Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2009 m. kovo 25 d. Nr. 223
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PRITARta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 223
ĮŽANGINIS ŽODIS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė) teikia 2008 metų veiklos ataskaitą.
Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklą pradėjo tik 2008 m. gruodžio 10 d. ir gali pateikti tik savo veiklos ataskaitą. Ji negali atsiskaityti už keturioliktosios Vyriausybės, veikusios nuo 2006 metų iki 2008 m. gruodžio 10 d., veiklą.
Pradėjusi savo veiklą tik ataskaitinių metų pabaigoje, penkioliktoji Vyriausybė paveldėjo ekonominę, finansinę, socialinę, energetinę situaciją, kurią sukūrė jos pirmtakė keturioliktoji Vyriausybė, veikdama iki 2008 metų gruodžio. Todėl šioje ataskaitoje pateikiama ir bendrais bruožais apibūdinama paveldėta šalies ūkio ir finansų sistemos situacija, kuri sąlygojo penkioliktosios Vyriausybės veiklą 2008 metų gruodį ir turės labai didelę įtaką per visus 2009 metus.
Bent trumpai aptartina būklė iki 2008 m. gruodžio 10 d. – šalies ūkio ir finansų, socialinių reikalų ir energetikos paveldas, jį lėmusios priežastys.
Ūkis ir finansai. Penkioliktoji Vyriausybė pradėjo darbą 2008 metų gruodį, kai šalies ūkis ir valstybės finansų sistema ėmė labai sparčiai kristi į gilią krizę. Lietuvoje krizės nebūtų išvengta net ir tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė krizė. Krizės priežastys šalies ūkyje brendo nuo 2006 metų, tačiau šalies ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai ir ne kartą perspėjo, kokia gili ir skaudi ištiks krizė, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta. Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, Lietuvos parengti ekonomikos ir finansų krizei, todėl 2009 metais šalies problemos yra keleriopai gilesnės ir skaudesnės.
Pateikiame citatas iš Finansų ministerijos specialistų 2006–2007 metais parengtų perspėjimų, į kuriuos tuo metu tinkamai nebuvo reaguota, ir rekomendacijų, kaip derėtų keisti finansų politiką:
2006 m. lapkričio 10 d.: „Kitų pasaulio šalių duomenų ekonometrinė analizė rodo, kad kredito prieaugiui viršijus trendinį augimą 4 procentiniais punktais BVP, o nekilnojamojo turto kainai atitrūkus nuo trendinės kainos daugiau kaip 40 procentų, yra didelė tikimybė, kad metų laikotarpiu įvyks finansų krizė.“
„Visos grėsmės yra susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.“
„Komercinių bankų prognozės rodo, kad 2006 m. kredito prieaugiu finansuojamos išlaidos sudarys apie 15 procentų BVP. Gerokai 4 procentinius punktus BVP viršijantis skolintų lėšų stimulas bendrai paklausai yra netvarus. Anksčiau ar vėliau bus pasiekta skolos riba, kurią viršyti finansų rinkoms neapsimokės, ir tada kredito prieaugio teikiamas stimulas BVP augimui išnyks. Staigus keliolikos procentų BVP paklausos susitraukimas labai ir netikėtai pablogintų įmonių pelningumą.“
2007 metų liepa: „Jei Lietuvoje spartus ūkio augimas tęsis toliau, tai sukeltų pavojų visai šalies finansinei sistemai, kadangi jis yra paremtas ne eksporto ir produktyvumo didėjimu, o skolinimosi skatinamu vidaus vartojimu, kuris didina einamosios sąskaitos deficitą. ESD jau viršijo TVF ekspertų apskaičiuotą priimtiną Baltijos šalims apie 7,5 proc. BVP sudarančio ESD ribą ir kelia pavojų stabiliam ekonomikos augimui. Pernelyg ilgai finansuojant didelį Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą, komercinių bankų užsienio valiuta denominuotas turtas taps mažesnis už įsipareigojimus užsienio valiuta, todėl didės palūkanų normos už indėlius nacionaline valiuta ir palūkanų priedai už riziką, padidėjusios palūkanų normos per daug sulėtins investicijas, vartojimą. Pernelyg greitas vartojimo sulėtėjimas gali pabloginti ūkio subjektų mokumo rodiklius ir užsienio bankai gali apriboti lėšas, būtinas užtikrinti Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimui.
2007 m. spalio 16 d.: „Jeigu dėl dominuojančios politinės valios nebuvimo nepavyks įgyvendinti priemonių, būtinų 2008 metais suformuoti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių, tai ūkio persitvarkymo kaštai padidės tiek, kad pragyvenimo lygio artėjimas prie europietiškų standartų įvyks daug lėčiau nei norėtųsi daugumai Lietuvos piliečių.“
„2008 metų galimos tarptautinės finansų krizės pasekmėms išvengti būtina parengti tokį biudžetą, kuris 8 procentų nominalaus BVP augimo sąlygomis užtikrintų 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių.“
„Šiuo metu tik ekspertiniu vertinimu galima nustatyti tikimybes, kada tarptautinio likvidumo trūkumas sukels Lietuvos BVP nuosmukį: egzistuoja 10 procentų tikimybė, kad nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti 2008 metų III ketvirtį; 30 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2008 metų IV ketvirčio; 90 procentų – nuosmukis būtų pradedamas fiksuoti iki 2009 metų pabaigos. Nepradėjus įgyvendinti pakankamų fiskalinės politikos priemonių, vidutinės trukmės laikotarpiu ūkio nuosmukis yra neišvengiamas.“
„Būtina pastebėti, kad ūkis yra tokioje stadijoje, kad net neatidėliotinai įgyvendinus pasiūlytas priemones nėra pagrindo tikėtis išvengti pesimistinio scenarijaus: priemonių įgyvendinimas tik sumažintų jo realizavimosi tikimybę.“
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dar 2007 metų spalį Finansų ministerijos ekspertai prognozavo, kad 2009 metais Lietuvą neišvengiamai ištiks krizė ir kad siekiant sumažinti tokios krizės tikimybę ir poveikį jau 2008 metais reikia sudaryti 4 procentų BVP valdžios sektoriaus perteklių.
Tačiau keturioliktoji Vyriausybė sąmoningai neatsižvelgė į šiuos perspėjimus, vykdė aklą krizės pavojaus neigimo politiką, nesiėmė jokių permainų finansų politikoje, nesuformavo valdžios sektoriaus pertekliaus, taigi pastūmėjo visuomenę ir ūkį į gilią ekonomikos ir finansų krizę, kurios pirmieji požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų II pusėje.
Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete.
Tokios neatsakingos 2008 metų politikos pasekmės Lietuvai atsilieps ne tik 2009, bet ir 2010 metais.
Socialiniai reikalai. Keturioliktoji Vyriausybė, nepaisydama perspėjimų apie artėjančią krizę ir būtinybę formuoti valstybės sektoriaus perteklių 2008 metais, sąmoningai, net ir pažeisdama galiojančius įstatymus, prieš 2008 metų rinkimus didino viešojo sektoriaus išlaidas. Tai ypač ryškiai pastebima vertinant socialinių išmokų politiką 2008 metais. Antai 2008 metų pradžioje „Sodros“ biudžete buvo sukauptas daugiau nei 1 mlrd. litų rezervas, o 2008 metų pabaigoje visas šis rezervas jau buvo panaudotas, nors tai ir nebuvo numatyta „Sodros“ biudžete. Vyriausybei nutarus padidinti socialines pensijas daugiau, nei buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme (jame buvo numatyta 745 litai, o priskaičiuota vidutinė metinė pensija – 786 litai), „Sodros“ išlaidos padidėjo keliais šimtais milijonų litų ir „Sodros“ sistemoje buvo sukurta ilgalaikio finansinio deficito problema, o toks įstatymus pažeidžiantis išlaidavimas lėmė tai, kad per 2008 metus bendras fiskalinis deficitas kelis kartus viršijo įstatymuose numatytą.
Dėl neatsakingos finansų ir socialinės politikos keturioliktoji Vyriausybė ne tik nesukaupė valdžios sektoriaus pertekliaus, kaip rekomendavo Finansų ministerijos specialistai, bet ir leido atsirasti neplanuotai dideliems deficitams.
Šio neatsakingumo padarinius Lietuvos žmonės jaus artimiausius kelerius metus. Pasaulinės krizės sąlygomis Lietuvos ūkio, nesukaupusio rezervų, recesija bus labai skaudi ir gili.
Energetika. Keturioliktoji Vyriausybė buvo paskyrusi vyriausiąjį derybininką, turėjusį derėtis su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) dėl galimybių pratęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą. Nors ir skeptiškai vertintos šios galimybės, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniams liko nepasirengta.
Dar 2004 metais, Lietuvai stojant į ES, buvo suderėta, kad iš ES lėšų, skiriamų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, Lietuva galės pastatyti naujus energijos generavimo pajėgumus Elektrėnuose. Statyba nepradėta iki šiol, konkursas naujai jėgainei statyti įvyko tik 2009 metų pradžioje, elektrą naujasis blokas geriausiu atveju pradės gaminti tik 2013 metais. Dėl nusikalstamai aplaidaus vėlavimo elektros energiją 3 metus turėsime gaminti vis dar veikiančiuose nenašiuose ir pasenusiuose Elektrėnų šiluminės elektrinės blokuose arba brangiai pirkti iš Rusijos. Dėl tos priežasties didės elektros kainos, nuostolių patirs gyventojai ir verslas.
Aplaidžiai vėluota statyti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklas. Jų statyba pabrango jau dvigubai, o ją numatoma baigti tik 2011 metais (vietoj anksčiau numatytų 2008 metų). Dėl to bus vėluojama demontuoti reaktorius, valstybė patirs daugiamilijoninius nuostolius, nes kiekvieni uždelsti metai didina išlaidas reaktoriams palaikyti.
Gerokai vėluojant buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kuri numatė branduolinės energetikos tęstinumą ir būtinybę statyti naują vakarietišką ir šiuolaikišką branduolinę jėgainę. Tačiau tam tikslui sukurtas nacionalinis investuotojas nepadarė proveržio naujos jėgainės statyboje, o dėl neskaidraus kūrimo ir netinkamo valstybės turto įvertinimo tik supriešino Lietuvos visuomenę, įnešė sumaišties į elektros ūkio ir energetikos projektų valdymą.
Nuolat kalbėta apie būtinybę tiesti elektros tiltą, sujungsiantį su Lenkija, kartu ir su Vakarų Europa, tačiau kalbos ir liko kalbomis: nėra jokių susitarimų, nenumatyti konkretūs finansavimo šaltiniai.
Baltijos šalys ES energetikos sistemoje taip ir liko lyg sala be elektros tinklų ir dujų vamzdynų jungčių su Vakarų Europa.
Įsigalėjus dujininkų interesams šilumos ūkyje, labai sunkiai stūmėsi į priekį vietinio kuro katilinių statyba. Dėl to kone visa šiluma Lietuvoje vis dar gaminama dujinėse jėgainėse. Pabrangus dujoms, gyventojai moka nepagrįstai dideles sąskaitas už šildymą.
Dujoms tiekti ankstesnė valdžia paliko sutartimis įtvirtintą tarpininkę „Dujotekaną“, iš kurios vartotojai priversti pirkti dujas 8 litais brangiau nei iš „Lietuvos dujų“.
Taigi tokią situaciją paveldėjo penkioliktoji Vyriausybė, pradėdama savo veiklą.
Penkioliktosios Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų veiklos ataskaitos pirmoje dalyje.
Vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (1996 m. gruodžio 19 d.; Nr. VIII-49) ir Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. X-921, minėtos ataskaitos antroje ir trečioje dalyse pateiktos dar dvi ataskaitos. Tai Šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2008 metų ataskaita (informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir jų vertinimas, šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių duomenys ir jų palyginimas su kitų ES valstybių duomenimis, taip pat informacija apie ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2007–2013 metams panaudojimą, žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą) ir Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2008 metais ataskaita (informacija apie nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą).
PIRMA DALIS
PENKIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 pritarė penkioliktosios Vyriausybės parengtai Vyriausybės programai, ir 2008 metų pabaigoje ši Vyriausybė pradėjo dirbti.
Naujajai Vyriausybei teko pradėti savo veiklą itin sunkiomis sąlygomis: buvusioji Vyriausybė savo metu nerodė aktyvumo mažinti infliaciją, nesiėmė prevencinių veiksmų valstybės finansų sistemai stabilizuoti, todėl vis labiau pradėjo ryškėti ekonominės krizės padariniai.
Penkioliktoji Vyriausybė suvokė, kad svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys yra ekonomikos krizės ir jos padarinių suvaldymas, todėl nedelsiant buvo parengtas ir pradėtas įgyvendinti Krizės įveikimo planas.
I. TAUPYMAS IR EFEKTYVUS MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
Siekiant vykdyti Vyriausybės programoje numatytą uždavinį – sutaupyti iki 2 milijardų litų – svarbiausiuosius sprendimus reikėjo priimti 2008 metų gruodį, kartu pateikti Seimui naują Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Fiskalinė politika
Pastaruosius kelerius metus šalyje buvo vykdoma prociklinė fiskalinė politika, dėl kurios ciklinės biudžetų pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos įvairioms reikmėms finansuoti. Nors buvo deklaruojami fiskalinės drausmės ir deficito mažinimo siekiai, galima teigti, kad deficito rezultatai būdavo geresni, nei planuota, vien dėl viršijamų pajamų planų, o ne dėl tikslingų Vyriausybės veiksmų.
Keturioliktosios Vyriausybės 2008 metams užsibrėžtas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas tikslas – pasiekti, kad 2008 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 0,5 procento BVP, – nebuvo įgyvendintas. Prognozuojama, kad 2008 metais realus valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 2,9 procento, tačiau tik mažesnė jo dalis bus susidariusi dėl pajamų planų neįvykdymo – skirtumas daugiausia susidaro dėl struktūrinių priemonių, reikalingų minėtam tikslui pasiekti, nevykdymo 2008 metais ir priimtų sprendimų didinti pensijas, motinystės ir tėvystės pašalpas daugiau, nei buvo planuota „Sodros“ 2008 metų biudžete.
Dėl šių priežasčių dvi tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Standard&Poor‘s“ ir „Fitch Ratings“ – sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą per dvi pakopas – nuo „A“ iki „BBB+“ ir paliko galioti neigiamas reitingo perspektyvas, o kita reitingų agentūra – „Moody‘s“ – pakeitė skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau reitingas „A2“ išliko nepakeistas.
Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) pajamų planas (su ES paramos lėšomis) buvo patvirtintas 25571,9 mln. litų, o surinkta 23200,9 mln. litų, taigi pajamų planas įvykdytas 90,7 procento, arba pajamų gauta 2371 mln. litų mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, pajamų surinkta 2531,4 mln. litų (arba 12,2 procento) daugiau. 2008 metais valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos lėšų) buvo planuota surinkti 20459 mln. litų, o surinkta 19718,9 mln. litų, t. y. 740,2 mln. litų (arba 3,6 procento) mažiau, nei planuota. Palyginti su 2007 metais, įplaukų gauta 2531,1 mln. litų (arba 14,7 procento) daugiau. Pajamų planai nebuvo įvykdyti dėl nelabai apdairių lėtėjančio augimo sąlygomis gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir PVM surinkimo prognozių: nors šių mokesčių surinkimas faktiškai nuo pat 2008 metų pradžios atsiliko nuo planuoto, keturioliktoji Vyriausybė nepateikė atitinkamų 2008 metų biudžeto patikslinimų.
ES ir kitos finansinės paramos lėšų buvo planuota gauti 5112,8 mln. litų, gauta 3482 mln. litų, t. y. 1630,8 mln. litų (arba 31,9 procento) mažiau. 2008 metais į valstybės biudžetą gauta 0,3 mln. litų (arba 0,01 procento) daugiau ES ir kitos finansinės paramos lėšų nei 2007 metais.
Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinei apsaugai 2008 metų biudžete, palyginti su 2007 metais, padidinti 918 mln. litų (36,2 procento) ir sudarė 3456 mln. litų; sveikatos apsaugai jie padidinti 358 mln. litų (24,9 procento) ir sudarė 1797 mln. litų; švietimo srityje padidinti 1154 mln. litų (21,9 procento) ir sudarė 6414 mln. litų; kultūros, poilsio ir religijos sričiai papildomai buvo skirta 255 mln. litų (28,6 procento) ir asignavimai sudarė 1146 mln. litų.
Vis dėlto 2008 metų pajamų planas buvo patvirtintas pernelyg ambicingas, todėl 2008 metų pabaigoje buvo labai sudėtinga vykdyti biudžete prisiimtus įsipareigojimus asignavimų valdytojams. Finansų ministerija ėmėsi visų galimų priemonių įsiskolinimams minimizuoti, ir 2009 metų pradžioje valstybės biudžeto įsiskolinimai, likę 2008 m. gruodžio 31 dienai, praktiškai buvo likviduoti.
Ekonomikos lėtėjimas ir globalūs iššūkiai, išryškinę ankstesnės finansų politikos ydas, lėmė ryžtingus penkioliktosios Vyriausybės sprendimus 2008 metų pabaigoje vykdant pagrindinį strateginį vidutinės trukmės laikotarpio politikos uždavinį – stabdyti ekonomikos nuosmukį ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti, iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį.
Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui patikslintą Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kurį rengiant pajamų ir išlaidų peržiūros buvo imtasi iš esmės.
Siekiant sumažinti išlaidas, biudžeto išlaidų dalyje peržiūrėti išlaidų straipsniai ir pasiekta, kad būtų sutaupyta apie 2 milijardai litų.
Atsižvelgdamas į Vyriausybės programoje numatyto Krizės įveikimo plano nuostatą „pakeisti bazinius dydžius, nuo kurių skaičiuojami politikų, teisėjų, viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų darbo užmokesčiai, siekiant užtikrinti, kad sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą jų neto darbo užmokestis nesikeistų“, Seimas 2008 metų gruodį priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą, kuriame 2009 metams nustatytas kitoks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – 475 litai (palyginti su 2008 metų baziniu dydžiu, jis sumažėjo 3,1 procento).
Kartu naujoji Vyriausybė siekė pasikeitusiomis sąlygomis kiek įmanoma vykdyti ankstesnės Vyriausybės finansinius įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir meno bei socialiniams darbuotojams. Buvo rasta finansinių galimybių, ir nuo 2009 m. sausio 1 d. jiems padidintas darbo užmokestis: pedagogams – vidutiniškai 10 procentų, kultūros ir meno darbuotojams – vidutiniškai 8–25 procentais (atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę ir išsilavinimą), socialiniams darbuotojams – vidutiniškai 12 procentų.
Įgyvendinus minėtąsias priemones, 2009 metams suplanuotas maždaug 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas, kuris būtų siekęs daugiau nei 6,5 procento BVP, jeigu šie veiksmai (ir papildomi veiksmai, stabilizuojantys Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) nebūtų atlikti.
Išanalizavus savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimo mažinimo poveikį šalies finansams ir atsižvelgiant į finansines galimybes, taip pat siekiant savivaldybių biudžetų pajamų didėjimo, buvo parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (2008 m. gruodžio 23 d.; Nr. XI-117). Savivaldybių pajamos tapo stabilesnės, padidėjo savivaldybių finansinis savarankiškumas, nes padidėjus biudžetų pajamoms savivaldybės gali daugiau jų panaudoti savarankiškosioms funkcijoms vykdyti.
Visokeriopai taupant valstybės lėšas, peržiūrima Valstybės investicijų programa: atsisakoma investicijų į naujus statybos projektus, taip pat projektus, kur statyba, atsižvelgiant į projekto likutinę vertę ir 2009 metais numatomus asignavimus, truktų ilgiau negu 5 metus. Atsilaisvinusios lėšos bus skiriamos daugiabučiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima užbaigti 2009 metais, statyti.
Konvergencijos programa
Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir susijusiuose teisės aktuose įteisintos finansų politikos gairės atsispindi ir Lietuvos konvergencijos programoje, kurią Lietuva privalo kasmet pateikti Europos Komisijai. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai (toliau vadinama – Konvergencijos programa) pritarta Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30, ir ji pateikta Europos Komisijai.
Konvergencijos programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva. Joje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus.
Atsižvelgiant į ankstesnės finansų politikos sąlygotas problemas, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo artimiausiu metu, Konvergencijos programoje siekį subalansuoti biudžetą laikinai pakeitė siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Planuotąja maždaug -2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais (1 pav.) siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes, kad būtų padėti pamatai 2011 metų BVP didėjimui.
1 pav. Valdžios sektoriaus balansinis rodiklis 2006–2011 metais (BVP procentais).
Šaltiniai: 2006–2007 metais – faktiniai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenys; 2008 metais – išankstiniai Finansų ministerijos skaičiavimai; 2009–2011 metais – Konvergencijos programoje įtvirtinti tikslai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas
Išankstiniais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondas 2008 metais gavo 11,1 mlrd. litų įplaukų – beveik tiek pat, kiek ir buvo planuota. Šio fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo buvo skirta 80 mln. litų. Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos piniginės išlaidos, išankstiniais duomenimis, sudarė 12,3 mlrd. litų. Priskaičiuotas pinigines išlaidas palyginus su įplaukomis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo 2008 metų biudžeto rezultatas buvo neigiamas 1,2 mlrd. litų.
Daugiausia (beveik 8 mlrd. litų) Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti ir šioms pensijoms didinti. 2008 metais valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija buvo didinta du kartus ir padidėjo 94 litais (nuo 266 iki 360 litų), einamųjų 2008 metų draudžiamosios pajamos – 132 litais (nuo 1356 iki 1488 litų), maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydis – 204 litais (nuo 578 iki 782 litų).
Vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, 2008 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, padidėjo 185 litais (28,7 procento) ir sudarė 830 litų (2 pav.).
2 pav. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, litais.
Šaltinis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
2008 metais beveik 1,7 mlrd. litų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo panaudota ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ir šioms išmokoms didinti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pailgintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas, iki vaikui sukaks 2 metai, kartu padidintos šios pašalpos iki 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio (iki vaikui sukaks vieneri metai), o už laiką, iki vaikui sukaks 2 metai, mokama 85 procentų šio uždarbio dydžio pašalpa. Dirbant už mažesnį nei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa atlyginimą, pradėtas mokėti šios pašalpos ir atlyginimo skirtumas. Vienu metu gimus dviem ir daugiau vaikų, pradėtos mokėti dvigubo ar trigubo dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įteisintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimas draustiems asmenims už kiekvieną skirtingu laiku gimusį vaiką tuo atveju, kai šie vaikai yra iki 2 metų (pametinukai). Buvo sustiprintos vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos.
Dėl prisiimtų didelių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo priskaičiuotos išlaidos 2008 metais viršijo šio fondo gaunamas pajamas. Tad einamosioms socialinio draudimo išmokoms mokėti buvo naudojamas (per 2008 metus beveik visas ir panaudotas) Valstybinio socialinio draudimo fondo atsargos rezervas. 2008 metų pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo skolintis lėšų, kad užtikrintų smarkiai padidėjusių socialinio draudimo išmokų mokėjimą nustatytu laiku.
Piniginė socialinė parama
Įvertinus ekonominę šalies būklę ir siekiant taupiai ir efektyviai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimais numatyta nuo 2009 m. kovo 1 d. vyresniems kaip 3 metų vaikams išmoką vaikui mokėti tuo atveju, jeigu šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 1050 litų). Be šeimos pajamų vertinimo išmoka vaikui bus mokama 3 ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms, taip pat globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Įvertinus valstybės finansines galimybes, kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek būtina visų pradinukų ir priešmokyklinukų nemokamų pietų išlaidoms finansuoti, ir siekiant užtikrinti, kad nemokamą maitinimą mokykloje gautų visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimais įteisinta tvarka, kai nemokami pietūs mokiniams skiriami tik tuo atveju, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 525 litų). Nustatyta, kad šios nuostatos galioja iki 2010 m. gruodžio 31 dienos.
II. PINIGŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS
Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus antikrizinius veiksmus, subalansuoti pinigų srautus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, 2008 metų pabaigoje buvo priimta gana daug sprendimų. Antai:
laikinai (2009–2010 metams) nuo 5,5 procento iki 3 procentų sumažintas į privačius pensijų fondus pervedamos kaupimo įmokos tarifas;
iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių 2009 metams skirta 7,5 karto daugiau lėšų (600 mln. litų), palyginti su 2008 metais, Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamoms išlaidoms dėl pensijų kaupimo įmokos dalies pervedimo privatiems pensijų fondams kompensuoti;
į valstybinio draudimo sistemą įtrauktos naujos dirbančiųjų grupės, taip pat praplėstos savarankiškai dirbančių žmonių socialinio draudimo garantijos;
laikinai (vieniems metams, iki 2010 m. sausio 1 d.) nukelta nemažai papildomų lėšų reikalaujanti nauja valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarka, suteikianti galimybę apskaičiuoti šias pensijas tik pagal pajamas, turėtas po 1994 metų.
Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų, nuo 2009 m. liepos 1 d. visoms motinystės / tėvystės socialinio draudimo išmokoms gauti bus reikalaujama turėti ne trumpesnį kaip 9 mėnesių, nuo spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme suteikti įgaliojimai Vyriausybei pajamų trūkumo atveju priimti sprendimus dėl išlaidų mažinimo. Jeigu pajamos viršys nustatytąsias, jų perteklius bus naudojamas tik valdžios sektoriaus deficitui mažinti.
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę 2008 metais sudarė 11 procentų visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – mažiau nei 4 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – daugiau nei 5 metai. Centrinės valdžios sektoriaus skola yra 100 procentų denominuota litais ir eurais.
2008 metų III ketvirtį susikomplikavus tarptautinių finansų rinkų problemoms, minėtini šie keturioliktosios Vyriausybės sprendimai, derėję su atitinkamais sprendimais, priimamais kitų ES valstybių narių ir ES mastu:
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymas (2008 m. sausio 18 d.; Nr. X-1429), kuriuo, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos paskelbtame Komunikate dėl Direktyvos 94/19/EB persvarstymo pateiktus išaiškinimus dėl draudimo išmokos sumos apskaičiavimo, buvo padidinta indėlių draudimo suma nuo 20 000 iki 22 000 eurų;
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (2008 m. spalio 14 d.; Nr. X-1749), numatantis vienų metų laikotarpiui (pradedant nuo 2008 m. lapkričio 1 d.) padidinti draudžiamų indėlių sumą nuo 22 000 iki 100 000 eurų;
Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, patvirtintas 2008 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1253, kurio nuostatose pateikiamos apibrėžtys, nustatomi finansinės krizės grėsmės požymiai, dalyvaujančios institucijos, dalyvaujančių institucijų veiksmai, numatomi keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagrindai. Siekiant įvertinti grėsmes finansų sektoriaus stabilumui ir teikti rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje, Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 sudaryta nuolatinė Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija.
Pagrindinis Krizės įveikimo plano tikslas – pasiekti 5,3 mlrd. litų finansinį rezultatą. Atsižvelgiant į situaciją, šis tikslas gali būti tikslinamas.
III. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI MOKESČIŲ SRITYJE
Siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą, buvo pateiktas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 milijardų litų pajamų sutaupymas, be to, sukurtos teisinės prielaidos subalansuotai apmokestinimo sistemai, užtikrinančiai stabilias biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinant mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse. Antai:
1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis:
nuo 15 iki 20 procentų padidintas pelno mokesčio tarifas;
nustatyta lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą;
panaikintos sektorinės lengvatos.
2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis:
iki 15 procentų sumažintas pajamų mokesčio tarifas, taikomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, kurioms nustatytas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas;
pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo tvarka – jis taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms;
panaikintos sektorinės lengvatos, taip pat lengvatos, pasiekusios joms keltus tikslus.
3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis nuo 2009 m. sausio 1 d. standartinis PVM tarifas padidintas nuo 18 iki 19 procentų, atsisakyta lengvatinių PVM tarifų taikymo, iki 2009 m. birželio 30 d. paliekant galioti tik lengvatinį PVM tarifą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Taip pat iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 14 procentinių punktų būtų kompensuojamas PVM tarifas už šilumą, tiekiamą į gyvenamąsias patalpas.
4. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pataisomis padidinti akcizų tarifai cigaretėms, kurui ir alkoholiniams gėrimams.
Be mokesčių įstatymų pakeitimų, pateiktų ir priimtų kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, minėtinos šios svarbios 2008 metais priimtos mokesčių įstatymų naujovės: 2008 metais pritarta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisoms, pagal kurias, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, taikomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat nuo 100 000 iki 1 000 000 litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijančioms įmonėms neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio.
2008 metais buvo užtikrinta biudžeto pajamų surinkimo vienoje sąskaitoje (vietoj buvusių 60 sąskaitų) galimybė, sukurta Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugykla, vykdomi naujosios Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos diegimo darbai, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste įrengta stacionari rentgeno kontrolės sistema.
IV. VERSLO SKATINIMAS
Dar 2007 metų gruodį Europos Komisijos įvertinime buvo nurodyta, kad Lietuvai reikia sutelkti dėmesį į šias sritis: didinti makroekonominį stabilumą ir riboti infliaciją; didinti tiesiogines užsienio investicijas; gerinti verslo aplinkos reguliavimo efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų supaprastinimui; gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes; plėsti verslumo ugdymą ir kita.
2008 metais pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė destabilizavo Lietuvos ekonomiką ir neigiamai paveikė 2008 metų ekonominius rodiklius.
Išankstiniai 2008 metų IV ketvirčio rezultatai – Lietuvos BVP smuko 2 procentais – patvirtina faktą, kad Lietuvos ūkis išgyvena suintensyvėjusios pasaulinės finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius.
Nedžiugina ir kitas ekonominis rodiklis – 2008 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudarė 11,1 procento.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis (3 pav.), tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų).
3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2000–2008 metais.
Pastaba. Nuo 2006 m. sausio 1 d. dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos duomenys pasikeitę.
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
2008 metų II pusėje pradėjo mažėti užimtumas ir didėti nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2008 metais siekė 64,3 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnis, negu 2007 metais. Užimtųjų labai sumažėjo 2008 metų IV ketvirtį, ir vidutinis metinis užimtųjų skaičius, gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, siekė 1520 tūkst., arba 0,9 procento mažiau negu 2007 metais. Pagal kitą ekonomikos rodiklį – nedarbą – Lietuva 2008 metų gruodį buvo aštunta nuo galo tarp ES-27 valstybių. Lietuvoje 2008 metų gruodį, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis buvo 8 procentai, taigi aukštesnis už vidutinį nedarbo lygį ES (ten jis buvo 7,4 procento). Susiformavo ryškus struktūrinis nedarbas tiek atskirose teritorijose, tiek pagal profesijas.
Atsižvelgdama į pasaulinės finansų krizės padarinius Lietuvos ūkiui ir blogėjančius ekonominius rodiklius, penkioliktoji Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo planą, kurio tikslas – palengvinti verslo sąlygas, įlieti papildomų lėšų į Lietuvos rinką, palengvinti verslui galimybę skolintis, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Ekonomikos skatinimo planas, kuris yra neatsiejama Vyriausybės įsipareigojimų dalis, susideda iš 5 dalių: verslo finansavimo galimybių išplėtimo, pastatų energetinio efektyvumo didinimo, spartesnio ES struktūrinės paramos panaudojimo, verslo aplinkos gerinimo („Saulėtekio“ iniciatyva), eksporto ir investicijų skatinimo. Bendra plano vertė finansine išraiška – 5,5 mlrd.litų.
Labai svarbu efektyviai ir rezultatyviai panaudoti ES paramos lėšas
Nuo Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau vadinama – BPD) įgyvendinimo pradžios iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota (t. y. padaryta, apmokėta išlaidų ir pripažinta tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis) 3 126 mln. litų (101 procentas) BPD įgyvendinti skirtų ES lėšų suma. Iš Europos Komisijos iki 2008 metų pabaigos gauta maksimali 95 procentų ES lėšų, skirtų BPD įgyvendinti, suma, kurią Europos Komisija pagal reglamentus gali išmokėti šaliai. Lėšų likutis (5 procentai) bus sumokėtas pateikus BPD įgyvendinimo užbaigimo dokumentus (jie turi būti pateikti Europos Komisijai 2010 metais).
Sanglaudos fondo lėšos skirtos 53 aplinkosaugos ir transporto projektams, iš jų iki 2008 m. gruodžio 31 d. baigta įgyvendinti 20 projektų (9 transporto, 6 aplinkos apsaugos ir 5 techninės paramos projektai). Kitų 33 projektų įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. panaudota 2 056 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų (72 procentai), iš jų 444,3 mln. litų (16 procentų Lietuvai skirtos Sanglaudos fondo paramos) – vien per 2008 metus.
Per 2007–2013 metų programavimo laikotarpį Lietuvai numatyta 23,4 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, kurias planuojama gauti iš atitinkamų fondų (4 pav.).
4 pav. 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos Lietuvai paskirstymas pagal fondus.
Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys.
2008 metais parengti ir patvirtinti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos planavimą, skyrimą, išmokėjimą ir tolesnį administravimą: Žmogiškųjų išteklių plėtros (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 789), Ekonomikos augimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788), Sanglaudos skatinimo (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 787) ir Techninės paramos (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 782) veiksmų programų priedai, kurių tikslas – detalizuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, t. y. nustatyti konkrečias veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemones, joms skirtas lėšas ir atsakingas institucijas, taip pat Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, kuriose nustatytos veiksmų programų administravimo ir finansavimo procesų nuostatos. Pagal veiksmų programų prieduose patvirtintas konkrečias priemones numatyta paskirstyti ES fondų lėšų suma sudarė 90 procentų visų 2007–2013 metų laikotarpiui Lietuvai numatytų ES fondų lėšų.
Per 2008 metus už veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos paskelbė kvietimų teikti paraiškas arba patvirtino valstybės (regionų) projektų sąrašų daugiau nei už 10 567,49 mln. litų (tai sudaro 46 procentus visos institucijų administruojamos sumos). 2008 metais pagal visas veiksmų programas iš viso pasirašyta 81 projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Pagal įgyvendinamus projektus 2008 metais tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis pripažinta 704,89 mln. litų, iš jų ES fondų lėšos – 558,59 mln. litų.
2008 metais Finansų ministerija, kaip 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos koordinuojančioji institucija, parengė ir pateikė svarstyti Europos Komisijai 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau vadinama – VKS) aprašymą ir atliktą nepriklausomą VKS vertinimą, pagal kurį nustatyta, kad VKS atitinka 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 reikalavimus. Europos Komisijai patvirtinus VKS, bus pradėta išmokėti paramą jos gavėjams.
ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO PRIORITETAI
Ekonomikos krizė neigiamai paveikė visas sritis, todėl siekiant sušvelninti ūkio nuosmukį būtina vykdyti struktūrines reformas. Reformoms vykdyti Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 50 atnaujinta Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) ir Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 144 sudaryta Verslo aplinkos gerinimo komisija (Saulėtekio komisija).
Vyriausybė pasiryžusi jau 2009 metais daryti esmines permainas 7 svarbiausiose srityse: iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą; suintensyvinti kovą su korupcija; paspartinti strateginių energetikos problemų sprendimą; kurti inovatyvią ekonomiką; pertvarkyti švietimo sistemą; pertvarkyti sveikatos sistemą; sumažinti socialinę atskirtį.
2009 metai Lietuvai svarbūs ir išskirtiniai energetiniu ir ekonominiu požiūriu. Uždarius valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę, prireiks spręsti šalies aprūpinimo elektros energija problemas, o padidėjusios energijos kainos gali skaudžiai atsiliepti vartotojams ir šalies ekonomikai. Todėl labai svarbu aktyviai įgyvendinti energijos taupymą skatinančias priemones.
2009 metai yra ypatingi Lietuvos kultūrai. Sulaukėme Lietuvos vardo tūkstantmečio, o Vilnius paskelbtas Europos kultūros sostine. Šie metai – itin didelių galimybių parodyti Europos ir viso pasaulio gyventojams Lietuvos kultūrą laikas. Kartu tai ir didelių iššūkių metas – ar bus tinkamai tam pasirengta.
Prioritetiniai darbai finansų srityje
Siekiant formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų valstybės ir ES lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, 2009 metais numatyti šie pagrindiniai darbai:
Įgyvendinti atnaujintą Lietuvos 2008 metų konvergencijos programą, laikantis joje nustatytų prioritetų: įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą; atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, paspartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo importuojamo mineralinio kuro mažinimo bei kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas; skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų; siekti visuomenės palaikymo dėl skelbiamų tikslų ir talkos juos įgyvendinant; tęsti valiutų kursų mechanizmo II ekonominės politikos įsipareigojimų vykdymą, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Konsoliduotoje Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintų konvergencijos (Mastrichto) kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.
Siekiant efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, numatoma pertvarkyti strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemą, taip pat sukurti iš biudžeto finansuojamų programų tikslų pasiekimo vertinimo sistemą.
Tęsti finansinio stabilumo srityje pradėtus darbus – su Lietuvos banku ir konsultuojantis su užsienio ekspertais, bus sukurta finansinio sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema: 1) bus parengtas susitarimo (memorandumo) dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje projektas; 2) bus parengtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projektas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektai.
Siekiant ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių finansų organizacijų veikloje, 2009 metais planuojama įstoti į Tarptautinę plėtros asociaciją, priklausančią Pasaulio banko organizacijų grupei.
Tęsti santaupų atkūrimą gyventojams. Planuojama, kad 2009 metais reikės 34 mln. litų vykdant įsipareigojimus grąžinti atkurtas santaupas. Per 2008 metus į indėlininkų sąskaitas buvo pervesta 7,8 mln. litų.
2009 metais numatoma parengti Vyriausybės programoje numatytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų išplėsta gyventojų nekilnojamojo turto mokestinė bazė ir neapsiribota gyventojų turimu komercinėje veikloje naudojamu nekilnojamuoju turtu, o iš papildomų šio mokesčio pajamų sudarytas savarankiškas finansinių išteklių šaltinis savivaldybėms, taip pat parengti teisės aktų projektus, įtvirtinančius mokestinį kreditą. Taip mokestinėmis priemonėmis bus skatinama smulkiojo verslo plėtra.
Prioritetiniai darbai ekonomikos srityje
Išskirtinos 4 prioritetinės reformų sritys: žinios ir inovacijos; verslo potencialo realizavimas; investicijos į žmones ir darbo rinkos modernizavimas; energetika ir klimato kaita. Įvertinus realią ekonominę būklę ir atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas, 2009 metais svarbiausia – kurti modernią ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui, inovacijų, eksporto, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui, verslo sąlygų gerinimui.
Bus dirbama šiomis kryptimis:
Užtikrinti tolygią ūkio plėtrą. Bus atnaujinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir tobulinama Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos sistema (taip pat ir kompiuterizuota); atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas specifines rekomendacijas Lietuvai, bus papildyta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa.
Gerinti investicinę aplinką ir skatinti investicijas. 2009–2011 metais ypač daug dėmesio planuojama skirti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Taip pat planuojama reorganizuoti viešąją įstaigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą – atskirti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą nuo eksporto plėtros skatinimo ir įkurti Investicijų pritraukimo fondą (angl. Invest in Lithuania).
Remti ir skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Europos Komisija 2008 m. birželio 25 d. pristatė 10 pagrindinių principų paremtą Smulkiojo verslo aktą Europai (toliau vadinama – Smulkiojo verslo aktas), turintį užtikrinti palankesnes veiklos sąlygas mažosioms verslo įmonėms, kurios ES ekonomikoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą Lietuvoje, bus parengta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo 2008–2013 metų strategija.
Įgyvendinti Geresnio reglamentavimo programą ir kasmetinius jos priemonių planus. Bus nustatytos nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinės sritys ir administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse procentinis rodiklis; bus patvirtintas Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2009 metų planas; bus pradėti vykdyti konkretūs nacionalinės administracinės naštos verslui vertinimo pinigine išraiška ir jos mažinimo darbai.
Sukurti palankias sąlygas verslui tobulinant teisinį reglamentavimą. Bus supaprastintas uždarųjų akcinių bendrovių reguliavimas – optimizuotas minimalaus kapitalo dydis ir užtikrinta dalyvių, kreditorių ir kitų asmenų teisėtų interesų apsauga; bus parengti teisės aktų projektai, kurių tikslas – pagerinti akcininkų teisių, susijusių su dalyvavimu ir balsavimu visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apsaugą; bus atsisakyta Juridinių asmenų registrui teikiamų kai kurių įmonių dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams notarinio tvirtinimo.
Paspartinti energetikos infrastruktūrinių projektų, užtikrinančių energijos tiekimo saugumą, patikimumą ir diversifikavimą, įgyvendinimą. Pagal šį prioritetą numatoma, kad bus spartinami šie projektai: Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas; Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimas; naujos atominės elektrinės statyba; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo statyba; požeminės gamtinių dujų saugyklos statyba; gamtinių dujų tinklų sujungimas su Lenkija.
Efektyviai įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą. Spartus senų daugiabučių namų modernizavimas – viena iš energijos taupymą skatinančių priemonių. Iš įvairių šaltinių daugiabučiams namams modernizuoti 2009 metais planuojama panaudoti apie 230 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 84,4 mln. litų – Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai vykdyti. Bus parengti pasiūlymai dėl kitų finansinių šaltinių ir būdų panaudojimo daugiabučiams namams ir kitiems pastatams modernizuoti, taip pat dėl statybos leidimų modernizuoti daugiabučius namus išdavimo, projektų rengimo ir jų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimo.
Stiprinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Bus parengti pasiūlymai dėl esamos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sistemos tobulinimo, atsakomybės už neteisėtų statybų vykdymą sugriežtinimo.
Prioritetiniai darbai socialinės apsaugos srityje
Didinti kokybišką užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Numatoma didinti darbo rinkos lankstumą, kartu derinant su užimtumo saugumu, aktyvinant bedarbių darbo paiešką ir tuo mažinant siekį gauti nedarbo draudimo išmoką, didinant galimybes dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Numatoma tobulinti apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties užimtumo ir profesinės veiklos srityse, ypač motinystės apsaugą.
Numatoma plėtoti ir tobulinti kvalifikacijų sistemą; tobulinti profesinio mokymo infrastruktūrą, kurti prieinamą visiems profesinio orientavimo paslaugų tinklą; įgyvendinti pagrindinio ir darbo rinkos profesinio mokymo sujungimo planą; įgyvendinti reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo politiką.
Parengti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo tobulinimo programą. Bus siekiama suvienodinti vienodomis sąlygomis dirbančių asmenų dalyvavimo šioje sistemoje principus, kartu atsižvelgiant į atskirų verslo subjektų grupių specifiką. Numatoma peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo principus, siekiant užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinį stabilumą, neuždelstą socialinio draudimo išmokų mokėjimą ir santykinį socialinio draudimo pensijų didėjimą.
Didinti gimstamumą, stiprinti šeimos institutą, užtikrinti paramą nepasiturinčioms šeimoms, gerinti vaiko teisių apsaugą. Numatoma skatinti kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Didėjant šildymo paslaugų kainai, bus tobulinamas šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmas, užtikrinama parama nepasiturinčioms šeimoms. Bus skatinama ir remiama nevalstybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veikla.
Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, bus sudaromos sąlygos vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamos globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygos, prioritetą skiriant vaiko apgyvendinimui šeimoje ar šeimynoje.
Plėtoti efektyvią socialinę apsaugą ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją. Numatoma didinti socialinių paslaugų, orientuotų į kompleksinę pagalbą šeimai, plėtrą ir gerinti kokybę. Plėtoti socialines paslaugas, mažinančias socialinės rizikos šeimų atskirtį ir padedančias šeimos nariams, savo šeimose prižiūrintiems neįgalius, senyvus asmenis, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Numatoma stiprinti apsaugą nuo smurto privačioje erdvėje, užtikrinti visokeriopą pagalbą nukentėjusioms nuo smurto moterims.
Prioritetiniai darbai užsienio politikos srityje
Energetinis saugumas. Tai vienas iš Vyriausybės ilgalaikių prioritetų. Pirmaeiliai uždaviniai yra užsitikrinti ES ir svarbiausių regiono partnerių politinę paramą, sutelkti ES finansinę paramą energetiniams projektams, sukurti sąlygas tiek energetinėms, tiek transporto jungtims įgyvendinti. Partnerystės su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija ir bendros Europos Sąjungos išorinės energetikos politikos stiprinimas turės esminę reikšmę siekiant rezultatų.
Transporto plėtra transnacionalinėse rinkose. Numatoma vykdyti aktyvią transporto politiką, kad šalies transporto sektorius ne tik kuo greičiau atsigautų, bet ir užimtų kuo platesnį transportavimo ir logistikos paslaugų segmentą tarptautinėse (Europos–Azijos prekybos ašies, Baltijos jūros regiono ir kitose) rinkose.
Čia vienas iš pagrindinių prioritetų yra bendradarbiavimo su pietinėje Baltijos jūros dalyje esančiomis kaimyninėmis valstybėmis plėtra, kad būtų sukurti transporto ir logistikos paslaugų tinklas ir infrastruktūra, kurie savo parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe būtų konkurencingi šiaurinio Baltijos jūros regiono uostams ir transporto mazgams.
Šiemet vienas svarbiausiųjų tarptautinių renginių Lietuvoje – pirmasis Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas 2009 m. spalio 19–20 d. Vilniuje. Didinant Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, tuo pat metu bus surengtas tarptautinis transporto verslo forumas „Euro-Asia Connect“.
Ekonominė diplomatija. Pirmaeiliai uždaviniai yra didinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje, lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, plečiant ekonominius ryšius ne vien su tradiciniais partneriais, bet ir kylančių ekonomikų šalimis.
ES Rytų kaimynystės politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra patvirtinti ambicingą ES Rytų partnerystės koncepciją, atveriančią Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių (pastarosioms vykdant atitinkamas sąlygas) integraciją į ES, teikti pagalbą ES Rytų partnerystės šalių vidaus reformoms, remti šių valstybių europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, plėtoti išskirtinę partnerystę su Ukraina ir Gruzija, rengtis Baltarusijos suartėjimui su ES, užtikrinti Lietuvos verslo interesus Rytų kaimynystės šalyse.
Konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija. Pirmaeilis uždavinys yra plėtoti Lietuvai ir Rusijai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, atnaujinti demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu grįstą dialogą, plėsti Lietuvos draugų ir bendraminčių ratą Rusijoje, tuo užtikrinti konstruktyvų ir principingą bendradarbiavimą su Rusija. Pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, 2009 metais bus skatinamas Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities atsivėrimas regionui ir ES.
Veiksminga Lietuvos Europos politika. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti glaudžius dvišalius santykius su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, taip pat ES 2009 metais pirmininkaujančiomis Čekija ir Švedija, siekti, kad būtų paisoma Lietuvos interesų peržiūrint ES finansinės perspektyvos nuostatas ir skirstant postus ES institucijose, per istorinių sukakčių minėjimus tęsti europines diskusijas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai ir rengtis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais.
Transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra užtikrinti aktyvų NATO ir JAV buvimą regione – Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, karinių mokymų ir pratybų Baltijos valstybių teritorijoje tęstinumą, išlikti veiklia, solidaria ir atsakinga transatlantinės bendrijos nare, vykdyti transatlantinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, įgyvendinti Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektus, prisidėti prie transatlantinės Rytų Europos politikos sukūrimo, telkti ir teikti paramą euroatlantinėms Rytų Europos valstybių reformoms.
Konsulinių paslaugų kokybės gerinimas, santykių su užsienio lietuviais stiprinimas. Pirmaeilis uždavinys yra supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo procedūras, atsisakyti perteklinių dokumentų reikalavimų, perkelti konsulinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę.
Viešoji diplomatija ir visuomenės informavimas. Pirmaeiliai uždaviniai yra plėtoti skaidrią ir atvirą diskusiją su įvairiomis visuomenės grupėmis svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, įsteigti visuomenei atvirą nevalstybinių institucijų ir visuomenės organizacijų atstovų reguliarių diskusijų forumą, ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, įtraukti ją į valstybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą.
2009 metais toliau bus vykdoma Lietuvos institucijų rengimosi pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais veikla.
Detaliau apie visų ministerijų 2008 metų veiklos rezultatus ir numatytus prioritetinius darbus galima susipažinti šių ministerijų tinklalapiuose, kuriuose iki 2009 m. kovo 31 d. turi būti įdėtos jų metinės veiklos ataskaitos.
Antra dalis
ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2008 metų ATASKAITA
Seimas 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Vyriausybę kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią ataskaitą apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas (toliau vadinama – Konkurencingumo ataskaita), ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su Konkurencingumo ataskaita teikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.
Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui Konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas (t. y. pateikiama informacija apie šalies ūkio konkurencingumo tendencijas ir Pasaulio ekonomikos forumo, kitų tarptautinių organizacijų duoti Lietuvos ūkio konkurencingumo vertinimai, pabaigoje – Lietuvos sėkmės rodiklių duomenys); II. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas; III. Žinių ir inovacijų infrastruktūros ir valstybei svarbių ekonominių projektų vykdymas.
I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS
IR JŲ VERTINIMAS
1. Lietuvos ūkio konkurencingumo tarptautinis kontekstas
Palyginamąjį Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje geriausiai atspindi tarptautinių institucijų atlikti vertinimai. Turime žinoti, kaip atrodome bendrame tarptautiniame kontekste, ir identifikuoti vidines Lietuvos konkurencingumo silpnąsias vietas bei problemas. Dabartinę Lietuvos konkurencingumo padėtį geriausiai iliustruoja 3 institucijų vertinimai. Tai Lietuvos vieta Pasaulio ekonomikos forumo atliktame konkurencingumo indekse, Pasaulio banko atliktame verslo sąlygų vertinime ir „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas.
Pasaulio konkurencingumo indeksas kiekvienos šalies konkurencingumą vertina pagal 12 konkurencingumo veiksnių, t. y.: šalies valdymo institucijos, infrastruktūros išvystymas, makroekonominis stabilumas, sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių rinkos efektyvumas, darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos išsivystymas, technologinis pasirengimas, rinkos dydis, verslo pažangumas, naujovių diegimas (Porter ir Schwab 2008, 3–6).
1 pav. Lietuvos vertinimas (vieta) pagal pasaulio konkurencingumo indeksą.
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas.
Pagal naujausią pasaulio konkurencingumo 2008–2009 metų indeksą Lietuva, surinkusi 4,4 balo iš maksimalių 7, įvertinta 44 vieta iš 134 vertintų valstybių (Porter ir Schwab 2008, 220–221). Palyginti su ankstesniųjų metų vertinimu, Lietuva nukrito per 6 pozicijas. Iš pateiktos diagramos (1 pav.) matome, kad Lietuvos vieta pagal pasaulio konkurencingumo indeksą iš esmės nesikeitė nuo 2001 metų. Palyginti su kitomis valstybėmis, geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Mažiausiai balų Lietuva surinko pagal inovacijų diegimo, rinkos dydžio ir šalies institucijų veiksnius (vidutiniškai kiek daugiau nei po pusę maksimalaus įvertinimo). Palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, prasčiausiai atrodome rinkos dydžio ir finansų rinkos išsivystymo srityse (čia tarp vertintų valstybių esame 69 ir 56 vietose).
Pagal tą patį vertinimą Estija yra 32, Italija – 49, Rusija – 51, Latvija – 54, Lenkija – 53, Graikija – 67 vietoje. Konkurencingiausia pasaulyje valstybė pagal jau susiklosčiusią tradiciją yra JAV. Labai gerai atrodo mūsų Šiaurės kaimynės Danija, Švedija, Suomija, esančios pačiame reitingo viršuje (3–6 vietos).
1 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vertinimas pagal pasaulio konkurencingumo 2008–2009 metų indeksą
|
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
Lenkija |
| Bendras vertinimas |
44 |
54 |
32 |
53 |
| I. Baziniai reikalavimai |
46 |
55 |
30 |
70 |
| 1. Šalies valdymo institucijos |
55 |
60 |
33 |
88 |
| 2. Infrastruktūros išvystymas |
46 |
58 |
40 |
96 |
| 3. Makroekonominis stabilumas |
52 |
71 |
23 |
50 |
| 4. Sveikatos apsauga ir pirminis ugdymas |
52 |
48 |
28 |
39 |
| II. Efektyvumo didinimas |
43 |
47 |
26 |
41 |
| 5. Aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas |
26 |
33 |
19 |
34 |
| 6. Prekių rinkos efektyvumas |
48 |
52 |
24 |
65 |
| 7. Darbo rinkos efektyvumas |
49 |
32 |
29 |
62 |
| 8. Finansų rinkos išsivystymas |
56 |
39 |
28 |
68 |
| 9. Technologinis pasirengimas |
38 |
41 |
17 |
46 |
| 10. Rinkos dydis |
69 |
79 |
90 |
20 |
| III. Naujovių diegimas ir išsivystymo veiksniai |
49 |
84 |
40 |
61 |
| 11. Verslo pažangumas |
49 |
83 |
50 |
62 |
| 12. Naujovių diegimas |
55 |
93 |
31 |
64 |
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas (Porter ir Schwab 2008, 158–159, 214–215, 220–221).
Pagal palankumo verslui tyrimą, kurį atlieka Pasaulio bankas, įvertinamos verslo sąlygos 181 pasaulio valstybėje. Matuojama 10 verslo reguliavimų sričių, kurios susijusios su atitinkamais verslo procesais: verslo pradėjimu, leidimų statyboms gavimu, darbuotojų samdymu ir atleidimu, nuosavybės registravimu, kredito gavimu, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimu, užsienio prekybos sąlygomis, sutarčių vykdymo užtikrinimu ir verslo nutraukimu („Doing Business“, World Bank 2008).
2 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui tyrimą 2007 ir 2008 metais
|
|
Palankumo verslui tyrimas 2008 metais |
Palankumo verslui tyrimas 2007 metais |
Pasikeitimas („+“ reiškia pagerėjimą, „-“ – pablogėjimą) |
| Palankumo verslui vertinimas |
28 |
28 |
0 |
| Verslo pradėjimas |
74 |
59 |
-15 |
| Leidimų statyboms gavimas |
63 |
57 |
-6 |
| Darbuotojų samdymas ir atleidimas |
131 |
128 |
-3 |
| Nuosavybės registravimas |
4 |
4 |
0 |
| Kredito gavimas |
43 |
40 |
-3 |
| Investuotojų apsauga |
88 |
84 |
-4 |
| Mokesčių mokėjimas |
57 |
54 |
-3 |
| Užsienio prekybos sąlygos |
26 |
25 |
-1 |
| Sutarčių vykdymo užtikrinimas |
16 |
17 |
1 |
| Verslo nutraukimas |
34 |
34 |
0 |
Šaltinis – Pasaulio bankas (World Bank 2008).
Pagal palankumo verslui tyrimą Lietuva yra 28, Estija – 22, Vokietija – 25, Latvija – 29, Prancūzija – 31, Italija – 65, Čekija – 75, Lenkija – 76 vietoje. Lietuvai tai nėra blogas įvertinimas, tačiau nerimą kelia tai, kad, palyginti su 2007 metų tyrimo rezultatais, sąlygos verslui nepagerėjo (t. y. Lietuva liko toje pačioje vietoje, o kitų šalių padėtis gerėjo). Ypač blogai Lietuva vertinama darbo rinkos reguliavimo srityje. Esame 131 vietoje. Galima guostis tik tuo, kad Estija yra 163 vietoje, Suomija – 129, Vokietija – 142, Prancūzija – 148 vietoje. Kita vertus, Danija, įgyvendinusi radikalią darbo rinkos reguliavimo reformą pagal flexsecurity modelį, šioje srityje pakilo į 10 vietą pasaulyje ir per porą metų labai pagerino konkurencingumą darbo santykių srityje.
Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas. Trečiasis indikatorius, netiesiogiai atspindintis Lietuvos konkurencingumo lygį, yra korupcijos suvokimo indeksas, kuris matuojamas balais: kai 10 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė.
Pagal „Transparency International“ metodiką valstybė, kurioje korupcijos indeksas yra didesnis nei 5, traktuojama kaip korupciją pažabojusi. Lietuvos atveju (2 pav.) galima teigti, kad iki 2001 metų korupcijos suvokimo indeksas sparčiai gerėjo, tačiau nuo 2001 metų jis stabilizavosi, pastebimos net blogėjimo tendencijos. Šis vertinimas netiesiogiai patvirtina, kad ankstesnių vyriausybių pastangos pažaboti korupciją buvo nesėkmingos. Šioje srityje Lietuva jau smarkiai atsilieka nuo Estijos, kur korupcijos suvokimo indeksas – 6,6, o Latvijoje – 5. Absoliutūs lyderiai šioje srityje ir vėl yra mūsų kaimynai Šiaurės Europoje – Danija ir Švedija, kur šis indeksas siekia net 9,3.
2 pav. Lietuvos korupcijos suvokimo indekso kitimas 1999–2008 metais (balais).
Šaltinis – „Transparency International“.
Vyriausybės vertinimu, dabartinės ekonominės krizės Lietuvoje priežastys yra išorinės ir vidinės. Išorinės priežastys – pasaulinė finansų krizė, kreditinių išteklių „mažakraujystė“ pasaulio mastu. Viso pasaulio ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, o Lietuva, kaip atvira ir nedidelė globalios ekonomikos dalis, yra tiesiogiai veikiama pasaulyje vykstančių procesų. Vis dėlto neabejotina, kad prisidėjo ir vidinės Lietuvos priežastys, kurios tik pagilino šalies krizę. Svarbiausias neigiamas vidinis veiksnys – mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Ankstesnė Vyriausybė konkurencingumo didinimui skyrė nepakankamą dėmesį.
Nuo 2001 metų Lietuvos BVP išaugo 60 procentų, tačiau ekonomikos augimas buvo paremtas vien lengvais ir pigiais kreditiniais ištekliais, sparčiu vartojimo didėjimu, bet ne investicijomis, gamybos produktyvumo didinimu. Kitaip tariant, ekonomikoje nebuvo vidinių paskatų vykdyti sistemines, struktūrines ūkio reformas. Tai sukėlė ekonomikos „perkaitimą“ ir paskolų „burbulo“ sprogimą.
2. Konkurencingumo mažėjimo priežastys
2.1. Netolygus darbo užmokesčio ir darbo našumo didėjimas
Spartus ekonomikos augimas, paremtas pigiomis ir lengvai gaunamomis paskolomis, po narystės ES prasidėjusi masinė ekonominė emigracija į kitas ES valstybes sąlygojo pavojingą tendenciją – darbo užmokestis didėjo gerokai sparčiau nei darbo našumas (3 pav.). Per pastaruosius 3 metus (2008 metais, palyginti su 2005 metais) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių), įskaitant individualias įmones, šalies ūkyje padidėjo 1,8 karto (80 procentų), o darbo našumas per tą patį laiką – tik 18 procentų. Pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (išankstiniais duomenimis) 2008 metais sudarė 2174 litus, taigi, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo net 20,6 procento. Mažėjo mūsų įmonių eksportuojamos produkcijos konkurencinis patrauklumas, nes didėjo darbo sąnaudos produkcijos savikainai ir atitinkamai realizuojamos produkcijos kainos. Ekonominio pakilimo metais nebuvo motyvacijos didinti gamybos efektyvumą, investuoti į naujas technologijas, nes pastaruosius metus ekonomikos augimas buvo maitinamas pigiomis ir lengvai prieinamomis paskolomis. Ilgą laiką vienas iš svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų buvo pigi darbo jėga. Pabrangusi darbo jėga jau nebėra mūsų konkurencinis pranašumas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių 2007–2008 metais Lietuvoje pradėjo mažėti naujų tiesioginių užsienio investicijų srautas.
3 pav. Darbo užmokesčio kitimas 2004–2008 metais.
––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
Išankstiniais duomenimis, 2008 metais darbo našumas visame ūkyje siekė 31,4 lito per valandą. Palyginti su 2007 metais, jis padidėjo tik 2,8 procento. Realiojo darbo užmokesčio didėjimas buvo daug spartesnis ir siekė 11,2 procento, palyginti su 2007 metais (4 pav.).
Labiausiai darbo našumas 2008 metais didėjo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės, žuvininkystės sektoriuose – 24,4 procento. Finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veikloje darbo našumas sumažėjo 16,7 procento, palyginti su 2007 metais.
4 pav. Darbo našumo ir realiojo darbo užmokesčio pokytis, palyginti su ankstesniaisiais metais.
––––––––––––––
* Išankstinis įvertis.
Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.
2.2. Neigiamos tendencijos tiesioginių užsienio investicijų srityje
Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. sudarė 35,5 mlrd. litų ir buvo 22,7 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (28,9 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10,5 tūkst. litų (2007 m. sausio 1 d. – 8,5 tūkst. litų) tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau jau 2008 m. spalio 1 d. duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai buvo pirmas kartas, kai pradėjo mažėti užsienio investicijos. Mažiau nei per metus iš Lietuvos pasitraukė 2 mlrd. litų investicijų. Tai rimtas ir pavojingas signalas, iliustruojantis mažėjantį Lietuvos konkurencingumą, blogėjančią verslo aplinką.
2.3. Infliacija
Ekstensyvus ekonomikos augimas, paremtas paskolomis, bet ne efektyvumo didinimu, paspartino didesnę pinigų cirkuliaciją. Tai sąlygojo spartų infliacijos didėjimą nuo 2006 metų. Antai 2007 metais kainos padidėjo 5,7 procento, o 2008 metais – 10,9 procento. Esamo valiutų valdybos modelio sąlygomis infliacija lėmė santykinį lito vertės didėjimą ir eksporto brangimą. Kitaip tariant, dėl infliacijos procesų juo toliau, juo sunkiau sekėsi konkuruoti eksporto rinkose. Nebuvo skatinama aukštos pridėtinės vertės gamyba. Lietuvoje vyravo tradicinė ūkio struktūra, paremta darbui imlia tradicine gamyba. Verslas laiku nepersiorientavo į darbo sąnaudų taupymą per gamybos efektyvumo didinimą, aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Antra vertus, nebuvo imtasi priemonių inovatyviam verslui skatinti, nebuvo fiskalinių paskatų inovacijoms. Tik nuo 2009 m. sausio 1 d., įsigaliojus penkioliktosios Vyriausybės programoje numatytiems pelno mokesčio pakeitimams, į gamybą, jos efektyvumą reinvestuotam pelnui imta taikyti 50 procentų pelno mokesčio nuolaidą, t. y. taikomas tik 10 procentų pelno mokestis.
2.4. Valiutų nuvertėjimas Lietuvos eksporto rinkose
Lietuvos eksporto konkurencingumui pastaruoju metu atsirado nauja problema. Svarbiausiose Lietuvai eksporto rinkose pastebimas ryškus valiutų kurso nuvertėjimas. Pavyzdžiui, per tris mėnesius Lenkijos zlotas nuvertėjo beveik 40 procentų, Rusijos rublis – 19 procentų, Ukrainos grivina – 50 procentų, Švedijos krona – 24 procentais, Baltarusijos rublis – 10 procentų, Didžiosios Britanijos svaras – 38 procentais. Lietuvos eksportas į minėtas valstybes sudaro 48 procentus viso eksporto. Kadangi 60 procentų Lietuvos BVP eksportuojama, tai tampa rimta kliūtimi visai mūsų ekonomikai. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad devalvacijos efektas paprastai yra laikinas. Po tam tikro laiko didėjančios importo kainos sunaikina laikiną gamintojų konkurencinį pranašumą eksporto rinkose, ypač mažesnėse ir mažiau išsivysčiusiose rinkose, orientuotose į importą, kuriose sukuriama palyginti nedidelė pridėtinė vertė. Taigi Lietuvai neigiamas kaimyninių valstybių devalvacijos efektas laiko ir masto požiūriu bus ribotas, nors tam tikru laikotarpiu neabejotinai sukels rimtų sunkumų ekonomikai.
3. Vyriausybės siūlomos neatidėliotinos priemonės
Vyriausybė, siekdama sušvelninti neigiamą pasaulinės ekonominės krizės poveikį ir Lietuvos ūkio konkurencingumo mažėjimą, imasi veiksmų dviem kryptimis:
1. Parengtas ir pradėtas įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planas, kurio pagrindinis tikslas – bent iš dalies atkurti verslo kreditavimą, pagerinti verslo sąlygas, paskatinti eksportą ir investicijas į Lietuvą.
2. Kitas pirmaeilės svarbos uždavinys – dėl pasaulio ekonomikos krizės poveikio Vyriausybė privalo nedelsdama peržiūrėti 2009 metų valstybės išlaidas. Sveika valstybės finansų sistema – tai valstybės ir ekonomikos stuburas. Vyriausybė sieks sumažinti išlaidas tiek, kad realus biudžeto deficitas šiais metais neviršytų 3 procentų. Tai tarptautinių finansinių institucijų norma, leidžianti valstybei be didesnio vargo pasiskolinti reikiamas lėšas deficitui padengti. Šiandien nėra galimybių daugiau skolintis. Valstybės biudžeto deficitas, neperžengiantis visuotinai priimtinų kontroliuojamų 3 procentų ribos, didintų pasitikėjimą mūsų valstybe tarptautinėse finansų rinkose, gerintų galimybes skolintis šiose rinkose. Be to, sumažėtų palūkanų skirtumas tarp palūkanų litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR), atsidarytų platesnės privataus ir verslo skolinimosi galimybės. To nepadarius, biudžeto deficitas gali išaugti iki 8 procentų. Nesant galimybių pasiskolinti, turėtume stabdyti socialinių programų finansavimą, nebūtų laiku mokami atlyginimai, strigtų valstybės užsakymų apmokėjimas. Suprantama, tai sąlygotų dar didesnį ekonomikos susitraukimą, bankrotų gausėjimą ir nedarbo didėjimą.
II. ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO SĖKMĖS RODIKLIAI IR JŲ PALYGINIMAS SU KITŲ ES VALSTYBIŲ DUOMENIMIS
BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais)
3 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais)
|
|
BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) |
Augimo sparta, palyginti su ankstesniais metais |
||||||
| 2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
|
| Lietuva |
11900 |
13100 |
14800 |
15500 |
9,1 |
10 |
12,9 |
4,7 |
| Latvija |
10900 |
12400 |
13600 |
13600 |
10,1 |
13,7 |
16,1 |
0 |
| Estija |
13700 |
15400 |
16900 |
16800 |
10,4 |
12,4 |
9,7 |
-0,6 |
| Lenkija |
11500 |
12400 |
13300 |
14000 |
7,8 |
7,8 |
7,3 |
5,3 |
| Procentas, palyginti su ES-27 valstybių BVP |
100 |
100 |
100 |
100 |
|
|
|
|
| Lietuva |
52,9 |
55,5 |
59,5 |
59,9 |
|
|
|
|
| Latvija |
48,6 |
52,5 |
57,9 |
55,7 |
|
|
|
|
| Estija |
61,6 |
65,3 |
68 |
64,8 |
|
|
|
|
| Lenkija |
51,3 |
52,3 |
53,4 |
54,3 |
|
|
|
|
| BVP pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuva |
|
|
|
|
7,8 |
7,8 |
8,9 |
3 |
| Latvija |
|
|
|
|
10,6 |
12,2 |
10 |
-0,8 |
| Estija |
|
|
|
|
9,2 |
10,4 |
6,3 |
-1,3 |
| Lenkija |
|
|
|
|
3,6 |
6,2 |
6,6 |
5,4 |
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
Pastaruosius kelerius metus Lietuva pagal BVP augimo spartą išlieka tarp pirmaujančiųjų ES valstybių. 2008 metais šalyje BVP didėjo 3 procentais. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė 7 šalys: Kipras (3,7 procento), Čekija ir Slovėnija (4,4 procento), Lenkija (4,4 procento), Bulgarija (6,5 procento), Slovakija (7 procentai), Rumunija (8,5 procento). 2007 metais Lietuva pagal BVP augimo spartą (8,9 procento) tarp ES valstybių buvo trečia po Slovakijos (10,4 procento) ir Latvijos (10,2 procento).
2005–2008 metais vidutinė metinė BVP augimo sparta Lietuvoje sudarė 6,9 procento, tačiau Eurostato duomenys rodo, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo ES pasiekto lygio. 2005 metais vienam gyventojui Lietuvoje sukurto BVP dalis sudarė 52,9 procento ES vidurkio (1997 metais buvo 38,1 procento) ir 2008 metais – 59,9 procento. Pagal šį rodiklį 2008 metais Lietuva lenkia Latviją (55,7 procento), Lenkiją (54,3 procento), Rumuniją (44,3 procento) ir Bulgariją (38,5 procento).
Darbo našumas – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis
Lietuvos BVP augo palyginti sparčiai, tačiau pagal darbo našumą mūsų šalis vis dar gerokai atsilieka nuo ES valstybėse pasiekto darbo našumo, nors Lietuvos ūkyje per vieną dirbtą valandą sukurta pridėtinė vertė kasmet didėja.
Žemi kuriamos pridėtinės vertės rodikliai iš dalies susiję ir su menkai išplėtotų šalies aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriumi. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis sudarė 23,7 procento visos pramonės sukurtos bendrosios pridėtinės vertės.
Vieno dirbančiojo darbo našumas
Norint palyginti šį rodiklį su ES vidurkiu, imamas rodiklis, kuris atspindi šalies ekonomikos našumą, palyginti su ES vidurkiu, – BVP vienam dirbančiajam. Rodiklis pateikiamas perkamosios galios standartais. Pagal šį rodiklį Lietuva 2008 metais aplenkė Estiją, Lenkiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.
4 lentelė. Darbo našumo dinamika
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| Darbo našumas (pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis) |
17,5 |
18,4 |
20 |
22 |
23,8 |
27,1 |
30,6 |
32,8* |
| Vieno dirbančiojo darbo našumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
| Lietuva |
46,9 |
48 |
51,9 |
53,3 |
54,4 |
56,6 |
60 |
61,3 |
| Lenkija |
52,1 |
53,9 |
62,4 |
64,9 |
65,5 |
66,3 |
60,6 |
60,5 |
| Estija |
46,4 |
49,2 |
52,8 |
55,2 |
58 |
59,7 |
62,1 |
60,2 |
| Latvija |
41,3 |
43 |
44,1 |
45,9 |
48 |
49,9 |
53,6 |
51,1 |
| Rumunija |
... |
29,3 |
31,1 |
34,4 |
35,9 |
39,6 |
43,8 |
45,7 |
| Bulgarija |
31,4 |
33 |
33,4 |
33,7 |
33,5 |
34,7 |
34,9 |
35,1 |
––––––––––––––––––––
* 2008 metų I pusmetis.
Šaltinis – Eurostatas.
Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais
5 lentelė. Šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir ūkio našumo dinamika
|
|
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: litais |
1276,2 |
1495,7 |
1802,4 |
2174 |
| procentais, palyginti su ankstesniais metais |
111,4 |
117,2 |
120,5 |
120,6 |
| Šalies ūkio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksai, procentais |
106,8 |
114,9 |
117 |
111,2 |
| Šalies ūkio našumas (pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis) |
23,8 |
27,1 |
30,6 |
32,8* |
| Šalies ūkio našumo indeksai, procentais |
108,2 |
113,8 |
112,9 |
107,2 |
––––––––––––––––––––
* 2008 metų I pusmetis.
2005–2008 metais Lietuvos gyventojams teko patirti žymų vidutinio ir realaus darbo užmokesčio padidėjimą. Tačiau darbo užmokesčio didėjimas ilgainiui negali būti didesnis už darbo našumo didėjimą, atsižvelgiant į ūkio konkurencingumo didinimą tarptautiniu mastu.
Europos Komisija pabrėžė, jog darbo užmokesčio didėjimas Lietuvoje ilgą laiką gerokai pranoko našumo didėjimą ir dėl to sumažėjo šalies konkurencingumas. Europos Komisijos ataskaitoje Lietuva raginama neleisti didėti viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos suderinti viso ūkio darbo užmokestį su našumu ir padidinti kainų konkurencingumą.
Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100)
Pagal šį rodiklį Lietuva lygiuojasi į Latviją, Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Rumuniją. Lietuvos santykinis kainų lygis yra aukštesnis tik už Bulgarijos.
6 lentelė. Santykiniai kainų lygiai
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Santykiniai kainų lygiai (ES-27 = 100) |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
| Procentas nuo ES valstybių BVP |
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuva |
54,1 |
54,2 |
52,3 |
53,5 |
55,1 |
56,6 |
59,6 |
| Latvija |
59 |
57 |
54,4 |
56,1 |
57 |
60,5 |
65,8 |
| Lenkija |
64,8 |
61,2 |
54,4 |
53,2 |
61,1 |
62,1 |
63,7 |
| Slovakija |
43,4 |
44,8 |
50,7 |
54,9 |
55,4 |
57,4 |
63,5 |
| Čekija |
50 |
57 |
54,5 |
55,4 |
58,1 |
61,4 |
62,4 |
| Rumunija |
41,7 |
42,9 |
43,4 |
43,3 |
54,3 |
57,1 |
61,5 |
| Bulgarija |
40,9 |
40,8 |
40,7 |
42 |
43,2 |
44,6 |
46,5 |
Šaltinis – Eurostatas.
Vidutiniai metiniai suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais
Pagal šį rodiklį Lietuva 3 kartus lenkia visų ES-27 valstybių kainų pokytį; čia Lietuvą lenkia tik Latvija (15,3 procento) ir Bulgarija (12 procentų).
7 lentelė. Suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| Suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais |
2,2 |
2,1 |
2 |
2 |
2,2 |
2,2 |
2,3 |
3,7* |
| Lietuva |
1,6 |
0,3 |
-1,1 |
1,2 |
2,7 |
3,8 |
5,8 |
11,1 |
| Latvija |
2,5 |
2 |
2,9 |
6,2 |
6,9 |
6,6 |
10,1 |
15,3 |
| Estija |
5,6 |
3,6 |
1,4 |
3 |
4,1 |
4,4 |
6,7 |
10,6 |
| Lenkija |
5,3 |
1,9 |
0,7 |
3,6 |
2,2 |
1,3 |
2,6 |
4,2 |
| Slovakija |
7,2 |
3,5 |
8,4 |
7,5 |
2,8 |
4,3 |
1,9 |
3,9 |
| Čekija |
4,5 |
1,4 |
-0,1 |
2,6 |
1,6 |
2,1 |
3 |
6,3 |
| Rumunija |
34,5 |
22,5 |
15,3 |
11,9 |
9,1 |
6,6 |
4,9 |
7,9 |
| Bulgarija |
7,4 |
5,8 |
2,3 |
6,1 |
6 |
7,4 |
7,6 |
12 |
––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltinis – Eurostatas.
Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 33,48 mlrd. litų ir buvo 5,7 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35,5 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų). Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2008 metais sumažėjo dėl susidariusios bendros ekonominės situacijos, pablogėjusių verslo finansavimo sąlygų ir todėl sulėtėjusios verslo ir nekilnojamojo turto rinkos plėtros, taip pat vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių akcijų kainų sumažėjimo ir kitų susijusių priežasčių.
8 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje
|
|
2006 m. sausio 1 d. |
2007 m. sausio 1 d. |
2008 m. sausio 1 d. |
2008 m. spalio 1 d. |
| Tiesioginės užsienio investicijos, iš viso: |
|
|
|
|
| mln. litų mln. eurų |
23895,8 6920,7 |
28924,6 8377,1 |
35503,9 10282,6 |
33483,8 9697,6 |
| Tiesioginės investicijos vienam gyventojui: |
|
|
|
|
| litais eurais |
7022 2034 |
8545 2475 |
10547 3054 |
9981 2891 |
| Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais |
33,2 |
34,9 |
36,2 |
30 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
2008 m. spalio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę – 28,9 procento (iš jų į naftos ir chemijos produktų gamybą – 15,5 procento), finansinį tarpininkavimą – 16,4 procento, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 14,8 procento, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 12,4 procento, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitą verslą – 11,8 procento.
Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 5,15 mlrd. litų (15,4 procento), Danijos – 3,75 mlrd. litų (11,2 procento), Lenkijos – 3,65 mlrd. litų (10,9 procento), Vokietijos – 3,13 mlrd. litų (9,4 procento), Rusijos – 2,44 mlrd. litų (7,3 procento). Tiesioginės investicijos iš ES-27 valstybių sudarė 27,09 mlrd. litų (80,9 procento), iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių – 2,59 mlrd. litų (7,7 procento) visų tiesioginių užsienio investicijų.
Lietuvos pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui yra gerokai mažesnės negu vidutiniškai ES (2007 metais jos buvo 4 kartus mažesnės nei ES-27 vidurkis). Lietuvoje sąlygos investicijoms objektyviai blogesnės negu pagrindinėse jos konkurentėse – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Lietuvoje yra palyginti maža vietinės produkcijos ir darbo rinka, menkesnė gyventojų perkamoji galia, mažai vietinių tiekėjų, toliau nuo jos ir didžiosios ES rinkos. Lietuva nusileidžia kitoms naujosioms ES narėms tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lyderėms: Vengrijai, Čekijai, Estijai, Slovakijai, galinčioms investuotojams pasiūlyti parengtas investicijų aikšteles pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir specialias paskatas investuotojams.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykio rodiklį galima teigti, kad Lietuvoje investuojama mažesnė BVP dalis nei daugelyje naujųjų ES narių.
5 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2007 metais, eurais.
Šaltinis – Eurostatas.
6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP ES valstybėse 2006 metais.
Šaltinis – Eurostatas.
Siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir sukurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, 2008 metais buvo įgyvendinama Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447, ir priede išdėstytos jos įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama gerinti Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdį, didinti darbo santykių reglamentavimo lankstumą, įdiegti investicijų skatinimo priemones, sudaryti palankesnę mokestinę aplinką verslui, spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus, kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą.
Vykdant Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo priemones, buvo plėtojamas pramoninių parkų tinklas. 2008 metais Ūkio ministerija skyrė paramą 13 inžinerinės infrastruktūros įrengimo techninių projektų parengimui 6 pramoniniuose parkuose (Šiaulių, Alytaus, Panevėžio miestų, Kėdainių ir Akmenės rajonų, Marijampolės) ir 2 laisvose ekonominėse zonose (Klaipėdos ir Kauno). Lietuvoje įgyvendinami 8 pramoninių parkų projektai. ES struktūrinės paramos 2004–2006 metų lėšomis 2008 metais buvo baigta įrengti inžinerinė infrastruktūra Šiaulių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Kėdainių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Radviliškio ir Pagėgių pramoniniuose parkuose. Iš viso investuotojams buvo įrengta apie 140 hektarų pramoninių parkų teritorijos.
Vykdant Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos įgyvendinimo priemones ir siekiant paskatinti plynojo lauko investicijas, 2008 metais Ūkio ministerija skyrė paramą įmonių 3 gamybinių kompleksų inžinerinių tinklų įrengimui ir techninių projektų parengimui. Įgyvendinant projektus, buvo sukurta 120 naujų darbo vietų, 2009 metais numatoma sukurti dar apie 300 naujų darbo vietų.
Pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, skatinant eksportą ir gerinant Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdį, 2008 metais įvairias paslaugas ir projektus vykdė viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA). LEPA paslaugos įgalino įgyvendinti 3 investicinius projektus, kurių vertė – 48,1 mln. litų, ir numatoma sukurti 112 darbo vietų. LEPA inicijavo eksporto projektų, kurių vertė sudarė 120,58 mln. litų, dėl to Lietuvos įmonės gavo eksporto užsakymų už 49,24 mln. litų. 2008 metais aktyviai veikė Vokietijoje ir Belgijoje įsteigtos LEPA atstovybės, kurios padeda verslininkams susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviai dalyvauja rengiant kontaktines muges, parodas ir verslo misijas.
2009 metais didelę įtaką investicijoms turės 2007–2013 metų ES struktūrinė parama, teikiama įmonių pradinių investicijų projektams, susijusiems su jų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimu. Pramoniniai parkai galės pasinaudoti ES struktūrine parama inžinerinės infrastruktūros įrengimui pagal Ekonomikos veiksmų programos priemonę „Invest LT“. LEPA numatyta ES struktūrinė parama konkurencingumo, ekonominio įvaizdžio gerinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo projektams pagal Ekonomikos veiksmų programos priemonę „Asistentas-3“. 2009 metais bus didinamas LEPA veiklos efektyvumas, atskiriant tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą nuo eksporto plėtros skatinimo.
Užimtumo lygis (15–64), procentais. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais
2008 metais per pirmuosius tris ketvirčius didėjo užimtumas, bet lėčiau negu per tą patį 2007 metų laikotarpį. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2008 metais siekė 64,3 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnis negu 2007 metais. Užimtųjų pastebimai sumažėjo 2008 metų IV ketvirtį ir vidutinis metinis jų skaičius siekė 1520 tūkstančių, arba 0,9 procento mažiau negu 2007 metais.
Pagal 2007 metų užimtumo lygį Lietuva atsilieka nuo ES-27 vidurkio, bet Lietuvos užimtumo lygis yra aukštesnis negu Prancūzijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Slovakijos ir Lenkijos.
9 lentelė. Užimtumo lygis
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Užimtumo lygis |
|
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
62,6 |
62,4 |
62,6 |
63 |
63,6 |
64,5 |
65,4 |
| Lietuva |
57,5 |
59,9 |
61,1 |
61,2 |
62,6 |
63,6 |
64,9 |
| Prancūzija |
62,8 |
63 |
64 |
63,7 |
63,9 |
63,8 |
64,6 |
| Lenkija |
53,4 |
51,5 |
51,2 |
51,7 |
52,8 |
54,5 |
57 |
| Liuksemburgas |
63,1 |
63,4 |
62,2 |
62,5 |
63,6 |
63,6 |
64,2 |
| Vengrija |
56,2 |
56,2 |
57 |
56,8 |
56,9 |
57,3 |
57,3 |
| Malta |
54,3 |
54,4 |
54,2 |
54 |
53,9 |
53,6 |
54,6 |
| Slovakija |
56,8 |
56,8 |
57,7 |
57 |
57,7 |
59,4 |
60,7 |
Šaltinis – Eurostatas.
Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais)
2008 metais per pirmuosius tris ketvirčius mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje (25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis) tolygiai krito: nuo 5,5 procento I ketvirtį iki 4,2 procento III ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis 2008 metų I–III ketvirčiais siekė 4,93 procento ir buvo mažesnis nei 2007 metų I–III ketvirčiais (5,3 procento).
2007 metais mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje (25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis), palyginti su 2006 metais, pakilo nuo 4,9 iki 5,3 procento, tačiau pagal 2007 metų mokymosi visą gyvenimą rodiklį Lietuva atsilieka nuo ES-27 (9,7 procento).
Palyginti su ES valstybėmis, pagal šį rodiklį 2007 metais Lietuva lenkia Slovakiją, Vengriją Graikiją, Bulgariją ir Rumuniją.
10 lentelė. Mokymosi visą gyvenimą lygis
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Mokymosi visą gyvenimą lygis |
|
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
7,1 |
7,2 |
8,5 |
9,3 |
9,8 |
9,7 |
9,5 |
| Lietuva |
3,5 |
3 |
3,8 |
5,9 |
6 |
4,9 |
5,3 |
| Slovakija |
|
8,5 |
3,7 |
4,3 |
4,6 |
4,1 |
3,9 |
| Vengrija |
2,7 |
2,9 |
4,5 |
4 |
3,9 |
3,8 |
3,6 |
| Graikija |
1,2 |
1,1 |
2,6 |
1,8 |
1,9 |
1,9 |
2,1 |
| Bulgarija |
1,4 |
1,2 |
1,3 |
1,3 |
1,3 |
1,3 |
1,3 |
| Rumunija |
1 |
1 |
1,1 |
1,4 |
1,6 |
1,3 |
1,3 |
Šaltinis – Eurostatas.
Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP dalimis, procentais. Rodiklis parodo, kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai
Pastaraisiais metais išlaidų apimtis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) Lietuvoje didėja. Antai 2007 metais, palyginti su 2006 metais, ji padidėjo daugiau nei 22,1 procento. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais, palyginti su 2006 metais, Lietuvoje išlaidos į MTEP padidėjo nuo 0,8 iki 0,82 procento. Viešojo sektoriaus, t. y. valdžios ir aukštojo mokslo, lėšos 2007 metais MTEP sudarė 0,59 procento BVP (Estijos ir Latvijos – 0,58 procento BVP), o privataus sektoriaus – 0,23 procento. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, privačių investicijų į MTEP apimtis Lietuvoje padidėjo nuo 0,22 iki 0,23 procento BVP. Verslo investicijos į MTEP Lietuvoje, palyginti su tokiomis pat ES-27 investicijomis, šiuo metu yra mažos. Europos inovacijų švieslentės (angl. European Innovation Scoreboard 2008; toliau vadinama – EIS) duomenimis, 2007 metais verslo lėšos MTEP ES-27 valstybėse siekė vidutiniškai 1,17 procento šalies BVP, o Lietuvoje – tik 0,23 procento BVP (Estijos – 0,54 procento BVP, Latvijos – 0,21 procento BVP).
7 pav. Lietuva: išlaidų MTEP santykis su BVP, procentais.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lyginant absoliučius skaičius, matyti, kaip keitėsi išlaidos MTEP, – 2007 metais, palyginti su 2006 metais, šios išlaidos padidėjo 145 mln. litų, t. y. 22,1 procento.
11 lentelė. MTEP išlaidos Lietuvoje 2001–2007 metais, mln. litų
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Iš viso, mln. litų |
326,8 |
344,7 |
381,8 |
472,7 |
542 |
657,8 |
803,1 |
| fundamentiniams tyrimams |
35,3 |
40,9 |
35,5 |
35,8 |
34,7 |
32,3 |
30,8 |
| taikomiesiems tyrimams |
29,8 |
36,3 |
38 |
36,7 |
36,4 |
38,7 |
37,1 |
| technologijų (eksperimentinei) plėtrai |
34,9 |
22,8 |
26,5 |
27,5 |
28,9 |
29 |
32,1 |
| Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykis su BVP, procentais |
0,67 |
0,66 |
0,67 |
0,75 |
0,75 |
0,79 |
0,82 |
| MTEP verslo (įmonių) išlaidų santykis su BVP, procentais |
0,19 |
0,11 |
0,14 |
0,16 |
0,16 |
0,22 |
0,23 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lyginant viešojo ir verslo sektorių MTEP finansavimo apimtis Lietuvoje 2007 metais, matyti, kad verslo investicijos – tiek pačiose įmonėse atliekamų tyrimų ir plėtros darbų išlaidos, tiek įmonių išlaidos šiems darbams įsigyti – yra daugiau nei du kartus mažesnės negu viešojo sektoriaus investicijos.
8 pav. Lietuva: išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius 2007 metais, procentais.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Skatinant privačias investicijas į šalies inovacijų, MTEP diegimą (t. y. skatinant įmones investuoti į įrangos ir įrengimų atnaujinimą), 2008 metų pavasarį buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Seimas 2008 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisas (įstatymo Nr. X-1484), kuriomis įmonėms leista, apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas MTEP. Taip pat leista per trumpesnį laikotarpį nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamą ilgalaikį turtą. 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu buvo patvirtintos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą: įmonė, vykdanti investicinį projektą, pradedant 2009 metų mokestiniu laikotarpiu, galės sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą pelno mokesčio sumą iki 50 procentų pelno mokesčio sumos, o tai investuojančiai įmonei iš esmės reikštų pelno mokesčio tarifo sumažinimą iki 10 procentų.
Lietuvos inovatyvumo vertinimas tarptautiniame kontekste
Vienas bendriausiųjų rodiklių, pagal kurį atliekamas bendrinis šalių inovacinės veiklos palyginimas, yra suminis inovacijų indeksas (toliau vadinama – SII).
? – inovacijų lyderiai; 
– inovacijų adaptuotojai; 
– inovacijų adaptuotojai;
– besivejančios šalys
9 pav. Suminio inovacijų indekso kaita (4 šalių grupės).
Šaltinis – European Innovation Scoreboard 2008.
Pagal SII, generuojamą pasitelkiant daugelį žinių, kompetencijų kūrimą ir naudojimą nusakančių indikatorių (EIS 2008), Lietuva, kurios SII – 0,294, atsiduria žemiau ES-27 vidurkio, kurios SII – 0,475, tačiau atitinka naujųjų ES valstybių bendrąją situaciją, šiek tiek atsilikdama nuo Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Maltos, tačiau lenkdama Latviją, Rumuniją, Kroatiją, Bulgariją. Geriausią inovatyvumo įvertinimą gavo Švedija (SII – 0,637), blogiausią – Turkija (SII – 0,205).
10 pav. Inovacinė veikla – suminis inovatyvumo indeksas (EIS).
Šaltinis – European Innovation Scoreboard 2008.
Vertinant SII dinamiką, Lietuva patenka į inovacinių veiklų lygį besivejančių ES valstybių grupę. Tokį Lietuvos suminį vertinimą nulėmė keli indikatoriai. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą rodikliai lenkia ES vidurkį, pvz., inžinerinį išsilavinimą įgijusių absolventų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje yra 18,9, o ES-27 – 12,9; dirbančiųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, palyginti su bendru dirbančiųjų skaičiumi, Lietuvoje sudaro 26,8 procento, o ES-27 – 23 procentus. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo ES valstybių vidurkio pagal intelektinės nuosavybės kūrimo, įmonių inovacinių produktų ir procesų pateikimo į rinką, inovatyvių įmonių bendradarbiavimo ir kitus inovacinės veiklos vertinimo rodiklius.
Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų
12 lentelė. Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų |
6,2 |
5,8 |
6,4 |
7,2 |
7,4 |
7,6 |
8,35 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Kaip matome iš pateiktų duomenų, tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų, nuolat didėja, per pastaruosius 5 metus jų padaugėjo 29,5 procento.
Verslo sektoriuje MTEP veikla užsiėmė 2,5 tūkst. darbuotojų, iš jų 166 tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Verslo sektoriuje tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, per metus padaugėjo 23 procentais.
Pateiktų paraiškų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnybai (USPTO) skaičius 1 000 000 gyventojų
Pateiktų paraiškų Europos patentų biurui (EPO) skaičius 1 000 000 gyventojų
Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2005 metais Europos patentų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, sudarė 1,31 (EPO), o 2002 metais Jungtinių Amerikos Valstybių patentų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, sudarė 1,94 (USPTO). Tuo tarpu ES-27 vidurkis – 105,7 (EPO, 2005 metais) ir 49,67 (USPTO, 2002 metais). Pagal Europos patentų skaičių Lietuva gerokai atsilieka nuo savo kaimynių Estijos, Latvijos, Lenkijos ir naujųjų ES valstybių (Kipro, Maltos), tačiau pagal Jungtinių Amerikos Valstybių patentų skaičių Lietuva lenkia minėtas šalis, o pagal abu rodiklius gerokai atsilieka nuo ES-27 vidurkio.
Pagal Patentavimo rėmimo projektų grupės aprašą, patvirtintą ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-79, patentavimo išlaidos apmokamos trimis būdais: avansu, sąskaitų apmokėjimo būdu ir kompensavimo būdu. 2008 m. rugpjūčio 19 d. Teisingumo ministerijai vizuoti pateikti Valstybinio patentų biuro parengti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, pagal kuriuos mokestis už papildomus išradimo apibrėžties punktus nustatytas už kiekvieną po penkioliktojo einantį išradimo apibrėžties punktą. 2008 metais galiojantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymas nustato, kad papildomas mokestis mokamas už kiekvieną po dešimtojo einantį išradimo apibrėžties punktą.
Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba, tenkanti 100 gyventojų
Plačiajuosčio ryšio skvarba matuojama plačiajuosčio ryšio prisijungimo linijų skaičiumi, tenkančiu 100 gyventojų. Plačiajuosčiu ryšiu (>144 Kbit/s) laikoma įvairių technologijų ryšio sparta – kabelinis modemas, ADSL ryšys ir kita. Plačiajuosčio ryšio skvarbos ES valstybių narių ir Lietuvos rodiklių palyginimas pavaizduotas 11 paveiksle.
11 pav. Plačiajuosčio ryšio skvarba įvairiose valstybėse 2007 metais.
Šaltinis – Eurostatas.
12 pav. Plačiajuosčio ryšio skvarbos ES valstybėse palyginimas, 2007 metai.
Šaltinis – Eurostatas.
Tiek ES, tiek ir Baltijos jūros regiono mastu Lietuva šiek tiek atsilieka nuo vidutinių reikšmių, tačiau pagal plačiajuosčio ryšio spartą atitinka ES-15 šalių plėtros spartą. Plačiajuosčio ryšio skvarbos palyginimas tarp Lietuvos ir Baltijos jūros regiono šalių pavaizduotas 13 lentelėje.
13 lentelė. Plačiajuosčio ryšio skvarbos palyginimas tarp Lietuvos ir Baltijos jūros regiono šalių (plačiajuosčio ryšio prisijungimo linijų skaičius, tenkantis 100 gyventojų)
| Šalis / regionas |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| ES-27 |
: |
: |
: |
: |
: |
18,2 |
| ES-25 |
: |
: |
6,5 |
10,6 |
14,8 |
19 |
| ES-15 |
2,3 |
4,5 |
7,6 |
12 |
16,5 |
20,8 |
| Danija |
7,4 |
10,4 |
15,6 |
22 |
29,6 |
37,2 |
| Vokietija |
3,2 |
48 |
6,7 |
10,2 |
15,3 |
21,1 |
| Estija |
: |
: |
7,6 |
11,1 |
16,6 |
20 |
| Latvija |
: |
: |
1,5 |
3,7 |
6,8 |
11,6 |
| Lietuva |
: |
: |
2,5 |
5 |
8,4 |
12,7 |
| Lenkija |
: |
: |
0,5 |
1,9 |
3,9 |
6,8 |
| Suomija |
3 |
6,6 |
11 |
18,7 |
24,9 |
28,8 |
| Švedija |
4,6 |
8,6 |
12,1 |
17,1 |
22,9 |
28,3 |
Šaltinis – Eurostatas.
Pažymėtina, kad akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras jau baigė pirmąjį bazinių stočių, kurios leis visoje Lietuvoje naudotis naujosios kartos WiMAX 4G technologijos pagrindu veikiančia judriojo interneto paslauga, įrengimo etapą (2007 metų pabaigoje Ryšių reguliavimo tarnyba viešojo konkurso naudoti radijo dažnius viešiesiems bevielio ryšio prieigos tinklams 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje steigti laimėtojais pripažino akcinę bendrovę Lietuvos radijo ir televizijos centrą, uždarąsias akcines bendroves „Balticum TV“ ir „Neltė“ ir paskyrė radijo dažnius). Per 2008 metų gruodį ir 2009 metų sausį Vilniuje buvo įrengta 20 tokių stočių, kurių bandymų metu vienam vartotojui tekusi reali judriojo WiMAX sparta siekė iki 10 Mb / s. Šiandien judriojo asmeninio plačiajuosčio interneto WiMAX paslauga jau teikiama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
Aukštųjų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais
Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produkcijos eksportas Lietuvoje, palyginti su visu šalies eksportu, kasmet didėja, tačiau vis dar nesiekia ES valstybių vidurkio. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje šio sektoriaus produkcijos eksportas sudarė vos 2,72 procento bendro šalies eksporto ir siekė vos 14,7 procento ES-27 vidurkio (18,49 procento), 2005 metais sudarė 3,2 procento šalies eksporto, arba 17 procentų ES-27 vidurkio (18,74 procento), 2006 metais – 4,65 procento viso šalies eksporto, arba 27,9 procento ES-27 aukštųjų technologijų eksporto lygio (16,65 procento). 2007 metais šių sektorių sukurtos produkcijos eksportas sudarė jau 7,1 procento, tačiau tai nesiekia nė pusės 2006 metais pasiekto ES valstybių vidurkio. 14 lentelėje pateikiami kitų Baltijos jūros regiono valstybių rodikliai.
14 lentelė. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Lietuva |
2,92 |
2,44 |
3,02 |
2,72 |
3,2 |
4,65 |
7,1 |
| Latvija |
2,24 |
2,27 |
2,75 |
3,21 |
3,21 |
4,2 |
n. d.* |
| Estija |
17,1 |
9,84 |
9,38 |
10,04 |
10,28 |
7,99 |
n. d. |
| Lenkija |
2,71 |
2,45 |
2,71 |
2,73 |
3,2 |
3,11 |
n. d. |
| Danija |
13,99 |
15,02 |
13,45 |
13,32 |
14,86 |
12,75 |
n. d. |
| Suomija |
21,14 |
20,9 |
20,58 |
17,77 |
21,34 |
18,12 |
n. d. |
| Švedija |
14,23 |
13,71 |
13,12 |
14,14 |
14,23 |
13,39 |
n. d. |
–––––––––––––––––––––
*n. d. – nėra duomenų.
Šaltinis – Eurostatas.
Nors šalies eksporto mastas didėja (2006 metais – 18,7 procento, 2007 metais – 11,1 procento, 2008 metų II ketvirtį – 36,2 procento), šį didėjimą pastaraisiais metais daugiausia lemia didėjančios mineralinių produktų kainos. Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonės sukurtos produkcijos eksporto dalis, palyginti su šalies eksportu, taip pat kasmet didėja, tačiau ne taip sparčiai, kad būtų pasiektas ES valstybių vidurkis. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje šio sektoriaus produkcijos eksportas sudarė vos 2,72 procento bendro šalies eksporto ir siekė tik 14,7 procento ES-27 vidurkio (18,49 procento), 2005 metais sudarė 3,2 procento šalies eksporto, arba 17 procentų ES-27 vidurkio (18,78 procento), 2006 metais – 4,65 procento viso šalies eksporto, arba 27,9 procento ES-27 aukštųjų technologijų eksporto lygio (16,65 procento). 2007 metais šių sektorių sukurtos produkcijos eksportas sudarė jau 7,1 procento, tačiau tai nesiekia nė pusės 2006 metais pasiekto ES valstybių vidurkio, o 2008 metų I–III ketvirčiais jis sumažėjo iki 6,6 procento.
Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius 1000 gyventojų (metų pradžioje)
Tiek atskiros valstybės narės, tiek visa ES pasiekė pažangą, kurdamos palankesnes sąlygas verslui. Tačiau 2007 metais Flash Eurobarometer atliktų apklausų duomenimis, tik 45 procentai europiečių, palyginti su 61 procentu JAV gyventojų, norėtų dirbti savarankiškai. Todėl manoma, kad Europos gyventojams reikia daugiau informacijos, įtikinančios, kad savisamda – patraukli karjeros galimybė, ir įgūdžių, kad išsipildytų siekiai tapti sėkmingai veikiančiomis įmonėmis. Verslumo stygius visuomenėje yra vienas pagrindinių smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros trukdžių, o individų nesugebėjimą ar nenorą imtis nuosavo verslo dažniausiai sąlygoja menkos žinios apie jį.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų III ketvirtį Lietuvoje iš 1634,8 tūkstančio darbo jėgai (dirbantiesiems) priskiriamų gyventojų tik 9,9 procento buvo darbdaviai ir savarankiškai dirbantys, o net 82,8 procento – samdomieji darbuotojai.
Verslumo lygio augimui Lietuvoje įtaką daro valstybės vykdoma verslumo skatinimo ir mokesčių politika. 2008 metais smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus skatinimo srityje prioritetinis dėmesys buvo skiriamas lankstesnėms ir įvairesnėms verslo finansavimo formoms plėtoti, verslumo skatinimui palankiai aplinkai kurti, taip pat geros kokybės viešųjų paslaugų verslui institucijų veiklai užtikrinti, šiems tikslams panaudojant nacionalines ir ES struktūrinės paramos lėšas. Vyriausybė 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 patvirtino Geresnio reglamentavimo programą, kurios tikslas – užtikrinti nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą gerinant verslo ir investicijų aplinką, mažinant administracinę naštą, teikiant viešąsias paslaugas. Daugelis Lietuvos verslininkų (net 85,5 procento), remdamiesi 2008 metų balandžio–gegužės mėnesiais Statistikos departamento atlikto tyrimo (kurio metu buvo apklaustos 2003 metais susikūrusios ir tyrimo metu veikusios įmonės) rezultatais, nurodė, kad juos į verslą atvedė noras pačiam būti šeimininku.
Lietuvos gyventojų verslumo lygio kilimą rodo tai, kad šalyje vis daugėja įmonių. Antai 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 65 629 veikiančios įmonės, iš jų 65 232 – labai mažos, mažos ir vidutinės. 2008 metais, palyginti su 2007 metais, įmonių Lietuvoje padaugėjo 3,3 procento. Verslumo lygis (veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų) Lietuvoje 2009 m. sausio 1 d. buvo 19,6.
13 pav. Verslumo lygis Lietuvoje 2005–2008 metais (veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, skaičius 1000 gyventojų).
–––––––––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Lietuvos įstatymai nenumato prievolės kiekvienu atveju, vykdant ūkinę komercinę veiklą, steigti įmonę. Verslumo lygio kilimą Lietuvoje skatina atsiradusios papildomos galimybės fiziniams asmenims verstis ūkine komercine veikla neįregistravus įmonės, t. y. užsiimti individualia veikla įsigijus verslo liudijimą ar be verslo liudijimo.
Skaičiuojant verslumo lygį kartu su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą, verslumo lygis Lietuvoje yra kur kas aukštesnis. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. verslumo rodiklis buvo 53.
Duomenų apie fizinių asmenų, 2008 metais vykdžiusių individualią veiklą, skaičių Statistikos departamentas dar nėra pateikęs (duomenys bus paskelbti 2009 metų balandį). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 metais 139 800 asmenų vykdė individualią veiklą su verslo liudijimais ir be verslo liudijimų. Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais verslumo lygis kartu su veikiančiomis įmonėmis (pagal 2009 m. sausio 1 d. būklę) yra 61,3. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, gali vykdyti veiklą keliose apskrityse ir kad fiziniai asmenys gali būti įsigiję ne vieną verslo liudijimą. Taigi šis skaičius nėra tikslus.
Palyginę Lietuvos ir kaimyninių šalių verslumo rodiklius, matome, kad Latvijoje šis rodiklis yra panašus į Lietuvos, o Estijoje – didesnis už Lietuvos.
14 pav. Verslumo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2007 metais.
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Latvijos centrinis statistikos biuras, Estijos statistikos tarnyba.
Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP
Galutinės energijos intensyvumas – galutinės energijos sąnaudos, tenkančios BVP vienetui.
Galutinės energijos intensyvumas nuo 2001 metų sumažėjo nuo 79,4 tne / mln. Lt BVP iki 64,1 tne / mln. Lt BVP, arba 19 procentų. Vidutiniškai per metus galutinės energijos intensyvumas mažėjo 3,4 procento. Galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje per šį laikotarpį padidėjo 29 procentais, tačiau šalies BVP (grandine susieta apimtimi) per tą patį laikotarpį išaugo 60 procentų. Tai reiškia, kad šalyje didėjo energijos vartojimo efektyvumas – tam pačiam BVP vienetui sukurti reikalingas energijos kiekis mažėjo. Tai ir lėmė galutinės energijos intensyvumo mažėjimą.
15 lentelė. Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP |
79,4 |
77,2 |
72 |
69,8 |
67,5 |
66,4 |
64,1* |
–––––––––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
16 lentelė. Energijos intensyvumas, palyginti su ES valstybėmis, kg / naftos
ekvivalentu 1000 eurų
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
| ES-27 |
214,71 |
211,76 |
214,69 |
212,06 |
208,56 |
202,45 |
| Lietuva |
1223,53 |
1215,22 |
1145,53 |
1086,73 |
948,37 |
861,85 |
| Latvija |
766,97 |
707,99 |
704,42 |
665,96 |
613,81 |
563,22 |
| Estija |
1229,71 |
1112,3 |
1134,08 |
1081,66 |
967,42 |
848,28 |
| Lenkija |
649,2 |
630,25 |
623,05 |
594,33 |
582,53 |
573,97 |
| Danija |
125,04 |
122,1 |
127,81 |
121,23 |
115,58 |
118,05 |
| Švedija |
222,46 |
215,85 |
209,43 |
209,68 |
199,36 |
188,34 |
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostatas.
15 pav. Energijos intensyvumas.
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Eurostatas.
Užimtųjų žemės ūkyje dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, procentais
Pagal užimtųjų žemės ūkyje dalį, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, 2006 metais Lietuva pasiekė 12,4 procento rodiklį ir gerokai viršijo ES-27 lygį (6,3 procento). Tik Lenkijoje (19 procentų) šis rodiklis yra didesnis negu Lietuvoje.
17 lentelė. Užimtųjų žemės ūkyje 2006 metais dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, procentais
| ES-27 |
Lietuva |
Lenkija |
Latvija |
Danija |
Estija |
Suomija |
Švedija |
Vokietija |
| 6,3 |
12,4 |
19 |
11 |
3,1 |
4,8 |
5 |
2,2 |
2,2 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė)
18 lentelė. Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
| Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė |
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
... |
74,5 |
74,6 |
75,2 |
... |
... |
| Lietuva |
65,9 |
66,2 |
66,4 |
66,3 |
65,3 |
65,3 |
| Lenkija |
70 |
70,3 |
70,5 |
70,6 |
70,8 |
70,9 |
| Estija |
64,9 |
65,3 |
66,1 |
66,4 |
67,3 |
67,4 |
| Latvija |
... |
64,7 |
65,6 |
65,9 |
65,4 |
65,4 |
| Bulgarija |
68,6 |
68,8 |
68,9 |
68,9 |
69 |
69,2 |
| Rumunija |
67,5 |
67,3 |
67,7 |
68,2 |
68,7 |
69,2 |
| Danija |
74,7 |
74,8 |
75 |
75,4 |
76 |
76,1 |
| Švedija |
77,6 |
77,7 |
78 |
78,4 |
78,5 |
78,8 |
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
16 pav. Tikėtina vidutinė vyrų gyvenimo trukmė.
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
Tikėtina vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 2006 metais sudarė 65,3 metų. Palyginti su kitomis ES-26 valstybėmis, tai trumpiausia gyvenimo trukmė. Latvijoje šis rodiklis tik 0,1 punktu didesnis negu Lietuvoje.
19 lentelė. Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
| Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė |
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
... |
80,9 |
80,8 |
81,5 |
... |
... |
| Lietuva |
77,6 |
77,5 |
77,8 |
77,7 |
77,3 |
77 |
| Lenkija |
78,4 |
78,8 |
78,8 |
79,2 |
79,3 |
79,7 |
| Estija |
76,4 |
77 |
77,1 |
77,8 |
78,2 |
78,6 |
| Latvija |
... |
76 |
75,9 |
76,2 |
76,5 |
76,3 |
| Bulgarija |
75,4 |
75,5 |
75,9 |
75,8 |
76,2 |
76,3 |
| Rumunija |
74,9 |
74,7 |
75 |
75,5 |
75,7 |
76,2 |
| Danija |
79,3 |
79,4 |
79,8 |
80,2 |
80,5 |
80,7 |
| Švedija |
82,2 |
82,1 |
82,5 |
82,8 |
82,9 |
83,1 |
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
17 pav. Tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė.
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
Tikėtina moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 2006 metais sudarė 77 metus, taigi yra didesnė negu Bulgarijoje (76,3), Latvijoje (76,3) ir Rumunijoje (76,2).
Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (1000-čiui gyvų gimusiųjų)
Pagal kūdikių mirtingumą 2007 metais Lietuvą (jos rodiklis – 5,9) aplenkė 7 ES valstybės (Lenkija, Slovakija, Kipras, Malta, Latvija, Bulgarija, Rumunija).
20 lentelė. Kūdikių mirtingumas (1000-čiui gyvų gimusiųjų)
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Kūdikių mirtingumas |
|
|
|
|
|
|
|
| ES-27 |
5,8 |
5,5 |
5,3 |
... |
... |
4,7 |
... |
| Lietuva |
7,9 |
7,9 |
6,7 |
7,9 |
6,8 |
6,8 |
5,9 |
| Lenkija |
7,7 |
7,5 |
7 |
6,8 |
6,4 |
6 |
6 |
| Latvija |
11 |
9,8 |
9,4 |
9,4 |
7,8 |
7,6 |
8,7 |
| Bulgarija |
14,4 |
13,3 |
12,3 |
11,6 |
10,4 |
9,7 |
9,2 |
| Rumunija |
18,4 |
17,3 |
16,7 |
16,8 |
15 |
13,9 |
12 |
| Estija |
8,8 |
5,7 |
7 |
6,4 |
5,4 |
4,4 |
5 |
| Danija |
4,9 |
4,4 |
4,4 |
4,4 |
4,4 |
3,8 |
4 |
| Švedija |
3,7 |
3,3 |
3,1 |
3,1 |
2,4 |
2,8 |
2,5 |
Šaltiniai: Eurostatas, Statistikos departamentas.
Transporto, sandėliavimo ir ryšių dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje, procentais
Transporto ir ryšių dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje per 2007 metus siekė 13 procentų, iš jų transporto ir sandėliavimo veiklos apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 20,2 procento ir sudarė 10,4 procento, o pašto ir ryšių veiklos apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 9,6 procento ir sudaro 2,6 procento. Didžiausią transporto ir sandėliavimo veiklos dalį sudarė sausumos transportas ir pagalbinė transporto veikla, į kurią įeina jūrų ir oro uostų darbas. Sausumos transporto veiklos dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje per 2007 metus padidėjo iki 6,4 procento, apimtis, palyginti su 2006 metais, padidėjo 20 procentų; pagalbinės transporto veiklos dalis atitinkamai padidėjo iki 3,4, apimtis – 30,2 procento.
Transportas sukuria kasmet vidutiniškai apie 10 procentų šalies bendrosios pridėtinės vertės, tačiau šiame sektoriuje dirba tik 5,5 procento visų šalies dirbančiųjų. Tai išskirtinis darbo našumas: per vieną faktiškai dirbtą valandą šis sektorius sukuria beveik dvigubai daugiau bendrosios pridėtinės vertės nei vidutiniškai visi kiti sektoriai. ES vidutiniškai transporto sektoriaus veikla sukuria 7 procentus bendrosios pridėtinės vertės (t. y. Lietuvoje transporto sektorius sukuria 40 procentų daugiau bendrosios pridėtinės vertės negu ES vidurkis). Visas susisiekimo sektorius (transportas, sandėliavimas ir ryšiai) yra trečia daugiausiai bendrosios pridėtinės vertės sukurianti veiklos rūšis Lietuvoje (vidutiniškai 13 procentų). Transporto sektoriuje dirbančios įmonės kasmet sumoka vidutiniškai per 10 procentų visų mokesčių.
18 pav. Susisiekimo sektoriaus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalies (procentais) dinamika 2005–2008 metais.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Pažymėtina, kad susisiekimo sektorius kasmet didina savo indėlį į šalies bendrąją pridėtinę vertę daugiau nei 1 mlrd. litų. Be to, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse, transporto sektorius plečiasi greičiau, nei didėja šalies bendroji pridėtinė vertė, o tai įrodo, koks svarbus šis sektorius mūsų kaimyninėms valstybėms.
21 lentelė. Transporto, pašto ir telekomunikacijų sektorių indėlis į bendrąją pridėtinę vertę 2004–2008 metais (galiojusiomis kainomis, mln. litų)
| Bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metų |
2008 metų |
2008 metų |
||||
| mln. litų |
procentai |
mln. litų |
procentai |
mln. litų |
procentai |
mln. litų |
procentai |
mln. litų |
mln. litų |
mln. litų |
|
| Bendroji pridėtinė vertė |
56 682,6 |
100 |
65 163,6 |
100 |
74 677,2 |
100 |
87 904,5 |
100 |
21 859,3 |
25 700,8 |
26 922,9 |
| Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos) iš jų: |
7 181,5 |
12,7 |
8 265,3 |
12,7 |
9 511,7 |
12,7 |
11 435 |
13 |
2 838,1 (13 %) |
3 218,1 (12,5 %) |
3 409,2 (12,7 %) |
| transportas ir sandėliavimas |
5 288,1 |
9,3 |
6 278,7 |
9,6 |
7 426,5 |
9,9 |
9 148,9 |
10,4 |
2 226,7 (10,2 %) |
2 532,7 (9,9 %) |
2 771,4 (10,3 %) |
| paštas ir ryšiai |
1 893,4 |
3,3 |
1 986,6 |
3 |
2 085,2 |
2,8 |
2 286,1 |
2,6 |
611,4 (2,8 %) |
685,4 (2,7 %) |
637,9 (2,4 %) |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais
Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalgoje pagal regionines ir pasaulio tendencijas (atlikta 2007 metais Ūkio ministerijos užsakymu) pabrėžiama, kad investicijos į transporto sektorių yra visiškai pateisinamos, nes Lietuva daug uždirba iš transporto ir sandėliavimo paslaugų. Tai rodo ir šalies mokėjimų balanso duomenys. Šiuo metu transporto sektorius vis dar vienas iš nedaugelio, kuris yra konkurencingas tarptautinėje rinkoje. Apie tai galima spręsti iš grynųjų pinigų pajamų dydžio, t. y. skirtumo tarp transporto paslaugų eksporto (6,2 mlrd. litų) ir importo (4,9 mlrd. litų), kuris 2008 metais (išankstiniais duomenimis, kadangi trūksta 2008 metų IV ketvirčio duomenų) viršija 1,3 mlrd. litų, sudarančių net 59 procentus viso paslaugų eksporto. Kartu su kelionių paslaugų eksportu šis rodiklis siekia net 88 procentus. Lietuvos transporto paslaugų eksporto plėtros galimybės, palyginti su kitų valstybių patirtimi (pavyzdžiui, Danijos), išlieka didelės. Suprantama, būtinos investicijos šiam našumui padidinti, kad būtų galima taikyti naujas, inovatyvias ir pažangias technologijas transporto sektoriuje, laiku įgyvendinti projektus, diegti intelektines transporto sistemas, stiprinti administracinius gebėjimus, tobulinti darbuotojų kvalifikaciją.
Analizuojant Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamiką, matyti, kad transporto sektoriaus svarba didėja visame regione, ypač Lietuvoje, Lenkijoje ir Danijoje. Transporto sistema tarnauja kaip efektyvus distribucijos paslaugų židinys tarp Centrinės, Tolimosios Azijos ir Vakarų Europos.
22 lentelė. Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamika, mln. eurų
| Baltijos jūros regiono valstybės |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
Pokytis (procentais) 2007 / 2003 |
2008 metų |
2008 metų |
2008 metų |
| Danija |
15815 |
17286 |
21732 |
26477 |
29086 |
83,91 |
7453 |
7982 |
8394 |
| Vokietija |
23909 |
27048 |
30994 |
33574 |
37509 |
56,88 |
9418 |
9986 |
10479 |
| Estija |
858 |
978 |
1001 |
1139 |
1309 |
52,56 |
317 |
344 |
370 |
| Latvija |
798 |
805 |
989 |
1138 |
1352 |
69,42 |
377 |
384 |
413 |
| Lietuva |
826 |
1089 |
1278 |
1545 |
1710 |
107,02 |
431 |
456 |
466 |
| Lenkija |
3512 |
3378 |
4397 |
5556 |
6723 |
91,43 |
1676 |
1877 |
1918 |
| Suomija |
1768 |
1932 |
1959 |
2195 |
2377 |
34,45 |
565 |
589 |
677 |
| Švedija |
5945 |
6587 |
7003 |
7335 |
8082 |
35,95 |
1999 |
2204 |
2234 |
Šaltinis – Eurostatas.
Transporto paslaugų eksportas yra gana svarbus pajamų šaltinis visoms Baltijos jūros regiono valstybėms. Lygindami šio rodiklio dalį šalies BVP struktūroje, matysime, kad iš transporto paslaugų eksporto daugiausia uždirba Danija – net 13 procentų šalies BVP.
19 pav. Transporto paslaugų eksporto (mln. eurų) ir šalių BVP (mln. eurų) dinamikos palyginimas Baltijos jūros regiono valstybėse.
Šaltinis – Eurostatas.
2008 m. lapkričio 26 d. Europos Komisijos Ekonomikos gelbėjimo plane KOM(2008)800 ES valstybės narės skatinamos spartinti investicijas į infrastruktūrą, išskiriant transeuropinius transporto tinklus, plačiajuosčio ryšio linijas ir energetiką, taip pat plėtoti aplinkai draugiškų rūšių transportą. Šiomis investicijomis valstybės narės kviečiamos sušvelninti statybų sektoriaus „burbulo“ sprogimo padarinius ir panaudoti ilgalaikio darnaus ekonomikos augimo potencialą, sukuriant ir išlaikant ilgalaikes darbo vietas, gerinant verslo sąlygas, mažinant regionų atskirtį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad investicijos kitose valstybėse į transporto infrastruktūrą turėtų didėti, ypač Baltijos jūros regione, kuris pasižymi dideliu potencialu dėl vis mažiau užšąlančių ir neapkrautų uostų, sąlygiškai laisvesnių geležinkelių nei Vakarų Europoje, aukštos logistikos paslaugų kokybės.
Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP
Šis rodiklis parodo, kad šalies ekonomika auga ir produkcijos gamyba didėja daug sparčiau, negu į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t.y. naudojant efektyvesnes, aplinkai palankias, energiją taupančias technologijas ir daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, produkcijos vienetui pagaminti sunaudojama mažiau energijos ir todėl išsiskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (mažėja anglies dioksido intensyvumo rodiklis).
23 lentelė. Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
| Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP |
0,419 |
0,398 |
0,37 |
0,348 |
0,319 |
0,284 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, tūkst. t / mln. Lt BVP
Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgos trukmės uždaviniuose nurodoma, kad atliekų turi daugėti lėčiau, nei didėja gamybos apimtis. Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2004 metų susidariusių gamybos atliekų kiekis, tenkantis BVP vienetui t / mln. Lt, mažėja. Nuo 2004 metų BVP augo kasmet (2005 metais – 7,8 procento, 2006 metais – 7,8 procento, 2007 metais – 8,9 procento, 2008 metais – 3,2 procento).
24 lentelė. Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, tūkst. t / mln. Lt BVP
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
| Susidarantis gamybinių atliekų kiekis, |
63,1 |
74,6 |
71,5 |
67,8 |
60,4 |
53,3 |
50,1* |
–––––––––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais
25 lentelė. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| Lietuva |
49,8 |
52,7 |
51,2 |
52,1 |
57,5 |
59,1 |
54,4 |
59,2 |
| Estija |
80,5 |
71,1 |
69,4 |
73 |
80 |
80,9 |
74,4 |
76,3 |
| Latvija |
41,6 |
40,9 |
42,1 |
44 |
47,8 |
44,9 |
42,2 |
41,8 |
| Lenkija |
27,1 |
28,6 |
33,3 |
37,5 |
37,1 |
40,4 |
40,8 |
39,4 |
| Vokietija |
34,8 |
35,7 |
35,6 |
38,4 |
41,1 |
45,3 |
46,9 |
47,2 |
| Danija |
47,2 |
47,2 |
45,3 |
45,4 |
49 |
52 |
52,3 |
54* |
–––––––––––––––––––––
* Išankstiniai duomenys.
Šaltinis – Eurostatas.
20 pav. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais.
Šaltinis – Eurostatas.
Dėl sparčios eksporto plėtros 2008 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP išaugo: jis siekė 59,2 procento ir buvo aukščiausias pastaraisiais metais. Tai rodo, jog lietuviškos prekės ir paslaugos yra gana konkurencingos.
Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP yra vienas didžiausių tarp Baltijos jūros regiono valstybių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis atsilieka tik nuo Estijos (ten – 76,3 procento).
Užsienio prekyba
Lietuva 2008 metais eksportavo 55,5 mlrd. litų (16,1 mlrd. eurų) vertės prekių ir importavo prekių, kurių vertė – 72,6 mlrd. litų (21 mlrd. eurų). 2008 metais, palyginti su 2007 metais, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 28,4 procento ir 18 procentų. Eksporto didėjimo spartai lenkiant importo prieaugį, Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo 6,5 procento mažesnis, palyginti su 2007 metais, ir sudarė 17,1 mlrd. litų (5 mlrd. eurų).
26 lentelė. Užsienio prekybos balansas, mln. litų
|
|
Eksportas |
Importas |
Balansas |
| 2008 metai |
55 477,4 |
72 593,2 |
-17 115,8 |
| I ketvirtis |
12 581,1 |
17 963,4 |
-5 382,3 |
| II ketvirtis |
14 887,4 |
19 440,5 |
-4 553,1 |
| III ketvirtis |
15 534,9 |
19 508,1 |
-3 973,2 |
| IV ketvirtis |
12 474 |
15 681,2 |
-3 207,2 |
| 2007 metai |
43 192,4 |
61 503,5 |
-18 311,1 |
| I ketvirtis |
9 654,9 |
13 716 |
-4 061,1 |
| II ketvirtis |
10 942 |
15 867,6 |
-4 925,6 |
| III ketvirtis |
11 562,6 |
15 967,5 |
-4 404,9 |
| IV ketvirtis |
11 032,9 |
15 952,4 |
-4 919,5 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio prekybos rodiklių palyginimas
2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksporto apimtis buvo didesnė už Latvijos ir Estijos, kartu sudėjus. Lietuvos eksportas sudarė 15039 mln. eurų, o Latvijos ir Estijos atitinkamai siekė 5 825,8 mln. eurų ir 7 838,6 mln. eurų. Visos trys šalys daugiausia eksportavo į ES valstybes, tačiau Latvijos ir Estijos eksporto dalis į ES sudarė daugiau kaip 70 procentų, o Lietuvos buvo 10 procentinių punktų mažesnė – 60,4 procento. 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuva gerokai lenkė Latviją ir Estiją eksporto prieaugio sparta.
27 lentelė. Eksporto ir importo metinis pokytis 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais, procentais
|
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
| Eksporto metinis pokytis |
31,2 |
11,2 |
5,7 |
| Importo metinis pokytis |
20,8 |
-2,4 |
-1,8 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lietuvoje užsienio prekybos deficitas 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais buvo didesnis už kaimyninių Baltijos šalių, bet Latvija nedaug atsiliko nuo Lietuvos: užsienio prekybos deficitas Lietuvoje – 4449,4 mln. eurų, Latvijoje – 4021,9 mln. eurų, Estijoje –2268,9 mln. eurų.
Einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP, 2008 metų III ketvirtį Lietuvoje sudarė 9,4 procento ir buvo mažesnis už Latvijos (12,6 procento), bet didesnis už Estijos (7,5 procento).
21 pav. Baltijos šalių užsienio prekybos balansas 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais, mln. eurų.
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lietuvos užsienio prekybos rodikliai atrodo stabiliausi tarp Baltijos šalių. Tačiau 2008 metų IV ketvirtį stipriai sumažėjusi eksporto apimtis, tikėtina, pablogins ir Lietuvos pozicijas kaimynių atžvilgiu. Dėl pasaulio ekonomikos krizės Lietuvos eksporto galimybės ir toliau prastės.
Lietuvos ir ES užsienio prekybos rodiklių palyginimas
2008 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvos eksporto metinis didėjimas buvo sparčiausias ES ir siekė 33 procentus. Šis prieaugis buvo 4 kartus didesnis už vidutinį ES eksporto prieaugį (8 procentai). Arčiausiai Lietuvos pagal eksporto didėjimo spartą buvo naujosios ES narės – Bulgarija (19 procentų), Rumunija (19 procentų), Slovakija (18 procentų).
Sparčiai Lietuvos eksporto plėtrai 2008 metų sausio–spalio mėnesiais didelę įtaką turėjo 2,5 karto išaugęs naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, eksportas. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 15,1 procento. Taip pat didelę įtaką sparčiai eksporto plėtrai turėjo trąšų (91,1 procento), javų (2,4 karto) išvežimas.
22 pav. ES valstybių eksporto metinis prieaugis 2008 metų sausio–spalio mėnesiais.
Šaltinis – Eurostatas.
Prastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto plėtros prognozes. Eksporto didėjimą 2008 metais labiausiai skatino atsigavęs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 metais išblės. Eksporto artimiausių metų perspektyvos mažiau palankios dėl gerokai sulėtėsiančio išorės paklausos didėjimo. Per artimiausius metus smarkiai sulėtės ekonomikos plėtra svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose – euro zonoje, Baltijos šalyse, net Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse.
Kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, procentais
Daugelis kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos įmonių išlieka labiau orientuotos į užsienio rinkas, nors pasaulinio ekonominio nuosmukio laikotarpiu mažėja tiek vidaus, tiek išorės paklausa. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų sausio–gruodžio mėnesiais, palyginti su 2007 metų sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 5 procentiniais punktais ir sudarė 60 procentų, Lietuvos rinkoje sumažėjo 5 procentiniais punktais ir sudarė 40 procentų.
2008 metų sausio–gruodžio mėnesiais, palyginti su 2007 metų sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, pagrindinių metalų gamybos įmonėse produkcijos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 22,1 procentinio punkto ir sudarė 73,5 procento, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonėse – 10,6 procentinio punkto ir sudarė 68,8 procento, rafinuotų naftos produktų gamybos įmonėse – 9,5 procentinio punkto ir sudarė 76,3 procento, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybos įmonėse – 8 procentiniais punktais ir sudarė 86,3 procento, kitų ne metalo mineralinių produktų gamybos įmonėse – 3,6 procentinio punkto ir sudarė 19,4 procento, guminių ir plastikinių dirbinių gamybos įmonėse – 2,4 procentinio punkto ir sudarė 54 procentus, mašinų ir įrangos gamybos įmonėse – 2,2 procentinio punkto ir sudarė 58,1 procento, baldų gamybos, kitos niekur kitur nepriskirtos gamybos įmonėse – 2,2 procentinio punkto ir sudarė 54,3 procento, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamybos įmonėse – 1,9 procentinio punkto ir sudarė 80,3 procento.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, per 2008 metų sausio–gruodžio mėnesius sudarė 53,5 procento.
28 lentelė. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, eksporto dalis, procentais
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, eksporto dalis, procentais |
55,6 |
54,9 |
54,3 |
53,7 |
52,6 |
51,2 |
52,4 |
53,5 |
Šaltinis – Statistikos departamentas.
Lyginant statistinius duomenis nuo 2000 metų, matyti, kad šis rodiklis šiek tiek sumažėjo (1,3 procentinio punkto).
ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO SĖKMĖS RODIKLIAI
(suvestinė)
29 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo rodiklių dinamika
|
|
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
| 1. Makroekonominės aplinkos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais) |
8 200 |
9 000 |
10 200 |
10 900 |
11 900 |
13 100 |
14 800 |
15 500* |
| Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais, galiojusiomis kainomis |
17,5 |
18,4 |
20 |
22 |
23,8 |
27,1 |
30,6 |
32,81) |
| Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais |
982,3 |
1 013,9 |
1 072,6 |
1 149,3 |
1 276,2 |
1 495,7 |
1 802,4 |
2 174* |
| Santykiniai kainų lygiai, |
54,1 |
54,2 |
52,3 |
53,5 |
54,8 |
57,1 |
59,6 |
|
| Vidutiniai metiniai suderinto vartotojų kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais |
1,6 |
0,3 |
-1,1 |
1,2 |
2,7 |
3,8 |
5,8 |
11,1 |
| Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais |
21,9 |
25,3 |
24,1 |
25,8 |
33,2 |
34,9 |
36,2* |
302) |
| 2. Užimtumo rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Užimtumo lygis (15–64), procentais. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais |
57,5 |
59,9 |
61,1 |
61,2 |
62,6 |
63,6 |
64,9 |
64,5 4) |
| Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) |
3,5 |
3 |
3,8 |
5,9 |
6 |
4,9 |
5,3 |
|
| 3. Inovacijų ir mokslinių tyrimų rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP dalimi, procentais. Rodiklis parodo, kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai |
0,67 |
0,66 |
0,67 |
0,75 |
0,75 |
0,79 |
0,82 |
|
| Verslo įmonių lėšų dalis iš bendrųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), procentais |
37,1 |
27,9 |
16,7 |
19,9 |
20,8 |
26,2 |
24,5 |
|
| Valdžios lėšų dalis iš bendrųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), procentais |
56,3 |
65,1 |
64,6 |
63,1 |
62,7 |
53,6 |
47,9 |
|
| Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui dirbančiųjų |
6,2 |
5,8 |
6,4 |
7,2 |
7,4 |
7,6 |
8,35 |
|
| Pateiktų paraiškų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnybai (USPTO) skaičius 1 000 000 gyventojų |
0,52 |
1,94* |
|
|
|
|
|
|
| Pateiktų paraiškų Europos patentų biurui (EPO) skaičius 1 000 000 gyventojų |
1,3 |
0,9 |
0,8 |
3,8 |
4 |
1,31* |
|
|
| Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba, tenkanti 100 gyventojų |
|
|
|
2,5 |
5 |
8,4 |
12,7 |
19,9 3) |
| 4. Pramonės ir verslo aplinkos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Aukštųjų technologijų produkcijos eksportas, palyginti su visu eksportu, procentais |
2,9 |
2,4 |
3 |
2,7 |
3,2 |
4,7 |
7,1 |
|
| Verslumo lygis – įmonių skaičius 1 000 gyventojų (metų pradžioje) |
|
|
|
|
16,4 |
16,7 |
17,8 |
18,9 |
| Verslumo lygis – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius 1 000 gyventojų (metų pradžioje) |
|
|
|
|
16,2 |
21,3 |
24,7 |
33,7 |
| Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. Lt BVP |
79,4 |
77,2 |
72 |
69,8 |
67,5 |
66,4 |
64,1* |
|
| 5. Žemės ūkio rodiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Užimtųjų žemės ūkyje dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, procentais |
17,2 |
17,8 |
17,8 |
15,8 |
14 |
12,4 |
10,4 |
|
| 6. Sveikatos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė) |
71,8 |
71,9 |
72,2 |
72,1 |
71,3 |
71,1 |
70,9 |
|
| Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (1000-čiui gyvų gimusiųjų) |
7,8 |
7,9 |
6,8 |
7,9 |
6,9 |
6,8 |
5,9 |
|
| 7. Transporto rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Transporto, sandėliavimo ir ryšių dalis bendros pridėtinės vertės struktūroje, procentais |
12,3 |
13,4 |
13,4 |
12,7 |
12,7 |
12,7 |
13* |
12,73) |
| Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
4,4 |
4,6 |
5 |
6 |
6,1 |
6,4 |
6* |
5,64) |
| 8. Aplinkos būklės rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP |
0,419 |
0,398 |
0,37 |
0,348 |
0,319 |
0,284 |
|
|
| Susidarantis gamybinių atliekų kiekis tūkst. t / mln. Lt BVP |
63,1 |
74,6 |
71,5 |
67,8 |
60,4 |
53,3 |
50,1* |
|
| 9. Užsienio prekybos rodikliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
49,8 |
52,7 |
51,2 |
52,1 |
57,5 |
59,1 |
54,4* |
59,1* |
| Kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcija; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, procentais |
55,6 |
54,9 |
54,3 |
53,7 |
52,6 |
51,2 |
52,4 |
53,5 |
––––––––––––––––––––––––––––-
* Išankstiniai duomenys.
III. LIETUVOS 2007–2013 METŲ Europos Sąjungos STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 metais teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas strategijai įgyvendinti. Strategija siekiama spręsti iššūkius konkurencingumui, taip pat struktūrinių pokyčių ir ekonominio atsilikimo problemas.
Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui skirta 23 394,42 mln. litų ES struktūrinės paramos. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d.) skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 3 228,43 mln. litų (13,8 procento) ES struktūrinės paramos lėšų. Veiksmų programa finansuojama iš Europos socialinio fondo.
Ekonomikos augimo veiksmų programai (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 10 699,72 mln. litų (45,72 procento). Labai svarbu, kad net 10 procentų lėšų numatoma ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Veiksmų programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d.) turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Gyvenimo aplinkai ir kokybei gerinti, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 9 141,46 mln. litų (39,08 procento) visos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos. Veiksmų programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.
Techninės paramos veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d.) – specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta teminėms veiksmų programoms administruoti. Šiai veiksmų programai skirta 322,11 mln. litų (1,4 procento) ES struktūrinės paramos lėšų.
ES struktūrinės paramos ryšys su Lisabonos strategija
Bendrijos sanglaudos politikos strateginėmis gairėmis buvo siekiama ES sanglaudos politikos tikslus glaudžiau susieti su atnaujintos Lisabonos strategijos tikslais, todėl ir Lietuvos parengtuose ES struktūrinės paramos panaudojimo dokumentuose daug dėmesio skiriama sritims, susijusioms su atnaujintos Lisabonos strategijos tikslais. Tai reiškia, kad tiek Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginiai dokumentai, tiek Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa turi tą patį pagrindą – atnaujintą Lisabonos strategiją. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti 2 priede yra išskirtas ES struktūrinės paramos panaudojimas Lisabonos strategijos įgyvendinimo tikslais. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė ES struktūrinės paramos (54,6 procento) yra numatyta sritims, susijusioms su pagrindiniais atnaujintos Lisabonos strategijos prioritetais.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas
Parengti ir patvirtinti visi 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai panaudoti reikalingi nacionaliniai teisės aktai.
Už veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos šiuo metu jau yra paskelbusios kvietimų teikti paraiškas arba patvirtinusios valstybės / regionų projektų sąrašų už daugiau nei 10 567,49 mln. litų (t. y. 46 procentus visos institucijų administruojamos sumos).
23 pav. Paskelbtų kvietimų ir sudarytų sąrašų sumos (mln. litų) pagal veiksmų programas.
Šaltinis – Finansų ministerija.
Paskelbta 15 kvietimų teikti paraiškas 2007–2013 metų ES struktūrinei paramai gauti bendrai 1 987,63 mln. litų finansavimo sumai. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 kvietimų teikti paraiškas suma sudarė 304,32 mln. litų, Ekonomikos augimo veiksmų programos 8 kvietimų teikti paraiškas suma – 1 236,3 mln. litų, o Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 kvietimų teikti paraiškas suma – 447,01 mln. litų.
Sudaryti 54 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašai. Iš viso pagal šiuos sąrašus planuota skirti 7 109,31 mln. litų finansavimo. Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą sudarytuose 19 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašuose planuota skirti finansavimo suma – 338,55 mln. litų, pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą sudarytuose 5 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašuose planuota skirti finansavimo suma – 3 321,75 mln. litų, pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą sudarytame 21 valstybės projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąraše planuojama skirti finansavimo suma – 1 470,55 mln. litų.
Sudaryti 6 regioninių projektų planavimo būdu atrenkamų projektų sąrašai. Iš viso pagal šiuos sąrašus planuota skirti 1 470,55 mln. litų finansavimo sumą.
Pagal vykdomus kvietimus ir sudarytus projektų sąrašus teikti paraiškas iki 2009 m. sausio 15 d. buvo gautos 1 622 paraiškos, iš kurių 908 – pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, 395 – pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, 293 – pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, 26 – pagal Techninės paramos veiksmų programą. Pagal pateiktas paraiškas bendra prašomo skirti finansavimo suma siekia 5 352,18 mln. litų.
Šiuo metu pagal visas programas jau pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys ir pradėti įgyvendinti projektai, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų vertė siekia 2 584,63 mln. litų. Pagal įgyvendinamus projektus tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis pripažinta 795,36 mln. litų, iš jų ES fondų lėšos – 608,04 mln. litų.
ES struktūrinių fondų parama po 2013 metų
Siekiant efektyviai atstovauti Lietuvos interesams derybose dėl ES sanglaudos politikos ateities ir tinkamai pasirengti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimui, Finansų ministerijos užsakymu atliekamas vertinimas dėl Lietuvos plėtros prioritetų 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu. Planuojama, kad galutinę vertinimo ataskaitą ekspertai pateiks 2009 metų I ketvirtį.
IV. ŽINIŲ IR INOVACIJŲ INFRASTRUKTŪROS IR VALSTYBEI SVARBIŲ EKONOMINIŲ PROJEKTŲ VYKDYMAS
Mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra (pagal parengtą programą)
Įgyvendinta:
1. Mokslo ir studijų renovavimo ir rekonstravimo 2007–2009 metų programa, kuriai buvo skirta 10 mln. litų. Programoje dalyvavo 14 valstybinių universitetų, 12 valstybės mokslinių tyrimų įstaigų ir 14 valstybinių kolegijų.
2. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Šiai programai skirta 11 mln. litų. Pasirašytos 29 lėšų naudojimo sutartys su valstybiniais universitetais ir kolegijomis. Atlikti planuoti pastatų rekonstravimo, renovavimo darbai, panaudotos sutartyse numatytos lėšos.
3. Universitetų įrangos atnaujinimo investicijų projektas. Projektui skirta 8 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų. 14 valstybinių universitetų atnaujino mokomąją įrangą pagal Privatizavimo fondo lėšų naudojimo sutartis.
Mokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas
Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 buvo patvirtinta 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Antras šios programos prioritetas – mokymasis visą gyvenimą. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedas buvo patvirtintas Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789. Šio priedo prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“ numatyta ir šiuo metu patvirtinta 18 įgyvendinimo priemonių, kurias administruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Projektams pagal šias priemones finansuoti numatyta apie 978 mln. litų.
2008 metais atnaujinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ISAK–2795/A1–347. Strategijoje numatytos ir apibrėžtos mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės, akcentuojant profesinio mokymo ir suaugusiųjų tęstinio mokymo sritis. Priemones planuojama realizuoti pasinaudojant 2007–2013 metų Europos socialinio fondo teikiama parama.
Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas
Siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą, vyksta integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimosi procesas. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) (toliau vadinama – slėnis) – tai vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir mokslui imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo. Slėniuose bus sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių tyrimų padaliniams, mokslinių tyrimų rezultatų komerciniu pagrindu formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims. Sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas suartina verslą ir mokslinius tyrimus, padeda efektyviau naudoti turimus išteklius, žinios greičiau pritaikomos naujų produktų ir paslaugų kūrimui, jų pateikimui rinkai.
24 pav. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) išsidėstymas Lietuvoje.
Šaltinis – Ūkio ministerija.
Vyriausybė 2008 metais patvirtino slėnių Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, „Nemunas“, „Santaka“, „Saulėtekis“ ir „Santara“ plėtros programas. Vyriausybei patvirtinus parengtas slėnių plėtros programas, jos bus pradėtos įgyvendinti šiose srityse:
lazeriai ir šviesos technologijos;
medžiagotyra ir nanotechnologijos;
puslaidininkių fizika ir elektronika;
civilinė inžinerija;
biotechnologija,
inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija;
ekosistemos ir darnus vystymasis;
informatika ir komunikacijų technologijos;
darnioji chemija (apimant biofarmaciją);
mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos;
ateities energetika (apimant aplinkos inžineriją);
informacinės ir telekomunikacinės technologijos;
agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė;
maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas;
jūros aplinka;
jūros technologijos.
Slėnių plėtra turėtų sudaryti realias sąlygas toliau tobulinti ir didinti inovacijų paramos paslaugų spektrą, gerinti kokybę ir prieinamumą, kartu užtikrinti neekonominių paskatų inovacijoms versle realizavimą.
Aukštojo mokslo ir studijų reforma
Reformos pagrindinis tikslas – modernizuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir siekti studijų kokybės pakeičiant mokslo ir studijų finansavimo tvarką, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą, suteikiant valstybinėms aukštosioms mokykloms autonomiją užtikrinantį teisinį statusą ir teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu.
Tikslui pasiekti nutarta parengti naują Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą, jungiantį dabar galiojančius Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.
Planuojama, kad 2009 metais studentų priėmimui ir jų studijoms finansuoti jau bus taikomos naujojo įstatymo nuostatos.
Dalis pertvarkos veiklų bus finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų.
Rizikos kapitalo fondo įkūrimas
2008 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta trišalė finansavimo sutartis tarp Ūkio ministerijos, veikiančios kaip asignavimų valdytoja ir ministerija, atsakinga už Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kontroliuojantysis fondas“, Finansų ministerijos, veikiančios kaip vadovaujančioji institucija, ir Europos investicijų fondo. Pagal šią sutartį rizikos kapitalui numatyta skirti 23 mln. eurų.
Įsteigtas 275 mln. litų Kontroliuojantysis fondas. Kontroliuojančiajam fondui valdyti pasirinktas Europos investicinis fondas, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 44(b)(i) straipsnyje ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 43 straipsnio trečiojoje pastraipoje.
Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos parengimas (numatant kiekybinius rodiklius) ir įgyvendinimas
Parengta Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-3207) ir pradėta įgyvendinti:
parengta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 732) ir pradėta įgyvendinti;
parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos galimybės aukštosioms mokykloms rengti užsieniečiams skirtas programas užsienio kalba;
atlikta užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos analizė;
įgyvendintos tarptautinės sutartys (30);
vykdyta Lietuvos aukštojo mokslo sklaida užsienyje (dalyvauta 4 tarptautinėse parodose).
Investicijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) plėtra
Ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-369 (ūkio ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 4-560 redakcija) patvirtintas Pramoninių parkų infrastruktūros įrengimo valstybės planuojamų projektų sąrašas.
Ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-368 patvirtintas priemonės „Invest LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.
2008 metais buvo įgyvendinami 8 pramoninių parkų ir 2 laisvųjų ekonominių zonų projektai. Ūkio ministerija skyrė paramą 13 inžinerinės infrastruktūros įrengimo techninių projektų parengti 6 pramoniniuose parkuose (Šiaulių, Alytaus ir Panevėžio miestų, Kėdainių ir Akmenės rajonų, Marijampolės) ir 2 laisvose ekonominėse zonose (Kauno ir Klaipėdos). Parengus techninę dokumentaciją, savivaldybių administracijos galės teikti paraiškas ES struktūrinei paramai gauti inžinerinei infrastruktūrai pramoniniuose parkuose ir laisvosiose ekonominėse zonose įrengti. 2004–2006 metų ES struktūrinės paramos lėšomis 2008 metais buvo baigta įrengti inžinerinė infrastruktūra Šiaulių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Kėdainių pramoninio parko I etapo teritorijoje, Radviliškio ir Pagėgių pramoniniuose parkuose. Iš viso investuotojams buvo įrengta apie 140 hektarų pramoninių parkų teritorijos.
Kompleksinių programų, kurios bus skirtos konkrečios MTEP srities ir jai giminingo mokslui imlaus verslo sektoriaus kompleksinei plėtrai ir specialistų rengimui užtikrinti, įgyvendinimas
Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 patvirtintas 7 rengtinų nacionalinių kompleksinių programų sąrašas:
biotechnologijos ir biofarmacijos;
darniosios chemijos;
informacinių technologijų;
jūrinio sektoriaus;
lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų;
mechatronikos;
žemės, miškų ir maisto ūkio.
Rengėjai pateikė šių nacionalinių kompleksinių programų projektus. Vyksta parengtų projektų vertinimas.
Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 patvirtintas 2 rengtinų nacionalinių kompleksinių programų sąrašas:
medicinos mokslų;
Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų.
Šiuo metu rengiami šių programų projektai.
Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra Lietuvos kaimiškosiose vietovėse
Siekiant mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir atokių vietovių, 2005–2008 metais buvo įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ (toliau vadinama – RAIN projektas). Šiuo projektu įgyvendinama Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija. RAIN projekto tikslas – suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, taip pat gyventojams ir verslo įmonėms. Projektas, kurio vertė 75 mln. litų, finansuotas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. 2008 metų III ketvirtį projektas baigtas įgyvendinti: nutiesta 3 357 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, įrengti 509 RAIN tinklo mazgai, kuriais 467 kaimiškosios seniūnijos sujungtos su 51 savivaldybe, prie šviesolaidinės infrastruktūros prijungta 330 mokyklų. Projektą įgyvendino partneriai: Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Matematikos ir informatikos institutas, viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.
Vykdant projektą (I etapas – 2006–2008 metai), buvo sprendžiami šie uždaviniai:
1. Suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą ne mažiau kaip 80 procentų visų Lietuvos švietimo strategijoje numatytų kaimiškųjų vietovių švietimo institucijų.
2. Suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą ne mažiau kaip 75 procentams visų Lietuvos kaimiškųjų vietovių seniūnijų viešojo administravimo įstaigų, sudarant saugų duomenų perdavimo tinklą.
3. Suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą ne mažiau kaip 75 procentams visų Lietuvos e. sveikatos strategijos projekte numatytų kaimiškųjų vietovių sveikatos apsaugos institucijų.
4. Suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą ne mažiau kaip 75 procentams visų vietos savivaldos institucijų įsteigtų viešosios prieigos prie interneto taškų.
Sprendžiant šiuos uždavinius, buvo įgyvendinamos šios priemonės:
1. Sujungti plačiajuosčio ryšio linijomis kaimiškųjų seniūnijų centrus, kuriuose nėra plačiajuosčio ryšio prieigos.
3. Užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto visoms kaimiškųjų seniūnijų institucijoms, taip pat gyventojams ir verslo įmonėms.
Pažymėtina, kad RAIN projektas 2007 metais Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje Europos Komisijai buvo atrinktas tarp gerosios praktikos projektų.
25 pav. RAIN tinklo infrastruktūra kaimiškosiose seniūnijose.
Šaltinis – Susisiekimo ministerija.
Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos nuostatoms įgyvendinti planuojama vykdyti projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (toliau vadinama – RAIN-2 projektas). Šio projekto pagrindinis strateginis tikslas yra išspręsti skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių problemą ir iš esmės paspartinti žinių ir informacinės visuomenės vystymąsi Lietuvoje. Numatoma RAIN-2 projekto įgyvendinimo trukmė – 40 mėnesių (pradžia – 2009 metų birželis).
Įgyvendinus RAIN-2 projektą, dar labiau sumažės interneto naudojimo procentinis atotrūkis tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių, kuris 2008 metais siekė daugiau kaip 20 procentų (26 pav.).
26 pav. Plačiajuosčio ryšio miestuose ir kaimiškosiose vietovėse plėtros dinamika 2003–2008 metais.
Šaltinis – Susisiekimo ministerija.
2008 metų IV ketvirčio pradžioje Lietuvoje buvo 672 tūkst. interneto prieigos abonentų (į šį skaičių neįeina 1 339,7 tūkst. abonentų, kurie naudojosi interneto prieigos viešojo judriojo telefono ryšio galiniame įrenginyje paslauga WAP).
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusius judriojo telefono ryšio tinklu) per metus padaugėjo daugiau kaip 29 procentais ir 2008 metų IV ketvirčio pradžioje buvo 668 tūkstančiai. 2008 metų III ketvirčio pabaigoje plačiajuosčio ryšio, naudojant fiksuoto ryšio technologijas, skverbtis (abonentų skaičius 100 gyventojų) Lietuvoje buvo 16,9 procento, Ispanijoje – 16,9 procento, Portugalijoje – 14,7 procento, o plačiajuosčio ryšio skverbtis, įskaitant abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, Lietuvoje – 19,9 procento, Ispanijoje – 19,4 procento, Airijoje – 25,9 procento. Interneto ir plačiajuosčio ryšio skverbties dinamika pateikta 27 paveiksle.
27 pav. Interneto ir plačiajuosčio ryšio skverbtis.
––––––––––––––
*Prognozė.
Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnyba.
Trečia dalis
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2008 METŲ ATASKAITA
I. NACIONALINIO SAUGUMO RIZIKOS VEIKSNIAI
Lietuvos geostrateginę aplinką 2008 metais veikė šie pagrindiniai veiksniai:
Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Krizės poveikis šalių ekonomikai, finansinėms sistemoms, pasaulinėms energetikos išteklių kainoms verčia koreguoti tų šalių geopolitinius tikslus, politinę retoriką, iš naujo įvertinti santykius su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir suvokti naują savo vaidmenį visuotiniuose politiniuose procesuose. Tai iššūkis, bet kartu ir galimybė Lietuvai pasinaudoti situacija ir sutvirtinti savo pozicijas kintančioje saugumo aplinkoje.
Atsakas į krizę tarptautinių finansų rinkoje ir pasaulio ekonominis nuosmukis buvo vienas ES prioritetų. Ieškant išeičių iš susidariusios situacijos, naudotos ES vidaus politikos priemonės ir plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas.
JAV Prezidento rinkimai. B. Obamos išrinkimas JAV prezidentu ir pirmieji naujosios administracijos veiksmai leidžia tikėtis intensyvesnio transatlantinio dialogo ir partnerystės, pirmiausia platesnio tarptautinės bendruomenės įtraukimo į globalių saugumo klausimų sprendimą, intensyvesnio dialogo ekonomikos ir energetinio saugumo klausimais.
2008 metais didėjo didžiųjų valstybių neoficialių konsultacijų – G-8 bei G-20 – svarba. Tai leidžia tikėtis intensyvesnio svarbiausių pasaulio politikų įsitraukimo į visuotinės reikšmės klausimų svarstymą ir sprendimą.
Suaktyvėję Rusijos užsienio politikos veiksmai, pasireiškę strateginio-doktrininio pobūdžio dokumentų paskelbimu ir pareiškimais, kuriais siekiama keisti esamą saugumo Europoje (Rusijos Federacijos Prezidento D. Medvedevo iniciatyvos) sistemą.
Rusijos pastangos naudojantis energetiniais ir kitais svertais kurti atskirą galios centrą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) erdvėje, neaplenkiant ir Rytų Europos ir kitų regionų. Aiškus to pavyzdys – Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo Europai.
Rusijos tęsiamas Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties vykdymo suspendavimas ir grasinimai dislokuoti raketas „Iskander“ Karaliaučiaus srityje.
Rusijos rugpjūčio karinė agresija Gruzijoje ir po to prasidėję mėginimai suskaldyti Gruzijos teritorinį vientisumą, pripažįstant Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, taip pat Ženevos proceso pradžia.
NATO viršūnių susitikime nepasiekta sutarimo dėl Narystės veiksmų plano suteikimo Gruzijai ir Ukrainai, tačiau įtvirtinta nuostata, kad šios valstybės ateityje taps NATO narėmis.
NATO užsienio reikalų ministrų sprendimas dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje siekiant įšaldyti įprastą bendradarbiavimą su Rusija, t. y. sustabdyti politinį dialogą, apriboti praktinius santykius ir karinį bendradarbiavimą.
Nesėkmingas bandymas referendumu ratifikuoti Lisabonos sutartį Airijoje 2008 metų birželį pratęsė ir pasunkino diskusijas dėl ES konstitucinės reformos, taip pat diskusijas dėl ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos, energetikos, NATO ir ES plėtros perspektyvų.
JAV planai Vidurio Europoje dislokuoti nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos elementus ir Rusijos reakcija į šiuos ketinimus.
Išliekanti visuotinė masinio naikinimo ginklo ir jo elementų platinimo keliama grėsmė ir tarptautinio bendradarbiavimo atsakant į šį iššūkį būtinybė.
Grėsmės kibernetiniam saugumui, įskaitant atakas prieš Lietuvos informacines sistemas 2008 metų vasarą.
ES buvo sprendžiami svarbūs bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimai: Vakarų Balkanų valstybių santykių su ES ateitis, Europos kaimynystės politika, Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos santykiai su ES ir Rusija, pagalba Afganistanui. Iš naujo apsvarstyta Europos saugumo strategija ir patvirtinti dokumentai dėl tarptautinio saugumo ir Europos pajėgumų stiprinimo.
ES ir NATO daug dėmesio skyrė stabilumo Vakarų Balkanų regione užtikrinimui, ypač pripažinus Kosovo nepriklausomybę. Itin ryškus ES vaidmuo sprendžiant Gruzijos ir Rusijos karinį konfliktą, atkuriant Gruzijos ekonomiką ir infrastruktūrą, užtikrinant stabilumą tarpinėse zonose.
Pasiekta pažanga plėtojant ES strategiją Europos Rytuose. Europos Komisijos paskelbti pasiūlymai dėl Rytų partnerystės – didelis laimėjimas, inicijuotas Lenkijos ir Lietuvos pastangomis. Rytų partnerystė sudaro geras sąlygas stiprinti santykius su Lietuvai svarbiausiomis ES kaimynėmis.
Pasiekta didelė pažanga formuojant Europos energetikos politiką, tai leido aktualizuoti Lietuvos energetinio saugumo interesus.
Europos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio 11–12 d. pritarė Europos Komisijos pasiūlymui pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą skirti 5 mlrd. eurų transeuropinių energetikos jungčių ir plačiajuosčio duomenų perdavimo projektui remti. Iš jų 1,5 mlrd. eurų ketinama skirti energetikos projektams (taip pat Baltijos jungčių plano įgyvendinimo projektui). Įgyvendinus šiame plane numatytus projektus, būtų sudarytos tinkamos sąlygos sukurti bendrą ES energetikos rinką, Lietuva taptų jos dalimi.
ES siekė įsitvirtinti kaip savarankiškas tarptautinių santykių subjektas ir plėtoti lygiaverčius santykius su JAV, Kinija, Japonija, Rusija, Indija.
ES valstybės pasiekė kompromisą dėl mandato suteikimo Europos Komisijai pradėti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Lietuvai pavyko pasiekti, kad į Europos Komisijos derybų su Rusija mandatą būtų įtraukti Lietuvai itin svarbūs klausimai dėl energetikos, teisinio bendradarbiavimo, konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje. Nors Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje privertė atidėti derybas keletui mėnesių, jos atnaujintos. 2008 metais vyko diskusijos dėl ES bendros politikos Rusijai peržiūros. Atsižvelgdama į Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje, ES viršūnių taryba pavedė Tarybai ir Europos Komisijai išsamiai įvertinti ES ir Rusijos santykius, o lapkritį Europos Komisijos pateiktame dokumente dėl santykių peržiūros pažymėta, kad peržiūra bus tęstinis procesas.
Rytų Europos ir kitos NVS valstybės stengėsi plėtoti bendradarbiavimą su ES ir NATO.
Ryškėjo (ypač tada, kai Prancūzija pirmininkavo ES) didžiųjų ES valstybių noras vienašališkai ieškoti atsakymų į kylančius iššūkius.
Visuotinės globalizacijos sąlygomis nacionalinis saugumas neišvengiamai vis labiau siejasi su regioniniu ir tarptautiniu saugumu. Tradiciniai nacionalinio saugumo elementai, tokie kaip infrastruktūros saugumas, energetinis saugumas, pereina į tarptautinį lygmenį. Saugumo sąvoka vis dažniau suprantama kaip žmogaus saugumas (angl. human security) ir apima netradicines saugumo sritis, tokias kaip žmogaus teisės, aplinkosauga, sveikatos apsauga.
Kilo pasaulinės maisto, finansinė ir ekonominė krizės, kurios kartu su grėsmingomis klimato kaitos apraiškomis pradėtos vadinti visuotine, arba sistemine, krize. Vakarų ir Rytų, Šiaurės ir Pietų skirtingi požiūriai į priemones šiai krizei ir jos padariniams įveikti, tačiau sutariama, kad priimti skubius sprendimus būtina.
Prasidėjo diskusijos dėl tarptautinių finansinių institucijų (angl. International Financial Institutions, IFI) reformos.
Toliau diskutuojama apie Jungtinių Tautų ir jų Saugumo Tarybos reformą. Didėja daugiašališkumo principo laikymosi svarba. Vieningai sutariama, kad visuotinės krizės sąlygomis Jungtinės Tautos turi intensyviau bendradarbiauti ir geriau koordinuoti savo veiklą su kitomis organizacijomis ir kitais dalyviais – nevyriausybinėmis organizacijomis, privataus verslo, akademinių sluoksnių atstovais, taip pat reikia plėsti Saugumo Tarybą ir tobulinti jos darbo metodus. Saugumo Tarybos personalinė sudėtis turi atspindėti regioninį balansą, balansą tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, valstybių indėlį į Jungtinių Tautų veiklą.
2008 metais ir toliau neslūgo spaudimas tradiciniams ginkluotės ir neplatinimo kontrolės režimams, nemažėjo masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmė. Toliau išliko takoskyra tarp valstybių, siekiančių užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, iš jų – 5 branduolinių valstybių (pagal Branduolinio neplatinimo sutartį), siekiančių išlaikyti teisę į branduolinį ginklą kaip į atgrasinimo priemonę, ir valstybių, remiančių visuotinį nusiginklavimą ir teikiančių pirmenybę ne branduolinio ginklo platinimo kontrolei, bet visiškam branduoliniam nusiginklavimui ir kiekvienos valstybės teisei į taikų branduolinės energijos naudojimą. Vis dėlto Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų keliama grėsmė regioniniam ir pasaulio stabilumui skatino tarptautinę bendruomenę suvokti, kad būtinas tinkamas atsakas į branduolinio ginklo platinimo grėsmę.
Lenkijos Respublikos Vyriausybė siekė vykdyti pragmatišką užsienio politiką. Buvo pastebimas Lenkijos ir Rusijos santykių suaktyvėjimas. Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija tai įvardija kaip vieną svarbiausių užsienio politikos laimėjimų. Dvišaliuose santykiuose su Lietuva Lenkijos pareigūnai pradėjo aktyviai kelti tautinių mažumų klausimus, kai kuriais atvejais siedami tai su kitais bendradarbiavimo klausimais. Lenkija oficialiai pareiškė pageidavimą stiprinti savo įtaką Lietuvos naftos sektoriui – įsigyti akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų.
2008 metų II pusmetį Latvijoje prasidėjo didelė ekonomikos recesija, padėtį sunkino antro pagal dydį komercinio banko mokumo problemos. Taigi Latvijos Respublikos Vyriausybė kreipėsi paramos į Tarptautinį valiutos fondą, dėl to prabilta apie galimą lato devalvavimą. Tai padidino ir kitų Baltijos valstybių valiutos riziką.
2008 metais pasaulyje terorizmo grėsmė nesumažėjo. Teroristinės organizacijos „Pagrindinė Al Qaeda“ vadovaujamas teroristų tinklas sugebėjo išplėsti savo įtaką ir ryšius, ypač Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėse, Pakistane ir Jemene. „Pagrindinė Al Qaeda“ laikytina didžiausią grėsmę tarptautiniam saugumui keliančia teroristine organizacija.
Lietuvos regioninė aplinka stabili. 2008 metų rudenį pagerėjo geopolitinė Baltarusijos padėtis – JAV ir ES nusprendė keisti tarptautinio Baltarusijos ignoravimo ir izoliavimo politiką – gerinti santykius su šia valstybe. Į šį procesą aktyviai įsitraukė ir regiono valstybės (Lenkija ir Baltijos valstybės), tačiau dvišalių ir daugiašalių santykių su Baltarusija ateitis labai neaiški.
Vidaus saugumo ir gerovės rizikos veiksniai
Ekonominiai rizikos veiksniai. Pasaulinė finansų krizė destabilizavo ekonomiką, pasunkino Baltijos valstybių ūkio plėtrą. Baltijos valstybėse prasidėjo ekonominė recesija.
2008 metais Lietuvoje išryškėjo šios objektyvios tendencijos, vertintinos kaip ekonominiai rizikos veiksniai ir galimų grėsmių valstybės ekonominiam saugumui indikatoriai – tarptautinės finansų sistemos krizės pradžia ir jos poveikis Lietuvos finansų ir kredito sektoriui; šalies ekonomikos lėtėjimas; stambių įmonių, neatlaikančių konkurencijos tarptautinėje rinkoje, bankrotai; socialinės įtampos didėjimas. Ekonomikos lėtėjimas ypač juntamas nekilnojamojo turto, statybų ir su statybomis susijusių paslaugų sektoriuose, taip pat į eksportą daugiausiai orientuotuose ūkio sektoriuose (maisto, medienos, tekstilės pramonė). 2008 metais Lietuvoje pradėjo didėti nedarbas, daugėti bendrovių ir fizinių asmenų, laiku neatsiskaitančių su kreditoriais.
Negalutiniai 2008 metų IV ketvirčio rezultatai – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 2 procentais – patvirtina faktą, kad Lietuvos ūkis išgyvena suintensyvėjusios visuotinės finansinės krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius. Pasaulyje prekybos ir gamybos nuosmukis, o Lietuvoje – dar ir staigus skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimas, būsto rinkos pokyčiai.
Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais – 2,9 procento BVP, nors Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatyta, kad jis negali būti didesnis kaip 0,5 procento BVP. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas – apie 1 procentą BVP.
Pažymėtina, kad iki 2008 metų vidurio beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai intensyviai plėtėsi, tačiau metų antrojoje pusėje jų plėtra labai sulėtėjo. Tačiau blogėjant padėčiai pasaulinėje finansų sistemoje, Lietuvoje kritinė riba pasiekta nebuvo.
Viena iš išorinių grėsmių – sąlyginė priklausomybė nuo tarptautinių finansų rinkų būklės, veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi politiką. Tarptautinių finansų rinkų sukrėtimai 2008 metais iš esmės paveikė Lietuvos skolinimosi kainą ir apribojo jo galimybes iki minimumo.
Didėjanti suirutė pasaulio finansų rinkose, investuotojų patiriami nuostoliai suteikė papildomų progų piktnaudžiauti rinka, padidėjo nelegalios investicinės veiklos rizika. Siekiant efektyviai užtikrinti investuotojų interesus, daugiau išteklių skirta nelegaliai investicinei veiklai tirti (gavus apie tai žinių).
2008 metų II pusmetį pasaulyje prasidėjusi finansinė ir ekonominė krizė iš esmės pakeitė metų pradžioje buvusią žemės ūkio būklę. Prekės ir žaliavos liovėsi brangti, krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos, sumažėjo vartojimas ir eksportas. Padėtį sunkino didėjanti infliacija, brangstančios žaliavos, kuras, energija, transportas, darbo jėga, nuvertėjęs JAV doleris ir kiti pokyčiai, kurie neigiamai veikė žemės ūkį. Padėtį veikė ir natūralūs demografiniai pokyčiai, vidaus migracija, didelė emigracija, be to, dalis žemės ūkio darbuotojų pasinaudojo 2004–2006 metų Lietuvos kaimo plėtros programos priemone – anksčiau pasitraukė iš žemės ūkio gamybos. Būta ir kitų priežasčių.
Ekonominė krizė neigiamai paveikė ir transporto sektoriaus įmones, teikiančias krovinių ir keleivių vežimo paslaugas. Kyla didelė bankroto tikimybė ilgalaikes paskolas transportavimo įrangai paėmusioms ar išperkamosios nuomos sutartis sudariusioms įmonėms.
Skrydžių bendrovės „Flylal“ ir „Air Baltic“ labai sumažino skrydžių iš Vilniaus, taigi oro susisiekimas su Lietuva pasunkėjo. Tiesioginių skrydžių stoka gali neigiamai paveikti šalies įvaizdį, mažinti patrauklumą užsienio investuotojams, pakenkti turizmo, politiniams ir kultūriniams ryšiams.
Vidutiniu laikotarpiu rizika kils dėl pernelyg lėto šalies nekilnojamojo turto rinkos susibalansavimo, neracionalaus ir nelankstaus statybų sektoriaus, galinčio sukelti pernelyg didelius turto kainų pokyčius ir labiau sulėtinti šalies ūkio augimą.
Socialiniai rizikos veiksniai. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių – mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius. Išankstiniais duomenimis, 2009 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3350,1 tūkst. gyventojų, arba 16,3 tūkst. mažiau negu 2008 metų pradžioje. Gyventojų mažėjo dėl dviejų priežasčių – mažo gimstamumo ir migracijos, nors 2008 metais migracijos procesas lėtėjo, o gimstamumas didėjo. Minėtos priežastys lemia ir šalies gyventojų senėjimą.
2008 metų pabaigoje pagrindiniu darbo rinkos rizikos veiksniu tapo didėjantis nedarbas. Eurostato duomenimis, 2008 metų gruodį šis rodiklis padidėjo iki 8 procentų, taigi tapo didesnis negu ES (7,4 procento). Susiformavo ryškus struktūrinis nedarbas tiek tam tikrose teritorijose, tiek pagal profesijas.
Vis dar opi skurdo ir socialinės atskirties problema. Gyventojų pajamų augimas (darbo pajamos, socialinės apsaugos išmokos) skatino gyvenimo lygio kilimą, tačiau Lietuvos gyventojų pajamos vis dar gerokai mažesnės negu senosiose ES valstybėse. Dažniausiai patirti skurdą rizikuoja vienas suaugęs asmuo, išlaikantis vieną ar kelis vaikus, taip pat šeimos, turinčios 3 ir daugiau vaikų, bedarbiai.
Lietuvos Respublikoje psichikos ligotumas pastaraisiais metais didėja: 2003 metais 100 000 gyventojų nustatyta 2 636,8 atvejo, 2006 metais – 2 756,1 atvejo, o 2007 metais – 2 795,7 atvejo.
Lietuvoje daugėja visuomenės psichikos sveikatos problemų, sukeltų priklausomybės ligų. Į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi vis daugiau asmenų, priklausomų nuo alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų (2005 metais – 68 701, 2006 metais – 68 951 pacientas, o 2007 metais – 69 365 pacientai). Kad alkoholio vartojimo problema darosi vis opesnė, rodo didėjantis sergamumas ir ligotumas alkoholinėmis psichozėmis.
Kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi vis daugiau asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Didėja sergamumas narkomanija: nuo 1999 iki 2006 metų šis rodiklis padidėjo 2 kartus (iki 80,9 atvejo 100 000 gyventojų).
Visuomenės psichikos sveikatos būklę rodo nusižudžiusiųjų ir mėginusiųjų nusižudyti skaičius. Savižudybių dažnio rodiklis Lietuvoje pastaruosius kelerius metus nuosekliai mažėja, tačiau kol kas vis dar didelis, gerokai didesnis už ES vidurkį (17,5 atvejo 100 000 gyventojų). Specialistai nurodo, kad mėgina nusižudyti 10 kartų daugiau asmenų ir 10 kartų daugiau galvoja apie savižudybę.
Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Nuo 2005 iki 2007 metų Lietuvoje aiškiai vyravo užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjimo tendencijos. 2008 metais Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota beveik 6 procentais daugiau negu 2007 metais. Vagysčių pagausėjo 13,2 procento (iš jų vagysčių iš gyvenamųjų patalpų – 10,2 procento, iš parduotuvių ir kitų prekybos vietų – 21,5 procento). Turto prievartavimo atvejų padaugėjo 26,4 procento, turtinės žalos padarymo apgaule atvejų – 104,1 procento. Automobilių vagysčių užregistruota 13,1 procento mažiau negu 2007 metais, plėšimų – 9,2 procento mažiau. Nusikaltimų žmogaus sveikatai sumažėjo 5,5 procento, išžaginimų – 18 procentų. Prognozuojama, kad blogėjant šalies finansinei ir ekonominei būklei nusikalstamų veikų, ypač turtinio pobūdžio, taip pat ir nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų, gali daugėti.
2008 metais toliau daugėjo nusikaltimų, susijusių su informacinių technologijų ir telekomunikacijos priemonių naudojimu. Pernai užregistruotas 91 nusikaltimas, susijęs su elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumu, tai 82 procentais daugiau negu 2007 metais. Ypač padaugėjo sukčiavimų, daromų naudojantis internetu. Šie nusikaltimai vis įvairesni ir sudėtingesni.
Opi ir sukčiavimo, susijusio su pridėtinės vertės mokesčiu, problema, kai apgaule šis mokestis įgyjamas ar vengiama jį sumokėti, klastojami ir naudojami suklastoti apskaitos dokumentai, verčiamasi neteisėta ūkine veikla, steigiamos įmonės neteisėtai veiklai nuslėpti. 2008 metais taip sukčiauta dažniausiai prekiaujant naftos produktais, naudotais automobiliais ir jų detalėmis, statybose, teikiant įvairias paslaugas, atliekant darbus, kuriuos sunku patikrinti ir įvertinti. Pernai nusikaltimų, susijusių su apgaulingu apskaitos tvarkymu, užregistruota 38,6 procento daugiau negu 2007 metais, o nusikalstamų veikų, susijusių su neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, – 76,1 procento daugiau. Prognozuojama, kad dėl sunkios šalies ekonominės būklės bandymų išvengti mokesčių, neteisėtai susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kitų finansinių ir ekonominių nusikalstamų veikų toliau gausės, didės šešėlinės ekonomikos mastas.
Tabako gaminių kontrabandos tendencijos 2008 metais nekito. Kontrabandinės cigaretės gabentos tranzitu per Lietuvą į Vakarų Europą ir Skandinaviją dviem pagrindiniais maršrutais: iš Kaliningrado srities ir Latvijos arba Baltarusijos. Padidinus nuo 2009 m. kovo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. tabako gaminių akcizą, jų kontrabanda gali didėti.
Lietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse pamažu kinta ir psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla. Klesti interneto rinka ir mažmeninės prekybos vietos, kur siūloma naujų sintetinių ir augalinės kilmės medžiagų bei preparatų (aromatizatoriai, odinių drabužių valikliai, rūkalai, uostomieji rūkalai, žoliniai mišiniai, oro gaivikliai ir panašiai), juos nesąžiningi verslininkai reklamuoja ir skatina naudoti ne pagal paskirtį. Žmonės, ypač jaunimas, ne tik klaidinami, bet ir keliamas rimtas pavojus jų sveikatai.
2008 metais, palyginti su 2007 metais, užregistruota 6,1 procento daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios nusikalstamos veikos sudaro apie 2 procentus visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veikų. Ištirta 81,2 procento tokių veikų. 2008 metais, palyginti su ankstesniaisiais metais, pagausėjo nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta: 2008 metais – 69, 2007 metais – 46, 2006 metais – 47 nepilnamečiai asmenys.
2008 metais Lietuvoje atlikti 53 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Už šiuos nusikaltimus pernai nuteista 13 asmenų. Didžiuma atskleistų prekybos žmonėmis atvejų – moterų išnaudojimas – vertimas būti prostitutėmis. Kiti nusikaltimai buvo susiję su atvežtų į Lietuvą ar iš Lietuvos išvežtų asmenų išnaudojimu (priverstinis darbas). 2008 metais Lietuvoje pirmą kartą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl moterų verbavimo ir prostitucijos organizavimo elektroninėje erdvėje. Prognozuojama, kad tokių atvejų ateityje gali daugėti.
Nustatyta, kad 2008 metais daugiausia nelegalių migrantų į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kaip ir ankstesniais metais didžiuma nelegalių imigrantų (93,4 procento) – asmenys, teisėtai atvykę į Lietuvą ir užsibuvę ilgiau, nei galioja vizos ar leista būti be vizos. Imigrantus vykti į Lietuvą skatino ne tik galimybė Šengeno erdve nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes, bet ir nelegali pasiūla Lietuvos darbo rinkoje. Taigi manoma, kad trečiųjų valstybių piliečių, mėginančių neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką, gali daugėti.
Įgyvendintos kompleksinės eismo saugumo gerinimo priemonės itin teigiamai veikė eismo saugumo būklę Lietuvoje: 2008 metais, palyginti su 2007 metais, eismo įvykių sumažėjo 24 procentais, sužeistųjų – 26 procentais, o žuvusiųjų – net trečdaliu.
Antrus metus iš eilės mažėja žuvusiųjų gaisruose – 2008 metais, palyginti su 2007 metais, jų sumažėjo 9,1 procento. Tačiau gaisrų aukų Lietuvoje 100 000 gyventojų vis dar daug – šis rodiklis vienas didžiausių ES.
Pagal tarptautinės organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo 2008 metų tyrimą Lietuvai skirta 4,6 balo ir 58 vieta tarp 180 valstybių, arba 28 vieta tarp ES ir kitų Vakarų Europos valstybių. Nors Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas prastėja (2007 metais – 4,8 balo), tačiau pokytis per mažas, kad būtų galima daryti išvadas apie kokius nors reikšmingus antikorupcinės politikos pokyčius.
Iš sociologinių tyrimų ir korupcijos rizikos analizės rezultatų matyti, kad labiausiai korupcijos veikiami teritorijų planavimo ir leidimų (licencijų) statyti ir rekonstruoti, keisti žemės paskirtį ir panašiai išdavimo ir dokumentų derinimo procesai. Korupcijos paplitimas šiose srityse neleidžia visapusiškai pasireikšti rinkos mechanizmo elementams, kliudo ateiti užsienio investicijoms.
Prie sričių, kuriose didesnė korupcijos tikimybė, priskiriami ir viešieji pirkimai. Tačiau remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu 2008 metais atlikto tyrimo rezultatais viešieji pirkimai Lietuvoje skaidrėja.
Galima teigti, kad per 2008 metus nepasiekta esminių teigiamų pokyčių šioje srityje. Tai patvirtina tiek nusikalstamumo statistika, tiek sociologinių tyrimų rezultatai.
Ekologiniai rizikos veiksniai. Lietuvos Respublikos aplinkos kokybės būklė vis dar nėra labai gera. Dar yra fiziškai ir morališkai pasenusių nuotekų valymo įrenginių (nevalomos arba nepakankamai valomos kai kurių mažų miestelių ir kaimų nuotekos), reikia plėsti geriamojo vandens tiekimo tinklus, kadangi tik apie 73 procentai visų šalies gyventojų (93 procentai didžiųjų miestų ir apie 49 procentai kaimo gyventojų) aprūpinami viešai tiekiamu saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu, grėsmę kelia buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurios dažnai šalinamos kartu su nepavojingomis atliekomis. Dauguma Lietuvos lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų, pasenusios ir neefektyvios eismo reguliavimo sistemos, aplinkkelių stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą, ypač centrinėse miestų dalyse.
Ekstremalių situacijų šaltiniai, galintys sukelti žmonių žūtį ar pakenkti sveikatai ir aplinkai, – Ignalinos atominė elektrinė, naftos ir chemijos pramonės įmonės, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų sandėliai, nuotekų valymo įrenginiai, gyvulininkystės kompleksai, naftos verslovės, senų pesticidų kaupai, netinkamų naudoti padangų laikymo aikštelės, bankrutavusios įmonės, hidrotechnikos statiniai, pavojingų cheminių medžiagų gabenimas, susisiekimo sistema, naftos perdirbimo pramonė ir naftotiekio tinklai (negalima atmesti teroro ir diversijos aktų galimybių).
Ekologinė grėsmė – galimas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką ir patekimas į aplinką iš radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir saugyklų Ignalinos atominėje elektrinėje. 2008 metais radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš Ignalinos atominėje elektrinėje esančių objektų neviršijo leistinų normų.
Aplinkos ir kitų objektų, nuo kurių priklauso žmogaus apšvita, tarša radionuklidais – palyginti nedidelis ekologinės rizikos veiksnys. Atvejų, kad reikėtų imtis skubių radiacinės saugos priemonių, nenustatyta.
Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimas. 2008 metais Lietuvoje diagnozuoti 95 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 65 vyrams ir 30 moterims. Iš viso 2009 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 1401 infekuotas ŽIV asmuo. ŽIV infekuotų vyrų 5 kartus daugiau nei moterų, atitinkamai 1183 ir 218.
Nustatyta, kad 44,2 procento (2007 metais – 55,6 procento) asmenų (42 asmenys) 2008 metais ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 36,8 procento (2007 metais – 29,3 procento) – per lytinius santykius (26 asmenys – heteroseksualius ir 9 asmenys – homoseksualius), kaip užsikrėtė kiti 18 asmenų, nenustatyta.
2008 metais dauguma naujų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija vartojo švirkščiamuosius narkotikus, tačiau pastarųjų penkerių metų tendencijos rodo – mažėja užsikrėtusiųjų ŽIV vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač moterų.
2008 metais naujų asmenų, kuriems nustatyta ŽIV infekcija, amžiaus vidurkis – 35 metai.
Žinių visuomenės kūrimo rizikos veiksniai. Informacinės visuomenės plėtros sėkmę lemia gyventojų gebėjimas ir galimybės naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, tačiau Lietuvoje vis dar yra šios srities problemų (rizikos veiksnių), kaip antai:
atskirtis tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių narių (Eurostato duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 50 procentų gyventojų nuolat naudojosi internetu, o ES – 58 procentai);
lėtas viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo duomenimis, 2008 metais bendras pagrindinių viešųjų paslaugų pasiekiamumo rodiklis Lietuvoje – 73,9 procento;
informacinės technologijos per mažai naudojamos privataus verslo – 2008 metų pradžioje tik 54,5 procento įmonių turėjo savo interneto puslapius;
atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų. Miesto gyventojai labiau apsirūpinę kompiuteriais ir interneto prieiga – 2008 metais kompiuterius turėjo 54,1 procento namų ūkių miesto gyvenamosiose vietovėse ir tik 34,5 procento – kaimo gyvenamosiose vietovėse, interneto prieigą – 53,5 procento namų ūkių miesto gyvenamosiose vietovėse ir 32,9 procento namų ūkių – kaimo gyvenamosiose vietovėse;
atskirtis tarp įvairių amžiaus grupių. Jauni žmonės – pagrindiniai informacinių ir ryšių technologijų vartotojai: 2008 metais kompiuteriais naudojosi 90,5 procento, internetu – 88,9 procento 16–24 metų gyventojų (65–74 metų gyventojai – atitinkamai tik 6,6 procento ir 5,6 procento);
atskirtis tarp skirtingas pajamas gaunančių vartotojų grupių: 2008 metais Lietuvoje internetu naudojosi tik 12,1 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 800 litų, ir 88,6 procento namų ūkių, kurių pajamos – daugiau kaip 3000 litų;
pasitikėjimo stoka kuriant ir teikiant elektronines paslaugas, kurių reikia elektroninių paslaugų teikėjams ir vartotojams. Saugios elektroninės erdvės sukūrimo uždavinių kompleksas – jų įvardijimas, autentifikavimas, įgaliojimų atlikti funkcijas valdymas, elektroninio parašo ir elektroninio dokumento įteisinimas – dar plačiai neįdiegtas ar praktiškai nepatikrintas reiškinys vienodo visuotinio supratimo ir sąveikos užtikrinimo (ypač tarptautiniu mastu) požiūriu;
įgaliotų institucijų, atsakingų už tokias sritis kaip elektroninis asmens identifikavimas, elektroninis dokumentas, elektroniniai viešieji pirkimai ir panašiai, nedalyvavimas (bent stebėtojo teisėmis) analogiškos tematikos tarptautiniuose, ypač Europos Komisijos inicijuojamuose, plataus masto bandomuosiuose projektuose kelia riziką, kad Lietuvoje pasirinkti sprendimai, formos, produktai ar sistemos gali būti nesuderinami ES mastu. Tai tampa dar aktualesne problema, kai dėl lėšų taupymo įgaliotų institucijų atstovai nebesiunčiami į Europos Komisijos organizuojamus renginius, kuriuose dalyviams pristatomi bendrų informacinės visuomenės plėtros projektų tarpiniai ir galutiniai rezultatai, įgyvendinimo veiksmų planai;
vis dar aktuali žalingo turinio kūrimo ir platinimo elektroninėje erdvėje kontrolės problema, kurią norint išspręsti reikia tobulinti teisines, organizacines ir technologines priemones.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS
NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI
Saugumo aplinkos formavimas
Narystė NATO. Įtvirtindama savo narystę NATO, Lietuva aktyviai dalyvavo NATO tarybos ir komitetų, dvišalio bendradarbiavimo institucijų, Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT), Šiaurės Atlanto tarybos, NATO ir Rusijos tarybos, NATO ir Ukrainos komisijos, Euroatlantinės partnerystės tarybos, kitų NATO komitetų veikloje, prisidėdama prie įvairių projektų ir iniciatyvų, pvz., Aljanso operacijų Afganistane, Kosove, Irake. Dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto 2008 metų rugpjūtį NATO sustabdė įprastinį bendradarbiavimą su Rusija NATO ir Rusijos taryboje. Lietuva pritarė šiam sprendimui.
2008-ieji buvo NATO viršūnių susitikimo Bukarešte ir pasirengimo 2009 metų jubiliejiniam Strasbūro ir Kėlio NATO viršūnių susitikimui metai.
Siekta prisidėti prie Aljanso viduje formuojamo susitarimo dėl Albanijos, Kroatijos ir buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pakvietimo būti NATO narėmis, Ukrainos ir Gruzijos įtraukimo į NATO narystės veiklos plano iniciatyvas. NATO viršūnių susitikime Bukarešte priimtas sprendimas dėl Albanijos ir Kroatijos pakvietimo pradėti stojimo derybas, kurios turėtų baigtis šių valstybių priėmimu į Aljansą jubiliejiniame 2009 metų viršūnių susitikime. Bukarešto susitikimo išvadose, prie kurių labai daug prisidėjo Lietuva, konstatuotas sąjungininkų sutarimas, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis, o gruodžio mėnesį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime nuspręsta pasirengimo jų narystei procesą plėtoti per Ukrainos ir NATO, Gruzijos ir NATO komisijas ir atitinkamas nacionalines metų programas. Lietuva, siekdama prisidėti prie Ukrainos visuomenės informavimo, įsteigė NATO informacijos centrą Odesoje.
2008 metais Lietuva kartu su kitomis NATO narėmis dalyvavo kuriant NATO Specialiųjų operacijų koordinavimo centrą (angl. NATO Special Operations Coordination Centre), tiesiogiai prisidėjo prie valstybių, kurios dalyvaus centro veikloje, institucijų tarpusavio supratimo memorandumo projekto ir kitų su memorandumu susijusių dokumentų, kurie sustiprins NATO specialiąsias pajėgas ir pagerins jų sąveiką, rengimo. 2008 metais kartu su suinteresuotų valstybių grupe Lietuva dalyvavo diskusijose apie NATO strateginio pervežimo oru gerinimo iniciatyvą, pasirašytas tarpusavio memorandumas dėl dalyvavimo programoje, susitarta dėl C17 orlaivių įsigijimo ir naudojimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1184, Lietuva dalyvavo tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Balkanuose ir Gruzijoje ir taip prisidėjo prie tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo. 2008 metais tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvavo 673 kariai (neskaitant specialiųjų operacijų pajėgų).
2008 metais Lietuvos kariai toliau dalyvavo NATO operacijose Afganistane, Irake ir Kosove. 2008 metų gruodį baigėsi Lietuvos dalyvavimo JAV vadovaujamoje daugianacionalinių pajėgų operacijoje „Irako laisvė“ (angl. Iraqi Freedom, bet dažniausiai ši operacija angliškai vadinama tiesiog Multinational Force / MNF) laikas, tačiau Lietuvos kariai ir toliau dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymų misijoje (angl. NATO Training mission Iraq / NTM-I). Lietuva toliau vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei ir Afganistano pietuose išlaikė Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną. 2008 metais eskadronas vykdė ir specialiosios misijos Afganistane asmenų apsaugos operaciją.
Kaip ir ankstesniais metais Afganistanas buvo pagrindinis Lietuvos teikiamos tarptautinės vystymo paramos gavėjas.
Afganistane nuo 2005 metų Lietuva vykdo itin svarbią užduotį: vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. 2008 metais kariai ir civiliai, įeinantys į šią grupę, toliau stiprino centrinės Afganistano valdžios įtaką provincijoje, padėjo vietinėms saugumo institucijoms kurti saugią aplinką ir stabilumą, sudarė tinkamas sąlygas atkurti provinciją ir valstybę, skatino įvairių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą provincijoje, tarpininkavo šiuo klausimu, toliau įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo civilinius ir greitojo poveikio projektus, kuriais siekiama pagerinti provincijos ekonominę būklę, suteikė paramą Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms. Po 2008 m. gegužės 22 d. Goro provincijos sostinėje vykusių riaušių, per kurias žuvo Lietuvos karys, imtasi papildomų grupės stovyklos saugumo stiprinimo priemonių: skirtas papildomas personalas, sustiprinta teritorijos apsauga, gerinta stovyklos infrastruktūra, tikslinti rengimo misijai reikalavimai, įvesti nauji mokymo elementai, rengti papildomi mokymai, pakeistos veiklos procedūros, įdiegtos kitos saugumo priemonės.
NATO vadovaujamų Kosovo pajėgų (angl. Kosovo Force) operacijoje „Bendra sargyba“ (angl. Joint Guardian) Kosove Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje tarnavo Lietuvos 29 karių būrys, o Kosovo pajėgų vadavietėje – 2 Lietuvos karininkai. Nuo 2008 metų antrosios pusės Lietuva skyrė 2 karius į NATO Mokymo grupę (angl. NATO Training Team in Kosovo), kurios tikslas – mokyti Kosovo saugumo pajėgas. Nuo 2008 metų lapkričio Lietuva padidino karių šioje grupėje iki 5. 2008 metais toliau dalyvauta NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje. Nuo 2008 m. sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų 10-ojoje pamainoje budėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas (kariai ir technika) ir specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas. Nuo 2008 m. liepos 1 d. juos pakeitė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariai ir karo medikai, kurie budi NATO greitojo reagavimo pajėgų 11-ojoje pamainoje (angl. NRF-11).
2008 metais šią misiją iš Lietuvos karinių oro pajėgų bazės Zokniuose vykdė Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV karinių oro pajėgų kariai. Šiaurės Atlanto Taryba yra priėmusi laikiną sprendimą dėl oro erdvės patruliavimo misijos Baltijos valstybėse iki 2011 metų ir drauge ieško galutinio sprendimo. 2009–2010 metais NATO vyks debatai dėl Baltijos valstybių oro policijos po 2011 metų tęstinumo. Vienas iš svarbiausių Baltijos valstybių darbų artimiausiais metais – išanalizuoti galimus variantus ir priimti sprendimus dėl oro policijos misijos vykdymo bent iki 2018 metų.
2008 metais neįvyko jokių esminių poslinkių Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties klausimu. Rusija nuo 2007 metų gruodžio buvo suspendavusi šios sutarties galiojimą: neteikė informacijos apie ginkluotę, nepriėmė inspekcijų. Lietuva kartu su kitomis NATO valstybėmis siekė išsaugoti sutarties režimą, prisidėjo prie bendrų Aljanso pastangų palaikyti konstruktyvų dialogą su Rusija ir siekė, kad ji atnaujintų įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą. Po karinio konflikto Gruzijoje dialogas su Rusija buvo nutrūkęs, tačiau mėginama jį vėl atgaivinti.
Bukarešto viršūnių susitikimo deklaracijoje konstatuota, kad NATO, siekdama prisidėti prie energetinio saugumo užtikrinimo, skatins sąjungininkes keistis informacija, tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, sieks didesnio stabilumo ir svarbiausios infrastruktūros apsaugos, teiks paramą pasekmių valdymo srityje. Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant deklaracijos projektą, NATO komitetų ir darbo grupių, nagrinėjančių šias problemas, veikloje, taip pat parengė energetinio saugumo įvykių scenarijaus projektą NATO krizių valdymo pratyboms (angl. CMX-09).
Lietuvos ambasada Baltarusijoje toliau atliko kontaktinės NATO atstovybės šioje valstybėje funkcijas. Metų pabaigoje Lietuva pratęsė NATO kontaktinės ambasados Baltarusijoje funkcijų atlikimą trečiai kadencijai ir pradėjo atlikti kontaktinės ambasados funkcijas Moldovoje.
Narystė Europos Sąjungoje. 2008 metais Lietuva ir toliau nuosekliai siekė, kad remiantis Europos saugumo strategijoje nustatytais geografiniais prioritetais būtų naudojamos geografiškai suderintos Europos saugumo ir gynybos politikos priemonės. Siekta, kad ES ryžtingiau naudotų ES krizių valdymo priemones, spręsdama konfliktus ES rytų kaimynystėje, kurie kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams. Taigi daugiausia dėmesio buvo skiriama ES pasienio paramos misijai Moldovos–Ukrainos pasienyje ir ES stebėjimo misijai Gruzijoje. Lietuvos ekspertai dalyvauja ES civilinėse misijose Kosove, Afganistane, Irake (apmoko Irako teisėsaugos pareigūnus), kariai – ES karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ir karinės operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, vadavietėje Mont Valérien.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 sudaryta Komisija energijos tiekimo saugumo po 2009 metų problemoms nagrinėti (vadovas ambasadorius A. Abišala) aktyviai dalyvavo konsultacijose su Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės veiklos, Lietuvos energetinio saugumo ir būtinos infrastruktūros plėtros klausimais. 2008 metais įvyko keturi dalykinių konsultacijų su Europos Komisijos atstovais raundai. Inicijuotas bendro Energetikos saugumo veiksmų plano Lietuvai parengimas (veiksmų, kaip uždarius Ignalinos atominę elektrinę nustatyti kompensavimo priemones ir projektus, susijusius su Lenkija, Švedija, Latvija, Estija, planas). Ši komisija aktyviai dalyvavo intensyviose konsultacijose su Europos Komisija ir dėl naujų ES reikalavimų, susijusių su klimato kaita ir energetika, taikymo Lietuvai. Europos Komisijos pirmininko pasiūlymu pradėtas rengti ES Baltijos energetikos jungčių planas (angl. BIP) ir įsteigta ES aukšto lygio grupė dėl ES Baltijos energetikos jungčių plano rengimo, taip pat įsteigtos ir darbo grupės elektros, dujų jungčių, bendros Baltijos valstybių energijos rinkos sukūrimo ir kitais energetinio saugumo klausimais. 2008 metų lapkritį Europos Komisija pateikė 2-ąjį strateginės energetikos peržiūros dokumentą, kuriame Baltijos energetikos jungčių planas minimas kaip prioritetinis ES projektas, nes iš esmės spręstų ES „energetinių salų“ problemą.
2008 metais nuosekliai stengtasi svarstyti naftos tiekimo vamzdynu „Družba“ klausimą. Naftos tiekimo vamzdynu „Družba“ atnaujinimo klausimas įrašytas į tam tikrus ES dokumentus (ES/RF post-PCA mandatą ir Key outstanding issues with Russia).
Siekdama išlaikyti ES atvirumą kaimynams ir įsipareigojimus narystės perspektyvą turinčioms valstybėms, Lietuva nuosekliai rėmė tolesnę ES plėtrą ir aktyviai dalyvavo ES plėtrai pritariančių ES valstybių narių koalicijose, t. y. aktyviai rengė ES poziciją Kosovo klausimu, pripažino Kosovo Respubliką ir užmezgė su ja diplomatinius santykius, tapo Tarptautinės Kosovo valdymo grupės nare.
Aktyviausiai prie ES pajėgumų stiprinimo Lietuva prisideda savo veikla ES kovinėse grupėse. Įgyvendinant 2006 metų pabaigoje pasirašytą Supratimo memorandumą dėl penkiašalės (Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vokietijos) ES kovinės grupės sukūrimo, 2008 metais Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vokietijos kovinė grupė toliau buvo rengiama budėti 2010 metų I pusmetį, o Lietuva į šią kovinę grupę skirs apie 135 žmones.
2008 metais Lietuva pradėjo svarstyti galimybę prisijungti prie 2011 metų II pusmetį budėsiančios Austrijos, Nyderlandų, Suomijos, Vokietijos kovinės grupės. Lietuva planuoja kovinei grupei skirti vandens valymo vienetą. 2008 metų gruodžio pabaigoje gautas oficialus Olandijos kvietimas Lietuvai dalyvauti Olandijos, Vokietijos, Suomijos ir Austrijos kovinės grupės ekspertų konsultacijose.
ES vadovaujamoje operacijoje ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje tarnavo vienas Lietuvos štabo karininkas. Lietuva, vykdydama savo įsipareigojimus, susijusius su Europos saugumo ir gynybos politika, yra deklaravusi, kad siųs 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietes. 2008 metais 2 Lietuvos štabo karininkai priskirti ES vadovaujamos karinės operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje operacinei vadavietei Prancūzijoje. Šiais metais pradėta nauja ES karinė kovos su piratavimu operacija ATALANTA prie Somalio krantų. Lietuva, net ir nedalyvaudama šioje operacijoje, prisideda prie visų ES vadovaujamų karinių operacijų per ES sutartus finansinius mechanizmus ir apmoka dalį bendrųjų operacijos išlaidų iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų.
Veikla kitose tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse konsultacinėse institucijose. 2008 metais Lietuva ir toliau aktyviai dalyvavo tarptautinių neplatinimo režimų, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės režimų veikloje.
2008 metais intensyviai skleistos tarptautinės humanitarinės teisės normos ir principai Lietuvoje ir regione: suorganizuoti tarptautinės humanitarinės teisės kursai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir Kroatijos civiliams ir kariškiams; pirmą kartą Lietuvoje vyko regioninis (Vidurio ir Pietryčių Europos) tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komitetų susitikimas.
2008 metais Lietuva pagal 1999 metų Vienos dokumentą vyko į Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Suomijos karines oro bazes ir karinius dalinius, į savo karinius dalinius priėmė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos delegacijas, pagal Atviros oro erdvės sutartį buvo atvykę Rusijos Federacijos inspektoriai, pagal papildomus dvišalius susitarimus, vykdomus pagal 1999 metų Vienos dokumento saugumą ir pasitikėjimą skatinančias priemones, su Rusijos Federacija ir Baltarusija apsikeista vertinamaisiais vizitais.
2008 metais Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje Gruzijoje (angl. UN Observer Mission in Georgia, UNOMIG), kontroliuojančioje Gruzijos ir Abchazijos susitarimo dėl ugnies nutraukimo vykdymą, dalyvavo 2 Lietuvos kariniai stebėtojai, o Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane (angl. UN Assistance Mission in Afghanistan, UNAMA) iki 2008 metų rugpjūčio – vienas Lietuvos karinis patarėjas. Lietuvos kariuomenė teikia logistinę ir techninę paramą 2008 metų rudenį prasidėjusiai civilinei ES stebėjimo misijai Gruzijoje.
2008 metais, siekiant suformuoti bendrą trišalį įnašą į NATO operacijas ir padėti Ukrainai kariniu požiūriu rengtis narystei Aljanse, pradėtos derybos dėl bendro Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bataliono (LITPOLUKRBAT) steigimo. 2008 metų antrojoje pusėje Lenkija inicijavo diskusiją dėl trijų valstybių brigados dydžio vieneto steigimo transformuojant LITPOLUKRBAT projekto idėją. Šiuo klausimu detalesnės diskusijos su partneriais dar vyksta.
Su Latvija ir Estija aktyviausiai bendradarbiauta trišaliu pagrindu oro policijos, Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistemos (BALTNET), bendro Baltijos valstybių bataliono pasirengimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose, Baltijos jūrų eskadros (BALTRON), Baltijos gynybos koledžo (BALTDEFCOL), įsigijimų srityse. Lietuva sėkmingai bendradarbiauja su Latvija ir Estija, rengdama karininkus: Latvijoje organizuojami jaunesniųjų jūros pajėgų štabo karininkų kursai, Lietuvoje – jaunesniųjų oro pajėgų karininkų kursai. Aktyviai plėtojamas specialiųjų operacijų pajėgų tarptautinis bendradarbiavimas.
2008 metų gegužę Lietuva kartu su Estija, Ispanija, Italija, Latvija, Slovakija, Vokietija ir NATO Vyriausiąja sąjungininkų pajėgų transformacijos vadaviete tapo Bendros kibernetinės gynybos tobulinimo centro Estijoje (Taline) steigėjomis. Lietuva pagal įsipareigojimus skyrė finansavimą šiam centrui, atrinko ir išsiuntė specialistą dirbti į šį centrą nuo 2009 metų pradžios.
Įgyvendindama gynybos politikos kryptis, Lietuva plėtojo tarptautinį gynybinį bendradarbiavimą ir įgyvendino bendrus gynybos projektus su Pietų Kaukazo, Vakarų Balkanų valstybėmis, Ukraina, Moldova ir Baltarusija. Toliau teikiama parama, skirta šių valstybių karinių institucijų atstovams mokytis Lietuvos ir Baltijos valstybių karinėse mokymo institucijose.
Patvirtinus sprendimą dėl Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais, Užsienio reikalų ministerija pradėjo rengtis šiam darbui: vyko konsultacijos, patvirtintas veiksmų planas, sudaryta Užsienio reikalų ministerijos darbo grupė. ESBO pirmininkės Suomijos iniciatyva sudaryta penketo grupė, į kurios sudėtį įėjo buvusios ir būsimos ESBO pirmininkės. Grupė rengė konsultacijas pagrindiniais darbotvarkės klausimais. Su 2010 metais ESBO pirmininkausiančiu Kazachstanu Lietuva parengė veiksmų planą, kuris apima bendradarbiavimą rengiantis pirmininkauti, pasikeitimą patirtimi, veiklą visais trimis ESBO klausimais.
Lietuva tarptautiniuose forumuose nuosekliai kėlė jūrose paskandintų cheminių ginklų klausimą. 2008 metų balandį Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje (angl. OPCW) pateikė dokumentą, skatinantį valstybes savanoriškai bendradarbiauti keičiantis informacija apie paskandintus cheminius ginklus. Rugsėjo 30–spalio 1 d. šiuo klausimu Vilniuje surengtas tarptautinis seminaras, kuriame dalyvavo 27 valstybių, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos, Helsinkio komisijos ir kitų organizacijų atstovai. Problemos pristatytos Hagoje, ES Tarybos nusiginklavimo darbo grupėje (CODUN) ir Jungtinių Tautų Pirmajame komitete.
Lietuva 2008 metais iškėlė darnos (angl. coherence) įprastinės ginkluotės srityje iniciatyvą, kurios tikslas – siekti, kad galiojantys ir priimami nauji teisės aktai ne dubliuotų, o papildytų vienas kitą, kad jų įgyvendinimas ir finansavimas būtų koordinuojami, keičiamasi informacija, planais ir patirtimi.
2008 m. liepos 14–18 d. Lietuva pirmininkavo Trečiajam dvimečiam susitikimui Jungtinių Tautų šaulių ginklų (SALW) veiksmų programai įgyvendinti. Susitikime pavyko nubrėžti Jungtinių Tautų šaulių ginklų proceso ateities gaires ir išjudinti Jungtinių Tautų šaulių ginklų procesą iš sąstingio.
Lietuva pirmininkavo Ženevoje vykusiai Antrajai metinei Jungtinių Tautų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų (CCW) V protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų valstybių narių konferencijai (2008 m. lapkričio 10–11 d.). Lietuva – viena iš dešimties šios konvencijos įgyvendinimo rėmėjų koordinavo rėmimo programą, nuo 2008 metų pirmininkauja V protokolo dėl nuo karo likusių sprogmenų naikinimo veiklai.
Lietuva 2008 metais kartu su Serbija pirmininkavo Priešpėstinių minų uždraudimo sutarties nuolatiniam minų atsargų naikinimo komitetui, inicijavo ir parengė pasiūlymą dėl sutarties pažeidimų prevencijos, kuris patvirtintas metiniame valstybių susitikime 2008 metais.
2008 metais Lietuva per ES ir Europos Komisijos projektus, dvišalius projektus su Baltarusija, finansuodama Jungtinių Tautų Minų veiksmo tarnybos (angl. UNMAS) Patikos fondą programoms Afganistane, Ženevos tarptautinį humanitarinio išminavimo centrą (angl. GICHD) ir kitus projektus, toliau rėmė tarptautinius minų veiksmus.
Jungtinėse Tautose Lietuva aktyviai kalbėjo už užšaldytų konfliktų klausimo tolesnį svarstymą, dėjo pastangas, kad būtų išlaikytas nuolatinis Saugumo Tarybos dėmesys Gruzijai. Lietuva aktyviai dalyvavo tiek diskusijose Saugumo Tarybos reformos klausimais, tiek rengiant darbo grupės dokumentą, gindama Rytų Europos regioninės grupės teisę į vieną papildomą nenuolatinę vietą būsimoje reformuotoje Saugumo Taryboje. 2008 metais toliau rengtasi Lietuvai kandidatuoti į Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014–2015 metais.
Per 2008 metus Lietuva aktyviai skatino tarptautines organizacijas labiau įsigilinti į kibernetinio saugumo problemas. Dėl to Lietuva kartu su Estija inicijavo ir finansavo ESBO seminarą kibernetinio saugumo klausimais (renginys vyks 2009 metų kovą).
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms, 2008 metais šeši Lietuvos policijos pareigūnai tęsė veiklą Jungtinių Tautų taikos įvedimo misijoje (angl. UNMIK) Kosove.
Dvišalis bendradarbiavimas. 2008 metais toliau bendradarbiauta su NATO ir ES valstybėmis dvišaliais pagrindais. Pagrindinės dvišalio bendradarbiavimo su NATO sąjungininkėmis sritys buvo logistinės pagalbos Lietuvos pajėgoms operacijose teikimas, įrangos įsigijimas, bendradarbiavimas karinio mokymo srityje, specialistų konsultacijos ir apsikeitimas patirtimi, įslaptintos informacijos apsauga, oro erdvės stebėjimas ir kontrolė, strateginis pervežimas jūra, karinė geografija ir standartizacija, kitos sritys.
Lietuva toliau aktyviai rėmė Ukrainą, Gruziją ir Moldovą, siekdama atverti joms eurotlantinės integracijos perspektyvas. Toliau teikta institucinė parama, mokyti tarnautojai – rengti seminarai tose valstybėse ir stažuotės Lietuvoje, taip stiprinti šių valstybių institucijų administraciniai gebėjimai, perduota Lietuvos reformų ir integracijos patirtis, siekta formuoti palankią visuomenės nuomonę. Palaikyta Lietuvos įsteigtų Europos integracijos studijų centrų Kišiniove (Moldovoje), Lvove ir Donecke (Ukrainoje) veikla.
Plėtoti tarptautiniai transporto koridoriai rytų–vakarų kryptimi, daug dėmesio skirta efektyvesniam konteinerinio traukinio „Vikingas“ darbui, jo maršruto plėtrai į Juodosios jūros regiono valstybes. Siekiant pritraukti daugiau krovinių į traukinį „Vikingas“ ir inicijuoti projekto plėtrą, 2008 m. gegužės 12 d. pasirašytas Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos transporto ministrų susitarimas dėl tarptautinio transporto koridoriaus Baltijos jūra–Juodoji jūra. 2008 m. spalio 23–24 d. Kijeve įvyko trišalės Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos konsultacijos dėl traukinio „Vikingas“, kuriose dalyvavo ir projekto plėtra suinteresuota Turkija. Įsteigta trišalė traukinio „Vikingas“ veiklos optimizavimo ir plėtojimo koordinacinė taryba.
2008 metais toliau stiprintas regioninis ir dvišalis bendradarbiavimas energetikos srityje su Ukraina, Prancūzija, Švedija, Lenkija ir kitomis valstybėmis. Per Ukrainos prezidento V. Juščenkos vizitą Lietuvoje 2008 m. gegužės 12 d. pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Kijevo (2008 m. gegužės 22–23 d.) ir Baku energetikos viršūnių susitikimuose (2008 m. lapkričio 14–15 d.) pasirašytas bendras pareiškimas dėl Kaspijos–Juodosios–Baltijos jūrų energetikos tranzito erdvės, deklaruota parama naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projektui sparčiau įgyvendinti.
2008 metais sudarytoje darbo grupėje su Prancūzija dėl bendradarbiavimo energetikos srityje parengtas dvišalio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje veiklos planas (angl. Road Map). 2008 metais siekta konstruktyviai ir dalykiškai bendradarbiauti su Rusija. 2008 metais surengtas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regioninės ir vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdis, vyko komisijų posėdžiai, taip pat derybos dėl abiem šalims svarbių dvišalių sutarčių.
Tiek dvišaliuose, tiek tarptautiniuose susitikimuose Rusija mėgino kelti karinio tranzito į Kaliningradą tvarkos pakeitimo klausimą.
Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu. Lietuva toliau vykdė ilgalaikes terorizmo prevencijos priemones, bendradarbiavo su ES ir NATO valstybėmis, kitais partneriais, keitėsi antiteroristine žvalgybos informacija, vykdė bendras žvalgybines operacijas. Įgyvendinant Programą prieš terorizmą, 2008 metais surengti trys Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą posėdžiai, kuriuose svarstyti kovos su terorizmu ir terorizmo prevencijos klausimai.
Gynybos pajėgumų stiprinimas. 2008 metais Lietuva, stiprindama karinius pajėgumus nacionalinėms reikmėms užtikrinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, toliau vykdė pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją. Dabartinis Lietuvos kariuomenės transformacijos etapas – ilgalaikis ir tęstinis procesas, pradėtas 2007 metų lapkritį patvirtinus kariuomenės transformacijos plano gaires. 2008 metais pradėti pirmieji struktūriniai kariuomenės pertvarkymai: įsteigtas Jungtinis štabas, kuris atsako už jungtinių operacijų planavimą ir valdymą. 2008 metų rugsėjį Jungtinis štabas pasiekė pirminį operacinį pajėgumą ir pradėjo vadovauti visiems kariuomenės vienetams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Be to, laikantis demokratinės civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principo, 2008 metais buvo kuriama integrali Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės strateginio valdymo lygmens institucija, realiai integruojant Gynybos štabą ir jo viršininką į Krašto apsaugos ministeriją. Pradėti mažinti pajėgų štabai, buvo optimizuojamas batalionų valdymas. Šie pertvarkymai yra vieni iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės transformacijos žingsnių prie esminio transformacijos tikslo – parengti lengvesnius, modulinius, daugiafunkcius, judrius, manevringus, lengviau perdislokuojamus, valdomus ir išlaikomus pajėgumus, kurie būtų pasirengę šiandienos ir rytdienos iššūkiams bei grėsmėms ir pajėgūs prisiimti ateities uždavinius.
Šie kariniai pajėgumai turi būti plėtojami taip, kad atsakant į valstybei ir Aljansui kylančius iššūkius nuo 2014 metų pabaigos apie 10 procentų sausumos pajėgumų galėtų prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose ir apie 50 procentų jų būtų tinkamai organizuoti, išmokyti, apginkluoti ir pasirengę perdislokuoti už Lietuvos ribų.
Siekiant įgyvendinti šį uždavinį, 2008 metais daugiausia dėmesio skirta trūkstamų sausumos pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ perdislokuojamo pėstininkų bataliono paramos vienetų parengimui. 2008 metais toliau vykdytas motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas ir taip stiprinama sąveika, mokoma veikti išvien su NATO pajėgomis, siekta įgyti naujos darbo divizijos ir korpuso sudėtyje patirties. Sausumos kariuomenės, kaip ir kitų rūšių kariuomenės, pajėgumas buvo plėtojamas pagal iš anksto patvirtintus veiklos planus – vykdomas jų kovinis rengimas, apsirūpinama reikiama ginkluote, karine technika ir įranga, komplektuojamas jos personalas. Pradėtas kurti aukštos parengties bataliono dydžio kovinis vienetas, skirtas reaguoti į valstybės suvereniteto pažeidimus.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, kaip sudedamoji sausumos pajėgų dalis, toliau buvo rengiami pagal visai kariuomenei keliamus reikalavimus. 2008 metais šios pajėgos buvo toliau pertvarkomos į aktyvųjį rezervą, formuojami specializuoti vienetai, pvz., specialiųjų operacijų, inžinierių, medikų, logistikos, karo policijos, civilių ir karių bendradarbiavimo kuopos.
2008 metais Lietuvos karinės oro pajėgos toliau tobulino oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kad ji atitiktų NATO ir nacionalinius reikalavimus ir galėtų būti integruota į NATO vientisą oro gynybos sistemą. Tam Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centre 2008 metais įrengti NECCIS (angl. Northern European Command Control and Information System) ir SISAM tinklai. 2008 metais sėkmingai veikė Bendras valdymo ir pranešimų centras (angl. CRC – Control and Reporting Centre), atliekantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos valstybių regione.
Karinės oro pajėgos antžeminėmis trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis toliau užtikrino oro erdvės apsaugą draudžiamoje skraidyti zonoje virš Ignalinos atominės elektrinės. 2008 metais pradėtas rekonstruoti Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vienas radiolokacijos postas, o kituose trijuose radiolokacijos postuose įdiegta meteorologinės informacijos atvaizdavimo įranga.
2008 metais karinės jūrų pajėgos sėkmingai įvykdė joms keliamas užduotis, nepertraukiamai stebėjo ir kontroliavo Lietuvos teritorinę jūrą, jos išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų minų medžiojimo laivas M-51 „Kuršis“ rengtas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose 2009 metų II pusmetį 13-osios pamainos sudėtyje (NRF-13). Minų medžiojimo laivo M-51 „Kuršis“ (2008 metų II pusmetį) dalyvavimas Baltijos karinių jūrų pajėgų eskadros BALTRON veikloje buvo vienas iš pasirengimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje etapų.
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus (2008 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. X-1558) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 54 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymą, teisiškai įtvirtinta atskira kariuomenės pajėgų rūšis – specialiųjų operacijų pajėgos, kurių paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas. Siekiant sustiprinti pasirengimą veikti kartu su NATO valstybių specialiųjų operacijų pajėgomis – reaguoti į teroristinius išpuolius, dalyvauta tarptautinėse pratybose „Jackal Stone 08“.
Susidėvėjusi technika ir ginkluotė buvo keičiama į naują ir modernią, atitinkančią NATO reikalavimus, 2008 metais buvo toliau įsigyjama automatinių šautuvų, iš Danijos gautas pirmasis „Standard Flex“ klasės laivas, taip pat vyksta antrojo „Standard Flex“ klasės laivo įsigijimo Danijoje procesas (2007 metais su Danija pasirašyta sutartis dėl dviejų daugiafunkcių „Flyvefisken“ arba „Standard Flex 300“ klasės patrulinių laivų pardavimo Lietuvai, taip pat numatyta galimybė įsigyti ir trečiąjį laivą). Siekdama stiprinti priešmininius pajėgumus jūroje, 2008 metais Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija dėl dviejų priešmininės kovos laivų, skirtų Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, taip pat dėl šių laivų modernizavimo paslaugų pirkimo. Stiprinant šalies oro erdvės stebėjimą ir apsaugą ir atsižvelgiant į NATO konsultacijų, vadovavimo ir valdymo agentūros (angl. NATO Consultation, Command and Control Agency – NC3A) atliktos Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo karinių pajėgumų įsigijimo galimybių studijos rekomendacijų įgyvendinimo galimybes, numatoma įsigyti du didelio nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus, kurie pakeis dabar naudojamus sovietų gamybos radarus. Pagal 2006 metų birželį Lietuvos kariuomenės ir Italijos bendrovės „Alenia Aeronautika S.p.A“ pasirašytą pirkimo sutartį 2008 metais į Lietuvą pristatytas antras taktinis transporto lėktuvas „C-27J Spartan“. Šiais taktiniais transporto lėktuvais toliau didintas Lietuvos kariuomenės transportavimo pajėgumas.
2008 metais Lietuvos kariuomenė teikė paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms – neutralizavo sprogmenis, skubiai gabeno donorų organus, žvalgė išsiliejusią prie Būtingės terminalo naftą, ieškojo dingusių asmenų, taip pat buvo pasirengusi nuolat padėti stichinių ir pramoninių nelaimių atvejais.
Siekiant perpus sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, laipsniškai didinant profesinės karo tarnybos karių skaičių, 2008 metais privalomosios pradinės karo tarnybos karių sumažėjo nuo 2600 (2007 metais) iki 1600 (2008 metais), o profesinės karo tarnybos karių padaugėjo nuo 7930 (2007 metais) iki 8390 (2008 metais). Siekiant aktyviau pritraukti jaunuolius į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą (karius savanorius), parengta ir patvirtinta Kandidatų agitavimo ir pritraukimo į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą koncepcija, taip pat Kandidatų agitavimo ir pritraukimo į profesinę karo tarnybą ir aktyvųjį rezervą koncepcijos įgyvendinimo planas. Dabar aktyviau ieškoma kandidatų, optimizuojami priėmimo į profesinę karo tarnybą procesai ir institucijos. Per 2008 metus į profesinę karo tarnybą priimta 1010 jaunuolių.
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. kovo 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, kurioje nurodė, kad tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės, tačiau pabrėžė ir būtinybę išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį svarstyti kiekvienais metais, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius. Atsižvelgiant į tai, parengta naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija. Šios koncepcijos pagrindu ketinama pertvarkyti karo prievolės administravimo sistemą ir pritaikyti ją prie pakitusių sąlygų, t.y. sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Daug dėmesio skirta pilietiniam ir tautiniam ugdymui gynybos klausimais. 2008 metais pasirašytos kelios sutartys, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir jaunimo pilietinį ir tautinį ugdymą. 2008 m. balandžio 9 d. pasirašyta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą krašto apsaugos klausimais sutartis. 2008 m. birželio 11 d. krašto apsaugos ministras ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo bendradarbiauti ugdant jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą valstybės gynybos srityje, siekiant sudominti jaunus žmones profesine ar savanorių karo tarnyba kariuomenėje ir savanoriškai rengiant piliečius ginkluotai valstybės gynybai. Krašto apsaugos savanorių atstovai prisidėjo prie pilietinio ir tautinio ugdymo programos mokyklose atnaujinimo; taip pat svarstomos galimybės įtraukti švietimą gynybos klausimais į kitus mokymo dalykus. Krašto apsaugos ministerija finansavo pilietinio ir tautinio ugdymo vadovėlio mokykloms parengimą.
Akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla, kurios akcijos priklauso valstybei, 2008 metais toliau plėtojo dalykinius ryšius su šovinių pirkėjais užsienyje, vykdė didelės apimties jų užsakymą, leidusį ritmingai dirbti visus metus.
Lietuvoje pagaminti šoviniai ketvirtus metus iš eilės sėkmingai išlaikė sertifikavimo patvirtinimo bandymus NATO bandymų centre, gamyklai vėl suteikta teisė abiejų kalibrų gaminamus šovinius žymėti NATO pakeičiamumo ženklu.
Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės per 2008 metus 6 statutinėms organizacijoms pateikė pagal gautas iš jų 20 ginkluotės įsigijimo paraiškų (3 paraiškos – Krašto apsaugos ministerijos, 13 paraiškų – Vidaus reikalų ministerijos, 4 paraiškos – kitų organizacijų) 281 pavadinimo ginkluotę iš viso už 10,73 mln. litų.
Krašto apsaugos sistemos finansavimas. Krašto apsaugos ministerijai 2008 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyta 1277,7 mln. litų, arba 1,15 procento BVP, bendrųjų asignavimų, t. y. 139,6 mln. litų daugiau nei 2007 metais. Perduota 1246,8 mln. litų asignavimų, arba 1,12 procento BVP.
Ilgalaikių valstybinių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas ir rengimas. Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383, buvo įgyvendinama vykdant šios programos 2007?2009 metų įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 806, taip pat kitas tikslines programas, skirtas tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei ar tam tikrų rizikos grupių asmenims. Įgyvendindamas minėtą planą, Teisės institutas parengė Atkuriamojo teisingumo sistemos Lietuvoje koncepcijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus, atliko lyginamąjį registruoto ir latentinio nusikalstamumo rodiklių Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse tyrimą, saugumo užtikrinimo problemų miestuose tyrimą ir organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje tyrimą. Atlikta visuomenės (gyventojų, verslo) savisaugos sistemos Lietuvoje būklės ir visuomenės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis analizė ir situacinės nusikaltimų prevencijos taikymo praktikos ir plėtros Lietuvoje galimybių analizė. Minėtų tyrimų rezultatais bus naudojamasi toliau tobulinant ir plėtojant nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje. 2008 metais daug dėmesio skirta informacijos apie apsisaugojimo nuo nusikalstamų veikų būdus ir priemones, taip pat galimybes dalyvauti kuriant saugią aplinką sklaidai gyventojams žiniasklaidoje, interneto svetainėse, specialiuose leidiniuose ir susitikimuose. Stiprinti policijos tarnybų administraciniai gebėjimai vykdyti analitinę ir operatyvinę veiklą, tirti nusikalstamas veikas, susijusias su netikrais pinigais, intelektinės ir pramoninės teisės pažeidimais, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gebėjimai kovoti su ES finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu.
Lietuvos policijos sistemos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010, buvo įgyvendinama vykdant šios programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606. Pagal programą policijai skirti papildomi asignavimai leido pagerinti policijos materialinę ir techninę bazę ir sudarė sąlygas tobulinti policijos veiklą. 2008 metais pradėti esminiai policijos valdymo sistemos pertvarkos darbai – nuo 2008 m. spalio 1 d. šalyje veikia 10 (vietoj 59) teritorinių policijos įstaigų – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, patvirtinta nauja šių įstaigų struktūra. Daugiau kaip 100 sumažinta policijos komisariatų administravimo padalinių pareigybių. Laisvos pareigybės perduotos kriminalinės ir viešosios policijos padaliniams. Sumažinta įvairaus lygio vadovų pareigybių, įsteigta daugiau tyrėjų ir specialistų pareigybių. Įgyvendinant programos nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais patvirtinta Viešosios tvarkos palaikymo, nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų decentralizavimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo funkcijų perskirstymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo organizacinės sistemos optimizavimo programa ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų planas, Specialiųjų policijos funkcijų optimizavimo programa ir jos įgyvendinimo 2009 metais priemonių planas, Policijos personalo rotacijos programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro bendru 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. I-60/5-V-210 patvirtintas Ikiteisminio tyrimo gerinimo planas ir jo įgyvendinimo priemonės.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. IX-711 nuostatomis, 2008 metais parengtas Nacionalinės kovos su korupcija programos projektas. Šiam projektui parengti Ministro Pirmininko 2007 m. spalio 12 d. potvarkiu Nr. 389 sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visų suinteresuotų institucijų atstovai ir šią programą savanoriškais pagrindais įgyvendinantys subjektai. Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims dalyvauti rengiant šią programą, jos projektas viešai skelbtas Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapyje, suinteresuotos organizacijos, įmonės ir piliečiai kviesti pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Rengiant Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą, atsižvelgta į Valstybės kontrolės 2008 metais atlikto valstybinio audito 2008 m. vasario 29 d. ataskaitoje Nr. VA-P40-6-5 „Nacionalinė kovos su korupcija programa“ pateiktas rekomendacijas dėl programos ir jos įgyvendinimo bei priežiūros mechanizmo tobulinimo, t. y. aiškaus programos įgyvendinimo priežiūros, kontrolės ir koordinavimo funkcijų atskyrimo, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijų nustatymo, tikslesnio programos uždavinių ir jiems įgyvendinti numatytų priemonių susiejimo, didesnio dėmesio visuomenės antikorupciniam švietimui, sąmoningumo ugdymui ir kitko.
Nacionalinės kovos su korupcija programos projektas 2008 m. liepos 28 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (projekto Nr. XP-3302). 2009 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje šiam projektui pritarta po svarstymo ir nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.
Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika 2008 metais buvo pagrįsta Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110), įgyvendinimo 2008 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1404, įgyvendinimu.
Siekiant sumažinti su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusių neigiamų medicininių, socialinių, ekonominių ir teisinių pasekmių visuomenei ir asmeniui, nuo 2006 metų kryptingai plėtojamos stacionariosios ir judriosios „žemo slenksčio“ paslaugos (švirkštų (adatų) keitimo, informavimo, konsultavimo ir kitos), skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai vartojantiems asmenims. Tai davė gerų rezultatų, nes pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja per ataskaitinius metus užsikrėtusių ŽIV infekcija asmenų, neteisėtai vartojusių švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas.
2008 metais baigta įgyvendinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1064-14 (konfidencialiai). Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta tvirtinti nauja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2009–2012 metų programa.
Krašto apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis parengė Krizių valdymo sistemos plėtotės programą, kuria siekiama baigti kurti vientisą, efektyvią krizių valdymo sistemą, gebančią veikti su Europos valstybių ir tarptautinių organizacijų analogiškomis sistemomis. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. X-1808.
Krašto apsaugos sistemos plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743, nustatančioje krašto apsaugos sistemos pajėgumų ilgalaikės (2006–2014 metų) plėtros kryptis ir pagrindinių Lietuvos nacionalinių poreikių užtikrinimo ir valstybei skirtų NATO pajėgų tikslų įgyvendinimo prioritetus, numatyta tęsti pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją. 2008 metais pradėti įgyvendinti pirmieji struktūriniai kariuomenės pertvarkymai.
Pilietinės visuomenės stiprinimas ir su tuo susijusi veikla plėtojama vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818, numatančią galimybes įgyvendinti įvairius valstybės remiamus pilietinio ir tautinio ugdymo, pilietiškumo ir tautiškumo raiškos projektus, aktyvinančius vaikų ir jaunimo organizacijų veiklą, skatinančius visuomenės pilietinį aktyvumą. 2008 metais konkurso tvarka atrinkti ir paremti 62 nacionaliniai projektai, konkursus rengė ir 60 savivaldybių. Išleisti programos logotipai, surengti mokinių ir kolegijų studentų olimpiniai festivaliai, sporto varžybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 260 tūkst. mokinių; organizuoti mokymo renginiai mokytojams, pilietinio ir tautinio ugdymo organizatoriams, projektų kūrėjams ir vykdytojams.
Įgyvendinant Ekologinio saugumo užtikrinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. X-347, įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių planą, 2008 metais buvo įrašomi duomenys į taršos židinių informacinę sistemą. Iš viso inventorizuota per 720 potencialios taršos židinių. Toliau vykdyti būsimų seisminių stebėjimų stočių įrengimo vietų parinkimo vakarinėje ir centrinėje Lietuvoje darbai, aprašyta 10 galimų vietų naujoms seisminėms stotims įrengti. Sukurta ir pildoma gravitacinių procesų (nuošliaužų) duomenų bazė. 2008 metais su nuošliaužų susidarymu susijusių reiškinių nustatyta nedaug. Parengta ir įgyvendinama Ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo ir gelbėjimo tarnybų pareigūnų mokymo programa, 2008 metais mokyta 160 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų (iš viso nuo 2006 metų – apie 1700). Atsparumo ugniai bandymų laboratorijoje sumontuota atsparumo ugniai bandymų įranga. Apskrityse toliau buvo sprendžiami hidrotechnikos statinių, kurie neturi šeimininkų, priežiūros klausimai, parenkamos naftos produktais, cheminėmis ir kitomis pavojingomis medžiagomis užteršto grunto laikino sandėliavimo vietos. Tačiau dėl nepatenkinamo finansavimo atlikti ne visi numatyti darbai.
2008 metais buvo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948 patvirtintas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas, numatantis stiprinti šeimos institutą, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, sukurti palankesnę šeimų ir vaikų auklėjimo aplinką, užtikrinti geresnę šeimų gyvenimo kokybę, skirti daugiau dėmesio gausioms šeimoms, didinti galimybes derinti šeimos, profesinį ir visuomeninį aktyvumą.
2008 metais tikslintas Ekonominio saugumo stiprinimo programos projektas ir keletą kartų (balandžio, birželio, rugsėjo mėnesiais) teiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau projektas galutinai nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis, taigi sprendimas dėl jo nepriimtas.
Kitos nacionalinio saugumo stiprinimo sritys. Viešojo saugumo stiprinimas. 2008 metais toliau vykdytos kovos su neteisėta narkotikų apyvarta, kontrabanda, prekyba žmonėmis ir kitu nelegaliu verslu, sudarančiu ekonominį pagrindą egzistuoti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, priemonės. Aktyviai vykdytos priemonės, griaunančios nusikalstamo verslo organizacinę infrastruktūrą ir ryšius, kitus organizuotos nusikalstamos veiklos pagrindus, ypač daug dėmesio skirta vadovaujančioms nusikalstamų grupuočių grandims. Toliau tirti prieš kelerius ar net keliolika metų organizuotų nusikalstamų grupių padaryti rezonansiniai sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.
2008 m. gegužės 28–30 d. Vilniuje organizuota 37-oji Interpolo Europos regioninė konferencija, kurioje aptarti klausimai, susiję su kova su prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, efektyvesniu Interpolo duomenų bazių naudojimu. Per konferenciją įvyko rinkimai į Europos vykdomąjį komitetą, kurio nariu išrinktas ir Lietuvos atstovas.
Atsižvelgiant į turtinių nusikaltimų daugėjimo tendenciją, 2008 metais plėtotas policijos bendradarbiavimas su bankais. Policijos ir šalies bankų atstovų susitikimuose aptarti svarbūs bankų ir policijos ryšių plėtros klausimai, ieškota būdų, kaip plėsti bendro policijos pareigūnų ir bankų darbuotojų mokymo sistemą, daug dėmesio skirta bankų filialų (skyrių) ir bankomatų, patalpų, kuriose įrengti bankomatai, patikimų apsaugos sistemų, vaizdo kamerų, palydovinės stebėjimo įrangos montavimo klausimams.
Daugėja nusikaltimų elektroninėje erdvėje, taigi įsteigta Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba, siekiant efektyvesnės policijos veiklos kovojant su šiais nusikaltimais. Jos pagrindinės funkcijos – rezonansinių, tarpregioninių ir tarptautinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje užkardymas, atskleidimas ir tyrimas, taip pat kitų policijos įstaigų atliekamų tyrimų koordinavimas, praktinės ir metodinės pagalbos teikimas.
Siekiant apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio, daugiausia dėmesio skirta nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, t. y. susijusių su sukčiavimu mokant pridėtinės vertės mokestį, ES fondų lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, atskleidimui ir tyrimui. 2008 metais pradėti 198 ikiteisminiai tyrimai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio grobstymu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar vengimu jį mokėti apgaule, 20 ikiteisminių tyrimų, susijusių su ES fondų lėšų neteisėtu gavimu ir naudojimu (nustatyta, kad projektų vykdytojai pasikėsino neteisėtai gauti 11 mln. litų ES paramos lėšų ir neteisėtai gavo daugiau nei 8,5 mln. litų ES paramos lėšų), 11 ikiteisminių tyrimų dėl pinigų plovimo. Nustatyta 33 mln. litų nuslėptų mokesčių, iš jų daugiau kaip 62 procentus sudarė atskleista neteisėtai įgyto ar nesumokėto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma.
2008 metais įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui ir šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams, modernizuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pinigų plovimo prevencijos informacinė sistema.
Siekiant užtikrinti patikimą ES išorės sienos kontrolę, toliau stiprinta valstybės sienos apsaugos infrastruktūra, Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniai papildomai aprūpinti moderniomis valstybės sienos kontrolės priemonėmis. Ypač daug dėmesio skirta valstybės sienos su Rusija apsaugai – telktos papildomos pajėgos. Vyko parengiamieji darbai siekiant efektyviai naudoti Išorės sienų fondo lėšas. Šiomis lėšomis numatoma plėsti techninę kontrolės ir stebėjimo sistemą prie išorės sienos ir uosto užkardos vaizdo stebėjimo sistemą, įsteigti Jūros sienos vaizdo stebėjimo sistemos centrą Kopgalio užkardoje.
Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemai tobulinti parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, siekiant patikslinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas, įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų priešgaisrinės saugos srities pareigas, suteikti gaisro gesinimo vadovui teisę pašalinti kliūtis, trukdančias gesinti gaisrą ir patekti prie gaisravietės, atlikti tam tikri redakciniai pakeitimai.
Siekiant optimizuoti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdymo sistemą, užtikrinti geresnį civilinės saugos ir gelbėjimo, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemoms nustatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą, 2008 metais reorganizuotos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžios įstaigos. Jų sumažinta nuo 58 iki 17. Decentralizuotos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalo administravimo funkcijos. Apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkams suteikti didesni įgaliojimai atliekant ir organizuojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, valdant ekstremalias situacijas apskrities mastu.
Informacijos apsauga. Parengtas Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijose ir įstaigose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891), pakeitimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 743 (Žin., 2008, Nr. 85-3393). Pagal jų nuostatas patvirtinti Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniai saugos reikalavimai.
Integruojant valstybės registrus ir valstybės informacines sistemas į saugų valstybės institucijų ir įstaigų tinklą, saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle įdiegta perduodamų duomenų saugos įranga, sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija su ES ir jos valstybių institucijomis. 2008 metais sudarytos tinklo stebėjimo ir valdymo sistemos išplėtimo, įsilaužimo aptikimo ir prevencijos sistemos įsigijimo sutartys.
Ekonominis saugumas. Parengta 2008 metų Lietuvos konvergencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30, kurios valdžios sektoriaus balanso rodiklių tikslai: 2,1 procento BVP (2009 metais), 1 procentas BVP (2010 metais), 0 procentų BVP (2011 metais). Pasitvirtinus prielaidoms dėl eksporto rinkų sumažėjimo, statybų sektoriaus nelankstumo ir staigaus einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo, siekį subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Vidutinės trukmės tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas būtų mažesnis už 1 procentą BVP.
Svarbiausiu uždaviniu tampa pigaus finansavimo išsaugojimas mažinant palūkanų priedus už riziką. Suplanuota apie 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir išnaudoti galimybes sudaryti sąlygas augti 2011 metų BVP.
2008 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriaus skola sudarė apie 17,4 mlrd. litų, arba 15,6 procento BVP. Palyginti su 2007 metais (16,7 mlrd. litų, arba 17 procento BVP), ši skola sumažėjo 1,4 procento BVP.
Valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų dalis už fiksuotą palūkanų normą 2008 metais, palyginti su 2007 metų pabaiga (99,2 procento), sumažėjo 2,6 procento ir 2008 metų pabaigoje sudarė 96,6 procento. Iš dalies tai lėmė sudėtinga situacija tarptautinėse finansų rinkose ir skolinimosi priemonių pasirinkimo ribotumas. Išlaidos palūkanoms už valstybės vardu paimtas paskolas, išleistus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus 2008 metais sudarė mažiau nei 4 procentus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinktų mokesčių metinės sumos, t. y., palyginti su 2007 metais (4,5 procento), sumažėjo apie 0,5 procentinio punkto. Palūkanų už valstybės skolą įtaka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui lieka nedidelė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 patvirtintas Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, kuris nustato visumą priemonių ir veiksmų, skirtų finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros ir kitų valstybės institucijų, įmonių ir įstaigų bendradarbiavimui, įskaitant keitimąsi informacija, ir sprendimų priėmimui, finansiniam stabilumui finansinių krizių prevencijos ir valdymo srityje užtikrinti.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo rengiamą konkurencingumo vertinimą Lietuva 2008 metais užima 44 vietą tarp 134 valstybių (2007 metais – 38 vietą iš 131, 2006 metais – 40 vietą iš 125). Siekiant sumažinti Lietuvos ir ES išsivystymo netolygumus, svarbu užtikrinti daug spartesnį nei iki šiol produktyvumo augimą, pradėjus nuo tradicinių sektorių, ypač tų, kuriuose Lietuva turi pranašumų ir patirties, ypač daug dėmesio skiriant aukštų ir vidutinių technologijų pramonės plėtrai.
Siekiant stiprinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą, kuo geriau naudoti turimą mokslo potencialą, 2008 metais ir šiuo metu vyksta intensyvus integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimo procesas. Tai vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir mokslui imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo.
Socialinis saugumas. Siekiant įgyvendinti socialinio saugumo užtikrinimo prioritetus, 2008 metais daug dėmesio skirta darbo santykių lankstumui ir užimtumo saugumui. Mažinant teritorinius nedarbo skirtumus, toliau sėkmingai įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Remiant socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie norėtų įsidarbinti, iš dalies finansuotos socialinės įmonės. Lėšos skirtos darbdaviams dalinei darbo užmokesčio kompensacijai už įdarbinimą.
Siekiant sudaryti sąlygas, skatinančias darbo jėgos migraciją šalies viduje, kad darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, o darbdaviai galėtų pasirinkti tinkamesnius darbuotojus, 2008 metais buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programos priemonės.
2008 metais buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 46 patvirtintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007–2008 metų priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, spręsdama skurdo ir socialinės atskirties problemą, daugiausia dėmesio skyrė aktyvioms skurdo mažinimo priemonėms, kurios sudaro galimybę gyventojams stiprinti gebėjimus aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime; siekta teikti geros kokybės socialines paslaugas ir paramą nepasiturinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
2008 metais įgyvendintos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatos dėl išmokų kiekvienam vaikui iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, mokėjimo. Vaikams, negaunantiems išlaikymo iš tėvų, mokėtos Vaikų išlaikymo fondo išmokos. Padidintas valstybės remiamų pajamų dydis ir priimti sprendimai nuo 2009 m. sausio 1 d. didinti vienkartines išmokas gimus vaikui ir paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams.
Energetinis saugumas. 2008 metais restruktūrizuotas Lietuvos elektros energetikos sektorius. Konsolidavus pagrindinių Lietuvos elektros energetikos įmonių, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdomų akcinių bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“, privačiai bendrovei „NDX Energija“ priklausančias akcinės bendrovės „VST“ akcijas, sukurta bendra įmonių grupė „LEO LT“, kurios tikslas – įgyvendinti strategiškai svarbius Lietuvai energetikos projektus.
Nacionalinio investuotojo „LEO LT“ veiklos strategijoje numatoma, kad nauja atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti 2016–2018 metais.
Vykdyta 2008–2012 metų strateginiame veiklos plane numatyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programa ir Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa. Šių programų įgyvendinamas tikslas – didinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą.
2008 metais elektros ir šilumos sektoriuose atlikta nemažai darbų, įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą ir jos įgyvendinimo planą. Parengta Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchroninio sujungimo su UCTE (Vakarų Europos elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) studija.
Lietuva savo energetinį saugumą sieja su šalies energetikos sistemų integracija į ES energetikos sistemas ir veiksminga ES ir nacionaline energetikos politika. Parengtas mokslo tiriamasis darbas – suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, parengta Lenkijos ir Lietuvos dujų sistemų sujungimo galimybių studija.
Sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009 metų pabaigoje didina Lietuvos energetinio saugumo problemą, nes nespėta įrengti būtinų konkurencingų elektros energijos generavimo šaltinių ir įgyvendinti elektros energijos tiekimo tinklų patikimumo priemonių, ypač tarpsisteminių jungčių su Lenkija ir Švedija. Tai gali sukelti rimtą grėsmę stabiliam šalies aprūpinimui elektros energija, o padidėjusios energijos kainos gali tapti sunkiai pakeliama našta vartotojams ir šalies ekonomikai. Tai rimtos energetinio saugumo problemos, kurių Lietuvai vienai labai sunku arba beveik neįmanoma išspręsti. Patikimo gamtinių dujų ilgalaikio tiekimo, būsimos naujos atominės elektrinės statybos ir elektros sistemos integracijos į ES sistemas strateginiai uždaviniai išsprendžiami tik bendradarbiaujant su kitomis Baltijos valstybėmis: Latvija, Estija, Lenkija, taip pat Skandinavijos valstybėmis. Ypač svarbi išorinė ES energetikos politika ir vienodas ES valstybių požiūris į esamą energijos rinkų būklę.
Saugiam Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui užtikrinti toliau vykdytos saugos gerinimo priemonės pagal Ignalinos atominės elektrinės saugos gerinimo programą SIP-3. 2008 metais pagal šią programą numatyta įvykdyti 37 priemones, iš jų įvykdytos 24 priemonės. 2009 metų SIP programoje preliminariai numatyta 16 priemonių. Įgyvendinamos Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonės: įdiegta Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo duomenų bazė ir valdymo sistema, atliekų nebekontroliuojamų radiacinių lygių nustatymo sistema ir įrenginiai, valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei išduota licencija, suteikianti teisę projektuoti labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklą ir kapinyną.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę 2009 metų pabaigoje, pagrindinis elektros energijos gamybos šaltinis, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė, bus Lietuvos elektrinė, vykdomi jos modernizavimo darbai, kad nuo 2010 metų pradžios ji galėtų patikimai veikti ne mažesne nei 1500 MW galia.
Vykdyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano priemonė – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas povandeniniu aukštos įtampos kabeliu ir didinti energijos tiekimo patikimumą ir saugumą. 2008 metų vasarį baigta Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studija. Lietuvos–Švedijos elektros tiltas leistų ne tik sujungti energetikos sistemas, bet ir plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius abiejose valstybėse.
Dabar intensyviai deramasi su pagrindiniu projekto partneriu Švedijoje „Svenska Kraftnat“, rengiamas bendros Baltijos valstybių elektros energijos rinkos sukūrimo planas, atliekami būtini projekto parengiamieji darbai, Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos techninio parengimo darbai.
Vykdyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano priemonė – sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. Tarpsisteminiams srautams užtikrinti būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros tinklus. Tam reikia papildomų investicijų – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje. Investicijas turi užtikrinti pačios projekto šalys. Užtikrinta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko finansinė pagalba (2 mln. eurų) projektui parengti. Rengiamas detalus veiksmų planas, finansavimo modelis.
Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ – dujų tiekimo įmonė – atsakinga už nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą buitiniams vartotojams, dujas perkantiems tiesiogiai iš šios bendrovės. Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ yra sudariusi su Latvijos dujų laikymo sistemos operatoriumi akcine bendrove „Latvijas gaze“ gamtinių dujų atsargų saugojimo Inčiukalnio požeminėje dujų saugykloje sutartį. 2008 metų pabaigoje akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ buvo sukaupusi reikiamą 10 dienų dujų atsargų kiekį.
Esminių struktūrinių, nuosavybės ar kitų pokyčių šalies naftos sektoriuje 2008 metais neįvyko. Vartotojų naftos produktų poreikiai buvo ir yra visiškai tenkinami.
Apie 84 procentų šalies naftos produktų poreikis tenkinamas naudojant produktus, pagamintus akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, ir tik apie 16 procentų naftos produktų atsivežama iš kitų valstybių.
Nafta į naftos perdirbimo įmonę ir toliau atsigabenama tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą. Toks naftos transportavimo būdas ne toks saugus gamtai ir brangesnis, palyginti su transportavimu naftotiekiu. 2008 metais, modernizavus naftos perdirbimo įmonės įrenginius, pagerėjo gaminamų degalų kokybė. Pradėtas gaminti besieris (turintis tik 10 mg/kg sieros) benzinas ir dyzelinas, kurie atitinka ES aplinkos apsaugos direktyvų reikalavimus.
2008 metais visiškai atkurti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos produktų gamybos pajėgumai.
Šalyje kaupiamos visų trijų kategorijų (benzino, dyzelino, mazuto) naftos produktų atsargos.
Aplinkos apsauga. Lietuvos Respublika gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu, terorizmo aktai gali būti vykdomi prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius branduolinės energetikos objektus. Branduolinių medžiagų ir branduolinės energetikos objektų fizinės saugos stiprinimui skiriama daug dėmesio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė ratifikuoti Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimą.
2008 metais ir toliau daug dėmesio skirta saugiam Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui ir pasirengimui uždaryti jėgainę, imtasi prevencijos priemonių. Viena iš svarbiausių priemonių – izoliuoti branduolinius įrenginius, branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas nuo galimos diversijos, neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo. 2008 metais vykdant minėtas priemones neužfiksuota nusikalstamų veikų prieš branduolinės energetikos objektus, taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis.
Pereinant iš vieno Ignalinos atominės elektrinės gyvavimo etapo (eksploatavimo) į kitą (eksploatavimo nutraukimo), būtina sukurti, pagrįsti ir patvirtinti Ignalinos atominės elektrinės organizacinę struktūrą, atitinkančią atominės elektrinės gyvavimo etapo ypatumus, parengti priemonių planą, užtikrinantį sklandų, išvengiant neigiamo poveikio atominės elektrinės saugai, perėjimą prie naujos organizacinės struktūros. Minėti darbai atliekami pavėluotai, todėl perkelti į 2009 metus.
Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų jaučiamas netikrumas dėl tolesnio darbo perspektyvų neigiamai veikia organizacijos darbą ir darbuotojų asmeninę socialinę saugą, kompetentingiausius specialistus skatina palikti Ignalinos atominę elektrinę ir ieškoti darbo kitur. Dėl pastarojo veiksnio, taip pat skuboto perėjimo prie naujos Ignalinos atominės elektrinės organizacinės struktūros rizikuojama prarasti kompetenciją, būtiną antrajam Ignalinos atominės elektrinės blokui eksploatuoti, elektrinei prižiūrėti stabdant ir sustabdžius jos darbą.
Branduolinę saugą neigiamai veikia vėluojantys Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai. Vienas svarbiausių uždavinių turėtų būti kuo sparčiau pašalinti panaudotą branduolinį kurą visų pirma tiek iš reaktorių, tiek iš laikymo baseinų.
Dėl lėšų taupymo mažinama saugos gerinimo programų apimtis (arba siekiama ją sumažinti). Galutinai sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, kai įmonė nebeužsidirbs lėšų, ši problema gali gerokai padidėti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 metais toliau sėkmingai vykdė nacionalinio saugumo stiprinimo politiką:
įtvirtindama savo narystę NATO, 2008 metais Lietuva aktyviai dalyvavo NATO tarybos ir komitetų, dvišalio bendradarbiavimo institucijų ir Euroatlantinės partnerystės tarybos veikloje, aktyviai dalyvavo Aljanso vykdomose operacijose;
Lietuva toliau nuosekliai siekė, kad būtų naudojamos geografiškai suderintos Europos saugumo ir gynybos politikos priemonės, remiantis Europos saugumo strategijoje nurodytais geografiniais prioritetais;
Lietuva stiprino karinius pajėgumus nacionalinėms reikmėms užtikrinti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, toliau vykdė pradėtą gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją, mažino privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir didino profesinės karo tarnybos karių;
siekiant užtikrinti socialinį visuomenės saugumą, daug dėmesio skirta darbo santykių lankstumui ir užimtumo saugumui, remti socialiai pažeidžiami asmenys, įgyvendintos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės;
plėtojant informacinę visuomenę, sudarytos sąlygos ugdyti Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis;
užtikrinant viešąjį saugumą, aktyviai reorganizuota policijos sistema, ypač daug dėmesio skirta autoįvykių prevencijai, kuri lėmė teigiamus rezultatus;
užtikrinant asmens ir visuomenės teisėtų interesų apsaugą, daug dėmesio skirta nusikaltimų elektroninėje erdvėje užkardymui;
restruktūrizuotas Lietuvos elektros energetikos sektorius, sukurta bendra įmonių grupė, kurios uždavinys – įgyvendinti strategiškai svarbius Lietuvai energetikos projektus;
2008 metais bendrą Lietuvos nacionalinio saugumo būklę labiausiai lėmė politiniai ir ekonominiai rizikos veiksniai: pasaulinė finansų krizė ir dėl jos prasidėjusi pasaulio valstybių ir Lietuvos ekonomikos recesija.