LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SERGAMUMO IR MIRTINGUMO NUO PAGRINDINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ MAŽINIMO 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. spalio 9 d. Nr. V-799
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007) 3738, 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1 uždavinį „Teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“ ir užtikrinti, kad būtų efektyviai panaudotos Lietuvos sveikatos sektoriui skiriamos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos,
tvirtinu Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu
Nr. V-799
SERGAMUMO IR MIRTINGUMO NUO PAGRINDINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ MAŽINIMO 2007–2013 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007) 1808, bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007) 3738, iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, mažinant gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei išorinių priežasčių.
3. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos šiai programai finansuoti bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ (dalis „Sveikatos institucijos“).
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. 2005 m. 85,5 proc. mirties priežasčių sudarė šios trys priežastys: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, piktybiniai navikai bei išorinės mirties priežastys (traumos, apsinuodijimai ir kt.).
5. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis.
6. Mirtingumas nuo piktybinių navikų 2005 m. sudarė 18,4 proc. visų mirties atvejų ir užėmė antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje. Didžiausias mirtingumo nuo onkologinių ligų procentas (22,9 proc.) yra 45–64 m. žmonių grupėje, tai yra tarp darbingo amžiaus žmonių.
7. Išorinių priežasčių sukeltos mirtys Lietuvoje yra trečioje vietoje mirties priežasčių struktūroje. Tarp 15–64 metų amžiaus žmonių išorinės mirtingumo priežastys užima pirmą vietą iš visų mirties priežasčių (53,8 proc.). Traumos yra viena pagrindinių laikino užsitęsusio nedarbingumo priežasčių.
III. PROGRAMOS TIKSLAI
9. Pagrindiniai programos tikslai yra šie:
9.1. gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, investuojant į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir šiuolaikinių technologijų diegimą;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
10. Numatomos tokios programos įgyvendinimo kryptys:
11. Detali informacija apie esamos situacijos analizę, ryšį su kitomis sveikatos programomis, specifinius tikslus, uždavinius ir priemones, vertinimo kriterijus, numatomus pasiekti rezultatus, programos vykdytojus bei skiriamas lėšų sumas pateikiama atskirai aprašant kiekvieną anksčiau paminėtą kryptį.
V. SERGAMUMO IR MIRTINGUMO NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ MAŽINIMO KRYPTIES APRAŠAS
Bendrosios nuostatos
1. Programos krypties aprašas parengtas vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), išdėstytomis sveikatos apsaugos sistemos plėtros kryptimis ir Lietuvos gyventojų sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V- 805. Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritete „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ taip pat numatytos veiklos, skirtos mažinti sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
2. Gyventojų mirtingumo mažėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas – vienas svarbiausių sveikatos priežiūros strateginių tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje (Žin., 1998, Nr. 64-1842). Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, viena dažniausių gyventojų mirties priežasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos. Minėtoje programoje numatyta iki 2010 m. sumažinti jaunesnių nei 65 m. žmonių mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 15 proc., o nuo išeminės širdies ligos ir insulto 65–74 m. žmonių grupėje – 10 proc.
3. Šios krypties aprašas nustato sveikatos priežiūros sistemos tolesnio plėtojimo kryptis, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Programos nuostatos suformuotos atsižvelgiant į Lietuvos situaciją ir jos palyginimą su padėtimi Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse senbuvėse bei sukauptą patirtį įgyvendinant Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas, projektą.
Situacijos analizė
5. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Šis rodiklis yra ypač didelis vyresnių nei 64 m. asmenų amžiaus grupėje, kurioje net 66 proc. mirties atvejų priežastimi yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
6. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra daugiausia darbingo (45–64 m. amžiaus grupė) ir vyresniojo amžiaus gyventojų problema. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, rizika susirgti šiomis ligomis padidėja nuo 40–55 metų amžiaus ir tolygiai didėja vyresnio amžiaus grupėse. Taigi šios ligos yra tipinė senstančios visuomenės problema.
7. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 54,4 proc. žmonių, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo išorinių priežasčių – 12,7 proc., nuo kvėpavimo sistemos ligų – 4 proc.
8. 2005 m. mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis daugiau kaip 31 procentu viršijo kitas dvi pagrindines mirties priežastis kartu sudėjus. Mirtingumo išorinės priežastys ir piktybiniai navikai kartu paėmus tapo 398,2 atvejo mirties priežastimi (skaičiuojant 100 000 gyventojų), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sąlygojo 697,7 mirties atvejo 2005 metais (skaičiuojant 100 000 gyventojų).
9. Standartizuotas pagal Europos standartinę populiaciją bendrasis Lietuvos mirtingumo rodiklis 2003 metais siekė 1008,3 100000 gyventojų ir buvo net 40 procentų didesnis už ES šalių senbuvių vidurkį. Didžiausią įtaką šiam skirtumui turėjo kraujotakos sistemos ligų nulemtas mirtingumas. Mirtingumas nuo galvos smegenų insulto Lietuvoje buvo net 2,5 karto didesnis už ES šalių senbuvių, o nuo išeminės širdies ligos – net 3 kartus didesnis. 2004 metais širdies ir kraujagyslių sistemos ligos 29,3 proc. atvejų buvo pirmą kartą nustatyto neįgalumo priežastimi. Neįgalumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų lėmė dvi pagrindinės šių ligų grupės: galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (36 proc.) ir išeminė širdies liga (30 proc.).
10. Trys ketvirtadaliai visų insultų ištinka žmones vyresnius nei 65 metų. Mirtingumas nuo insulto kiekvienoje iš 65–69, 70–74, 75–79 amžiaus grupių dvigubėja (t. y. mirtingumas nuo insulto 75–79 amžiaus grupėje yra du kartus didesnis už 70–74 amžiaus grupės mirtingumą nuo insulto ir net keturis kartus didesnis už mirtingumą 65–69 amžiaus grupėje).
11. Lietuvos gyventojų pagal amžiaus grupes struktūra patvirtina, kad mūsų visuomenė sensta. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 1990 metais vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai sudarė 11,1 proc. visų Lietuvos gyventojų, 2006 metais – 15,3 proc., o 2007 metais – jau 15,6 proc. Gimstamumas Lietuvoje nuo 1990 metų, kuomet tūkstančiui gyventojų teko 15,4 gimimo, iki 2003 mažėjo (tūkstančiui gyventojų teko 8,6 gimimo), tačiau paskutiniais metais stabilizavosi ir 2005 metais tūkstančiui gyventojų teko 9,2 gimimo.
12. Senstančioje visuomenėje sparčiai didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Didėjantis sergamumas neišvengiamai paaštrins socialines ir ekonomines problemas – didės išlaidos gydymo paslaugoms.
13. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje atsilieka nuo Vidurio ir Rytų Europos gyvenimo trukmės vidurkio. Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė, Lietuvos Statistikos departamento paskaičiavimais, 2005 m. buvo 77,4 m., o vyrų – 65,4 m. Visuomenės senėjimo tendencijoms didelę įtaką pastaruoju metu daro didėjanti Lietuvos gyventojų emigracija į kitas šalis.
14. Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos įranga yra vienas iš veiksnių, lemiančių nepakankamą pirminės sveikatos priežiūros specialistų budrumą, nustatant susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis riziką. Be to, tai riboja ankstyvos širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos galimybes ir reikiamą ligų profilaktiką. Netolygus specializuotų paslaugų prieinamumas sąlygoja pavėluotą gyventojų kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas, nepakankamą paslaugų apimtį.
15. Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai laiku, gydymui ir profilaktikai taip pat svarbi ir specializuota ambulatorinė pagalba, t. y. kardiologų ir neurologų konsultacijos, kurios gali užtikrinti, kad susirgimas bus laiku diagnozuotas ir pradėtas gydyti.
16. Ligoninių turimos medicininės įrangos būklė yra tik patenkinama. Tai ypač akivaizdu vertinant elektrokardiografinės, radiologinės, echoskopinės, intervencinės diagnostikos technikos resursus. Ši įranga Lietuvoje yra eksploatuojama vidutiniškai du kartus intensyviau nei Europos šalyse senbuvėse, jos nepakanka. Intensyvi įrangos eksploatacija ankstina jos susidėvėjimą.
Programos krypties ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatos programomis ir strategijomis
17. Ši Programos kryptis atitinka Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019). Investicijos į širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai ir gydymui naudojamą medicininę įrangą turės žymios įtakos širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų gyvenimo trukmei, sumažins pacientų nedarbingumą.
18. Investicijos pagal šią Programos kryptį pratęs ir papildys pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486; 2005, Nr. 126-4480), 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas“ šioje srityje padarytas investicijas.
19. Galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės 2006–2008 metų programa patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-454 (Žin., 2006, Nr. 83-3304). Šios programos tikslas – mažinti sergamumą ir mirštamumą nuo galvos smegenų insulto, gerinti persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybę. Programoje numatyti 3 uždaviniai: užtikrinti kompleksinių profilaktinių priemonių prieinamumą ir efektyvumą, užtikrinti ankstyvą galvos smegenų kraujotakos sutrikimų diagnostiką ir užtikrinti kompleksinių šiuolaikinio medicinos mokslo įrodymais pagrįstų gydymo priemonių prieinamumą bei efektyvumą. Šios programos tikslo įgyvendinimo priemonės yra šios: pirminė galvos smegenų insulto profilaktika; antrinė galvos smegenų insulto profilaktika; ankstyvos diagnostikos užtikrinimas laiku: kaklo ir smegenų arterijų ultragarsinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija; moksliniais įrodymais pagrįsto ir efektyvaus galvos smegenų insulto ištiktų ligonių gydymo užtikrinimas; kokybiškų informacijos apie paciento sveikatos būklę ir gydymą mainų tarp įvairių lygių paslaugas teikiančių specialistų ir asmens sveikatos priežiūros priemonių tęstinumo užtikrinimas.
20. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programoje (Žin., 2006, Nr. 80-3143) vienas iš išskirtų įsipareigojimų (6.5) – užtikrinti dažniausių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto) ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą.
21. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu, kurios 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ aprašomos sveikatos infrastruktūros krypties „Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimas“ viena iš numatytų sričių yra Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 74-2827) patvirtintoje Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijoje numatyti antrojo restruktūrizavimo etapo (2006–2008 m.) pagrindiniai tikslai:
Tikslai
Uždaviniai
24. Užtikrinti kompleksinių profilaktinių, diagnostinių ir gydymo priemonių prieinamumą bei efektyvumą.
Vertinimo kriterijai
29. Modernizuotų stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas (širdies ir kraujagyslių ligos) teikiančių įstaigų skaičius.
30. Modernizuotų ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas (širdies ir kraujagyslių ligos) teikiančių įstaigų skaičius.
Numatomi pasiekti rezultatai
32. Modernizuotų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių ambulatorinę ir stacionarinę pagalbą sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, skaičius – 34.
33. Padidintas sveikatos priežiūros paslaugų skaičius (bus įdiegtos naujos širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo metodikos).
34. Vidutinio gulėjimo ligoninėje (širdies ir kraujagyslių ligos) laiko sumažėjimas vidutiniškai viena para.
35. Hospitalizacijų dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičiaus 1000 gyventojų sumažėjimas iki 10 proc.
Papildomi tikėtini rezultatai
37. Šeimos gydytojai, aprūpinti elektrokardiografijos aparatais su kompiuterinio ryšio galimybe, galės daug operatyviau ir tiksliau diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, pagerės jų kontaktai su specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir ligoninių kardiologais.
38. Apskričių ir savivaldybių ligoninės bus aprūpintos reanimacinėmis lovomis su visa būtina įranga kovai su grėsmingais ūmiais širdies ir kraujagyslių susirgimais, tai leis laiku ir kvalifikuotai suteikti būtiną pagalbą. Laboratorinė kraujo krešėjimo ir fermentų nustatymo įranga įgalins ligonines greičiau ir tiksliau diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, laiku imtis profilaktinių priemonių siekiant išvengti infarkto, insulto, kraujavimų ar trombozių. Doplerinė kraujagyslių tyrimo įranga padės tiksliau diagnozuoti periferinių arterijų ūminę ir lėtinę patologiją.
39. Bus atnaujinta ambulatorinės kardiologinės ir neurologinės pagalbos (susijusios su galvos smegenų kraujagyslių ligų diagnostika) kabinetų diagnostinė aparatūra, įrengiant juose elektrokardiografinę, krūvio mėginių bei echokardiografinę įrangą, kuri leis iš esmės pagerinti specializuotos kardiologinės ir neurologinės pagalbos (susijusios su galvos smegenų kraujagyslių ligų diagnostika) prieinamumą, ypač nutolusių nuo universitetinių centrų regionų gyventojams, sumažins sudėtingų tyrimų kartojimo dažnį, eiles pas specialistus, paspartins detalų ištyrimą, taip pat padės išvengti pirminių ir pakartotinių hospitalizavimų, leis sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų bei jų komplikacijų dažnį.
40. Ligonines, turinčias kardiologijos skyrius, aprūpinus elektrokardiografine, krūvio mėginių, EKG monitoravimo bei echokardiografine įranga, pagerės stacionarinių kardiologijos paslaugų kokybė, trumpės gulėjimo ligoninėje trukmė, mažės pakartotinių hospitalizavimų skaičius, mažės planinių ligonių stacionarizavimo eilės.
41. Ligonines su intervencinės kardiologijos pagalbos galimybėmis aprūpinus šiuolaikine intervencine tyrimo ir gydymo įranga, įkūrus jose padalinius, teikiančius dienos chirurgijos paslaugas ligoniams po intervencijų, iš esmės pagerės intervencinės kardiologijos pagalbos teikimas Lietuvos gyventojams.
42. Kokybiškai ir kiekybiškai atnaujinus intervencinės radiologijos įrangą, iš esmės pagerės šiuolaikinių intervencinės radiologijos paslaugų prieinamumas ir kokybė.
43. Pozitronų emisijos tomografijos, magnetinio rezonanso, daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos technologijų įdiegimas sudarys galimybes Lietuvos kardiologams ir neurologams iš esmės pagerinti ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei pasiekti geriausius pasaulinius kardiologinės ir neurologinės (susijusios su galvos smegenų kraujagyslių ligomis) diagnostikos standartus.
Priemonės uždaviniams įgyvendinti
44. Pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų intervencinės diagnostikos bei gydymo procedūros yra atliekamos penkiose sveikatos priežiūros įstaigose (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose; VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose; VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje; VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje), o sudėtingesnės intervencinės procedūros yra atliekamos universitetų ligoninėse Vilniuje ir Kaune. Šios pagalbos koncentravimas yra būtinas, kadangi kvalifikuotam širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gydymui reikalingi labiausiai patyrę specialistai ir pažangiausia diagnostikos ir gydymo įranga. Tik tuomet galima tikėtis geriausių gydymo rezultatų. Numatoma toliau stiprinti šias sveikatos priežiūros įstaigas.
45. Iškeltiems Programos krypties uždaviniams įgyvendinti reikalingos tokios priemonės:
45.2. Atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų kabinetus, kuriuose teikiamos ambulatorinės kardiologinės ir neurologinės paslaugos, įrengiant juose elektrokardiografinę, krūvio mėginių bei echokardiografinę įrangą.
45.3. Modernizuojant apskričių ir savivaldybių ligonines, numatoma jas aprūpinti reanimacinėmis lovomis su visa būtina įranga kovai su grėsmingais ūmiais širdies ir kraujagyslių susirgimais, laboratorine kraujo krešėjimo ir fermentų nustatymo įranga ir doplerine kraujagyslių tyrimo įranga.
45.4. Ligonines, turinčias kardiologijos skyrius, aprūpinti elektrokardiografine, krūvio mėginių, EKG monitoravimo bei echokardiografine įranga.
45.5. Ligonines su intervencinės kardiologijos pagalbos galimybėmis aprūpinti šiuolaikine intervencine tyrimo ir gydymo įranga, įkurti jose padalinius, teikiančius dienos chirurgijos paslaugas ligoniams po intervencijų.
45.6. Įdiegti pozitronų emisijos tomografijos, magnetinio rezonanso, daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos technologijas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose.
Vykdytojai
46. Projektą pagal šią programos kryptį įgyvendins VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos ir partneriai pagal tarpusavio sutartis.
48. Kauno apskritis:
49. Vilniaus apskritis:
50. Alytaus apskritis:
52. Tauragės apskritis:
53. Telšių apskritis:
54. Šiaulių apskritis:
55. Marijampolės apskritis:
56. Panevėžio apskritis:
57. Klaipėdos apskritis:
VI. MIRTINGUMO IR NEĮGALUMO NUO TRAUMŲ IR KITŲ IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ MAŽINIMO KRYPTIES APRAŠAS
Bendrosios nuostatos
1. Traumos ir kitos išorinės mirties priežastys Lietuvoje yra trečioje vietoje bendroje mirtingumo struktūroje, o jaunų darbingo amžiaus žmonių grupėje jos užima pirmą vietą iš visų mirties priežasčių. Mirtingumas ir neįgalumas dėl traumų gali būti sumažintas, taikant įrodymais pagrįstas strategijas, pradedant prevencija, kvalifikuota ir profesionalia medicinos pagalba, gydymu ir baigiant reabilitacija.
2. Šios krypties apraše išdėstyti pagrindiniai mirtingumo ir neįgalumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinimo prioritetai.
3. Gyventojų mirtingumo mažėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės liginimas -vienas svarbiausių sveikatos priežiūros strateginių tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje, kurioje yra numatyta iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, neįgalumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc.
4. Šios krypties aprašas nustato sveikatos priežiūros sistemos tolesnio plėtojimo kryptis, siekiant sumažinti gyventojų mirtingumą ir neįgalumą nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių. Aprašo nuostatos suformuotos atsižvelgiant į Lietuvos situaciją ir jos palyginimą su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
5. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
Pirmo lygio traumos centras – stacionarines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje visą parą turi būti teikiamos šios antrinio arba aukštesnio lygio paslaugos (asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi turėti galiojančią licenciją):
– reanimacijos ir intensyviosios terapijos (Reanimacija II);
– chirurgijos;
– ortopedijos traumatologijos.
Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius turi atitikti B tipo reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-394 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo – skubiosios pagalbos skyriui“ (Žin., 2004, Nr. 90-3314).
Antro lygio traumos centras – stacionarines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje galima atlikti pradinį intensyvų gydymą traumų atvejais bei suteikti neurochirurginę pagalbą, tačiau ši įstaiga neteikia visų paslaugų, kaip trečio lygio traumos centras. Šiuose traumų centruose visą parą turi būti teikiamos šios antrinio arba aukštesnio lygio paslaugos (asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi turėti galiojančią licenciją):
– reanimacijos ir intensyviosios terapijos (Reanimacija II);
– chirurgijos;
– ortopedijos traumatologijos;
– neurochirurgijos.
Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius turi atitikti B tipo reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-394.
Trečio (aukščiausio) lygio traumos centras – stacionarines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje yra galimybė suteikti visą reikalingą skubią medicinos pagalbą pacientui su sudėtingais sužeidimais. Šiuose traumų centruose visą parą turi būti teikiamos šios ne žemesnio kaip tretinio lygio paslaugos (asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi turėti galiojančią licenciją):
– reanimacijos ir intensyviosios terapijos;
– abdominalinės chirurgijos;
– krūtinės chirurgijos;
– neurochirurgijos;
– ortopedijos traumatologijos;
– urologijos;
– kraujagyslių chirurgijos;
– otorinolaringologijos*;
– oftalmologijos*.
___________________
* II arba III lygio
Taip pat turi būti užtikrintos ekstrakorporinės detoksikacijos paslaugos (hemodializė, plazmoferezė ir kt.). Šių traumų centrų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius turi atitikti C tipo reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-394. Per metus turi būti priimama ne mažiau kaip 1500 traumuotų pacientų (gydoma stacionare).
Specializuotą medicinos pagalbą vaikams teikiantis traumos centras – stacionarines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos vaikų chirurgijos, vaikų neurochirurgijos, vaikų ortopedijos traumatologijos ir kitos paslaugos.
Situacijos analizė
6. 2005 metais Lietuvoje išorinės mirties priežastys buvo trečioje vietoje mirties priežasčių struktūroje ir lėmė 12,7 proc. mirčių. 15–44 m. žmonių amžiaus grupėje mirtingumo nuo išorinių priežasčių rodiklis 2005 m. siekė net 53,8 proc. ir buvo pirmoje vietoje tarp visų mirties priežasčių.
7. 2005 m. dažniausia išorinė mirtingumo priežastis Lietuvoje buvo tyčinis susižalojimas (savižudybė) (34,1 proc.). Antroje vietoje – transporto įvykiai (22,9 proc.), toliau atitinkamai – nukritimai (13,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (11,7 proc.), atsitiktinis paskendimas (10,1 proc.) bei pasikėsinimas (nužudymai) (8,1 proc.).
8. Daugiau kaip 2700 žmonių kasmet (2713 atvejų – 2004 m.) dėl traumų yra pripažįstami neįgaliaisiais, iš jų daugiau kaip 80 proc. – darbingo amžiaus žmonės.
9. Palyginti su ES šalimis senbuvėmis, Lietuvoje mirčių nuo išorinių priežasčių registruojama 2,5 karto daugiau (5 ir 12,7 proc. atitinkamai).
10. Lietuvoje šiuo metu medicinos pagalba traumų atvejais yra teikiama nepakankamai efektyviai, dėl to pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų visame mirčių skaičiuje Lietuva 2005 m. užėmė pirmąją vietą Europoje. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje vyrams ir moterims atitinkamai siekė 271,3 ir 59,8, ES atitinkamai – 64,2 ir 23,4, Europoje atitinkamai – 133,5 ir 36,9.
11. Pastaraisiais metais stebima mirtingumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių, skaičiuojant 100 000 gyventojų, augimo tendencija.
12. Traumos ir nelaimingi atsitikimai sąlygoja tiesiogines ir netiesiogines išlaidas iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Socialinio draudimo fondo biudžetų. Sveikatos priežiūros paslaugų kainos traumas patyrusiems pacientams yra labai aukštos: Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, Europos regione dėl traumų keliuose prarandama 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP).
13. Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas reikiama modernia įranga yra vienas iš veiksnių, lemiančių nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
15. Greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas yra susidėvėjęs: 40 proc. automobilių yra senesni kaip 10 metų, 22 proc. – 5–10 m. senumo.
16. Skubią pagalbą traumų atvejais teikiančių įstaigų materialinė bazė susidėvėjusi, trūksta įrangos.
17. Pirmoji valanda po traumos vadinama „auksine valanda“, nes nuo to, ar per šią valandą bus suteikta medicinos pagalba ir nuo šios pagalbos kokybės priklauso, ar žmogus išgyvens ir išvengs neįgalumo.
18. Nepakankamai kompleksinė pagalbos nukentėjusiems nuo traumų sistema neleidžia optimizuoti pacientų srautų taip, kad nukentėjęs priklausomai nuo traumos sunkumo iš įvykio vietos į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam būtų suteikta adekvati medicinos pagalba, patektų per „auksinę valandą“.
19. Reikia taip organizuoti pagalbos traumų atvejais teikimą, kad visoje Lietuvoje nukentėjusieji gautų kokybišką medicinos pagalbą laiku.
20. ES valstybėse senbuvėse egzistuoja sisteminis požiūris į medicinos pagalbos traumos atveju organizavimą. Traumos sistemas sudaro traumos centrai, greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP), reabilitacijos klinikos bei procesų nustatymas bei valdymas, kuris sujungia visus elementus į vieną sistemą. Vadovaujantį vaidmenį traumos sistemoje atlieka konkretaus regiono aukščiausio lygio traumos centras, kuris nustato pacientų srautų reguliavimą, medicinos pagalbos teikimo ir gydymo protokolus bei rūpinasi regiono gyventojų pagalbos prieinamumu, prevencija, kaupia ir analizuoja veiklos duomenis. Veiklą tarp kelių aukščiausio lygio centrų koordinuoja traumos taryba.
21. Tos ES valstybės, kurios sukūrė ir įdiegė pagalbos traumos atveju sistemas, deklaruoja, kad tai padėjo sumažinti traumas patyrusių pacientų mirštamumą.
22. Lietuvoje duomenų apie traumas ir nelaimingus atsitikimus statistika yra nepakankamai išsami. Įvairių institucijų duomenų bazėse kaupiama informacija apie nelaimingus atsitikimus ir traumas, jų pasekmes yra fragmentiška, o dalis svarbios informacijos yra neregistruojama arba prarandama (pvz., traumų priežastys). Priimant sprendimus dėl prioritetinių traumatizmo prevencijos sričių, būtina stebėti traumų riziką, jos kitimą, prevencijos priemonių poveikį. Todėl būtina sukurti duomenų apie traumas rinkimo, stebėjimo ir vertinimo sistemą, įtraukiant ją į elektroninės sveikatos sistemą.
Programos krypties ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatos programomis ir strategijomis
23. Šiuo metu yra įgyvendinama ir rengiama nemažai įvairių lygių strategijų ir programų, kuriose akcentuojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų traumas patyrusiems asmenims, plėtra. Pagrindinės išskiriamos kryptys – investicijos į GMP automobilius, įrangą, infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius.
24. 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje viena išskirtų krypčių – nelaimingi atsitikimai ir traumos. Yra iškeltas tikslas iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, neįgalumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc.
25. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu, kurios 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ aprašomos sveikatos infrastruktūros krypties „Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimas“ viena iš numatytų sričių yra Mirtingumo ir neįgalumo nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinimas.
26. Rengiama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti, kurios 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ viena iš numatytų remti veiklų apima žmogiškųjų išteklių tobulinimą viešajame sektoriuje, pagal kurią numatoma apmokyti paramedikus, pakelti sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikaciją, kad jie įgytų reikalingų žinių ir įgūdžių sužeistiesiems gydyti.
27. Valstybinė traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 (Žin., 2000, Nr. 32-903). Šios programos tikslas – iki 2010 metų 30 proc. sumažinti traumatizmą, neįgalumą ir mirtingumą dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Programa numatė trejopas profilaktikos priemones: įvykių profilaktikos arba aktyviosios saugos, žalos žmonių sveikatai mažinimo priemones ir mirties bei neįgalumo profilaktikos priemones. Vienas iš programos įgyvendinimo prioritetų yra šis: sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią traumatizmo profilaktikos materialinę bazę, aprūpinti šioje veikloje dalyvaujančias institucijas būtina technika, prietaisais, kita įranga.
28. Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2005, Nr. 84-3117), koordinuojama Susisiekimo ministerijos. Programos tikslas – siekti iki 2010 metų perpus sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose, palyginti su 2004 metais, o Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindinis uždavinys – gerinti greitosios medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbą įvykus eismo įvykiui.
29. Europos Sąjungos Taryba rekomendacijoje „Dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo“ (OL 2007, C164, p. 1–2) siūlo valstybėms narėms, užtikrinant aukšto lygio visuomenės sveikatą, geriau pasinaudoti turimais duomenimis apie traumas ir prireikus parengti traumų stebėjimo ir pranešimo apie traumas priemones, stebėti traumų rizikos kitimą ir prevencijos priemonių poveikį; taip pat ragina Europos Komisiją remti valstybių narių pastangas supažindinti su traumų prevencijos žiniomis rengiant sveikatos apsaugos darbuotojus ir kitus specialistus, naudojant lėšas, numatytas Bendrijos visuomenės sveikatos programoje ir vėlesnėse programose.
30. PSO Regiono komiteto rezoliucijoje RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos regione“, patvirtintoje 2005 m. rugsėjo 22 d., kviečia valstybes nares vystyti traumų ir nelaimingų atsitikimų monitoringo sistemą, siekiant geriau įvertinti investicijų poveikį traumatizmo prevencijai, gydymui ir reabilitacijai, sustiprinti techninį ir institucinį potencialą, sprendžiant traumų prevencijos bei visų lygių medicininės pagalbos problemas, diegti įrodymais pagrįstus traumų prevencijos ir gydymo metodus.
31. Nacionalinės sveikatos tarybos 2007 m. kovo 22 d. nutarime Nr. N-2 „Dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programos įgyvendinimo“ siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai daugiau dėmesio skirti traumų informacijos ir stebėsenos sveikatos priežiūros įstaigose sutvarkymui, paspartinti algoritmų ir vieningų pagalbos metodikų, parengtų vadovaujantis pripažintais tarptautiniais skubiosios pagalbos standartais (ATLS, PHTLS, ACLS, PALS ir kt.), įdiegimą, atnaujinti greitosios medicinos pagalbos tarnybų automobilių parką bei užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams po traumų, aprūpinant reikiamomis priemonėmis.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintoje Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijoje numatyti antrojo restruktūrizavimo etapo (2006–2008 m.) pagrindiniai tikslai:
32.5. tarp išskiriamų uždavinių paminėtini:
32.5.1. Plačiai paplitusias ligas gydant arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas koncentruojant universitetų ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia, tobulinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą.
32.5.2. Gerinant greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, reorganizuoti greitosios medicinos pagalbos teikimo sistemą. Šis procesas skatinamas tokiomis priemonėmis: 1) reorganizuoti šiuo metu savivaldybėse esamas dispečerines tarnybas, jų veiklą koordinuojant su Vidaus reikalų ministerijos sistemoje veikiančiu Bendruoju pagalbos centru; 2) įgyvendinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programą, siekiant, kad nuolat būtų atnaujinami senesni kaip 7 metų automobiliai; 3) diegti dispečerinėse tarnybose ir greitosios medicinos pagalbos automobiliuose šiuolaikines ryšio priemones.
33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-324 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3267; 2005, Nr. 146-5338) patvirtintos Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos tikslas – nustatyti greitosios medicinos pagalbos uždavinius, jų įgyvendinimo priemones bei greitosios medicinos pagalbos reformos gaires, siekiant užtikrinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą pagal ES standartus.
34. Numatomos lėšos į greitosios medicinos pagalbos plėtrą, aprūpinant stotis ir skyrius bei ligonines greitosios pagalbos automobiliais ir reanimobiliais su specialia įranga, bus investuojamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-344 patvirtinta Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimo 2006–2008 metų programa, kurioje atlikus adekvačius skaičiavimus, pateikiamas detalizuotas tokių automobilių poreikis pagal konkrečias teritorijas.
Tikslai
Uždaviniai
37. Skubios medicinos pagalbos teikimą – nukentėjusiųjų patekimą į stacionarą – visoje Lietuvoje užtikrinti per „auksinę valandą“, tai yra pirmą valandą po įvykio, dėl kurio atsirado pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai.
38. Pagerinti diagnostikos ir gydymo kokybę stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose skubią medicinos pagalbą traumų atvejais.
40. Teikti skubią medicinos pagalbą traumų atvejais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkančiose traumų centrams keliamus reikalavimus, sudėtingiausią įrangą bei aukščiausios kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius koncentruojant aukščiausio lygio traumų centruose, kurie galėtų suteikti adekvačią medicinos pagalbą sunkių traumų atvejais.
Vertinimo kriterijai
Numatomi pasiekti rezultatai
46. Pacientų skaičius, kuriems pagerės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas – ne mažiau kaip 200 tūkst.
Priemonės uždaviniams įgyvendinti
48. Iškeltiems programos krypties uždaviniams įgyvendinti reikia tokių priemonių:
48.1. Atnaujinti greitosios medicinos pagalbos automobilių parką (šios priemonės įgyvendinimas bus finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintą Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimo 2006–2008 metų programą (Žin., 2006, Nr. 85-3333; 2007, Nr. 53-2072).
48.2. Teikti prioritetą sveikatos sistemos specialistų nuolatiniam kvalifikacijos tobulinimui, mokymams, suteikiantiems bei tobulinantiems profesinę kvalifikaciją, specializuotų profesinių žinių ir įgūdžių pagal pripažintus tarptautinius skubiosios pagalbos standartus (ATLS, PHTLS, ACLS, PALS ir kt.).
48.3. Atnaujinti traumų centrų funkcijas atliekančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo – skubios pagalbos skyrius, remontuojant/rekonstruojant patalpas bei aprūpinant juos reikalinga įranga ir/arba pakeičiant pasenusią.
48.4. Atnaujinti traumų centrų funkcijas atliekančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų operacines, remontuojant/rekonstruojant patalpas bei aprūpinant juos reikalinga įranga ir/arba pakeičiant pasenusią.
48.5. Atnaujinti traumų centrų funkcijas atliekančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, remontuojant/rekonstruojant patalpas bei aprūpinant juos reikalinga įranga ir/arba pakeičiant pasenusią.
49. Išvardytus traumų centrų funkcijas atliekančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skyrius reikia atnaujinti, kad jie atitiktų keliamus higienos reikalavimus, tai leistų pagerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę ir pagerinti personalo darbo sąlygas.
Vykdytojai
51. Programos krypties vykdytojai – traumų centrai – yra:
52. Specializuotą pagalbą vaikams teikiančios traumų centrų funkcijas atliekančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos:
53. Siekiant gerinti paslaugų prieinamumą pacientams, užtikrinti skubios medicinos pagalbos traumų atvejais teikimą per „auksinę“ valandą, didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) gali būti finansuojamos ir kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios traumų centrams keliamus reikalavimus, jeigu traumuotų pacientų srautas šiuose miestuose numatytuose aukščiausio lygio traumų centruose bus didesnis nei 1500 traumuotų pacientų (gydomų stacionare) per metus.
54. Rajonų ligoninės, kuriose numatomas priėmimo – skubios pagalbos skyrių remontas ir šių skyrių įrangos atnaujinimas, bus atrenkamos vadovaujantis nustatytu kriterijumi – numatomos finansuoti rajonų ligoninės, kurios pagrįs priėmimo – skubios pagalbos skyrių remonto ir įrangos atnaujinimo būtinumą ir kurios visą parą užtikrina ortopedijos traumatologijos ir chirurgijos paslaugų teikimą bei turi besikreipiančių į priėmimo skyrių dėl traumų asmenų srautą ne mažesnį kaip 2000 žmonių per metus.
55. Rajonų ligoninių, kuriose bus finansuojamas priėmimo – skubios pagalbos skyrių atnaujinimas, sąrašas bus tvirtinamas atskiru sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
VII. ANKSTYVOSIOS ONKOLOGINIŲ SUSIRGIMŲ DIAGNOSTIKOS IR VISAVERČIO GYDYMO KRYPTIES APRAŠAS
Bendrosios nuostatos
1. Onkologinės ligos užima antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o 45–64 m. amžiaus moterų grupėje – pirmąją. Didžiausia problema – pavėluota onkologinių ligų diagnostika. Didelio mirtingumo nuo onkologinių ligų priežastis – nepakankamos diagnozavimo ir efektyvių gydymo metodų panaudojimo galimybės.
2. Anksti diagnozavus ir efektyviai gydant onkologines ligas, pacientai turi galimybę grįžti į darbo rinką. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas šia kryptimi turi didelį poveikį išsaugant sveiką ir darbingą žmogų.
3. Šios Programos krypties įgyvendinimas sudarys prielaidas efektyviau įgyvendinti vėžio kontrolės priemones, numatytas Valstybinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 (Žin., 2003, Nr. 117-5348).
4. Šiuo metu daugelyje Europos šalių stebima bendra tendencija onkologijos srityje -koncentruoti onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą ligoninėse ir stambiuose mokslinę veiklą ir studijų programas vykdančiuose centruose, turinčiuose šiuolaikiškus techninius bei kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius šiems susirgimams diagnozuoti ir gydyti.
Situacijos analizė
5. Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka sergamumo piktybiniais navikais ir mirtingumo nuo jų didėjimo tendencija: kasmet sergamumas padidėja apie 4 proc., o mirtingumas – apie 1,6 proc. Bendras sergamumo piktybiniais navikais rodiklis 2005 m. siekė 472,2 susirgimų 100 000 gyventojų. Sergamumas priešinės liaukos, odos, skydliaukės, gaubtinės žarnos vėžiu, melanoma per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau negu dvigubai.
6. Vyrai dažniausiai serga priešinės liaukos, plaučių, skrandžio, kolorektaliniu vėžiu. Lietuvos vyrų bendrasis sergamumas piktybiniais navikais (286,3 susirgimų 100 000 vyrų) nedaug didesnis už vidutinį Europos Sąjungos šalių vyrų sergamumą (283,3 susirgimų 100 000 vyrų). Tačiau Lietuvos vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų (200 mirčių 100 000 ligonių) – pats didžiausias iš visų ES šalių (ES šalių vidurkis – 163,8 mirčių 100 000 ligonių).
7. 2005 metais Lietuvoje onkologinių ligonių įskaitoje buvo 68 020 vyrų, t. y. apie 4 proc. visų Lietuvos vyrų.
8. 2005 m. 39,1 proc. piktybinių navikų buvo diagnozuota pavėluotai (6298 piktybiniai navikai diagnozuoti III-IV ligos stadijoje).
9. Moterys dažniausiai serga krūties, odos vėžiu bei onkoginekologinėmis ligomis. Lietuvos moterų sergamumas piktybiniai navikais – mažesnis nei ES šalių vidurkis, o mirtingumas – kiek didesnis (Lietuvos – 98,4 mirčių 100 000 ligonių, ES šalių vidurkis – 94,2 mirčių 100 000 ligonių).
10. Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumas nuo šios ligos. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje. Per paskutinius penkerius metus jis svyravo tarp 20 ir 25 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia liga yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje ir 1,5 karto – nei Norvegijoje. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio tarp Lietuvos moterų yra vienas didžiausių Europoje (standartizuotais pagal amžių mirtingumo rodikliais Lietuvą lenkia tik Rumunija).
11. Moterų mirtingumas nuo krūties vėžio taip pat didėja. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu yra maždaug dvigubai mažesnis nei Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, bet mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje ir šiose šalyse beveik vienodas.
12. Lietuvoje 45–64 m. amžiaus moterys dažniausiai miršta nuo piktybinių navikų, nors bendroje mirtingumo struktūroje šalyje vėžys užima antrą vietą.
14. PSO ekspertų duomenimis, efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – 50 proc.
15. Onkologinę pagalbą teikiančių įstaigų veiklai ir jos rezultatams turi įtakos įvairūs veiksniai, vieni svarbiausių jų – technologiniai, kurie pasireiškia naujausių technologijų įdiegimu ir valdymu, išlaikant tokių technologijų poreikio ir galimybių jas įsigyti, išlaikyti bei atnaujinti, pusiausvyrą.
16. Kad vėžys būtų diagnozuojamas anksti (t. y. I ar II stadijos), labai svarbus gydytojų budrumas ir kvalifikacija, praktinis šiuolaikinių diagnostinių metodų pritaikymas. Be to, siekiant kokybiškai nustatyti naviko išplitimą, sveikatos priežiūros įstaigos turi būti aprūpintos šiuolaikine diagnostikos įranga.
17. Prioritetinės onkologinių ligų diagnostikos kryptys – tikslios navikų morfologinės verifikacijos užtikrinimas, radiologiniai tyrimo metodai, genetiniai naviko prognozinių ir predikcinių veiksnių tyrimo metodai, branduolinė medicina, kurios sparčiausiai besivystanti sritis yra pozitronų emisijos tomografija.
18. Piktybinių navikų diagnostiką ir diferencinę diagnostiką vykdo įstaigos, kuriose yra infrastruktūra kompleksiškai diagnozuoti navikus. Įtarus arba diagnozavus onkologinę ligą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, neturinčioje galimybių teikti onkologinių paslaugų, pacientai turi būti nukreipiami į onkologinę pagalbą teikiančias gydymo įstaigas. Šiose įstaigose trūksta modernios endoskopinės, radiologinės bei echoskopinės aparatūros, kuri padeda vykdyti visavertę onkologinių ligų diagnostiką.
19. Chirurginė onkologija yra chirurgijos sritis, apimanti įvairių lokalizacijų navikų gydymą. Apie 90 proc. onkologinių ligonių atliekamos įvairios apimties operacijos. Ligoniams skiriamas vien chirurginis gydymas arba jis derinamas su kitais gydymo būdais. Siekiant užtikrinti kokybišką chirurginę onkologinę pagalbą Lietuvoje labai svarbi yra gydytojų chirurgų kvalifikacija, jų žinios, sugebėjimas naudoti naujausias technologijas.
20. Spindulinė terapija skiriama 50-70 proc. onkologinių ligonių, kuriems pirmą kartą diagnozuota onkologinė liga. Lietuvoje spindulinės terapijos aparatūrą turi penkios onkologinę pagalbą teikiančios gydymo įstaigos. Onkologiniai ligoniai gydomi 8 nuotolinės spindulinės terapijos radioaktyvaus kobalto šaltinį turinčiais aparatais ir 4 brachiterapijos aparatais. Šių aparatų, įsigytų daugiau nei prieš 20 metų, naudojimo artimiausiu metu teks atsisakyti, nes jų pritaikymas klinikinėje praktikoje neatitinka gydymo kokybei keliamų reikalavimų. Lietuvos universiteto ligoninėse yra tik 4 linijiniai greitintuvai (1 iš jų eksploatacijos limitas pasibaigęs) ir 2 brachiterapijos aparatai, taip pat aparatūra, skirta paruošimui spinduliniam gydymui.
21. Lietuvoje (pagal TATENA ir ESTRO rekomendacijas) yra poreikis turėti 4,4 linijinio greitintuvo 1 milijonui gyventojų. Taupant lėšas didžiausiuose onkologinę pagalbą teikiančiuose centruose (VUOI ir KMUK) racionalu sujungti darbui kelis linijinius greitintuvus, turint vieną pacientų paruošimo gydymui infrastruktūrą.
22. Onkohematologija yra taip pat svarbi sritis, kadangi sergamumas piktybinėmis kraujo ligomis nemažėja, ypač daug šių ligų atvejų yra tarp vaikų. Specializuotuose centruose taikant šiuolaikinę patologinę, imunologinę, genetinę diagnostiką ir visapusišką gydymą (chemoterapiją, imunoterapiją, taikinių terapiją ir, kai reikia, spindulinį gydymą) daugelis Onkohematologinių ligų yra visiškai pagydoma. Onkohematologinės ligos ir kai kurie solidiniai navikai, kurių įprastinis sisteminis gydymas neefektyvus, yra gydomi atliekant kaulų čiulpų transplantaciją. Tikslinga šiuo metu egzistuojančiuose kaulų čiulpų transplantacijos centruose (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje) atnaujinti/įrengti visiškai izoliuotas vienvietes palatas su laminarine oro tėkmės ventiliacija ir oro kondicionavimu, atnaujinti kaulų čiulpų transplantacijai reikalingą medicininę ir laboratorinę įrangą. Taip pat reikia tobulinti bendras šiuo metu jau egzistuojančių kaulų čiulpų transplantacijos centrų tarnybas (pvz., laboratorijos, aferezių). Pasaulyje kaulų čiulpų transplantacijų skaičius nedidėja, Lietuvoje taip pat kaulų čiulpų transplantacijų laukiančiųjų eilių nėra, dėl to transplantacijas atliekančių centrų skaičių Lietuvoje didinti nėra tikslinga.
Programos krypties ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatos programomis ir strategijomis
24. Ši Programos kryptis atitinka Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270: investicijos į onkologijos srityje naudojamą medicininę įrangą pagerins šių ligų ankstyvo diagnozavimo ir visaverčio gydymo galimybes, tai padės pailginti onkologinių pacientų gyvenimo trukmę, sumažins jų nedarbingumo procentą. Tai savo ruožtu turės tiesioginės įtakos Lisabonos strategijos uždaviniams (iki 2010 m. padidinti užimtumo lygį nuo 61 iki 70 proc., o dirbančių moterų lygį nuo esamo 51 proc. vidurkio iki 60 proc.) įgyvendinti.
25. Ši Programos kryptis atitinka nacionalinius prioritetus sveikatos apsaugos srityje, taip pat šių nacionalinių programų tikslus ir nuostatas:
25.1. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833, kurioje nurodoma, kad „siekiant geresnių gydymo rezultatų būtina įvertinti esamus ir diegti naujus gydymo ir diagnostikos metodus. Reikia plėtoti mokslinius tyrimus šiomis kryptimis: naujų diagnostikos ir gydymo metodų aprobavimas laboratorijoje ir jų diegimas klinikoje, priešnavikinių faktorių ir jų žymenų paieška, tyrinėjimas laboratorijose“;
25.2. valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029): „visiems gyventojams užtikrinti prieinamą kokybišką stacionarią ir ambulatorinę pagalbą, įgyvendinant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, tobulinti ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemą, tobulinti išteklių paskirstymą ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai“;
25.3. Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593, priemones papildys investicijos pagal šią Programos kryptį, užtikrinant efektyvesnę antrinę vėžio profilaktiką, ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką ir onkologinių ligų gydymą.
Tikslai
26. Programos Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo krypties tikslas – sumažinti gyventojų mirtingumą ir neįgalumą dėl onkologinių susirgimų, investuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir valstybės biudžeto lėšas į onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. Tai sudarys prielaidas teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas ir gerinti jų prieinamumą.
Uždaviniai
27. Programos Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo krypties uždaviniai yra šie:
27.3. pagerinti teikiamų paslaugų kokybę onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;
Vertinimo kriterijai
28. Programos ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo krypties vertinimo kriterijai yra šie:
28.2. onkologinių ligų diagnozavimo ankstyvosiose stadijose (I, II stadijos) procentinės dalies padidėjimas bendrame onkologinių diagnozių skaičiuje;
Numatomi pasiekti rezultatai
29. Numatoma, kad įgyvendinus šią Programos kryptį sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės apie 59 000 onkologinių pacientų (90 proc. visų onkologinių pacientų, kurių 2005 metais ilgalaikio stebėjimo įskaitoje dėl navikų buvo apie 65 500).
Priemonės uždaviniams įgyvendinti
32. Medicininės įrangos, skirtos piktybinių navikų diagnostikai, įsigijimas.
32.1. Siekiant, kad onkologinę pagalbą teikiančios įstaigos galėtų teikti visavertes onkologinių ligų diagnostikos paslaugas, joms reikia diagnostinės aparatūros, kuriai įsigyti numatomos investicijos apie 50 mln. litų.
33. Medicininės įrangos, skirtos piktybinių navikų chirurginiam gydymui, įsigijimas. Kokybiškai onkologinei chirurginei pagalbai užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms reikia įrangos, kuriai įsigyti numatomos investicijos apie 16 mln. litų.
34. Medicininės įrangos, skirtos spindulinei terapijai taikyti, įsigijimas. Tam, kad parengimas spindulinei terapijai bei pačios spindulinės terapijos procedūros būtų kokybiškos ir prieinamos onkologiniams ligoniams visoje Lietuvoje, visoms onkologines paslaugas teikiančioms įstaigoms reikėtų įrangos, kuriai įsigyti numatomos investicijos yra apie 59 mln. litų.
35. Specialių palatų atnaujinimas/įrengimas šiuo metu egzistuojančiuose kaulų čiulpų transplantacijos centruose, transplantacijai reikalingos medicininės ir laboratorinės įrangos atnaujinimas. Šiuo metu egzistuojančiuose centruose reikia atnaujinti/įrengti visiškai izoliuotas vienvietes palatas su laminarine oro tėkmės ventiliacija bei oro kondicionavimu ir atnaujinti kaulų čiulpų transplantacijai reikalingą medicininę ir laboratorinę įrangą.
36. Numatomos investicijos kaulų čiulpų transplantacijos paslaugų kokybei gerinti yra apie 10 mln. litų.
Vykdytojai
38. Atsižvelgiant į pacientų srautus, medicininės įrangos modernizavimo poreikį, taip pat į būtinumą koncentruoti onkologinę pagalbą, numatomi tokie pagrindiniai šios Programos krypties vykdytojai: VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK), Vilniaus universiteto onkologijos institutas (VUOI), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė.
VIII. PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMO KRYPTIES APRAŠAS
Bendrosios nuostatos
1. Psichikos sveikata pripažįstama svarbiausia XXI amžiaus pradžios asmens ir visuomenės sveikatos sritimi, reikalaujančia kiekybiškai ir kokybiškai naujų investicijų ir sprendimų, siekiant užtikrinti šalies socialinę ir ekonominę plėtrą bei gyventojų gyvenimo kokybę.
2. Gera psichikos sveikata neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo kokybės ir kasdieninės veiklos. Reikia sukurti kompleksinę psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri leistų efektyviai ir racionaliai stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą, vykdyti ligų prevenciją, teikti visapusišką pagalbą ir socialines paslaugas asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų.
3. Investicijos pagal šią Programos kryptį reikalingos siekiant gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Laiku teikiamos kokybiškos paslaugos užtikrintų asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, gyvenimo kokybę, jų integraciją į visuomenę.
4. Žmonės, paliesti psichikos negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Įstatymuose numatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle.
5. Psichikos sveikatos paslaugos turi padėti jų vartotojams tapti kuo savarankiškesniais ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Todėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos prie paslaugų vartotojų individualių poreikių ir teikiamos kuo mažiau ribojančioje aplinkoje.
6. Žmonių, sergančių psichikos ligomis, gydymas turi vykti kiek galima namams artimesnėje aplinkoje. Specializuotų uždarų globos įstaigų paslaugos gali būti teikiamos esant ypač sunkiems atvejams, kuomet kompleksinės pastangos teikti pagalbą bendruomenėje yra nesėkmingos.
Situacijos analizė
9. Lietuvoje nuo 1990 m. iki 2004 m. sergamumas psichikos ligomis išaugo beveik 10 proc., o savižudybių skaičius yra vienas didžiausių Europoje, jis kelis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ypač daug nusižudo darbingo amžiaus vyrų, taip pat paauglių. Nuolat didėja sergamumas priklausomybės ligomis ir kitais psichikos sutrikimais. Lietuvoje yra dideli alkoholio suvartojimo ir prievartos rodikliai, o tyčiojimasis tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra labiausiai paplitęs iš visų ES valstybių. Vilniaus universitete 2004 m. atliktas Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad psichikos sveikatos problemų turi 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų 13 proc. atvejų sutrikimai yra klinikinės diagnozės lygio.
10. PSO duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų. Kas ketvirtoje pasaulio šeimoje vienas iš narių turi rimtų dvasinių problemų. Psichikos sutrikimai sudaro apie 13 proc. visų pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 15–17 proc.
11. Pasak PSO ekspertų, Europos regione 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija (t. y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kiekvienais metais suserga depresija.
12. PSO 2001 m. pranešime, skirtame psichikos sveikatai, pateikiami šeši visapusiški psichikos sveikatos priežiūros principai: diagnozė ir intervencijos, gydymo ir slaugos tęstinumas, platus paslaugų spektras, partnerystė su pacientais ir jų šeimomis, bendruomenių įtraukimas, integracija į pirminį medicinos paslaugų teikimo lygį. Psichikos sveikatos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin., 2007, Nr. 42-1572), įtvirtinti visi privalomi šiuolaikinio psichikos ligų gydymo komponentai pagal PSO (2001): farmakoterapija, psichoterapija, psichosocialinė reabilitacija, profesinė reabilitacija ir įdarbinimas, būsto programos. Paskutinės trys sudaro vadinamąją plačiąją psichosocialinės reabilitacijos paslaugų koncepciją. Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos analizė rodo, kad tik vienam iš penkių būtinų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų komponentų – gydymui vaistais – yra skiriama pakankamai dėmesio ir finansavimo, pagal valstybės finansines galimybes kompensuojant psichotropinius vaistus, tarp jų ir naujosios kartos vaistus. Tuo tarpu psichosocialinės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos ir darbo, būsto, psichoterapijos paslaugos iki šiol valstybės institucijų nėra diegiamos ir finansuojamos taip, kad būtų galima užtikrinti adekvačią šių svarbių paslaugų plėtrą.
13. Lietuvoje 2006 m. psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė 73 psichikos sveikatos centrai: 17 iš jų turėjo juridinio asmens statusą, 48 buvo pirminės sveikatos priežiūros centro padaliniai, o 8 centrai buvo privatūs. Šiuose centruose 2006 m. sausio 1 d. buvo 147,69 suaugusiųjų psichiatro etato, 39,0 vaikų psichiatro etatai, 216,9 slaugos specialisto etato (įskaitant kartu su priklausomybės ligų psichiatrais dirbančius slaugos specialistus, 160,55 socialinių darbuotojų etato (įskaitant kartu su priklausomybės ligų psichiatrais dirbančius socialinius darbuotojus), 108,85 psichologo etato (įskaitant kartu su priklausomybės ligų psichiatrais dirbančius psichologus), 34,3 priklausomybės ligų psichiatro etato.
14. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia: stacionarai (psichiatrijos ligoninės ir psichiatrijos skyriai, esantys daugiaprofilinėse ligoninėse), psichikos sveikatos centrai (savarankiški arba esantys pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudėtyje) ir privatus sektorius. Nuo 1999 m. veikia Valstybinis psichikos sveikatos centras, kurio pagrindinės funkcijos yra įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos politiką ir strategiją visuomenės psichikos sveikatos srityje bei vykdyti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų monitoringą ir statistinių duomenų kaupimą bei analizę, taip pat kuruoti psichikos sveikatos centrų veiklą.
15. Planuojant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos plėtrą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 730 „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 109-3489) ir kitais teisės aktais. Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimams gydyti dažniausiai taikomi įvairūs gydymo metodai ir priemonės, vykdoma psichosocialinė reabilitacija, į gydymo procesą įtraukiama šeima, artimiausi žmonės.
16. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTPT) – vienintelė Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kurios pagrindinė paskirtis yra daryti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. VTPT sudėtyje yra Utenos ekspertinis skyrius, 8 teismo psichiatrijos regioninės ambulatorinės komisijos ir Centrinė teismo psichiatrijos komisija, atliekanti kartotines ir itin sudėtingas ekspertizes. Pagrindiniai teismo psichiatrijos žmogiškieji ištekliai – 33 teismo psichiatrai ekspertai ir 8 teismo psichologai ekspertai. VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos stacionarinės ekspertizės atliekamos ikiteisminio/teisminio tyrimo teisėjo sprendimu, sprendžiant įtariamųjų/kaltinamųjų pakaltinamumo klausimus, arba civilinės bylos teisėjo sprendimu, sprendžiant tiriamųjų asmenų veiksnumo klausimus.
Programos krypties ryšys su kitomis Lietuvoje vykdomomis ar rengiamomis sveikatos programomis ir strategijomis
17. Strateginiai bei teisiniai dokumentai, turintys įtakos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemai Lietuvoje:
17.1. 2005 m. PSO Europos regiono sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje Helsinkyje priimtoje Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracijoje ir Veiksmų plane 2005–2010 metams psichikos sveikatos priežiūra nurodyta kaip vienas iš svarbiausių prioritetų visose Europos valstybėse;
17.2. Europos Komisijos 2005 m. spalio 14 d. patvirtinta Europos Sąjungos žalioji knyga (Europos Sąjungos psichikos sveikatos strategijos projektas), kurioje siūloma šiuolaikinėmis priemonėmis stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, vykdyti savižudybių, prievartos, priklausomybės ligų ir kitų visuomenės sveikatos problemų, tiesiogiai susijusių su psichikos sveikata, prevenciją, plėtoti sergančiųjų psichikos ligomis gydymo ir reabilitacijos bendruomenėse galimybes, įtraukiant į šį procesą jų šeimas.
18. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta Psichikos sveikatos strategija. Šios strategijos principai ir prioritetai atitinka PSO, ES ir kitų tarptautinių institucijų principus ir rekomendacijas, kaip stiprinti visuomenės psichikos sveikatą.
19. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtinta Lietuvos sveikatos programa.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonės (Žin., 2006, Nr. 112-4273).
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 patvirtinta Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Žin., 2004, Nr. 30-995).
23. Psichikos sveikatai ir kitoms su visuomenės psichikos sveikata susijusioms problemoms spręsti buvo sukurtos ir vykdomos nacionalinės programos: Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 1997, Nr. 21-510), Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1441 (Žin., 1999, Nr. 109-3186).
Tikslai
25. Tikslai yra šie:
25.1. gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, nes tai padėtų stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą, vykdyti ligų, savižudybių prevenciją; taip pat užtikrintų žmogaus pasveikimą, darbingumo išsaugojimą ir grįžimą į visuomenę;
25.2. gerinti žmonių, kenčiančių nuo psichikos sutrikimų, psichologinės reabilitacijos, reintegracijos, užimtumo ir mokymo, jų aplinkos, būsto, gyvenimo sąlygas;
Uždaviniai
26. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo uždaviniai yra šie:
26.1. plėtoti lanksčių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tinklą bendruomenėje, steigiant dienos stacionarus (centrus);
26.2. modernizuoti stacionarią grandį, investuojant į ūmios psichiatrijos stacionarų patalpų renovaciją ir būtiną šiuolaikinę įrangą psichiatrijos stacionarams (planuojama: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje);
26.3. steigti krizių intervencijos centrus, investuojant į patalpų remontą/rekonstrukciją, įrangos, automobilių pirkimą. Krizinės situacijos metu pagalbą svarbu suteikti per pirmąsias 24 valandas;
26.4. kurti diferencijuotus kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus – regioninius vaikų ir paauglių centrus su pagal vaikų amžių pritaikytu stacionaru, krizių intervencijos skyriumi, mobilia komanda (planuojama: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje);
26.5. tobulinti teismo psichiatrijos paslaugų ir teismo psichiatrijos padalinių infrastruktūrą; gerinti teismo psichiatrijos ekspertizių kokybę. VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus II poskyrio modernizacija (renovacija) užtikrintų realią sutrikusios psichikos asmenų teisių apsaugą (taip pat ir konstitucinę žmogaus teisę į orumą ir garbę) ir visavertę kompleksinę psichiatrijos pagalbą;
26.6. modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūrą. Būtina nuolat vykdyti mokslinį vykstančių permainų vertinimą (įskaitant visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, sistemos veiklos efektyvumo, teikiamų paslaugų kokybės ir efektyvumo vertinimą, vartotojų pasitenkinimo paslaugomis vertinimą, investuojamų lėšų efektyvumo vertinimą, epidemiologinius tyrimus), užtikrinti nuolatinę naujų paslaugų diegimo bei jų teikimo stebėseną ir efektyvumo vertinimą.
Vertinimo kriterijai
Numatomi pasiekti rezultatai
32. Paramą gavusių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius:
32.1. kuriant diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus, numatoma, kad paramą gaus 5 sveikatos priežiūros įstaigos;
32.2. modernizuojant psichiatrijos stacionarus numatoma, kad paramą gaus 6 sveikatos priežiūros įstaigos;
32.3. steigiant psichikos dienos stacionarus (centrus) numatoma, kad paramą gaus 20 sveikatos priežiūros įstaigų;
32.4. kuriant krizių intervencijos centrus numatoma, kad paramą gaus 5 sveikatos priežiūros įstaigos;
33. Pacientų skaičius, kuriems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas:
33.1. įsteigus diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus, numatoma, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės 6 500 pacientų;
33.2. modernizavus psichiatrijos stacionarus numatoma, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės 27 000 pacientų;
33.3. įkūrus psichikos dienos stacionarus (centrus) numatoma, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerės 37 000 pacientų;
Priemonės uždaviniams įgyvendinti
35. Iškeltiems programos uždaviniams pasiekti reikalingos tokios priemonės:
35.1. Steigti apie 20 psichikos dienos stacionarų (centrų) prie veikiančių psichikos sveikatos centrų.
35.1.1. Patalpų remontas/rekonstrukcija (modernizavimas), sudarant sąlygas kokybiškam paslaugos teikimui. Turėtų būti įrengtos patalpos individualiems ir grupiniams užsiėmimams, psichoterapijos kabinetai, meno, muzikos, šviesos, judesio terapijos kambariai (kiekvienas centras turėtų pasirinkti 2–3 tokios terapijos rūšis), patalpos pacientų ir personalo poilsiui, procedūrinis kabinetas, higienos kambariai. Centruose turi būti numatyta 15–20 vietų 100 000 gyventojų (15 vietų 100 000 gyv. – rajonų centruose, 20 vietų 100 000 gyventojų – didžiuosiuose miestuose).
35.2. Investuoti į ūmios psichiatrijos patalpų remontą/rekonstrukciją ar įkūrimą su saugia ir patogia aplinka pacientui ir personalui:
35.2.1. Skyriuje turi būti apie 30 lovų, palatoje ne daugiau kaip 2 pacientai, ypatingo stebėjimo palatoje 1–2 pacientai.
35.2.2. Įsigyti skyrių įrangą saugiam stebėjimui ir slaugai, funkcines lovas, lovas, spinteles, spintas, kėdes, stalus, antiteroristinę santechniką, kompiuterius, videostebėjimo įrangą ir kt.
35.3. Steigti krizių intervencijos centrus 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose, investuojant į patalpų remontą/rekonstrukciją, pritaikymą, pastatymą, kambarių įrengimą pacientų trumpalaikiam (ne ilgiau kaip 3 parų) stebėjimui ir gydymui. Juose turi būti užtikrinta saugi, raminanti aplinka. Taip pat turi būti įrengti kabinetai bendroms pacientų ir personalo reikmėms, psichoterapijos užsiėmimams, įsigytas automobilis mobilioms paslaugoms teikti.
35.4. Įkurti diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, investuojant į patalpų remontą/rekonstrukciją, sukuriant saugią ir patogią aplinką pacientui ir personalui. Tikslinga steigti nedidelius, jaukius skyrius (apie 15 lovų). Būtina įrengti patalpas mokymuisi, fiziniam aktyvumui, užimtumui, aprūpinti skyrius įranga saugiam stebėjimui ir slaugai.
Vykdytojai
36. Dėl psichikos dienos stacionarų (centrų) bei krizių intervencijos centrų buvimo vietų regionuose sprendimą priims Regionų plėtros tarybos, kadangi vietos valdžia geriausiai žino situaciją, kuriose regiono vietose šios paslaugos yra labiausiai reikalingos ir aktualios.
37. Numatoma steigti apie 20 psichikos dienos stacionarų (centrų), apimant visas apskritis, prie jau sukurtos psichikos sveikatos centrų infrastruktūros savivaldybių lygyje. Planuojamas toks preliminarus šių centrų išdėstymas: Alytaus apskrityje – 2 (Alytus ir Druskininkai), Kauno apskrityje – 3, Klaipėdos apskrityje – 2, Marijampolės apskrityje – 1, Panevėžio apskrityje – 2, Šiaulių apskrityje – 2, Tauragės apskrityje – 1, Telšių apskrityje – 2, Utenos apskrityje – 1, Vilniaus apskrityje – 4. Šie centrai teiks ankstyvą pagalbą pradėjus blogėti paciento psichikos sveikatai. Šiuose centruose ligoniai gaus įvairiapusiškas paslaugas, intensyvų gydymą, nenutrūks jų ryšys su šeima ir įprastine aplinka.
38. Krizių intervencijos centrus planuojama steigti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Šiuos centrus planuojama steigti didžiuosiuose miestuose dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, krizių intervencijos centras turės užtikrinti paslaugos prieinamumą krizės metu. Svarbu, kad pacientas gautų kompleksinę pagalbą: ne tik trumpą stacionarizavimą, bet ir specializuotą ambulatorinę pagalbą, kad pacientas turėtų galimybę kasdien atvykti į centrą. Didžiuosiuose miestuose gyvena didžiausias gyventojų skaičius (kartu čia bus ir didžiausias skaičius asmenų, kuriems bus reikalinga krizių intervencijos paslauga). Kitas svarbus rodiklis – tai žmogiškieji ištekliai, galintys visą parą užtikrinti adekvačią pagalbą. Šiuo metu tokia galimybė yra tik didžiuosiuose miestuose. Numatoma skirti iki 2 mln. litų kiekvienam centrui.
39. Psichiatrijos stacionarą numatoma modernizuoti 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ateityje šie skyriai turėtų tenkinti visos Lietuvos poreikius gydant ūmioje stadijoje esančius pacientus su psichomotoriniu sujaudinimu ir agresijos pasireiškimu. Investicijos numatomos į šias ligonines: VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninė, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė, o Klaipėdoje – į sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarinę pagalbą ūmių psichikos sutrikimų atvejais. Taip pat numatoma modernizuoti VTPT Utenos ekspertinio skyriaus II poskyrio stacionarą.
40. Specializuotus kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus numatoma steigti VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, VšĮ Kauno apskrities ligoninėje, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, o Klaipėdoje – sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas. Šiuose centruose būtų teikiamos specializuotos paslaugos paaugliams ir jaunuoliams, atsižvelgiant į šios amžiaus grupės ypatumus ir siekiant atitikti jų poreikius. Taip pat numatoma plėtoti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, didinant jų apimtį, gerinant kokybę ir sukuriant realią bendruomeninių paslaugų alternatyvą kūdikių namų ir kitų nuolatinės vaikų globos institucijų tinklui; vystyti vaikų psichiatriją, sukuriant paslaugų infrastruktūrą, atitinkančią šios amžiaus grupės poreikius.
41. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūros modernizavimas. Bus atlikta įstaigos (Valstybinio psichikos sveikatos centro) patalpų rekonstrukcija ir įsigytas automobilis, būtinas siekiant užtikrinti galimybę betarpiškai lankytis programoje dalyvaujančiose institucijose atliekant programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, vykdant atskirus sociologinius ar epidemiologinius tyrimus.
Numatomos skirti lėšos
42. Šiai programos krypčiai įgyvendinti skiriama iki 100,0 mln. litų (iš jų iki 85,0 mln. litų – ES struktūrinių fondų paramos lėšos).
43. Numatomos 2007–2013 metams ES struktūrinės paramos dalies lėšos:
43.1. psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimui – apie 50,5 mln. litų, iš jų 2007-2010 metams numatomos ES struktūrinės paramos dalies lėšos – apie 27,19 mln. litų;
44. Numatomos 2007–2013 metams ES struktūrinės paramos dalies lėšos likusioms 3 kryptims, kurios planuojamos nacionaliniu lygiu:
44.2. diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimui – apie 12,75 mln. litų;
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12. Numatoma, kad įgyvendinus programą iki 2015 m. bus pasiekti šie rezultatai:
12.2. jaunesnių nei 65 metų amžiaus gyventojų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų atvejų sumažėjimas nuo 4295 (2005 m.) iki 4200;
12.3. jaunesnių nei 65 metų amžiaus gyventojų mirtingumo nuo piktybinių navikų atvejų sumažėjimas nuo 2759 (2005 m.) iki 2700;
12.4. hospitalinio mirštamumo dėl traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių atvejų sumažėjimas nuo 1337 (2005 m.) iki 1203;
16. Šios programos finansavimo šaltiniai: