LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2332
Vilnius
Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio mėn. 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332
NACIONALINĖ PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kurios įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas profesiniam orientavimui.
3. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos profesiniam orientavimui bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, nacionalines ir Europos Sąjungos reikšmės strategijas, programas, kitus teisės aktus. Programa atitinka šių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas:
4.2. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715);
4.3. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191);
4.5. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1909);
4.6. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 73-2762);
4.8. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);
4.9. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019; 2007, Nr. 92-3699).
4.10. Profesinio orientavimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955);
4.11. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957);
4.12. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-739/A1-116 (Žin., 2005, Nr. 60-2132).
4.13. Lietuvos profesinio informavimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. ISAK-362 (Žin., 2007, Nr. 32-1169).
5. Programoje vartojamos sąvokos:
Karjeros stebėsena – tikslingai organizuotas su asmens karjera susijusių duomenų rinkimo ir apdorojimo procesas.
Švietimo sistema – švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų, švietimo pagalbos įstaigų), jose dirbančių specialistų ir besimokančių asmenų visuma.
Ugdymas karjerai – visuma mokymo, informavimo ir konsultavimo priemonių (karjeros planavimo gebėjimų ugdymo kurso dėstymas, informavimas ir konsultavimas karjerai, pagalba sudarant individualų ugdymosi planą, profesinis veiklinimas ir kt.), kurių tikslas – išugdyti asmens mokymosi ir darbo patirčių sekos (t. y. karjeros) planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo kompetencijas.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
7. Profesinis orientavimas tampa svarbiu veiksniu, kokybiškai keičiančiu visų švietimo grandžių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo tarpusavio sąveiką. Profesinio orientavimo paslaugos Lietuvoje plėtojamos įgyvendinant Profesinio orientavimo strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Šie dokumentai yra patvirtinti LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo, ugdymo karjerai) paslaugų svarbą pažymi visi strateginiai švietimo dokumentai.
8. Nacionaliniu lygiu Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Profesinio orientavimo strategijos tikslus, kartu su partneriais – Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centru, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centru – 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšomis įgyvendina du valstybinės svarbos projektus: „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ ir „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos sukūrimas ir plėtojimas“. Kuriami profesinio orientavimo normatyviniai dokumentai, mokymo programos ir metodikos profesinio orientavimo specialistams, organizuojami specialistų mokymai, kuriami ir aprūpinami įranga profesinio informavimo taškai, atnaujinama Atviros profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) ir kt.
9. Instituciniu lygiu 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuvos švietimo institucijos įgyvendina projektus, kuriami iškritimo iš švietimo institucijų prevenciniai mechanizmai, modernūs profesinio konsultavimo modeliai, ugdymo karjerai ir integracijos į darbo rinką stebėsenos modelis ir kt.
10. Nacionaliniai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinami projektai sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą, jų rezultatų tęstinumas sudaro prielaidas kurti vientisą, nuoseklią profesinio orientavimo sistemą.
11. Profesinis orientavimas turi tapti tęstiniu procesu, kuris prasideda bendrojo lavinimo mokyklose, tęsiasi profesinėse ir aukštosiose, paskui persikelia į mokymosi visą gyvenimą erdvę. Šiame procese asmuo įgyja karjeros planavimo ir jos valdymo gebėjimų, padedančių jam kurti ir realizuoti savo asmenybės ypatumus atitinkančius karjeros planus, kaupti jiems įgyvendinti reikalingas žinias, įgūdžius ir nuostatas, lanksčiai reaguoti į visuomenės ir darbo rinkos pokyčius, gebėti sėkmingai priimti tinkamus su karjera susijusius sprendimus, įgyti mokymosi visą gyvenimą motyvaciją, sėkmingai įsitvirtinti besikeičiančioje darbo rinkoje, spręsti asmeninio ir socialinio gyvenimo klausimus.
12. Profesinis orientavimas turi remtis informacinėmis technologijomis, kurios leidžia praktiškai neribotą informacijos sklaidą ir reikalingos informacijos paiešką, teikia galimybių neribotai išplėsti ugdymo karjerai paslaugų prieinamumą ir užtikrinti švietimo institucijas baigusių asmenų karjeros stebėseną.
13. Profesinio orientavimo sistemos plėtotė turi būti nukreipta į vientiso, nuoseklaus, veiksmingo profesinio orientavimo sistemos modelio diegimą, kuris efektyviai įgyvendintų Lietuvos ir Europos Sąjungos profesinio orientavimo sritį reglamentuojančius strateginius dokumentus. Todėl labai svarbi Programos kryptis – profesinio orientavimo sistemos valdymo, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimas. Turi būti parengti ir įgyvendinti kokybės vadybos principai, racionalizuotas paslaugų teikėjų tinklas, išplėtotos naujos profesinio orientavimo paslaugos. Turi būti tobulinamas profesinio orientavimo turinys, didinamas jo atitikimas darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, stiprinamas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas. Taip pat turi būti tobulinama ir specialistų kvalifikacija, organizuojant specialistų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą ir kvalifikacijos tobulinimo vertinimo sistemą.
14. Profesinis orientavimas turi tenkinti nuolat augančius visų švietimo sistemos dalyvių ir socialinių partnerių poreikius, remtis ES struktūrinės paramos naudojimo ir kita sukaupta patirtimi, racionaliai panaudoti esamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
15. Profesinio orientavimo veiklų plėtra švietimo sistemoje atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIP VP) 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ „Mokymosi visą gyvenimą prieinamumo didinimo“ uždavinį. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) veiklų plėtra švietimo sistemoje nukreipta į paslaugas besimokantiems asmenims, švietimo sistemos specialistų rengimą profesinio orientavimo darbui, jiems skirtų priemonių rengimą.
16. ŽIP VP nurodoma, kad mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą riboja fragmentuota profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) sistema, kuri turėtų teikti paramą asmenims, norintiems susipažinti su mokymosi galimybėmis ir suteikti galimybę asmenims planuoti savo profesinę karjerą. Norint padidinti šių paslaugų prieinamumą, reikia išplėsti profesinio informavimo, profesinio konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų, jų padalinių ir informacinių terminalų tinklą, didinti paslaugų įvairovę ir kokybę, rengti kvalifikuotus profesinio orientavimo specialistus ir tobulinti profesinio orientavimo paslaugų teikėjų kvalifikaciją. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) struktūrose šiuo metu daugiausia dirba gana bendro psichologinio pasirengimo psichologai, savarankiškai įgiję specifinių šio darbo gebėjimų. Švietimo specialistų rengimo programose būtina suteikti mokytojams kompetencijos karjeros ir mokymosi visą gyvenimą planavimo klausimais.
17. ŽIP VP naudojant Europos socialinio fondo lėšas numatoma profesinio orientavimo paslaugų plėtrą nukreipti skirtingoms institucijų grupėms ir tipams (pvz.: moksleivių karjeros švietimui vidurinėse mokyklose, profesinių mokyklų moksleiviams, aukštųjų mokyklų studentams ir kt.), profesinio orientavimo specialistų mokymui, jų medžiagų ir įrankių plėtrai, tolesniam profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros tobulinimui.
18. Profesinio orientavimo veiklos plėtotė numatyta ne tik ŽIP VP 2 prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“, bet ir ŽIP VP 1 prioritete „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo) veiklų plėtra darbo rinkos sistemoje nukreipta į paslaugas darbo rinkos dalyviams kartu su kitomis gyventojų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo ir socialinės aprėpties stiprinimo priemonėmis (jaunų žmonių ir suaugusiųjų įsidarbinimo gebėjimų stiprinimas, verslumo ir nuolatinio žinių siekimo skatinimas, tarpininkavimas įdarbinant ir individualių užimtumo rėmimo planų rengimas). Šios veiklos bus įgyvendinamos kitose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programose ar projektuose.
19. Priemonės, nukreiptos į profesinio orientavimo sistemos plėtrą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje yra papildomos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SS VP) priemonėmis.
20. Profesinio orientavimo infrastruktūros plėtra švietimo sistemoje atitinka SS VP 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Švietimo paslaugų prieinamumo didinimas“. Šio uždavinio aprašyme nurodoma, kad skatinant mokymąsi visą gyvenimą būtina didinti profesinio orientavimo (profesinį informavimą, profesinį konsultavimą, karjeros planavimo gebėjimų ugdymą) paslaugų prieinamumą ir kokybę. Situacijos analizėje konstatuojama, kad ypač mažai mokosi vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas, žemesnio lygio išsilavinimą turintys, kaimiškosiose vietovėse gyvenantys asmenys, o tinkamai veikianti profesinio orientavimo sistema galėtų šią situaciją iš esmės pagerinti. Šiuo metu profesinio orientavimo sistema dar tik kuriama, nors tam tikras profesinio orientavimo paslaugas teikia įvairios švietimo institucijos: bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, tačiau paslaugos teikiamos labiau atskirų institucijų iniciatyva, trūksta sisteminio, kompleksinio ir koordinuoto požiūrio, apimančio visus mokymo lygius, visas tikslines grupes, skirtingo institucinio statuso įstaigas.
21. SS VP naudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas numatoma plėtoti ir modernizuoti profesinio orientavimo infrastruktūrą: steigti profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo, karjeros planavimo) centrus švietimo institucijose (bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose), renovuoti šias paslaugas teikiančių įstaigų patalpas, remti reikalingos įrangos įsigijimą. Parama bus teikiama iniciatyvoms, kurios prisidės kuriant tinkamai funkcionuojančią profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje.
22. Profesinio orientavimo infrastruktūros plėtra darbo rinkos sistemoje atitinka SS VP 2 prioriteto uždavinius „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ „Valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų infrastruktūros modernizacija“ ir „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir kitų paslaugų neįgaliesiems plėtra“. Situacijos analizėje teigiama, kad valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų (Lietuvos darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos) paslaugų prieinamumas yra geras, tačiau būtina gerinti teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų įvairovę, labiau pritaikyti šias paslaugas konkrečių asmenų poreikiams. Pagal šią veiksmų programą numatoma skirti lėšų tolesnei valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų (Lietuvos darbo biržos) infrastruktūros modernizacijai. (Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, kuri taip pat prisideda įgyvendinant valstybės užimtumo rėmimo politiką, infrastruktūros plėtra yra aptarta šios strategijos dalyje, skirtoje profesinio orientavimo infrastruktūrai). Planuojama tęsti minėtųjų įstaigų tinklo optimizavimą ir renovaciją, siekiant suformuoti efektyviai veikiantį vienas kitą papildančių įstaigų tinklą. Šios veiklos bus įgyvendinamos kitose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programose ar projektuose.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
23. Pagrindinės profesinio orientavimo sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimo:
23.1. Profesinio orientavimo stiprybės:
23.1.1. Profesinio orientavimo valdymo stiprybės:
23.1.1.1. patvirtinta Profesinio orientavimo strategija (2004 m.) sudaro pagrindą profesinio orientavimo sistemos plėtotei Lietuvoje;
23.1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros stiprybės:
23.1.3. Profesinio orientavimo turinio stiprybės:
23.1.3.1. nacionaliniai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinami 2004–2006 m. ESF programavimo etapo projektai, skirti profesinio orientavimo sričiai, sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą (sukurti profesinį orientavimą reglamentuojantys normatyviniai dokumentai, modeliai, svarbiausios mokymo programos ir metodikos, atlikti tyrimai ir kt.);
23.1.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo stiprybės:
23.2. Profesinio orientavimo silpnybės:
23.2.1. Profesinio orientavimo valdymo silpnybės:
23.2.1.1. profesinio orientavimo sistemos valdymo mechanizmai, apibrėžti Profesinio orientavimo strategijoje, nėra pakankami, jie turi būti tobulinami, atsižvelgiant į tai, kad esamai profesinio orientavimo sistemai trūksta vieningumo ir nuoseklumo, ji neapima visų švietimo institucijų lygmenų ir viso paslaugų spektro;
23.2.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros silpnybės:
23.2.2.1. kuriamas profesinio orientavimo paslaugas teikiančių struktūrų tinklas nėra pakankamas, nes apima tik mažą dalį visų švietimo institucijų, yra orientuotas labiau į profesinio informavimo, mažiau į karjeros planavimo gebėjimų ugdymą;
23.2.2.2. profesinio orientavimo veiklas vykdančios švietimo institucijos nepakankamai pritaikytos šiai veiklai vykdyti, stokojama techninės ir materialinės bazės;
23.2.3. Profesinio orientavimo silpnybės turinio srityje:
23.2.3.1. nepaisant sukurtų normatyvinių dokumentų, programų, metodikų ir kitų profesinio orientavimo priemonių, šalies švietimo sistema dar nėra pasirengusi veiksmingai teikti profesinio orientavimo paslaugas: trūksta specialių priemonių, orientuotų į ugdymą karjerai, profesinį konsultavimą, karjeros stebėsenos organizavimą;
23.2.3.2. planuojant ir formuojant profesinio orientavimo paslaugų turinį nepakankamai įtraukiami socialiniai partneriai;
23.2.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo silpnybės:
23.3. Profesinio orientavimo galimybės:
23.3.1. Profesinio orientavimo valdymo galimybės:
23.3.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros galimybės:
23.3.3. Profesinio informavimo turinio galimybės:
23.3.3.1. profesiniam orientavimui (profesiniam informavimui, profesiniam konsultavimui, ugdymui karjerai) sukurtos priemonės (suderinti modeliai, mokymo programos ir kita medžiaga) sudarys besimokantiems asmenims geresnes sąlygas ir galimybes įgyti tinkamas karjeros kompetencijas, profesinio orientavimo specialistams – teikti kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas;
23.3.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo galimybės:
23.4. Profesinio orientavimo grėsmės:
23.4.1. Profesinio orientavimo valdymo grėsmės:
23.4.1.1. veiksmingam ir šiuolaikiškam profesinio orientavimo sistemos valdymui įtakos turi skirtingas švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų) veiklų reglamentavimas, nepakankamai išspręstas profesinio orientavimo sistemos finansavimo, sistemos dalyvių funkcijų pasidalijimo klausimas, priešinimasis naujovėms.
23.4.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros grėsmės:
23.4.2.1. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo įstaigų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas, materialinė ir technologinė bazė būtų specialiai tam pritaikyta, nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo.
23.4.3. Profesinio orientavimo turinio grėsmės:
23.4.3.1. besimokantys bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose asmenys dėl nepakankamai išugdytų karjeros planavimo ir valdymo kompetencijų, nepakankamos profesinio orientavimo paslaugų kokybės gali patirti sunkumų pereidami iš vienos švietimo sistemos dalies į kitą, planuodami ir įgyvendindami individualius karjeros planus, prisitaikydami darbo rinkoje.
23.4.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo grėsmės:
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
24. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias, profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.
25. Siekiant bendrojo tikslo:
25.1. Pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioritetą (1.2) bus plėtojama visiems švietimo dalyviams, socialiniams partneriams ir suinteresuotoms grupėms laisvai prieinama profesinio orientavimo sistema, nuosekliai įgyvendinama bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų lygmenims suderintais profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai) metodais ir priemonėmis.
25.2. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą (3.2) bus plėtojama profesinio orientavimo sistemos infrastruktūra, modernizuojama bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų ir kitų švietimo įstaigų materialinė bazė siekiant, kad ji atitiktų mokinių ir studentų profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai) poreikius, plėtojama Atvira profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema.
26. Programos uždaviniai, nurodant juos atitinkančias veiklų grupes ir veiksmų programas:
| Nr. |
Uždavinys |
Veiklų grupė |
Veiksmų programa |
| 1 |
Plėtoti profesinio orientavimo valdymo infrastruktūrą, užtikrinti profesinio orientavimo specialistų švietimo sistemai rengimą, jiems skirtų priemonių rengimą |
1.1. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 2 |
Plėtoti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelį (suderintą su profesinių ir aukštųjų mokyklų modeliais), ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūrą |
2.1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 3 |
Plėtoti profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelį (suderintą su bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų modeliais), ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūrą |
3.1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 3.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 4 |
Plėtoti aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelį (suderintą su bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų modeliais), ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūrą |
4.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 4.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 5 |
Plėtoti Atvirą informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemą (AIKOS) |
5. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS NURODANT LĖŠŲ SUMAS
27. Sutarčių pasirašymo grafikas nurodant lėšų sumas Programos įgyvendinimo laikotarpiu:
| Veiklų grupės |
Atrankos būdas |
Bendra suma (mln. Lt) |
Metai |
|||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||
| Sutarties vertė (mln. litų) |
||||||||
| 1.1. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
Planavimas valstybės lygiu |
96,31 |
12,1 |
|
28,23 |
|
26,53 |
29,45 |
| 1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas |
Planavimas valstybės lygiu |
9,8 |
3,0 |
6,8 |
|
|
|
|
| 2.1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Planavimas valstybės lygiu |
10,5 |
5,2 |
|
2,8 |
|
2,5 |
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Planavimas valstybės lygiu |
19 |
|
|
11 |
|
8 |
|
| 3.1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Planavimas valstybės lygiu |
3 |
|
0,21 |
|
0,69 |
|
2,1 |
| 3.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Planavimas valstybės lygiu |
4 |
|
0,28 |
|
1,52 |
|
2,2 |
| 4.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Projektų konkursas |
14,6 |
3,6 |
|
6,8 |
|
4,2 |
|
| 4.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Projektų konkursas |
10,5 |
3,0 |
|
7,5 |
|
|
|
| 5. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
13,0 |
10,0 |
|
0,9 |
|
0,6 |
1,5 |
VI. LĖŠŲ ĮSISAVINIMO GRAFIKAS
28. Išlaidų įsisavinimo grafikas pagal veiklų grupes:
| Metai |
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMA |
SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMA |
|||||||||
|
|
1.1. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
2.1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
3.1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
4.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Iš viso |
1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams kūrimas ir diegimas |
2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
3.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
4.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
5. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Iš viso |
| 2008 |
0,9075 |
0 |
0 |
0,3 |
1,2075 |
0,3375 |
0 |
0 |
0 |
1,125 |
1,4625 |
| 2009 |
4,84 |
1,56 |
0,01575 |
1,6 |
8,01575 |
2,19 |
0 |
0,0945 |
1,35 |
4,75 |
8,3845 |
| 2010 |
12,70425 |
3,85 |
0,084 |
3,4 |
19,15075 |
4,4675 |
3,7125 |
0,147 |
2,49375 |
4,22625 |
15,047 |
| 2011 |
16,938 |
1,12 |
0,21375 |
3,4 |
20,47175 |
2,805 |
5,775 |
0,3805 |
3,5625 |
0,4275 |
12,9505 |
| 2012 |
10,9095 |
1,47 |
0,345 |
3,4 |
15,969 |
0 |
1,5125 |
0,76 |
3,09375 |
0,79125 |
6,1575 |
| 2013 |
15,918 |
0,75 |
0,5565 |
1,2 |
19,4175 |
0 |
2,4 |
0,913 |
0 |
0,68625 |
3,99925 |
| 2014 |
13,47775 |
1,75 |
1,05 |
0,8 |
18,82775 |
0 |
5,6 |
1,1 |
0 |
0,788 |
7,488 |
| 2015 |
20,615 |
0 |
0,735 |
0,5 |
21,35 |
0 |
0 |
0,605 |
0 |
0,2062 |
0,88112 |
| Iš viso |
96,3 |
10,5 |
3,0 |
14,6 |
124,4 |
9,8 |
19,0 |
4,0 |
10,5 |
13,0 |
56,3 |
| ES lėšos |
81,855 |
8,925 |
2,55 |
12,41 |
105,74 |
8,33 |
16,15 |
3,44 |
8,925 |
11,05 |
47,855 |
| NAC lėšos |
14,445 |
1,575 |
0,45 |
2,19 |
18,66 |
1,47 |
2,85 |
0,6 |
1,575 |
1,95 |
8,445 |
| Iš viso |
124,4 |
56,3 |
|||||||||
| Bendra suma |
180,7 |
||||||||||
VII. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
29. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą:
| Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
VP lygio, NAC lygio |
Kiekybinė rodiklių išraiška nuo veiklų grupės įgyvendinimo pradžios |
Numatoma pasiekti kiekybinė rodiklių išraiška1 per veiklų grupės įgyvendinimo laikotarpį |
| 1.1. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
Produkto |
Kvalifikaciją patobulinusių specialistų skaičius |
NAC |
1910 |
4100 |
| Produkto |
AIKOS sistemos turinio plėtotė (aprašų) skaičius |
NAC |
3700 |
8000 |
|
| Rezultato |
Kvalifikaciją tobulinusių specialistų dalis (proc.) |
NAC |
50 |
80 |
|
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
VP |
480 |
800 |
|
| – švietimo pagalbos specialistai. |
|
480 |
800 |
||
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
– |
95 |
|
| 1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Įsteigtų regioninių centrų profesinio orientavimo veikloms koordinuoti skaičius apskrityse |
NAC |
0 |
5 |
| Rezultato |
Apskričių, kuriose įsteigti regioniniai centrai profesinio orientavimo veikloms koordinuoti, dalis (proc.) |
NAC |
10 |
50 |
|
| Produkto |
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
VP |
– |
1000 |
|
| Rezultato |
Projektų skaičius |
VP |
0 |
2 |
|
| 2.1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, skaičius |
NAC |
– |
153000 |
| Produkto |
Mokyklų specialistų, tobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, skaičius |
NAC |
– |
8700 |
|
| Rezultato |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC |
– |
30 |
|
| Rezultato |
Mokyklų specialistų, tobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, dalis (proc.) |
NAC |
– |
20 |
|
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
VP |
– |
10500 |
|
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys. |
|
– |
10000 |
||
| – švietimo pagalbos specialistai |
|
– |
500 |
||
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
– |
95 |
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose įkurti ugdymo karjerai padaliniai, skaičius |
NAC |
– |
700 |
| Rezultato |
Bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose įkurti ugdymo karjerai padaliniai dalis (proc.) |
NAC |
– |
47 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos |
VP |
– |
168000 |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
– |
2 |
|
| 3.1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, skaičius |
NAC |
– |
21000 |
| Produkto |
Mokyklų specialistų, tobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, skaičius |
NAC |
– |
1400 |
|
| Rezultato |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC |
– |
46 |
|
| Rezultato |
Mokyklų specialistų, patobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, dalis (proc.) |
NAC |
– |
30 |
|
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
VP |
– |
3300 |
|
| – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; |
|
– |
3000 |
||
| – švietimo pagalbos specialistai. |
|
– |
300 |
||
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
– |
95 |
|
| 3.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Profesinių mokyklų, kuriose įkurti ugdymo karjerai padaliniai, skaičius |
NAC |
– |
70 |
| Rezultato |
Profesinių mokyklų, kuriose įkurti ugdymo karjerai padaliniai, dalis (proc.) |
NAC |
– |
87 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
VP |
– |
22000 |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
– |
2 |
|
| 4.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Studentų, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, skaičius |
NAC |
2000 |
20 000 |
| Produkto |
Mokyklų specialistų, tobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, skaičius |
NAC |
100 |
300 |
|
| Rezultato |
Studentų, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis nuo bendro studentų skaičiaus Lietuvoje (proc.) |
NAC |
2 |
20 |
|
| Rezultato |
Mokyklų specialistų, tobulinusių savo kvalifikaciją ugdymo karjerai srityje, dalis (proc.) |
NAC |
30 |
60 |
|
| Produkto |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: |
VP |
100 |
200 |
|
| – švietimo pagalbos specialistai. |
|
100 |
200 |
||
| Rezultato |
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
0 |
95 |
|
| 4.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Produkto |
Aukštųjų mokyklų, kuriose įkurti karjeros centrai, skaičius |
NAC |
0 |
16 |
| Rezultato |
Aukštųjų mokyklų, kuriose įkurti karjeros centrai, nuo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, dalis (proc.) |
NAC |
0 |
32 |
|
| Produkto |
Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas absolventų karjeros stebėsenos modelis, skaičius |
NAC |
0 |
20 |
|
| Rezultato |
Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas absolventų karjeros stebėsenos modelis, dalis (proc.) |
NAC |
0 |
45 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) |
VP |
0 |
10 300 |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
0 |
2 |
|
| 5. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Produkto |
AIKOS naujų funkcinių komponentų (AIKOS ir PLOTEUS integruotų parametrų) skaičius |
NAC |
19 |
25 |
| Rezultato |
AIKOS naujų funkcinių komponentų (AIKOS ir PLOTEUS integruotų parametrų), dalis (proc.) |
NAC |
10 |
20 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjų (mokinių ir studentų) iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos |
VP |
– |
150000 |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
1 |
4 |
VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS
30. Programos įgyvendinimo planas įgyvendinimo laikotarpiu ketvirčiais:
| Veiklų grupė |
Etapas |
2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
2014 |
2015 |
||||||||||||||||||||||||
| I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1.1. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IV |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IV |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IX. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
31. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.
X. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
33. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 % nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1.2 prioriteto lėšų.
36. Nacionalinę profesinio orientavimo programą sudaro devynių tarp savęs glaudžiai susijusių projektų visuma: keturi projektai skirti žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, penki – sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetams įgyvendinti. Trys iš numatytų projektų apima nacionalinį profesinio orientavimo paslaugų teikimo lygmenį, penki projektai nukreipti į profesinio orientavimo paslaugų plėtotę atskirais – bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų – lygmenims. Taip siekiama užtikrinti visos profesinio orientavimo sistemos nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
______________
Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo
sistemoje programos
1 priedas
NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Eil. Nr. |
1.1 veiklų grupė. Profesinio orientavimo priemonių sukūrimas, profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||
| I etapas 1. Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė: 1.1. norminių teisės aktų (ES reglamentų, LR įstatymų, LRV nutarimų, ŠMM įsakymų) apžvalga; 1.2. užduoties AIKOS 2 informacinės sistemos (kartu su švietimo registrais) plėtotei parengimas, įvertinant norminių teisės aktų apžvalgos rezultatus ir PLOTEUS II reikalavimus, viešojo pirkimo vykdymas; 1.3. AIKOS ir AIKOS 2 informacinės sistemos tvarkymas ir priežiūra Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre; 1.4. paslaugų teikimas interaktyvaus ryšio centruose; 1.5. paslaugų teikimas akredituotuose profesinio orientavimo kabinetuose. 2. Profesinio orientavimo infrastruktūros modelio švietimo sistemoje kūrimas: 2.1. Europos Sąjungos šalių profesinio orientavimo infrastruktūrų analizė; 2.2. profesinio orientavimo valdymo švietimo sistemoje (penkių regioninių karjeros planavimo centrų neformaliojo mokymo įstaigose steigimo) projektavimas. 3. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo) priemonių (spausdintų, vaizdinių, kompiuterizuotų ir kt.) specialistams ir mokiniams parengimas, leidyba ir diegimas: 3.1. Europos Sąjungos šalių ir Lietuvoje naudojamų profesinio orientavimo priemonių analizė; 3.2. Profesinio orientavimo priemonių kūrimas, atrinktų priemonių įsigijimas ir adaptavimas, projektavimas, diegimas, leidyba. |
2008 III – 2009 IV |
12,1 |
||
| II etapas 1.3. AIKOS ir AIKOS 2 informacinės sistemos tvarkymas ir priežiūra Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre (I etapo veiklos tęsinys); 1.4. paslaugų teikimas interaktyvaus ryšio centruose (I etapo veiklos tęsinys) 1.5. paslaugų teikimas akredituotuose profesinio orientavimo kabinetuose (I etapo veiklos tęsinys) 4. Profesinio orientavimo specialistų mokymai, profesinio informavimo, konsultavimo paslaugų teikimas: 4.1. profesinio orientavimo priemonių taikymo mokymai profesinio orientavimo specialistams, mokytojams, profesijos mokytojams, kt.; 4.2. interaktyvaus ryšio centrų specialistų parengimas; 4.3. penkių regioninių karjeros planavimo centrų neformaliojo mokymo įstaigose specialistų parengimas; 4.4. ekspertinis profesinio orientavimo priemonių taikymas mokinių grupėms (ir individualiai) bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. |
2010 I – 2011 IV |
28,23 |
||
| III etapas 1.3. AIKOS 2 informacinės sistemos tvarkymas ir priežiūra Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre (I ir II etapo veiklų tęsinys); 1.4. paslaugų teikimas interaktyvaus ryšio centruose (I ir II etapo veiklų tęsinys); 1.5. paslaugų teikimas akredituotuose profesinio orientavimo kabinetuose (I ir II etapo veiklų tęsinys); 4.2. interaktyvaus ryšio centrų specialistų parengimas (II etapo veiklos tęsinys). |
2012 I – 2013 IV |
26,53 |
||
| IV etapas 1.3. AIKOS 2 informacinės sistemos tvarkymas ir priežiūra Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre (I, II ir III etapo veiklų tęsinys); 1.4. paslaugų teikimas interaktyvaus ryšio centruose (I, II ir III etapo veiklų tęsinys); 1.5. paslaugų teikimas akredituotuose profesinio orientavimo kabinetuose (I, II ir III etapo veiklų tęsinys). |
2014 I – 2015 IV |
29,45 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 3 |
Partneriai |
Pedagogų profesinės raidos centras |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Profesinio orientavimo specialistai (profesijos patarėjai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai, karjeros konsultantai), mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, kt. |
||
| 5 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 1.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
1.2 veiklų grupė. Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemos dalyviams sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
||
| I etapas Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemoje diegimas: Dviejų regioninių karjeros planavimo centrų įrengimas (patalpų pritaikymas profesinio orientavimo valdymo funkcijoms, renovacijos darbai, aprūpinimas įranga ir kt.), funkcionavimo palaikymas. |
2008 III – 2010 IV |
3,0 |
||
| II etapas Profesinio orientavimo infrastruktūros švietimo sistemoje diegimas: Trijų regioninių karjeros planavimo centrų įrengimas (patalpų pritaikymas profesinio orientavimo valdymo funkcijoms, renovacijos darbai, aprūpinimas įranga ir kt.), funkcionavimo palaikymas |
2009 III – 2011 I |
6,8 |
||
| 2. |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 3. |
Partneriai |
Marijampolės m. moksleivių kūrybos centras Šiaulių m. jaunųjų technikų centras (JTC) Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras Kauno Maironio gimnazija Panevėžio moksleivių namai |
||
| 4.. |
Tikslinės grupės |
Neformaliojo švietimo mokytojai, mokytojai, mokiniai, profesijos patarėjai ir konsultantai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai ir kt. |
||
| 5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 1.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
||
| 6. |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7. |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 8. |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
2.1 veiklų grupė. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||
| I etapas 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio ir jo metodinių priemonių kūrimas, leidyba: 1.1. Europos Sąjungos šalių ugdymo karjerai modelių bendrojo ugdymo lygmenyje analizė; 1.2. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio konstravimas (ugdymo turinys, mokinių kompetencijos, specialistai, funkcijos ir veiklos, stebėsenos mechanizmai ir kt.), jo derinimas su profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų ugdymo karjerai modeliu (pereinamumo mechanizmai). 2. Ugdymo karjerai modelio taikymo mokymai profesinio orientavimo specialistams, mokytojams ir kt. 3. Pasirengimas ugdymo karjerai skirtų padalinių bendrojo lavinimo mokyklose kūrimui: 3.1. Europos Sąjungos šalių ugdymo karjerai infrastruktūrų analizės (atliktos 1.1 Veiklų grupėje. „Profesinio orientavimo priemonių švietimo sistemos dalyviams sukūrimas, specialistų kvalifikacijos tobulinimas“) rezultatų (bendrojo lavinimo mokyklų atžvilgiu) įvertinimas; 3.2. ugdymo karjerai padalinių bendrojo lavinimo mokyklose projektavimas. |
2008 IV – 2010 II |
5,2 |
||
| II etapas 2.1. priemonių, reikalingų ugdymo karjerai modeliui diegti, projektavimas, parengimas (programos, metodikos, instrukcijos, reglamentai ir kt. leidiniai) ir leidyba; 2.2. modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose; 2.3. ekspertinis ugdymo karjerai modelio taikymas mokinių grupėms (ir individualiai) bendrojo lavinimo mokyklose. |
2010 III – 2012 III |
2,8 |
||
| III etapas 2.2. Modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose (II etapo veiklos tęsinys); 2.3. Ekspertinis ugdymo karjerai modelio taikymas mokinių grupėms (ir individualiai) bendrojo lavinimo mokyklose (II etapo veiklos tęsinys). |
2012 IV – 2013 IV |
2,5 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 3 |
Partneriai |
nėra |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Savivaldybių specialistai, profesinio orientavimo specialistai, bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, mokytojai, kiti mokyklose dirbantys specialistai, mokiniai. |
||
| 5 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 2.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
2.2 veiklų grupė. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||
| I etapas 1. Ugdymo karjerai padalinių bendrojo lavinimo mokyklose įrengimas (patalpų pritaikymas ugdymo karjerai paslaugų teikimui mokiniams ir stebėsenai, renovacijos darbai, aprūpinimas įranga ir kt.) |
2010 I – 2012 I |
11 |
||
| II etapas 2. Ugdymo karjerai padalinių bendrojo lavinimo mokyklose aprūpinimas kompiuterine technine ir programine įranga (I etapo veiklos tęsinys). |
2012 II – 2013 IV |
8 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 3 |
Galimi partneriai |
nėra |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Profesinio orientavimo specialistai (profesijos patarėjai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai, karjeros konsultantai), mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, kt. |
||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 2.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3 Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
3.1 veiklų grupė. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||
| I etapas 1. Profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio ir jo metodinių priemonių kūrimas ir leidyba: 1.1. Europos Sąjungos šalių ugdymo karjerai modelių profesinio mokymo lygmenyje analizė; 1.2. profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio konstravimas (ugdymo turinys, mokinių kompetencijos, specialistai, ugdymo funkcijos ir veiklos, stebėsenos mechanizmai ir kt.), jo derinimas su bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų ugdymo karjerai modeliu (pereinamumo mechanizmai); 2. Ugdymo karjerai modelio taikymo mokymai profesinio orientavimo specialistams, mokytojams ir kt.; 3. Pasirengimas ugdymo karjerai skirtiems padaliniams profesinėse mokyklose kurti: 3.1. Europos Sąjungos šalių ugdymo karjerai infrastruktūrų analizės (atliktos 1.1 Veiklų grupėje. „Profesinio orientavimo priemonių švietimo sistemos dalyviams sukūrimas, specialistų kvalifikacijos tobulinimas“) rezultatų (bendrojo profesinių mokyklų atžvilgiu) įvertinimas 3.2. ugdymo karjerai padalinių profesinėse mokyklose projektavimas. |
2009 I – 2010 IV |
0,21 |
||
| II etapas 2.1. Priemonių, reikalingų profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modeliui diegti, parengimas (programos, metodikos, instrukcijos, reglamentai ir kt. leidiniai), projektavimas, leidyba. 2.2. Modelio diegimas profesinėse mokyklose. 2.3. Ekspertinis ugdymo karjerai modelio taikymas mokinių grupėms (ir individualiai) profesinėse mokyklose. |
2011 I – 2012 IV |
1,69 |
||
| III etapas 2.3. Ekspertinis ugdymo karjerai modelio taikymas mokinių grupėms (ir individualiai) profesinėse mokyklose (II etapo veiklos tęsinys). |
2013 I – 2014 IV |
1,1 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 3 |
Partneriai |
Profesinio mokymo metodikos centras, Švietimo plėtotės centras |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Profesinio orientavimo specialistai, profesinių mokyklų vadovai, mokytojai, mokiniai, kt. |
||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 3.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
3.2 veiklų grupė. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros profesinėse mokyklose sukūrimas ir įdiegimas |
|
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|||
| I etapas Ugdymo karjerai padalinių profesinėse mokyklose įrengimas (patalpų pritaikymas ugdymo karjerai paslaugų teikimui mokiniams ir stebėsenai, renovacijos darbai, aprūpinimas įranga ir kt.) |
2010 I – 2012 I |
2,8 |
|||
| II etapas Ugdymo karjerai padalinių profesinėse mokyklose aprūpinimas kompiuterine technine ir programine įranga (I etapo veiklos tęsinys). |
2012 I – 2013 III |
1,2 |
|||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
|||
| 3 |
Partneriai |
Profesinio mokymo metodikos centras |
|||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Profesinių mokyklų mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, profesijos patarėjai ir konsultantai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai ir kt. |
|||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 3.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją, turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
|||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
|||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||
| Eil. Nr. |
4.1 veiklų grupė. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
||
| I etapas 1.1. ugdymo karjerai modelio, sukurto 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšomis, teorinės metodinės bazės modernizavimas I-II studijų pakopos aukštųjų mokyklų studentams; 1.2. karjeros konsultantų kvalifikacijos kėlimo sistemos kūrimas ugdymo karjerai paslaugoms aukštosiose mokyklose teikti; 1.3. karjeros bibliotekos modelio kūrimas aukštosiose mokyklose ir jų aprūpinimas informaciniais ištekliais; 1.4. aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo kompetencijų vertinimo instrumentarijaus atranka ir įsigijimas; 1.5. aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų absolventų karjeros stebėsenos modelio, sukurto 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšomis, modernizavimas. |
2008 III – 2010 II |
4,0 |
||
| II etapas: 2.1. ugdymo karjerai modelio, sukurto 2004–2006 m. ES struktūrinės paramos lėšomis, praktinių įgūdžių ugdymo metodinės bazės modernizavimas I-II studijų pakopos aukštųjų mokyklų studentams (I etapo veiklos tęsinys); 2.2. karjeros konsultantų kvalifikacijos kėlimo sistemos įgyvendinimas ugdymo karjerai paslaugų aukštosiose mokyklose teikimui. (I etapo veiklos tęsinys); 2.3. karjeros bibliotekos skaitmeninių informacinių išteklių adaptavimas ir integravimas į aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai sistemą (I etapo veiklos tęsinys); 2.4. įsigyto aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo kompetencijų vertinimo instrumentarijaus adaptavimas (I etapo veiklos tęsinys); 2.5. modernizuoto aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopos absolventų karjeros stebėsenos modelio diegimas nacionaliniu lygmeniu (I etapo veiklos tęsinys). |
2010 III – 2012 II |
5,5 |
||
| III etapas: 3.6. aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų absolventų karjeros darbo rinkoje stebėsenos organizavimas nacionaliniu lygmeniu (I ir II etapo veiklų tęsinys); 3.7. modernizuotų ugdymo karjerais programų įgyvendinimas I ir II studijų pakopos studentams aukštosiose mokyklose; 3.8. ugdymo karjerai sistemos kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas aukštosiose mokyklose; 3.9. aukštųjų mokyklų karjeros centrų ir absolventų karjeros stebėsenos infrastruktūros funkcionavimo palaikymas. |
2012 III – 2015 III |
5,1 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Aukštosios mokyklos |
||
| 3 |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 4.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
||
| 6 |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1. Projektą teikianti institucija turi vykdyti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopos programas ne mažiau kaip penkiose studijų srityse. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties, sėkmingai įgyvendinant ne mažiau kaip du ES struktūrinių fondų projektus studentų karjeros srityje, kurių rezultatų tęstinumas ir panaudojimas nacionaliniu lygiu būtų užtikrinamas teikiamo projekto paraiškoje. 3. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties, sėkmingai vykdant ES struktūrinių fondų projektus, kurio pasiekimai būtų įvairių Lietuvos regionų universitetų, kolegijų ir institutų bendradarbiavimo rezultatas. 4. Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Karjeros centrą su išplėtota informacine technologine infrastruktūra, kurio veiklos perspektyvą teigiamai įvertino tarptautiniai ekspertai. 5. Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Skaičiavimo centrą, pasižymintį ilgamete patirtimi informacinių sistemų kūrimo, palaikymo ir modernizavimo bei duomenų bazių valdymo srityje. 6. Projektą teikianti institucija turi plačiai bendradarbiauti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apsikeitimo klausimais. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Projektų konkursas |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 10 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
4.2 veiklų grupė. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma mln. Lt. |
||
| I etapas 1. Aukštųjų mokyklų patalpų rekonstravimo ir jų pritaikymo studentų ugdymo karjerai paslaugų teikimo ir absolventų karjeros stebėsenos reikmėms projektavimo darbai. 2. Aukštųjų mokyklų patalpų rekonstravimas ir jų pritaikymas studentų ugdymo karjerai paslaugų teikimo ir absolventų karjeros stebėsenos reikmėms. |
2008 IV – 2010 II |
3,0 |
||
| II etapas 3. Informacinių išteklių tvarkymo aparatūros ir baldų, reikalingų aukštosiose mokyklose įrengiant modernius karjeros centrus, pirkimas ir įdiegimas. 4. Patikimos informacinių ir telekomunikacinių technologijų infrastruktūros, reikalingos absolventų karjeros stebėsenai vykdyti nacionaliniame lygmenyje, sukūrimas. |
2010 III – 2012 II |
7,5 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Aukštosios mokyklos |
||
| 3 |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 4.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
||
| 6 |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1. Turėti patirtį, sėkmingai įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus aukštųjų mokyklų infrastruktūros plėtros srityje; 2. Turėti kompiuterių tinklą, sukurtą pagal šiuolaikines duomenų perdavimo ir valdymo technologijas ir sujungtą su Lietuvos, Europos ir pasaulio kompiuterių tinklais. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Projektų konkursas |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 10 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
| Eil. Nr. |
5 veiklų grupė. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos |
|||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
||
| I etapas 5.1. AIKOS 2 informacinės sistemos kūrimas |
2008 III – 2010 III |
3,6 |
||
| 5.2. Interaktyvaus ryšio centrų steigimas |
2008 III – 2010 III |
6,0 |
||
| 5.3. AIKOS 2 informacinių sistemų atnaujinimai |
2008 III – 2010 III |
0,4 |
||
| II etapas 5.3. AIKOS 2 informacinių sistemų atnaujinimai (I etapo veiklos tęsinys) |
2010 IV – 2012 IV |
0,9 |
||
| III etapas 5.3. AIKOS 2 informacinių sistemų atnaujinimai (I ir II etapo veiklų tęsinys) |
2013 I – 2013 IV |
0,6 |
||
| IV etapas 5.3. AIKOS 2 informacinių sistemų atnaujinimai (I, II ir III etapo veiklų tęsinys) |
2014 I – 2015 IV |
1,5 |
||
| 2 |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
||
| 3 |
Partneriai |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai |
||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 5 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, atsakinga už informacinių technologijų kūrimą, diegimą ir taikymą švietimo sistemoje, kuriai pavedama diegti, plėtoti ir administruoti Lietuvos švietimo informacinę sistemą, koordinuoti jos eksploatavimą (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1261 patvirtinti nuostatai). |
||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
||
______________