Teisėjų tarybai patarus be egzaminų galėjo būti skiriami iki 65 metų amžiaus (Teismų įstatymo 36 straipsnio (1998 m. balandžio 8 d. redakcija) 1 dalis (1994 m. gegužės 31 d. redakcija be Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimu antikonstitucine pripažintos klauzulės)); tai, kad S. Petraškaitė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja buvo paskirta penkeriems metams, tiesiogiai nurodyta minėtame Respublikos Prezidento dekrete. Beje, nuostata, kad apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams, Teismų įstatyme, kuriame buvo padaryta daug pakeitimų ir papildymų, visą laiką buvo įtvirtinta ir vėliau; antai ir šios konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu Teismų įstatymo 57 straipsnio (2003 m. sausio 28 d. redakcija be Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimu antikonstitucine pripažintos 3 dalies) 1 dalyje (2002 m. sausio 24 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju, taip pat kad pasibaigus penkerių metų terminui Respublikos Prezidentas tokį asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai.
8. Konstitucinis Teismas savo 2007 m. spalio 22 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucija neįpareigoja įstatymų leidėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad Konstitucijoje arba įstatymuose nustatytas laikas, kai pasibaigia teisėjo įgaliojimai, sutaptų su laiku, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus: įstatymu gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo įgaliojimų laikas gali pasibaigti jam nesulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo įgaliojimų laikas gali pasibaigti po to, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus“.
Konstitucinis Teismas savo 2007 m. spalio 22 d. nutarime (remdamasis savo ankstesne jurisprudencija) konstatavo ir tai, kad jis „yra tyręs įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo, kurio sudedamoji dalis buvo nuostata, kad apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams, atitiktį Konstitucijai, ir nėra šios nuostatos pripažinęs prieštaraujančia Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai)“, taip pat kad „šis terminas aiškintinas kaip teisėjo „įgaliojimų laikas“, kuriam pasibaigus, jeigu asmuo savo darbu ir elgesiu įrodė esąs tinkamas teisėjo darbui, sprendžiamas teisėjo paskyrimo įstatyme nustatytam ilgesniam įgaliojimų laikui klausimas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas)“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, „Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo nepriklausomumo principas suponuoja tik tokį teisėjų įgaliojimų trukmės įstatyminį reguliavimą, kad skiriant teisėją jam būtų žinoma, kokia yra jo įgaliojimų trukmė (iki įstatyme nustatyto laiko arba kol sulauks įstatyme nustatyto pensinio amžiaus)“, be to, „teisėjo įgaliojimų trukmė negali priklausyti nuo jį paskyrusių valstybės valdžios institucijų būsimų sprendimų, grindžiamų laisva nuožiūra“.
Taigi jeigu pagal įstatymus kurių nors teismų teisėjai pirmą kartą yra skiriami tam tikram laikotarpiui (reikalingam jo tinkamumui teisėjo darbui įrodyti), nesutampančiam su laiku, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (arba su kitu laiku, su kuriuo įstatymas yra susiejęs teisėjo karjeros pabaigą), Respublikos Prezidentas neturi absoliučios diskrecijos spręsti, ar asmuo, kurio teisėjo įgaliojimų laikas (reikalingas jo tinkamumui teisėjo darbui įrodyti) pasibaigė, turi būti vėl skiriamas teisėju (žinoma, jeigu jis to pageidauja), ar turi būti atleistas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Priimdamas atitinkamą sprendimą Respublikos Prezidentas yra saistomas Konstitucijos, inter alia joje įtvirtintų atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų.
9. Konstatuotina, kad po 2005 m. kovo 6 d., kuri buvo paskutinė S. Petraškaitės, kaip Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos, įgaliojimų diena, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė, įvertinus jos tinkamumą teisėjo darbui, turėjo būti arba paskirta iki 65 metų, arba (jeigu būtų buvę nustatyta, kad ji teisėjo darbui netinka) atleista iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Ir vienu, ir kitu atveju Respublikos Prezidentas turėjo gauti Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos patarimą. Pagal tuo metu Teismų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą tokia institucija buvo Teismų taryba (iki Teismų įstatymą išdėstant 2002 m. sausio 24 d. redakcija ši institucija buvo vadinama Teisėjų taryba; taip ji yra vadinama ir Seimo 2006 m. gegužės 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymu padarius atitinkamus Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pakeitimus).
10. Minėta, kad baigiantis penkerių metų, kuriems S. Petraškaitė buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, terminui Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais, Teisės departamento vadovė T. Birmontienė Respublikos Prezidento pavedimu 2005 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2D-220 „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui“ kreipėsi į Teismų tarybą patarimo dėl inter alia Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų.
„Pagal Konstitucijos 85 straipsnį Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją patarimo dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų yra įgyvendinami išleidžiant atitinkamą Respublikos Prezidento dekretą. Tokiame Respublikos Prezidento dekrete gali būti nurodomas ir laikas, per kurį atitinkamas patarimas turi būti gautas. Jeigu atitinkamame Respublikos Prezidento dekrete toks laikas yra nurodytas, laikytis šio termino Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytai specialiai įstatymo numatytai teisėjų institucijai yra privaloma.“
Šios nuostatos buvo pakartotos ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime. Tame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame pirmąkart konstitucinėje jurisprudencijoje buvo išaiškinta, kad Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją patarimo dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų yra įgyvendinami išleidžiant atitinkamą Respublikos Prezidento dekretą, priėmimo ir įsigaliojimo buvo susiformavusi tokia praktika, kad tokie dekretai nebuvo išleidžiami, o į minėtą teisėjų instituciją Respublikos Prezidento pavedimu kreipdavosi jo patarėjai ar referentai“, tačiau „atitinkami Respublikos Prezidento dekretai ar atitinkami Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos sprendimai dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų <...> negali būti kvestionuojami vien tuo pagrindu“.
Šios nuostatos taikytinos ir Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretui Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“; jeigu Respublikos Prezidentas, gavęs atitinkamą Teismų tarybos patarimą, būtų išleidęs dekretą, kuriuo S. Petraškaitė būtų buvusi paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja iki 65 metų, minėtos nuostatos turėtų būti taikomos ir tokiam Respublikos Prezidento dekretui.
12. Minėtas Respublikos Prezidento prašymas patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų – ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, po 2005 m. kovo 6 d., kuri buvo paskutinė S. Petraškaitės, kaip Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos, įgaliojimų diena, S. Petraškaitė, įvertinus jos tinkamumą teisėjo darbui, turėjo būti arba paskirta iki 65 metų, arba (jeigu būtų buvę nustatyta, kad ji teisėjo darbui netinka) atleista iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, taip pat į tai, kad įgaliojimų laiko pasibaigimas yra Konstitucijoje ir Teismų įstatyme eksplicitiškai nustatytas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas, – interpretuotinas ir kaip implicitiškas prašymas patarti, ar Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė, jeigu būtų nustatyta, kad ji teisėjo darbui netinka, turi būti atleista iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
13. Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. apsvarstė Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų. Minėta, kad Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. nutarimu „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“ patarė Respublikos Prezidentui atleisti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (ir nurodė dieną, nuo kurios ji atleistina iš šių pareigų – 2005 m. kovo 7 d.), taip pat kad tokį Teismų tarybos patarimą lėmė tai, kad Teismų taryba, įvertinusi šios teisėjos veiklą ir atsižvelgusi į Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, kad S. Petraškaitės elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, konstatavo, jog ji negali būti paskirta teisėja iki 65 metų.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos (nagrinėjamu atveju – Teismų tarybos) patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nėra šios specialios teisėjų institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2005 m. birželio 2 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai); Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš pareigų teisėją arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neperkelti, neatleisti iš pareigų teisėjo, turi būti aiškiai išdėstyti, jokie minėtos specialios teisėjų institucijos patarimai (ar kiti sprendimai) negali būti grindžiami prielaidomis, subjektyviomis minėtos specialios teisėjų institucijos narių nuostatomis ar nuomonėmis, juos būtina pagrįsti vien nustatytais (išsiaiškintais) faktais, įvertinus atitinkamų asmenų profesinį pasirengimą ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą atitinkamoms pareigoms (ar teisėjo darbui apskritai) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
15. Minėta (šio Konstitucinio Teismo nutarimo nustatomosios dalies II skyriaus 2 punkte), kad pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo manymu, tirdamas ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims), Konstitucinis Teismas turi tirti ir faktines aplinkybes, dėl kurių Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė buvo atleista iš pareigų, taip pat tai, ar buvo laikomasi atitinkamų Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. sprendimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad „Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją turi įgaliojimus tirti Respublikos Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams nepriklausomai nuo to, ar šie aktai yra individualaus, ar norminio pobūdžio, ar jie yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo“, kad „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi būti laikomasi (kurie turi būti įvykdyti) leidžiant atitinkamą Respublikos Prezidento aktą, Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius šių faktinių aplinkybių būtų neįmanoma ištirti ir Respublikos Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir Įstatymams“, taip pat kad „pagal Konstituciją negali būti tokių Respublikos Prezidento aktų, išleistų įgyvendinant jam, kaip valstybės vadovui, Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, kurių Konstitucinis Teismas negalėtų tirti“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas; beje, pirmoji iš pacituotųjų nuostatų yra daugkart išdėstyta įvairiuose Konstitucinio Teismo aktuose).
16. Kita vertus, minėta (šio Konstitucinio Teismo nutarimo nustatomosios dalies II skyriaus 3 punkte), kad pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūra galėjo būti neteisėta arba S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimas galėjo būti nepagrįstas; pareiškėjas apskritai nesuformulavo jokios savo pozicijos minėtos procedūros bei įvertinimo atžvilgiu. Taip pat minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas netyrė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti kokias nors prielaidas apie minėtos procedūros neteisėtumą arba S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo nepagrįstumą, o išdėstytosios nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, niekaip nėra susietos su pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo abejone dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims).
Taip pat minėta (šio Konstitucinio Teismo nutarimo nustatomosios dalies II skyriaus 2 punkte), kad pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims) yra susijęs su šio pareiškėjo prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (nurodyta apimtimi) Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), dėl kurio pradėta teisena buvo nutraukta šioje konstitucinės justicijos byloje priimtu Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu.
Iš visko matyti, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktis Konstitucijai ir pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims) yra ginčijama tuo pagrindu, kad šio (kaip ir kitų) Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai tyrimas yra Konstitucinio Teismo išimtinė konstitucinė kompetencija.
17. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus, o pagal 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. <...> Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 14/03), 2006 m. kovo 29 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „minėtas iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas reiškia, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad toks minėtų Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų aiškinimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo pateiktas dar gerokai anksčiau nei pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ginčydamas Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims).
18. Konstatuotina, kad toks pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymo ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai ir Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims) pozicijos argumentavimas, kai pats šis teismas, kaip minėta (šio Konstitucinio Teismo nutarimo nustatomosios dalies II skyriaus 3 punkte), netyrė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti kokias nors prielaidas dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūros neteisėtumo ar S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo nepagrįstumo, o išdėstytosios nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, niekaip nėra susietos su pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo abejone dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir nurodytiems Teismų įstatymo straipsniams (jų dalims), ypač atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, esama išsamios informacijos apie tai, kaip buvo tikrinamas šios teisėjos tinkamumas teisėjo darbui, reiškia, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas nekvestionuoja šios procedūros teisėtumo arba S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo pagrįstumo, taigi ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“ pagrįstumo arba teisėtumo.
Todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūra ir S. Petraškaitės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo pagrįstumas (taigi ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo „Dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“ pagrįstumas arba teisėtumas) jokiais aspektais nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.
19. Taigi konstatuotina, kad šios konstitucinės justicijos bylos dalyje dėl pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 neprieštarauja Teismų įstatymo 52 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 punktui, nėra tyrimo dalyko.
Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai, 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ir expressis verbis konstatuota, jog tai, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko, yra pagrindas bylą nutraukti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas, 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas).
20. Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio, reglamentuojančio Konstitucinio Teismo atsisakymą nagrinėti paklausimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą teiseną.
Ši Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata mutatis mutandis taikytina ir prašymų ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) nagrinėjimui bei atitinkamų sprendimų priėmimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus šios konstitucinės justicijos bylos dalis dėl pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 neprieštarauja Teismų įstatymo 52 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 punktui, nutrauktina.
22. Konstatuotina, kad Teismų taryba, apsvarsčiusi Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų, įvertinusi šios teisėjos veiklą ir atsižvelgusi į Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, kad jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, turėjo įgaliojimus patarti Respublikos Prezidentui jos neskirti (į nurodytas pareigas) iki 65 metų.
Toks patarimas – ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Respublikos Prezidento prašymas patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės skyrimo iki 65 metų interpretuotinas ir kaip implicitiškas prašymas patarti, ar S. Petraškaitė, jeigu būtų nustatyta, kad ji teisėjo darbui netinka, turi būti atleista iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, – galėjo būti suformuluotas ne tik kaip patarimas Respublikos Prezidentui neskirti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės iki 65 metų, bet ir kaip patarimas Respublikos Prezidentui atleisti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (arba kaip patarimas Respublikos Prezidentui neskirti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės iki 65 metų ir atleisti ją iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui).
Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas savo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime yra konstatavęs, kad „tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, nes pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas, minėta speciali teisėjų institucija privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai, ir, jeigu jie yra, privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų“, kad „jeigu Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija nustato, jog minėti objektyvaus pobūdžio faktai iš tikrųjų yra, ji pagal Konstituciją negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, privalo atleisti atitinkamą teisėją iš pareigų“, taip pat kad „tokiais atvejais pagal Konstituciją tą teisėją atleisti yra privaloma“.
23. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimu Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į Teismų tarybą įeina ne tik teisėjai, bet ir kiti asmenys, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad Teismų tarybos, sudarytos pagal tuo metu galiojusius Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) straipsnius (jų dalis), priimti sprendimai patarti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš pareigų ar kurie nors kiti tokios Teismų tarybos sprendimai gali būti kvestionuojami vien šiais pagrindais.
Taigi Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225, kuriuo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja S. Petraškaitė buvo atleista iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, taip pat negali būti kvestionuojamas vien tuo pagrindu, kad patarimą atleisti šią teisėją iš pareigų Respublikos Prezidentui davė Teismų taryba, į kurią įėjo ne tik teisėjai, bet ir kiti asmenys.
24. Respublikos Prezidentas, gavęs Teismų tarybos patarimą atleisti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (nurodžius dieną, nuo kurios ji atleistina iš šių pareigų – 2005 m. kovo 7 d.), privalėjo tai padaryti.
Būtent tai Respublikos Prezidentas ir padarė išleisdamas 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ ir nustatydamas, kad jis įsigalioja 2005 m. kovo 7 d.
25. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, esą ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas pažeidžia Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (2002 m. sausio 24 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Konstitucijoje ir šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat Konstitucijos 115 straipsnio nuostatą „Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka <...> 2) pasibaigus įgaliojimų laikui“.
26. Kartu konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti ir tai, esą ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas buvo išleistas pažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, nes S. Petraškaitė nebuvo traktuojama kitaip negu kiti apylinkių teismų teisėjai, kurių penkerių metų įgaliojimų laikas buvo besibaigiąs ir dėl kurių skyrimo iki 65 metų (taigi ir dėl tinkamumo teisėjo darbui patikros) buvo kreiptasi į Teismų tarybą (iki Teismų įstatymą išdėstant 2002 m. sausio 24 d. redakcija – Teisėjų tarybą).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio nuostatai „Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka <...> 2) pasibaigus įgaliojimų laikui“, Teismų įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56, 69 straipsniais, 80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-984) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 daliai.
2. Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-984) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 52 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 punktui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Armanas Abramavičius |
|
|
Egidijus Kūris |
|
|
Kęstutis Lapinskas |
|
|
Zenonas Namavičius |
|
|
Ramutė Ruškytė |
|
|
Vytautas Sinkevičius |
|
|
Stasys Stačiokas |
|
|
Romualdas Kęstutis Urbaitis |