LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1993 m. balandžio 14 d. Nr. 49
Vilnius
2. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 319 elektros tinklų apsaugos taisykles privalo vykdyti ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje (nepriklausomai nuo jų pavaldumo) bei respublikos gyventojai.
PATVIRTINTA
1993 m. balandžio 14 d.
Energetikos ministerijos įsakymu Nr. 49
ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS TAISYKLĖS
1. Šios taisyklės parengtos siekiant išsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant elektros tinklus, taip pat arti elektros tinklų atliekant darbus bei kitokią veiklą.
Šiose taisyklės elektros tinklai yra visų įtampų elektros oro ir kabelių linijos, transformatorių pastotės ir skirstymo įrenginiai.
Už elektros tinklų apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat pareigūnai, vykdantys valstybei priklausančių elektros tinklų eksploatavimą.
2. Siekiant išsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, skiriama žemė, nustatomos apsauginės zonos, minimalūs leistini nuotoliai nuo elektros tinklų iki pastatų, įrenginių, žemės ir vandens paviršiaus, kertamos proskynos miško masyvuose ir želdynuose.
3. Žemės juostos laikinam naudojimui elektros tinklų statybos laikotarpiu ir energetikos objektų žemė (žemė, kurią užima aukštesnės kaip 1000 voltų įtampos elektros linijų atramos, pastotės ir paskirstymo punktai) nuolatiniam naudojimui suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos:
4.1. Išilgai elektros oro linijų – žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) šiuo nuotoliu:
iki 1 kilovolto įtampos elektros oro linijoms – 2 metrai
6 ir 10 kilovoltų įtampos elektros oro linijoms – 10 metrų
35 kilovoltų įtampos elektros oro linijoms – 15 metrų
110 kilovoltų įtampos elektros oro linijoms – 20 metrų
330 kilovoltų įtampos elektros oro linijoms – 30 metrų
750 kilovoltų įtampos elektros oro linijoms – 40 metrų
4.2. Išilgai požeminių elektros kabelių linijų- žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o į pastatų ir statinių pamatų pusę -0,6 metro nuotoliu.
4.3. Išilgai povandeninių elektros kabelių linijų – vandens erdvė nuo vandens paviršiaus iki dugno apribota vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių 100 metrų nuotoliu.
4.4. Išilgai elektros oro linijų perėjų per vandens telkinius (upes, kanalus, ežerus ir kitus) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, apribota vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti): laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų nuotoliu, nelaivybiniams vandens telkiniams- nuotoliu, kuris nustatomas apsaugos zonoms, einančioms išilgai elektros oro linijų, kaip nustatyta šių taisyklių 4.1. punkte.
5. Žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemės naudotojų ir jų naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms būtinai laikantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir šių taisyklių reikalavimų.
6. Minimalius leidžiamus nuotolius nuo elektros tinklų iki pastatų, įrenginių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo taisyklės ir jų būtina laikytis projektuojant ir statant pastatus bei įrenginius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus.
7. Išilgai elektros oro linijų ir pagal pastočių ir skirstymo įrenginių, esančių miško masyvuose ir želdynuose, perimetrą kertamos proskynos sutinkamai su Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis.
8. Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių įmonių sutikimo draudžiama:
8.1. Statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius pastatus, įrenginius ir inžinerinius tinklus.
8.2. Vykdyti įvairius kalnakasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras.
8.3. Sodinti arba kirsti medžius ir krūmus apsaugos zonose, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, bet galinčius griūti ant laidų ir atramų.
8.4. Važiuoti mašinoms ir mechanizmams, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro elektros oro linijų apsaugos zonose.
8.5. Dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, o ariamose žemėse – giliau kaip 0,45 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.
8.6. Savavališkai prijungti prie elektros tinklų vartotojų elektros įrenginius.
Organizacijos (įmonės, įstaigos, žinybos, savivaldybės, bendrovės ir t. t.) ir privatūs asmenys, gavę raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių tų tinklų išsaugojimą.
Raštiškas sutikimas dirbti sprogdinimo darbus elektros tinklų apsaugos zonose išduodamas po to, kai organizacijos, vykdančios tuos darbus, pateikia atitinkamą medžiagą, numatytą bendrosiose sprogdinimo darbų saugumo taisyklėse.
9. Draudžiama:
9.1. Atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, sugadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų.
9.2. Pašaliniams asmenims būti elektros tinklų įrenginių teritorijoje bei patalpose, atidaryti elektros tinklų įrenginių duris ir liukus, daryti elektros tinkluose perjungimus ir prijungimus;
9.5. Elektros tinklų apsaugos zonose:
9.5.3. įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles, organizuoti bet kuriuos renginius, kuriuose būtų didelis skaičius žmonių, neatliekančių leidžiamų darbų;
9.6. Įrengti sąvartynus elektros tinklų apsaugos zonose ir 500 metrų nuotoliu nuo jų, kuriuose galimas masiškas paukščių susikaupimas;
9.7. Sustoti bet kuriam transportui, išskyrus geležinkelio, 330 kilovoltų ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose;
9.9. Dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų nuotoliu už jų;
10. Organizacijos ir privatūs asmenys turi vykdyti darbus elektros linijų apsaugos zonose pagal atitinkamas instrukcijas ir taisykles.
11. Jeigu iki 1000 voltų įtampos elektros oro linijose ant atramų yra sumontuoti laidai, priklausantys kitoms organizacijoms, pastarosios turi eksploatuoti juos pagal tarpusavio santykių instrukcijas.
12. Organizacijų darbuotojų ir gyventojų, kai jie yra 330 kilovoltų ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų sanitarinėse apsaugos zonose, darbo ir sveikatos apsaugos užtikrinimo sąlygas nustato higieninės normos.
13. Lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų skridimas, kitoks oro erdvės virš elektros tinklų panaudojimas, taip pat elektros tinklų projektavimas, tiesimas ir eksploatavimas turi būtu vykdomi pagal normatyvus, reguliuojančius oro erdvės panaudojimą.
14. Organizacijos ir privatūs asmenys, atliekantys arti elektros tinklų apsaugos zonų sprogdinimus, statybos ir kitokius darbus, kurie gali sukelti šių tinklų gedimus, turi ne vėliau kaip prieš 7 paras iki darbų pradžios suderinti su elektros tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis šių darbų vykdymo sąlygas, užtikrinančias elektros tinklų išsaugojimą ir jas vykdyti.
15. Organizacijos ir privatūs asmenys, atliekantys darbus, dėl kurių reikia pertvarkyti elektros tinklus arba apsaugoti juos nuo gedimų, turi pertvarkyti arba apsaugoti tinklus iš savo lėšų, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis.
Įrengiant drėkinimo ir drenažo kolektorių kanalus, špalerius soduose ir atliekant kitokius darbus turi būti išsaugoti privažiavimai ir priėjimai prie elektros tinklų.
16. Pastatų ir įrenginių statybos, kapitalinio remonto, rekonstravimo projektinėje-sąmatinėje dokumentacijoje prireikus turi būti numatomos elektros tinklų išsaugojimo priemonės. Šios priemonės derinamos su elektros tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis.
17. Objektų, kurie gali būti elektros tinklų užterštumo arba korozijos šaltiniu, statybos, kapitalinio remonto, rekonstravimo projektinėje-sąmatinėje dokumentacijoje turi būti numatytos priemonės, mažinančios užterštumą ir koroziją, arba numatyta perkelti elektros tinklus iš užterštumo (korozijos) zonos.
Organizacijos ir privatūs asmenys, kurių gamybinė veikla sukelia elektros tinklų užterštumą arba koroziją, privalo įgyvendinti priemones, mažinančias elektros tinklų užteršimą ir koroziją, nepriklausomai nuo šių tinklų žinybinio valdymo.
18. Organizacijos ir privatūs asmenys, kurių įrenginiai sukelia klaidžiojančias sroves, turi įgyvendinti esamų elektros kabelių linijų apsaugos nuo klaidžiojančių srovių priemones.
19. Jeigu elektros linijos apsaugos zona sutampa su išilgai geležinkelių ir automobilių kelių einančiais ruožais, vamzdynų, ryšių linijų, kitokių elektros linijų ir objektų apsaugos zonomis, darbus, susijusius su šių objektų eksploatavimu, sutampančiuose teritorijos sklypuose atlieka suinteresuotos organizacijos, suderinusios tarpusavyje.
20. Elektros tinklus eksploatuojančių įmonių darbuotojams suteikiama teisė nekliudomai remontuoti ir techniškai aptarnauti tinklus, esančius kitų organizacijų bei privačių asmenų teritorijoje.
21. Automobilių keliuose susikirtimų su 330 kilovoltų ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų vietose turi būti pastatyti kelio ženklai, draudžiantys transportui sustoti šių linijų apsaugos zonose.
Ženklai statomi elektros oro linijų užsakovų, o tiesiant kelius po linijomis – kelių užsakovų lėšomis vėliau perduodant juos į kelininkų balansą.
22. Elektros kabelių ir oro linijų susikirtimo su laivybinėmis ir plukdymo upėmis, ežerais, vandens telkiniais ir kanalais vietos pažymimos informaciniais ženklais. Informacinius ženklus stato elektros linijas eksploatuojančios įmonės, suderinusios su Lietuvos vandens kelių valdyba, kuri juos įtraukia į laivybos navigacinių ženklų sąrašą ir locmanų žemėlapius.
Elektros kabelių linijų jūrų trasos nurodomos „Pranešimuose jūrininkams“ ir pažymimos jūrlapiuose.
23. Elektros tinklus eksploatuojančios įmonės miško masyvų proskynose privalo:
23.1. Užtikrinti proskynų ir greta esančio miško priešgaisrinį saugumą, susijusį su elektros tinklus eksploatuojančių įmonių gamybine veikla;
23.2. Išlaikyti tokį proskynų plotį, koks numatytas Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, iškertant proskynose medžius (krūmus) ar kitokiais būdais;
24. Miškų masyvuose elektros oro linijų proskynose medžius kerta ir geni tas elektros linijas eksploatuojančios įmonės, o miestuose, gyvenvietėse, parkuose (išskyrus nacionaliniuose, regioniniuose ir miško parkuose), sodybose ir soduose šiuos darbus atlieka želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, laikydamiesi elektros tinklus eksploatuojančių įmonių nustatomos tvarkos.
Apie genėjimo būtinumą pranešama želdinius prižiūrinčioms organizacijoms arba želdinių savininkams ir tarpusavyje suderinami genėjimo terminai.
Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai suderintais terminais neišgenėja medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojančios įmonės šiuos darbus atlieka želdinius prižiūrinčių organizacijų arba savininkų sąskaita, raštiškai informuodamos pastarąsias apie darbų pradžią.
25. Medžių ir krūmų kirtimas, genėjimas ar kitoks pertvarkymas elektros tinklų apsaugos zonose ir už jų ribų turi būti suderintas su želdinių savininkais, o taip pat su:
25.1. Miškų urėdijomis, kertant medžius valstybiniuose ir privačiuose miškuose, o jei šie miškai yra valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gamtos paminklų apsaugos zonose, vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose) – ir su valstybinėmis aplinkos apsaugos inspekcijomis;
25.2. Vietos savivaldybėmis ir valstybinėmis aplinkos apsaugos inspekcijomis kertant saugotinus medžius ir krūmus, nepriklausančius valstybiniam miškų fondui;
26. Užvirtus arba esant pavojui užvirsti medžiams ant elektros oro linijų, elektros tinklus eksploatuojančioms įmonėms leidžiama kirsti paskirus medžius miškų masyvuose ir apsauginėse miško juostose šalia šių linijų trasų, vėliau įforminant miško kirtimo bilietus (orderius).
27. Elektros tinklus eksploatuojančioms įmonėms leidžiama šių linijų apsaugos zonose dirbti žemės kasimo ir kitokius darbus, jeigu tai būtina remontuojant elektros linijas.
Planinis nutiestų per žemės ūkio naudmenis elektros linijų remontas bei rekonstrukcija atliekami, suderinus tai su žemės savininkais ar naudotojais ir paprastai laikotarpiu, kai šios naudmenos neužsėtos žemės ūkio kultūromis arba kai įmanoma šias kultūras išsaugoti.
Darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų elektros linijose arba likviduoti jų padarinius, gali būti dirbami bet kuriuo metų laiku be suderinimo su žemės savininkais ar naudotojais, tačiau pranešus jiems apie šiuos darbus.
Baigusios nurodytus darbus, elektros linijas eksploatuojančios įmonės turi sutvarkyti žemės savininkų teritorijas ir žemės naudmenis taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus. Žemės naudotojų ir kiti nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Planiniai elektros kabelių linijų remonto ir rekonstravimo darbai, dėl kurių gali būti sugadinta kelio danga, turi būti atliekami tiktai po to, kai šių darbų vykdymo sąlygos iš anksto bus suderintos su kelių direkcija arba organizacijomis, kurių žinioje yra tie automobilių keliai ir su kelių policija, o miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse – taip pat su savivaldybėmis.
Darbų vykdymo sąlygos turi būti suderintos ne vėliau kaip prieš tris paras iki darbų pradžios.
Neatidėliotinais atvejais leidžiama atlikti elektros kabelių linijų remonto darbus, dėl kurių gali būti sugandinta kelio danga, be išankstinio derinimo, tačiau pranešus apie šiuos darbus kelių direkcijai arba organizacijoms, kurių žinioje yra tie keliai, ir kelių policijai, o miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse – taip pat savivaldybėms.
Įmonės, atliekančios nurodytus darbus, turi įrengti laikinus apvažiavimus, aptverti darbų vietą, pastatyti atitinkamus kelio ženklus ir atstatyti kelio dangą savomis lėšomis.
Organizacijoms, kurių žinioje yra automobilių keliai, sutikus, jos gali taisyti sugadintus kelius iš elektros kabelių linijas eksploatuojančių įmonių lėšų.
29. Organizacijos ir privatūs asmenys, vykdantys žemės kasimo darbus, radę techninėje darbų dokumentacijoje nenurodytą kabelį, turi nedelsdami nutraukti šiuos darbus, imtis kabelio išsaugojimo priemonių ir pranešti apie tai artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai įmonei ir savivaldybei, jeigu iš pastarosios buvo gautas leidimas.
Jeigu kabelis iškeliamas iš vandens inkaru, žvejybos įrankiais arba kitokiu būdu, laivų kapitonai (darbų vadovai) privalo nedelsdami pranešti apie tai artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai įmonei. Laivų kapitonai perduoda šį pranešimą tiesiogiai arba per artimiausią jūrų ar upių uostą.
30. Piliečiai, pastebėję nutrūkusį arba nukritusį elektros oro linijos laidą, nulūžusią atramą, atidarytas transformatorių pastočių duris, taip pat iškilus pavojui, kad gali griūti atrama arba trūkti laidas, privalo imtis priemonių, kad atsitiktinai prie laidų ir atvirų elektros įrenginių neprieitų žmonės ir gyvuliai ir nedelsiant apie tai pranešti artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai įmonei.
31. Atsiradus elektros tinklų gedimams dėl stichinių nelaimių, taip pat siekiant išvengti jų gedimų, savivaldybėms suteikiama teisė prireikus pasitelkti organizacijas ir gyventojus darbams, įgalintiems likviduoti elektros tinklų gedimus arba jų išvengti. Už atliktus darbus ir suvartotus materialinius išteklius moka elektros tinklus eksploatuojančios įmonės.
32. Organizacijos ir privatūs asmenys elektros tinklų apsaugos zonose ir arti jų privalo laikytis elektros tinklus eksploatuojančių įmonių darbuotojų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti elektros tinklų išsaugojimą ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Elektros tinklus eksploatuojančios įmonės turi teisę sustabdyti darbus, kuriuos atlieka kitos organizacijos arba privatūs asmenys šių tinklų apsaugos zonose, pažeisdami šių taisyklių reikalavimus.
33. Savivaldybės privalo padėti elektros tinklus eksploatuojančioms įmonėms užkirsti kelią avarijoms elektros tinkluose ir likviduoti jų padarinius.
34. Savivaldybės, taip pat teisėsaugos organai privalo elektros tinklus eksploatuojančioms įmonėms padėti, kad visos organizacijos ir privatūs asmenys vykdytų šių taisyklių reikalavimus.