Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) STUDIJŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ SKATINIMO UŽSIENIO ŠALIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOSE

2008–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. vasario 20 d. Nr. 222

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 134 punktą ir Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595 (Žin., 2003, Nr. 57-2537), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, atsakingoms už jos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.

3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2008 m. birželio 1 d. patvirtinti Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose ekspertų komisijos sudėtį ir jos nuostatus.

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                Roma Žakaitienė

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 222

LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) STUDIJŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ SKATINIMO UŽSIENIO ŠALIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOSE

2008–2010 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas skatinti lituanistikos (baltistikos) studijas ir mokslinius tyrimus, vykdomus užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose.

2. Šios Programos vykdytojai – Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

II. Esamos būklės apžvalga

3.  Remiantis 2006 metais Užsienio reikalų ministerijos surinkta statistine informacija apie lituanistikos (baltistikos) centrus, katedras ar atskirus padalinius, veikiančius užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose (toliau vadinama – lituanistikos centrai), taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos surinkta anketine apklausa apie lituanistikos centrų būklę ir veiklos galimybes, atlikta lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų užsienyje situacijos analizė, kurios svarbiausieji aspektai nurodyti šios Programos 3.1–3.8 punktuose.

3.1. Bendra informacija.

Pasaulyje (daugiausia Europoje) šiuo metu yra per 30 lituanistikos centrų, kuriuose lietuvių kalbą (baltų kalbas) ir kultūrą tiria ir (ar) dėsto nuo vieno iki keliolikos žmonių. Tie centrai yra nevienodi: skiriasi ne tik mokslo tyrėjų, lektorių ir studentų gausa, studijų programos, bet ir veikla apskritai. Maždaug dviejuose trečdaliuose minimų centrų lietuvių kalba (kartais ir literatūra, folkloras ar kultūros istorija) dėstoma kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas, taip pat kaip bendresnių filologinių (pvz., istorinė kalbotyra, slavistika) ar tarpdisciplininių studijų programų (pvz., Rytų Europos studijos, Šiaurės Europos ir baltų kalbų ir kultūrų studijos) specializacijos dalykas (dalykai).

3.2. Studijų programos.

3.2.1. Savarankiškas lietuvių ar baltų filologijos, lituanistikos (baltistikos) studijų programas turi apie trečdalis lituanistikos centrų: Latvijos universitetas (Ryga), Varšuvos universitetas (Lenkija), Adomo Mickevičiaus universitetas (Poznanė, Lenkija), Masaryko universitetas (Brno, Čekija), Helsinkio universitetas (Suomija), Greifsvaldo universitetas (Vokietija), Stokholmo universitetas (Švedija), Sankt Peterburgo valstybinis universitetas (Rusija), Ilinojaus universitetas (JAV), Vašingtono universitetas (JAV), Miunsterio universitetas (Vokietija). Pastaraisiais metais tokių studijų programų mažėja, o vykdomose programose daugėja nefilologinio pobūdžio kursų iš kultūros istorijos. Antai atskiros baltistikos studijų programos nuo 2006 metų nebeliko Prahos Karolio universitete (Čekija), nuo 2007 metų nebebus ir Miunsterio universitete (nuo XX a. pabaigos nebėra atskiros baltistikos studijų programos Oslo universitete).

3.2.2. Visų trijų pakopų (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) lituanistikos (baltistikos) studijų programas turi Latvijos, Varšuvos, Adomo Mickevičiaus, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Ilinojaus ir Vašingtono universitetai, dviejų pakopų (bakalauro ir magistrantūros) – Masaryko, Greifsvaldo, Helsinkio ir Miunsterio universitetai. Įvairių pakopų lituanistikos (baltistikos) studijas galima rinktis ir kitose mokslo ir studijų institucijose kaip platesnių studijų programų specializaciją, t.y.: Prahos Karolio universitete (Rytų Europos studijų programa, trijų pakopų studijos), Pizos universitete (Italija) (Kalbotyros studijų programa, trijų pakopų studijos), Florencijos universitete (Italija) (Kalbotyros studijų programa, trijų pakopų studijos), Berlyno Humboldtų universitete (Vokietija) (Istorinės kalbotyros studijų programa, bakalauro ir magistrantūros studijos), Erlangeno universitete (Vokietija) (Istorinės kalbotyros studijų programa, bakalauro ir magistrantūros studijos), Mainco universitete (Vokietija) (Šiaurės Europos ir baltų kalbų bei kultūrų studijų programa, magistrantūros studijos), Bonos universitete (Vokietija) (Lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros studijų programa, bakalauro ir magistrantūros studijos), Budapešto ELTE universitete (Vengrija) (Slavistikos studijų programa, bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos), Paryžiaus INALCO institute (Prancūzija) (Rytų kalbų ir civilizacijų studijų programa, bakalauro studijos). Kai kurių išvardytų universitetų lituanistikos (baltistikos) studijų programoms yra iškilusi reali grėsmė, nes ateityje institucijos gali neskirti lėšų dėstytojo etatui.

3.2.3. Lietuvių kalbą (kartais ir plačiau lituanistiką) kaip atskirą pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką galima rinktis tiek daugelyje šios Programos 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose nurodytų universitetų, turinčių lituanistikos (baltistikos) studijų programas, tiek ir kitose mokslo ir studijų institucijose, neturinčiose jokių lituanistikos (baltistikos) studijų programų. Minėtini šie universitetai ar akademijos, kur paprastai yra ir koks nors lituanistikos (baltistikos) židinys: Liepojos pedagogikos akademija (Latvija), Daugpilio universitetas (Latvija), Kaliningrado I. Kanto universitetas (Rusija), Maskvos humanitarinis universitetas (Rusija), Paryžiaus aukštųjų studijų mokykla (EPHE) (Prancūzija), Milano katalikiškasis universitetas Šventoji Širdis (Italija), Parmos universitetas (Italija), Lundo universitetas (Švedija), Krokuvos universitetas (Lenkija), Zagrebo universitetas (Kroatija), Merilendo universitetas (JAV), Vašingtono universitetas (JAV), Leideno universitetas (Olandija), Balstogės universitetas (Lenkija). Tokių universitetų yra ir Japonijoje, Australijoje. Gavę finansavimą iš Lietuvos Respublikos, lituanistikos centrus ketintų kurti Tartu universitetas (Estija), Maskvos Lomonosovo universitetas (Rusija) ir kai kurie kiti.

3.3. Lituanistikos centrai mokslo institutuose.

Tokių centrų yra buvusios Sovietų Sąjungos ir buvusių jos satelitų valstybėse. Minėtini šie svarbesni centrai: Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas (Ryga), Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institutas (Maskva), Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas (Maskva), Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas (Sankt Peterburgas), Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas (Novosibirskas), Čekijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas (Praha), Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos A. Potebnios Kalbotyros institutas (Kijevas), Baltarusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas (Minskas).

3.4. Lituanistikos centrų statusas, veikla ir infrastruktūra.

3.4.1.  Lituanistikos centrų, kurie įteisinti institucijų struktūroje kaip savarankiškos katedros ar institutai, nėra daug, būtent: Ilinojaus universiteto Lituanistikos studijų katedra (Čikaga, JAV), Latvijos universiteto Baltų kalbų katedra (Ryga), Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutas (Vokietija), Miunsterio universiteto Tarpdalykinių baltų studijų institutas (Vokietija). Daugiau yra tokių katedrų ar institutų, kuriuose lituanistika (baltistika) prišlieta prie kalbotyros ar kitų kalbų (Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedra, Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos institutas, Helsinkio universiteto Slavistikos ir baltistikos katedra, Stokholmo universiteto Baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, Ukrainos mokslų akademijos Kalbotyros instituto Romanų, germanų ir baltų kalbų skyrius) arba funkcionuoja kaip katedros (instituto) struktūrinis padalinys (Poznanės universiteto Kalbotyros instituto Baltistikos skyrius, Sankt Peterburgo universiteto Bendrosios kalbotyros katedros Baltistikos skyrius, Prahos universiteto Slavistikos ir Rytų Europos instituto Baltistikos kabinetas, Vašingtono universiteto Skandinavistikos katedros Baltų studijų programa, Pizos universiteto Kalbotyros instituto Baltistikos katedra, Paryžiaus nacionalinio rytų kalbų ir civilizacijų instituto Vidurio ir Rytų Europos katedros Lituanistinių studijų sekcija). Daugiausia yra tokių lituanistikos centrų, kurie vadinami centrais, kartais jie turi patalpas ir (ar) bibliotekas, atsakingų darbuotojų (dažniausiai – vieną), pvz., lituanistikos centrai Latvijos universitete ir Liepojos pedagogikos akademijoje, baltistikos centrai Berlyno Humboldtų, Erlangeno ir Halės (Vokietija) universitetuose. Jų statusas yra nestabiliausias, nors apskritai pastovumo negarantuoja net ir solidesnis statusas, ypač kai mažėja studentų arba į pensiją išeina ar persikelia kitur centro vadovas (antai prof. J. P. Locheriui tapus pensininku, Berno universitete (Šveicarija) nebeliko Baltistikos centro; taip atsitiko ir Monašo (Australija) universitete, prof. J. Marvanui grįžus į Prahą (Čekija). Lituanistikos centrai nyksta ir todėl, kad pasaulyje (ypač Europoje) mažėja kalbos istorijos (indoeuropeistikos) katedrų ar institutų, kuriuose lietuvių kalbos pozicijos buvo ir yra tradiciškai stiprios.

3.4.2. Be kasdienio dėstomojo ir mokslinio darbo, daugelis lituanistikos centrų organizuoja mokslines ir metodines konferencijas, rengia ir leidžia leidinius, yra įsitraukę į įvairią kultūrinę veiklą. Skatinami Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kitų Lietuvos Respublikos institucijų, jie organizuoja susitikimus su rašytojais, aktoriais, kitais kultūros veikėjais, leidinių pristatymus, viešas paskaitas, Lietuvos dienas, Lietuvos pristatymus kultūriniuose festivaliuose, studentų ekskursijas.

3.4.3. Lituanistikos (baltistikos) židiniai, kurie įteisinti mokslo ir studijų institucijų struktūroje kaip savarankiškos katedros ar institutai, didesnių infrastruktūros problemų neturi. Tačiau daugiausia yra lituanistikos (baltistikos) židinių, vadinamų centrais, kurie turi patalpas ir/ar bibliotekas, atsakingus darbuotojus, pvz., ltuanistikos centrai Rygos universitete ir Liepojos pedagogikos akademijoje, baltistikos centrai Berlyno Humboldtų, Erlangeno ir Halės universitetuose (Vokietija). Jų statusas yra nestabiliausias.

3.5. Lituanistikos (baltistikos) dėstytojai ir tyrėjai.

Lituanistikos centrų egzistavimas ir statusas iš esmės priklauso nuo juose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų aktyvumo, entuziazmo ir mokslinio autoriteto. Šiuo metu užsienyje yra per 100 humanitarų, kurie dėsto ir tiria arba tik tiria lietuvių (baltų) kalbą ir kultūrą. Užsienio lituanistikos (baltistikos) moksle ir studijose ilgą laiką pirmavusi Vokietija, ir dabar dar turinti stiprių pajėgų (F. Scholzas, J. D. Rangė, W. Hockas, R. Eckertas, B. Forssmanas, B. Wiemeris ir kiti), pamažu užleidžia pozicijas kitoms šalims. Lituanistikos (baltistikos) mokslo ir studijų stiprėjimas akivaizdžiai matyti Lenkijoje. Varšuvos, Poznanės ir Krokuvos universitetuose dirba keliolika vyresnių ir jaunų mokslininkų, doktorantų, leidžiamas žurnalas Linguistica Baltica, mokslo darbų serija Baltica Varsoviensia, rengiamos baltistikos konferencijos. Lituanistika (baltistika) stiprėja Čekijoje (Prahoje ir Brno), kur jaunus ambicingus mokslininkus, ieškančius naujų kelių, palaiko patyrę specialistai prof. J. Marvanas ir doc. T. Hoskovecas. Lituanistikoje (baltistikoje) plačiai žinomi italai prof. P. U. Dinis, leidžiantis baltistikos žurnalą Res Balticae, ir G. Michelinis, būrelis latvių mokslininkų (P. Vanagas, L. Balodė, O. Bušas ir kiti), rusai A. Andronovas, A. Anikinas, M. Zavjalova; dera paminėti ir garbaus amžiaus, tačiau dar aktyvius mokslininkus V. Ivanovą, J. Stepanovą, J. Otkupščikovą ir kitus. Aktyvių įvairaus amžiaus lituanistų (baltistų) yra JAV (W. Schmalstiegas, J. Levinas, S. Youngas, G. Subačius, V. Kelertienė ir kiti). Po vieną kitą aktyvų lituanistą (baltistą) esama ir daugelyje kitų šalių. Deja, ne visada jiems pavyksta gauti tinkamą darbo vietą, ir nuo lituanistikos (baltistikos) pamažu nutolstama.

3.6. Lituanistikos (baltistikos) studentai.

Apytikriais skaičiavimais, lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiose studijų pakopose užsienyje šiuo metu studijuoja apie 600 studentų (gausiausias būrys yra Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje). Kiek studentų lietuvių kalbą (kartais ir literatūrą, folklorą ar kultūrą) renkasi kaip laisvąjį ar pasirenkamąjį dalyką, šiuo metu nėra duomenų (bet turėtų būti ne mažiau). Tarp studentų yra apie 200 magistrantų ir 19 doktorantų. Pastariesiems, būsimiesiems mokslininkams, Lietuvos dėmesys turėtų būti išskirtinis. Kiekvienas doktorantas (ir magistrantas) turėtų pusmetį ar metus studijuoti mūsų (ar Latvijos) aukštosiose mokyklose, o bakalaurantai – bent vasaros kursuose. Šiuo metu į Lietuvą ir Latviją per metus atvyksta apie 60 studentų.

3.7. Lituanistikos centrų poreikiai.

Vyraujantis poreikis – gauti Lietuvos finansuojamą lietuvių kalbos ir kultūros lektorių, taip pat lėšų iš Lietuvos kviečiamiems dėstytojams, kurie skaitytų studentams specializuotus kursus. Pageidaujama nuolatinės informacijos apie Lietuvoje vykstančias konferencijas, lituanistikos renginius ir leidinius (šį poreikį turėtų tenkinti pradėjęs veikti Baltnexus projektas), reguliariai gauti periodinių leidinių, naujausių vadovėlių, grožinės literatūros, albumų, CD ir DVD apie lietuvių kultūrą (tik iš dalies šiuos poreikius tenkina Vilniaus universiteto kuruojamas projektas „Lituanistika pasaulio universitetuose“, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dovanojamos knygos). Pageidaujami kvalifikacijos kėlimo kursai dėstytojams, stažuotės dėstytojams, mokslininkams, kuo daugiau galimybių studentams bent semestrą praleisti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taip pat reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva.

3.8. Lietuvos valstybės poreikiai ir interesai.

Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), užsienio politikos įsipareigojimų – „skatinti ir remti lietuviškų mokyklų, kultūros centrų steigimą užsienyje“. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairių“ (Žin., 2003, Nr. 57-2537) nustatė valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo kryptis, tai, kad reikia „skatinti lietuvių kalbos propagavimą ir dėstymą užsienyje“. Atsižvelgiant į geografinį lituanistikos centrų išsidėstymą ir esamą jų būklę, Lietuvos valstybės interesus dėl lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo galima suskirstyti į grupes. Antai:

3.8.1. Didžiausią susirūpinimą Lietuvai kelia tie lituanistikos centrai, kurie atsilieka studentų, dėstytojų ir mokslo tyrėjų skaičiumi, studijų programomis, mokslo tiriamąja ir kitokia veikla ir jiems yra grėsmė išnykti.

3.8.2. Labai svarbu Lietuvai toliau palaikyti ir skatinti centrus, kurie veikia tradiciškai susiformavusiomis aplinkybėmis ar praktika tokiose šalyse kaip Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Skandinavijos šalys ir Vokietija.

3.8.3. Negalima pamiršti veikiančių centrų buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse ir regionuose: Rusijoje ir jos Kaliningrado srityje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Ten veikiantiems lituanistikos centrams ypač svarbus Lietuvos palaikymas.

3.8.4. Yra labai aktyviai veikiančių lituanistikos centrų geografiškai itin nutolusiose nuo Lietuvos šalyse (pvz., JAV). Jiems taip pat būtinas Lietuvos dėmesys.

3.8.5. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, plūstelėjo lietuvių emigracijos srautai į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją. Įvertinus lituanistikos centrų steigimo šiose šalyse poreikius ir šių šalių mokslo ir studijų institucijų galimybes, gali būti steigiami nauji lituanistikos centrai, kurių veikla, atitinkanti šios Programos tikslus ir uždavinius, būtų skatinama atsižvelgiant į šios Programos įgyvendinimo priemones.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Šios Programos tikslai:

4.1. skatinti lietuvių kalbos mokymąsi ir mokymą lietuvių kalba užsienio šalyse;

4.2. skatinti lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų plėtrą;

4.3. prisidėti prie užsienio lietuvių tautinio tapatumo išlaikymo ir teigiamo Lietuvos įvaizdžio užsienyje kūrimo.

5. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai:

5.1. skatinti kuo intensyvesnę lituanistikos centrų edukacinę ir mokslinę veiklą;

5.2. užtikrinti stabilią lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų ir informacijos sklaidą tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lituanistikos centrų;

5.3. skatinti informacijos apie lituanistikos centrų veiklą sklaidą ir lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų populiarinimą užsienyje;

5.4. kelti lituanistikos centruose dirbančių pedagogų ir mokslininkų kvalifikaciją;

5.5. skatinti naujų lituanistikos centrų užsienyje steigimą ir palaikyti akademinį lituanistų (baltistų) judėjimą.

IV. PROGRAMOS įgyvendinimas

6. Šios Programos įgyvendinimo priemonės numatytos jos priede. Jas įgyvendinant, švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinama Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose ekspertų komisijos (toliau vadinama – Lituanistikos ekspertų komisija) sudėtis ir jos nuostatai. Lituanistikos ekspertų komisija nagrinėja atitinkamus klausimus ir Švietimo ir mokslo ministerijai teikia siūlymus dėl:

6.1. reikiamo lituanistikos centrų finansavimo;

6.2. lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, informacijos sklaidos tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lituanistikos centrų, informacijos apie lituanistikos (baltistikos) studijas ir mokslinių tyrimų populiarinimo užsienyje;

6.3. lituanistikos centruose dirbančių pedagogų ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimo;

6.4. lituanistų ir baltistų akademinio mobilumo skatinimo;

6.5. galimybių plėtoti ir stiprinti lituanistikos centrų veiklą atsižvelgiant į Lietuvos poreikius šioje srityje;

6.6. šios Programos priemonių vykdymo metinių rezultatų tobulinimo ar naujų priemonių priėmimo;

6.7. kitų klausimų, susijusių su lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimu užsienio šalių lituanistikos centruose.

7. Pagal šią Programą finansuojama esamų ir steigiamų lituanistikos centrų užsienio šalyse veikla, atitinkanti šios Programos uždavinius.

8. Lituanistikos centrų užsienio šalyse veikla finansuojama atsižvelgiant į Lietuvos poreikius ir galimybes, lituanistikos centrų poreikius, jų veiklos intensyvumą ir tęstinumo galimybes, atitiktį šios Programos uždaviniams.

V. VERTINIMO KRITERIJAI (NUMATOMI REZULTATAI)

9. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai (numatomi rezultatai):

9.1. finansuotų bendrų užsienio ir Lietuvos lituanistų ir (ar) baltistų mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo projektų skaičius (ne mažiau kaip 2);

9.2. užsakytų periodinių, metodinių, mokslo ir mokomųjų leidinių lituanistikos centrams skaičius (ne mažiau kaip 9);

9.3. finansuotų lituanistų (baltistų), dalyvavusių tarptautinėse lituanistikos (baltistikos) mokslinėse konferencijose ar seminaruose, skaičius (ne mažiau kaip 3);

9.4. parengtų ir suorganizuotų lietuvių kalbos ir kultūros renginių ar mugių skaičius (ne mažiau kaip 2);

9.5. parengtų leidinių, skirtų lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų populiarinimui renginiuose ir lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymui, skaičius (ne mažiau kaip 3);

9.6. suorganizuotų lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų užsieniečiams, dėstantiems lietuvių kalbą užsienio šalyse, ir lietuviams, dėstantiems lietuvių kalbą kaip užsienio, skaičius (1);

9.7. finansuotų užsienio šalių lituanistų (baltistų), atvykusių studijoms, mokslinėms stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, skaičius (ne mažiau kaip 10);

9.8. finansuotų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų lituanistų (baltistų), išvykusių studijoms ir mokslinėms stažuotėms užsienio šalių lituanistikos centruose, skaičius (ne mažiau kaip 2).

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

10. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Lituanistikos ekspertų komisija, nurodyta šios Programos 6 punkte.

11. Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja šios Programos įgyvendinimą, o jos priemonių vykdytojai, nurodyti priede, kartą per kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 20 d., atsiskaito šios Programos koordinatoriui, kaip vykdomos atitinkamos priemonės.

_________________

Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programos

priedas

LITUANISTIKOS (BALTISTIKOS) STUDIJŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ SKATINIMO UŽSIENIO ŠALIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOSE 2008–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždaviniai	Priemonės	Įvykdymo terminas	Vykdytojai	Lėšos (tūkst. litų)
				2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Skatinti kuo intensyvesnę lituanistikos centrų edukacinę ir mokslinę veiklą	1.1. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose ekspertų komisijos sudėtį ir jos nuostatus	2008 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	–	–	–
	1.2. Išnagrinėti valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos poreikį ir prireikus tobulinti teisės aktus dėl valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos skyrimo ir administravimo	2009–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	–	–	–
	1.3. Atlikti dėstytojų, išvykstančių į užsienio valstybes dirbti mokslo ir studijų institucijų lituanistikos ar baltistikos centruose, socialinės ir ekonominės padėties analizę, prireikus tobulinti teisės aktus, nustatančius šių dėstytojų išvykimo sąlygas	2009–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Užsienio reikalų ministerija Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	–	75	–
	1.4. Pagal galimybes ir poreikius aprūpinti lituanistikos centrus metodine, mokslo ir mokomąja literatūra	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	70 80	80 100	90 120
	1.5. Konkurso būdu finansuoti bendrus užsienio ir Lietuvos lituanistų ir (ar) baltistų mokslinių tyrimų projektus	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	30	40	50
	1.6. Konkurso būdu finansuoti užsienio ir Lietuvos lituanistų ir (ar) baltistų bendradarbiavimo projektus	2008–2010 metai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	150	150	150
2. Užtikrinti stabilią lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų ir informacijos sklaidą tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lituanistikos centrų	2.1. Sukurti ir užtikrinti nuolatinį specialios interneto svetainės, skirtos lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų užsienio šalyse sklaidai, funkcionavimą	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	40	40	40
	2.2. Teikti ir skleisti specialioje interneto svetainėje informaciją apie lituanistikos (baltistikos) studijas ir mokslinius tyrimus užsienio šalyse	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija Užsienio reikalų ministerija Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	–	–	–
3. Skatinti informacijos apie lituanistikos centrų veiklą sklaidą ir lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų populiarinimą užsienyje	3.1. Konkurso būdu finansuoti lietuvių kalbos ir kultūros renginių ar mugių organizavimą	2008–2010 metai	Užsienio reikalų ministerija Kultūros ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	250 50 50 70	300 50 50 70	350 50 50 70
	3.2. Konkurso būdu finansuoti lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų rezultatų populiarinimą tarptautiniuose renginiuose	2008–2010 metai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	70	70	100
	3.3. Konkurso būdu skatinti lituanistų ir (ar) baltistų dalyvavimą tarptautinėse lituanistikos (baltistikos) mokslinėse konferencijose ir seminaruose	2008–2010 metai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	70	70	100
	3.4. Konkurso būdu finansuoti lituanistikos (baltistikos) leidinių rengimą ir publikavimą	2008–2010 metai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	60	60	60
4. Kelti lituanistikos centruose dirbančių pedagogų ir mokslininkų  kvalifikaciją	4.1. Konkurso būdu finansuoti lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų užsieniečiams, dėstantiems lietuvių kalbą užsienio šalyse, ir lietuviams, dėstantiems lietuvių kalbą kaip užsienio, organizavimą	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	60	60	60
	4.2. Konkurso būdu finansuoti metodinės medžiagos, skirtos lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymui, parengimą	2008–2010 metai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	60	60	60
5. Skatinti naujų lituanistikos centrų užsienyje steigimą ir palaikyti akademinį  lituanistų (baltistų) judėjimą	5.1. Atlikti tyrimą dėl tikslingumo steigti naujus lituanistikos centrus Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje	2009–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	–	75	75
	5.2. Skatinti Lietuvos ir Latvijos forumo veiklą	2008–2010 metai	Užsienio reikalų ministerija	70	80	100
	5.3. Finansuoti užsienio šalių lituanistų (baltistų) studijas ir mokslines stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	70	90	110
	5.4. Finansuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų lituanistų (baltistų) studijas ir mokslines stažuotes užsienio šalių lituanistikos centruose	2008–2010 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	30	40	50

_________________