LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo

2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. 03-152

Vilnius

Įgyvendindama 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Pakeisti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2006, Nr. 142-5442):

1.1. Papildyti šiuo 4.58¹ punktu:

„4.58¹. Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. re-securitisation) – pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris, kai rizika, susijusi su pagrindine pozicijų grupe, skaidoma į segmentus ir bent viena iš pagrindinių pozicijų yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.“

1.2. Papildyti šiuo 4.58² punktu:

„4.58². Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija (angl. re-securitisation position) – pozicija, susijusi su pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu.“

1.3. Išdėstyti 21.2 punktą taip:

„21.2. kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikio, apskaičiuoto pagal V skyrių ir atsižvelgus į VI skyriaus VII–VIII¹ skirsniuose numatytas didelių pozicijų ribas;“

1.4. Išdėstyti 59 punktą taip:

„59. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurių jurisdikcijoje yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl regioninės valdžios ir vietos valdžios specifinių pajamų kaupimo galimybių ir dėl tam tikrų institucinių susitarimų, kurių taikymo poveikis mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

Kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pozicijos (IV skyriaus I skirsnio 2.1 dalis) vertinamos šių Lietuvos Respublikos regioninės valdžios ir vietos valdžios subjektų pozicijos:

59.1. savivaldybių.

Lietuvos bankas, vadovaudamasis šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga, gali keisti ir pildyti šio punkto antroje pastraipoje pateiktą sąrašą.

Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms tos regioninės valdžios ir vietos valdžios nacionaline valiuta, taikomas 20 proc. rizikos koeficientas, išskyrus šio punkto antroje pastraipoje nurodytų subjektų pozicijas.“

1.5. Išdėstyti 458 punktą taip:

„458. Bankas rėmėjas arba bankas iniciatorius, pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertes apskaičiuojantis pagal IV skyriaus IV skirsnio 5 dalį arba parduodantis priemones iš savo prekybos knygos specialiajam pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui tuo tikslu, kad nebeturėtų laikyti kapitalo tokių priemonių rizikai padengti, negali teikti paramos keičiant pozicijas vertybiniais popieriais ne pagal savo sutartinius įsipareigojimus, siekdamas sumažinti investuotojų faktinius ar potencialius nuostolius. Bankas iniciatorius arba bankas rėmėjas, nesilaikantis šio reikalavimo, turi laikyti mažiausiai tiek kapitalo visoms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms, kiek laikytų visoms pagrindinėms pozicijoms, lyg jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. Bankas turi viešai paskelbti, kad suteikė paramą ne pagal sutartinius įsipareigojimus, ir nurodyti, kokį tai turėjo poveikį banko kapitalo poreikiui.“

1.6. Išdėstyti 473.6 punktą taip:

„473.6. Jeigu bankas turi dvi arba daugiau iš dalies sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodamas jų pagal riziką įvertintą pozicijos vertę (kiek jos sutampa), turi įtraukti tik tą poziciją arba pozicijos vertės dalį, kuri lemia didesnę pagal riziką įvertintą pozicijos vertę. Bankas taip pat gali pripažinti tokį konkretaus kapitalo, reikalingo prekybos knygos pozicijų specifinei rizikai padengti, poreikio ir kapitalo, reikalingo bankinės knygos pozicijų rizikai padengti, poreikio sutapimą, jeigu bankas gali apskaičiuoti ir palyginti kapitalo poreikį atitinkamoms pozicijoms.

Kai Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 139 (Žin., 2006, Nr. 142-5443; 2010, Nr. 156-7964), 50.3 punktas taikomas ABCP pozicijoms, bankas, gavęs Lietuvos banko pritarimą, apskaičiuodamas turtu užtikrinto komercinio vekselio pagal riziką įvertintų pozicijų vertes, gali taikyti rizikos koeficientą, nustatytą likvidumo priemonei, jeigu likvidumo priemonė klasifikuojama kaip esanti pari passu su turtu užtikrintu komerciniu vekseliu, kad jie sudarytų sutampančias pozicijas, ir jeigu 100 proc. pagal programą išleisto ABCP yra užtikrinta likvidumo priemonėmis.“

1.7. Išdėstyti 477 punktą taip:

„477. Pagal riziką įvertinta reitinguotųjų pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė turi būti apskaičiuojama priskiriant rizikos koeficientus pagal 13 lentelę:

13 lentelė

Standard & Poor’s	Nuo AAA iki AA-	Nuo A+ iki A-	Nuo BBB+ iki BBB-	Nuo BB+ iki BB-	Nuo B +
Moody’s Investors Service	Nuo Aaa iki Aa3	Nuo A1 iki A3	Nuo Baa1 iki Baa3	Nuo Ba1 iki Ba3	Nuo B1
Fitch Ratings	Nuo AAA iki AA-	Nuo A+ iki A-	Nuo BBB+ iki BBB-	Nuo BB+ iki BB-	Nuo B+
CQS	1	2	3	4 (tik kitas, o ne trumpalaikis kredito rizikos vertinimas)	visi kiti CQS
Rizikos koeficientas, taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms	20 proc.	50 proc.	100 proc.	350 proc.	1 250 proc.
Rizikos koeficientas, taikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms	40 proc.	100 proc.	225 proc.	650 proc.	1 250 proc.

“

1.8. Išdėstyti 508 punktą taip:

„508. Reitinguotosios pakeitimo vertybiniais popieriais arba pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertinta pozicijos vertė apskaičiuojama pozicijos vertei taikant pagal 16 ir 17 lenteles nustatytą rizikos koeficientą, padaugintą iš 1,06.

Koeficientai, nurodyti 16 ir 17 lentelių C skiltyje, taikomi, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir kai faktinis vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų skaičius N yra mažesnis už šešis. Likusioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, taikomi B skilties koeficientai, išskyrus tuos atvejus, kai pozicija yra didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, – tada taikomi A skilties koeficientai. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomi E skilties koeficientai, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra didžiausio prioriteto pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmente ir nė viena pagrindinė pozicija pati nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, – tada taikomi D skilties koeficientai.

16 lentelė Pozicijos, išskyrus pozicijas, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

Standard & Poor’s	Moody’s Investors Service	Fitch Ratings	CQS	Rizikos koeficientas, taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms			Rizikos koeficientas, taikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms
				A	B	C	D	E
AAA	Aaa	AAA	1	7 proc.	12 proc.	20 proc.	20 proc.	30 proc.
Nuo AA+ iki AA-	Nuo Aa1 iki Aa3	Nuo AA+ iki AA-	2	8 proc.	15 proc.	25 proc.	25 proc.	40 proc.
A+	A1	A+	3	10 proc.	18 proc.	35 proc.	35 proc.	50 proc.
A	A2	A	4	12 proc.	20 proc.	35 proc.	40 proc.	65 proc.
A-	A3	A-	5	20 proc.	35 proc.	35 proc.	60 proc.	100 proc.
BBB+	Baa1	BBB+	6	35 proc.	50 proc.	50 proc.	100 proc.	150 proc.
BBB	Baa2	BBB	7	60 proc.	75 proc.	75 proc.	150 proc.	225 proc.
BBB-	Baa3	BBB-	8	100 proc.	100 proc.	100 proc.	200 proc.	350 proc.
BB+	Ba1	BB+	9	250 proc.	250 proc.	250 proc.	300 proc.	500 proc.
BB	Ba2	BB	10	425 proc.	425 proc.	425 proc.	500 proc.	650 proc.
BB-	Ba3	BB-	11	650 proc.	650 proc.	650 proc.	750 proc.	850 proc.
Nuo B+	Nuo B1	Nuo B+	visi kiti ir nereitinguoti	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.

17 lentelė Pozicijos, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

Standard & Poor’s	Moody’s Investors Service	Fitch Ratings	CQS	Rizikos koeficientas, taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms			Rizikos koeficientas, taikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms
				A	B	C	D	E
A-1	P-1	F1	1	7 proc.	12 proc.	20 proc.	20 proc.	30 proc.
A-2	P-2	F2	2	12 proc.	20 proc.	35 proc.	40 proc.	65 proc.
A-3	P-3	F3	3	60 proc.	75 proc.	75 proc.	150 proc.	225 proc.
Kiti reitingai	NP	Kiti reitingai	visi kiti ir nereitinguoti	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.	1 250 proc.

“

1.9. Išdėstyti 513 punktą taip:

„513. Kai bankas gali nustatyti, kokią dalį C_1, bendroje portfelio struktūroje sudaro didžiausios pozicijos vertė, N dydis gali būti apskaičiuojamas taip:

N = 1 / C₁“.

1.10. Išdėstyti 516 punktą taip:

„516. Apskaičiuotas rizikos koeficientas, taikomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, turi būti ne mažesnis kaip 20 proc., o taikomas visoms kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms – ne mažesnis kaip 7 proc.“

1.11. Išdėstyti 544.1 punktą taip:

„544.1. reglamentuotą prekybos knygos pozicijų vertinimo politiką ir procedūras, įskaitant aiškiai apibrėžtą įvairių padalinių, dalyvaujančių vertinime, atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir jų tinkamumo vertinimą, nestebimų įvesčių, rodančių banko prielaidas, ką rinkos dalyviai naudotų nustatydami pozicijos kainą, naudojimo gaires, nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų nustatymo ir verčių koregavimo procedūras, ad-hoc ir mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;“

1.12. Išdėstyti 545 punktą taip:

„545. Bankas vertina savo pozicijas rinkos kainomis, jei tik tai įmanoma. Prekybos knygos pozicijos vertinamos rinkos kainomis ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie kainas (pvz., biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas).“

1.13. Išdėstyti 546 punktą taip:

„546. Vertindamas pozicijas rinkos kainomis, bankas taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai banko vaidmuo nustatant tam tikros rūšies finansinės priemonės arba biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir bankas gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.“

1.14. Išdėstyti 547 punktą taip:

„547. Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, bankas, prieš skaičiuodamas prekybos knygos kapitalo poreikį, savo pozicijas (portfelį) konservatyviai įvertina pagal tam tikrą modelį. Vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, atsižvelgus į rinkos kainą.“

1.15. Išdėstyti 548.1 punktą taip:

„548.1. Banko vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos arba kitos tikrąja verte įvertintos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir suvokti toki? vertinimo duomenų netikslumo riziką bei svarbą.“

1.16. Išdėstyti V skyriaus V skirsnio 3 dalies pavadinimą taip:

„3. Vertinimo rezultatų koregavimas“.

1.17. Išdėstyti 550 punktą taip:

„550. Bankas, kuris koreguoja vertinimo rezultatus koregavimus, turi reglamentuoti šį procesą ir sukurti atitinkamas procedūras.“

1.18. Išdėstyti 551 punktą taip:

„551. Vertinimo rezultatų koregavimas formaliai numatomas vertinant neuždirbtą kredito maržą, pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir prireikus modelio riziką.“

1.19. Išdėstyti 553 punktą taip:

„553. Bankas nustato ir taiko procedūras, leidžiančias numatyti, kaip bus koreguojamas mažiau likvidžių pozicijų vertinimas. Toks koregavimas, jei reikia, atliekamas papildomai, nesvarbu, kokie būtų pozicijos vertės pokyčiai, kurių reikia teikiant finansines ataskaitas, ir sudarytas taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamas procedūras ir priimdamas sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, bankas turi įvertinti kelis veiksnius. Vertinamas laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė), prekybos masto svyravimas ir vidurkis, rinkos koncentracija, kintančios pozicijos, vertinimo pagal modelį lygis ir kitų modelių rizikos poveikis.“

1.20. Išdėstyti 554 punktą taip:

„554. Bankas, kuris prekybos knygos pozicijoms vertinti pasitelkia trečiąją šalį arba kuris atlieka vertinimą taikydamas modelį, turi nuspręsti, ar koreguoti vertės rezultatus. Be to, bankas turi apsvarstyti, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertę, ir nuolat persvarstyti, ar šis koregavimas tinka.“

1.21. Pripažinti netekusiu galios 555 punktą.

1.22. Pripažinti netekusiu galios 556 punktą.

1.23. Pripažinti netekusiu galios 557 punktą.

1.24. Papildyti šiuo 554¹ punktu:

„554¹. Jei yra kompleksinių produktų, be kita ko, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tosios eilės kredito išvestines finansines priemones, bankas tiksliai įvertina vertinimo koregavimo poreikį, kad būtų atsižvelgta į modelio riziką, susijusią su galimu netinkamos vertinimo metodikos naudojimu, ir riziką, susijusią su nestebimų (ir gali būti, kad neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.“

1.25. Išdėstyti 562.2 punktą taip:

„562.2. grynoji išankstinių sandorių (angl. forward) pozicija, t. y. visų gautinų sumų ir visų tų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutos ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotinų sandorių poziciją, skirtumas;“.

1.26. Išdėstyti 580 punktą taip:

„580. Kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, kuri nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ilgoji, ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, kuris nustatomas pagal pozicijos priskyrimą vienai iš 19 lentelėje pateiktų finansinį pajėgumą parodančių grupių, o gautos pozicijos susumuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos ilgosios, ar trumposios. Kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 585¹ punktą.“

1.27. Papildyti šiuo 580¹ punktu:

„580¹. Pagal 580, 580² ir 585¹–585⁵ punktus bankas gali nustatyti vertinamos ir grynosios pozicijos didžiausią galimą nuostolį, susijusį su įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Ši viršutinė riba trumpajai rizikos pozicijai galėtų būti apskaičiuojama kaip vertės pokytis, nes pagrindinių vertybinių popierių rizika iškart sumažėja iki nulio.“

1.28. Papildyti šiuo 580² punktu:

„580². Nukrypstant nuo 580 ir 580¹ punktų, bankas gali nustatyti didesnį iš 580².1 ir 580².2 punktuose nurodytų dydžių kaip kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikį koreliacinės prekybos portfeliui:

580².1. bendras kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio ilgosioms grynosioms pozicijoms;

580².2. bendras kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis, kuris būtų taikomas tik koreliacinės prekybos portfelio trumposioms grynosioms pozicijoms.“

1.29. Papildyti šiuo 580³ punktu:

„580³. Koreliacinės prekybos portfelį sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tosios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:

580³.1. pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų proporcinė dalis;

580³.2. visos pagrindinio įsipareigojimo priemonės yra arba vardinės priemonės, įskaitant vardines kredito išvestines finansines priemones, kurioms egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka arba indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, tos nuorodos subjektų pagrindu. Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei yra nepriklausomų sąžiningų pasiūlymų pirkti ir parduoti, kaina pagrįstai atitinka paskutinio pardavimo kainą arba sąžiningą ir konkurencingą kainos pasiūlymą, pasiūlymas gali būti pateiktas per vieną dieną ir dėl tokios kainos susitarta per palyginti trumpą prekyboje įprastą laiką.“

1.30. Papildyti šiuo 580⁴ punktu:

„580⁴. Šios pozicijos nėra koreliacinės prekybos portfelio dalis:

580⁴.1. pagrindinė pozicija, kurią galima priskirti šių nuostatų IV skyriaus I skirsnio 51.8 ir 51.9 punktuose nurodytoms pozicijų klasėms banko bankinėje knygoje,

580⁴.2. pretenzija specialios paskirties subjektui.“

1.31. Papildyti šiuo 580⁵ punktu:

„580⁵. Bankas gali įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tosios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja šių nuostatų 580³.2 punkte nurodyta priemonės arba jos pagrindinių pozicijų likvidi grįžtamoji rinka.“

1.32. Papildyti šiuo 585¹ punktu:

„585¹. Prekybos knygos pakeitimo vertybiniais popieriais grynosios pozicijos vertinamos taip:

585¹.1. pozicijoms, kurioms būtų taikomas standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas to paties banko bankinėje knygoje, taikomas 8 proc. rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą, kaip numatyta šių nuostatų IV skyriaus IV skirsnyje;

585¹.2. pozicijoms, kurioms būtų taikomas IRB metodas to paties banko bankinėje knygoje, taikomas 8 proc. rizikos koeficientas pagal IRB metodą, kaip numatyta šių nuostatų IV skyriaus IV skirsnyje.“

1.33. Papildyti šiuo 585² punktu:

„585². Taikydami 585¹.1 ir 585¹.2 punktų nuostatas, priežiūrinės formulės metodą (gavę priežiūros institucijos leidimą) gali taikyti tik bankai, kurie nėra bankai iniciatoriai, kurie gali jį taikyti toms pačioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms bankinėje knygoje. Tam tikrais atvejais PD ir LGD, kaip įvestys taikant priežiūrinės formulės metodą, nustatomi pagal šių nuostatų IV skyriaus II skirsnį arba alternatyviai ir gavus atskirą priežiūros institucijos leidimą, remiantis įverčiais, gautais taikant šių nuostatų 658⁴ punkte aprašytą metodą ir atitinkančiais IRB metodo kiekybinius standartus.“

1.34. Papildyti šiuo 585³ punktu:

„585³. Neatsižvelgiant į 585¹.1 ir 585¹.2 punktuose išdėstytus reikalavimus, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms būtų taikomas rizikos koeficientas pagal šių nuostatų 13 priedą, jei jos būtų to paties banko bankinėje knygoje, taikomas 8 proc. rizikos koeficientas pagal šį priedą.“

1.35. Papildyti šiuo 585⁴ punktu:

„585⁴. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. bankas atskirai susumuoja savo įvertintas ilgąsias grynąsias pozicijas ir savo įvertintas trumpąsias grynąsias pozicijas. Didesnė iš šių sumų sudaro specifinės rizikos kapitalo poreikį.“

1.36. Papildyti šiuo 585⁵ punktu:

„585⁵. Po 2013 m. gruodžio 31 d., norėdamas apskaičiuoti kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį, bankas sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, gaunamas taikant 585¹ punkto nuostatas, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.“

1.37. Išdėstyti 615 punktą taip:

„615. Kapitalo, reikalingo specifinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas bendrąją poziciją padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.“

1.38. Pripažinti netekusiu galios 616 punktą.

1.39. Išdėstyti 629 punktą taip:

„629. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikį naudojama nominalioji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma, jei nenurodyta kitaip. Bankas gali nuspręsti nominaliąją vertę pakeisti nominaliąja verte, kurioje neatsižvelgiama į jokius kredito išvestinės finansinės priemonės rinkos vertės pokyčius nuo prekybos pradžios. Skaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį, išskyrus apsikeitimo grąžomis sandorių kapitalo poreikį, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoj įsipareigojimo termino.“

1.40. Išdėstyti 630.6 punktą taip:

„630.6. Antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies pozicijos nominaliąją vertę, atėmus vieną poziciją (tą, kurios kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas, neįvykdžius įsipareigojimų, yra mažesnis nei kapitalo poreikis, apskaičiuotas, kaip nurodyta šios pastraipos pirmame sakinyje, ši suma laikoma kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikiu.“

1.41. Išdėstyti 630.7 punktą taip:

„630.7. Jei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas turi apskaičiuoti kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį naudodamas kredito išvestinės finansinės priemonės reitingą ir taikyti atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus, kai tai yra įmanoma.“

1.42. Išdėstyti 652.8.1 punktą taip:

„652.8.1. Taikant šį metodą, kiekvienos darbo dienos veiklos rezultatas – pelnas (nuostolis) – palyginamas su atitinkamu numatytu vidaus modelio rezultatu, darant prielaidą, kad pozicijos nepasikeitė. Jeigu nustatyto laikotarpio faktinis rezultatas (R_fakt.) viršija numatomą vidaus modelio rezultatą (VaR_numat.), reiškia, kad vidaus modelis nepakankamai tikslus.“

1.43. Papildyti šiuo 652.8.5 punktu:

„652.8.5. Minimaliai reikalaujama, kad bankas atliktų numatomų vidaus modelio rezultatų (naudojantis portfelio vertės pokyčiais, kurie įvyktų, jeigu dienos pabaigoje pozicijos nepakistų) grįžtamąjį patikrinimą.“

1.44. Išdėstyti 654.2.2 punktą taip:

„654.2.2. 10 darbo dienų laikymo laikotarpis (angl. holding period; numatomas finansinės priemonės laikymo banke laikotarpis). Bankas gali naudoti rizikos vertės skaičius, kurie apskaičiuojami pagal trumpesniuosius laikymo laikotarpius, paskirstytus per 10 dienų, pavyzdžiui, pagal laiko kvadratinės šaknies formulę. Bankas, naudojantis šį metodą, periodiškai įrodo šio metodo taikymo pagrįstumą Lietuvos bankui;“

1.45. Išdėstyti 654.3 punktą taip:

„654.3. Duomenys tikslinami kas mėnesį.“

1.46. Papildyti šiuo 654.6 punktu:

„654.6. Modelis apima pakankamai rizikos veiksnių, atsižvelgiant į banko veiklos lygį atitinkamose rinkose. Kai rizikos veiksnys įtraukiamas į banko kainodaros modelį, bet neįtraukiamas į VaR modelį, bankas privalo gebėti pagrįsti tokį neįtraukimą Lietuvos bankui priimtinu būdu. Be to, modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika. Naudojami pakaitiniai rizikos veiksnių rodikliai turi rodyti faktinės turimos pozicijos įrašus.“

1.47. Papildyti šiuo 654¹ punktu:

„654¹. Bankas apskaičiuoja VaR nepalankiausiomis sąlygomis remdamasis dešimties dienų 99 proc. kvantilio vienpusio pasikliautinojo intervalo VaR matu, taikomu esamam portfeliui, naudojant VaR įvestis, suderintas su nepertraukiamo labai nepalankių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio istoriniais duomenimis, susijusiais su banko portfeliu. Šiuos pasirinktus istorinius duomenis kasmet tvirtina Lietuvos bankas, o pats bankas juos kasmet peržiūri. VaR nepalankiausiomis sąlygomis bankas apskaičiuoja bent kartą per savaitę.“

1.48. Papildyti šiuo 654² punktu:

„654². Bankas kasdien laikosi kapitalo poreikio, kuris išreiškiamas 654³ ir 654⁴ punktuose nurodytų dydžių suma, o bankas, naudojantis vidaus modelį apskaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei pozicijos rizikai padengti, poreikį (657 punktas), laikosi kapitalo poreikio, kuris išreiškiamas 654⁵ ir 654⁶ punktuose nurodytų dydžių suma:“.

1.49. Papildyti šiuo 654³ punktu:

„654³. didesnis iš šių dydžių:

654³.1. banko praėjusios dienos VaR matas, apskaičiuotas atsižvelgiant į 654 punkte nurodytus reikalavimus (VaR_t-1);

654³.2. dienos VaR matų vidurkis atsižvelgiant į 654 punkte nurodytus reikalavimus kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (VaR_avg), padauginus iš multiplikatoriaus koeficiento m_c (654⁸, 654⁹ punktai);“.

1.50. Papildyti šiuo 654⁴ punktu:

„654⁴. didesnis iš šių dydžių:

654⁴.1. paskutinis turimas VaR nepalankiausiomis sąlygomis matas atsižvelgiant į 654¹ punkte nurodytus reikalavimus (sVaR_t-1);

654⁴.2. VaR matų vidurkis, apskaičiuotas 654¹ punkte nurodytu būdu ir dažnumu per ankstesnes šešiasdešimt darbo dienų (sVaR_avg), padauginus iš multiplikatoriaus koeficiento m_s (654⁸, 654⁹ punktai);“.

1.51. Papildyti šiuo 654⁵ punktu:

„654⁵. kapitalo poreikis, apskaičiuotas pagal šių nuostatų V skyriaus VI skirsnio 2 dalį, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n-tosios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijų rizikai prekybos knygoje, išskyrus riziką, įtrauktą į kapitalo poreikį pagal 658¹⁵ punktą;“.

1.52. Papildyti šiuo 654⁶ punktu:

„654⁶. didesnis iš šių: banko naujausias ir banko 12 savaičių vidutinis papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos (pagal 658⁴ punktą) matas ir atitinkamais atvejais didesnis iš šių: banko naujausias ir banko 12 savaičių vidutinis visos kainų rizikos pagal 658¹⁵ punktą matas.“

1.53. Papildyti šiuo 654⁷ punktu:

„654⁷. Bankas taip pat atlieka atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.“

1.54. Papildyti šiuo 654⁸ punktu:

„654⁸. Taikant 654², 654³, 654⁴ punktų nuostatas, banko atliktų apskaičiavimų taikant vidaus modelį rezultatai proporcingai didinami dauginant juos iš multiplikatoriaus koeficientų m_c ir m_s, kurie yra ne mažesni kaip 3;“.

1.55. Papildyti šiuo 654⁹ punktu:

„654⁹. Taikant 654², 654³, 654⁴ punktų nuostatas, multiplikatoriaus koeficientai m_c ir m_s didinami taikant padidėjimo koeficientą nuo 0 iki 1 pagal 26 lentelę atsižvelgiant į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, patvirtintą banko apskaičiuoto rizikos vertės mato, kaip nustatyta 654 punkte, grįžtamojo patikrinimo metu. Bankas turi nuosekliai skaičiuoti nukrypimus, atsižvelgdamas į grįžtamuosius portfelio vertės numatomų ir faktinių pokyčių tikrinimus. Nukrypimas yra vienos dienos portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal banko modelį. Norint nustatyti padidėjimo koeficientą, nukrypimų skaičius vertinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį ir yra lygus didesniajam nukrypimų skaičiui pagal numatomus ir faktinius portfelio vertės pokyčius.“

1.56. Pripažinti netekusiu galios 655 punktą.

1.57. Išdėstyti 657 punktą taip:

„657. Skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį bankas skaičiuoja taikydamas vidaus modelį, jeigu jis atitinka, be šioje dalyje nustatytų, šias papildomas sąlygas:

657.1. Paaiškina istorinius portfelio kainų pokyčius.

657.2. Apima koncentraciją (atsižvelgiant į portfelio dydį ir sudėties pasikeitimus).

657.3. Yra atsparus neigiamai aplinkos įtakai.

657.4. Yra patvirtintas taikant grįžtamojo patikrinimo modelį, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti.

657.5. Apima su pavadinimu susijusią pagrindinę riziką, t. y. bankas turi parodyti, kad taikant vidaus modelį nustatomi esminiai panašių, tačiau ne identiškų pozicijų skirtumai.

657.6. Apima įvykių riziką.“

1.58. Išdėstyti 658 punktą taip:

„658. Taikant banko vidaus modelį konservatyviai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.“

1.59. Pripažinti netekusiu galios 659 punktą.

1.60. Pripažinti netekusiu galios 660 punktą.

1.61. Pripažinti netekusiu galios 661 punktą.

1.62. Papildyti šiuo 658¹ punktu:

„658¹. Bankas gali pasirinkti neįtraukti į savo specifinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimą taikant vidaus modelį tų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų arba n-tosios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių, kurioms jis apskaičiuoja kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikį pagal šių nuostatų V skyriaus VI skirsnį, išskyrus tas pozicijas, kurioms taikomas 658¹⁵ punkte nustatytas metodas.“

1.63. Papildyti šiuo 658² punktu:

„658². Atsižvelgdami į techninių priemonių ir gerosios praktikos tobulėjimą, bankai turi pasinaudoti tomis naujomis techninėmis priemonėmis ir patirtimi.“

1.64. Papildyti šiuo 658³ punktu:

„658³. Nereikalaujama, kad bankas, taikydamas vidaus modelį, įvertintų prekiaujamų skolos finansinių priemonių papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką, jeigu jis įvertina šią riziką nustatydamas reikalavimus, kaip nurodyta 658⁴–658¹⁴ punktuose.“

1.65. Papildyti V skyriaus VI skirsnį šia 4¹ dalimi:

„4¹. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos vertinimas

658⁴. Papildoma įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizika (angl. incremental default and migration risk) – banko prisiimama kredito rizika, įvardyta prekybos knygoje, rodanti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir paties banko nustatytų vidaus reitingų arba išorės reitingų koreliaciją. Bankas, kuris taiko 657 punkte nurodytą vidaus modelį, apskaičiuodamas kapitalo poreikį taiko metodą, pagal kurį įvertina prekybos knygos pozicijų papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką. Bankas turi įrodyti, kad šis metodas atitinka patikimumo standartus, palyginamus su šių nuostatų IV skyriaus II skirsnyje nustatytais reikalavimais, atsižvelgus į banko prisiimamą rizikos lygį ir pakoregavus tam tikrais atvejais siekiant parodyti likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo ir šalutinių aplinkybių poveikį.

4¹.1. Taikymo sritis

658⁵. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas apima visas pozicijas, kurioms nustatomas kapitalo, reikalingo specifinei palūkanų normos rizikai padengti, poreikis, bet neapima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n-tosios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių. Gavęs Lietuvos banko leidimą, bankas gali pasirinkti sistemingai įtraukti visas nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, pozicijas ir jų pagrindu sudarytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, atitinkamai atsižvelgdamas į banko rizikos valdymo specifiką. Taikydamas papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodą, bankas taip pat įvertina įvykių, darančių įtaką įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikai, koreliaciją. Įvykių, darančių įtaką įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikai, ir kitų rinkos rizikos veiksnių diversifikacijos poveikis nerodomas.

4¹.2. Parametrai

658⁶. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodu nuostoliai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir vidaus arba išorės reitingų pasikeitimo prekybos knygoje vertinami taikant 99,9 proc. pasikliautinąjį intervalą vienų metų kapitalo stebėjimo laikotarpiu.

Bankas atlieka objektyvių duomenų analizę siekdamas pagrįsti prielaidas, susijusias su koreliacijos įvertinimu. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas turi tinkamai rodyti emitento koncentraciją. Taip pat turi būti matoma koncentracija, kuri nepalankiomis sąlygomis gali susidaryti produkto klasių viduje arba apimti įvairias produkto klases. Šis metodas pagrįstas nuolatinio rizikos lygio vienų metų kapitalo stebėjimo laikotarpiu prielaida, kuri reiškia, kad tam tikros pavienės prekybos knygos pozicijos arba pozicijų grupės, per kurių likvidumo terminą būna neįvykdytų įsipareigojimų arba pasikeitimų, vėl subalansuojamos likvidumo termino pabaigoje, kad būtų pasiektas pradinis rizikos lygis. Kaip alternatyvą, bankas gali pasirinkti sistemingai naudotis vienų metų pastovios pozicijos prielaida.

658⁷. Likvidumo terminas nustatomas atsižvelgus į laikotarpį, reikalingą pozicijai parduoti arba apsidrausti nuo tiesiogiai susijusios kainų rizikos nepalankiomis aplinkybėmis, ypatingą dėmesį kreipiant į pozicijos dydį. Likvidumo terminas parodo, kokia yra tikra praktika ir patirtis esant ir sistemingoms, ir išskirtinėms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo terminas nustatomas darant konservatyvias prielaidas ir turi būti pakankamai ilgas, kad pats pardavimo arba apsidraudimo veiksmas neturėtų esminio poveikio kainai, už kurią bus parduodama arba apdraudžiama.

Pozicijos arba pozicijų grupės tinkamam likvidumo terminui nustatyti taikoma trijų mėnesių apatinė riba.

Nustatant pozicijos arba pozicijų grupės tinkamą likvidumo terminą atsižvelgiama į banko vidaus politiką, susijusią su vertės koregavimu ir pradelstų pozicijų valdymu. Jei bankas nustato pozicijų grupių, o ne pavienių pozicijų likvidumo terminą, pozicijų grupių apibrėžimo kriterijai turi rodyti reikšmingus likvidumo skirtumus. Likvidumo terminas ilgesnis tų pozicijų, kurios yra koncentruotos, rodant ilgesnį laikotarpį, kurio reikia tokioms pozicijoms panaikinti. Likvidumo terminas, taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, turi rodyti laikotarpį, reikalingą turtui suformuoti, parduoti ir pakeisti vertybiniais popieriais arba apsidrausti nuo reikšmingos rizikos veiksnių esant nepalankioms sąlygoms.

658⁸. Apsidraudimą galima įtraukti į papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos metodą. Pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos, kai ilgosios ir trumposios pozicijos susijusios su ta pačia finansine priemone. Apsidraudimo arba diversifikacijos poveikis, susijęs su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančio asmens skirtingas priemones arba skirtingus vertybinius popierius, taip pat skirtingų emitentų ilgosios ir trumposios pozicijos gali būti pripažįstamos, tik jei aiškiai modeliuojamos bendrosios ilgosios ir trumposios skirtingų priemonių pozicijos. Bankas parodo reikšmingos rizikos poveikį, kuris gali atsirasti intervale tarp apsidraudimo termino suėjimo ir likvidumo termino, taip pat didelės bazinės rizikos galimybę apsidraudimo strategijose pagal produktą, prioritetiškumą kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingą, termino suėjimą, išlaikymo trukmę ir kitus priemonių skirtumus. Bankas parodo apsidraudimą tik tiek, kiek tas apsidraudimas gali būti išlaikytas net ir tada, kai artėja įsipareigojančio asmens kredito ar kitas įvykis.

Kai yra prekybos knygos pozicijų, kurios apdraustos taikant dinaminio apsidraudimo strategijas, pakartotinis apsidraudimo pusiausvyros nustatymas per apsidraudimo pozicijos likvidumo terminą gali būti pripažįstamas, jeigu bankas:

658⁸.1. pasirenka sistemingai modeliuoti pakartotinį apsidraudimo pusiausvyros atkūrimą tiesiogiai susijusioje prekybos knygos pozicijų grupėje,

658⁸.2. įrodo, kad pakartotinio pusiausvyros atkūrimo įtraukimas duoda geresnio rizikos vertinimo rezultatų, ir

658⁸.3. įrodo, kad priemonių, kurios naudojamos kaip apsidraudimas, rinkos yra pakankamai likvidžios, kad toks pakartotinis pusiausvyros atkūrimas būtų įmanomas net nepalankių aplinkybių laikotarpiais. Visa likutinė rizika, atsirandanti dėl dinamiškų apsidraudimo strategijų, parodoma skaičiuojant kapitalo poreikį.

658⁹. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas turi parodyti nelinijinį pasirinkimo sandorių, struktūrizuotų kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitų pozicijų, turinčių esminių nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Bankas taip pat turi deramai atsižvelgti į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tokiais produktais, sumą.

658¹⁰. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas grindžiamas objektyviais ir naujausiais duomenimis.

4¹.3. Tvirtinimas

658¹¹. Atlikdamas nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos patikrinimą ir tvirtindamas savo vidaus modelius, kaip reikalaujama šioje dalyje, bankas, siekdamas nustatyti papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką, visų pirma:

658¹¹.1. patvirtina, kad jo atliekamas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimas tinkamas jo portfeliui, įskaitant sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir koeficientus;

658¹¹.2. atlieka įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizę ir scenarijaus analizę, siekiant įvertinti kokybinį ir kiekybinį metodo pagrįstumą, ypatingą dėmesį kreipiant į koncentracijų įvertinimą. Toks testavimas neturi apsiriboti tik praeities įvykiais;

658¹¹.3. taiko tinkamą kiekybinį tvirtinimą, įskaitant susijusias vidaus modeliavimo etalonines vertes.

Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas turi atitikti banko vidaus rizikos valdymo metodiką, taikomą nustatant, vertinant ir valdant prekybos riziką.

4¹.4. Patvirtinimas dokumentais

658¹². Bankas patvirtina dokumentais savo papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodą. Metodo prielaidos turi būti skaidrios Lietuvos bankui.

4¹.5. Įvairiais parametrais pagrįsti vidaus metodai

658¹³. Jeigu bankas taiko papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodą, kuris neatitinka visų šios dalies reikalavimų, bet atitinka banko vykdomą vidaus rizikos valdymo metodiką, taikomą nustatant, vertinant ir valdant riziką, bankas turi gebėti įrodyti, kad taikant tokį metodą kapitalo poreikis yra bent jau toks didelis, koks būtų, jei būtų taikomas metodas, atitinkantis visus šios dalies reikalavimus.

4¹.6. Skaičiavimo dažnumas

658¹⁴. Taikydamas pasirinktą metodą bankas atlieka reikiamus skaičiavimus ir nustato papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką bent kartą per savaitę.

658¹⁵. Kad gautų Lietuvos banko leidimą taikyti vidaus modelį, skaičiuojant papildomo kapitalo poreikį vietoj kapitalo poreikio koreliacinės prekybos portfeliui, vadovaudamasis šių nuostatų 580² punktu, bankas turi įvykdyti visas šias sąlygas:

658¹⁵.1. Toks vidaus modelis leidžia įvertinti kainos riziką taikant 99,9 proc. pasikliautinąjį intervalą vienų metų kapitalo stebėjimo laikotarpiu, rizikos lygiui nesikeičiant ir, jei reikia, tikslinamas atsižvelgus į likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo ir šalutinių aplinkybių poveikį. Bankas gali įtraukti į modelį, aprašytą šioje dalyje, visas pozicijas, kurios valdomos bendrai su koreliacinės prekybos portfelio pozicijomis, ir paskui išbraukti šias pozicijas iš modelio, kurio reikia pagal 658⁴ punkto nuostatas.

658¹⁵.2. Šio kapitalo, reikalingo visai kainų rizikai padengti, poreikio suma turi būti ne mažesnė nei 8 proc. kapitalo poreikio, kuris būtų apskaičiuotas pagal šių nuostatų 580² punktą visoms pozicijoms, įtrauktoms apskaičiuojant kapitalo, reikalingo visai kainų rizikai padengti, poreikį.

658¹⁵.3. Visų pirma, reikėtų atitinkamai įvertinti šią riziką:

658¹⁵.3.1. kaupiamąją riziką, atsirandančią dėl daugybinio įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo sutvarkymą, produktų, kurie suskirstyti į segmentus;

658¹⁵.3.2. kredito maržos riziką, įskaitant gama ir kryžminį gama poveikį;

658¹⁵.3.3. numanomų koreliacijų kintamumą, įskaitant skirtumų ir koreliacijų kryžminį poveikį;

658¹⁵.3.4. bazinę riziką, įskaitant:

658¹⁵.3.4.1. indekso skirtumų ir jo vardinių sudedamųjų dalių skirtumų bazę,

658¹⁵.3.4.2. indekso numanomos koreliacijos ir individualių portfelių koreliacijos bazę;

658¹⁵.3.5. atkuriamosios normos kintamumą, nes jis susijęs su tendencija, kad atkuriamosios normos turi įtakos segmentų kainoms;

658¹⁵.3.6. tiek, kiek bendrosios rizikos priemonė apima dinaminio apsidraudimo teikiamą naudą – apsidraudimų atotrūkio riziką ir galimas tokių apsidraudimų perbalansavimo išlaidas.

Šiame punkte numatytais tikslais bankas turi turėti pakankamai rinkos duomenų, kad galėtų visokeriopai įtraukti tų rūšių pozicijų pagrindinę riziką į vidaus metodą laikydamasis šiame punkte nustatytų standartų, atlikus grįžtamąjį patikrinimą arba kitomis tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad jo rizikos priemonės gali tinkamai paaiškinti tų produktų kainų svyravimo raidą, ir turi galėti atskirti pozicijas, dėl kurių turi patvirtinimą, kad jas būtų galima įtraukti apskaičiuojant kapitalo poreikį pagal šio punkto nuostatas nuo tų pozicijų, dėl kurių tokio patvirtinimo neturi.

Portfeliams, kuriems taikomas šis punktas, bankas nuolat taiko konkrečius iš anksto nustatytus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Tada tiriamas nepalankiausių sąlygų poveikis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliams, atkuriamosioms normoms, kredito maržoms ir koreliacijos prekybos operacijų sąrašo pelno ir nuostolių koreliacijoms. Bankas taiko nepalankiausių sąlygų scenarijus ne rečiau kaip kas savaitę ir Lietuvos bankui praneša rezultatus ne rečiau kaip kas ketvirtį, įskaitant palyginimą su banko kapitalo poreikiu pagal šį punktą. Apie visus atvejus, kai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo šio kapitalo poreikio esminį trūkumą, bankas turi nedelsiant informuoti Lietuvos banką.

Bankas skaičiuoja kapitalo poreikį įvertindamas visų kainų riziką bent kartą per savaitę.

658¹⁶. Bankams, naudojantiems modelius, kurie nepatvirtinti pagal 657, 658, 658¹–658³ punktus, nustatomas atskiras kapitalo, reikalingo specifinei rizikai, skaičiuojamai šių nuostatų V skyriaus VI skirsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, padengti, poreikis.“

1.66. Išdėstyti 667 punktą taip:

„667. Kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas visiems sandoriams, pagal kuriuos atsiskaitymas įvyks ateityje arba atsiskaitymo diena jau praleista. Kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis skaičiuojamas atidėtiesiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitai prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies rizikai (pvz., jeigu paskola perkeliama į prekybos knygą siekiant apdrausti (angl. hedging) tam tikrą finansinę priemonę, turi būti atskleista paskolos sandorio šalies rizika), nebaigtiems sandoriams, kai atsiskaityti pagal sandorį uždelsta ne ilgiau kaip penkias darbo dienas, ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kredito išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo ir atvirkštiniams atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriams, kurie yra pagrįsti į prekybos knygą įtrauktais vertybiniais popieriais arba biržos prekėmis, ilgalaikiams mokėjimams ir atpirkimo, atvirkštiniams atpirkimo sandoriams, kurie pagal 541.5 punktą įtraukti į banko ne prekybos knygą.“

1.67. Išdėstyti 670 punktą taip:

„670. Jei sudarius kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį orientacinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, skaičiuojant galimą būsimą kredito poziciją taikomas 0 proc. koeficientas, išskyrus atvejus, kai kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo, net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti. Tokiu atveju koeficientas apskaičiuojant galimą būsimą kredito riziką bus apribotas įmokų, kurių subjektas dar nesumokėjo bankui, suma.“

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2011 m. gruodžio 31 d.

Valdybos pirmininkas                                                         Vitas Vasiliauskas