LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MOKYMO KOKYBĖS VERTINIMO PROFESINĖSE MOKYKLOSE TVARKOS PAKEITIMO

2001 m. sausio 18 d. Nr. 73

Vilnius

Tvirtinu Mokymo kokybės vertinimo profesinėse mokyklose tvarką (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2001 01 18

įsakymu Nr. 73

MOKYMO KOKYBĖS VERTINIMO PROFESINĖSE MOKYKLOSE TVARKA

I. KOKYBĖS VERTINIMO SISTEMOS STRUKTŪRA, JOS DALYVIŲ FUNKCIJOS IR VERTINIMO TIPAI

1. Mokymo kokybės vertinimo struktūros:

1.1. Profesinio mokymo kokybės vertinimo taryba (toliau – Taryba);

1.2. Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo skyrius (toliau – ŠMM skyrius);

1.3. Profesinio mokymo metodikos centro Studijų ir mokymo kokybės vertinimo skyrius (toliau – Skyrius);

1.4. Centrinė profesinio mokymo ekspertų komisija (toliau – Komisija).

2. Taryba skiriama švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ministro). Taryba yra ekspertinė institucija. Jos nariais skiriami aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų dėstytojai/mokytojai, socialiniai partneriai ir kitų institucijų atstovai. Tarybos funkcijos:

2.1. teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerijai) dėl mokymo kokybės vertinimo sistemos tobulinimo profesinėse mokyklose (toliau – Mokyklose);

2.2. tvirtinti mokymo kokybės vertinimo Mokyklose ekspertų grupių narius ir jų pirmininkus;

2.3. analizuoti vertinimo rezultatus ir teikti išvadas Ministerijai dėl mokymo kokybės vertinimo Mokyklose.

Tarybos veiklą reglamentuoja Ministro patvirtinti Tarybos nuostatai.

3. ŠMM skyrius yra Švietimo ir mokslo ministerijos padalinys. ŠMM skyrius organizuoja programų įteisinimą, siūlo jas įregistruoti Studijų ir mokymo programų registre bei papildyti profesinio mokymo licencijas mokyti pagal naujas programas.

4. Skyrius yra Profesinio mokymo metodikos centro padalinys. Skyriaus funkcijos:

4.1. vykdyti Tarybos ir Komisijos sekretoriato funkcijas (rengti medžiagą posėdžiams, nutarimų projektus ir pan.);

4.2. kurti ekspertų duomenų banką ir organizuoti ekspertų mokymą;

4.3. organizuoti mokymo kokybę vertinančių ekspertų grupių darbą;

4.4. konsultuoti Mokyklas kokybės vertinimo klausimais, padėti joms mokyti personalą efektyviam vidiniam kokybės vertinimui;

4.5. atlikti mokymo programų (toliau – programų) atitikimo Vyriausybės ir ministerijų dokumentų, reglamentuojančių profesinį rengimą, pirminį įvertinimą;

4.6. koordinuoti išorinio Mokyklų vertinimo ataskaitų rengimą ir organizuoti jų paskelbimą;

4.7. kaupti ir apibendrinti informaciją apie kokybės užtikrinimą pasaulyje ir Lietuvoje, skleisti gerąją patirtį.

5. Komisija veikia prie Profesinio mokymo metodikos centro. Komisiją sudaro aukštųjų, aukštesniųjų bei profesinių mokyklų dėstytojai/mokytojai, socialiniai partneriai ir kitų institucijų atstovai. Komisijos funkcijos:

5.1. nustatyti programų atitikimą profesinį mokymą reglamentuojančius dokumentus;

5.2. analizuoti ir apibendrinti programų ekspertų išvadas;

5.3. teikti Tarybai pasiūlymus dėl programų kokybės;

5.4. teikti Mokykloms rekomendacijas dėl programų tobulinimo.

5.5. Komisijos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

6. Vertinimo tipai:

6.1. išorinis mokyklos vertinimas;

6.2. naujos programos vertinimas.

II. SAVIANALIZĖ

7. Mokykla pati kuria vidinę kokybės laidavimo sistemą, kuri yra pritaikyta prie konkrečių uždavinių, susiklosčiusių tradicijų, valdymo ypatumų bei esamų išteklių.

8. Savianalizės procesą sudaro^*:

8.1. koordinavimo grupės, vadovaujamos vieno iš mokyklos vadovų, sudarymas;

8.2. savianalizės planavimas. Apibrėžiami principai, nustatomi savianalizės tikslai ir uždaviniai, detalizuojama savianalizės metodika, numatomi vykdymo terminai, pasiskirstoma darbais bei atsakomybe;

8.3. veiklos sričių išskyrimas ir apibrėžimas. Išskiriamos veiklos sritys ir nustatomi kriterijai bei būdai, kuriais remiantis bus ieškoma įrodymų ir patvirtinimų;

8.4. personalo mokymas;

8.5. įrodymų rinkimas. Analizuojami mokyklos dokumentai (ataskaitos, planai, protokolai, įsakymai, mokyklos inspektavimo knyga ir kita), stebimos pamokos, sisteminami anketų ir klausimynų pagalba surinkti duomenys bei naudojama informacija, gauta pokalbių ir diskusijų metu. Įrodymai renkami iš darbo vietų, iš specialiai sumodeliuotos veiklos, iš formalių testų, iš savęs vertinimo anketų, taip pat iš ankstesnių pasiekimų;

8.6. vertinimas. Nustatomi vertinimo kriterijai ir jų įvertinimo balai;

8.7. ataskaitos rengimas. Išryškinamos Mokyklos veiklos sričių stipriosios ir tobulintinosios pusės, sudaromas veiksmų planas kokybei tobulinti;

8.8. veiksmų plano įgyvendinimas bei stebėjimas.

9. Mokykla kokybės laidavimo proceso įgyvendinime savianalizę atlieka šiais atvejais:

9.1. vykdant kasmetinę savianalizę, kurios išvados panaudojamos vidiniam mokymo kokybės tobulinimui;

9.2. vykdant Mokyklos išorinį vertinimą;

9.3. teikiant tvirtinti naują programą. Šiuo atveju reikia įsitikinti naujos programos reikalingumu ir įvertinti programos realizavimo galimybes.

10. Pagrindinis savianalizės dokumentas yra ataskaita, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

10.1. ataskaitos pobūdis – analitinis. Ataskaitoje nurodomos kiekvienos srities stipriosios ir tobulintinosios pusės bei pateikiamas veiksmų planas kokybei tobulinti;

10.2. ataskaitoje pateikiama analitinė informacija, paremta savianalizės metu surinktais įrodymais;

10.3. ataskaitoje rekomenduojama laikytis lakoniškumo principo, todėl įrodymus patvirtinanti medžiaga pateikiama prieduose.

11. Mokykla pati nustato vidinę savianalizės ataskaitos formą.

12. Vykdant išorinį Mokyklos vertinimą savianalizės ataskaitoje pateikiama:

12.1. įvadinė dalis. Šioje dalyje pateikiama trumpa mokyklos veiklos apžvalga, mokyklos misija ir tikslai, valdymo struktūra, duomenys apie mokinius ir programas bei mokyklos veikla mokymo kokybei tobulinti;

12.2. analitinė dalis. Mokyklos veiklos kokybė analizuojama pagal apibrėžtas veiklos sritis, nurodomos jų stipriosios bei tobulintinosios pusės ir pateikiami jų konkretūs įrodymai. Yra išskiriamos šios sritys^**:

1) ištekliai;

2) mokymas ir mokymasis;

3) mokinių pasiekimai;

4) mokymo programos;

5) parama mokiniams;

6) valdymo struktūra, išoriniai ir vidiniai ryšiai, plėtra;

12.3. veiksmų planas kokybei tobulinti. Planas sudaromas remiantis ataskaitos analitinės dalies medžiaga, nurodant tobulintinas veiklos sritis, terminus ir vykdytojus. Jis turi būti lakoniškas ir konkretus;

12.4. priedai. Ataskaitos prieduose pateikiama apibendrinta informacija, įrodanti vieną ar kitą analitinės dalies teiginį.

Anketos, klausimynai, stebėjimų aprašymai ir kita savianalizės proceso metu surinkta medžiaga galutinėje savianalizės ataskaitoje nepateikiama, ji kaupiama mokykloje ir pateikiama paprašius išorinio vertinimo komisijai.

13. Teikiant naują programą savianalizės ataskaitoje pateikiama:

13.1. numatomų rengti specialistų poreikio bei pasiūlos analizė;

13.2. programos atitikimo Pagrindinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų analizė;

13.3. siūlomos programos palyginimas su analogiškomis programomis, teikiamomis kitų Mokyklų;

13.4. programos įgyvendinimui numatomas pedagoginis personalas;

13.5. programos įgyvendinimui numatomi materialieji ištekliai (patalpos, įranga, priemonės);

13.6. informacija apie galimas darbo vietas mokinių gamybinės praktikos atlikimui.

14. Savianalizės pateikimo tvarką ir formą kiekvienu atveju nustato Švietimo ir mokslo ministerija.^***

15. Vykdant kasmetinę savianalizę mokykla pati nustato savo veiklos vertinimo sritis. Mokykla išskiria tuo metu aktualiausias analizės sritis, suformuluoja vertinimo kriterijus bei nusprendžia, kur ir kaip bus ieškoma įrodymų patvirtinimų.

III. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS VERTINIMUI

16. Mokykla pateikia Skyriui paraišką vertinti programas:

16.1. prašymą programų vertinimui;

16.2. programas (3 egzemplioriais);

16.3. savianalizės ataskaitą, paruoštą pagal 12 punktą (5 egzemplioriais), kai yra vykdomas išorinis mokyklos vertinimas;

16.4. savianalizės ataskaitą, paruoštą pagal 13 punktą (3 egzemplioriais), kai yra teikiama vertinti nauja programa.

17. Skyrius registruoja Mokyklos pateiktus dokumentus.

IV. IŠORINIS MOKYKLŲ VERTINIMAS

18. Išorinis Mokyklos vertinimas grindžiamas tokiais principais:

18.1. vertinimo tikslas – gerinti mokymo kokybę;

18.2. vertinimas planuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su Mokyklomis;

18.3. savianalizė yra pagrindinė vertinimo dalis. Išorinis vertinimas vykdomas tik išnagrinėjus Mokyklos savianalizės ataskaitą ir įvertinus programas.

19. Išorinį Mokyklos vertinimą inicijuoja Ministerija pagal nustatytą ir patvirtintą grafiką.

20. Išorinis Mokyklos vertinimas Mokyklose atliekamas kas 5 metus.

IV.1. PROGRAMŲ VERTINIMAS

21. Pasiruošimas programų vertinimui:

21.1. Skyrius sudaro ekspertų sąrašą, į kurį įtraukiami:

21.1.1. aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių mokyklų dėstytojai/mokytojai;

21.1.2. socialiniai partneriai ir kitų institucijų atstovai.

21.2. Skyrius suderina ekspertų sąrašą su Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamento direktoriumi.

22. Programų vertinimas:

22.1. programų vertinimą atlieka du Profesinio mokymo metodikos centro paskirti ekspertai;

22.2. ekspertai įvertina, ar:

22.2.1. programų mokymo tikslai atitinka profesinio rengimo standartus^****;

22.2.2. dalykų tikslai ir turinys atitinka programų mokymo tikslus;

22.2.3. mokymo planas ir grafikas sudaro sąlygas mokymo tikslams pasiekti;

22.2.4. programose nurodyta mokytojų kvalifikacija, metodinė ir materialinė bazė yra pakankama tikslams pasiekti;

22.2.5. baigiamieji mokymo rezultatai leidžia nustatyti, kad mokymo tikslai yra pasiekti;

22.3. ekspertai pagal kiekvieną nurodytą 22.2 punktą pateikia išvadas Skyriui;

22.4. Skyrius vertinimo rezultatus pateikia Komisijai, kuri juos svarsto ir kiekvienai programai priima vieną iš sprendimų:

22.4.1. programa atitinka Pagrindinio profesinio mokymo reikalavimus ir kitus pagrindinį profesinį mokymą reglamentuojančius dokumentus;

22.4.2. programa iš dalies atitinka Pagrindinio profesinio mokymo reikalavimus ir kitus pagrindinį profesinį mokymą reglamentuojančius dokumentus. Programą reikia taisyti pagal pridedamas rekomendacijas;

22.4.3. programa neatitinka Pagrindinio profesinio mokymo reikalavimų ir kitų pagrindinį profesinį mokymą reglamentuojančių dokumentų. Siūlyti sustabdyti profesinio mokymo licencijos pagal vertinamą programą galiojimą.

IV.2. MOKYKLOS IŠORINIS VERTINIMAS

23. Pasiruošimas Mokyklos išoriniam vertinimui:

23.1. ekspertų grupių sudarymas:

23.1.1. išorinį vertinimą atlieka 3–5 ekspertų grupė, kurios sudėtyje yra aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių mokyklų dėstytojai/mokytojai, socialinių partnerių ir kitų institucijų atstovai. Vienas iš ekspertų yra paskiriamas grupės pirmininku;

23.1.2. ekspertų grupės nariais gali būti tik specialius apmokymus išklausę asmenys;

23.1.3. grupės darbui organizuoti ir jos dokumentacijai tvarkyti Skyrius skiria savo darbuotoją – ekspertų grupės administratorių, kuris likus ne mažiau kaip 10 dienų iki vertinimo pradžios supažindina Mokyklą su ekspertų grupės sudėtimi. Mokykla gali informuoti Skyrių apie tai, kad kuris nors numatytas ekspertas dėl argumentuotų priežasčių yra nepriimtinas;

23.1.4. ekspertų grupės pirmininkas paskirsto grupės nariams užduotis, nustato darbų apimtį, atsako už išvadų bei rekomendacijų tinkamą pateikimą;

23.2. ekspertų grupių apsilankymai vertinamose Mokyklose organizuojami pagal Ministerijos patvirtintą ir su Mokyklomis suderintą grafiką.

24. Vertinimas:

24.1. išorinis Mokyklos vertinimas atliekamas po to, kai Komisija pateikia išvadas apie Mokykloje vykdomas programas;

24.2. vertinimo etapai:

24.2.1. nagrinėjama savianalizės ataskaita ir Komisijos išvados dėl programų kokybės bei formuluojami vizito klausimai;

24.2.2. vizitas į Mokyklą. Vizito trukmė – dvi-trys dienos. Apsilankymo metu stebimos pamokos ir vyksta atskiri susitikimai su direktoriumi ir kitais administracijos darbuotojais, mokytojais ir mokiniais, socialiniais partneriais ir kitais, su Mokyklos veikla susijusiais, asmenimis;

24.2.3. vertinimo ataskaitos rengimas:

24.2.3.1. ataskaitos projektas parengiamas vizito metu,

24.2.3.2. ekspertų grupė vertina kiekvieną savianalizės ataskaitoje pateiktą veiklos sritį ir suformuluoja išvadą apie veiklos duotoje srityje atitikimą Mokykloje vykdomų programų keliamus reikalavimus. Teikiami įvertinimai grindžiami įrodymais. Rekomenduojami vertinimo lygiai:

24.2.3.2.1. atitinka reikalavimus,

24.2.3.2.2. iš dalies atitinka reikalavimus, veiklą reikia tobulinti,

24.2.3.2.3. neatitinka reikalavimų, veikloje yra esminių trūkumų,

24.2.3.3. formuluodami išvadas, ekspertai turi siekti bendros nuomonės. Jeigu jos pasiekti nepavyksta, sprendimas priimamas balsų dauguma, tačiau ataskaitoje pateikiama ir kitos nuomonės ir nurodomi jų autoriai,

24.2.3.4. ekspertų rekomendacijos mokyklai rengiamos atsižvelgiant į vertinimo išvadas. Tobulintiniems aspektams nurodomi jų ištaisymo terminai,

24.2.3.5. ataskaitos projektas ir bendra išvada paskelbiama viešai baigiantis vizitui,

24.2.3.6. galutinė ataskaita parengiama ne vėliau kaip per 30 dienų po vizito. Redaguojant ataskaitą, viešai paskelbtos vertinimo išvados negali būti keičiamos;

24.2.4. rekomenduojama tokia galutinė ataskaitos struktūra:

24.2.4.1. vertinimo paskirtis ir tikslai,

24.2.4.2. trumpa vertinamos Mokyklos charakteristika,

24.2.4.3. trumpas vertinimo proceso aprašymas,

24.2.4.4. veiklos sričių įvertinimas, pateikiant įrodymus,

24.2.4.5. rekomendacijos Tarybai,

24.2.4.6. rekomendacijos Mokyklai;

24.2.5. Skyrius su išorinio vertinimo ataskaita supažindina Mokyklą, kuri per 10 dienų gali pateikti savo pastabas dėl ataskaitoje panaudotos informacijos tikslumo;

24.3. rekomendacijose Tarybai suformuluojama bendra išvada apie mokymo kokybę. Gali būti rekomenduota:

24.3.1. mokymo kokybė atitinka programoms keliamus reikalavimus. Tokia išvada padaroma, jeigu visos veiklos sritys įvertinamos lygiu „Atitinka reikalavimus“;

24.3.2. mokymo kokybė iš dalies atitinka programoms keliamus reikalavimus. Tokia išvada padaroma, kai nėra nė vieno vertinimo „Neatitinka reikalavimų“ ir lygiu „Iš dalies atitinka reikalavimus“ įvertintos ne daugiau kaip 3 veiklos sritys;

24.3.3. mokymo kokybė neatitinka programoms keliamų reikalavimų. Tokia išvada padaroma, kai bent viena iš veiklos sričių yra įvertinama lygiu „Neatitinka reikalavimų“ arba kai įvertinimų „Iš dalies atitinka reikalavimus“ skaičius viršija tris. Šuo atveju siūloma atlikti pakartotinį išorinį kokybės vertinimą;

24.4. Skyrius organizuoja Komisijos sprendimų bei išorinio Mokyklos vertinimo ekspertų išvadų svarstymą Tarybos posėdyje;

24.5. Tarybos sprendimas per 5 darbo dienas po posėdžio pateikiamas Ministerijai ir Mokyklai;

24.6. Ministerija, remdamasi Tarybos sprendimu bei Komisijos išvadomis, gali sustabdyti profesinio mokymo licencijos pagal tam tikras programas galiojimą;

24.7. vertinimo ataskaita skelbiama viešai.

25. Apeliacijos:

25.1. per dešimt dienų po žodinio ataskaitos paskelbimo Mokykla turi teisę pareikšti apeliaciją dėl mokymo kokybės įvertinimo. Apeliacijoje turi būti pateikti įrodymai, kodėl Mokykla nesutinka su ekspertų grupės vertinimu. Apeliacija pateikiama Tarybai;

25.2. Taryba per 30 dienų išnagrinėja apeliaciją, į posėdį pakviesdama ekspertų grupės ir Mokyklos atstovus. Jeigu nustatoma, kad ekspertų grupė pažeidė vertinimo procedūras, Taryba paskiria naują ekspertų grupę ir paskiria Skyriui organizuoti pakartotinį vertinimą;

25.3. po pakartotinio vertinimo apeliacija nepriimama.

V. NAUJOS PROGRAMOS VERTINIMAS

26. Naujos programos vertinimas atliekamas pagal 22.1–22.3 punktus.

27. Skyrius pateikia Komisijai ekspertų išvadas ir organizuoja jų svarstymą, dalyvaujant programų rengėjams.

28. Komisija priima vieną iš sprendimų:

28.1. nauja programa atitinka pagrindinio profesinio mokymo programų bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju rekomenduojama Ministerijai programą įrašyti į Studijų ir mokymo programų registrą ir leisti ją vykdyti;

28.2. nauja programa atitinka pagrindinio profesinio mokymo programų bendruosius reikalavimus, tačiau reikia ją taisyti pagal pridedamas rekomendacijas. Šiuo atveju pataisyta programa ne vėliau kaip per 30 dienų teikiama vertinti pakartotinai;

28.3. nauja programa iš dalies atitinka pagrindinio profesinio mokymo programų bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju atliekamas programai vykdyti skirtų išteklių vertinimas Mokykloje;

28.4. nauja programa neatitinka pagrindinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų. Ją reikia pertvarkyti iš esmės, atsižvelgiant į pridedamas rekomendacijas, ir pataisytą programą pateikti ne anksčiau kaip po vienerių metų.

29. Naujai programai vykdyti skirtų išteklių vertinimą organizuoja Skyrius:

29.1. vertinimą atlieka 2–3 ekspertų grupė, kurią sudaro: aukštosios, aukštesniosios, profesinės mokyklos dėstytojas/mokytojas, socialinių partnerių ir kitų institucijų atstovai. Vienas iš narių skiriamas pirmininku;

29.2. grupės darbui organizuoti ir jos dokumentacijai tvarkyti Skyrius skiria savo darbuotoją – ekspertų grupės administratorių, kuris, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki vertinimo pradžios, supažindina Mokyklą su ekspertų grupės sudėtimi ir vizito darbotvarke;

29.3. ekspertų grupės pirmininkas paskirsto grupės nariams užduotis, nustato darbų apimtį, atsako už išvadų bei rekomendacijų tinkamą pateikimą;

29.4. ekspertų grupės apsilankymas Mokykloje vykdomas po Komisijos priimto sprendimo.

30. Vertinimas:

30.1. ekspertai analizuoja naujoje programoje nurodytus išteklius bei formuluoja vizito klausimus;

30.2. vizitas. Ekspertų vizitas trunka dvi dienas;

30.3. ekspertai vertina:

30.3.1. mokymo materialinę bazę pateiktai programai;

30.3.2. sąlygas mokinių savarankiškam darbui ir gamybinės praktikos veiklai;

30.3.3. pedagogų kvalifikaciją pateiktai programai;

30.4. rengiama vertinimo ataskaita;

30.5. ekspertų grupės ataskaita pateikiama Skyriui per 5 darbo dienas po apsilankymo Mokykloje. Ataskaitoje turi būti:

30.5.1. trumpas išteklių įvertinimas pagal kiekvieną 30.3 punktą;

30.5.2. rekomendacijos Mokyklai dėl išteklių papildymo;

30.5.3. viena iš išvadų:

30.5.3.1. ištekliai yra pakankami vykdyti šią programą,

30.5.3.2. ištekliai yra pakankami vykdyti šią programą, tačiau turi būti papildyti pagal pridedamas rekomendacijas,

30.5.3.3. ištekliai vykdyti šią programą yra nepakankami;

30.6. Skyrius su išorinio vertinimo ataskaita supažindina Mokyklą, kuri per 10 dienų gali pateikti savo pastabas dėl ataskaitoje panaudotos informacijos tikslumo;

30.7. Skyrius pateikia Komisijai ekspertų išvadas ir organizuoja jų svarstymą;

30.8. Komisija priima vieną iš sprendimų:

30.8.1. siūlyti programą įrašyti į Studijų ir mokymo programų registrą ir leisti ją vykdyti,

30.8.2. programos įrašyti į Studijų ir mokymo programų registrą nesiūlyti. Mokyklai nurodomos tokio sprendimo priežastys ir sąlygos, kurias būtina įvykdyti teikiant pakartotinį prašymą, teikiamą ne anksčiau kaip po vienerių metų.

31. Komisijos sprendimas kartu su vertinimo ataskaita per 5 darbo dienas po posėdžio pateikiamas Ministerijai ir Mokyklai.

32. Sprendimas dėl tikslingumo vykdyti mokymo programą ir dėl pakartotinio išdavimo papildant profesinio mokymo licenciją pagal kitas mokymo programas priimamas Ministerijos nustatyta tvarka.

______________

1 priedas

0

2 priedas

Profesinės mokyklos pavadinimas:

SAVIANALIZĖS ATASKAITA

Savianalizės ataskaitą rengusios

grupės sudėtis:

vardas, pavardėatsakomybė rengiant savianalizės ataskaitą

Atsakingas asmuo:

vardas, pavardėpareigosparašastel. Nr.

______________

TURINYS

1. Įvadinė dalis:

1.1. Trumpa mokyklos veiklos apžvalga.

1.2. Mokyklos misija.

1.3. Mokyklos tikslai.

1.4. Mokyklos valdymas.

1.5. Bendri duomenys apie mokinius ir mokymo programas.

1.6. Mokyklos veikla mokymo kokybei gerinti iki analizuojamo laikotarpio.

1.7. Trumpas savianalizės metodikos apibūdinimas analizuojamu laikotarpiu.

2. Analitinė dalis:

2.1. Ištekliai.

2.2. Mokymas ir mokymasis.

2.3. Mokinių pasiekimai.

2.4. Mokymo programos.

2.5. Parama mokiniams.

2.6. Valdymo struktūra, išoriniai ir vidiniai ryšiai, plėtra.

2.7. Kitos, mokyklos nuomone, svarbios veiklos sritys.

3. Veiksmų planas kokybei tobulinti.

4. Priedai.

______________

1. ĮVADINĖ DALIS.

1.1. Trumpa mokyklos veiklos apžvalga.

1.2. Mokyklos misija.

1.3. Mokyklos tikslai.

1.4. Mokyklos valdymas:

- organizacinė struktūra (pateikiamoje schemoje nurodyti darbuotojų skaičių kiekviename struktūriniame padalinyje)

- mokyklos taryba (nurodyti jos sudarymo datą, pagrindines veiklos kryptis, narių pavardes, pareigas)

- mokinių taryba (nurodyti sudarymo datą, pagrindines veiklos kryptis, narių pavardes, specialybę, kursą)

- kitos mokyklos savivaldoje dalyvaujančios struktūros

1.5. Bendri duomenys apie mokinius ir mokymo programas:

-nurodyti mokymo programų pavadinimus, kodus, pakopas, mokinių skaičių pagal kiekvieną mokymo programą ir bendrą mokinių skaičių

1 lentelė

Bendri duomenys apie mokinius ir mokymo programas

Eil. Nr.	Programos kodas	Programos pavadinimas	Pakopa	Mokinių skaičius
				2000 10 01 **	2001 10 01**
Bendras mokinių skaičius:

** duomenys turi atitikti profesinės mokyklos ataskaitą ŠV – 04

2 lentelė

Duomenys apie suteikiamas kvalifikacijas

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

Suteikiama kvalifikacija

1.5. Mokyklos veikla mokymo kokybei gerinti iki analizuojamo laikotarpio (retrospektyviai peržiūrėti ir išvardyti kiekvienais metais vykusius mokymo programų ir mokyklos veiklos kokybės tyrimus):

3 lentelė

Mokymo programų ir mokyklos veiklos kokybės tyrimai nuo 1998 m. iki analizuojamo laikotarpio

Nr.

Laikotarpis

Mokymo programų ir mokyklos veiklos kokybės tyrimai

1.6. Trumpas savianalizės metodikos apibūdinimas analizuojamu laikotarpiu (aprašyti, kaip atlikta savianalizė, kaip išaiškintos problemos, kaip surinkti įrodymai, kaip dažnai atliekami tyrimai, kaip paskirstyta darbų atsakomybė, kokiuose dokumentuose įforminta kokybės laidavimo sistema):

2. ANALITINĖ DALIS.

Atliekama mokyklos veiklos analizė pagal turinyje nurodytas 6 veiklos sritis ir pagal papildomai, mokyklos nuožiūra, pasirinktas veiklos sritis. Kiekvienai veiklos sričiai reikia išskirti ne daugiau kaip 5 stipriąsias bei 5 tobulintinas pusės. Analizę pagal minėtas veiklos sritis įforminti nurodytos formos lentelėse (4 ir 5 lentelės forma).

2.1. Veiklos sritis (pvz., Ištekliai: žmogiškieji – pedagoginiai darbuotojai ir jų kvalifikacija, materialieji – mokymo bazė: patalpos, įranga, priemonės)

4 lentelė

Nr.

Stipriosios pusės

Įrodymai

5 lentelė

Nr.

Tobulintinos pusės

Įrodymai

3. VEIKSMŲ PLANAS KOKYBEI TOBULINTI.

Veiksmų planas kokybei tobulinti yra skirtas mokymo programų ir mokyklos veiklos kokybei tobulinti. Šis planas, paremtas ataskaitos analitinės dalies medžiaga, turi būti lakoniškas ir labai konkretus, nurodantis terminus ir vykdytojus. Jis neturi atkartoti mokyklos strateginio vystymo plano, tačiau nuorodos į atitinkamus strateginio vystymosi plano punktus pageidautinos.

6 lentelė

Veiksmų planas kokybei tobulinti

Eil. Nr.	Tobulintinos veiklos sritys	Užduotys	Atsakingi asmenys	Įgyvendinimo terminai	Įgyvendinimo įrodymai
1	Mokymo programos
2	Mokymas ir mokymasis
3	Parama mokiniams
4	Mokinių pasiekimai
5	Ištekliai
6	Valdymo struktūra, išoriniai ir vidiniai ryšiai, plėtra
7	Kitos, mokyklos nuomone, svarbios veiklos sritys

4. PRIEDAI.

Savianalizės ataskaitos prieduose rekomenduojama pateikti tą informaciją, kuri įrodo vieną ar kitą analitinės dalies teiginį (anketos, grafikai, lentelės ir kt.). Prieduose galima pateikti mokyklos teisės aktus, į kuriuos apeliuojama analitinėje dalyje, bei apibendrintą tyrimų medžiagą. Rengiant savianalizės ataskaitą, būtina atsižvelgti į tai, kad išorinio vertinimo metu ekspertai galės pareikalauti visos medžiagos apie vieną ar kitą ataskaitoje analizuotą procesą. Todėl nebūtina ataskaitos prieduose stengtis pateikti visą medžiagą, kuria remiantis buvo vykdoma analizė.

______________

---

^* Savianalizės procesas yra aprašomas leidinyje „Vidinės kokybės užtikrinimo profesinėse mokyklose vadovas“.

^** Veiklos sritys yra aprašomos leidinyje „Vidinės kokybės užtikrinimo profesinėse mokyklose vadovas“.

^*** Savianalizės ataskaitos formos pavyzdys pateiktas prieduose.

^**** Jeigu profesinio rengimo standartų nėra, vertinama, ar profesinės kvalifikacijos atitinka programų mokymo tikslus.