LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2008 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO Nr. V-160 „DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS REFORMOS TĘSTINUMO, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. gruodžio 1 d. Nr. V-1023
Vilnius
Pakeičiu Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-160 „Dėl Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 27-1000; 2010, Nr. 51-2514), 1 priedą „Visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, apimant sveikatos politikos formavimą ir įgyvendinimą, krypties aprašas“:
1. Papildau 7.10–7.12 punktais:
„7.10. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijoje nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros sistemos plėtojimo iki 2013 m. kryptys. Siekiant užtikrinti naujus ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos strateginius sveikatos politikos prioritetus bei realius gyventojų poreikius atitinkančią visuomenės sveikatos politikos plėtrą, būtina parengti ateinančio laikotarpio visuomenės sveikatos politikos plėtros planavimo dokumentą, kuris, kaip strateginis visuomenės sveikatos gerinimo ir sveikatos netolygumų mažinimo įrankis, prisidėtų prie visuomenės sveikatos svarbos valstybės ilgalaikei plėtrai didinimo, sveikatos santykių teisumą skatinančios valstybės politikos formavimo derinant visuomenės sveikatos interesus visose politikos srityse, tarpsektorinio bendradarbiavimo, skirto visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei gerinti, stiprinimo. Minėtas planavimo dokumentas įgyvendins naują Lietuvos sveikatos programą ir yra svarbus vykdant tolesnę valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtrą savivaldybėse.
7.11. Lietuvos gyventojų sergamumo struktūroje matyti sergamumo užkrečiamosiomis ligomis augimo tendencija, šios ligos kasmet sudaro apie penktadalį visų susirgimų. Daugelio susirgimų užkrečiamosiomis ligomis galima būtų išvengti anksti nustačius ligą ir sustabdžius jos plitimą, taip sumažinant gyventojų sergamumą ir ekonominę naštą visuomenei (dėl aukštų gydymo kaštų, patirto nedarbingumo, invalidumo ar mirties). Dėl plintančių naujų infekcijų ar jų sukėlėjų atsiranda poreikis tobulinti sukurtą Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą Lietuvoje. Šią sistemą būtina papildyti naujomis užkrečiamųjų ligų informacinėmis posistemėmis (pvz., gripo, ŽIV ligos), kurios sudarytų galimybę operatyviau atlikti užkrečiamųjų ligų stebėseną realiu laiku, įvertinti ir reaguoti į susidariusias grėsmes visuomenės sveikatai bei teikti kokybiškus duomenis ES užkrečiamųjų ligų priežiūros institucijoms. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos išplėtimas gripo posisteme prisidėtų prie šalies gripo epidemiologinės stebėsenos realiu laiku gerinimo siekiant įgyvendinti 2009 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimą Nr. 2009/540/EB, iš dalies keičiantį Sprendimo 2002/253/EB nuostatas dėl atvejų (ligų) apibrėžčių, naudotinų pateikiant duomenis apie gripą A(H1N1) į Bendrijos tinklą. Tobulintini sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų administraciniai gebėjimai ir kvalifikacija užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje, gerintinas Lietuvos gyventojų informuotumas užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais. Tobulintinas privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo užkrečiamųjų ligų židiniuose valdymas. Lietuvoje būtina įsteigti padalinį, kuris būtų pasiruošęs atlikti užkrečiamųjų ligų židinių privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradus užkrečiamosios ligos (pvz., difterijos, choleros, juodligės atveju) židiniui. Operatyviai ir profesionaliai pašalinus židinį, sumažėja grėsmė išplisti užkrečiamosioms ligoms, galinčioms kelti grėsmę žmonių sveikatai. Įsteigtas padalinys pagal kompetenciją metodiškai vadovautų ir konsultuotų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugas teikiančius asmenis, rengtų metodikas ir rekomendacijas.
7.12. Psichikos sveikatos paslaugų teisinio reglamentavimo vertinimas ir vaikų psichikos sveikatos paslaugų optimizavimas. Bus atliktos psichikos sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vertinimo studija, vaikų psichikos sveikatos galimybių studija, kurioje bus suformuota vaikų psichikos sveikatos koncepcija, atsižvelgiant į tarptautinio projekto „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata padidėjusioje Europos Sąjungoje: veiksmingų politikų ir strategijų plėtra“ (CAMHEE) rekomendacijas Europos Sąjungos valstybėms, tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo galimybių studija.“
2. Išdėstau 10.1 punktą taip:
„10.1. plėtoti visuomenės sveikatos politikos strategiją, tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą, didinant gyventojų informuotumą ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo klausimais bei plečiant visuomenės sveikatos epidemiologinės stebėsenos sistemas“.
5. Išdėstau 19.1 punktą taip:
„19.1. Įgyvendinant Programos uždavinį – plėtoti visuomenės sveikatos politikos strategiją, tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą, didinant gyventojų informuotumą ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo klausimais bei plečiant visuomenės sveikatos epidemiologinės stebėsenos sistemas – bus įvertintos teikiamos gyventojams visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant gerinti jų kokybę, tobulinamas sveikatos rizikos veiksnių valdymas, rengiami visuomenės sveikatos strateginei plėtrai reikalingi dokumentai, metodikos, rekomendacijos, veiklos algoritmai, tobulinama visuomenės sveikatos problemų ir priežiūros stebėsena tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu, vykdomos priemonės, leidžiančios įvertinti gyventojų poreikius, nustatyti prioritetus bei numatyti efektyvias poveikio priemones ir veiksmus. Bus įgyvendinamos šios priemonės:
19.1.1. Savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros kokybės gerinimas. Bus atlikta savivaldybių teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, jų prieinamumo analizė, nustatyta, ar jos atitinka gyventojų poreikius bei valstybės vykdomą visuomenės sveikatos priežiūros politiką, nustatytas minimalus paslaugų poreikis, apimtis, ištekliai, parengti vaikų sveikatos priežiūros mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose ir kitų paslaugų teikimo modeliai. Siekiant reguliariai vertinti, ar savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos atitinka gyventojų poreikius, bus įdiegta visuomenės sveikatos stebėsenos sistema.
19.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo, poreikio planavimo sistemos sukūrimas. Bus įvertintas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimas, darbo rinkos galimybės visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, poreikio planavimo aspektai, parengta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo sistema.
19.1.3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valdymo ekstremalių sveikatai situacijų atvejais tobulinimas. Bus atliekama Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiklą ekstremalių situacijų atvejais, analizė, įvertintos sveikatos priežiūros įstaigų galimybės skubiai teikti informaciją apie ekstremalias situacijas ir veiklą jų metu, bus nustatyti ekstremalių sveikatai situacijų valdymui reikalingi asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų duomenys apie jų išteklius, įvertintos informacinių technologijų panaudojimo galimybės, bus parengti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ekstremalių situacijų atvejais tvarkos aprašai ir metodikos.
19.1.4. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas. Bus atlikti epidemiologiniai sociologiniai tyrimai, siekiant nustatyti ir įvertinti visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnius ir planuoti ateities psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemones, parengtos politikos formavimo rekomendacijos.
19.1.5. Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas. Bus atlikta gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių (cheminių, fizikinių) normatyvinė ir valdymo teisinės bazės analizė, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, parengtos metodikos, modeliai, gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimo rekomendacijos, parengtos sveikatai palankios aplinkos gyventojams modelio plėtojimo gairės, nacionalinis sveiko būsto sertifikavimo modelis.
19.1.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kaip tarpžinybinio sveikatos politikos formavimo įrankio, plėtojimas Lietuvoje. Siekiant mažinti neigiamą ir didinti teigiamą sprendimų poveikį sveikatai, mažinti sveikatos netolygumus, bus atlikta išsami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) Lietuvoje analizė, surinkti duomenys apie PVSV atvejus Lietuvoje bei gerą praktiką, bus nustatytos problemos, PVSV dalyvių poreikiai ir galimybės, susiję su PVSV taikymu, patobulintos ar parengtos PVSV metodikos, parengtas PVSV gebėjimų stiprinimo projektas, parengtos specialios mokymo programos supratimui apie PVSV plėtoti įvairiuose sektoriuose (aplinkos apsauga, teritorijų planavimas, transportas, pramonė, žemės ūkis, turizmas ir kt.), PVSV atlikimo mokymo programos.
19.1.7. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Bus įvertinta alkoholio kontrolės priemonių (įstatymų nuostatų, programų įgyvendinimo) efektyvumas, įtaka alkoholio vartojimo įpročiams ir paplitimui bei alkoholio įtakos sveikatai sąsajos, įvertintos alkoholio vartojimo priežastys, parengtos politikos formavimo rekomendacijos.
19.1.8. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimas. Bus įvertinti traumų ir nelaimingų atsitikimų informacijos šaltiniai ir valdytojai, duomenų poreikis kuriant traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemą, parengtos duomenų rinkimo, analizės ir naudojimo formuojant sveikatos politiką metodikos ir rekomendacijos.
19.1.9. Biocidinių produktų valdymo sistemos tobulinimas. Bus atliekama biocidinių produktų valdymo sistemos analizė, siekiant, kad būtų gaminami, tiekiami į rinką ir naudojami tik saugūs ir efektyviai kenksmingus organizmus kontroliuojantys biocidiniai produktai. Bus išanalizuota valstybės institucijų, prisidedančių prie biocidinių produktų valdymo, informacinių sistemų tarpusavio sąveikos ir suderinamumo bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, parengtos ir įgyvendintos šių poreikių patenkinimo priemonės; bus parengtos ir įgyvendintos biocidinių produktų valdymo informacinės sistemos skaidrumo didinimo priemonės bei stebėsenos sistema; išanalizuoti ES valstybių biocidų kompetentingųjų institucijų veiklos mechanizmai, atlikta ES teisyno biocidų srityje naujoms nuostatoms perkelti ir įgyvendinti reikalingų papildomų administracinių gebėjimų poreikio analizė, pateiktas reikiamų administracinių gebėjimų stiprinimo intervencijų komplekso projektas; bus parengtas ir įgyvendintas biocidinių produktų valdymo reglamentavimo aiškumo, paprastumo didinimo ir naštos verslui mažinimo projektas; parengtas ir įgyvendintas paslaugų ūkio subjektams, susijusiems su biocidinių produktų gamyba, tiekimu į rinką ir naudojimu, tobulinimo ir nuolatinės tobulinimo poreikių stebėsenos projektas.
19.1.10. Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių parengimas. Siekiant užtikrinti naujus ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos strateginius sveikatos politikos prioritetus bei realius gyventojų poreikius atitinkančią visuomenės sveikatos politikos plėtrą, bus atlikta studija, siekiant nustatyti tolesnės visuomenės sveikatos plėtros strategines kryptis, parinkti šių krypčių vystymo formuojant valstybės viešąją politiką strategiją. Atlikus studiją, bus parengtas ateinančio laikotarpio visuomenės sveikatos politikos strateginės plėtros dokumento projektas.
19.1.11. Užkrečiamųjų ligų valdymo sistemos Lietuvoje stiprinimas. Siekiant stiprinti užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą Lietuvoje, bus tobulinama užkrečiamųjų ligų valdymą reglamentuojanti teisinė bazė, stiprinami sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų administraciniai gebėjimai bei tobulinama kvalifikacija užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje, užtikrintas aplinkos kenksmingumo pašalinimas užkrečiamųjų ligų židiniuose, didinamas Lietuvos gyventojų informuotumas ir raštingumas užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais, esamos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės stebėsenos informacinės sistemos bus papildytos gripo ir ŽIV/AIDS posistemėmis.
19.1.12. Psichikos sveikatos paslaugų teisinio reglamentavimo vertinimas ir vaikų psichikos sveikatos paslaugų optimizavimas. Bus atliktos psichikos sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vertinimo studija, vaikų psichikos sveikatos galimybių studija, kurioje bus suformuota vaikų psichikos sveikatos koncepcija, atsižvelgiant į tarptautinio projekto „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata padidėjusioje Europos Sąjungoje: veiksmingų politikų ir strategijų plėtra“ (CAMHEE) rekomendacijas Europos Sąjungos valstybėms, tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo galimybių studija“.
6. Išdėstau 22.1 punktą taip:
„22.1. Plėtoti visuomenės sveikatos politikos strategiją, tobulinti visuomenės sveikatos priežiūrą, gerinant savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tobulinant visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymą, gerinant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą bei tobulinant sveikatos rizikos veiksnių valdymą, didinant gyventojų informuotumą ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo klausimais bei plečiant visuomenės sveikatos epidemiologinės stebėsenos sistemas – 18 mln. litų“.