LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 10 d. Nr. 302
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 75-3215) 4 straipsniu ir vykdydama Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 69 straipsnio ir 70 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. kovo 10 d. nutarimu
Nr. 302
LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta įgyvendinant:
1.1. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 75-3215) 4 straipsnio nuostatas, siūlančias Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo koncepciją, atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemą;
1.2. Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 69 straipsnio ir 70 straipsnio 1 dalies reikalavimus suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Bendrijos įstatymais;
1.3. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Telekomunikacijos ir informacinės technologijos“ (19 derybinis skyrius), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2000, Nr. 47-1362), įsipareigojimus būti pasirengus visiškai įgyvendinti telekomunikacijų ir informacijos technologijų acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos;
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau vadinama – Įstatymas) reglamentuos santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais, reikiama infrastruktūra ir paslaugomis, elektroninių ryšių infrastruktūrą ir su ja tiesiogiai susijusias paslaugas, taip pat santykius, susijusius su radijo dažnių naudojimu ne elektroninių ryšių veiklai, radijo ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu.
3. Sąvoka „elektroniniai ryšiai“ galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nevartota. Elektroniniai ryšiai apima visą informacijos (signalų) nuotolinio perdavimo ir maršrutizavimo laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis sistemą, išskyrus perdavimo tinklais perduodamą turinį.
4. Įstatymas nereglamentuos paslaugų, teikiamų naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.
5. Bendrieji Įstatymo tikslai yra:
6. Įstatymo tikslai atskirose reglamentuojamose srityse yra:
6.1. konkurencijos skatinimo teikiant elektroninių ryšių tinklus, reikiamą infrastruktūrą ir paslaugas srityje:
6.1.1. užtikrinti kuo didesnę naudą elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, iš jų neįgaliesiems (galimybė pasirinkti, kaina ir kokybė);
6.2. paslaugų gavėjų interesų apsaugos srityje užtikrinti:
6.2.2. kuo geresnę vartotojų teisių santykiuose su paslaugų teikėjais apsaugą, ypač paprastų ir nebrangių ginčų sprendimo procedūrų, kurias vykdytų nuo suinteresuotų šalių nepriklausomos institucijos, galimybę;
6.2.4. aiškią informaciją, ypač apie tarifus ir viešų elektroninių ryšių paslaugų naudojimo sąlygas;
6.3. elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkos priežiūros srityje užtikrinti:
6.3.5. vartotojų ir paslaugų gavėjų teisių ir interesų apsaugą, pagrįstą universaliųjų paslaugų kainos prieinamumu, tarifų ir sąlygų skaidrumu, vartotojų teisių gynimu nepriklausomoje institucijoje, patikima asmens duomenų ir privatumo apsauga, specifinių socialinių grupių, ypač neįgaliųjų, poreikių tenkinimu.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ ELEKTRONINIUS RYŠIUS,
BENDROJI CHARAKTERISTIKA
8. Šiuo metu visuomeninius santykius, apimančius elektroninius ryšius ir su jais susijusią veiklą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2002, Nr. 75-3215) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272).
9. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas buvo derinamas su galiojančia Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistema (1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistema). Šis įstatymas:
9.1. įtvirtina telekomunikacijų veiklos reguliavimo institucijų sistemą: nustato pagrindines šios srities institucijas – Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją, taip pat savarankišką valstybės įstaigą – Ryšių reguliavimo tarnybą, paskirsto funkcijas: strategines ir politines funkcijas priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, o reguliavimo funkcijas – Ryšių reguliavimo tarnybai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skiriama institucija, atsakinga už įstatymo nuostatų, susijusių su asmens duomenų ir privatumo apsauga, įgyvendinimu;
9.2. nustato teisės verstis telekomunikacijų veikla sistemą, ūkio subjektų teisę verstis šia veikla be licencijų ar kitokių išankstinių leidimų (Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais gali būti reikalaujama prieš 28 dienas pranešti apie veiklos pradžią), tačiau laikantis teisės aktų, nustatančių vertimosi telekomunikacijų veikla sąlygas, nuostatų;
9.3. įtvirtina detalią radijo dažnių ir telefono ryšio numerių valdymo sistemą, numato asmenų teisę naudotis šiais ištekliais, leidimų naudoti šiuos išteklius skyrimo procedūras, iš jų aukcionų ir konkursų rengimą, nustato atskiras radijo dažnių skyrimo telekomunikacijų ir transliavimo (retransliavimo) veiklai sistemas;
9.4. nustato asimetrinį telekomunikacijų rinkos reguliavimą, skatinantį konkurenciją rinkoje. Asimetrinis reguliavimas – išankstinių konkurenciją skatinančių įpareigojimų didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas. Pagal įstatymą didelę įtaką rinkoje turinčiais ūkio subjektais laikomi tie ūkio subjektai, kurie valdo daugiau kaip 25 procentus atitinkamos telekomunikacijų rinkos. Įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybai suteikta teisė nukrypti nuo šios prezumpcijos, atsižvelgiant į ūkio subjekto įtaką rinkai, nustatomas išsamus sąrašas įpareigojimų didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams;
9.5. nustato telekomunikacijų paslaugų gavėjų teises, įskaitant teisę (užtikrinamą nuo 2004 m. sausio 1 d.) išlaikyti telefono numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą ir būdą, suteikia teisę Ryšių reguliavimo tarnybai spręsti telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų ginčus, priimti privalomus sprendimus, taip pat universaliųjų paslaugų (nustatytosios kokybės telekomunikacijų paslaugų minimumo, kuris nepaisant geografinės vietos už prieinamą kainą teikiamas visiems tokias paslaugas užsisakiusiems telekomunikacijų paslaugų gavėjams) teikimo užtikrinimo pagrindus;
9.7. nustato radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių tiekimo į rinką pagrindus, paveda juos detalizuoti Ryšių reguliavimo tarnybai;
9.8. nustato elektromagnetinio suderinamumo užtikrinimo pagrindus, reikalavimus radioelektroninei aparatūrai ir elektros įrenginiams, kurie veikdami spinduliuoja arba gali spinduliuoti radijo bangas, reglamentuoja radijo stebėseną, radijo trukdžių pašalinimą;
9.9. įtvirtina asmens duomenų ir privatumo telekomunikacijų srityje apsaugos nuostatas, užtikrina paslaugų saugumą, ryšio slaptumą, reglamentuoja srauto ir asmens duomenų tvarkymą, abonentų sąrašų sudarymą, telekomunikacijų paslaugų naudojimą tiesioginei rinkodarai, automatinį skambučių persiuntimą, ryšio linijos, iš kurios ir į kurią skambinama, nustatymą;
10. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (kiek tai susiję su Įstatymo reguliavimo sritimi) reglamentuoja transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimą atsižvelgiant į ribotą išteklių (radijo dažnių) poreikį tokiai veiklai, radijo dažnių naudojimą transliavimo ir retransliavimo veiklai, nustato kai kuriuos transliavimo ir retransliavimo tinklų valdymo (naudojimo), įskaitant kodavimą, ypatumus, įrenginių, skirtų programoms transliuoti, ir paties transliavimo kokybės reikalavimus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijas transliavimo ir retransliavimo veiklos reguliavimo srityje.
11. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatyta elektroninių ryšių reguliavimo sistema laikytina tinkama atsižvelgiant į esamą technologijų lygį ir būtinybę greitai liberalizuoti telekomunikacijų rinką. Tačiau plečiantis technologijoms ir elektroninių ryšių rinkoms esamas teisinis reguliavimas nebeatitiks visuomeninių santykių pažangos, elektroninių ryšių rinkų plėtros poreikio ir būtinybės kuo vienodžiau reguliuoti visą ryšių infrastruktūrą. To negalima užtikrinti, kai vientisą elektroninių ryšių sritį reglamentuoja 2 teisės aktai.
12. Įstatyme telekomunikacijų teisė bus praplėsta iki elektroninių ryšių teisės (apimančios teisės normas, reglamentuojančias visuomeninius santykius, susijusius su informacijos (signalų) nuotoliniu perdavimu ir maršrutizavimu laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, išskyrus perdavimo tinklais perduodamą turinį). Įstatymas taps pagrindiniu elektroninių ryšių teisės šakos teisės aktu, kuriuo remiantis turės būti patikslinta ir pasikeitusiam reglamentavimui pritaikyta telekomunikacijų teisės įstatymų lydimųjų aktų sistema.
IV. KEIČIAMŲ IR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEVEIKSMINGUMO ANALIZĖ
13. Įstatymo rengimo priežastimi negali būti laikomas galiojančios sistemos neveiksmingumas. Reikia pripažinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymui, pradėjusi veikti elektroninių ryšių veiklos reguliavimo sistema tinkamiausia telekomunikacijų rinkai demonopolizuoti, vos tik liausis galiojusios paskutinės išimtinės teisės telekomunikacijų rinkoje (akcinės bendrovės Lietuvos telekomo teisė būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju), ypač atsižvelgiant į turimus valstybės išteklius. Pagal šią reguliavimo sistemą sudarius pradines sąlygas įvairiems ūkio subjektams veikti telekomunikacijų rinkoje, reikės užtikrinti:
13.1. reguliavimo atitiktį tiek technologijų, tiek paslaugų konvergencijai. Konvergencija – žiniasklaidos, telekomunikacijų ir informacijos technologijų sektorių susiliejimas, įskaitant fiksuotų, judriųjų, antžeminių ir palydovinių ryšių, ryšių ir vietos nustatymo, lokacijos sistemų susiliejimą. Konvergenciją lemia technologijų pažanga, suteikianti galimybę tas pačias paslaugas teikti, perduoti bet kuriuo tinklu: bevieliu, laidiniu, televizijos, įskaitant kabelinę televiziją, palydoviniais ir antžeminiais tinklais. Šiuo atveju būtina atskirti transporto ir turinio reguliavimą, pripažįstant ryšius tarp jų, ypač dėl galimų konkurencijos problemų; reguliuoti turinį kuo vienodžiau, nepriklausomai nuo sklaidos priemonių. Antžeminis analoginis radijo ir televizijos transliavimas tiesiogiai susijęs su ribotų išteklių (dažnių ar kanalų) naudojimu, t. y. naudojant esamas technologijas vienu dažniu ar kanalu įmanoma siųsti tik vieną programą ir jokių kitų papildomų duomenų perdavimo paslaugų teikti technologiškai neįmanoma. Taigi tikslingas specialus šios veiklos reguliavimas, kiek tai susiję su ribotų išteklių (dažnių ar kanalų) priskyrimu konkrečiai transliuojamai programai, todėl reikėtų laikinai palikti šiuo metu Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytą telekomunikacijų ir transliavimo veiklos (ypač radijo dažnių šiai veiklai skyrimo) reguliavimą, neprieštaraujantį naujajai Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemai;
13.2. galimybę dinamiškai reguliuoti rinką, neperkraunant ūkio subjektų nebūtinais įpareigojimais, tačiau užtikrinant tinkamą piktnaudžiavimo savo įtaka rinkoje prevenciją. Galiojančiame įstatyme gana aiški sistema, pagal kurią didelę įtaką rinkoje turintis ūkio subjektas nustatomas atsižvelgiant į jo valdomą atitinkamos rinkos dalį ir jam automatiškai taikomi visi Įstatyme numatyti tokiam ūkio subjektui įpareigojimai. Toks reguliavimas įtvirtintas 1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistemoje ir yra itin tinkamas pradiniame rinkos liberalizavimo etape, kai naujiems ūkio subjektams būtina sudaryti galimybes kuo greičiau įeiti į rinką. Vėliau turi būti sudarytos sąlygos įpareigojimus keisti, o prireikus panaikinti – atsisakyti reguliavimo tais atvejais, kai pageidaujamus tikslus pasiekti geriau padėtų rinkos jėgos;
13.3. glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijomis. Europos Sąjungos teisės aktai (ypač šios Koncepcijos VI skyriuje aptarta naujoji reguliavimo sistema) numato nemažai atvejų, kai nacionalinė reguliavimo institucija turėtų bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis (ypač Europos Komisija). Įstatyme turės būti nustatyti tokio bendradarbiavimo pagrindai.
14. Dėl 13.1 ir 13.2 punktuose išdėstytų priežasčių Europos Sąjungoje 2002 metais priimti teisės aktai (naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistema) aptarti šios Koncepcijos VI skyriuje. Jų nuostatos Įstatymo turės būti perkeltos į Lietuvos Respublikos teisyną.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
15. Visos Europos Sąjungos valstybės iki 2003 m. liepos 24 d. nacionalinį teisyną turi suderinti su esmine dalimi naujosios Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemos (atitinkamos nuostatos Europos Sąjungos valstybėse turės būti taikomos nuo 2003 m. liepos 25 d.). Šiuo metu Europos Sąjungos valstybės rengia savo teisės aktų pakeitimo projektus, todėl negalima nurodyti konkrečių galiojančių teisės aktų, kurie reguliuotų šią sritį, tačiau rengiant Įstatymą būtina vadovautis šių teisės aktų projektais, kai tik su jų nuostatomis bus galima susipažinti.
16. Įdomi Rumunijos patirtis. Ši valstybė jau yra perėmusi naujosios Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemos dalį Rumunijos Vyriausybės nutarimu. Rumunijos ryšių ir informacinių technologijų ministerija yra paskelbusi Universaliųjų paslaugų ir su elektroniniais ryšiais susijusių paslaugų gavėjų teisių įstatymo projektą. Šiais teisės aktais siekiama perkelti atitinkamas naujosios Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemos direktyvas į nacionalinį teisyną, tačiau, Europos Komisijos pareigūnų požiūriu, toks perkėlimas kiek skubotas ir reguliavimo sistema gali pasirodyti nesanti tinkama. Atsižvelgiant į Rumunijos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvas, manoma, kad su minėtąja patirtimi būtina susipažinti rengiant Įstatymą.
17. Didžioji Britanija dar nėra perėmusi naujosios Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemos, tačiau šalyje atliekamas institucinis pasirengimas tinkamai reguliuoti elektroninių ryšių sektorių, atsižvelgiant į konvergenciją. Numatyta 5 su elektroninių ryšių reguliavimu susijusias institucijas sujungti į vieną Transliavimo standartų komisiją, o Telekomunikacijų biurą, Radijo ryšio agentūrą, Nepriklausomą televizijos komisiją ir Radijo tarnybą reorganizuoti į Ryšių biurą. Tokia institucinė reforma vykdoma ar jau įvykdyta ir kitose valstybėse, taip pat Suomijoje (2001 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Suomijos ryšių reguliavimo institucija), Pietų Afrikos Respublikoje (vienas reguliuotojas veikia nuo 2000 m. liepos 1 d.), Singapūre, Malaizijoje. Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinė ryšių komisija ir Kanados reguliavimo institucija (nuo 1976 metų) turi jau didelę reguliavimo patirtį. Į šią patirtį reikėtų atsižvelgti kuriant elektroninių ryšių reguliavimo institucijų sistemą.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR
PRINCIPŲ ANALIZĖ
18. Aptariant tarptautinės teisės normas ir principus elektroninių ryšių srityje, būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos veikla, pirmiausia – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatus ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvenciją (Žin., 2000, Nr. 5-130), taip pat Pasaulio prekybos organizacijos Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (Žin., 2001, Nr. 46-1620), ypač jo priedą dėl telekomunikacijų.
19. Pasaulio prekybos organizacijos Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis priedas dėl telekomunikacijų reikalauja, kad visuomenei būtų pateikiama tinkama informacija apie sąlygas, įsipareigojimus ir kitas nuostatas, turinčias įtakos prisijungimui prie bendrojo telekomunikacijų tinklo, naudojimuisi juo ir telekomunikacijų paslaugomis. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas suderintas su šiuo susitarimu, todėl į rengiamą Įstatymą svarbu tinkamai perkelti atitinkamas Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nuostatas ir užtikrinti, kad nauji pakeitimai neprieštarautų nurodytajam susitarimui.
20. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencija, be organizacinių Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nuostatų, įtvirtina įsipareigojimus užtikrinti visuomenei teisę naudotis tarptautinėmis telekomunikacijų paslaugomis, taip pat įsipareigojimus, susijusius su valstybių vykdomu telekomunikacijų paslaugų nutraukimu ar sustabdymu, telekomunikacijų slaptumu, telekomunikacijų linijų steigimu ir įrenginių statyba, eksploatavimu ir apsauga, telekomunikacijomis, susijusiomis su gyvybės saugumu, vyriausybinėmis telekomunikacijomis, radijo dažnių spektro ir geostacionarios palydovinės orbitos naudojimu, trukdžiais, nelaimės signalais ir pranešimais, netikrais arba klaidinančiais nelaimės, skubos, saugumo ar identifikavimo signalais, nacionalinės gynybos tarnybų įrenginiais. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas iš esmės suderintas su šiomis tarptautinėmis sutartimis, tačiau rengiant Įstatymą būtina užtikrinti, kad šie įsipareigojimai nebūtų pažeisti.
21. Įstatymas bus suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:
21.1. naująją Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemą sudarančiais teisės aktais:
21.1.1. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendrąja direktyva);
21.1.2. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimo direktyva);
21.1.3. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių tinklų ir su jais susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva);
21.1.4. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva);
21.1.5. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privataus gyvenimo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Privatumo ir elektroninių ryšių direktyva);
21.1.6. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose;
21.1.7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos Europos Bendrijoje reguliavimo sistemos (Radijo spektro sprendimu);
21.2. kitais Europos Sąjungos teisės aktais:
21.2.1. 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, derinimo;
21.2.2. 1988 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose;
21.2.3. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių ir jų tarpusavio bendro pripažinimo;
22. Vienas svarbiausiųjų Įstatymo tikslų – naujosios Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemos perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisyną, tuo labiau kad ir Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti šią Koncepciją, atsižvelgiant į minimąją reguliavimo sistemą, todėl būtina išanalizuoti šios reguliavimo sistemos ypatybes.
23. Svarbiausieji reguliavimo tikslai, nustatyti naujoje Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemoje, yra šie:
23.1. skatinti atvirą ir konkurencingą Europos ryšių paslaugų rinką, siekiant užtikrinti, kad vartotojams ir verslui būtų sudarytos sąlygos sudaryti kuo geresnį kainos, kokybės ir pinigų vertės požiūriu sandorį, kad sudėtingoje ir konverguotoje rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija, atsižvelgiant į paslaugų gavėjų poreikius ir siūlant įvairių naujų paslaugų;
23.2. užtikrinti, kad Europos piliečiai galėtų naudotis universaliosiomis paslaugomis, nustatytomis Europos Sąjungoje, taip pat informacinės visuomenės paslaugomis; apsaugoti vartotojų teises, kai sudaromi sandoriai su teikėjais, ypač suteikiant jiems paprastų ir nebrangių ginčų sprendimo procedūrų galimybę; užtikrinti kuo geresnę asmens duomenų ir privatumo apsaugą, kuo aiškesnius tarifus ir naudojimosi ryšių paslaugomis sąlygas; daugiau dėmesio skirti specifinių socialinių grupių, ypač neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų, specialiems poreikiams;
23.3. vienyti vidinę rinką konverguojančioje aplinkoje – panaikinti kliūtis teikti ryšių tinklus ir paslaugas Europoje taip, kad vienodomis aplinkybėmis panašūs operatoriai būtų traktuojami vienodai, nepaisant to, kur Europos Sąjungoje jie veiktų, užtikrinti efektyvų ribotų išteklių, ypač radijo spektro, valdymą, skatinti europinių tinklų steigimą ir plėtrą, vientisą europinių paslaugų tarpusavio sąveiką.
24. Naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistema pagrįsta šiais 5 svarbiausiaisiais principais:
24.1. reguliavimo pagrindimo aiškiai nustatyti politiniai tikslai (aptarti 23 punkte), skatinantys ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, o drauge – darbo vietų steigimą, taip pat užtikrinantys visuomenės tikslų, nepasiekiamų rinkos jėgomis, įgyvendinimą;
24.2. minimalus būtinas reguliavimas – panaikinimas galiojančios reguliavimo sistemos įpareigojimų, kurie nebūtini mechanizmams, leidžiantiems sumažinti tolesnį reguliavimą, kai tikslai gali būti pasiekti konkurencijos priemonėmis, kurti;
24.3. teisinis tikrumas kintančioje rinkoje: reguliavimas turi būti stabilus, kad bendrovės galėtų neabejodamos priimti investicinius sprendimus, bet ir lankstus, atsižvelgiant į rinkos plėtrą. Turi būti stiprinamos nacionalinės institucijos, kad būtų nepriklausomos ir efektyviai dirbtų – tinkamai įgyvendintų pirmiau išdėstytą modelį, laiku priimtų aiškius sprendimus;
24.4. technologinis neutralumas: reguliavimas negali nei skatinti, nei trukdyti naudoti kokią nors specifinę technologiją, tik užtikrinti, kad ta pati paslauga būtų reguliuojama vienodai, nepriklausomai nuo priemonių, kuriomis ji teikiama. Pavyzdžiui, 1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistemoje nustatytos skirtingos paslaugų teikimo fiksuoto ir judriojo ryšio tinklais taisyklės. Lietuvos Respublikoje nustatytos skirtingos radijo dažnių skirstymo telekomunikacijų veiklai ir transliavimui taisyklės. Konvergencija sudaro galimybes tą pačią paslaugą teikti skirtingais tinklais, taigi ta pati paslauga reguliuojama skirtingai. Dėl šių priežasčių siekiama, kad reguliavimas kuo mažiau priklausytų nuo technologijų, kuriomis naudojantis teikiamos paslaugos, nes kitoks reguliavimas greitai pasentų. Tačiau tai nereiškia, kad visa ryšių infrastruktūra turi būti reguliuojama vienodai – pavyzdžiui, bevielių tinklų paslaugoms svarbios dažnių skyrimo ir naudojimo taisyklės, o laidinių tinklų paslaugoms taikomos teisės normos, reglamentuojančios tinklų tiesimą ir gatvių kasimą. Taigi paslaugų teikimas turi būti reguliuojamas vienodai, nepriklausomai nuo to, kaip teikiamos. Gali būti atvejų, pavyzdžiui, atliekant konkurencijos tyrimus, kai skirtingi tinklai sudarys skirtingas atitinkamas rinkas ir reikės imtis specifinių tinklų ar technologinių produktų reguliavimo priemonių. Bet kuriuo atveju technologinio neutralumo principas negali būti taikomas siekiant nustatyti labiau ribojančias taisykles bet kurioje rinkoje;
24.5. dėl reguliavimo gali būti susitariama pasauliniu, regioniniu ar nacionaliniu lygiu, bet jis taikomas (kiek praktiškai įmanoma) kuo arčiau reguliuojamos veiklos. Pagal šį principą:
24.5.1. kad būtų pasiekti Bendrijos specifinės sektoriaus teisės tikslai, atsako nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija;
24.5.3. kad būtų užtikrintas bendras ir deramas reguliavimas nacionaliniu lygiu, Komisija atidžiai prižiūri ir vertina atliekamus veiksmus;
25. Palyginti su 1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistema, naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistema įveda šias esmines naujoves ir investuotojų ekonomines teises:
25.1. nustato vienodą ir technologiškai neutralų visos elektroninių ryšių, ne tik telekomunikacijų, veiklos reguliavimą. Naujoji sistema taikoma telekomunikacijų tinklams (fiksuoto ir judriojo ryšio), palydoviniams tinklams, kabelinės televizijos tinklams, antžeminiams transliavimo tinklams, prieigą prie paslaugų kontroliuojančioms priemonėms, pavyzdžiui, taikomųjų programų sąsajoms, taip pat šiais tinklais teikiamoms ryšio paslaugoms (telekomunikacijų ir kitoms), paslaugoms, susijusioms su autorizuota galimybe naudotis tinklais ir paslaugomis. Sąvoka „elektroniniai ryšiai“, be telekomunikacijų, apima ir informacijos turinio perdavimo technologinę dalį tinkluose, skirtuose transliavimui ir retransliavimui, – tai pagrindinis naujosios reguliavimo sistemos skirtumas nuo 1998 metų sistemos reguliavimo apimties požiūriu. Naujoji reguliavimo sistema netaikoma transliavimo ir informacinės visuomenės paslaugoms, teikiamoms per ryšių infrastruktūrą. Kadangi būtina atskirti perdavimo ir turinio reguliavimą, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendroji direktyva) nurodoma, kad reguliavimo sistema neapima paslaugų, teikiamų elektroninių ryšių tinklais, pavyzdžiui, turinio transliavimo, finansinių ir konkrečių informacinės visuomenės paslaugų, todėl neprieštarauja priemonėms, naudojamoms Bendrijos ar nacionaliniu lygiu, kiek tai neprieštarauja Bendrijos teisei, kad būtų skatinamas kultūrinis ir kalbinis skirtingumas ir užtikrinta žiniasklaidos pliuralizmo apsauga. Televizijos programas ir toliau reguliuoja 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EB dėl tam tikrų valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių veiksmų įtvirtintų nuostatų, susijusių su televizijos transliavimo veikla, vykdymu, koordinavimo. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendroji direktyva) nustatytos apimties perdavimo reguliavimo ir turinio reguliavimo atskyrimas neturi trukdyti atsižvelgti į jų ryšį, ypač kai būtina užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrinį skirtingumą ir vartotojų apsaugą. Informacinės visuomenės paslaugas reguliuoja 2000 m. liepos 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių teisinių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, vidaus rinkoje aspektų (Elektroninės komercijos direktyva). Informacinės visuomenės paslaugų apibrėžimas pateiktas 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacinės visuomenės paslaugų teikimo techninius standartus, reglamentus ir taisykles, ir apimančioje labai įvairią ekonominę veiklą internete. Daugumai šios veiklos rūšių naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistema netaikoma, nes šiai veiklai arba didžiajai jos daliai nenaudojami elektroninių ryšių tinklais perduodami signalai. Naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) reguliavimo sistema taikoma balso telefonijai ir elektroninio pašto perdavimo paslaugoms. Svarbu suprasti, kad tas pats ūkio subjektas, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjas, gali siūlyti ir elektroninių ryšių paslaugas (galimybę naudotis internetu) ir paslaugas, kurioms netaikoma naujoji Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistema, pavyzdžiui, tinklalapių turinio teikimo;
25.2. įtvirtina technologinio neutralumo principą, iš esmės panaikindama judriojo ir fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų reguliavimo skirtumus, daugiau dėmesio skirdama dominuojančių (didelę įtaką rinkoje turinčių) ir tokios įtakos neturinčių operatorių skirtumams, taip pat užtikrindama tinkamą, vienodą konverguotų telekomunikacijų, kompiuterių ir žiniasklaidos sričių reguliavimą. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendroji direktyva) iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ypač atsižvelgtų į technologiškai neutralaus reguliavimo būtinybę, t. y. kad tokia institucija nei skatintų, nei trukdytų naudoti konkrečią technologiją, tačiau nedraudžiama proporcingai skatinti tam tikras paslaugas, kai šitai pagrįsta: pavyzdžiui, skaitmeninės televizijos – spektro naudojimo efektyvumą didinančios priemonės plėtrą;
25.3. supaprastina teisės verstis elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veikla suteikimą panaikindama nereikalingus įėjimo į rinką barjerus – individualių licencijų ir bendrųjų leidimų sistemą pakeisdama bendrųjų leidimų sistema (t. y. norminių teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla, nuostatomis, atsisakant išankstinių leidimų), tačiau palikdama telefono ryšio numerių ir radijo dažnių skyrimo sistemą;
25.4. numato lankstesnio reguliavimo galimybę, nustatydama mechanizmus, kurie leidžia mažinti reguliavimą konkurencijai rinkoje tampant efektyvesnei;
25.5. iš esmės pakeičia efektyvios konkurencijos užtikrinimo doktriną, ankstesnę supaprastintą didelės įtakos rinkoje sampratą (kai valdoma 25 procentai atitinkamos rinkos) pakeisdama konkurencijos teisėje nustatyta dominavimo samprata;
26. Pagal 1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų reguliavimo sistemą nustatyti įpareigojimai didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams įtvirtinti ir naujojoje Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemoje. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendrosios direktyvos) 27 straipsnis nustato, kad tokie įpareigojimai, nustatyti pagal 1998 metų reguliavimo sistemos teisės aktus, turi galioti, kol nacionalinės reguliavimo institucijos, atlikusios rinkos tyrimą pagal naujosios sistemos nuostatas, nuspręs juos panaikinti. Šios nuostatos ir paskatino rengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą, atsižvelgiant ne į naująją Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemą, bet į 1998 metų Europos Sąjungos telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistemą, nes, Europos Komisijos nuomone, šie įpareigojimai (vadinamosios pradinės sąlygos) Lietuvai stojant į Europos Sąjungą turi būti duoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje (iškart įdiegus naująją reguliavimo sistemą, tai būtų ypač sunku padaryti).
VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
27. Įstatyme turėtų būti įtvirtintos šios reguliavimo naujovės:
27.1. atsižvelgiant į konvergenciją, nustatytas konverguotas ir technologiškai neutralesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme funkciškai ekvivalentiškas reguliavimas – kuo labiau suvienodintas telekomunikacijų ir informacijos turinio perdavimo technologinės dalies tinkluose, skirtuose transliavimui ir retransliavimui, veiklos reguliavimas, kur įmanoma, atsisakyta skirtingo fiksuoto ir judriojo ryšio reguliavimo;
27.2. pakeista didelės įtakos rinkoje doktrina (didelė įtaka rinkoje traktuojama kaip ekonominė jėga, leidžianti veikti nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų); pakeisti didelės įtakos rinkoje doktrinos reguliuojamų rinkų apibrėžimai ir ribos, atsižvelgiant į konkurencijos teisės principus; atitinkamai pakeista, išplėsta ir detalizuota rinkos tyrimo procedūra, pateiktos išsamesnės nuostatos dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, tyrimo, ar konkurencija rinkoje efektyvi, ūkio subjektų, kurie atitinkamoje rinkoje turi didelę įtaką, nustatymo, privalomų konsultavimosi procedūrų;
27.3. nustatytas lankstesnis reguliavimas – Ryšių reguliavimo tarnybai suteikta teisė parinkti reikiamus, siekiamą tikslą atitinkančius įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje;
27.4. patikslintos elektroninių ryšių reguliavimo institucijų funkcijos, atsižvelgiant į konverguotą visos ryšių infrastruktūros reguliavimą; išsamiau išdėstytos Ryšių reguliavimo tarnybos nepriklausomybę reglamentuojančios nuostatos, siekiant užtikrinti tinkamas Ryšių reguliavimo tarnybos administracines galias, kurių svarba pabrėžta ir 2002 metų Europos Komisijos reguliariojoje Lietuvos Respublikos pažangos ataskaitoje, politinį ir ekonominį tarnybos nepriklausomumą priimant sprendimus;
28. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas bus rengiamas netrukus po to, kai įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas, Įstatyme svarbu išlaikyti nuoseklų perėjimą į naują reguliavimo sistemą. Taigi bus siekiama Įstatyme, kur įmanoma, įtvirtinti reguliavimą, kuo panašesnį į nustatytąjį Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme. To bus siekiama šios Koncepcijos 27 punkte nenurodytose srityse išlaikant kuo mažiau pakeistas Įstatymo nuostatas, tačiau patikslinant Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nuostatas, kurios gali sukelti teisinio reguliavimo neaiškumų, įgyvendinant minėtąjį įstatymą.
VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
29. Įstatymo nustatytas konverguotas ir horizontalus visos ryšių infrastruktūros reguliavimas sudarys sąlygas:
29.1. pasirinkti įvairesnius informacijos sklaidos ir paslaugų teikimo būdus, kurių reguliavimas iš esmės nesiskirtų, tai užtikrins įvairesnį turinį ir paslaugas;
29.2. užtikrinti, kad paslaugų gavėjui (vartotojui) būtų sudarytos sąlygos pačiam pasirinkti informacijos ir paslaugų gavimo būdą, atsižvelgiant į patogumą, kainą, ekonomiškumą, o ne į valstybės institucijų sprendimus, tai konkurencijos priemonėmis užtikrins naujausių ir paslaugų gavėjams priimtiniausių technologijų plėtrą;
30. Didelės įtakos rinkoje sampratos kaita užtikrins tik būtiniausią ir proporcingą ūkio subjektų reguliavimą, derinant paslaugų teikėjų interesus, užtikrinant jiems galimybę efektyviai veikti rinkoje ir paslaugų gavėjų teisių apsaugą.
31. Apibendrinus numatomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad Įstatymas užtikrins veiksmingą konkurenciją – geriausią rinkos reguliavimo priemonę, taip pat suteiks telekomunikacijų paslaugų gavėjams daugiau galimybių negu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas pasirinkti įvairesnes, pigesnes ir geresnės kokybės paslaugas.
IX. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
33. Įstatymą įgyvendinti turėtų būti pavesta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo numatytoms institucijoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, jos įgaliotai institucijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai. Bus išlaikyta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme numatyta Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo sistema. Naujų institucijų steigti neketinama.
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
34. Įstatymą sudarys 11 skirsnių:
„Devintasis skirsnis. Asmens duomenų apsauga ir privatumas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos saugumas“;
35. Įstatymo pirmajame skirsnyje bus nustatytas reguliavimo objektas, Įstatymo paskirtis ir taikymas (šios Koncepcijos 2–4 punktai), reguliavimo principai (iš esmės atitinkantys nustatytuosius Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje) ir tikslai (šios Koncepcijos 5 ir 6 punktai). Šiame skirsnyje bus pateiktos šios pagrindinės sąvokos, tokios, kokios pateiktos 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendroji direktyva) 2 straipsnyje:
Elektroninių ryšių paslaugos – paprastai už atlygį teikiamos paslaugos, kurios ištisai (arba didžioji jų dalis) susideda iš signalų perdavimo ir maršrutizavimo elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir siuntimo paslaugas tinklais, naudojamais transliavimui, išskyrus elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaugas; į šią paslaugą neįeina informacinės visuomenės paslaugos, kurios ištisai (arba didžioji jų dalis) nesusideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais.
Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo ir maršrutizavimo įranga ir kiti ištekliai, kurie leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotus (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir televizijos programoms transliuoti (įskaitant retransliavimą), ir kabelinės televizijos bei MDTV tinklus nepriklausomai nuo perduodamos informacijos pobūdžio.
Elektroninių ryšių tinklo teikimas – tokio tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ar jo padarymas prieinamo.
Elektroninių ryšių veikla – paprastai atlygintinas elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimas.
36. Antrajame skirsnyje bus nustatyta elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucinė sistema, nurodytos pagrindinės institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Apibrėžiant institucijų sistemą, vadovaujantis iš esmės Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme nustatyto reguliavimo gairėmis, bus atskirtos politinės ir reguliavimo funkcijos – pirmosios priskiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai, o visos reguliavimo funkcijos (įskaitant funkcijas, Europos Sąjungos teisės aktuose priskirtas nacionalinei reguliavimo institucijai) pavedamos vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybai. Nustatant institucijų funkcijas ir atsižvelgiant į konvergenciją, Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai bus priskirtos visos su horizontaliuoju ryšių infrastruktūros reguliavimu susijusios funkcijos. Bus nustatytos Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, finansavimą, administravimą reglamentuojančios normos, iš esmės atitinkančios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nustatytą reguliavimą. Siekiant įtvirtinti aiškią elektroninių ryšių administravimo institucinę sistemą, bus nustatytas ir kitų rinkos priežiūros institucijų, tarp jų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Konkurencijos tarybos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos, susijusios su elektroniniais ryšiais, išsamiau paaiškintos kituose teisės aktuose nustatytos funkcijos. Šiame skirsnyje taip pat bus numatyti alternatyvių valstybiniam reguliavimui priemonių, įskaitant elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjų susitarimus, taikymo pagrindai.
37. Trečiajame skirsnyje bus reglamentuoti didelės įtakos rinkoje nustatymo kriterijai ir procedūros (šios Koncepcijos 27.2 punktas), specifiniai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi įpareigojimai didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams (šios Koncepcijos 27.3 punktas), iš esmės atitinkantys įpareigojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 12, 13, 14, 15, 16, 21 (atsisakant fiksuoto ir judriojo telefono ryšio atskyrimo), 24 ir 28 straipsniuose, atsižvelgiant į naująją Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemą, nustatyti reikalavimai privalomoms konsultavimosi procedūroms, reglamentuotas prieigos suteikimas ir elektroninių ryšių tinklų sujungimas, atsietos prieigos prie vietinės linijos suteikimas (šios nuostatos galios iki įstojimo į Europos Sąjungą, nes vėliau įsigalios tiesiogiai taikomas atitinkamas Europos Sąjungos reglamentas), reikalavimai sąlyginės prieigos ir kitoms su tuo susijusioms priemonėms, specifiniai transliavimo signalų perdavimo techniniai reikalavimai, kitos specifinės konkurencijos užtikrinimo priemonės, elektroninių ryšių standartizavimas, ūkio subjektų ginčų sprendimai, įtvirtintos kitos nuostatos.
38. Ketvirtajame skirsnyje bus reglamentuota teisės verstis elektroninių ryšių veikla sistema, iš esmės atitinkanti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 17, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, tačiau panaikintas 28 dienų terminas nuo pranešimo apie veiklą iki galimybės ją vykdyti, nes jis prieštarauja naujajai Europos Sąjungos reguliavimo elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos sistemai.
39. Penktajame skirsnyje bus reglamentuotas universaliųjų paslaugų teikimas, iš esmės atitinkantis Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, paslaugų gavėjų ir vartotojų teisės, taip pat nuostatos, susijusios su mažmeninių tarifų reguliavimu, paslaugų teikimo sutartimis, paslaugų teikimo sąlygų viešumu ir skaidrumu, tarifų nustatymo taisyklėmis, informacijos apie abonentus skelbimu, skambučių siuntimu į pagalbos numerius, galimybe perkelti telefono ryšio numerius, ryšio (teikėjo) pasirinkimu, įpareigojimais perduoti televizijos ir radijo programas, skirtųjų linijų suteikimu, ginčų sprendimu ir kitomis teisėmis.
40. Šeštajame skirsnyje bus reglamentuota elektroninių ryšių tinklų statyba, priežiūra ir apsauga, išsamiau reglamentuoti visuomeniniai santykiai, sureguliuoti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 25 ir 29 straipsniuose.
41. Septintajame skirsnyje bus nustatytos radijo ir galinių įrenginių teikimo į rinką ir su tuo susijusios sąlygos, įrašytos nuostatos, užtikrinančios elektromagnetinį suderinamumą, reglamentuota radijo stebėsena (Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 45 straipsnis), elektromagnetinių trukdžių pašalinimas (Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 46 straipsnis), kiti su tuo susiję visuomeniniai santykiai.
42. Aštuntajame skirsnyje bus nustatyta elektroninių ryšių išteklių valdymo sistema, beveik atitinkanti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo penktojo skirsnio nuostatas.
43. Devintajame skirsnyje bus reglamentuota asmens duomenų ir privatumo apsauga elektroninių ryšių sektoriuje, nustatyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos saugumo reikalavimai, atsižvelgiant į naująją Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) reguliavimo sistemą, ir taip technologijų pažangai pritaikytas Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55 ir 56 straipsniuose nustatytas reguliavimas.
44. Dešimtajame skirsnyje bus nustatyta iš esmės Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 10 straipsnio ir aštuntojo skirsnio nuostatas atitinkanti Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra ir sąlygos, užtikrinančios Įstatymo įgyvendinimą.
45. Vienuoliktajame skirsnyje bus nustatytos elektroninių ryšių tinklų veikimo sąlygos ypatingomis aplinkybėmis, taip pat specialių valstybės interesų – valstybės saugumo, baudžiamojo proceso, krašto apsaugos ir panašių – įgyvendinimo sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (1997 m. gegužės 22 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961 m. birželio 26 d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. sausio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2002, Nr. 93-4000). Bus nustatytas teisinis santykis tarp Įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, elektroninių ryšių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Sąjungos valstybėmis pagrindai. Bus reglamentuotas ir Įstatymo įsigaliojimas, užtikrinta, kad įsigaliojus Įstatymui išliks įpareigojimai, nustatyti didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams (pradinės sąlygos), kol Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimą, juos panaikins, taip bus užtikrintas nuoseklus ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus atitinkantis perėjimas prie naujos reguliavimo sistemos.
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
46. Priėmus Įstatymą, neteks galios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymas, taip pat turės būti patikslintas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir kiti su jais susiję teisės aktai. Reikės padaryti ir atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus. Priėmus Įstatymą, Ryšių reguliavimo tarnyba privalės su juo suderinti šios institucijos priimamus įstatymų lydimuosius aktus.
______________