LIETUVOS RESPUBLIKOS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ

ĮSTATYMAS

1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1344

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, reguliuojančiomis tarptautinių sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką ir įtvirtintomis 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės, 1975 m. kovo 14 d. Vienos konvencijoje dėl sutarčių tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų teisės, reikšdama ištikimybę tarptautinių įsipareigojimų sąžiningo vykdymo principui, priima šį įstatymą.

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis pagal šį įstatymą yra susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis nepriklausomai nuo to susitarimo pavadinimo.

2 straipsnis

Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką nepriklausomai nuo to, kokia institucija ar pareigūnas nustatyta tvarka derėjosi dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties ir ją pasirašė.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ SUDARYMAS

3 straipsnis

Pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos arba Lietuvos Respublikos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ar suderinusios su ja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jeigu siūlomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, pasiūlymai dėl tokių tarptautinių sutarčių derinami su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir pateikiami kartu su ekspertų atliktu skirtumų įvertinimu.

4 straipsnis

Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių parengimo ir derybų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu – Užsienio reikalų ministerija, išskyrus sprendimus dėl šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.

Dėl jų sprendimus priima Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

5 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras turi teisę derėtis dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo, priimti jų tekstus ar jas pasirašyti be specialių įgaliojimų, remdamiesi 4 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas arba Lietuvos Respublikos atstovas tarptautinėje konferencijoje, tarptautinėje organizacijoje ar viename iš jos organų turi teisę derėtis dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties sudarymo ar priimti jos tekstą atitinkamai – su valstybe, kurioje yra ta Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, arba tarptautinėje konferencijoje, tarptautinėje organizacijoje ar viename iš jos organų.

Kiti asmenys gali derėtis dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties sudarymo, priimti jos tekstą arba ją pasirašyti, tik turėdami šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus įgaliojimus.

6 straipsnis

Įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kontrasignuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, išskyrus įgaliojimus Lietuvos Respublikos vardu derėtis ir pasirašyti šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įgaliojimus derėtis ir pasirašyti šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis suteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o pasirašo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Įgaliojimuose turi būti apibrėžtas derybų objektas ir sukonkretinti kiti veiksmai, kuriuos įgaliojama atlikti.

7 straipsnis

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

Turi būti ratifikuojamos šios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys:

1) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis;

2) dėl tarpusavio pagalbos;

3) taikos sutartys;

4) dėl atsisakymo naudoti jėgą ir grasinti jėga;

5) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijoje;

6) dėl užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) dėl Lietuvos Respublikos sienų;

8) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliosiose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose;

9) daugiašalės arba ilgalaikės ekonominės sutartys;

10) sutartys, nustatančios kitokias normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai;

11) gynybinio pobūdžio sutartys.

Taip pat ratifikuojamos tos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kuriose numatytas jų ratifikavimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu pateikia ratifikuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

8 straipsnis

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, apsvarsčiusi pateiktą ratifikuoti Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį, priima dėl to nutarimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, išduodami ratifikacijos raštai.

9 straipsnis

Ratifikacijos raštais pasikeičia, prisijungimo prie tarptautinių susitarimų dokumentus deponuoja bei depozitarui saugoti Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį atiduoda Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė atitinkamoje užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikos atstovybė tarptautinėje organizacijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu.

10 straipsnis

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kurios neturi būti ratifikuotos, bet joms numatyta patvirtinimo procedūra, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Prisijungti prie tarptautinių sutarčių nusprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos pavedimu – Užsienio reikalų ministerija, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas sutartis, dėl kurių nusprendžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ VYKDYMAS

12 straipsnis

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi Lietuvos Respublikos teritorijoje įstatymo galią.

13 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių priimtus įsipareigojimus.

Apie šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymo eigą Lietuvos Respublikos Vyriausybė praneša Aukščiausiajai Tarybai.

14 straipsnis

Apie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nutraukimą ir sustabdymą pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas nusprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas sutartis, dėl kurių nusprendžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

IV. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

15 straipsnis

Lietuvos Respublikos visos tarptautinės sutartys registruojamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rejestre Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

16 straipsnis

Ratifikuotos ir patvirtintos Lietuvos Respublikos sutartys, taip pat sutartys, prie kurių Lietuvos Respublika šio įstatymo nustatyta tvarka prisijungė, Užsienio reikalų ministerijos teikimu skelbiamos „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose“, laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Echo Litvy“, „Kurier Wilenski“.

17 straipsnis

Įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija siunčia Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, saugoti ir paskelbti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                  VYTAUTAS LANDSBERGIS