LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ PROBLEMOMS TIRTI DARBO ATASKAITOS IR SEIMO NUTARIMO „DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ PROBLEMOMS TIRTI“ PAPILDYMO IR PAKEITIMO

2001 m. balandžio 10 d. Nr. IX-246

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti darbo ataskaitai (pridedama).

2 straipsnis.

Papildyti ir pakeisti Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti“ (Žin., 2001, Nr. 11-316):

1) papildyti 2 straipsnio 1 punktą e papunkčiu:

„e) išnagrinėti valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo problemas.“

2) 2 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „per du mėnesius nuo komisijos sudarymo“ įrašyti žodžius ir skaičius „iki 2001 m. birželio 30 d.“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) Komisijos uždaviniai – iki 2001 m. birželio 30 d. išnagrinėti šio nutarimo 2 straipsnio 1 punkte iškeltus tikslus.“

3 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                       ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

2001 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. IX-246

priedėlis

SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS TELEKOMUNIKACIJŲ PROBLEMOMS TIRTI DARBO ATASKAITA

Seimo laikinoji komisija telekomunikacijų problemoms tirti (toliau – Komisija), sudaryta 2001 m. sausio 26 d. Seimo nutarimu Nr. IX-174, turėjo išnagrinėti, kokie yra būtini teisės aktai, reikalingi telekomunikacijų rinkos reguliavimui po jos demonopolizavimo, nustatyti priežastis, kodėl nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, parengti vartotojų teisių gynimui būtinas Telekomunikacijų įstatymo pataisas bei nustatyti, ar atsakingos Vyriausybės institucijos vykdė visus įsipareigojimus nustatant fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifus.

Komisija dirbo vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu. Siekdama išaiškinti aplinkybes, sukėlusias problemų telekomunikacijų srityje ir įtvirtinusias monopolį šalies telekomunikacijų rinkoje, ir norėdama atlikti situacijos teisinį įvertinimą, Komisija kreipėsi į įvairias institucijas (VĮ Valstybės turto fondą, Konkurencijos tarybą, Susisiekimo, Ūkio ministerijas) prašydama pateikti AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimo sandorio dokumentus. Iki šiol VĮ Valstybės turto fondas Komisijai nepateikė „Paslaugų sutarties“. „Akcijų išplatinimo garantijos sutartį“ Valstybės turto fondas pateikė anglų kalba, informuodamas, kad ji sudaryta pagal Anglijos teisę ir tik anglų kalba. Šį faktą Komisija vertina kaip Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba nenoriai talkina Komisijai. Kai kurie dokumentai atsiųsti be parašų, o komentarai – abstraktūs. Beveik visi gauti dokumentai yra laikomi konfidencialiais, todėl susipažinimo su jais bei gautos informacijos svarstymo procedūros apsunkino Komisijos darbą. Komisijos nuomone, Vyriausybė galėtų būti iniciatorė derybose su AB „Lietuvos telekomas“ dėl galimybės viešai paskelbti kai kuriuos AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimo sandorio dokumentus.

Siekdama užsibrėžtų tikslų, Komisija rengė posėdžius, į kuriuos kvietė kitų institucijų atstovus.

1. Dėl atsakingų institucijų įsipareigojimų, kad laiku būtų nustatomi fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifai, vykdymo

Komisija, remdamasi susisiekimo viceministro K. Šavinio ir Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktoriaus J. Ūso pateikta informacija, išsiaiškino, kad po AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimo teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainos skaičiuojamos pagal Susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 29 d. AB „Lietuvos telekomas“ išduotoje telekomunikacijų veiklos licencijoje Nr. 174/97 numatytą specialią kainų nustatymo tvarką. Šiai licencijai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 10 d. posėdyje (protokolas Nr. 24) ir 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826. Vadovaujantis Ryšių įstatymo 7 straipsniu bei Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, fiksuoto telefono ryšio ir universaliųjų (visuotinių) paslaugų didžiausia ribinė kaina iki 2000 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta šiais Vyriausybės nutarimais: 1998 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 271, 1998 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 759 ir 2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 162. Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. abonentinio mokesčio, telefono įrengimo, tarptautinių, tarpmiestinių bei vietinių pokalbių didžiausios ribinės kainos nustatomos vadovaujantis skaičiavimo tvarka, nurodyta telekomunikacijų veiklos licencijoje Nr. 174/97. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2000 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolas) patvirtino, kad nuostatos, esančios atskiruose AB „Lietuvos telekomas“ Viešo akcijų pardavimo cirkuliaro skirsniuose, yra teisingos. O šio cirkuliaro pirmo skyriaus „Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus reguliavimas – ateities perspektyvos dėl kainų reguliavimo“ pirmas paragrafas teigia: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka neprieštaraus, kad AB „Lietuvos telekomas“ siūlytų vietinių tarifų struktūros pakeitimų paketą. Bet kurie vietinių tarifų struktūros paketo pakeitimai turėtų būti visiškai įgyvendinti iki visiško rinkos liberalizavimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos politiką bei direktyvas. Įgyvendindami bet kuriuos tarifų struktūros pakeitimus, remsimės pajamų neutralumo principu, taikomu AB „Lietuvos telekomui“ ir jo vartotojams kiekviename pakeitimų įgyvendinimo proceso etape. Šie pakeitimai bus įvedami kiekvienai vartotojų grupei palaipsniui tuomet, kai bus įvesta nauja apmokėjimo sistema“. Tai reiškia, kad Vyriausybės įgaliota institucija, derindama ribines kainas, ignoravo nurodytą nutarimą ir leido AB „Lietuvos telekomas“ pradėti taikyti naujus tarifus net ir nepradėjus taikyti naujos apmokėjimo sistemos.

Komisijos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai, susiję su AB „Lietuvos telekomas“ ketinimu pradėti taikyti papildomą sujungimo mokestį. Susisiekimo ministerijos atstovai informavo, kad siekiant tikslaus pokalbio laiko apmokestinimo, buvo parengtos ir ministro įsakymu patvirtintos taisyklės, pagal kurias nuo 2001 m. gegužės 1 d. pradedama pokalbius fiksuoti sekundžių tikslumu. AB „Lietuvos telekomas“, susipažinęs su ministro įsakymu, paskelbė, kad 17 ct sujungimo mokestį pradės taikyti nuo 2001 m. liepos 1 d. Nors kol kas nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar šis mokestis teisėtas, Susisiekimo ministerijos atstovų ir neseniai paskirto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus T. Barakausko nuomone, derėtis su AB „Lietuvos telekomu“ galima tik dėl sujungimo mokesčio dydžio. Komisijos nuomone, įvertinus licencijos Nr. 174/97, išduotos 1998 m. birželio 29 d., teiginius, matyti, kad licencijoje sujungimo mokestis neminimas, vadinasi, jis nenumatytas. Todėl Komisija mano, kad sujungimo mokesčio nustatymas turėtų būti paslaugų teikiančios AB „Lietuvos telekomas“ ir priežiūrą atliekančios Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos derybų objektas, nes licencijuojamos yra paslaugos, o ne mokesčių tipai.

Komisija taip pat siekė išsiaiškinti, kaip vykdoma teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainų priežiūra. Pagal Telekomunikacijų įstatymą minėtų kainų priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba informavo Komisiją, kad ji 2000 m. sausio 25 d. kreipėsi į Vyriausybę pateikdama pastabas dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl AB „Lietuvos telekomas“ fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų“ projekto. Buvo siūloma subalansuoti telekomunikacijų paslaugų tarifus „atsisakant praktikos, kai vietinių pokalbių paslaugų teikimo nuostoliai yra kompensuojami iš pajamų, gaunamų iš tarptautinių pokalbių ir kitų telekomunikacijų paslaugų“. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2000 m. vasario 11 d. nutarimą neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos pateiktus siūlymus. Komisija atkreipia dėmesį, kad 1997 m. spalio mėn. AB „Lietuvos telekomas“ buvo išduota licencija Nr. 174/97, kurioje AB „Lietuvos telekomas“ monopolis nebuvo suteiktas. Susisiekimo ministerija 1998 m. birželio 29 d. išdavė tą patį numerį turinčią papildytą ir pataisytą licenciją, kurioje jau buvo įteisintas AB „Lietuvos telekomas“ monopolis.

Komsija atliko kai kurių AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimo sandorį lydėjusių sprendimų analizę, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir atkreipė dėmesį į tai, kad jie ne visada buvo ekonomiškai pagrįsti. Galima paminėti Konkurencijos tarybos (1998 m. ji vadinosi Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) sprendimą leisti AB „Lietuvos telekomas“ pirkėjams „Sonera OY“ ir „Telia AB“ įsigyti UAB „Omnitel“ akcijų ir kartu reikalauti iš AB „Lietuvos telekomas“ parduoti turimas UAB „Bitė GSM“ akcijas bei grąžinti GSM ir DSC 1800 mobilaus ryšio licencijas. Dėl šio sprendimo AB „Lietuvos telekomas“ neteko GSM licencijos ir kartu krito jo rinkos vertė, ką akivaizdžiai rodo dabartinė AB „Lietuvos telekomas“ akcijų kaina rinkoje.

Tai, kad valstybės institucijos joms pavestus įpareigojimus vykdė neatsakingai, rodo specialios akcijos galiojimo termino sutrumpinimas iki 2003 m. sausio 1 d., nors pirminiuose AB „Lietuvos telekomas“ ir akcininkų pasirašytuose susitarimuose buvo numatytas specialios akcijos galiojimo terminas iki 2005 m. sausio 1 d. Įgaliojimo tokiam sprendimui gauti nepavyko, todėl Komisija konstatuoja, kad VĮ Valstybės turto fondas viršijo savo įgaliojimus ir pasielgė neatsakingai.

2. Dėl vartotojų teisių gynimui būtinų Telekomunikacijų įstatymo pataisų pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą parengimo

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2, 3 dalys ir 16 straipsnio 7, 8, 9 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodytuose įstatymo straipsniuose vartotojų teisės ginamos nepakankamai. Komisijos posėdyje buvo pritarta Komisijos pirmininko parengtam pasiūlymui pokalbių trukmę fiksuoti ir skaičiuoti sekundės tikslumu. Šis pasiūlymas pateiktas dėl Telekomunikacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurį planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

3. Dėl priežasčių, dėl kurių nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatymo

Prašydama paaiškinti priežastis, dėl kurių, įsigaliojus 1998 m. rugpjūčio 1 d. Telekomunikacijų įstatymui, nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, numatyta šio įstatymo 5 straipsnyje, Komisija kreipėsi į Vyriausybę bei buvusius ministrus pirmininkus, dabar – Seimo narius G. Vagnorių ir A. Kubilių. G. Vagnorius, vadovavęs Vyriausybei 1996–1999 m., paaiškino, kad Vyriausybė savo nutarimu įgaliojo Susisiekimo ministeriją vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas.
A. Kubilius, vadovavęs Vyriausybei 1999–2000 m., paaiškino, kad Ryšių reguliavimo tarnybą buvo nuspręsta įkurti reorganizavus valstybės įmonę Valstybinę radijo dažnių tarnybą. Buvę Vyriausybės vadovai pažymėjo, kad įsteigti Ryšių reguliavimo tarnybą trukdė tai, kad biudžete nebuvo numatyta lėšų šiai įstaigai įsteigti.

Komisija mano, kad pavedus Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentui vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas ir neskyrus tam lėšų, nebuvo priimti kai kurie labai svarbūs telekomunikacijų rinkai dokumentai, pvz., Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas. Nors šio dokumento projektas parengtas, tačiau Vyriausybė jo iki šiol nėra patvirtinusi.

Taip pat 2001 m. vasario 7 d. raštu buvo kreiptasi į Respublikos Prezidentą V. Adamkų, prašant paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo paskirti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius bei šios tarnybos taryba. Komisija atsakymo negavo, tačiau 2001 m. vasario 26 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1208 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi penkeriems metams paskirtas T. Barakauskas. Ryšių reguliavimo tarnyba savo veiklą dar tik pradeda, Ryšių reguliavimo tarnybos taryba nesudaryta. Tarnybos direktorius T. Barakauskas dalyvauja Seimo valdybos sprendimu sudarytos Telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupės darbe.

4. Dėl teisės aktų, reikalingų telekomunikacijų rinkos reguliavimui po jos demonopolizavimo, parengimo plano ir jų priėmimo terminų

Komisija pažymi, kad 1998 m. priimtas Telekomunikacijų įstatymas įteisino monopolį. Pagal 8 straipsnio 2 dalies nuostatas iki 2002 m. gruodžio 31 d. negali būti išduodamos papildomos licencijos bei leidimai, dėl kurių pasikeistų pagrindinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus veiklos sąlygos, o Susisiekimo ministerija 1998 m. išdavė DSC 1800 ryšio licencijas mobiliojo ryšio operatoriams. Pagal šias licencijas jiems buvo leista teikti tarptautinių telefono pokalbių paslaugas. Tokiu būdu, pažeisdama Telekomunikacijų įstatymo nuostatą, Susisiekimo ministerija jau tuo metu sudarė konkurencinę aplinką tarptautinių telefonų pokalbių teikimui.

Komisija 2001 m. vasario 19 d. surengė apskritojo stalo diskusiją telekomunikacijų rinkos reguliavimo po jos demonopolizavimo klausimais. Diskusijoje dalyvavę 23 valstybinių ir nevalstybinių institucijų atstovai įvardijo daug problemų, kurias, siekiant laiku pasiruošti telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, reikia pradėti spręsti nedelsiant. Išnagrinėjus diskusijos metu gautą informaciją, Komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis į Seimo valdybą dėl telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupės, į kurią įeitų įvairių telekomunikacijų institucijų atstovai, sudarymo. Minėta darbo grupė buvo sudaryta 2001 m. kovo 7 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 152.

2001 m. kovo 21 d. posėdyje Komisija kartu su Telekomunikacijų problemų analizės ir pasiūlymų rengimo grupe aptarė Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento ir Ryšių reguliavimo tarnybos Telekomunikacijų departamento pateiktą preliminarų teisės aktų, kuriuos reikia parengti ruošiantis telekomunikacijų rinkos liberalizavimui, sąrašą. Komisija išklausė telekomunikacijų operatorių pageidavimus ir pritarė jų pasiūlymui parengti Telekomunikacijų įstatymo naują redakciją. Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, sudarytas jų papildomas sąrašas. Ateityje reikėtų nustatyti prioritetinius teisės aktus, kuriuos būtina parengti siekiant liberalizuoti telekomunikacijų rinką. Įvertinant užsienio šalių patirtį, būtina įkurti instituciją, padedančią Ryšių reguliavimo tarnybai rengti pirmiau nurodytus teisės aktus. Komisijos nuomone, šiuos darbus tikslinga būtų pavesti vienam iš Lietuvos universitetų ir jo bazėje įkurti struktūrą, atsakingą už teisės aktų telekomunikacijų srityje paruošimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Reikia pažymėti, kad teisės aktai, būtini telekomunikacijų rinkos dalyvių veiklai konkurencijos sąlygomis nuo 2003 m. sausio 1 d. užtikrinti, turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2002 m. liepos mėnesio. Kadangi laiko liko labai nedaug, negalima nutraukti Komisijos inicijuoto labai svarbaus darbo, susijusio su sąraše nurodytų norminių teisės aktų parengimu. Komisija turėtų tęsti darbą, apsispręsdama dėl prioritetinių teisės aktų, jų priėmimo terminų bei atsakingų vykdytojų. Be to, kol dar nėra įkurtas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Komisija turėtų vykdyti darbų, kuriuos būtina atlikti iki telekomunikacijų rinkos demonopolizavimo, parlamentinę priežiūrą.

2001 m. kovo 15 d. į Komisiją raštu kreipėsi Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus dėl Vyriausybinių ryšių centro prie VSD eksploatuojamo ryšių tinklo sujungimo su visais valstybės telekomunikaciniais tinklais. Komisija šios problemos dar nespėjo išnagrinėti. Remiantis pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomone, šie klausimai negali būti nagrinėjami paviršutiniškai, iki svarstymo Komisijoje jie turėtų būti apsvarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Rengtinų teisės aktų, reikalingų ryšių (telekomunikacijų, pašto) paslaugų rinkai reguliuoti, liberalizuoti,

Preliminarus SĄRAŠAS

I. Įstatymai

Eil. Nr.	Teisės akto pavadinimas	Statusas	Tikslas
1.	Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas	Projektas pateiktas LRV 2001 02 14	Peržiūrėti kai kurias nuostatas: – papildyti dėl licencijų išdavimo aukciono būdu; – dėl mokesčių už radijo dažnių ir telefono ryšio numerių skyrimą ir kt.
2.	Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas		Atsižvelgti į tai, jog RRT inspektoriai pradeda vykdyti savo funkcijas.
3.	Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas	Projektas pateiktas LRV 2001 03 09	Papildyti mokesčiu už dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą.
4.	Mokesčių už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą įstatymas	Projektas pateiktas LRV 2001 03 09	Nustatyti mokesčių mokėjimo tvarką už ribotų valstybės išteklių (radijo dažnių ir telefono ryšio numerių) skyrimą.
5.	Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas	Projektas išsiųstas derinti valstybinėms institucijoms	Reguliuoti pašto paslaugų rinką, derinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
6.	Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas		Kai kurias šio įstatymo nuostatas suderinti su Telekomunikacijų įstatymo nuostatomis.

II. Vyriausybės tvirtinami teisės aktai

Eil. Nr.	Teisės akto pavadinimas	Statusas	Tikslas
1.	Licencijuojamos telekomunikacijų veiklos sąrašo, patvirtinto 2000 10 17 LRV nutarimu Nr. 1236, papildymas		Sudaryti galimybę nuo 2003 01 01 į fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką ateiti naujiems operatoriams.
2.	Telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2000 10 17 LRV nutarimu Nr. 1236, pakeitimas		Sudaryti galimybę nuo 2003 01 01 į fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką ateiti naujiems operatoriams.
3.	Licencijų aukciono tvarka	Projektas rengiamas	Pasirengti UMTS licencijų išdavimui.
4.	Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas	Parengtas pirminis projektas	Užtikrinti racionalų numeracijos išteklių naudojimą, sudaryti sąlygas naujų operatorių atėjimui, modernių paslaugų teikimui (numerio portabilumas ir kt.).
5.	Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė	Yra parengtas projektas 9kHz – 1000 GHz. Šiuo metu rengiama II dalis	Sudaryti radijo dažnių paskirstymo Lietuvoje lentelę atsižvelgiant į europinį spektro harmonizavimą.
6.	Universaliųjų (visuotinių) paslaugų sąrašas	Rengiami projektai	Parengti teisės aktus universaliųjų (visuotinių) paslaugų įdiegimui
	Universaliųjų (visuotinių) paslaugų teikimo taisyklės		liberalizavus fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką.
	Kompensavimo už nuostolingas universaliąsias (visuotines) paslaugas tvarka
7.	Dėl dominuojančio fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjo didžiausių ribinių kainų nustatymo liberalizavus rinką		Pasirengti kainų reguliavimui liberalizavus fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinką.
8.	Dėl telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo tvarkos, patvirtintos 1997 09 11, pakeitimo		Suderinti su ES galinių įrenginių direktyvos nuo-statomis.
9.	Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija ir strateginis planas	Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Radijo ir televizijos komisija tęsia projekto rengimą	Nustatyti radijo dažnių (kanalų) paskirstymo radijo, televizijos programoms transliuoti, siųsti Lietuvos Respublikoje pagrindinius principus ir kryptis.
10.	Dėl mokesčių už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimą		Nustatyti konkrečius mokesčio dydžius (žr. I dalies 4 punktą).
11.	Leidimų įvežti iš užsienio ir naudoti specialios paskirties aparatūrą ir įrenginius išdavimo tvarka		Reglamentuoti specialios paskirties aparatūros ir įrenginių įvežimo tvarką.

III. Kiti teisės aktai

Eil. Nr.	Teisės akto pavadinimas	Statusas	Tikslas
1.	Leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklės	Patvirtintos 2000 11 09 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 321
2.	Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo tvarka	Projektas	Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą (rengia ir tvirtina RRT).
3.	Bendrosios telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos	Projektas	Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą (rengia ir tvirtina RRT).
4.	Telekomunikacijų operatorių ginčų dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo sprendimo tvarka	Projektas	Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą (rengia ir tvirtina RRT).
5.	Telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisyklės		Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą (rengia ir tvirtina RRT).
6.	Aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie bendrojo telekomunikacijų tinklo bei telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai		Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą (rengia ir tvirtina RRT).
7.	Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklės:		Užtikrinti, kad telekomunikacijų paslaugų
	I dalis. Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės	Patvirtintos susisiekimo ministro 2001 02 01 įsakymu Nr. 36	vartotojai nebūtų diskriminuojami.
	II dalis. Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės
	III dalis. Duomenų perdavimo paslaugų teikimo taisyklės
	Tipinė telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis	Projektas
8.	Radijo trukdžių pašalinimo tvarka		Numatyta pagal Telekomunikacijų įstatymą 24 straipsnį.
9.	Dažnių skyrimo, radijo ryšio įrenginių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės	Projektai	Reglamentuoti radijo ryšio įrenginių įrengimo ir eksploatavimo tvarką.
10.	Kitų teisės aktų peržiūrėjimas ir atnaujinimas		Suderinti su Telekomunikacijų įstatymą ir kitais telekomunikacijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Vartojamos santrumpos:

ES	–	Europos Sąjunga
LRV	–	Lietuvos Respublikos Vyriausybė
RRT	–	Ryšių reguliavimo tarnyba
UMTS	–	universaliųjų mobilių telekomunikacijų sistema

______________