LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KULALIŲ RIEDULYNO, SVENCELĖS PIEVŲ, ŠAUKLIŲ RIEDULYNO IR ZERVYNO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANŲ PATVIRTINIMO

 

2007 m. sausio 9 d. Nr. D1-16

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu:

1.1. Kulalių riedulyno gamtotvarkos planą (pridedama);

1.2. Svencelės pievų gamtotvarkos planą (pridedama);

1.3. Šauklių riedulyno gamtotvarkos planą (pridedama);

1.4. Zervyno ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintuose gamtotvarkos planuose, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintuose gamtotvarkos planuose, už kurių įgyvendinimą atsakingos saugomų teritorijų direkcijos, planavimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-16

 

KULALIŲ RIEDULYNO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kulalių riedulyno gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/ 113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271) yra Klaipėdos apskrityje, Skuodo rajono savivaldybės Notėnų seniūnijos teritorijoje. Ji patenka į Salantų regioniniame parke esantį Šauklių kraštovaizdžio draustinį, užima jo dalį. Bendras teritorijos plotas – 17 ha**.

Pagrindinis Kulalių riedulyno BAST kraštovaizdžio elementas – stipriai apaugančios pievos su gausybe iš po žemių kyšančių įvairaus dydžio riedulių. Daug kur auga pavieniai kadagiai, yra nedideli viržynų plotai. Vietomis medžiai sutankėja sudarydami mišką. Teritorija išvagota giliais sausinimo grioviais. Kulalių riedulyno BAST yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas – Kulalių skaldyklos akmenynas. Teritorijoje nevyksta jokia ūkinė veikla.

Kulalių riedulyno BAST susiformavęs įdomus augalijos kompleksas, nulemtas unikalių geomorfologinių ir žemėnaudos sąlygų. Teritorijoje aptikti 4 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, tipai:

4030 Viržynai. Buveinės fragmentiškai pasiskirsčiusios visoje teritorijoje. Jas sudaro kupstuotų riedulynų kompleksai su vyraujančiais šiliniais viržiais (Calluna vulgaris), bruknėmis (Vaccinium vitis–idaea), aviniais eraičinais (Festuca ovina). Bendras buveinės plotas apie 3 ha.

5130 Kadagynai. Sausi riedulynai su gausiai augančiais paprastaisiais kadagiais (Juniperus communis) aptinkami teritorijos šiaurrytinėje dalyje. Bendras buveinės plotas apie 6,6 ha.

6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Nedideli briedgaurynų ploteliai aptinkami įvairiose teritorijos vietose. Bendras buveinės plotas apie 1 ha.

6410 Melvenynai. Buveinės su vyraujančia melsvąja melvene (Molinia caerulea) randamos šiaurinėje teritorijos dalyje. Šie drėgni biotopai sparčiai degraduoja dėl melioracijos ir užžėlimo krūmais. Bendras buveinės plotas apie 3 ha.

Teritorijoje rastos 2 Lietuvoje saugomos augalų (aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia)) ir 2 kerpių (suodinoji saitakerpė (Umbilicaria deusta), daugialakštė saitakerpė (Umbilicaria polyphylla)) rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784). Čia taip pat aptikta 1 į Lietuvos raudonąją knygą ir 2 į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą įrašytos paukščių rūšys (tetervinas (Tetrao tetrix), paprastoji medšarkė (Lanius collurio)). Teritorijoje yra didžiausias Lietuvoje riedulynas.

Pagrindinės grėsmės, darančios įtaką Kulalių riedulyno BAST vertybių būklei: savaiminiai buveinių užžėlimo procesai, neteisėta riedulių kasyba, žvyro karjero plėtra, natūralių pievų buveinių suarimas, sausėjimas dėl įrengtos sausinimo sistemos, taršos sklidimas į teritoriją iš gretimų dirbamų laukų.

Kulalių riedulyno BAST didžioji dalis yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti 4030 Viržynų, 5130 Kadagynų, 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų, 6410 Melvenynų buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi, retų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę, išsaugant ir pagerinant esamas sąlygas.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir palaikyti kadagynų, viržynų ir atvirų pievų buveines, pagerinti jų struktūrą;

4.2. atstatyti teritorijos hidrologinį režimą;

4.3. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę;

4.4. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Atkurti ir palaikyti kadagynų, viržynų ir atvirų pievų buveines, pagerinti jų struktūrą

1.1. organizuoti sumedėjusios augalijos iš kadagynų ir viržynų buveinių šalinimą

(2 tvarkymo plotas)

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2008 metai

I

Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų (ganydami jose) pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

1.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą

(2, 3 tvarkymo plotai)

Salantų regioninio parko direkcija

2008–2016 metai

I

1.3. suformuoti apsauginių medžių, krūmų juostas ir miškus

(4 tvarkymo plotas)

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

2. Atstatyti teritorijos hidrologinį režimą

2.1. hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimas

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2008 metai

I

 

 

2.2. hidrologinio režimo atstatymo projekto įgyvendinimas

Salantų regioninio parko direkcija

2009–2010 metai

I

 

 

3. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę

3.1. įtraukti teritoriją į kontroliuojamų objektų sąrašą ir reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) tikrinti, siekiant užkirsti kelią neteisėtam riedulių naudojimui ir kitiems teritorijos apsaugos režimo pažeidimams

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

III

 

 

4. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą

4.1. suorganizuoti 2 susitikimus su vietos gyventojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, išaiškinti jiems teritorijos gamtinių vertybių apsaugos svarbą ir priemones, galiojančius apribojimus ir galimybę tvarkyti teritoriją ir gauti išmokas pagal KPP AAP priemones

Salantų regioninio parko direkcija

2007 metų II ketvirtis,

2008 metų II ketvirtis

I

 

 

4.2. įrengti informacinį stendą

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

 

4.3. išleisti lankstinuką apie Kulalių riedulyno BAST (1000 egzempliorių tiražu)

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Kulalių riedulyno BAST organizuoja Salantų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Kulalių riedulyno BAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių kokybės, dydžio ir skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms ar patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Viržynų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Pirmieji monitoringo stebėjimai bus atliekami 2008 m.

10. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas treji metai, peržiūra atliekama įvykdžius buveinių stebėsenos darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Pirmoji peržiūra numatoma 2008 m., kada bus atlikti pirmieji buveinių būklės vertinimo darbai.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Salantų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.

PASTABOS:

*ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

** Gamtotvarkos plano rengėjai pasiūlė teritorijos ribų pakeitimą, priderinant jas prie aiškių objektų ir įtraukiant į ją naujus plotus su saugotinomis buveinėmis arba plotus, svarbius planuojamų hidrologinio režimo atstatymo darbų požiūriu. Rengėjų skaičiavimais, pakoregavus vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, Kulalių riedulyno ribas, jos plotas turėtų būti apie 59 ha. Šis Gamtotvarkos planas parengtas apimant ir siūlomas įtraukti naujas teritorijas.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-16

 

SVENCELĖS PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Svencelės pievų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Svencelės pievos (toliau – Svencelės pievų PAST) yra Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono savivaldybėje, apima valstybinį Svencelės pievų botaninį-zoologinį draustinį ir dalį valstybinio Kintų botaninio draustinio. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2006 m. rugpjūčio 30 d. priėmus nutarimą Nr. 819 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 92-3635), Svencelės pievų PAST plotas padidėjo nuo 49,92 iki 55,67 ha. Teritoriją sudaro atviros užliejamos pievos, kuriose nėra urbanistinio kraštovaizdžio elementų ir ariamos žemės. Dėl reguliarių pavasarinių ir dažnai pasitaikančių žiemos metu potvynių Kuršių marių pakrančių pievos beveik neapaugusios sumedėjusia augalija. Tačiau natūralumą pažeidžia teritoriją juosiantys kanalai, įrengti pagreitinti potvynio vandens surinkimą. Nuo potvynių pamarį apsaugo besidriekiantis apsauginis maždaug dviejų metrų aukščio pylimas. Tačiau Svencelės pievose neįrengta polderinė sistema, t. y. potvynių metu susikaupęs vanduo siurblinėmis nepumpuojamas atgal į marias, o išteka savaime. Didesnėje pievų dalyje vyrauja šlapioms ar drėgnoms pievoms būdinga žolinė danga su ryškiomis kupstinių smilgų bendrijomis. Jau daugiau kaip 10 metų čia nevykdoma jokia ūkinė veikla, todėl pievose pradeda vyrauti aukštųjų žolių bendrijos, vis daugiau įsiterpia nendrių.

Svencelės pievų PAST įsteigta globaliai nykstančios paukščių rūšies – meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) – apsaugai. Teritorijoje taip pat peri globaliai nykstančios paukščių rūšys – griežlė (Crex crex) ir stulgys (Gallinago media). Sekliuose potvynio vandenyse daug apsistoja migruojančių tilvikų ir vandens paukščių. Iš pastarųjų svarbiausios baltakaktės (Anser albifrons), želmeninės žąsys (Anser fabalis) ir gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus).

Pagrindinės grėsmės, darančios įtaką teritorijos vertybių būklei, yra pievų užaugimas sumedėjusia ir aukštąja žoline augalija. Grėsmę galėtų kelti buveinių sunaikinimas plėtojant ūkinę veiklą privačiose valdose ir naftos gavyba.

Didžioji dalis žemės yra privačios nuosavybės, į likusį plotą nuosavybės teisės pareiškėjams kol kas neatkurtos. Visa teritorija yra priskirta žemės ūkio paskirties žemei.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslai:

3.1. išsaugoti globaliai nykstančios rūšies – meldinės nendrinukės – perimvietes ir užtikrinti palankią jos vietinės populiacijos apsaugos būklę;

3.2. išsaugoti dviejų globaliai nykstančių rūšių – stulgio ir griežlės, vandens ir pelkių paukščių rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784) (šaukštasnapių ančių (Anas clypeata), paprastųjų griciukų (Limosa limosa), raudonkojų tulikų (Tringa totanus), juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina)), perimvietes ir užtikrinti kitų migruojančių paukščių apsaugą, prioritetą teikiant meldinės nendrinukės apsaugai.

4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. informuoti žemės savininkus, naudotojus, aplinkinius gyventojus ir susijusių institucijų atstovus apie teritorijos gamtines vertybes, gamtosauginių priemonių taikymo svarbą, galimybes ir praktinį įgyvendinimą;

4.2. atkurti atvirą kraštovaizdį iškertant krūmus, medelius ir nendres, plintančius natūralių pievų plotuose;

4.3. vietos ūkininkus skatinti dalyvauti Kaimo plėtros plano Agrarinė aplinkosauga Kraštovaizdžio tvarkymo programoje, derinti šienavimo ir ganymo terminus, intensyvumą su meldinės nendrinukės apsaugos poreikiais;

4.4. reguliuoti plėšrūnų gausą.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Informuoti žemės savininkus, naudotojus, aplinkinius gyventojus ir susijusių institucijų atstovus apie teritorijos gamtines vertybes, gamtosauginių priemonių taikymo svarbą, galimybes ir praktinį įgyvendinimą

1.1. suorganizuoti 3 susitikimus su Drevernos (Klaipėdos r. savivaldybė) ir Kintų (Šilutės r. savivaldybė) seniūnijų gyventojais, žemės savininkais ir naudotojais, informuoti juos apie teritorijos apsaugos ypatumus ir reikalingų priemonių taikymą įgyvendinant gamtosauginius uždavinius

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau -KNNPD)

2007–2009 metai

I

 

1.2. išleisti lankstinuką apie teritoriją ir jos vertybes (3000 egzempliorių tiražu)

KNNPD

2008 metai

III

 

1.3. įrengti 2 informacinius stendus

KNNPD

2007–2008 metai

III

 

1.4. pastatyti 4 įspėjamuosius ženklus prie įvažiavimų į teritoriją

KNNPD

2007–2008 metai

III

 

2. Atkurti atvirą kraštovaizdį iškertant krūmus, medelius ir nendres, plintančius natūralių pievų plotuose

2.1. organizuoti šalpoje augančios sumedėjusios augalijos ir nendrių iškirtimą

KNNPD

2007–2008 metai

II

Konsultuoti ūkininkus, kad nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje jie pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

3. Vietos ūkininkus skatinti dalyvauti KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programoje, derinti šienavimo ir ganymo terminus, intensyvumą su meldinės nendrinukės apsaugos poreikiais

3.1. supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus su KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimais organizuojant susitikimus seniūnijoje (2 susitikimai)

KNNPD

2007–2008 metai

I

 

3.2. konsultuoti ūkininkus rengiant paraiškas pagal KPP AAP

KNNPD

2007–2016 metai

I

 

4. Reguliuoti plėšrūnų gausą

4.1. sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotoju, kad jis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, žiemos ir rudeninių medžioklių metu rengtų lapių ir mangutų gausos reguliavimui skirtas medžiokles

KNNPD

2007–2016 metai

II

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Svencelės pievų PAST organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Ji atsakinga už meldinės nendrinukės Svencelės pievų PAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų gamtos vertybių priežiūrą.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

 

8. Globaliai nykstančios meldinės nendrinukės perinčios populiacijos gausumo įvertinimas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), parodys, ar Gamtotvarkos plane numatytos priemonės yra efektyvios. KNNPD turi stebėti žmogaus vykdomą veiklą, jos apimtį ir intensyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir (ar) rūšių būklės stebėsena. Visa tai padėtų suprasti saugomų objektų pokyčių priežastis ir apimtis. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždavinys neįgyvendinamas, turi būti siūlomi Gamtotvarkos plano pakeitimai.

9. Perinčių meldinių nendrinukių monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Pagal šią programą meldinės nendrinukės stebėsena vykdoma kasmet, apskaitas pakartojant tris kartus per sezoną teritorijoje esančių patinų skaičiui nustatyti. Apskaitos teritorijoje vykdomos laikantis individualaus jos monitoringo plano ir rūšies monitoringo metodikos.

10. KNNPD Gamtotvarkos planą pirmą kartą turi peržiūrėti po trejų metų, o vėliau – kas penkerius metus, parengiant peržiūros ataskaitą.

11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos konkrečios priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.4. perinčių meldinių nendrinukių populiacijos gausa ir pasiskirstymas teritorijoje;

11.5. pasiekti tvarkymo rezultatai, įvertinant, kiek ūkininkų dalyvauja KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programoje ir koks žemės plotas tvarkomas pagal šios programos reikalavimus;

11.6. suinteresuotų asmenų indėlis, Gamtotvarkos plano priemonių derinimo rezultatai, susitarimai, kt.

12. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nedelsiant (nepaisant 10 punkte nustatyto periodiškumo), jeigu nustatoma, kad mažėja perinčių meldinių nendrinukių gausa. Šiuo atveju peržiūrint Gamtotvarkos planą, perinčių saugomų tilvikinių ir antinių paukščių gausa ir migruojančių žąsų sankaupos kaip Gamtotvarkos plano įgyvendinimo efektyvumo rodiklis nesvarbus.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-16

 

ŠAUKLIŲ RIEDULYNO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šauklių riedulyno gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/ 113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271), yra Klaipėdos apskrityje, Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijos teritorijoje. Ji patenka į Salantų regioniniame parke esantį Šauklių kraštovaizdžio draustinį, užima jo dalį. Bendras teritorijos plotas – 73 ha.**

Šauklių riedulyno BAST gamtinių buveinių atžvilgiu yra unikali Lietuvoje. Čia yra didžiausias Lietuvoje kadagynas ir antras pagal dydį riedulynas. Teritorijoje aptikti 4 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, tipai:

4030 Viržynai. Buveinės fragmentiškai pasiskirsčiusios visoje teritorijoje; dažniausiai formuojasi didesnėse atvirose aikštelėse tarp kadagių sąžalynų. Jas sudaro kupstuotų riedulynų kompleksai su vyraujančiais šiliniu viržiu (Calluna vulgaris), brukne (Vaccinium vitis-idaea), aviniu eraičinu (Festuca ovina). Bendras buveinių plotas – apie 10 ha. Būklė nėra gera, nes atviri plotai užauga sumedėjusia augalija.

5130 Kadagynai. Teritorijoje šio tipo buveinės užima didžiausius plotus. Daugelyje vietų kadagynai pernelyg sutankėję, todėl būtinas retinimas ir užžėlimo ribojimas. Bendras buveinių plotas – apie 60 ha.

6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Įvairaus dydžio briedgaurynų plotelių aptinkama visoje teritorijoje. Bendras buveinių plotas – apie 2 ha. Būklė nėra gera, nes atviri plotai užauga sumedėjusia augalija ir briedgaurynai nyksta.

6410 Melvenynai. Melvenynų buveinės su vyraujančia melsvąja melvene (Molinia caerulea) randamos drėgnose reljefo įdubose ir sudaro nedidelius fragmentus, įsiterpusius tarp kadagynų buveinių. Šie drėgni biotopai sparčiai degraduoja dėl užžėlimo krūmais. Teritorijoje esančios buveinės negausios. Bendras buveinių plotas – apie 2 ha.

Šauklių riedulyno BAST rastos 6 Lietuvoje saugomos augalų ir 2 kerpių rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga). Taip pat rasta 1 į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta drugių rūšis – rudaakis satyriukas (Coenonympha hero).

Teritorijoje nustatytos 4 paukščių rūšys, įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą: vapsvaėdis (Pernis apivorus), tetervinas (Tetrao tetrix), gervė (Grus grus) ir paprastoji medšarkė (Lanius collurio).

Pagrindinės grėsmės, darančios įtaką Šauklių riedulyno BAST vertybių būklei: savaiminiai užžėlimo procesai, neteisėta riedulių kasyba, žemės suarimas.

Didžioji dalis Šauklių riedulyno BAST žemės yra valstybės nuosavybė. Apie 4 ha žemės priklauso privatiems asmenims.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano pagrindinis tikslas – išlaikyti 4030 Viržynų, 5130 Kadagynų, 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų ir 6410 Melvenynų buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi, retų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę, išsaugant ir pagerinant esamas sąlygas.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir palaikyti atvirų pievų, kadagynų ir viržynų buveines, pagerinti jų struktūrą;

4.2. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę;

4.3. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Atkurti ir palaikyti atvirų pievų, kadagynų ir viržynų buveines, pagerinti jų struktūrą

1.1. pakeisti VĮ Kretingos miškų urėdijos miškotvarkos projektą, kad teritorijoje būtų numatyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai

VĮ Kretingos miškų urėdija, Salantų regioninio parko direkcija

2007–2008 metai

I

Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų ganydami pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

1.2. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (1 tvarkymo plotas)

Salantų regioninio parko direkcija, VĮ Kretingos miškų urėdija

2007–2008 metai

I

1.3. organizuoti ankstesnių kirtimų metų paliktų kirtimo atliekų išvežimą iš teritorijos (1 tvarkymo plotas)

Salantų regioninio parko direkcija

2007 metai

I

1.4. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (1 tvarkymo plotas)

Salantų regioninio parko direkcija, VĮ Kretingos miškų urėdija

2008–2016 metai

I

2. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę

2.1. įtraukti teritoriją į kontroliuojamų objektų sąrašus ir reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) tikrinti, siekiant užkirsti kelią neteisėtam riedulių naudojimui ir kitiems pažeidimams

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

III

 

3. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą

3.1. suorganizuoti susitikimą su vietos gyventojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, išaiškinti jiems teritorijos gamtinių vertybių apsaugos svarbą ir priemones, galiojančius apribojimus ir galimybę tvarkyti teritoriją, gauti išmokas pagal Kaimo plėtros plano priemones

Salantų regioninio parko direkcija

2007 metų II ketvirtis

I

 

3.2. reguliariai informuoti visuomenę, parengiant bent 1 straipsnį per metus regioninėje spaudoje apie teritorijos gamtosauginę svarbą ir gamtotvarkos darbus

Salantų regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

3.3. išleisti lankstinuką apie Šauklių riedulyno BAST (1000 egzempliorių tiražu)

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.4. įrengti papildomą informacinį stendą apie Europos Bendrijos svarbos vertybes

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.5. pastatyti medinius suolus pažintiniame take (6 vnt.)

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.6. nukreipiančiųjų ženklų (rodyklių) pastatymas pažintiniame take (46 vnt.)

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.7. nukreipiančiųjų (ženklų) rodyklių su informacija pastatymas pažintiniame take (10 vnt.)

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.8. įrengti 3 lieptus drėgnose vietose pažintiniame take

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.9. atstatyti apžvalgos bokštelį pažintiniame take

Salantų regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Salantų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Šauklių riedulyno BAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą. VĮ Kretingos miškų urėdija valdo ir naudoja valstybinius miškus.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Kretingos miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (taip pat aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių kokybės, dydžio ir skaičiaus stebėsena. Jei monitoringo duomenys parodo, kad uždaviniai netinkamai įgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms ar patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Kadagynų, viržynų ir pievų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Remiantis šia programa, buveinių monitoringas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas treji metai. Pirmieji monitoringo stebėjimai turi būti atliekami 2008 m.

10. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas treji metai, peržiūra atliekama įvykdžius buveinių stebėsenos darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programą. Pirmoji peržiūra numatoma 2008 m., kada bus atlikti pirmieji buveinių būklės vertinimo darbai.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę teritorijoje, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Salantų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

PASTABOS:

*ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

** Gamtotvarkos plano rengėjai pasiūlė teritorijos ribų pakeitimą, priderinant jas prie aiškių objektų ir įtraukiant į ją vertingus kadagynų-viržynų buveinių plotus. Rengėjų skaičiavimais, pakoregavus vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, Šauklių riedulyno ribas, jos plotas turėtų būti apie 77 ha. Šis Gamtotvarkos planas parengtas ir siūlomoms įtraukti naujoms teritorijoms.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-16

 

ZERVYNO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Zervyno ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/ 113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST yra Alytaus apskrityje, Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijoje, valstybiniame Stračiūnų herpetologiniame draustinyje. Ji apima Zervyno ežerą ir jo apyežeres Stračiūnų kaimo apylinkėse. Teritorija išskirta balinio vėžlio (Emys orbiculiaris) apsaugai, jos plotas – 24 ha.

Zervyno ežerą supa nenatūralios agroekosistemos. Natūralių ir pažeistų sistemų santykis teritorijoje mažiau kaip 1:10, natūraliais galima laikyti tik vandens telkinius – ežerėlius ir apyežeres. Visa kita teritorija – dirbami laukai, pievos. Svarbiausia teritorijos kraštovaizdžio kitimo priežastis – atvirų vietų apsodinimas mišku, nederlingų plotų (žemapelkinių pievų, žemapelkių, kitų nuolat užmirkusių vietų) nenaudojimas. Eroduojamos kalvos apsodintos paprastosiomis pušimis. Minėtos priežastys lemia Stračiūnų balinių vėžlių vietinės populiacijos izoliuotumą ir daro įtaką veisimuisi. Šiuo metu žemės naudojimas Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST ir aplinkinėse teritorijose vertintinas kaip ekstensyvus. Žemės ūkio paskirties žemė draustinio teritorijoje naudojama tik pievoms ir ganymui, ariamos žemės ir sodybų nėra. Galvijų ganymui draustinio teritorijoje naudojama apie 4 ha pievų. Vakarinėje dalyje pievos naudojamos ekstensyviai, dėl menko žolynų produktyvumo ganoma ne visą sezoną, dalis pievų pakraščių apaugo pušimis ir krūmais.

Pagrindinės grėsmės, darančios įtaką balinio vėžlio apsaugos būklei, yra natūraliai vykstanti sukcesija, kai savaime medžiais ir krūmais apauga baliniams vėžliams tinkamos buveinės: kiaušinių dėjimo, vasarojimo ir žiemojimo vietos. Žemės naudojimo kaita, kai nenašias žemės ūkio paskirties žemes savininkai apsodina mišku, neišvengiamai mažina biotopų įvairovę. Viena iš didžiausių grėsmių balinio vėžlio populiacijos būklei Stračiūnų kaimo apylinkėse yra ta, kad balinių vėžlių vietinė populiacija per maža, kad ilgesnį laiką galėtų išlikti gyvybinga. Nesudarytos palankios sąlygos gyvūnams susisiekti su aplinkinėmis populiacijomis. Valstybinio Stračiūnų herpetologinio draustinio teritorija yra nepakankamo dydžio, kad užtikrintų balinių vėžlių vietinės populiacijos gerą apsaugos būklę. Rekomenduojama papildomai įtraukti 30 ha bendro ploto teritoriją į Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST, kaip potencialias teritorijas, kurios yra ir išliks svarbios balinių vėžlių žiemojimo, migracijos, veisimosi buveinės ir nuolatinio telkimosi vietos.

Balinių vėžlių populiacijos gyvybingumui poveikį daro padidėjęs plėšriųjų žvėrių (lapių, mangutų, kiaunių), šernų, taip pat varninių paukščių kiekis, nes jie sunaikina kiaušinių dėtis ir dalį jauniklių.

Žemės nuosavybė Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST mišri. Valstybei nuosavybės teise priklauso Zervyno ežeras ir maždaug trečdalis aplinkinės žemės.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti ir palaikyti balinių vėžlių vietinės populiacijos palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. išlaikyti esamas ir atstatyti sunykusias balinių vėžlių gyvenimui ir veisimuisi reikalingas buveines;

4.2. sudaryti sąlygas balinių vėžlių populiacijos gausėjimui;

4.3. informuoti vietos gyventojus ir žemės savininkus (naudotojus) apie vykdomą gamtotvarkos veiklą, skatinti savarankiškai prižiūrėti balinių vėžlių apsaugai svarbias buveines.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Išlaikyti esamas ir atstatyti sunykusias balinių vėžlių gyvenimui ir veisimuisi reikalingas buveines

1.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (2 tvarkymo plotas)

Metelių regioninio parko direkcija

2007 metai

I

Konsultuoti ūkininkus, kad nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas jie tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

1.2. šalinti sumedėjusios augalijos atžalas (2 tvarkymo plotas)

Metelių regioninio parko direkcija

2010, 2013, 2016 metai

II

1.3. šienauti teritorijos pietinės ekspozicijos šlaitus, ardyti velėną (1 tvarkymo plotas)

Metelių regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

I

2. Sudaryti sąlygas balinių vėžlių populiacijos gausėjimui

2.1. sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotoju, kad, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jis reguliariai rengtų kiaunių, lapių, mangutų, šernų ir varninių paukščių gausos reguliavimui skirtas medžiokles Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST

Metelių regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

2.2. balinių vėžlių dėčių uždengimas (1 tvarkymo plotas)

Metelių regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

I

 

2.3. sustiprinti neteisėtos žvejybos statomais tinklais ir venteriais kontrolę Zervyno ežere, kad būtų apsaugoti suaugę baliniai vėžliai nuo žūties šiuose žūklės įrankiuose

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Metelių regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

I

 

3. Informuoti vietos gyventojus ir žemės savininkus (naudotojus) apie vykdomą gamtotvarkos veiklą, skatinti savarankiškai prižiūrėti balinių vėžlių apsaugai svarbias buveines

3.1. organizuoti seminarą-konsultaciją vietos gyventojams ir žemės savininkams (naudotojams), išaiškinti jiems teritorijos gamtinių vertybių apsaugos svarbą ir priemones, galiojančius apribojimus ir galimybes tvarkyti teritoriją ir gauti išmokas pagal Kaimo plėtros plano priemones

Metelių regioninio parko direkcija

2007 metai

I

 

3.2. su vietos gyventojais organizuoti teritorijos tvarkymo talkas (po 1 talką kasmet)

Metelių regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

3.3. išleisti informacinį lankstinuką apie Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST (2000 egzempliorių tiražu)

Metelių regioninio parko direkcija

2008 metai

III

 

3.4. įrengti informacinį stendą (1 vnt.)

Metelių regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

3.5. pastatyti ženklus, žyminčius Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST ribas (4 vnt.)

Metelių regioninio parko direkcija

2008 metai

II

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Metelių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už balinio vėžlio Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą, saugomų gamtos objektų priežiūrą. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už Zervyno ežero ir jo apyežerių BAST apsaugos režimo užtikrinimą, gyvosios gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kas 5 metai.

9. Gamtotvarkos plano priemonių efektyvaus įgyvendinimo rodiklis – stabili balinio vėžlio populiacija arba jos gausėjimas. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Metelių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino balinio vėžlio vietinę populiaciją ir šios rūšies buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Metelių regioninio parko direkcija parengia Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

10.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

10.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

10.4. pasiekti rezultatai.

______________