LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE
SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2009 M. BIRŽELIO 16 D. ĮSAKYMO Nr. V-170 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ EISMO INFORMACINĖS SISTEMOS NUOSTATŲ IR VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ EISMO INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 23 d. Nr. V-311
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2061), ir Bendraisiais elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 „Dėl elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891):
1. Pakeičiu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. V-170 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatų ir Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“:
1.1. išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintus Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatus nauja redakcija (pridedama);
2. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojui Egidijui Skrodeniui.
PATVIRTINTA
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos
generalinio direktoriaus
2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-170
(Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-311 redakcija)
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ EISMO INFORMACINĖS SISTEMOS
NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatai nustato Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos (toliau – EIS) steigimo pagrindą, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūrą, kaupiamų duomenų šaltinius, duomenų saugą, EIS modernizavimo ir likvidavimo tvarką.
2. EIS tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) ir kitais šių nuostatų 3 ir 21 punktuose išvardytais teisės aktais.
3. EIS nuostatai parengti vadovaujantis:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (Žin., 2011, Nr. 163-7739);
4. EIS nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.2. EIS naudotojas – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, turintis teisę naudotis EIS ištekliais numatytoms funkcijoms atlikti;
4.3. EIS paslaugų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja EIS siekdamas gauti eismo informacijos elektroninę paslaugą;
II. STEIGIMO PAGRINDAS
6. EIS steigimo pagrindas:
6.2. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860);
6.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 3-285 „Dėl Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos priedo projektų detalizavimo“ (Žin., 2008, Nr. 89-3569).
7. EIS tikslai – automatizuotai rinkti ir kaupti eismo duomenis, informuoti EIS paslaugų gavėjus ir EIS vartotojus apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus, taikomas eismo valdymo priemones keliuose, suteikti galimybes EIS naudotojams ir EIS vartotojams automatizuotai atlikti eismo duomenų analizę.
8. Asmens duomenų tvarkymo EIS tikslai – nustatyti eismo įvykių, eismo sutrikimų aplinkybes, kliūtis kelyje naudojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teikiamus eismo sutrikimų, kliūčių kelyje ir eismo įvykių aprašymo duomenis.
9. EIS funkcijos:
9.2. stebėti eismo stebėjimo ir valdymo įrenginių valstybinės reikšmės keliuose būklę ir juos valdyti;
10. EIS laukiamas rezultatas:
10.1. sukurtos priemonės, leidžiančios EIS naudotojams ir EIS vartotojams greitai ir patogiai automatizuotai gauti įvairiapusę informaciją apie eismo sąlygas keliuose, automatizuotai analizuoti eismo duomenis, planuoti ir priimti sprendimus dėl kelių priežiūros veiksmų;
III. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
13. EIS valdytojo funkcijos:
13.2. rengti ir tvirtinti saugos reikalavimus, su EIS veikimu, valdymu, duomenų teikimu ir tvarkymu susijusius teisės aktus ir kitus dokumentus;
13.3. analizuoti teisines, finansines, metodologines ir organizacines EIS tvarkymo problemas ir priimti sprendimus, kurių reikia EIS tvarkymui užtikrinti;
14. EIS tvarkytojo funkcijos:
14.1. vykdyti EIS sistemos veikimo, techninės ir programinės įrangos priežiūrą, įgyvendinti pokyčius ir tolimesnę plėtrą, planuoti atnaujinimus ir pajėgumus;
14.4. pagal kompetenciją registruoti EIS naudotojus ir EIS vartotojus sistemoje, tvarkyti jų duomenis, prieigos teises ir klasifikatorius, analizuoti EIS procesus ir EIS naudotojų bei EIS vartotojų veiksmus;
14.5. sukurti automatinių duomenų mainų sąsajas su duomenų teikėjais ir gavėjais ir vykdyti jų priežiūrą;
15. EIS duomenų teikėjai:
15.2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Policijos registruojamų įvykių registras, toliau – PRIR, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras, toliau – ATPEIR);
IV. INFORMACINĖ STRUKTŪRA
17. EIS informacinę struktūrą sudaro duomenų bazė, kurioje saugomi EIS naudotojų ir EIS vartotojų įrašomi, iš duomenų teikėjų, duomenų šaltinių ir eismo stebėjimo įrenginių gaunami ir duomenų apdorojimo procese EIS moduliais sukuriami duomenys.
18. EIS duomenų bazėje kaupiami ir tvarkomi duomenys:
18.1. duomenys apie oro sąlygas keliuose ir kelio dangos būklę: kelių oro sąlygų automatinių stotelių matuojami duomenys (oro ir kelio dangos temperatūra, vėjo greitis ir kryptys, kelio dangos būklė ir kiti duomenys), mobilių kelio dangos slidumo matavimo prietaisų duomenys ir jų atvaizdavimo parametrai;
18.2. duomenys apie transporto priemonių eismo srautus: eismo intensyvumo skaitiklių, eismo stebėjimo kamerų ar kitaip apskaičiuojami duomenys (transporto priemonių eismo intensyvumas ir greitis, eismo sudėtis, kelionės laikas, transporto priemonės tipas ir kiti duomenys) ir jų atvaizdavimo parametrai;
18.3. kintamos informacijos ženklų valdymo duomenys: ženkluose atvaizduojami pranešimai, simboliai ir jų atvaizdavimo parametrai;
18.4. kelių priežiūros maršrutų duomenys: kelių priežiūros automobilių ir mechanizmų atliktų veiksmų duomenys ir jų atvaizdavimo parametrai;
18.5. eismo apribojimų duomenys: eismo apribojimai, eismo įvykiai, eismui įtakos turintys gamtos reiškiniai, kelio taisymo darbai, eismo sutrikimai, apribojimų galiojimo laikas, kiti duomenys ir jų atvaizdavimo parametrai (kartu gali būti ir asmens duomenys, kurių teikimo nėra galimybės kontroliuoti);
18.6. įrenginių būklės duomenys: įrenginių ir jutiklių darbo ir jų būklės duomenys, atliktų ir planuojamų įrenginių priežiūros darbų duomenys, duomenų atvaizdavimo parametrai;
18.7. susijusios informacijos duomenys: duomenys, reikalingi eismo duomenų tvarkymui ir sklaidai (Lietuvos teritorijos georeferencinio pagrindo duomenys, Lietuvos teritorijos ortofotografinio žemėlapio duomenys, duomenys apie vietinės reikšmės kelius ir statinius juose, duomenys apie eismo sąlygas Lietuvos miestuose ir vietinės reikšmės keliuose, duomenys apie eismo sąlygas kaimyninėse šalyse, kiti duomenys);
18.8. EIS naudotojų ir vartotojų duomenys: vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, prisijungimo duomenys;
18.9. iš duomenų teikėjų gaunami duomenys:
18.9.1. iš LAKIS gaunami duomenys: erdviniai ir aprašomieji duomenys apie valstybinės reikšmės kelius ir statinius juose;
18.9.2. iš PRIR gaunami duomenys apie eismo įvykius: eismo įvykio aplinkybių aprašymas (kartu gali būti ir asmens duomenys, kurių teikimo nėra galimybės kontroliuoti), eismo įvykio vieta ir laikas;
18.9.3. iš ATPEIR gaunami duomenys apie eismo įvykius: informacija apie eismo sąlygas, eismo įvykio aplinkybes (kartu gali būti ir asmens duomenys, kurių teikimo nėra galimybės kontroliuoti), eismo įvykio dalyvius, transporto priemones, jų skaičius, eismo įvykio vieta ir laikas ir kiti duomenys apie eismo įvykį;
18.9.4. iš BPCIS gaunami duomenys apie eismo sutrikimus, kliūtis kelyje, kelio infrastruktūros būklę: gautų prašymų suteikti pagalbą aprašymas (kartu gali būti ir asmens duomenys, kurių teikimo nėra galimybės kontroliuoti), vieta, laikas, kiti eismo sutrikimų, kliūčių kelyje, infrastruktūros būklės duomenys.
19. Duomenų apdorojimo procesų rezultatai – EIS moduliais sukurti duomenys:
19.1. EIS naudotojų ir EIS vartotojų veiksmų duomenys: veiksmo data, laikas, tipas (duomenų įrašymas, koregavimas, trynimas, naikinimas);
V. FUNKCINĖ STRUKTŪRA
20. EIS funkcinę struktūrą sudaro šie moduliai:
20.1. duomenų rinkimo ir įrenginių valdymo modulis, skirtas rinkti duomenis iš eismo stebėjimo ir valdymo įrenginių ir juos valdyti;
20.3. įrenginių būklės sekimo modulis, skirtas sekti eismo stebėjimo ir valdymo įrenginių būklę bei registruoti įrenginių gedimus ir įrenginių priežiūros veiksmus;
20.4. kintamos informacijos ženklų valdymo modulis, skirtas talpinti kintamos informacijos ženkluose eismo informaciją ir sekti juose atvaizduojamą informaciją;
20.5. maršrutų planavimo modulis, skirtas planuoti važiavimo keliais maršrutus atsižvelgiant į eismo apribojimus ir sutrikimus;
20.6. kelių priežiūros maršrutų modulis, skirtas analizuoti kelių priežiūros automobilių ir mechanizmų važiavimo maršrutus ir atliktus veiksmus;
20.9. vaizdo įrašų valdymo modulis, skirtas valdyti vaizdo kameras bei tvarkyti ir analizuoti šių kamerų teikiamus duomenis;
20.10. EIS administravimo modulis, skirtas registruoti EIS naudotojus ir EIS vartotojus ir administruoti jų teises, nustatyti EIS veikimo parametrus, registruoti sistemoje atliekamus veiksmus;
20.11. duomenų mainų su kitomis informacinėmis sistemomis modulis, kurio pagrindinis funkcionalumas – duomenų mainai su kitomis informacinėmis sistemomis, automatizuotas duomenų teikimas, duomenų mainų parametrų valdymas;
20.12. eismo informacijos elektroninės paslaugos modulis, skirtas informuoti EIS paslaugų gavėjus apie eismo sąlygas keliuose. Jį sudaro:
20.12.1. interneto svetainė, kurioje naudojamos daugialypės informacijos pateikimo priemonės, interaktyvūs žemėlapiai su galimybe planuoti kelionės maršrutą atsižvelgiant į eismo sąlygas;
VI. KAUPIAMŲ DUOMENŲ ŠALTINIAI
21. EIS kaupiamų duomenų šaltiniai, kurių teikiami duomenys aprašyti šių nuostatų 18.5–18.7 punktuose:
VII. DUOMENŲ Saugos reikalavimai
22. EIS duomenų sauga organizuojama vadovaujantis šiais teisės aktais ir dokumentais:
22.1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (Žin., 2011, Nr. 163-7739);
22.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 „Dėl elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891);
22.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 78-3160; 2008, Nr. 127-4866);
22.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384 „Dėl Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techninių saugos reikalavimų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1V-247 „Dėl Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių ir valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 127-4866);
22.5. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1T-71(1.12) „Dėl bendrųjų reikalavimų organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 135-5298);
22.8. Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklėmis;
24. Duomenys EIS duomenų bazėje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai šie tikslai įgyvendinami, duomenys yra siunčiami į EIS duomenų bazės archyvą. Asmens duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Atlikus asmens duomenų tvarkymo ir analizės darbus ir atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, duomenys yra sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams.
VIII. baigiamosios nuostatos
26. Kiekvienas duomenų subjektas turi teisę kreiptis į EIS valdytoją siekdamas susipažinti su savo asmens duomenimis, tvarkomais EIS, kurie duomenų subjekto prašymu jam pateikiami elektroninėmis priemonėmis.
28. Duomenų gavėjams, sudariusiems EIS duomenų teikimo sutartis, EIS duomenys teikiami automatizuotai pagal sutartyje nustatytas sąlygas.
30. Asmens duomenys gali būti teikiami esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo kriterijų.
31. EIS finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų teisės aktais nustatytų finansavimo šaltinių.
32. EIS modernizuojama ir likviduojama Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
33. Už šių nuostatų nesilaikymą EIS valdytojas ir EIS tvarkytojas atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
| SUDERINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. liepos 3 d. raštu Nr. 9.4.-1523 (8.7.) |
SUDERINTA Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 5-S-2711 |
SUDERINTA Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2012 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2R-2575 (3.33) |
| SUDERINTA Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr. S-970 |
SUDERINTA Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 1D-6942 (52) |
|
PATVIRTINTA
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos
generalinio direktoriaus
2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-170
(Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-311 redakcija)
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ EISMO INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai (toliau – Saugos nuostatai) reglamentuoja Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos (toliau – EIS) saugos politiką.
2. Saugos nuostatai parengti vadovaujantis Bendraisiais elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891).
3. EIS valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) (J. Basanavičiaus g. 36/2, LT 03109 Vilnius).
4. Saugos nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.1. administratorius – Kelių direkcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka EIS priežiūrą;
4.2. elektroninė informacija – pagal tam tikrus požymius grupuotų arba negrupuotų elektroninių duomenų visuma;
4.4. EIS naudotojas – Kelių direkcijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris turi teisę naudotis EIS ištekliais numatytoms funkcijoms atlikti;
4.5. EIS paslaugų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja EIS siekdamas gauti eismo informacijos elektroninę paslaugą;
4.6. EIS vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra EIS valdytojo ar tvarkytojo darbuotojas, bet kuriam suteikta teisė naudotis EIS;
5. Kitos Saugos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugos nuostatų 15 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
6. Elektroninės informacijos saugumo tikslas – sudaryti sąlygas saugiai automatizuotai tvarkyti EIS elektroninius duomenis, išsaugant jų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą.
7. Elektroninės informacijos saugumo svarba yra siejama su galima informacijos ir ryšių pažeidžiamumo grėsme, kurią gali sukelti gamtos, infrastruktūros, technologiniai, organizaciniai ir žmogiškieji (tyčiniai ir netyčiniai) veiksniai. Neįdiegus reikalingų saugumo priemonių galima informacijos vertybių teisės pažeidžiamumo rizika, gali būti padaryta materialinė ir nematerialinė žala.
8. Elektroninės informacijos saugumo esama būklė – elektroniniai duomenys tvarkomi vadovaujantis elektroninės informacijos saugą reglamentuojančiais teisės aktais. Duomenų saugai užtikrinti kompleksiškai naudojamos administracinės, techninės ir programinės priemonės.
9. Užtikrinant saugų EIS veikimą, nustatomos elektroninės informacijos saugos užtikrinimo prioritetinės kryptys:
9.1. administracinių, techninių ir kitų priemonių, skirtų duomenų saugai užtikrinti, įgyvendinimas ir kontrolė;
10. EIS valdytojo funkcijos:
11. EIS tvarkytojo funkcijos:
11.3. užtikrinti eksploataciją ir veikimo priežiūrą, įgyvendinti pokyčius ir tolimesnę plėtrą, prižiūrėti techninę ir programinę įrangą, planuoti atnaujinimus ir pajėgumus;
11.5. sukurti automatinių duomenų mainų sąsajas su duomenų teikėjais ir gavėjais ir vykdyti jų priežiūrą;
11.6. gauti duomenis iš kitų informacinių sistemų, teikti informaciją registrams ir kitoms informacinėms sistemoms;
11.8. pagal kompetenciją registruoti EIS naudotojus ir EIS vartotojus sistemoje, tvarkyti jų duomenis, prieigos teises ir klasifikatorius, analizuoti EIS procesus ir EIS naudotojų bei EIS vartotojų veiksmus;
12. Saugos įgaliotinio funkcijos:
12.1. teikti EIS valdytojui ir tvarkytojui pasiūlymus dėl:
12.4. ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus inicijuoti EIS naudotojų mokymą elektroninės informacijos saugos klausimais, įvairiais būdais informuoti juos apie elektroninės informacijos saugos problemas (priminimai elektroniniu paštu, teminių seminarų rengimas, atmintinės naujiems darbuotojams ir kt.);
12.5. ne rečiau kaip kartą per metus, jei teisės aktai nenustato kitaip, organizuoti EIS rizikos įvertinimą;
12.6. vykdyti kitų su elektroninės informacijos sauga susijusių teisės aktų nustatytas ir EIS valdytojo ar tvarkytojo pavestas užduotis;
13. EIS administratoriaus funkcijos:
13.2. pagal kompetenciją registruoti EIS naudotojus ir EIS vartotojus, suteikti prisijungimo vardus ir slaptažodžius, teises ir leidžiamus veiksmus EIS;
13.3. dalyvauti svarstant teikimus dėl EIS pokyčių projektavimo, konstravimo ir diegimo, dalyvauti aptariant EIS plėtrą ir vykdant EIS plėtros specifikavimo, projektavimo, konstravimo ir diegimo etapų darbus;
13.9. spręsti iškilusias problemas ir apie jas informuoti saugos įgaliotinį ir EIS valdytoją ir tvarkytoją;
13.10. teikti pasiūlymus saugos įgaliotiniui dėl EIS saugos organizavimo, vykdyti kitas Saugos nuostatų ir kitų informacinių sistemų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas funkcijas;
14. EIS duomenys tvarkomi ir jų saugumas užtikrinamas vadovaujantis šiais teisės aktais:
14.1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (Žin., 2011, Nr. 163-7739);
14.2. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804);
14.3. Bendraisiais elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 „Dėl duomenų apsaugos valstybės ir vietos savivaldos informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2003, Nr. 2-45; 2007, Nr. 49-1891);
14.4. Saugos dokumentų turinio gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-172 (Žin., 2007, Nr. 53-2070);
14.5. Lietuvos standartais LST ISO/IEC 27002:2009 ir LST ISO/IEC 27001:2006, kitais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais grupės „Informacijos technologija. Saugumo metodai“ standartais, naudojamais kaip elektroninės informacijos saugos užtikrinimo rekomendacinės priemonės;
14.6. Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Žin., 2007, Nr. 78-3160; 2008, Nr. 127-4866);
14.7. Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniais saugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384 (Žin., 2008, Nr. 127-4866);
14.8. Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatais, Saugos nuostatais, Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklėmis, Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos veiklos tęstinumo valdymo planu, Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklėmis, kitais teisės aktais ir dokumentais, reglamentuojančiais informacinių sistemų duomenų tvarkymo teisėtumą, sistemos tvarkytojo veiklą bei elektroninių duomenų saugos valdymą.
II. ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS SAUGOS VALDYMAS
15. Vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247, 3.3.1 ir 3.3.2 punktais, EIS priskiriama trečios kategorijos informacinėms sistemoms.
16. EIS rizikos įvertinimas atliekamas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
16.1. Rizikos įvertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus, jeigu teisės aktai nenustato kitaip. Prireikus saugos įgaliotinis gali organizuoti neeilinį EIS rizikos įvertinimą. Neeilinis rizikos vertinimas atliekamas pasikeitus EIS struktūrai (esminiai EIS funkciniai pakitimai ir programinės įrangos keitimas), įvykus dideliems Kelių direkcijos organizaciniams pokyčiams, atsiradus naujiems informacinių technologijų saugos srities reikalavimams, po didelio masto saugos incidentų ir nustačius naujų rizikos formų.
16.2. Atliekant rizikos įvertinimą, rekomenduojama vadovautis LST ISO/IEC 27002:2009 ir LST ISO/IEC TR 15443:2007 ar naujesniais tarptautiniais standartais, geriausios praktikos pavyzdžiais (COBIT ar kitais) ir elektroninės informacijos saugą reglamentuojančiais teisės aktais.
17. EIS rizikos įvertinimas išdėstomas rizikos įvertinimo ataskaitoje. EIS rizikos įvertinimo ataskaita rengiama atsižvelgiant į rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos informacijos saugai. EIS rizikos įvertinimo ataskaitą rengia arba, jei vertinimą atlieka trečioji šalis, dalyvauja rengiant saugos įgaliotinis. Svarbiausieji rizikos veiksniai yra šie:
17.1. subjektyvūs netyčiniai (duomenų tvarkymo klaidos ir apsirikimai, duomenų ištrynimas, klaidingas duomenų teikimas, fiziniai informacinių technologijų sutrikimai, duomenų perdavimo tinklais sutrikimai, programinės įrangos klaidos, neteisingas veikimas ir kita);
17.2. subjektyvūs tyčiniai (nesankcionuotas naudojimasis EIS duomenimis, duomenų pakeitimas ar sunaikinimas, informacinių technologijų duomenų perdavimo tinklais sutrikdymai, saugos pažeidimai, vagystės ir kita);
18. EIS valdytojas, atsižvelgdamas į rizikos įvertinimo ataskaitą, prireikus tvirtina rizikos įvertinimo ir rizikos valdymo priemonių planą, kuriame numatomas techninių, administracinių ir kitų išteklių poreikis rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.
20. Siekdamas užtikrinti Saugos nuostatuose ir kituose saugos politiką įgyvendinančiuose teisės aktuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo kontrolę, saugos įgaliotinis ne rečiau kaip kartą per metus (jei teisės aktai nenustato kitaip) atlieka EIS informacinių technologijų saugos atitikties vertinimą, kurio metu tikrinama:
20.1. EIS veikimo atitiktis Saugos nuostatų, kitų elektroninės informacijos saugą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimams;
20.2. įdiegtos antivirusinės ir apsaugos nuo nepageidaujamos programinės įrangos filtravimo sistemų naudojimas, centralizuotas jų valdymas ir atnaujinimas;
20.4. ne mažiau kaip 10 procentų atsitiktinai parinktų EIS naudotojų kompiuterinių darbo vietų, visose tarnybinėse stotyse įdiegtos programos ir jų sąranka;
21. Įvertinęs EIS informacinių technologijų saugos atitiktį, saugos įgaliotinis parengia informacinių technologijų saugos atitikties vertinimo ataskaitą ir prireikus pastebėtų trūkumų šalinimo planą, kurį tvirtina, paskiria atsakingus vykdytojus ir nustato įgyvendinimo terminus EIS valdytojo vadovas.
22. Elektroninės informacijos saugos priemonėms parinkti taikomi šie principai:
22.2. parenkamos priemonės, kurios leidžia užtikrinti kompiuterinės ir programinės įrangos veikimo saugą;
23. Elektroninės informacijos saugos priemonės turi garantuoti:
23.1. elektroninių duomenų saugą jų registravimo ir perdavimo ryšio kanalais, saugojimo, apdorojimo, teikimo ir naudojimo metu;
23.2. elektroninių duomenų saugą nuo nesankcionuoto ar neteisėto naudojimo, kaupimo, keitimo, perdavimo, skelbimo ir sunaikinimo; elektroninių duomenų saugą nuo jų pažeidimo esant šiems rizikos veiksniams:
III. ORGANIZACINIAI IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI
24. Prieigos prie EIS užtikrinimo principai ir priemonės:
24.2. EIS naudotojų ir EIS vartotojų teisių administravimas:
24.2.1. tiesioginė prieiga prie EIS suteikiama naudojant EIS naudotojų ir EIS vartotojų identifikavimo priemones;
24.3. programinės įrangos, kuri užtikrina saugų EIS veikimą, naudojimo nuostatos ir reikalavimai:
24.3.2. tarnybinėse stotyse ir EIS naudotojų kompiuterizuotose darbo vietose privalo būti naudojama programinė įranga, kuri apsaugo nuo kenksmingos programinės įrangos ir kuri turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kartą per parą;
24.3.3. EIS naudotojų kompiuterizuotose darbo vietose draudžiama naudoti programinę įrangą, nesusijusią su tiesiogine jų veikla ir funkcijomis;
24.3.4. EIS naudotojų kompiuterizuotos darbo vietos, programinė įranga, jos sertifikatai ir licencijos kasmet turi būti inventorizuojami;
24.3.5. už programinės įrangos tinkamą naudojimą pagal kompetenciją atsako tarnybinių stočių ir kompiuterizuotų darbo vietų administratoriai;
24.3.6. turi būti naudojama programinė įranga, leidžianti atlikti EIS naudojamų kompiuterių tinklų stebėseną ir užtikrinanti šių tinklų saugos prevencines priemones;
24.4. kompiuterizuotų darbo vietų, kuriose veikia EIS, saugaus naudojimo nuostatos ir reikalavimai:
24.5. leistinos nešiojamų kompiuterių naudojimo ribos ne institucijos patalpose:
24.5.1. nešiojami EIS naudotojų kompiuteriai privalo būti naudojami tik su tiesioginių pareigų atlikimu susijusiai veiklai atlikti;
24.6. saugaus elektroninės informacijos teikimo ir gavimo metodai:
24.6.1. iš duomenų gavėjų elektroniniai duomenys gaunami pagal teikimo sutartyse numatytas elektroninių duomenų perdavimo technologijas, jų šifravimo mechanizmus, specifikacijas ir kitas sąlygas;
24.7. nustatomi šie pagrindiniai atsarginių elektroninių duomenų kopijų darymo ir atkūrimo reikalavimai:
24.7.2. elektroninių duomenų atsarginės kopijos turi būti daromos ir duomenys iš jų atkuriami laikantis Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintos tvarkos;
24.7.4. duomenys EIS duomenų bazėje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai šie tikslai įgyvendinami, duomenys yra siunčiami į EIS duomenų bazės archyvą. Asmens duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Atlikus asmens duomenų tvarkymo ir analizės darbus ir atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, duomenys yra sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams;
24.7.5. elektroninių duomenų atsarginėms kopijoms daryti turi būti naudojama speciali programinė įranga;
IV. REIKALAVIMAI PERSONALUI
25. EIS naudotojams ir EIS vartotojams taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, numatyti pareigybių aprašymuose.
26. Saugos įgaliotinis privalo išmanyti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimo ypatumus, elektroninės informacijos saugos principus ir saugos užtikrinimo metodus, kitus su informacinių sistemų saugiu veikimu susijusius teisės aktus ir turėti darbo organizavimo gabumų.
27. EIS administratorius privalo gerai išmanyti veiklos procesus, elektroninės informacijos saugos užtikrinimo metodus ir principus, tarnybinių stočių veikimo principus, būti susipažinęs su naudojamų duomenų bazių organizavimo principais ir gebėti jas administruoti.
28. EIS naudotojai ir EIS vartotojai turi turėti ne prastesnius, nei numatyta jų pareigybių aprašymuose, darbo su kompiuteriu įgūdžius.
29. EIS naudotojai ir EIS vartotojai turi būti mokomi dirbti su EIS. Mokymus pagal kompetenciją organizuoja EIS tvarkytojas.
V. EIS NAUDOTOJŲ SUPAŽINDINIMO SU SAUGOS DOKUMENTAIS PRINCIPAI
31. EIS administratorius, EIS naudotojai ir EIS vartotojai turi būti susipažinę su Saugos nuostatais ir kitais elektroninės informacijos saugą reglamentuojančiais teisės aktais.
32. EIS administratoriaus, EIS naudotojų ir EIS vartotojų supažindinimą su Saugos nuostatais, kitais elektroninės informacijos saugą reglamentuojančiais teisės aktais organizuoja saugos įgaliotinis. Saugos įgaliotinis raštu ir elektroniniu paštu informuoja EIS tvarkytoją, EIS administratorių, EIS naudotojus ir EIS vartotojus apie Saugos nuostatų ir kitų elektroninės informacijos saugą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus ar jų negaliojimą, naujų teisės aktų priėmimą.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Saugos nuostatai, kiti EIS tvarkomos elektroninės informacijos saugą reglamentuojantys teisės aktai ir kiti dokumentai iš esmės peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus ir prireikus keičiami.
35. Saugos įgaliotinis, EIS tvarkytojai, EIS administratorius, EIS naudotojai ir EIS vartotojai, pažeidę Saugos nuostatų ar kitų saugos politiką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 1D-6942