LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL STATYBOS PAGRINDŲ LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gruodžio 10 d. Nr. 937
Vilnius
2. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai kartu su Teisingumo ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei statybos investicinį procesą reglamentuojančių normatyvinių aktų, kuriuos tikslinga pripažinti netekusiais galios, sąrašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937
Statybos pagrindų laikinieji nuostatai
Bendroji dalis
Statybos objektai ir subjektai
2. Statybos objektais gali būti:
2.1. gyvenamieji, civiliniai, gamybiniai, komunaliniai, melioraciniai, hidrotechniniai, aplinkosaugos statiniai ir įrenginiai, sandėliai, požeminės ir antžeminės saugyklos, jų kompleksai ir priklausiniai;
2.2. energetikos, gynybos (civilinės saugos), transporto, vandentvarkos statiniai bei įrenginiai, jų kompleksai ir priklausiniai;
3. Statyti (investuoti kapitalą) gali Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose normatyviniuose aktuose nenustatyta kita kapitalo investavimo tvarka ir sąlygos.
Draudžiama statyti (plėsti, rekonstruoti) ir eksploatuoti objektus, neatitinkančius statybos bei kitų normų ir teritorinio planavimo dokumentų reikalavimų arba pažeidžiančius įstatymų nustatytas žmogaus teises ar valstybės interesus.
4. Užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų investicinę veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai, statybos ir specialiosios normos bei šie nuostatai.
Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų investicinę veiklą užsienyje reguliuoja valstybių, kuriose ši veikla vykdoma, įstatymai, tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
5. Statybos subjektai yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijos, kapitalą investuojantys juridiniai ir fiziniai asmenys (statybos užsakovai), statybos verslo (tyrimo, projektavimo, statybos rangos, gamybos, tiekimo, konsultavimo, ekspertizės, tarpininkavimo, eksploatavimo) įmonės, statybos objektų savininkai, nuomotojai ir nuomininkai, taip pat bankai, biržos, draudimo įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys statybos investiciniame procese.
6. Statybos subjektų santykius reglamentuoja sutartys. Sutarčių sudarymas, partnerių pasirinkimas, įsipareigojimų, turtinės atsakomybės, atsiskaitymo ir kitų sąlygų, neprieštaraujančių įstatymams, nustatymas yra išimtinė statybos subjektų teisė, kurios vykdomosios valdžios institucijos negali reguliuoti kitaip, negu numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Sutarčių sąlygos galioja visą jose nurodyta laiką, net ir tais atvejais, kai po jų sudarymo keičiami ar papildomi galiojantys arba priimami nauji normatyviniai aktai, kurių nuostatos neatitinka sudarytų sutarčių sąlygų. Šios sąlygos gali būti keičiamos tik sutarčių šalims susitarus arba jeigu tai numatyta įstatyme.
7. Objekto statybą arba eksploatavimą galima sustabdyti:
7.1. statybos užsakovo sprendimu.
Šiuo atveju nuostolius sutarties šalims atlygina statybos užsakovas;
Statybos valstybinė priežiūra ir normavimas
9. Statybos valstybinę politiką formuoja ir įgyvendina Statybos ir urbanistikos ministerija. Statybos valstybinės politikos nuostatos, keičiančios galiojančią statybos tvarką bei sąlygas, įteisinamos šių nuostatų nustatyta tvarka.
10. Statinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo priežiūrą pagal savo kompetenciją vykdo vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijos arba jų įgaliotos valstybinės priežiūros tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatais bei Statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiūros nuostatais.
11. Statybos bei specialiųjų (aplinkosaugos, higienos, energetikos, transporto, paminklotvarkos ir kitų) normų teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti normatyviniai aktai.
Statybos ir specialiosios normos nustato statybos proceso tvarką bei sąlygas ir turi laiduoti statybos produkcijos vartotojų teisių, žmonių sveikatos, turto, valstybės ekonominių ir socialinių interesų bei aplinkos apsaugą.
Statybos normų rengimo, derinimo ir klasifikavimo tvarką nustato bei jas tvirtina Statybos ir urbanistikos ministerija.
Specialiųjų normų klasifikavimo tvarką nustato ir jas tvirtina vykdomosios valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
12. Statybos ir specialiųjų normų projektai turi būti skelbiami viešai ir įteisinti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai, statybos ir specialiosios normos, keičiantys galiojančią statybos investicinio proceso tvarką bei sąlygas, įsigalioja po 6 mėnesių nuo viešo jų paskelbimo dienos.
13. Statybos subjektai gali remtis kitų valstybių statybos normomis, jeigu jose nustatyti reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus normatyvinius aktus ir statybos techninės politikos nuostatas.
Užsienio valstybių statybos normų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas nustato Statybos ir urbanistikos ministerija.
Statybos užsakovų (investitorių), statybos objektų savininkų,
nuomotojų ir nuomininkų teisės bei pareigos
15. Statybos užsakovai (investitoriai) nepriklausomai nuo nuosavybės formų ir statybos objekto turi lygias teises, jeigu įstatymuose arba kituose normatyviniuose aktuose nenumatyta ko kita.
16. Statybos užsakovas (investitorius) turi teisę:
16.2. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Statybos finansavimo ir kreditavimo pagrindinėmis nuostatomis, nustatyti investicijų dydį, gauti kreditus, steigti akcines bendroves ar kitaip teisėtai organizuoti statybos projekto įgyvendinimą, perduoti sutarties vykdymą kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Statybų finansavimo iš Lietuvos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų tvarką ir kredito lengvatų atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
16.3. pasirinkti statybos būdą, organizuoti konkursus arba pasirinkti rangovą bei kitus statybos subjektus ir sudaryti su jais sutartis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Laikinaisiais statybos rangos sutarties nuostatais;
16.5. nustatyti kartu su statybos verslo įmonėmis statybos projektų rengimo stadijas, etapus, apimtį ir detalumo laipsnį pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos rekomendacijas;
17. Statybos užsakovas (investitorius) privalo:
17.2. pasirūpinti, kad būtų atlikti statybos ir specialiųjų normų nustatyti statybos sklypo (objekto) tyrimai;
17.3. gauti statybos objekto projektavimo technines ir kitas sąlygas, nurodymus ir reikalavimus, pateikti juos ir kitą informacinę medžiagą rangos įmonėms arba pavesti tą atlikti šioms įmonėms;
17.4. turėti parengtą, nustatytąja tvarka suderintą ir po valstybinės (savivaldybės) ekspertizės patvirtintą statybos projektą;
17.6. organizuoti statybą ir finansuoti investicijas sutartyse numatytu laiku, vykdyti statybos techninę priežiūrą, kartu su komisija priimti iš rangovo baigtą statyti objektą bei Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka jį inventorizuoti;
18. Eksploatuojamų objektų savininkai, nuomotojai ir nuomininkai privalo:
18.1. laikytis nustatytųjų eksploatavimo normatyvų, istorijos ir kultūros vertybių bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
Jeigu objekto eksploatavimo sąlygos bei normatyvai nėra specialiai nustatyti arba jam netaikoma nustatytoji priėmimo eksploatuoti tvarka, laikomasi statybos ir specialiųjų normų reikalavimų;
18.2. prognozuoti neigiamus objektų eksploatavimo padarinius, užtikrinti informacijos apie juos viešumą, neatidėliotinai šalinti šiuos padarinius, pranešti apie juos valstybinės (savivaldybių) priežiūros tarnyboms (pareigūnams);
18.3. sudaryti sąlygas valstybinės priežiūros tarnyboms (pareigūnams) kontroliuoti eksploatuojamą objektą, vykdyti teisėtus šių tarnybų (pareigūnų) reikalavimus;
18.4. tinkamai prižiūrėti eksploatuojamą objektą, prireikus jį remontuoti, užtikrinti konstrukcijų ir įrenginių apsaugą, patikimumą ir saugumą, energijos ir žaliavų taupų naudojimą;
19. Statybos objektų nuomotojų ir nuomininkų santykius reguliuoja jų tarpusavio susitarimai ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
Statybos verslo įmonių teisės ir pareigos
21. Statybos verslo įmonės turi teisę:
21.1. gauti tyrimų, projektavimo, statymo, statybinių medžiagų ir konstrukcijų gamybos technines sąlygas ir kitus duomenis bei informacinę medžiagą, kurios reikia sutarčių sąlygoms įgyvendinti;
21.3. realizuoti savo produkciją sutartinėmis kainomis, vykdyti parengtų produkcijos projektų realizavimo autorinę priežiūrą;
21.4. rengti konkursus arba savo nuožiūra pasirinkti subrangos įmones, kontroliuoti šių įmonių atliekamų darbų kokybę;
21.5. vykdyti kitų statybos subjektų funkcijas rangos sutarčių ir normatyvinių aktų nustatyta tvarka;
21.6. dalyvauti valstybinio užsakymo ir kitų objektų tyrimo, projektavimo, statybos, gamybos konkursuose;
21.7. taikyti sutarčių šalims sutartyse numatytas sankcijas arba nutraukti sutartį, jeigu antroji sutarties šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba vykdo juos netinkamai, darydama žalą statybos verslo įmonei;
22. Statybos verslo įmonės privalo:
22.1. laiduoti produkcijos kokybę ir statybos normų bei kitų normatyvinių aktų reglamentuotą garantinio naudojimo trukmę;
22.2. atlyginti sutarčių šalims, fiziniams asmenims ir valstybei nuostolius, jeigu šie nuostoliai yra sutarčių sąlygų nevykdymo (netinkamo vykdymo), tyčinės arba neatsargios veikos (neveikimo) pasekmė, taip pat vienašališko sutartinių įsipareigojimų nutraukimo atvejais;
22.3. vykdyti sutartinius įsipareigojimus, statybos ir specialiųjų normų, vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijų nustatytas sąlygas, reikalavimus ir nurodymus;
Statybos verslo įmonių, specialistų
ir produkcijos atestavimas
23. Statybos verslo įmonės ir specialistai gali būti atestuojami. Išduotas atestatas yra liudijimas, kad šios įmonės ir specialistai gali kvalifikuotai atlikti sudėtingus tyrimo, projektavimo, statymo ir statybinių medžiagų, konstrukcijų bei įrenginių gamybos darbus. Statybos verslo įmonių ir specialistų atestavimo tvarką ir vertinimo kriterijus nustato Statybos ir urbanistikos ministerija.
24. Statybos projektai rengiami, derinami ir jų ekspertizė atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statybos ir urbanistikos ministerijos bei statybos ir specialiųjų normų nustatyta tvarka.
25. Statybinių medžiagų, konstrukcijų bei įrenginių sertifikavimas atliekamas ir jų kokybės kontrolė vykdoma Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos nustatyta tvarka.
Statybines medžiagas, konstrukcijas ir įrenginius gaminančios arba tiekiančios įmonės atsako už tai, kad ši produkcija atitiktų sertifikatuose nurodytus techninius rodiklius. Gaminti, tiekti ir naudoti sertifikatų neatitinkančią produkciją draudžiama.
Statybos visuomeninė priežiūra
27. Viešai skelbiami visi statybą reglamentuojančių dokumentų projektai. Jų sudėtį, apimtį ir skelbimo tvarką nustato Statybos ir urbanistikos ministerija. Viešai skelbiamuose dokumentuose neturi būti valstybinę paslaptį sudarančių žinių.
28. Lietuvos Respublikos piliečiai, statybos subjektai, visuomeninės organizacijos turi teisę reikalauti:
28.1. susipažinti su parengtais statybą reguliuojančių dokumentų projektais, dalyvauti juos svarstant;
29. Vykdomosios valdžios ir savivaldos institucijos privalo:
29.1. rengti ir viešai skelbti informacinę medžiagą apie statybos valstybinę politiką, jos realizavimo problemas ir sprendimo būdus, reguliariai ir kompetentingai informuoti visuomenę apie statybos valstybinės politikos nuostatų pakeitimus ir papildymus;
Atsakomybė už statybos normų pažeidimus
ir ginčų statybos klausimais sprendimas
30. Statybos subjektai, pažeidę statybos ir specialiųjų normų bei kitų normatyvinių aktų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta (neatsargia) veika (neveikimu) padarę žalą piliečiams, visuomenei ar valstybei, privalo atlyginti nuostolius.
Vykdomosios valdžios arba savivaldos institucijos, priėmusios ir pritaikiusios normatyvinius aktus, pažeidžiančius statybos subjektų teises pagal sudarytas sutartis, teismo arba arbitražo sprendimu atlygina šiems subjektams nuostolius (įskaitant negautą pelną). Jeigu vykdomosios valdžios arba savivaldos institucijos nuostolių atlyginti negali, juos atlygina valstybė arba savivaldybė, kurios institucijos priėmė ir pritaikė tokį normatyvinį aktą.
31. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta (neatsargia) veika (neveikimu) padarytos žalos turi teisę statybos ir kiti ūkio subjektai, kurių turtui ar kitiems interesams padaryta žala, taip pat nukentėję asmenys, o jeigu žala padaryta valstybės interesams – vykdomosios valdžios, savivaldos institucijos arba prokuratūros organai.
32. Pareiškimus, skundus ir ginčus statybos klausimais pagal savo kompetenciją nagrinėja ir sprendžia savivaldos institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, arbitražas arba teismas įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta ko kita.