LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2004 M. BALANDŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 4-136 „DĖL INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU ENERGETIKOS VEIKLA, TEIKIMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, ĮSTAIGOMS IR TREČIOSIOMS ŠALIMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2008 m. birželio 19 d. Nr. 4-263

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2007, Nr. 55-2124) 6 straipsnio 12 punktu ir 19 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis bei įgyvendindamas 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), 7 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas:

pakeičiu Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 4-136 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 75-2598), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                  VYTAS NAVICKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-263

 

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU ENERGETIKOS VEIKLA, TEIKIMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, ĮSTAIGOMS IR TREČIOSIOMS ŠALIMS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – užtikrinti valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims teisę gauti iš energetikos įmonių ir energetikos veikla užsiimančių fizinių asmenų su energetikos veikla susijusią informaciją ir nustatyti šios informacijos teikimo tvarką.

Taisyklės nustato su energetikos veikla susijusios informacijos teikimo tvarką, kiekį bei sąlygas, klausėjų, teikėjų ir trečiųjų šalių santykius. Taisyklės taikomos energetikos įmonėms, energetikos veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, valstybės institucijoms ir įstaigoms bei atitinkamoms trečiosioms šalims.

2. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo kiekį bei sąlygas, klausėjų, teikėjų ir trečiųjų šalių santykius reglamentuoja ir kiti teisės aktai, į kuriuos Taisyklėse pateikiamos nuorodos:

2.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) 31 ir 35 straipsniai.

2.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 12 ir 19 straipsniai.

2.3. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626) 6 ir 7 straipsniai.

2.4. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1304 (Žin., 2007, Nr. 132-5379).

2.5. Licencijuotų energetikos įmonių informacijos teikimo tvarka, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 03-97 (Žin., 2007, Nr. 5-261).

2.6. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).

2.7. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193).

2.8. Gamtinių dujų perdavimo paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598).

2.9. Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 (Žin. 2001, Nr. 37-1269).

3. Taisyklės nereglamentuoja kitų informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo sąlygų, būdų ir tvarkos, kai informacija teikiama:

3.1. specialiesiems tikslams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimus, valstybės institucijų ir įstaigų įsakymus ir kitus teisės aktus;

3.2. statistiką renkančioms ir tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms;

3.3. valstybės, savivaldybės institucijoms ar įstaigoms, išdavusioms įmonei licenciją, leidimą ar atestatą, suteikiantį teisę verstis tam tikra komercine ir ūkine veikla, ar kitokį įstatymų nustatytą leidimą ir turinčioms teisę gauti iš tos įmonės informaciją, reikalingą jos veiklos priežiūrai ir kontrolei atlikti;

3.4. valstybės institucijoms ir įstaigoms įmonių apmokestinimo ir buhalterinės bei finansinės apskaitos reikmėms.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Anoniminė informacija – informacija apie neįvardyto teikėjo veiklą, jeigu iš pateiktų duomenų negalima nustatyti teikėjo tapatybės.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės – veiksmai, kurie sudaro sąlygas patikrinamam ir išmatuojamam arba apskaičiuojamam energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Galutinis energijos vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybę ar filialą, įsteigtą Lietuvoje, kuris įsigyja energijos išteklių ar energijos savo poreikiams tenkinti.

Galutinių energijos vartotojų grupė – galutiniai energijos vartotojai, energiją vartojantys vienodoms reikmėms arba tokiai pačiai veiklai vykdyti, pavyzdžiui, buitiniai vartotojai, pramonės įmonės, vykdančios tokios pačios rūšies veiklą, visuomeninės paskirties pastatai ir pan.

Ginčų sprendimo institucija – įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, sprendžianti klausėjo ir teikėjo ginčą dėl informacijos pareikalavimo ir teikimo pagal paklausimą.

Informacija – duomenys apie energetikos veiklą, energetikos sektorių arba efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą.

Išankstinis įpareigojimas – informacijos pareikalavimas, kai įgaliotasis klausėjas iš anksto įspėja teikėją apie pareigą teikti informaciją reguliariai arba atsitikus įvykiui.

Įgaliotoji institucija – institucija ar įstaiga, kurią Vyriausybė ar jos pavedimą vykdanti institucija įgalioja teikti informaciją Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijoms ir įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms.

Įgaliotasis klausėjas – klausėjas, kuris įgaliojamas reguliariai rinkti tam tikros srities informaciją vadovaudamasis teisės aktais, Vyriausybės ar įgaliotosios institucijos nurodymu.

Klausėjas – valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, siekianti gauti informaciją.

Maža energijos tiekimo įmonė – įmonė, kuri per metus galutiniams energijos vartotojams parduoda mažiau negu 75 GWh energijos ar yra įdarbinusi mažiau nei 10 asmenų, arba jos metinė apyvarta neviršija 6 905 600 Lt.

Techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, procesas ar paslauga.

Teikėjas – energetikos įmonė arba fizinis asmuo, teikiantis informaciją.

Trečiosios šalys – galutiniai energijos vartotojai, savivaldybės, ES institucijos ir įstaigos.

Paklausimas – iš anksto nenumatytas klausėjo informacijos pareikalavimas.

Suvestinė informacija – apibendrinta informacija apie mažiausia 3 teikėjų veiklą, iš kurios negalima nustatyti atskiro teikėjo duomenų.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir Taisyklių 2 punkte nurodytuose teisės aktuose.

 

II. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMO IR TEIKIMO BŪDAI

 

5. Klausėjai informacijos, reikalingos pavestoms funkcijoms atlikti, iš teikėjų gali pareikalauti dviem būdais:

5.1. paklausimu;

5.2. išankstiniu įpareigojimu.

6. Visi klausėjai pagal savo kompetenciją turi teisę teikti paklausimą pasirinktam teikėjui. Pageidaujama informacija turi atitikti teikėjo kompetenciją, jai pateikti neturi būti reikalingi papildomi tyrimai ar analizė.

7. Išankstinis įpareigojimas gali būti:

7.1. teikti informaciją pagal grafiką;

7.2. teikti informaciją apie įvykį.

8. Išankstinį įpareigojimą teikti informaciją teikėjui gali skirti tik įgaliotasis klausėjas. Klausėjas, teikdamas tokį pareikalavimą teikėjui, pateikia savo teisės įpareigoti teikėją įrodymus, tarp jų – teikėjo vykdomos veiklos priklausymą klausėjo kompetencijos sričiai.

9. Jeigu teikėjas (energetikos įmonė) yra įpareigota viešai skelbti savo metinę veiklos ataskaitą (pranešimus), klausėjas turi teisę paklausimu reikalauti iš įmonės pakomentuoti, paaiškinti ar papildyti metiniame pranešime pateiktus duomenis, jei tai nereikalauja papildomų tyrimų ir analizės.

 

III. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMAS PAGAL PAKLAUSIMĄ

 

10. Paklausime klausėjas aiškiai nurodo, kokios informacijos pageidauja, kokiais tikslais ši informacija bus panaudota ir kaip ji atitinka klausėjui priskirtas funkcijas ar veiklos kryptis. Klausėjas, rengdamas paklausimą, gali pagrįstai pageidauti informacijos, kuri anksčiau nebuvo būtina.

11. Klausėjas patikslina, papildo ar performuluoja savo paklausimą, gavęs motyvuotą teikėjo atsakymą, kuriame teigiama, kad jo paklausimas yra neaiškus ar nepagrįstas, nenurodyti prašomos informacijos panaudojimo tikslai, prašomos informacijos pobūdis neatitinka teikėjo kompetencijos, pačiam klausėjui priskirtų funkcijų ar veiklos krypčių, parengti prašomą informaciją teikėjui reikia atlikti papildomus tyrimus ar analizę, ir pateikia jį iš naujo.

12. Kad pagrįstų teikėjui savo kompetenciją ir poreikį gauti atitinkamą informaciją, klausėjas gali kreiptis į kompetentingą instituciją, reguliuojančią jo veiklos sritį, prašydamas patvirtinti jo paklausimą.

13. Įgaliotasis klausėjas gali pareikalauti iš teikėjo informacijos iš jo kompetencijos sričiai priklausančios teikėjo vykdomos veiklos ir paklausimu, jeigu teikėjui nebuvo nustatyta tokią informaciją teikti pagal išankstinį įpareigojimą.

 

IV. INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL PAKLAUSIMĄ

 

14. Paklausimo gavimo data laikoma data, kai teikėjas jį įregistruoja, atitinkanti pašto žymą, elektroninio laiško ar faksimilinio dokumento išsiuntimo datą, tiesiogiai priėmusio paklausimą asmens pasirašymo datą. Paklausimai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.

15. Teikėjai informaciją teikia raštišku pranešimu įskaitant ir elektroninius variantus:

15.1. užpildydami tiesiogiai interneto sveiatinėje pateiktas anketines lenteles;

15.2. perduodami pranešimus elektroniniu paštu ar pateikdami juos kompiuterine laikmena;

15.3. perduodami raštiškus (spausdintus) pranešimus tiesiogiai, paštu ar faksu.

16. Teikėjas atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

17. Teikėjas gali grąžinti paklausimą klausėjui, prašydamas jį patikslinti ar kitaip pagrįsti, kaip nustatyta Taisyklių 11 punkte.

18. Jeigu klausėjo reikalaujama informacija priklauso viešajai informacijai, skirtai energijos vartotojams, teikėjas privalo atskiru pranešimu pateikti klausėjui ir šią informaciją.

19. Teikėjas, pastebėjęs, kad klausėjui pateikė klaidingą informaciją, turi nedelsdamas pranešti apie tai klausėjui ir nauju pranešimu ją patikslinti.

 

V. INFORMACIJOS TEIKIMO PAGAL PAKLAUSIMĄ TERMINAI

 

20. Teikėjas į paklausimą privalo atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, arba per 10 darbo dienų raštišku atsakymu motyvuotai atsisakyti teikti informaciją. Valstybės institucijoms jų prašoma informacija teikiama jų prašomu terminu, jeigu tokiai informacijai pateikti nereikia atlikti papildomų skaičiavimų ir analizės.

21. Jeigu teikėjui kyla neaiškumų dėl reikalaujamos informacijos ir jis norėtų patikslinti teiktinos informacijos turinį ar paklausimo pagrįstumą, jis turi per 10 darbo dienų nuo paklausimo gavimo raštiškai (įskaitant faksą arba elektroninį paštą) kreiptis į klausėją, prašydamas patikslinti paklausimą. Į teikėjo prašymą klausėjas atsako per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

 

VI. YPATINGI INFORMACIJOS TEIKIMO PAGAL PAKLAUSIMĄ ATVEJAI

 

22. Viešai neskelbtina informacija yra tokia, kuri susijusi su:

22.1. valstybės paslaptimi ir jos apsauga;

22.2. tarnybos paslaptimi ir jos apsauga;

22.3. komercine ir pramonine paslaptimi ir jos apsauga;

22.4. ikiteisminio tyrimo, drausminių bylų medžiaga, uždarajame teismo posėdyje nagrinėjama arba išnagrinėta byla;

22.5. asmens duomenų teisine apsauga, asmens sveikatos būklės konfidencialumu bei jo privataus gyvenimo apsauga.

23. Įgaliotajam klausėjui teikėjas privalo pateikti viešai neskelbtiną informaciją pagal jo paklausimą ir nurodyti, kad įgaliotasis klausėjas privalo užtikrinti komercinės paslapties ir kitos viešai neskelbtinos informacijos apsaugą, jei teisės aktai nenustato specialiųjų tokios informacijos apsaugos priemonių. Įgaliotiesiems klausėjams draudžiama tokią informaciją perduoti kitoms institucijoms be teikėjo sutikimo, skelbti ją tiesiogiai. Šią informaciją leidžiama skelbti tik anonimiškai ar teikiant suvestinę informaciją.

 

VII. INFORMACIJOS PAREIKALAVIMAS IR TEIKIMAS PAGAL IŠANKSTINĮ ĮPAREIGOJIMĄ

 

24. Įgaliotieji klausėjai įgaliojami rinkti tam tikros srities informaciją vadovaudamiesi atitinkamais teisės aktais, Vyriausybės ar jos įgaliotosios institucijos nurodymu.

Įgaliotieji klausėjai pagal kompetenciją nurodo teikėjams, kokiu reguliarumu ir mastu jie privalo teikti informaciją pagal kalendorinį grafiką, taip pat kokiais terminais ir kokiu mastu privalo informuoti klausėjus apie energetikos veiklos įvykį taip pat aiškiai nurodo tokio įvykio pobūdį ir skiriamuosius požymius.

25. Teikėjai privalo teikti informaciją taikomųjų mokslinių tyrimo darbų vykdytojams, kurie pagal Taikomųjų mokslinių tyrimų paslaugų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-77 (Žin., 2008, Nr. 2-1034), yra sudarę sutartis su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija). Šiuo atveju informacija teikiama tik konkrečiam taikomajam moksliniam tyrimo darbui atlikti. Teikėjas darbų vykdytojams privalo teikti ir viešai neskelbtiną informaciją. Darbų vykdytojams be teikėjo leidimo draudžiama tokią informaciją platinti kitiems asmenims.

26. Valstybinės svarbos energetikos objektus ketinančios statyti, užbaigusios statybą arba nuosavybės teise turinčios valstybinės svarbos energetikos objektų ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės privalo raštu, faksimiliniu dokumentu arba elektroniniu paštu informuoti Ūkio ministeriją apie šių objektų:

26.1. statybos pradžią – ne vėliau kaip per 10 dienų iki įvykio;

26.2. pripažinimo tinkamu naudoti ar naudojimo pradžią (jei jos nesutampa) – ne vėliau kaip per 10 dienų po įvykio.

27. Pagal išankstinį įpareigojimą teikėjai privalo teikti ir viešai neskelbtiną informaciją. Įgaliotiesiems klausėjams draudžiama tokią informaciją perduoti kitoms institucijoms be teikėjo sutikimo, skelbti ją tiesiogiai. Šią informaciją galima skelbti tik anonimiškai ar teikiant suvestinę informaciją, kaip nurodyta Taisyklių 23 punkte.

 

VIII. INFORMACIJOS TEIKIMAS ES INSTITUCIJOMS IR ĮSTAIGOMS

 

28. ES institucijoms ir įstaigoms teikiama informacija, kuri gali padėti formuoti ir tikslinti bendrąją ES energetikos politiką ir sekti jos įgyvendinimo eigą. Apie planuojamus priimti, rengiamus ir priimtus nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius ES teisines nuostatas, įgaliotosios institucijos siunčia pranešimus ES institucijoms vadovaudamosi Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 11 (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950).

29. Įgaliotosios institucijos teikia informaciją ES institucijoms ir įstaigoms ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbiausios energetikos sritys, apie kurias teikiama informacija:

29.1. konkurencijos energetikos sektoriuje skatinimas, elektros ir dujų vidaus rinkų plėtra;

29.2. energijos tiekimo saugumas;

29.3. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas;

29.4. energijos kainų skaidrumas;

29.5. energetikos objektų investicijų projektai;

29.6. energijos tranzitas;

29.7. atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra;

29.8. transeuropiniai elektros ir dujų tinklai;

29.9. energetikos veiklos efektyvumas;

29.10. aplinkos tarša iš energetikos objektų;

29.11. kitos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sritys.

30. Įgaliotoji institucija yra ir įgaliotasis klausėjas.

31. Tam tikrais atvejais informaciją ES institucijoms ir įstaigoms gali tiesiogiai teikti pačios energetikos įmonės, jei tai nustatyta ES teisės aktuose ir suderinta su atitinkama įgaliotąja institucija.

32. Įgaliotosios institucijos, siekdamos parengti informaciją ES institucijoms ir įstaigoms, renka informaciją iš šių šaltinių:

32.1. teikėjų;

32.2. kitų valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių, kurios pateikia surinktus iš įmonių duomenis ir suvestinę informaciją;

32.3. kitų juridinių ar fizinių asmenų, parengusių atitinkamas studijas, ataskaitas ar įvertinimus;

32.4. viešai skelbiamų ar prieinamų informacijos šaltinių.

33. Įgaliotosios institucijos reikalavimas teikti informaciją yra privalomas visiems teikėjams.

34. Teikėjai informaciją teikia raštiškais pranešimais, prie kurių gali būti pridedami ir ataskaitų originalai, patvirtinti atsakingų asmenų parašais ir antspaudais.

35. Teikėjai įgaliotosioms institucijoms privalo teikti ir viešai neskelbtiną informaciją. Įgaliotosioms institucijoms draudžiama tokią informaciją perduoti kitoms institucijoms be teikėjo sutikimo, skelbti ją tiesiogiai. Šią informaciją galima skelbti tik anonimiškai ar teikiant suvestinę informaciją, kaip nurodyta Taisyklių 23 punkte.

 

IX. INFORMACIJOS TEIKIMAS GALUTINIAMS ENERGIJOS VARTOTOJAMS

 

36. Šilumos, elektros ir dujų įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją galutiniams energijos vartotojams teikia informaciją apie:

36.1. galutiniams energijos vartotojams tiekiamą energiją ir teikiamas paslaugas;

36.2. energijos tiekimo sutarčių sudarymo principus ir galutinių energijos vartotojų teises;

36.3. energijos kainas ir tarifus;

36.4. saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą;

36.5. statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius;

36.6. efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą.

37. Šilumos, elektros ir dujų įmonė viešai paskelbia telefonų numerius ir elektroninio pašto adresus, kuriais galutiniai energijos vartotojai gali kreiptis dėl Taisyklių 36 punkte nurodytos informacijos.

38. Raštišku galutinio energijos vartotojo prašymu informaciją, nurodytą Taisyklių 36 punkte, šilumos, elektros ar dujų įmonė privalo pateikti raštu.

39. Šilumos, elektros ir dujų tiekimo įmonės (toliau – energijos tiekimo įmonės), turinčios valstybės institucijų išduotas licencijas vykdyti atitinkamą veiklą, galutiniam energijos vartotojui ir, jeigu energija teikiama daugiabučiam namui, daugiabučio namo savininkų bendrijai arba jį administruojančiai institucijai aiškia ir suprantama forma kartu su sąskaita, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitokios atsiskaitymo (apmokėjimo) tvarkos, arba atskirai raštu ar elektroniniu paštu priklausomai nuo to, kokia forma vartotojas gauna atsiskaitymo dokumentus, arba internetinėse savitarnos svetainėse mažiausia vieną kartą per metus pateikia:

39.1. galutinio energijos vartotojo suvartotos energijos palyginimą su tos pačios vartotojų grupės mažiausiu ir vidutiniu galutinio energijos vartotojo energijos suvartojimu. Teikiamo mažiausio ir vidutinio galutinio energijos vartotojo energijos suvartojimas esant galimybei perskaičiuojamas, įvertinant energijos vartojimui įtaką darančius veiksnius, nepriklausančius nuo galutinio energijos vartotojo elgsenos ir veiksmų, pavyzdžiui, klimatines sąlygas, pastatų naudojimo valandas ir pan. Energijos tiekimo įmonė kartu su palyginimu pateikia lyginamų galutinių energijos vartotojų apibūdinimą. Šio palyginimo neprivaloma teikti:

39.1.1. tiems galutiniams energijos vartotojams, kuriems nėra analogo;

39.1.2. kai tokia informacija yra nenaudinga galutiniam energijos vartotojui ir energijos tiekimo įmonė pagal turimus duomenis apie galutinius energijos vartotojus negali pagrįsti jų suvartoto energijos kiekio;

39.1.3. kai atskiriems galutiniams energijos vartotojams (pastatų grupei) yra įrengtas tik vienas apskaitos prietaisas ir už suvartotą energiją, jie atsiskaito pagal minėto apskaitos prietaiso rodmenis;

39.1.4. gamtinių dujų galutiniams vartotojams, kai gamtinės dujos vartojamos tik maistui ruošti;

39.2. galutinio energijos vartotojo už atsiskaitomąjį laikotarpį suvartoto energijos kiekio ir jo per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotų energijos kiekių palyginimą, esant galimybei nurodant parametrus, lemiančius energijos suvartojimą. Šio palyginimo teikti neprivaloma, jeigu teisės aktai nenustato sąskaitų teikimo.

40. Taisyklių 39.1 ir 39.2 punktuose nurodyti palyginimai gali būti:

40.1. teikiami santykiniais dydžiais (pvz., energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui, energijos suvartojimas butui ir pan.);

40.2. atliekami daugiabučio namo atveju, lyginamuoju galutiniu energijos vartotoju laikant tiek daugiabutį namą, tiek individualų daugiabučio butą pasirinktinai.

41. Taisyklių 39.1 ir 39.2 punktuose nurodyti palyginimai gali būti teikiami grafine forma.

42. Maža energijos tiekimo įmonė buitiniam vartotojui Taisyklių 39.1 ir 39.2 punktuose nurodytus palyginimus raštu teikia tik gavusi raštišką buitinio vartotojo prašymą. Maža energijos tiekimo įmonė, su buitiniu vartotoju sudarydama energijos tiekimo sutartį, informuoja buitinį vartotoją apie galimybę gauti Taisyklių 39.1 ir 39.2 punktuose nurodytą informaciją ir informaciją apie tai, kokia forma šią informaciją buitinis vartotojas gali gauti.

43. Energijos tiekimo įmonė bei mažmeninės prekybos naftos produktais įmonė galutiniam energijos vartotojui kartu su sąskaita, sutartyse, kvituose ar kitokia forma ir, esant galimybei, įmonės interneto svetainėje teikia organizacijų, institucijų, įstaigų ir įmonių kontaktinę informaciją, įskaitant tinklalapių adresus, kuriuose galima rasti informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, galutinių energijos vartotojų suvartojamos energijos palyginimą ir (arba) energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas ir pan.

44. Informaciją, nurodytą Taisyklių 36 punkte, galutiniams energijos vartotojams rekomenduojama teikti bet kuriuo iš šių būdų:

44.1. rengti, leisti ir platinti brošiūras, lankstinukus, skrajutes, plakatus ir kitus informacinius leidinius;

44.2. surengti konferencijų, seminarų, paskaitų, susitikimų;

44.3. rengti radijo ir televizijos laidas, diskusijas ir (arba) dalyvaujant jose;

44.4. rengti ir teikti straipsnius žiniasklaidos priemonėms;

44.5. naudoti elektronines informavimo bei kitas priemones.

45. Galutiniams energijos vartotojams teikiamos informacijos kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija).

 

X. ŠILUMOS, ELEKTROS IR DUJŲ ĮMONIŲ VIEŠOS INFORMACIJOS SKELBIMO TVARKA

 

46. Šilumos, elektros ir dujų įmonių informacija apie reguliuojamos veiklos sąnaudas yra vieša.

47. Šilumos, elektros ir dujų įmonės Taisyklių 46 punkte nurodytą informaciją savo nustatyta tvarka viešai paskelbia interneto svetainėje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse.

48. Šilumos, elektros ir dujų įmonių reguliuojamos veiklos vieši yra šie sąnaudų straipsniai:

48.1. energijos (šilumos, dujų ir elektros) pirkimo sąnaudos;

48.2. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos;

48.3. ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija;

48.4. darbo apmokėjimas;

48.5. darbuotojų socialinis draudimas;

48.6. technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai;

48.7. mokesčiai;

48.8. palūkanos.

Skelbiant reguliuojamos veiklos sąnaudas turi būti nurodoma, kokius planuojama perduoti, paskirstyti ir parduoti energijos kiekius, taip pat kokie energijos kiekiai yra perduoti, paskirstyti ir parduoti.

49. Šilumos, elektros ir dujų įmonės viešai skelbia informaciją apie investicijas į tinklų ir sistemų plėtrą. Skelbiama ši informacija:

49.1. planuojamos investicijos (skelbiamos bendros investicijų į tinklų ir sistemų plėtrą mastas);

49.2. pastatyti, modernizuoti ir rekonstruoti energetikos objektai, kurių statybos vertė yra didesnė kaip 3 mln. Lt (skelbiama šių objektų vieta, investicijų dydis ir pagrindiniai techniniai parametrai).

Šilumos, elektros ir dujų įmonės privalo kasmet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 5 d. savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie kitais metais planuojamas investicijas į tinklų ir sistemų plėtrą. Informaciją apie pastatytus, modernizuotus ir rekonstruotus energetikos objektus energetikos įmonės skelbia savo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po šių objektų pripažinimo tinkamais naudoti.

50. Šilumos, elektros ir dujų įmonės privalo kasmet iki gegužės 10 d. savo interneto svetainėje paskelbti faktines praėjusių kalendorinių metų reguliuojamos veiklos sąnaudas, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl reguliuojamos veiklos kainų pakeitimo įsigaliojimo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie planuojamas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Informacija apie planuojamas reguliuojamos veiklos sąnaudas publikuojama, kol galioja Komisijos nutarimas.

 

XI. ATLYGINIMAS UŽ INFORMACIJOS TEIKIMO PASLAUGAS

 

51. Teikėjai informaciją klausėjams teikia neatlygintinai, jeigu nebuvo ginčų sprendimo institucijos pripažinimo, kad prašomai informacijai parengti teikėjui reikia atlikti nepriimtinai didelio sudėtingumo darbą arba jeigu informacijos teikimo sąnaudos nebuvo pripažintos pagrįstomis ir Komisijos nebuvo įtrauktos į energijos kainą.

 

XII. GINČŲ SPRENDIMAS

 

52. Iškilusius ginčus tarp klausėjo ir teikėjo dėl paklausimo aiškumo ar pagrįstumo arba pateiktos informacijos atitikties paklausimui pagal savo kompetenciją išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka sprendžia Inspekcija. Inspekcija išankstine neteismine skundų nagrinėjimo tvarka nesprendžia ginčų dėl paklausimų tarp teikėjų ir ministerijų, Komisijos bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

53. Klausėjas gali kreiptis į Inspekciją prašydamas tarpininkauti dėl informacijos išreikalavimo, jeigu šiose Taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka negauna atsakymo iš teikėjo arba jei gautas atsakymas jo netenkina. Tokiais atvejais klausėjas Inspekcijai turi pateikti visą su pareikalavimu susijusią medžiagą.

54. Klausėjas gali prašyti Inspekcijos patikrinti pateiktą informaciją, jei jo netenkina teikėjo pateiktos informacijos tikslumas ar kyla abejonių dėl tokios informacijos teisingumo.

55. Inspekcija, gavusi klausėjo prašymą patikrinti iš teikėjo gautą informaciją, per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos patikrina informaciją ir pateikia išvadas, jei informacijos pobūdis atitinka jos kompetenciją. Jeigu dėl objektyvių priežasčių per šį terminą Inspekcija negali pateikti išvadų, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

56. Jeigu teikėjui kyla abejonių dėl paklausimo aiškumo ar jo vykdymo pagrįstumo, jis per 10 darbo dienų gali kreiptis į Inspekciją, prašydamas pripažinti paklausimo nepagrįstumą ar atidėti jo vykdymo terminą.

57. Inspekcija sprendimą dėl paklausimo aiškumo, pagrįstumo ir vykdymo priima apklaususi suinteresuotas šalis (klausėją ir teikėją). Inspekcija privalo užtikrinti komercinės paslapties ir kitos viešai neskelbtinos informacijos apsaugą, o tokios informacijos neteisėto paviešinimo atvejais atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

58. Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, turi teisę pripažinti, kad paklausimas yra:

58.1. neaiškus, nenuoseklus;

58.2. neatitinka teikėjo kompetencijos, įskaitant faktą, kad duomenys dar yra kaupiami ar nesutvarkyti;

58.3. neatitinka klausėjui paskirtų funkcijų ar veiklos krypčių;

58.4. teikėjui yra nepriimtinai didelis, sudėtingas darbas ir reikalauja papildomų tyrimų, analizės ar nepagrįstai didelių sąnaudų;

58.5. susijęs su teikėjo viešai neskelbtina informacija, nurodyta Taisyklių 22 punkte.

59. Inspekcijos sprendimai yra privalomi tiek teikėjui, tiek klausėjui.

 

XIII. ATSAKOMYBĖ

 

60. Už šių Taisyklių pažeidimus informacijos teikėjai ir klausėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________