LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO SODMENŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. liepos 1 d. Nr. 203

Vilnius

 

1. Tvirtinu Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką (pridedama).

2. Miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams vadovautis šia metodika atliekant miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitą ir vertinimą.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „miškai“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

______________

PATVIRTINTA

aplinkos ministro 1999 07 01 įsakymu

Nr. 203

 

MIŠKO SODMENŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKA

 

1. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ VERTINIMAS

 

1.1. Bendrieji nurodymai

 

Miško želdinimo darbų vertinimo tikslas – nustatyti atliktų darbų kokybę, patikrinti, ar faktinis jų atlikimas atitinka projektinius sprendinius, įvertinti priemonių reikalingumą kokybei pagerinti. Valstybinės ir privačios nuosavybės miškuose želdinimo darbų vertinimą gali atlikti miškų urėdijos specialistai miškų urėdo įsakymu nustatyta tvarka arba aukštesniųjų įstaigų specialistai iki pirmos želdinių apskaitos (inventorizacijos) pradžios.

Vertinant želdinius, 100-400 m2 ploto apskaitos aikštelės arba eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis). Į mišriųjų želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Kai apželdinto sklypo plotas yra mažesnis kaip 3 ha, tokios apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5% sklypo ploto, kai 4-5 ha, – 4%, kai 6–10 ha, – 3%, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha, apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2% sklypo ploto.

Vertinimas atliekamas pagal 3 balų sistemą (1 – gerai, 2 – patenkinamai, 3 – blogai) vadovaujantis 5 pagrindiniais ir 3 papildomais rodikliais.

 

1.2. Vertinimas pagal pagrindinius rodiklius

 

Pagrindiniai rodikliai yra šie:

- želdinamo ploto parinkimo teisingumas;

- želdintų rūšių atitikimas pagal miškų paskirtį ir augavietę;

- sodmenų kokybė;

- tankumo ir išdėstymo reikalavimų atitikimas;

- dirvos paruošimo kokybė.

Želdinamo ploto parinkimo teisingumas:

- gerai – nebuvo pakankamo kiekio reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų, nepažeisti ploto parinkimo eiliškumo reikalavimai;

- patenkinamai – nebuvo pakankamo kiekio reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų, tačiau pažeistas eiliškumas;

- blogai – buvo pakankamas kiekis reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų.*

Atitikimas pagal funkcinę paskirtį ir augavietę (vertinama pagal 1 lentelėje pateiktą skalę):

- gerai – tikslinė rūšis atitinka 1-3 prioritetinę poziciją;

- patenkinamai – tikslinė rūšis atitinka tik 4–5 prioritetinę poziciją;

- blogai – visiškai neatitinka.

Sodmenų (sėklų) kokybė:

- gerai – daugiau kaip 90% sodmenų (sėklų) atitinka standartų, sėklininkystės ir miško atkūrimo nuostatų reikalavimus;

- patenkinamai – 80–90% sodmenų (sėklų) atitinka standartų, sėklininkystės ir miško atkūrimo nuostatų reikalavimus;

- blogai – daugiau kaip 20% sodmenų (sėklų) neatitinka standartų, sėklininkystės ir miško atkūrimo nuostatų reikalavimų.

Tankumo ir išdėstymo reikalavimų atitikimas (vertinama tik IV gr. miškuose ir tų kategorijų II bei III gr., kurioms netaikomi specialieji tankumo ir išdėstymo reikalavimai miškuose).

Vertinama pagal 2 lentelėje pateiktą skalę. Kai neatitinka grafose „gerai“ ir „patenkinamai“ nurodytų reikalavimų, vertinama „blogai“.

 

1 lentelė. Tikslinių medynų vyraujančios medžių rūšys skirtingose augavietėse ūkiniams miškams

 

Eil. Nr.

Augavietės sąlygos

Vyraujančios medžių rūšys ir jų auginimo tikslingumo eilė

Pastabos

miško tipai

dtg

1.

kerpšilis, brukniašilis

Nae, Na, Ša

P

 

2.

žaliašilis

Nb, Šb

P, E, M

 

3.

mėlynšilis

Lb, La

P, E, (B)

 

4.

šilagiris

Nc, Šc

E, P, M, Ą, (B)

Ąžuolynai daugiau veistini pietvakarių Lietuvoje

5.

mėlyngiris

Lc

E, P, B, (Ą, D)

 

6.

sausgiris

Nd, Šd

Ą, E, M, U, K, L, (B)

 

7.

žaliagiris

Ld

Ą, E, U, B (J, D)

Pietvakarių Lietuvoje daugiau veistinas Ą, o Š ir R dalyje – E ir U

8.

baltmiškis

Nf, Lf

Ą, U, L, K, G, (B, D, E, J)

 

9.

šlapgiris

Lf

U, Ą, B, (D, J, E)

 

10.

balašilis

Ub, Ua

P, (E, B)

 

11.

tyrašilis, balašilis durpinis

Pa, Pan

P

 

12.

raistašilis

Pb

P, B

 

13.

paraistis

Uc

J, B, (P, E)

 

14.

paraistis durpinis

Pbn

P, E, B

 

15.

raistas

Pc

J, B, (P, E)

 

16.

palieknis

Ud

J, U, B, (E)

 

17.

palieknis durpinis

Pcn

E, J, B, (P)

 

18.

lieknas

Pd

J, B, (U, E)

 

19.

juodgiris

Uf

J, U, B, (E)

 

20.

juodgiris durpinis

Pdn

U, J, E, Ą

 

 

PASTABOS: 1. Skliaustuose nurodytos medžių rūšys ne rekomenduotinos, tačiau toleruotinos, jei iš jų savaime susiformavo medynas.

2. Lentelėje nurodyta ūkinių miškų vyraujančių rūšių tikslingumo eilė. Vandens apsauginiuose ir rekreaciniuose miškuose pirmenybė teikiama ne eglei, o ilgaamžėms, giliašaknėms, ažūriškesnėms, o rekreaciniuose miškuose – ir dekoratyvesnėms medžių rūšims.

3. Beržai ir drebulės mineralinėse, derlingose augavietėse toleruotinos ar net laikytinos tikslinėmis, jeigu jos vyravo motininiame medyne ir buvo geros selekcinės vertės (ypač aukšto našumo – I – Ia boniteto).

 

1 lentelės tęsinys. Tikslinių medynų vyraujančios medžių rūšys skirtingose augavietėse rekreaciniams ir vandens apsauginiams miškams

 

Augaviečių tipai

Miško tipų serijos

Tikslinės medyno vyraujančios rūšys ir jų auginimo tikslingumo eiliškumas*

II B gr. rekreaciniai miškai

III gr. vandens apsauginiai miškai

P

E

M

Ą

U

B

J

P

E

M

Ą

U

B

J

Nae, Šae

cl

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Na, Ša

v

1

 

 

 

 

2

 

1

 

 

 

 

2

 

La

pol-m

1

 

 

 

 

2

 

1

 

 

 

 

2

 

Ua

pol-sph

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Pan

l-ms, ls, sphs

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Pa

sph, l

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Nb, Šb

v-m

1

 

 

 

 

2

 

1

 

 

 

 

2

 

Lb

m

1

3

 

 

 

2

 

1

2

 

 

 

3

 

Ub

m-sph

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Pbn

moxs, c-sphs

1

3

 

 

 

 

 

1

2

 

 

 

 

 

Pb

c-sph

1

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

Nc1, Šc

ox

1

5

3

2

 

4

 

1

2

3

4

 

5

 

Ncp

ox

3

5

1

2

 

4

 

3

2

1

2

 

5

 

Ncs

ox

2

5

3

1

 

4

 

3

2

4

1

 

5

 

Lc

m-ox

1

4

 

3

 

3

 

1

3

 

2

 

3

 

Uc

c-cal

2

4

 

 

 

3

1

3

3

 

 

 

2

1

Pcn

oxs, cmhs, cs

1

4

 

3

2

 

2

3

2

 

5

4

 

1

Pc

c

3

 

 

 

 

2

1

3

4

 

 

 

2

1

Ndp, Šd

h-ox

 

3

2

1

4

5

 

 

2

3

1

2

5

 

Nds

h-ox

 

3

2

1

3

4

 

 

2

4

1

3

5

 

Ldl, p

ox-n

 

1

 

3

2

4

5

 

 

 

 

1

2

3

Lds

ox-n

 

2

 

3

1

4

5

 

 

 

 

1

2

3

Ud1

fil

 

 

 

 

2

3

 

1

 

 

 

 

2

3

Udp

c-mh

 

4

 

 

1

3

 

2

 

 

 

 

1

3

Pdn

urs, ur-irs

 

2

 

 

1

 

 

2

 

 

 

 

1

 

Pd

ur-ir

 

4

 

 

3

2

 

1

 

 

 

 

3

2

Nf

st-aeg

 

3

4

2

1

 

 

 

 

 

 

2

1

5

Lf

aeg

 

3

 

3

1

2

2

4

 

 

 

2

1

3

Uf

ur

 

 

 

 

1

 

 

2

 

 

 

 

1

 

 

* Skaičius 1 rodo, kad ši medžių rūšis labiausiai atitinka konkrečią augavietę, o skaičius 5 – pats blogiausias (iš 5 pateiktų), bet ūkiniu požiūriu dar priimtinas variantas.

* Vandens apsauginių miškų normatyvus laikinai siūloma taikyti III ir II A grupės miškams.

 

2 lentelė. Želdinių tankumo ir išsidėstymo vertinimo skalė

 

Medžio rūšis

Dirvožeminės-tipologinės grupės

Kokybė

 

gera

patenkinama

 

tankumas tūkst. vnt./ha

tolygumo * koeficientas

tankumas tūkst. vnt./ha

tolygumo koeficientas

 

P

Nae, Na, (Ša)**

> 7

< 3

6–7

3–4

 

P

Nb, La, Lb, Uan, Ubn, Ucn Pan, Pbn, Pcn, Nc, Lc

>5

< 3

4–5

3–4

 

E

Nc, Nd, Lc, Ld, Uc, Ud, Pcn,

> 3 (<0,5 m)

< 3

2,5-3(<0,5 m)

3–4

 

 

Pdn, Lb, Pbn

>2,5(>0,5 m)

 

2,2-2,5 (>0,5m)

 

 

M

Nb, Nc, Nd, Nf, Lc, Ld, Lf

> 1,5

< 3

1–1,5

3–4

 

Ą

Nc, Nd, Nf, Ld, Lf

>3(sėj.), >2(sod.), >1,2 (heist.), > 10 (sėjant)

< 3

2,5–3(sėj.), 1,5-2(sod.),

1-1,2 (heist.), < 10 (sėjant)

3–4

 

U

Nf, Ld, Lf, Ud, Uf, Pdn

> 4

< 3

3–4

3–4

 

J

Uc, Ud, Uf, Pc, Pdn

> 3

< 3

2,5–3

3–4

 

B

Na

> 4

< 3

3–4

3–4

 

L

Nf, Nc, Nd, Lc, Ld, Lf

> 3

< 3

2,5–3

3–4

 

K

Nc, Nd, Lc, Ld

> 4

< 3

3–4

3–4

 

 

 

* Tolygumo koeficientas nustatomas dalijant tarpueilių plotį iš vidutinio atstumo tarp sodinimo vietų eilėje.

** „Š“ hidrotopui taikytinos „N“ hidrotopo skalės.

 

Dirvos paruošimo kokybė:

- gerai – daugiau kaip 90% ploto atitinka aprobuotus dirvos paruošimo techninius reikalavimus;

- patenkinamai – 50–90% ploto atitinka minėtus reikalavimus;

– blogai – daugiau kaip 50% ploto neatitinka minėtų reikalavimų.

 

1.3. Vertinimas pagal papildomus rodiklius

 

Želdavietės paruošimo kokybė:

- gerai – viskas sutvarkyta gerai (nėra trūkumų pagal žemiau pateiktus kriterijus „patenkinamai“ ir „blogai“);

- patenkinamai – volai platesni negu 4 m, jų kryptys nesutampa su technologinių koridorių kryptimis, kirtimo atliekos užima daugiau kaip 20% ploto;

- blogai – tas pats kaip ir patenkinamai, bet dar yra kelmų, aukštesnių kaip 1/3 jų skersmens, traktoriais važinėta ne tik valksmais, palikta neiškirstų medžių ir krūmų, neišvežtos medienos.

Pasodinimo (pasėjimo) kokybė:

- gerai – viskas atlikta gerai (trūkumai pagal žemiau pateiktus kriterijus „patenkinamai“ ir „blogai“ neviršija 10%);

- patenkinamai – daugiau kaip 10% ploto pasodinta (pasėta) netinkamoje vietoje mikroreljefo atžvilgiu;

- blogai – tas pats kaip ir patenkinamai, bet dar yra daugiau kaip 10% sodinukų su užlenktomis arba blogai prispaustomis šaknimis, pasodintų (pasėtų) netinkamu gyliu.

Apsaugos kokybė (nuo žvėrių, kenkėjų, ligų, gaisrų, vėjavartų ir kt., jeigu yra būtinybė):

- gerai – taikytos visos būtinosios iki to laiko įmanomos priemonės (mirkymas, priešgaisrinės ir priešvėjinės juostos ir kt.);

- patenkinamai – taikytos tik kai kurios būtinosios apsaugos priemonės;

- blogai – visai netaikytos būtinosios apsaugos priemonės.

 

1.4. Bendrasis miško želdinimo darbų kokybės įvertinimas

 

Pirmiausia želdinimo darbų kokybė nustatoma pagal bet kurio iš pagrindinių rodiklių mažiausią įvertinimo balą. Po to šis įvertinimas gali būti koreguojamas pagal papildomų rodiklių įvertinimus. Jei visi šie trys rodikliai rodo geresnę arba prastesnę želdinimo darbų kokybę, negu yra nustatyta pagal pagrindinius rodiklius, tai patenkinamas įvertinimas gali būti pakeičiamas atitinkamai į gerą arba blogą, o geras ir blogas įvertinimas – į patenkinamą.

Vertinimo rezultatai surašomi į Miško želdinių ir žėlinių projektą. Jame taip pat gali būti nurodomos būtinosios priemonės želdinių kokybei pagerinti ir jų įgyvendinimo terminai.

Girininkas (miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija), atlikdamas želdinimo darbų priėmimą, pildo Miško želdinių ir žėlinių projekto 3.1–3.5 ir 3.13 punktus.

Apželdinti plotai nustatytąja tvarka pažymimi Miško želdinių ir žėlinių apskaitos knygoje, taksoraščiuose ir planšetuose.

 

2. MIŠKO ŽELDINIŲ, ŽĖLINIŲ IR SODMENŲ MIŠKO DAIGYNUOSE IR MEDELYNUOSE APSKAITA (INVENTORIZAVIMAS)

 

2.1. Bendrieji nurodymai

 

Miško želdinių, žėlinių ir sodmenų miško daigynuose ir medelynuose apskaitos (inventorizavimo) tikslas yra nustatyti jų būklę, svarbiausius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kad būtų galima numatyti priemones jiems pagerinti, taip pat statistikos duomenims. Miško želdinių ir žėlinių apskaita atliekama želdintuose ir žėlimui paliktuose sklypuose, o sodmenų – valstybiniuose miško daigynuose ir medelynuose.

Sodmenų apskaita atliekama rugsėjo, o miško želdinių ir žėlinių – spalio mėnesį. Atsakingas už ją yra girininkas, miško daigyno ar medelyno vadovas arba urėdo įsakymu sudaryta komisija.

Miško želdinių apskaita atliekama pirmaisiais ir trečiaisiais želdinių augimo metais, žėlinių – ketvirtaisiais metais po motininio medyno kirtimo arba po žėlimą skatinančių priemonių įgyvendinimo, o auginamų sodmenų – kasmet. Apskaita gali būti atliekama ir kitu, centrinių miško ūkio valdymo institucijų nurodytu laiku.

Apskaitos duomenimis disponuoja žemių valdytojai. Centrinėms miško ūkio valdymo institucijoms nurodžius, dokumentų kopijos siunčiamos kitoms suinteresuotoms organizacijoms.

Atliekant želdinių ir žėlinių apskaitą, leidžiama 5% visų metodikoje nurodytų vertinimo parametrų matavimų paklaida. Sėjinukų, skirtų miškui želdinti, leidžiama 10%, sodinukų, skirtų miškui želdinti, – 5%, sodmenų, skirtų ne miškui želdinti,- 1% paklaidos.

 

2.2. Miško želdinių apskaita

 

Miško želdinių apskaita atliekama visų rūšių miško sodiniuose ir pasėliuose.

Stačiakampės apskaitos aikštelės, eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai -vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Aikštelių dydis gali būti 100–400 m2. Į mišriųjų želdinių apskaitą būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Sklypuose, mažesniuose nei 3 ha, apskaita turi apimti ne mažiau kaip 5% želdinių ploto, 4–5 ha – 4%, 6-10 ha – 3% ir didesniuose kaip 10 ha – 2% želdinių ploto.

Nustatomas želdinių prigijimas (pirmųjų metų) arba išlikimas (trečiųjų metų). Tai – gyvybingų (kai spygliuočiai turi sveiką viršūninį ūglį, o lapuočiai – daugiau kaip 30% išlikusio asimiliacinio aparato) įveistų augalų skaičiaus ir bendrojo sodinimo (sėjimo) vietų skaičiaus apskaitos aikštelėje santykis, išreikštas procentais. Iš visų apskaitos aikštelių duomenų apskaičiuojamas vidutinis išlikusių medelių kiekis sklype.

Mišriųjų želdinių prigijimas nustatomas kiekvienai medžių rūšiai atskirai, o vidutinis svertinis – visam sklypui. Atskirai skaičiuojami (tose pačiose apskaitos aikštelėse) tikslinių toje augavietėje medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai.

Miško želdinių apskaitos rezultatai surašomi į Miško želdinių ir žėlinių projektą. Miško želdinių papildymas numatomas tada, kai yra išlikę 25–85% sodinukų ar savaiminukų, kartu paėmus. Žuvę želdiniai, – kai išlikę mažiau kaip 25% pasodintų ar pasėtų medelių.

Daliniai želdiniai inventorizuojami vadovaujantis miško želdinių ir žėlinių apskaitos metodais.

 

2.3. Miško žėlinių apskaita

 

Savaiminukų apskaita atliekama sklypuose, paliktuose atželti.

Kai vertinamame sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) savaiminukai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Apskaitos aikštelės išdėstomos vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis. Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Mažesniuose nei 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1–3 ha – 8 aikštelės ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.

Į apskaitą pagal medžių rūšis įtraukiami tikslinių medžių rūšių gyvybingi savaiminukai. Žėlimas yra tolygus, kai tų rūšių augalų yra >66% visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai < 66%. Esant netolygiam žėlimui, būtinas dalinis želdinimas.

Atskirai skaičiuojami 2 metų ir vyresnio amžiaus sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukai, suskirstant juos į aukščių grupes: minkštųjų lapuočių ir spygliuočių ≤ 0,5 ir >0,5 m; kietųjų lapuočių ≤ 1,0 ir >1,0 m (3 lentelė). Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios vieno kelmo gyvybingos ataugos. Duomenys suskaičiuojami 1 ha ir surašomi į Miško želdinių ir žėlinių projektą.

Savaiminukų gyvybingumas vertinamas pagal 4 lentelėje pateiktus normatyvus.

 

3 lentelė. Perspektyvių (gyvybingų), tolygiai išsidėsčiusių savaiminukų kiekis, leidžiantis laikyti plotą atžėlusiu

 

Augavietės tipas

Savaiminukų kiekis 1 ha tūkst. vnt. (neskaitant daigų) pagal medžių rūšis ir jų aukštį

P

E

Ą

U

J

B

L

K

 

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 1,0 m

virš 1,0 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

iki 0,5 m

virš 0,5 m

Na (kerpšilis)

8

6

 

 

 

 

 

 

 

 

10

7

 

 

 

 

Nab, Nb (brukniašilis)

7

6

 

 

 

 

 

 

 

 

10

7

 

 

 

 

Nb (žaliašilis)

6

5

 

 

 

 

 

 

 

 

10

7

 

 

 

 

Lb (mėlynšilis)

6

5

4,5

3,5

 

 

 

 

 

 

10

7

 

 

 

 

Nc (šilagiris)

6

5

4

3

4

3

 

 

 

 

7

5

4

3

5,5

4

Lc (mėlyngiris)

6

5

4

3

4

3

 

 

 

 

7

5

4

3

5,5

4

Nd (sausgiris)

 

 

4

3

4

3

 

 

 

 

 

 

4

3

5,5

4

Ld (žaliagiris)

 

 

4

3

4

3

5,5

4

 

 

 

 

4

3

5,5

4

Nf, Lf (baltmiškis)

 

 

 

 

4

3

5,5

4

 

 

 

 

4

3

 

 

Lf, Uf (šlapgiris)

 

 

 

 

4

3

5,5

4

 

 

7

5

 

 

 

 

Ub (balašilis)

6

5

4,5

3,5

 

 

 

 

 

 

7

5

 

 

 

 

Uc (paraistis)

 

 

4

3

 

 

 

 

 

 

7

5

 

 

 

 

Ud (palieknis)

 

 

4

3

 

 

5,5

4

6

5

7

5

 

 

 

 

Uf (juodgiris)

 

 

 

 

 

 

5,5

4

6

5

7

5

 

 

 

 

Pc (raistas)

 

 

 

 

 

 

 

 

6

5

7

5

 

 

 

 

Pd (lieknas)

 

 

 

 

 

 

 

 

6

5

7

5

 

 

 

 

 

Pastabos: 1. Prie perspektyvių priskiriami sveiki, nepažeisti arba mažai pažeisti medeliai, atitinkantys gyvybingų medelių kategoriją (4 lentelė).

2. Esant 3 lentelėje nurodytam savaiminukų kiekiui, tačiau netolygiam jų išsidėstymui plote, sklypas laikomas ne visiškai atžėlusiu, būtinas dalinis jo želdinimas.

3. Lentelėje nurodytas savaiminukų kiekis būtinas atželiančiose kirtavietėse. Įvertinus žėlimo būklę prieš medyno kirtimą ir atsižvelgus į tai, kad kirtimo metu išsaugoma apie 50-60 % pomiškio (uosių – iki 70 %), reikalingo savaiminukų kiekio normatyvą būtina padidinti 1,8 karto (uosių – 1,5 karto).

 

4 lentelė. Savaiminukų gyvybingumo įvertinimas

 

Medžių rūšis

Gyvybingas

Negyvybingas

Pušis

Menturiai turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi, gerai išsivystęs viršūninis ūglis

Menturiai turi mažai (1-2) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki

Eglė

Viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja smaili, kūgiška, spygliuotumas tankus

Viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja skėtiška, spygliai reti

Ąžuolas

Ryškus viršūninis ūglis, gana storas, pumpurai stambūs, normalaus dydžio (kaip stambių medžių)

Stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai ploni, reti

Uosis*

Šakutės sudaro smailų kampą su liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja kūgiška, pumpurai stambūs, lapai tamsiai žali

Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži, blyškūs

Beržas, juodalksnis

Ryškus, storas viršūninis ūglis, pumpurai stambūs, laja kūgiška

Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška arba krūmiška

 

*Pagal uosio normatyvus laikinai vertinami klevas ir liepa.

 

Jei sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukų kiekis sklype sudaro 25–85% 3 lentelėje nurodyto kiekio, želdoma papildomai. Jei apsodinama daugiau kaip 50% ploto, želdiniai įtraukiami į apskaitą kaip daliniai, jei mažiau nei 50% – kaip žėliniai. Jei savaiminukai sudaro 25% ir mažiau 3 lentelėje nurodyto kiekio, – sklypas neatžėlė.

 

2.4. Miško daigynų ir medelynų sodmenų apskaita

 

Apskaita atliekama pagal medžių ir krūmų rūšis, jų kilmę, auginimo sąlygas (atvirame grunte ar šiltnamyje), šaknų sistemas (atviroji ar uždaroji), sodmenų amžių (sėjinukų + sodinukų), taip pat pagal jų paskirtį (miškui ar urbanistiniams želdiniams).

Jeigu standartiniai sodmenys apskaitos plote sudaro 25% ir mažiau, tokiu atveju jie visi įtraukiami į apskaitą kaip nestandartiniai. Vyraujant nestandartiniams sodmenims, nustatomas tik bendras jų kiekis. Jeigu standartiniai sodmenys sudaro daugiau kaip 25% sodmenų kiekio, tokiu atveju jie įtraukiami į apskaitą kaip standartiniai. Jiems nustatomi ĮST 5992687 1: 1997 „Miško sodmenys“nurodyti dydžiai (šaknies kaklelio storis, antžeminės dalies aukštis, pažeidimai ir kt.). Šaknies kaklelio storis ir antžeminės dalies aukštis matuojami kiekvienoje apskaitos aikštelėje pagal pasirinktą charakteringą apskaitos aikštelės kraštinę, išmatuojant ne mažiau kaip 5% sodmenų tame barelyje, imant juos iš eilės. Sodmenys įtraukiami į apskaitą pagal sodmenų dydžius vadovaujantis galiojančiais sodmenų standartais.

Kai sodmenys auga eilėmis, visi sėjinukai skaičiuojami ir vertinami taip: 1) kai jie sudygę tolygiai, – 1% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui > 20 m, ir 2% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui ≤ 20 m; 2) kai jie sudygę netolygiai, – 2% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui > 20 m, ir 4% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui ≤ 20 m. Inventorizuojant rudenį, šaknų masės dydžiai nevertinami.

Kai pasėta padrikai, visi sėjinukai skaičiuojami ir vertinami 0,2–1 m2 apskaitos aikštelėse, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 4% bendro pasėlių ploto, kai jis < 0,5 ha, 3%, kai – 0,5–1 ha, ir 2%, kai jis > 1 ha.

Sodmenys įtraukiami į apskaitą tolygiai išdėstytose apskaitos aikštelėse (kai žymesnių išdėstymo ir aukščio skirtumų nėra, apskaitos aikšteles geriausia išdėstyti vienodais atstumais įstrižainių kryptimis, priešingu atveju – šachmatiškai).

Sodinukų ir įsišaknijusių gyvašakių apskaita atliekama ištisai, kai jie išdėstyti retai (< 100 tūkst./ha) ir plotas mažas (< 0,01 ha). Kai sodinukai išdėstyti tankiai (> 100 tūkst./ha) ir plotas > 0,01 ha, – įtraukiami į apskaitą kaip ir sėjinukai.

Inventorizuojant sodinukus ritiniuose, visi ritiniai įtraukiami į apskaitą, o iš šachmatiniu būdu atrinktų apskaitos aikštelių įtraukiama į apskaitą po vieną pasirinktą charakteringą ritinį, ir gauti rezultatai perskaičiuojami visam ritinių kiekiui.

Sodmenys, išauginti konteineriuose, apskaitomi visi.

Urbanistinių sodmenų apskaitos tvarką nustato miškų urėdas įsakymu, jie skaičiuojami ne mažesniu tikslumu, nei nustatyta šioje metodikoje.

Sėjinukai miškų įveisimui įtraukiami į apskaitą 0,001 ha ir 1000 vnt. tikslumu; sėjinukai urbanistiniams želdiniams – 0,0001 ha ir 100 vnt. tikslumu; sodinukai, skirti miškams veisti, taip pat urbanistiniams želdiniams, – 0,001 ha ir 100 vnt. tikslumu. Duomenys surašomi į apskaitos žiniaraščius: sėjinukai – 1 priedas; sodinukai, skirti miško želdiniams, – 2 priedas.

Miško ūkio valdymo institucijoms nurodžius, atliekama vegetatyvinio dauginimo motininių plantacijų apskaita. Duomenys pateikiami laisva arba miško ūkio valdymo institucijų nurodyta forma.

 

3. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ SKYRIMAS PRIE MIŠKU APAUGUSIOS ŽEMĖS

 

3.1. Bendrieji nurodymai

 

Vertinimo tikslas – nustatyti, ar želdiniai ir žėliniai gali būti vadinami mišku. Vertinami 5–10 metų amžiaus, 1–3 metrų aukščio (priklausomai nuo medžių rūšies) želdiniai ir žėliniai.

Šie nurodymai taikomi miško želdiniams ir žėliniams. Jie netaikomi specialiosios paskirties želdiniams (miško sėklinėms, vaismedžių-vaiskrūmių, karklų ir kt. plantacijoms, palajiniams želdiniams).

Vertinimas atliekamas rudens miško želdinių apskaitos (inventorizavimo) metu. Atsakingas už jį yra girininkas arba miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija.

Vertinti parenkami sklypai, preliminariai atitinkantys skyrimo reikalavimus pagal želdinių ir žėlinių amžių, taip pat vyresnio amžiaus, bet dar nepaskirti prie mišku apaugusios žemės.

 

3.2. Želdintų sklypų skyrimas prie mišku apaugusios žemės

 

Apskaitos aikštelės 100–400 m2 ploto išdėstomos vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis. Į mišriųjų želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Kai apželdinto sklypo plotas yra mažesnis kaip 3 ha, tokios aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5% sklypo ploto, kai 4–5 ha, – 4%, kai 6–10 ha, – 3%, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha, apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2% sklypo ploto. Tai atliekama taip pat, kaip vykdant miško želdinimo darbų vertinimą ir apskaitą (inventorizavimą).

Želdiniai vertinami pagal 5 rodiklius:

- įveistų medžių rūšių atitikimas augaviečių sąlygoms;

- tikslinių rūšių gyvybingų medelių skaičius 1 ha;

- tarpueilių plotis arba vieno augalo maitinimo plotas;

- želdinių vidutinis aukštis;

- nepageidaujamų medžių ir krūmų, galinčių stelbti tikslinę rūšį, maksimalus aukštis (nustatomas tik IV gr. ūkiniuose miškuose).

Ar įveistų medžių rūšys atitinka augaviečių sąlygas, vertinama pagal 1.2 skyriuje pateiktą aprašymą ir 1 lentelę.

 

5 lentelė. Skiriamų prie mišku apaugusios žemės želdinių kokybės vertinimas

 

Medžių rūšių pavadinimas

Dirvožemio tipologinės grupės

Miško želdinių amžius (m.)

Kokybės klasė

Tarpueilių plotis, m (ne >)

Tikslinių rūšių gyvybingų medelių sk. 1 ha (ne <)

Želdinių vidutinis aukštis, m (ne <)

Pušis

Nae, Ua, Ub, UcPan,

7

geri

1,5

5,0

1,0

 

Pbn, Pcn

 

patenk.

2,0

3,5

0,7

 

Na (Ša), La

7

geri

2,0

4,0

1,3

 

 

 

patenk.

2,5

3,0

1,0

 

Nb (Šb), Lb, Nc, Lc

7

geri

2,5

4,0

1,8

 

 

 

patenk.

3,0

3,0

1,3

Eglė

Visų

7

geri

3,5

2,5

1,4

 

 

 

patenk.

4,0

2,0

1,0

Maumedis

Visų

5

geri

4,0

1,3

3,0

 

 

 

patenk.

5,0

1,0

2,2

Ąžuolas

Visų

10

geri

3,5

2,0

1,7

 

 

 

patenk.

4,0

1,2

1,2

Uosis, klevas, liepa

Visų

7

geri

3,5

2,5

2,0

 

 

 

patenk.

4,0

2,0

1,5

Juodalksnis

Visų

 

geri

3,5

2,4

3,0

 

 

 

patenk.

4,0

2,2

2,2

Beržas

Visų

5

geri

3,5

3,0

2,5

 

 

 

patenk.

4,0

2,2

2,0

 

Kiti rodikliai vertinami pagal 5 lentelėje pateiktą skalę. Tikslinių rūšių gyvybingų medelių skaičius nustatomas, juos suskaičiavus apskaitos aikštelėse. Skaičiuojami tik gyvybingi pasodinti (pasėti) medeliai, pridedant prie jų analogiško aukščio tikslinių rūšių savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu. Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha.

Žvėrių ir entokenkėjų pažeistuose želdiniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių. Elninių žvėrių pažeistų želdinių pažeidimo laipsnis nustatomas pagal 6 lentelėje pateiktą skalę.

Pagal entokenkėjų pažeidimo pobūdį medeliai skirstomi į tris kategorijas:

- sveiki (nepažeisti);

- vidutiniškai pažeisti (pastebimi pirmieji pažeidimo požymiai – spyglių, žievės apgraužimas, spyglių pageltonavimas, sulėtėjęs augimas);

- stipriai pažeisti medeliai (labai blogo augimo, dažnai sausaviršūniai, sutrumpėjusiais ūgliais ir spygliais).

 

6 lentelė. Pagrindinių rūšių medžių pažeidimo tipai

 

Medžių rūšys

Pažeidimo tipai ir apibūdinimas

 

sveiki ir nedaug pažeisti

silpnai pažeisti

vidutiniškai pažeisti

stipriai pažeisti ir žuvę

Pušis

Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių. Žievė nepažeista

Nuskabyta nuo 30 iki 50% menturinių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu

Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% -menturinių šakučių ūglių;

nuskabyta daugiau kaip 50% menturinių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje (iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio)

2-3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių. 1-3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% – menturinių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra ištisinių žaizdų žievėje (nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio)

Eglė

Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių, yra iki 1 cm pločio pavienių žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu

Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių, yra iki 5 cm pločio žaizdų kamieno žievėje

2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių, yra nuo 5 iki 10 cm pločio žaizdų kamieno žievėje

3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% – menturinių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje

Ąžuolas

Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 5 cm pločio žaizdų su tarp jų išlikusiu brazdu

Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje (iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio)

2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje (nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio)

Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% – šoninių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip 2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje

Uosis

Klevas

Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių. Žievė nepažeista

Iki 3 kartų nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50%-šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu

Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75%-menturinių šakučių ūglių, yra nuo 1 iki 3 cm pločio žaizdų kamieno žievėje

Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 75 iki 100% – šoninių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, stagarai), yra platesnių kaip 3 cm žaizdų kamieno žievėje

 

Tarpueilių plotis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje arba šalia jos išmatavus 5 tarpueilius ir apskaičiavus jų vidurkį.

Želdinių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių vizualiai pasirinktų medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Sėjamųjų arba grupinių sodinių kiekvienoje apskaitos aikštelėje, trijose vidutinėse pagal aukštį grupėse išmatuojama po vieną aukščiausią medelį. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.

Nepageidaujamų medžių ir krūmų maksimalus aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vizualiai pasirinktų aukščiausių medžių arba krūmų aukščius. Ūkiniuose miškuose geruose želdiniuose neturi būti nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių, kurios ateityje galėtų nustelbti tikslines rūšis. Patenkinamuose želdiniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis neturi viršyti tikslinės medžių rūšies 0,5 vidutinio aukščio.

Vertinamų želdinių kokybės klasė nustatoma jų faktinius rodiklius lyginant su normatyviniais (žr. 5 ir 6 lenteles). Bendra sklypo želdinių kokybė nustatoma pagal žemiausią iš visų rodiklių įvertinimą.

Nustatyti želdinių kokybės rodikliai surašomi į Miško želdinių ir žėlinių projektą.

Miško želdiniai, atitinkantys gerų ir patenkinamų želdinių kokybės klasių reikalavimus (net ir jaunesnio negu 5 lentelėje nurodyto amžiaus), priskiriami prie mišku apaugusios žemės, nurodant tai Miško želdinių ir žėlinių, Miško fondo apskaitos knygose, taksoraščiuose ir planšetuose (Lietuvos miškų pakartotinio tvarkymo augaviečių pagrindu taisyklės, 1994).

 

3.3. Žėlinių sklypų skyrimas prie mišku apaugusios žemės

 

Apskaitos aikštelės turi būti 4 m2, kai sklype vyrauja tankesnis kaip 8 tūkst. vnt./ha, ir 10 m2, kai vyrauja 2–8 tūkst. vnt./ha atžėlimas, išdėstomos tolygiai sklype (geriausiai vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis). Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Sklypams, mažesniems kaip 1 ha, turi tekti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1–3 ha – 8 ir didesniems kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.

Į apskaitą įtraukiami gyvybingi (žr. 4 ir 6 lenteles bei 3.2 sk.) sėklinės, atauginės ir atžalinės kilmės tikslinių rūšių medeliai, o antros ir trečios grupės bei privačiuose miškuose – ir pagalbinių medžių rūšių medeliai, pasiekę 5 lentelėje nurodytą minimalų (patenkinamos kokybės klasės) aukštį. Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios gyvybingos vieno kelmo ataugos.

Pagalbinių* medžių rūšių medeliai neturi viršyti 50% 5 lentelėje nurodyto kiekio.

Ūkiniuose miškuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi viršyti tikslinės rūšies 0,5 m vidutinio aukščio.

Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti gyvybingi medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha. Duomenys surašomi į Miško želdinių ir žėlinių projektą. Žėlimas tolygus, kai tinkamų rūšių medelių aptinkama daugiau kaip 66% visų apskaitos aikštelių, o netolygus – kai mažiau nei 66%.

Žėliniai skiriami prie mišku apaugusios žemės, kai tikslinių medžių rūšių, o antros ir trečios grupės bei privačiuose miškuose – ir pagalbinių medžių rūšių, tolygiai išsidėsčiusių, gyvybingų medelių yra ne mažiau negu nurodyta 5 lentelėje patenkinamos kokybės klasei. Kai medeliai yra išsidėstę netolygiai, gali būti numatytas dalinis sklypų želdinimas arba dalinė rekonstrukcija.

Skirtini prie mišku apaugusios žemės sklypai nustatytąja tvarka pažymimi Miško želdinių ir žėlinių projektuose, Miško želdinių ir žėlinių, Miško fondo apskaitos knygose, taksoraščiuose, planšetuose ir kt.

 

*Pagalbinės medžių rūšys – medžių rūšys, kurios sudaro būdingas augalų bendrijas su tikslinėmis medžių rūšimis, bet pagal miško paskirtį vertinamos mažiau nei tikslinės.

 

Miško sodmenys – sumedėję augalai, skirti miško želdiniams veisti.

 

Miško želdiniai – žmogaus pasodinti ar pasėti miškai (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką).

 

Miško žėliniai – atžėlę (savaime) miškai (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką).

______________

 

 

1 priedas

 

Lietuvos miško ūkis

 

.......................................................  metų sėjinukų apskaitos duomenys

 

Miškų urėdija (nacionalinis parkas)....................................................... Girininkija.....................................

Daigynas (medelynas).........................................................................

 

Išauginimo sąlygų kodas

Medžio rūšis

Sėklų kilmės kodo raidė (A, B, C, D)

1 m. sėjinukai

2 m. sėjinukai

3 m. sėjinukai

plotas, 0.001 ha

žuvęs plotas, 0.001 ha

standartiniai, tūkst. vnt.

nestandartiniai, tūkst. vnt.

iš viso sėjinukų, tūkst. vnt.

plotas, 0.001 ha

žuvęs plotas, 0.001 ha

standartiniai, tūkst. vnt. 

nestandartiniai, tūkst. vnt.

iš viso sėjinukų, tūkst. vnt.

plotas, 0.001 ha

žuvęs plotas, 0.001 ha

standartiniai, tūkst. vnt.

nestandartiniai, tūkst. vnt.

iš viso sėjinukų, tūkst. vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Girininkas (medelyno vedėjas, komisija) ............................................... Data                                                                                                                                 

                                                                                   (pavardė, parašas)

...............................................

...............................................

PASTABOS: 1. Išauginimo sąlygų kodai: atvirame grunte su atvira šaknų sistema (1); atvirame grunte su uždara šaknų sistema (2); šiltnamyje su atvira šaknų sistema (3); šiltnamyje su uždara šaknų sistema (4).

______________

 

2 priedas

 

Lietuvos miško ūkis

 

................................................................................................  metų sodinukų apskaitos duomenys

 

Miškų urėdija (nacionalinis parkas)....................................................... Girininkija.....................................

Daigynas (medelynas).........................................................................

 

Išauginimo sąlygų kodas

Medžio rūšis

Sėklų kilmės kodo raidė (A, B, C, D)

Sodinukų kiekis (100 vnt. tikslumu) pagal amžių (sėjinukai + sodinukai), m

1+1

1+2

1+3

plotas, 0.001 ha

standartiniai

nestandartiniai

žuvę

iš viso

plotas, 0.001 ha

standartiniai

nestandartiniai

žuvę

iš viso

plotas, 0.001 ha

standartiniai

nestandartiniai

žuvę

iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Girininkas (medelyno vedėjas, komisija) ............................................... Data                                                                                                                                 

                                                                                   (pavardė, parašas)

...............................................

...............................................

 

PASTABOS: 1. Išauginimo sąlygų kodai: atvirame grunte su atvira šaknų sistema (1); atvirame grunte su uždara šaknų sistema (2); šiltnamyje su atvira šaknų sistema (3); šiltnamyje su uždara šaknų sistema (4).

______________