LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL DARBUOTOJŲ, EKSPLOATUOJANČIŲ ŠILUMOS IR ELEKTROS ĮRENGINIUS, PRIEŠAVARINIŲ TRENIRUOČIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1999 m. gegužės 14 d. Nr. 183

Vilnius

Siekdamas gerinti įmonių, eksploatuojančių šilumos ir elektros įrenginius, budinčio personalo mokymą, kvalifikacijos kėlimą,

1. Tvirtinu Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių taisykles (pridedama).

2. Nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos netenka galios Elektrinių ir tinklų personalo priešavarinių treniruočių rengimo taisyklės (RD 34.12.201-88), patvirtintos 1988 08 12 SSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos Valstybinės elektrinių ir tinklų eksploatacijos inspekcijos.

L. E. ūkio ministro pareigas                                                                                                   V. Babilius

______________

PATVIRTINTA

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

DARBUOTOJŲ, EKSPLOATUOJANČIŲ ŠILUMOS IR ELEKTROS ĮRENGINIUS, PRIEŠAVARINIŲ TRENIRUOČIŲ TAISYKLĖS

1. Bendroji dalis

Šios taisyklės skirtos įmonių, eksploatuojančių šilumos ir 6-750 kV elektros įrenginius, operatyviniam (budinčiajam), operatyviniam remonto personalui.

1.1. Priešavarinės mokomosios treniruotės (toliau – treniruotės) yra viena iš būtinų operatyvinio (operatyvinio remonto) personalo lavinimo, kvalifikacijos kėlimo formų.

1.2. Treniruočių metu turi būti sprendžiami šie uždaviniai:

1.2.1. personalo gebėjimas savarankiškai atlikti reikalingus veiksmus, kad neišplistų avarija, sugebėti ją likviduoti;

1.2.2. operatyvinių sprendimų įgūdžių formavimas arba jų atnaujinimas, kai sudėtingos įrenginių režimo darbo aplinkybės bei esant ribotam sprendimų laikui;

1.2.3. organizacinių ir techninių priemonių, skirtų personalo darbui ir įrenginių techninei būklei gerinti, sudarymas.

1.3. Treniruotės vyksta žaidimo forma imituojant įrenginių gedimus, operatyvinį avarinių situacijų likvidavimą.

1.4. Treniruotėje dalyvauja treniruotės vadovas, dalyviai ir tarpininkai, atliekantys organizacines ir kontrolės funkcijas.

1.5. Treniruotės efektyvumas priklauso nuo jos paruošimo kokybės, vaizduojamos avarinės situacijos panašumo į darbinę, teisingo treniruotės dalyvių veiklos įvertinimo ir detalaus treniruotės rezultatų nagrinėjimo.

1.6. Priešavarines treniruotes rekomenduojama rengti kartu su priešgaisrinėmis. Bendros priešavarinės ir priešgaisrinės treniruotės, taip pat ir atskirai organizuojamos priešgaisrinės treniruotės turi atitikti „Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos“ (Vilnius, 1996 m.) reikalavimus. Bendroje treniruotėje, be treniruotės vadovo, dalyvių ir tarpininkų, turi dalyvauti laikinasis gaisro gesinimo vadovas.

2. Treniruočių rūšys

2.1. Priešavarinės treniruotės turi būti rengiamos energetikos sistemoje, elektrinėse, elektros ir šilumos tinkluose bei kitose įmonėse, eksploatuojančiose šilumos ir 6-750 kV elektros įrenginius, nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo ir nuosavybės formų.

2.2. Energetikos sistemoje rengiamos bendrosios sistemos ir dispečerinės treniruotės. Bendrąja sistemos laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima energetikos sistemos dalį, į kurią įeina elektrinės, elektros tinklai, pastotės ir kurioje kartu su sistemos dispečeriu dalyvauja jam pavaldus 2-3 energetikos objektų personalas. Dispečerine laikoma tokia treniruotė, kai avarinę situaciją šalina tik sistemos dispečeris.

2.3. Elektrinėse rengiamos bendrosios elektrinės, blokinės ir cechinės treniruotės. Bendrąja elektrinės laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima ne mažiau kaip pusę esamų cechų įrenginių, sujungtų bendru elektros ar šilumos energijos gamybos technologiniu procesu, ir kurioje kartu su elektrinės budinčiuoju inžinieriumi (pamainos viršininku) dalyvauja šių cechų operatyvinis personalas. Blokine laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima vieno energetikos bloko įrenginius ir kurioje numatomas to bloko viso operatyvinio personalo dalyvavimas. Cechine laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja vieno cecho (tarnybos) personalas. Cechinės treniruotės gali būti rengiamos dalyvaujant visam cecho pamainos personalui arba paeiliui su atskirų darbo vietų personalu. Į cechines treniruotes gali būti įtraukiamas kito cecho operatyvinis personalas, kurio įrenginiai susiję su šio cecho įrenginiais.

2.4. Elektros tinkluose rengiamos bendrosios tinklų, dispečerinės ir pastotės budinčiojo personalo treniruotės. Šilumos tinkluose rengiamos bendrosios tinklų, dispečerinės ir cechinės treniruotės. Atsižvelgiant į šilumos tinklų struktūrą, jų apimtį, esamas vietos sąlygas šilumos tinklų vadovams leidžiama pasirinkti treniruočių rūšį, nurodytą taisyklių 2 skyriuje. Šiuo atveju būtina išleisti įmonės tvarkomąjį dokumentą, kur būtų nurodytos rengiamų priešavarinių treniruočių rūšys. Bendrąja tinklų laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima elektros ar šilumos tinklo dalį su rajonais (skyriais), pastotėmis, katilinėmis ir kitais energetikos objektais ir kurioje kartu su tinklų dispečeriu dalyvauja 2-3 objektų arba skyrių operatyvinis personalas. Dispečerine laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja ir avarinę situaciją šalina dispečerių pamaina (kartu su operatyvine ar šaltkalvių brigada). Pastotės laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja ir avarinę situaciją šalina pastotės budintis personalas. Šilumos tinklų cechine laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja vieno cecho (katilinės) personalas.

Kitose įmonėse vedamos pastotės, dispečerinės ir cechinės treniruotės.

2.5. Priešavarinės treniruotės dar skirstomos į planines ir papildomas. Planine treniruote laikoma ta, kuri rengiama pagal patvirtintą metinį treniruočių planą. Papildoma treniruote laikoma ta, kuri rengiama papildomai pagal vadovo nurodymą šiais atvejais:

- po įvykusių avarijų ar sutrikimų dėl personalo kaltės;

- gavus nepatenkinamą (neįskaitytą) įvertinimą planinės treniruotės metu;

- pagal priešavarinių aplinkraščių rekomendacijas;

- po operatyvinio personalo darbuotojų darbo pertraukos (daugiau kaip 6 mėn.).

2.6. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus treniruotės skirstomos į grupines ir individualias. Grupine laikoma tokia treniruotė, kai ji vyksta su keliais operatyvinio personalo darbuotojais (pamaina ir t. t.), o individuali treniruotė – su vienu operatyvinio personalo darbuotoju. Individualios treniruotės rengiamos šiais atvejais:

- darbuotojams, baigusiems dubliavimą darbo vietoje, pirmą kartą savarankiškai leidžiant dirbti operatyvinį darbą;

- kai viso cecho įrenginius prižiūri vienas operatyvinio personalo asmuo;

- po avarijų ir sutrikimų dėl personalo kaltės, technikos direktoriaus (vyriausiojo inžinieriaus) sprendimu;

- gavus nepatenkinamą (neįskaitytą) įvertinimą individualios ar grupinės treniruotės metu, po darbo pertraukos (daugiau kaip 6 mėn.);

- darbuotojams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti grupinėje treniruotėje.

2.7. Pagal rengimo metodiką treniruotės skirstomos taip (1 priedas):

- treniruotės prie schemos;

- treniruotės su personalo sąlyginiais veiksmais;

- treniruotės valdant armatūrą (sklendes), variklių jungtuvus, kai įrenginiai atjungti;

- treniruotės naudojantis techninėmis personalo mokymo priemonėmis;

- mišrios treniruotės.

3. Treniruočių periodiškumas

3.1. Operatyvinis ir operatyvinis remonto personalas privalo 1 kartą per ketvirtį dalyvauti priešavarinėje treniruotėje. Planinių grupinių priešavarinių treniruočių rengimo periodiškumas nurodytas 2 priede.

3.2. Energetikos sistemos treniruotes (dėl jų organizavimo sudėtingumo) rekomenduojama rengti vieną – du kartus per metus energetikos sistemos vadovybės nuožiūra.

4. Treniruočių rengimas

4.1. Priešavarinės treniruotės rengiamos pagal sudarytą grafiką, rekomenduojamų temų sąrašą, treniruočių vykdymo programą.

4.2. Kiekvienoje energetikos ir kitose įmonėse turi būti sudaryti priešavarinių treniruočių rengimo metiniai grafikai (3 priedas), patvirtinti technikos direktoriaus (vyriausiojo inžinieriaus). Energetikos sistemos treniruočių rengimo grafikus tvirtina energetikos sistemos vadovybė. Tuo atveju, jeigu šiame grafike numatytas treniruočių rengimo laikas, jų rūšis, dalyviai ir vadovai, mėnesinių priešavarinių treniruočių rengimo grafikų sudaryti nebūtina. Treniruotės vadovas yra atsakingas už jos parengimą ir vykdymą. Treniruotės vadovais skiriami asmenys, kurie nurodyti 1 priede, o jų nesant – jų funkcijas atlieka pavaduotojai. Rengiant bendrąsias energetikos sistemos, bendrąsias tinklų, bendrąsias elektrinės treniruotes taip pat skiriami treniruotės vadovai vietose (elektrinėse, tinkluose, pastotėse, katilinėse ir pan.). Rengiant priešavarinę treniruotę kartu su priešgaisrine, be treniruotės vadovo, dar skiriamas laikinasis gaisro gesinimo vadovas – elektrinės pamainos viršininkas, tinklų dispečeris.

4.3. Sudarant metinį treniruočių rekomenduojamų temų sąrašą, būtina atsižvelgti į:

- avarijas ir sutrikimus, anksčiau įvykusius energetikos įrenginiuose;

- galimas įrenginių avarines situacijas, nurodytas instrukcijose ir kituose aplinkraščiuose, įrenginių darbo nenormalius režimus;

- sezoninius reiškinius, keliančius pavojų įrenginių normaliam darbui (stiprus vėjas, perkūnija, lijundra, potvynis, labai žema oro temperatūra ir t. t.);

- įrenginių avarinių situacijų metu galimą gaisrą;

- naujų elektros ir šilumos įrenginių, schemų ir darbo režimų įvedimą ir pan.

Metinį treniruočių rekomenduojamų temų sąrašą tvirtina technikos direktorius (vyriausiasis inžinierius).

4.4. Ruošiantis treniruotei, jos temą parenka treniruotės vadovas. Programos rengimą treniruotės vadovas gali pavesti kitam darbuotojui. Treniruotės tema turi būti artima realiai ir joje neturėtų būti daug atsitiktinių reiškinių.

4.5. Pasirinkus treniruotės temą turi būti surašyta jos organizavimo ir vykdymo programa, išskyrus individualią (4 ir 5 priedai). Programoje turi būti nurodyta:

- treniruotės rūšis ir tema;

- data, laikas ir treniruotės rengimo vieta;

- treniruotės rengimo metodas;

- treniruotės vadovo vardas ir pavardė;

- laikinojo gaisro gesinimo vadovo vardas ir pavardė (treniruotėms kartu su priešgaisrinėmis);

- treniruotės dalyvių sąrašas;

- paskirtų treniruotės vadovų vietose vardai ir pavardės;

- sąlyginis avarijos laikas;

- įrenginių darbo režimas ir schema iki avarinės situacijos susidarymo;

- gaisro gesinimo priemonių būklė (treniruotėms kartu su priešgaisrinėmis);

- avarijos priežastys, jos išplitimas ir pasekmės;

- treniruotės dalyvių nuoseklūs veiksmai likviduojant avarinę įrenginių būklę (galimi variantai);

- bendrosios sistemos, bendrosios tinklų, bendrosios elektrinės treniruočių programos turi būti suderintos su padalinių, kitų energetikos įmonių, dalyvaujančių treniruotėje, vadovais.

4.6. Rengiant treniruotę su personalu, sąlyginiais veiksmais valdant įrenginius, būtina patikrinti ir prireikus papildyti plakatų ir lentelių rinkinį, kuriais bus imituojama komutacinių aparatų, sklendžių, prietaisų, apsaugų, signalizacijos padėtis (6 priedas). Treniruotėse naudojami plakatai turi skirtis savo forma ir spalva nuo standartinių ir turėti užrašą „treniruotė“. Individualiose treniruotėse pakanka pranešti žodžiu apie sąlygines įrenginių, aparatų, sklendžių, apsaugų padėtis, prietaisų rodmenis.

4.7. Treniruotėje dalyvaujančiam operatyviniam personalui treniruotės temą ir programą iš anksto pranešti draudžiama.

4.8. Treniruotės vadovas ir tarpininkai (kontroliuojantieji) su treniruotės programa supažindinami iš anksto.

5. Treniruočių rengimo būdai

5.1. Darbuotojų grupė dažniausiai treniruojasi laisvu nuo darbo metu. Grupinės ir individualios treniruotės gali būti rengiamos darbo metu, leidus padalinio vadovui ir jeigu tai netrukdo jų tiesioginiam darbui.

5.2. Treniruočių metu dalyviai turi griežtai vykdyti saugos darbe taisyklių reikalavimus.

5.3. Visos treniruotės turi prasidėti įžangine dalimi (įrenginių darbo režimas ir schema iki avarinės situacijos susidarymo) ir užbaigiamos dalyvių veiksmų įvertinimu ir išvadų pateikimu.

5.4. Prie schemų treniruotės rengiamos tokiu būdu:

5.4.1. treniruotė pradedama vadovo įvadiniu pranešimu apie įrenginių darbo režimo pasikeitimus, apie įrenginių atsijungimą, prietaisų rodmenis, darbo schemos pakitimus;

5.4.2. treniruotėje prie schemų vykdomi operatyviniai pokalbiai tarp treniruotės vadovo ir dalyvių. Operatyviniai pokalbiai turi vykti taip pat kaip ir realioje darbo aplinkoje. Jei treniruotė rengiama darbo vietoje, tai pranešime pridedamas žodis „treniruotė“. Visi treniruotės dalyviai turi turėti schemas, kuriose būtų pažymėta komutacinės aparatūros, sklendžių ir kitų schemos elementų padėtis prieš avarinę situaciją, be to, pažymėti duomenys, pateikti treniruotės vadovo įžangoje.

5.5. Treniruotės su personalo sąlyginiais veiksmais:

5.5.1. šiuo būdu rengiamos tokios treniruotės: bendrosios elektrinės, blokinės, cechinės (individualios), bendrosios tinklų kartu su priešgaisrinėmis. Šios treniruotės rengiamos tiesiogiai darbo vietose;

5.5.2. treniruotės dalyviams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus su įrenginiais, liesti mechanizmus, komutacinius aparatus ir armatūrą;

5.5.3. apie treniruotės rengimą darbo vietoje turi būti iš anksto pranešta visam pamainos personalui.

5.6. Treniruotės, kai personalas atlieka jungtuvų, armatūros (sklendžių) ir kitų schemos elementų įjungimo ar išjungimo veiksmus prie neveikiančių įrenginių:

5.6.1. šiuo būdu rengti treniruotes ypač rekomenduojama prieš naujo tipo įrenginių eksploataciją, kad operatyvinis (budintysis) personalas geriau juos pažintų, išmoktų juos valdyti;

5.6.2. šios treniruotės parengiamos taip, kad jas vykdant nesumažėtų veikiančių įrenginių patikimumas.

5.7. Treniruotės naudojant technines mokymo priemones:

5.7.1. techninėms mokymo priemonėms priskiriami: treniruokliai, valdymo pultų kopijos, mokymo komplektai, poligonai, stendai, kompiuterinė technika ir pan.

5.8. Mišrios treniruotės:

5.8.1. šių treniruočių programose numatomas įvairių treniruočių metodų panaudojimas.

6. Treniruočių rezultatų įvertinimas

6.1. Treniruotės nagrinėjimo tikslas – įvertinti, ar teisingai likviduota avarija, numatyta programoje, išnagrinėti kiekvieno dalyvio veiksmus ir išklausyti kontroliuojančiųjų kiekvieno asmens į vertinimą, taip pat numatyti priemones, kurios išaiškėjo treniruotės metu dėl didesnio įrenginių patikimumo ir personalo saugos darbe gerinimo.

6.2. Treniruotės nagrinėjamos dažniausiai joms pasibaigus. Jeigu to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, energetikos sistemos, bendrąsias tinklų treniruotes, tai nagrinėjama artimiausiomis dienomis, bet ne vėliau kaip per 5 dienas.

6.3. Treniruotės dalyvių veiksmai vertinami taip: „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Treniruotės dalyviui padarius klaidą, kuri realiomis aplinkybėmis būtų išplėtusi avariją arba dėl jos galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, jo veiksmai vertinami „neįskaityta“. Treniruotės dalyviui, kurio veiksmai „neįskaityti“, skiriama papildoma treniruotė. Jeigu pusės ar daugiau treniruotės dalyvių veiksmai įvertinti „neįskaityta“, visiems treniruotės dalyviams per 2 savaites skiriama pakartotinė treniruotė. Atskirai turi būti įvertinta ir visa treniruotė. Treniruotės dalyviams, kurie padarė grubių klaidų ir jų veiksmai 2 kartus iš eilės buvo „neįskaityti“, skirti papildomą techninės eksploatacijos taisyklių ir instrukcijų žinių patikrinimą (atestaciją).

6.4. Treniruotės registruojamos žurnale, kurio forma pridedama (7 priedas).

6.5. Ruošiantis treniruotei arba jos vykdymo metu išaiškėjus priemonėms, kurios padeda dirbti be avarijų arba gerina personalo darbą, jos turi būti įrašytos į treniruočių registracijos žurnalą. Šioms priemonėms įgyvendinti turi būti surašytas įmonės tvarkomasis dokumentas.

_____________

1 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos ir

elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

Priešavarinių treniruočių rūšys ir jų rengimo sąlygos

Treniruočių	Treniruočių	Programą tvirtina	Vadovas	Treniruočių rengimo	Treniruočių dalyviai
rengimo vieta	rūšys			metodas
Energetikos	Bendrosios	Energetikos	Vyriausiosios dispečerinės	Prie schemos	Energetikos sistemos VDT
sistema	sistemos	sistemos vadovybė	tarnybos (VDT) viršininkas		dispečerių pamaina ir jai pavaldus personalas
	Dispečerinė	Energetikos sistemos	VDT viršininkas arba jo	Prie schemos	VDT dispečerių pamaina
		VDT viršininkas	pavaduotojas
Elektrinė	Bendrosios	Elektrinės technikos	Elektrinės technikos	Sąlyginiai ir realūs	Elektrinės bloko pamainos
	elektrinės	direktorius	direktorius arba	personalo veiksmai	personalas
	arba blokinė		jo pavaduotojas
	(objekto
	priešgaisrinė)
	Cechinė	Cecho viršininkas	Cecho viršininkas arba jo	Sąlyginiai ir realūs	Cecho pamainos personalas
			pavaduotojas	personalo veiksmai
Elektros ir	Bendrosios	Technikos direktorius	Technikos direktorius	Sąlyginiai ir realūs	Tinklų operatyvinis personalas,
šilumos	tinklų (objekto	(vyriausiasis	(vyriausiasis inžinierius),	personalo veiksmai	OIB (operatyvinė išvažiuojamoji
tinklai	priešgaisrinė)	inžinierius)	jo pavaduotojas arba		brigada), ORP (operatyvinis
			dispečerinės tarnybos		remonto personalas)
			viršininkas
	Dispečerinė	Dispečerinės	Dispečerinės tarnybos	Prie schemos	Dispečerių pamaina su OIB, ORP
		tarnybos viršininkas	viršininkas
	Cechinė	Šilumos tinklų	Šilumos tinklų padalinio	Sąlyginiai personalo	ŠT rajono, katilinės budintysis
		padalinio (katilinės)	(katilinės) viršininkas arba	veiksmai	pamainos personalas
		vadovas	jo pavaduotojas, meistras
Kitos įmonės	Dispečerinė	Elektros cecho	Elektros cecho viršininkas,	Prie schemos	Elektros cecho budintysis, pamainos
		viršininkas	jo pavaduotojas, meistras		personalas
	Pastotės	Elektros cecho	Elektros cecho viršininkas,	Sąlyginiai personalo veiksmai	Pastotės budintis personalas
		viršininkas	jo pavaduotojas, meistras
	Cechinė	Šilumos ūkio	Šilumos ūkio padalinio	Sąlyginiai personalo veiksmai	Šilumos ūkio padalinio budintis
		padalinio vadovas	vadovas, jo pavaduotojas,		personalas
			meistras

______________

2 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos ir

elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d.įsakymu Nr. 183

Priešavarinių treniruočių periodiškumas

Treniruočių	Treniruočių	Treniruočių periodiškumas
vieta	pavadinimas	Šio pavadinimo treniruotei	Visų pavadinimų treniruotėms, vykdomoms šiame padalinyje, filiale
Energetikos	Bendrosios sistemos	1–2 kartus per metus	4 kartus kiekvienai pamainai. Be to, kiekvienas dispečeris dalyvauja ruošiant ir vykdant ne mažiau kaip 1 bendrąją elektrinės ar bendrąją tinklų treniruotę kartu su elektrinės ar tinklų technikos direktoriumi (vyr. inžinieriumi), išvažiuojant į treniruotės vietą.
sistema
	Dispečerinė	2–3 kartus per metus kiekvienai
		pamainai
Elektrinė	Bendrosios elektrinės	1 kartą per metus kiekvienai	4 kartus per metus (priešgaisrinė - ne mažiau kaip 2 kartus per metus) kiekvienai pamainai. Be to, kiekvienas elektrinės budintysis inžinierius (pamainos viršininkas) turi dalyvauti ruošiant ir vykdant ne mažiau kaip vieną cechinę treniruotę kartu su cecho viršininku.
	arba blokinė (objektinė priešgaisrinė)	pamainai
	Cechinė	3 kartus per metus kiekvienai
		pamainai (cechinė priešgaisrinė - 2 kartus per metus
		kiekvienai pamainai)
Elektros ir	Bendrosios tinklų arba	1 kartą per metus kiekvienai	4 kartus per metus (priešgaisrinė - ne mažiau kaip 2 kartus per metus) kiekvienai pamainai. Be to, kiekvienas tinklų dispečeris turi dalyvauti ruošiant ir vykdant ne mažiau kaip 1 treniruotę pavaldžiam personalui.
šilumos tinklai	rajoninė (objektinė	pamainai
	priešgaisrinė)
Elektros tinklai	Dispečerinė	3–4 kartus per metus
		kiekvienai pamainai
	Pastotės	3–4 kartus per metus
		kiekvienai pamainai
Šilumos tinklai	Cechinė	3–4 kartus per metus
		kiekvienai pamainai
Kitos įmonės	Dispečerinė	3–4 kartus per metus kiekvienai	4 kartus per metus (priešgaisrinė - ne mažiau kaip 2 kartus per metus) kiekvienai pamainai.
		pamainai
	Pastotės	3–4 kartus per metus kiekvienai
		pamainai
	Cechinė	4 kartus per metus kiekvienai
		pamainai

______________

3 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos

ir elektros įrenginius, priešavarinių

treniruočių taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

Tvirtinu

Technikos direktorius

(vyriausiasis inžinierius)

199__ ____________

REKOMENDUOJAMA METINIŲ TRENIRUOČIŲ PLANO FORMA

Treniruotės rūšis

Treniruotės vadovas

Treniruočių išdėstymas mėnesiais

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

Bendroji

Technikos direktorius (vyriausiasis inžinierius)

Pamaina A

Pamaina B

Pamaina C

Pamaina D

elektrinės

bl. 2, 4

bl. 1, 3

bl. 3, 4

bl. 2, 3

Blokinė

Technikos direktoriaus pavaduotojas (vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas)

Pamaina A

Pamaina B

Pamaina C

Pamaina D

bl. 1

bl. 4

bl. 1, 2

bl. 1, 4

Cechinė

Cecho viršininkas ar jo pavaduotojas

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

elektros

cechui

Individuali

Cecho viršininkas, jo pavaduotojas, meistras

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

Pamaina D

Pamaina C

Pamaina B

Pamaina A

______________

4 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos

ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

BLOKINĖS AVARINĖS TRENIRUOTĖS PROGRAMOS PAVYZDYS

LIETUVOS ELEKTRINĖ                                                          PROGRAMA

1997 08 10

EKSPLOATACIJOS TARNYBA                                              Elektrėnai

                  KTB

TVIRTINU

ET viršininkas

Blokinės avarinės                                                                         R. Liutkus

Treniruotės                                                                                   1997 08 12

1997 08 26

1. Treniruotės vieta – Katilų ir turbinų baras 1 blokas.

2. Treniruotės rengimo metodas – su personalo sąlyginiais veiksmais.

3. Tema: „Turbinos guolių vibracija“.

4. Treniruotės vadovas – KTB viršininkas A. Galinis.

5. Treniruotės dalyviai – bloko pamainos personalas.

6. Įrenginių būklė iki „avarijos“:

6.1. dirba 1 blokas, apkrova 60 MW, kuras – mazutas. RAĮ-1 apkrova 30 t/val.;

6.2. pirmajame rezerve 4, 5, 7 blokai;

6.3. rezerve 2, 3, 6 blokai;

6.4. remontuojamas 8 blokas (kapitalinis remontas).

7. „Avarijos“ eiga (sąlyginis „avarijos“ atsiradimo laikas 10 val. 15 min.):

7.1. staiga padidėja 1 turbinos vibracija. 2, 3 guolių visų trijų dedamųjų vibracijos greitis padidėja daugiau kaip 11,2 mm/s. Veikia turbinos apsauga ir stabdo turbiną, o kartu ir visą bloką su vakuumo nutraukimu. Užgesus katilui, krenta slėgis rezerviniame garo kolektoriuje (RGK). Atjungiami garo vartotojai, paliekant garą maitinimo vandens deaeracijai. Panaudojamas K-1 akumuliuotas garas. Ventiliuojamas ir kuriamas K-1, jungiamas RAĮ-1 ir leidžiamas garas į RGK. Prijungiami garo vartotojai. Turbina neleidžiama, kol nenustatytos ir nepašalintos vibracijos priežastys.

8. Personalo veiksmai:

8.1. KTB pamainos viršininkas, gavęs informaciją apie padėtį bloke:

8.1.1. per elektrinės budintįjį inžinierių duoda nurodymą atjungti RGK vartotojus:

- kuro ūkį;

- virintuvus;

- ŠT deaeratorių;

- chemijos barą;

- elektrolizerinę;

8.1.2. praneša apie bloko atsijungimą KTB administracijai;

8.1.3. vadovauja 1 katilo leidimui.

8.2. BVP-1, 2 personalas:

8.2.1. vyr. mašinistas informuoja apie susidariusią padėtį bloke KTB pamainos viršininką ir elektrinės budintįjį inžinierių;

8.2.2. atlieka visas 1 bloko avarinio stabdymo operacijas, paklauso turbinos veikimą;

8.2.3. nutraukia garų tiekimą į kuro ūkį, chemijos barą, elektrolizerinę;

8.2.4. ruošia maitinimo vandenį katilui papildyti naudodamas akumuliuotą katilo garą;

8.2.5. ventiliuoja ir kuria 1 katilą;

8.2.6. pradėjus kilti slėgiui katile jungia RAĮ-1 ir leidžia garą į RGK;

8.2.7. prijungia visus garo vartotojus.

Programą paruošė

KTB viršininkas A. Galinis

______________

5 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos

ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

Katilų ir turbinų baro priešavarinės, priešgaisrinės treniruotės programos pavyzdys

LIETUVOS ELEKTRINĖ                                                                   PROGRAMA

1997 08 10

EKSPLOATACIJOS TARNYBA                                                       Elektrėnai

KTB

TVIRTINU

ET viršininkas

Katilų ir turbinų baro                                                                             R. Liutkus

priešavarinė, priešgaisrinė treniruotė                                                      1997 08 12

1. Treniruotės vieta – Katilų ir turbinų baras. Laikas 1997 08 13 9 val.

2. Treniruotės rengimo metodas – su personalo sąlyginiais veiksmais.

3. Tema – „Gaisras K-1 degiklių rajone, 9,0 m aukštyje“.

4. Treniruotės vadovas – KTB viršininko pavaduotojas V. Jankūnas. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas-TB pamainos viršininkas.

5. Treniruotės dalyviai – BVP 1-2; 3-4; 5-6; 7-8 pamainų personalas.

6. Įrenginių būklė „iki avarijos“:

6.1. dirba 1 blokas, apkrova 130 MW, kuras – mazutas. RAĮ-1 apkrova 30 t/val.;

6.2. pirmajame rezerve 2, 5, 6 blokai;

6.3. rezerve 3, 4 blokai;

6.4. remontuojamas 8 blokas (kapitalinis remontas) ir 7 blokas (avarinis pasiruošimas – 6 val.).

7. „Avarijos“ eiga:

7.1. išsisandarinus K-1 1-o degiklio mazuto kiekio daviklio srieginei impulsinės linijos jungčiai, mazutas čiurkšle pradėjo lietis 9,0 m aukštyje ir patekęs ant karšto oro kanalo užsidegė. Kadangi į katilą mazuto įėjimo sklendės, kontūrinės sklendės ir spaudimo reguliatorius yra 1-o degiklio rajone, tai aikštelėje, užsidegus mazutui, nudega jų valdymo kabeliai;

7.2. BVP – 1, 2 telefonų komutatoriuje atsiranda garso ir šviesos signalizacija:

„Gaisras K-1 9,0 m aukštyje“. Katilo apeivis praneša BVP, jog K-1 1-o degiklio rajone kilo gaisras, į aikštelę pilasi mazutas ir gaisras sparčiai plinta visame 9,0 m aukštyje. Bloko mašinistas praneša, jog užgeso K-1 mazuto įėjimo ir kontūrinių sklendžių valdymo lemputės, nesivaldo mazuto spaudimo reguliatorius;

7.3. kviečiama priešgaisrinė apsauga, atidaroma T-523, T-524 ir paleidžiamas vanduo į K-1 gaisro gesinimo stacionarinį įrenginį degiklių rajone;

7.4. BVP – 1, 2 vyr. mašinistas apie susidariusią padėtį bloke informuoja KTB pamainos viršininką ir elektrinės budintįjį inžinierių ir dėl 1 bloko avarinio stabdymo pareikalauja nedelsiant atjungti 1-ą mazuto magistralę K-1 + K-4 rajone. Uždarius Mz-131, Mz-241, 3Mz-1, 4Mz-1 dėl avarijos stabdomas B-1;

7.5. kol atvyks priešgaisrinės apsaugos padaliniai, gaisro gesinimo vadovas – KTB pamainos viršininkas. Jis iš KTB budinčiojo personalo organizuoja komandą gaisrui gesinti ir neleidžia jam išplisti į kitus (6,0 bei 12,0 m) aukščius:

7.5.1. K-1, 2 apeivis ir BVP-1, 2 vyr. mašinistas lokalizuoja ir gesina gaisrą K-1 degiklių rajono 9,0 m aukštyje panaudodami smėlį ir putų gesintuvus;

7.5.2. K-3, 4 apeivis ir bloko vyr. mašinistas ištiesia gaisrines žarnas iš abiejų katilo pusių ir saugo, kad nesiplėstų ir neužsidegtų į 6,0 ir 0,0 m aukščius patekęs mazutas;

7.6. atvykus į gaisro vietą kitam budinčiajam personalui, gaisro gesinimo vadovas jiems paveda (pagal susidariusią situaciją) padėti gesinti gaisrą. Kadangi nuo degančių dažų, kabelių ir mazuto gaisro zonoje yra daug aitrių dūmų, personalas, gesinantis gaisrą, naudoja izoliuojančiąsias dujokaukes;

7.7. atvykus priešgaisrinės apsaugos padaliniui, KTB pamainos viršininkas gaisro gesinimo vadovo pareigas perduoda priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovui;

7.8. užgesinus gaisrą, elektrinės budintysis inžinierius duoda komandą paleisti B-2.

8. Personalo veiksmai:

8.1. KTB pamainos viršininkas, gavęs informaciją apie gaisrą ir padėtį bloke:

8.1.1. apie gaisrą praneša priešgaisrinei apsaugai;

8.1.2. per elektrinės budintįjį inžinierių duoda nurodymą atjungti I mazuto magistralę K-1 + K-4 rajone, RGK vartotojus;

8.1.3. vadovauja gaisro gesinimui, iki atvyks priešgaisrinė apsauga;

8.1.4. organizuoja gaisrinę komandą iš baro pamaininio personalo ir kiekvienam nurodo konkrečią užduotį; prižiūri, kad gesinant gaisrą personalas teisingai naudotųsi individualiosiomis saugos priemonėmis;

8.1.5. praneša apie gaisrą KTB administracijai;

8.1.6. paskiria asmenį priešgaisrinės apsaugos darbuotojams sutikti;

8.1.7. atvykus priešgaisrinės apsaugos padaliniui, informuoja jų vadovą apie padėtį gaisro zonoje ir vykdo jo nurodymus;

8.1.8. užgesinus gaisrą, vadovauja 2 bloko paleidimui.

8.2. BVP-1, 2 personalas:

8.2.1. dalyvauja gesinant gaisrą;

8.2.2. atlieka visas 1 bloko avarinio stabdymo operacijas;

8.2.3. užgesinus gaisrą, vykdo 2 bloko leidimo operacijas:

8.2.3.1. iš 1 bloko deaeratoriaus vandeniu pildomas K-2. Iš AKB pildomas 2 bloko kondensatorius, leidžiamas KS, EMS;

8.2.3.2. gavus dujų ūkio dispečerio leidimą, pučiamas K-2 dujotiekis, bandomos dujų apsaugos ir kuriamas dujomis K-2;

8.2.3.3. atsiradus slėgiui katile, jungiamas RAĮ-2, atstatomas slėgis RGK, traukiamas vakuumas;

8.2.3.4. pasiekus leidimo parametrus ir pašildžius garo vamzdžius bei turbinos atkirtimo vožtuvus, įsukama turbina, sinchronizuojamas generatorius.

8.3. BVP-3, 4 personalas:

8.3.1. dalyvauja atjungiant 1-ą mazuto magistralę;

8.3.2. apžiūri paleistą GVS, sustabdo TVS;

8.3.3. KTB pamainos viršininko nurodymu dalyvauja gesinant gaisrą;

8.3.4. atjungia ir uždaro garus į ŠT deaeratorių (jei deaeratorius buvo prijungtas);

8.3.5. prižiūri rezerve esančius B-3 ir B-4 įrenginius.

8.4. BVP-5, 6 personalas:

8.4.1. KTB pamainos viršininko nurodymu dalyvauja gesinant gaisrą;

8.4.2. uždaro garus į šaldymo mašiną (jei šaldymo mašina dirbo);

8.4.3. prižiūri rezerve esančius B-5 ir B-6 įrenginius.

8.5. BVP-7, 8 personalas:

8.5.1. KTB pamainos viršininko nurodymu dalyvauja gesinant gaisrą;

8.5.2. prižiūri rezerve esančius B-7 ir B-8 įrenginius.

8.6. Treniruotės rezultatų įvertinimas.

Programą paruošė

KTB viršininko pavaduotojas                                                      V. Jankūnas

______________

6 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos

ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

REKOMENDUOJAMŲ PLAKATŲ PAVYZDŽIAI IR JŲ TAIKYMAS

1. Plakatai kabinami ant jungtuvų valdymo raktų jų padėčiai parodyti:

1 plakatas                                                                                                        2 plakatas

(abi pusės)                                                                                                       (abi pusės)

MIRKSI

IŠJUNGTA

MIRKSI

ĮJUNGTA

2. Plakatas kabinamas ant voltmetro:

ĮTAMPOS NĖRA

3. Prie signalizacijos įrenginių kabinamos kortelės apsaugų veikimui parodyti:

4. Prie centrinės signalizacijos langelių kabinamos dryžuotos juostelės:

5. Garsinės signalizacijos veikimo plakatas:

SIRENA

Blokiniuose ir kituose skyduose, kur yra didelis kiekis prietaisų, aparatų ir armatūros simbolių, pakabinti reikiamą kiekį plakatų neįmanoma, todėl rekomenduojama prietaisų rodmenis pateikti kortelėse, pavyzdžiui:

Schemos maketas rodo: 2, 4, 6, 8 sklendės uždarytos, o 3, 5, 7 – atidarytos.

Centrinės signalizacijos švieslentė rodo: aukšta garo temperatūra, mažas maitinamojo vandens slėgis.

Šios kortelės išduodamos dalyviams treniruočių metu.

______________

7 priedas

prie Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos

ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių

taisyklių, patvirtintų

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183

PRIEŠAVARINIŲ IR PRIEŠGAISRINIŲ TRENIRUOČIŲ APSKAITOS ŽURNALAS

ASMENŲ, KURIŲ DALYVAVIMAS PRIEŠAVARINĖSE IR PRIEŠGAISRINĖSE TRENIRUOTĖSE BŪTINAS,

SĄRAŠAS

(pirmieji žurnalo puslapiai)

Eil Nr.	Vardas, pavardė	Pareigos	Treniruotės data	Pastabos
.

PRIEŠAVARINIŲ IR PRIEŠGAISRINIŲ TRENIRUOČIŲ

APSKAITA

(kiti puslapiai)

Data

Dalyvio vardas ir pavardė

Treniruotės tema ir vieta

Įvertinimas, pastabos, pasiūlymai

Dalyvio parašas

Treniruotės vadovo ir kontroliuojančių asmenų pareigos ir parašai

______________