LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-964
2006 m. rugsėjo 19 d. Nr. 900
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 830 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-964 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte nenustatyti svarbiausi siūlomo mokinių draudimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų elementai, kokia žala kompensuojama: visa, turtinė, moralinė, dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ar panašiai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 6 straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktus asmenys iki 18 metų, Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų dieninių skyrių mokiniai valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl jų mokymosi laikotarpiu įvykus nelaimingam atsitikimui (draudiminiam įvykiui) jiems suteiktos sveikatos priežiūros bei medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
2. Įstatymo projekte numatoma, kad visą draudimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybinį turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuojami tik įstatymu“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 9-228), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 20-537). Kartu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime (Žin., 2005, Nr. 152-5605) konstatuota, kad įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją: gali pats įstatymu nustatyti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo mechanizmą (tvarką) arba įstatyme įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos tai galėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Įstatymo projekte didinamas asmenų, kurie draudžiami valstybės lėšomis, skaičius, dėl to prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte pateikta informacija apie įstatymo įgyvendinimo išlaidas abejotina (teigiama, kad įstatymui įgyvendinti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto reikėtų apie 1,5 mln. litų), nes, Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, įstatymo nuostatoms įgyvendinti (atsižvelgiant į pasirinktą jo įgyvendinimo būdą ir sąlygas) per metus reikėtų apytiksliai nuo 20 iki 36 mln. litų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba skiriama nepakankamai. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, 2007 metų nacionalinio biudžeto preliminarius pagrindinius rodiklius ir maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus, taip pat valstybės finansinių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus dydį, skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2006 ir 2007 metais nėra galimybių.