LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL KRAUJO, JO KOMPONENTŲ, PREPARATŲ, PAKAITALŲ NAUDOJIMO TVARKOS
1992 m. gegužės 28 d. Nr. 190
Vilnius
Siekdamas juridiškai sutvarkyti ir palaipsniui priartinti prie pasaulyje priimtų normų kraujo, jo komponentų, preparatų ir pakaitalų naudojimą gydant ligonius,
1. Tvirtinu:
2. Nustatau:
2.1. Šių instrukcijų vykdymas privalomas visiems medicinos darbuotojams (gydytojams, medicinos seserims, felčeriams, akušerėms, laborantams ir kitiems) visose Lietuvos Respublikos medicinos įstaigose. Įvykusi komplikacija dėl instrukcijų nesilaikymo traktuojama kaip nusižengimas, ir kaltininkas baudžiamas pagal įstatymus.
2.2. Medicinos įstaigos administracija savo įsakymu turi paskirti atsakingą už kraujo perpylimo organizavimą gydytoją: ligoninėse, kurių sudėtyje yra kraujo perpylimo skyrius (kraujo bankas) – jo vedėją; nesant tokio skyriaus (banko) – kitą, turintį šio darbo patirtį, gydytoją.
2.3. Akademinių ir universitetinių klinikų vadovai, centrų ir ligoninių skyrių vedėjai ir gydantis gydytojas turi organizuoti šių instrukcijų įgyvendinimą ir vykdymą savo darbo vietose (klinikoje, skyriuje, operacinėje, procedūriniame kabinete, palatoje, laboratorijoje ir t. t.).
2.4. Tiesiogiai už instrukcijų vykdymą atsakingi gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai, perpilantys kraują, jo komponentus, preparatus ir pakaitalus.
3. Įsakau:
3.1. Respublikiniam kraujo centrui „Kraujas“:
3.1.1. Per 5 mėnesius parengti ir pateikti ministerijai tvirtinti dokumentus, reglamentuojančius:
- Rezus nustatymą;
- serumų, reikalingų nustatant ABO, rezus bei kitas kraujo grupes, gamybą;
- standartizuotų eritrocitų preparatų gamybą ir panaudojimą;
- donorų medicininę apžiūrą;
- kraujo, jo komponentų ruošimą, kontrolę ir saugojimą;
- dokumentus, reglamentuojančius „Kraujo“ centrų bei ligoninių kraujo tarnybos padalinių darbą.
3.1.2. Kraujo tarnyboje leisti naudotis ir kitų valstybių norminiais dokumentais, juos įteisinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje.
3.1.3. Pasikeitus gamybos bei praktinės medicinos reikalavimams ar sukūrus naujas efektyvesnes kraujo tarnybos metodikas, teikti pasiūlymus dėl galiojančių instrukcijų, reglamentų ir kitų dokumentų pakeitimų. Medicinos įstaigų ir medicinos darbuotojų transfuziologinį darbą reglamentuojančių dokumentų projektus derinti su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiuoju transfuziologu, o, jei reikia, ir su kitais ministerijos vyriausiais specialistais.
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 1992 m. gegužės
28 d. įsakymo Nr. 190
1 PRIEDAS
Kraujo ABO sistemos grupių nustatymo instrukcija
1. Bendros taisyklės
1.1. Kraujo ABO sistemos grupės nustatomos šiais metodais:
1.1.1. Keturių grupių standartiniais hemagliutinuojančiais serumais, pagamintais Lietuvos Respublikiniame centre „Kraujas“, Kauno ir Klaipėdos centruose „Kraujas“, Šiaulių ir Panevėžio respublikinių ligoninių kraujo perpylimo skyriuose.
1.1.2. Kryžminiu būdu, panaudojant standartinius hemagliutinuojančius serumus ir standartizuotų eritrocitų preparatus, pagamintus ten pat (žr. 1.1.1 p.).
1.2. Dabartiniame etape gydantis gydytojas ligonio kraujo grupę nustato standartiniais hemagliutinuojančiais serumais.
1.3. Standartizuotais eritrocitų preparatais, Anti-A ir Anti-B coliklonais bei kitais metodais kraujo grupės nustatomos „Kraujo“ centruose, kraujo perpylimo skyriuose (bankuose), stotyse bei ligoninių laboratorijose, vadovaujantis atitinkamais reglamentuojančiais dokumentais.
2. Kraujo grupių nustatymas standartiniais hemagliutinuojančiais serumais
2.1. Nustatant kraujo grupę standartiniais hemagliutinuojančiais serumais reikia turėti:
2.1.1. Standartinius O alfa beta (I), A beta (II), B alfa (III) grupių, kiekvienos grupės dviejų skirtingų serijų serumus ir vienos serijos ABo (IV) kraujo grupės standartinį serumą. Serumai turi būti pagaminti 1.1.1. p. nurodytose įstaigose. Jų kokybės rodikliai: nepasibaigęs galiojimo terminas; serumas skaidrus, be drumzlių ar paviršinių plėvelių; aiškiai užpildyta etiketė.
2.1.2. Baltas keramikines ar kitos medžiagos plokšteles, pagamintas pramoniniu būdu, chemiškai nereaguojančias su krauju, natrio chlorido 0,9 proc. tirpalu ar jų mišiniais bei konservantu, naudojamu konservuoto kraujo, standartizuotų eritrocitų preparatų bei standartinių hemagliutinuojančių serumų gamybai. Plokštelės turi būti švarios, sausos, nesterilios.
2.1.4. Pipetes (su guminiais antgaliais, naudojamas vaistams lašinti į akis, švarias, nesterilias, sausas, negraduotas) atskiras kiekvienai kraujo grupei ir kiekvienai ampulei (buteliukui). Laboratorijose, serijiniams kraujo grupių tyrimams, galima naudotis graduotomis, didesnės talpos ir kitokių rūšių pipetėmis, atskiromis kiekvienai kraujo grupei ir kiekvienam buteliukui.
2.1.5. Stiklines, plastmasines lazdeles, nereaguojančias su krauju, serumais ir kitais 2.1.2 p. išvardintais reagentais, arba keturkampius laboratorinius stikliukus.
2.1.7. Indą su šviežiu, pagamintu vaistinėje išoriniam naudojimui izotoniniu natrio chlorido 0,9 proc. tirpalu, arba sterilaus šio tirpalo ampules.
2.1.8. Stiklines su vandentiekio vandeniu ir izotoniniu šviežiu natrio chlorido 0,9 proc. tirpalu lazdelėms bei stikliukams praplauti.
2.2. Kraujo grupę pacientams, kuriems ruošiamasi perpilti kraują, nustato gydantis gydytojas ar gydytojas, perpilantis kraują. Vidurinysis medicinos personalas kraujo grupę ligoniui nustatyti gali tik gydytojo priežiūroje.
2.5. Ampulės (buteliukai) su standartiniais serumais turi būti įstatytos į stovą dviem eilėmis: kairės pusės lizduose – O alfa beta (I), viduriniuose – A beta (II) ir dešiniuose – B alfa (III) grupės serumai.
2.7. Į ampules (buteliukus) įstatomos sausos, švarios pipetės su užrašais, kuriai kraujo grupei jos skirtos.
2.9. Po pavarde kairėje plokštelės pusėje užrašoma C alfa beta, viduryje – A beta, dešinėje – B alfa.
2.10. Iš kiekvienos ampulės (buteliuko) atitinkamai užrašams ant plokštelės užlašinamas serumas, padarant dvi eiles po 3 lašus, iš viso turi būti 6 lašai. Kiekvieno lašo diametras turi būti apie (10-15)mm.
2.11. Pipetė, paėmus serumą iš ampulės (buteliuko) ir užlašinus ant plokštumos, grąžinama į tą pačią ampulę, iš kurios buvo paimta.
2.12. Kraujas tyrimui imamas iš ligonio (donoro) venos, piršto, ausies spenelio, naujagimiams – iš kulniuko apatinio paviršiaus ar indo su konservuotu donoro krauju.
2.13. Šeši adatos galvutės dydžio (maždaug 10 kartų mažesnį už serumo lašus, t. y., (1-2) mm skersmens) kraujo lašai sausa stikline lazdele pernešami ir užlašinami šalia kiekvieno serumo lašo, nesumaišant jų tarpusavyje.
2.15. Kraują galima pernešti ir sumaišyti viena ir ta pačia lazdele ar stikliuko kampu, bet po kiekvieno lašo pernešimo bei sumaišymo su serumu būtinai nuplaunant panaudotą lazdelę (stikliuką) stiklinėje su vandeniu ir sausai nušluostant.
2.16. Sumaišius visus lašus, pasižiūrima į laikrodį arba pastatomas smėlio laikrodis. Plokštelė po sumaišymo palinguojama lengvais sukamaisiais judesiais ir paliekama (1-2) min. Po to periodiškai kas (30-60)s palinguojama dar keletą kartų (apie 4-5 kartus).
2.17. Sumaišius visuose lašuose reakcija stebima 5 min., nors agliutinacija gali atsirasti ir žymiai anksčiau.
2.18. Į lašus, kuriuose susidarė agliutinacija, bet ne anksčiau, kaip praėjus 3 min. nuo sumaišymo, pridedama po 1 izotoninio natrio chlorido 0,9 proc. tirpalo lašą, sumaišoma ir stebima, kol baigsis 5 min (2.17 p.).
2.19. Reakcijos rezultatai su trijų grupių serumais gali būti keturių teigiamų (yra agliutinacija) ir neigiamų (nėra agliutinacijos) kombinacijų:
2.19.1. Jeigu visi lašai liko lygiai nusidažę ir nėra jokios agliutinacijos (reakcija neigiama), tai tiriamasis kraujas neturi agliutinogenų ir priklauso O alfa (I) grupei.
2.19.2. Jeigu O alfa beta (I) ir B alfa (III) grupė lašuose yra agliutinacija (reakcija teigiama), o A beta (II) grupės laše nėra agliutinacijos (reakcija neigiama), tai tiriamasis kraujas turi A agliutinogeną ir priklauso A beta (II) grupei.
2.19.3. Jeigu O alfa beta (I) ir A beta (II) grupės lašuose yra agliutinacija (teigiama reakcija), o B alfa (III) grupės laše nėra agliutinacijos (neigiama reakcija), tai tiriamasis kraujas turi B agliutinogeną ir priklauso B alfa (III) grupei.
2.19.4. Visuose lašuose atsiradusi agliutinacija (teigiama reakcija) rodo, jog tiriamasis kraujas turi A ir B agliutinogenus ir priklauso ABO (IV) grupei. Kontrolei ant plokštelės užlašinamas ABO (IV) grupės standartinio serumo lašas (2.10 p) ir prie jo pridedamas maždaug 10 kartų mažesnis tiriamojo kraujo lašas (2.12, 2.13, 2.14, 2.16 p.) ir jie sumaišomi. Šiame laše per 5 min. neatsiradusi agliutinacija galutinai patvirtina, jog tiriamasis kraujas yra ABO (IV) grupės.
2.20. Kraujo grupės nustatymo rezultatus įvertina gydytojas, padarydamas atitinkamą įrašą ligos istorijoje.
2.21. Neaiškiais atvejais kraujo grupės tyrimas pakartojamas, naudojantis kitų serijų standartiniais serumais. Ir tais atvejais negavus aiškaus atsakymo, kraujas grupei nustatyti perduodamas į kraujo perpylimo skyrių (banką) ar respublikinį centrą „Kraujas“.
2.22. Kraujo grupei nustatyti į kraujo perpylimo skyrių (banką) ar centrą „Kraujas“ siunčiama ne mažiau kaip 10 ml kraujo, paimto į sausą mėgintuvėlį be konservanto su sausa adata be švirkšto (galimos hemolizės profilaktikai), leidžiant kraujui tekėti mėgintuvėlio sienelėmis, kad nesusidarytų putų. Ant mėgintuvėlio užrašoma ligonio pavardė, inicialai, ligoninės ir skyriaus, iš kurio siunčiamas kraujas, pavadinimas. Kraujas pervežamas izoterminėje taroje, esant (4-6) °C temperatūrai.
2.23. Nustatant kraujo grupę gali būti padaromos tokios klaidos:
2.23.1. Standartiniai serumai stovuose sudėti neteisinga tvarka ir ta pačia tvarka užlašinami ant plokštelės;
2.24. Panaudoti nustatant kraujo grupes ne vienkartinio naudojimo įrankiai (2.1.2; 2.1.5; 2.1.6; 2.1.8; 2.1.9 p) valomi, dezinfekuojami ir apdorojami pagal medicininių įrankių valymo, plovimo ir dezinfekavimo instrukciją. Visi įrankiai, išskyrus adatas, naudojami nesterilūs.
3. Kraujo grupių nustatymas kryžminiu būdu
3.1. Kryžminiu būdu (vienu metu naudojantis standartiniais hemagliutinuojančiais serumais ir standartizuotų eritrocitų preparatais) kraujo grupės nustatomos donorams, galutinai įrašant juos įskaiton, ir kitiems žmonėms, kai vien standartiniais serumais neįmanoma nustatyti jų kraujo grupę. Šiuo metodu standartiniais serumais tiriamo kraujo eritrocituose nustatomi agliutinogenai, o standartizuotų eritrocitų preparatais nustatomi agliutininai, esantys tiriamo kraujo serume.
3.2. Nustatant kraujo grupę naudojami dviejų skirtingų serijų standartiniai hemagliutinuojantys serumai (1.1.1 p.) ir standartizuoti O(I), A(II) ir B(III) grupių eritrocitų preparatai (1.1.2 p.).
3.3. Tyrimui kraujas imamas iš venos, piršto ar ausies spenelio, naujagimiams – iš kulno apatinio paviršiaus, į sausą mėgintuvėlį, kuris centrifuguojamas laboratorinėje centrifugoje arba paliekamas stove (20-30) min, kol atsidalins serumas.
3.4. Kraujo grupė nustatoma ant baltos plokštelės, kurios viršuje užrašoma tiriamojo žmogaus pavardė, vardas bei iš kairės į dešinę: O alfa beta, A beta, B alfa.
3.5. Viršutinėje plokštelės dalyje atitinkamai užrašomas užlašinami kiekvienos grupės dviejų serujų standartiniai serumai (iš viso 6 lašai dviejose eilėse po 3 lašus) (2.10 ir 2.11 p.).
3.6. Apatinėje plokštelės dalyje užlašinama po mažą (1-2) mm skersmens standartizuotų eritrocitų preparatų lašiuką iš kairės į dešinę: „O(I)“, „A(II)“, „B(III)“.
3.7. Iš mėgintuvėlio su ligonio krauju atsargiai, nesumaišant eritrocitų, pipete (2.1.5 p.) paimamas serumas ir užlašinami apie (10-15) mm skersmens lašai ant paruoštų standartizuotų eritrocitų preparatų (3.6 p.) lašiukų.
3.8. Po to ta pačia pipete iš mėgintuvėlio dugno paimami ligonio eritrocitai ir šalia kiekvieno standartinio serumo lašo šešiose vietose užlašinami maždaug 10 kartų mažesni šių eritrocitų lašai (2.13 p.).
3.9. Visuose lašuose serumas sumaišomas su eritrocitais, plokštelė palinguojama ir paliekama ramiai gulėti (1-2) min. Vėliau plokštelė periodiškai kas (30-40) s palinguojama pakartotinai. Reakcija stebima 5 min. Agliutinacija su standartiniais serumais įvyksta greičiau. Agliutinacija su standartizuotų eritrocitų preparatais įvyksta kiek vėliau, nes tiriamame serume agliutininų titras gali būti nedidelis. Reakcijos laikas matuojamas smėlio ar mechaniniu laikrodžiu (2.1.10 p.).
3.10. Į lašus, kuriuose atsirado agliutinacija (ne anksčiau, kaip praėjus 3 min po lašų sumaišymo), įlašinama po vieną lašą izotoninio natrio chlorido 0,9 proc. tirpalo, sumaišoma ir stebima, kol praeis 5 min (2.17 ir 2.18 p.).
3.11. Vertinant kraujo grupės nustatymo rezultatus palyginami duomenys, gauti vartojant standartinius serumus ir standartizuotų eritrocitų preparatus. Duomenys tarpusavyje turi sutapti (t. y., atitikti vienodai kraujo grupei). Galimi keturi variantai:
3.11.1. Reakcija su standartiniais serumais (dvi viršutinės eilės) rodo, jog tiriamasis kraujas yra O(I) grupės (2.19.1 p.). Apatinėje eilėje tiriamasis serumas duoda neigiamą reakciją (nėra agliutinacijos) su O(I) grupės standartizuotų eritrocitų preparatu ir teigiamą reakciją (yra agliutinacija) su A(II) ir B(III) grupės standartizuotų eritrocitų preparatais. Tai rodo, jog tiriamame kraujyje yra agliutininai alfa ir beta, kas patvirtina O(I) kraujo grupę.
3.11.2. Su standartiniais serumais (dvi viršutinės eilės) nustatomas A agliutinogeno buvimas (2.19.2 p.). Tiriamo kraujo serumas (apatinė eilė) duoda neigiamą reakciją (nėra agliutinacijos) su O(I) ir A(II) grupės standartizuotų eritrocitų preparatais, o su B(III) grupės standartizuotų eritrocitų preparatu – teigiamą reakciją (yra agliutinacija). Tai rodo tiriamame kraujyje esant beta agliutininą ir tuo patvirtina A(II) kraujo grupę.
3.11.3. Standartiniais serumais (dvi viršutinės eilės) nustatomas B agliutinogeno buvimas (2.19.3 p.). Tiriamo kraujo serumas (apatinė eilė) duoda neigiamą reakciją (nėra agliutinacijos) su O(I) ir B(III) grupės standartizuotų eritrocitų preparatais, bet teigiamą reakciją (yra agliutinacija) su A(II) grupės standartizuotų eritrocitų preparatu. Tai rodo, jog tiriamame kraujuje yra alfa agliutininas, kas patvirtina tiriamojo kraujo priklausomumą B(III) grupei.
3.11.4. Standartiniais serumais (dvi viršutinės eilės) tiriamame kraujyje nustatomi A ir B agliutinogenai, o tyrimas su kontrolinės AB(IV) grupės serumu patvirtina reakcijos specifiškumą (2.19.4 p.). Tiriamojo kraujo serumas (apatinė eilė) duoda neigiamą reakciją (nėra agliutinacijos) su visų grupių standartizuotų eritrocitų preparatais. Tai rodo, jog serume nėra agliutininų, t. y., patvirtina, jog kraujas yra AB (IV) grupės.
3.12. Atlikęs tyrimą asmuo gautus rezultatus užrašo ligonio ligos istorijoje ar donoro žurnale, nurodydamas tyrimo datą ir pasirašo.
3.13. Dirbant šiuo metodu galima padaryti panašias klaidas, kaip ir tiriant vien standartiniais serumais (2.23 p.).
3.14. Panaudoti ne vienkartinio naudojimo įrankiai (2.1.2; 2.1.5; 2.1.6; 2.1.8; 2.1.9 p.) valomi, dezinfekuojami ir apdorojami pagal medicininių įrankių valymo, plovimo ir dezinfekavimo instrukciją. Visi įrankiai, išskyrus adatas, naudojami nesterilūs.
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 1992 05 28
įsakymo Nr. 190
2 PRIEDAS
Kraujo ir kitų transfuzatų paruošimo perpylimui instrukcija
1. Transfuzato, esančio stiklinėje taroje, paruošimas perpylimui.
1.1. Perpilamo kraujo (eritrocitų, trombocitų, leukocitų, plazmos) ir kitų transfuzatų tinkamumo perpylimui makroskopinis įvertinimas:
1.1.2. Plazma turi būti skaidri, be dribsnių ar paviršinių plėvelių, matomų oro burbuliukų, gelsvos spalvos, be hemolizės požymių, ryški linija tarp sluoksnių.
1.1.4. Etiketė užpildyta, paruošimo data aiški (kraujas ir eritrocitai – ne senesni kaip 21 d., leukocitai ir trombocitai – 1 d.).
1.4. Atkeliama centrinė aliumininio dangtelio dalis ir apnuoginta kamščio sritis sutepama (5-10) proc. jodo tirpalu.
1.5. Įdūrus į kamščio centrą sterilią adatą, paimama apie (2-3) ml kraujo tapatumo mėginiams, ir adata pašalinama.
1.6. Jei mėginiai parodo perpilamo kraujo tapatumą su ligonio krauju, tai į kamščio centrą įduriama kraujo perpylimo sistemos adata, kuri įvedama (0,5-1,0) cm į butelio vidų.
1.11. Ligoniui nesiskundžiant ir jei nėra kitų netapatumo požymių, kraujas perpilamas reikiamu greičiu.
1.13. Ant etiketės užrašoma ligonio, kuriam buvo perpiltas kraujas, pavardė, inicialai, perpylimo data ir butelis dedamas 48 valandoms į buitinį šaldytuvą, laikant 4-6 °C temperatūroje. Neatsiradus per tą laiką komplikacijų ar reakcijų, butelis atidaromas ir dezinfekuojamas, prisilaikant galiojančių dezinfekcijos instrukcijų, išplaunamas ir utilizuojamas. Atsiradus komplikacijoms ar reakcijoms, paliktas kraujas naudojamas kontroliniams tyrimams.
2. Transfuzato, esančio plastikinėje taroje, paruošimas perpylimui
2.2. Apžiūrint nesumaišius kraujo ar transfuzato įvertinamas jų tinkamumas.
2.2.1. Plazma turi būti skaidri, be dribsnių ar paviršinių plėvelių, matomų oro burbuliukų, gelsvos spalvos, be hemolizės požymių, ryški linija tarp sluoksnių.
2.2.3. Etiketė užpildyta, paruošimo data aiški (kraujas ir eritrocitai ne senesni kaip 21 d., leukocitai ir trombocitai – 1 d.).
2.5. Nuvalius dezinfekuojančia medžiaga donorinį vamzdelį, jis prakerpamas šalia hermetizacijos vietos ir iš konteinerio išspaudžiama (2-3) ml kraujo tapatumo mėginiams. Vamzdelis užspaudžiamas spaustuku.
2.6. Jei mėginiai parodo perpilamo kraujo tapatumą su ligonio krauju, imama kraujo perpylimo sistema. Transfuzijoms iš plastikinių konteinerių naudojamos sistemos, turinčios polimerinę adatą. Neturint šių kraujo perpylimo sistemų, galima naudotis ir kitomis, kurių metalinė adata įduriama į atvamzdį ar į donorinį vamzdelį. Vamzdelis prieš įdūrimą nuvalomas spiritu.
2.7. Patikrinamas transfuzinės sistemos įpakavimo hermetiškumas (maišelis neišsipūtęs, jį suspaudus, iš jo neina oras, nematyti mechaninių pakenkimo žymių) ir galiojimo laikas.
2.8. Prakerpamas maišiukas ir sistema išimama. Spaustuku užspaudžiamas jos vamzdelis žemiau lašintuvo.
2.9. Atplėšiamas apsauginės plėvelės sparnelis ant kraujo konteinerio atvamzdžio ir atvamzdis atidaromas.
2.10. Nuėmus gaubtuką nuo kraujo perpylimo sistemos polimerinės adatos, pastaroji, praduriant atvamzdžio viduje esančią membraną, įvedama į konteinerį.
2.13. Atleidžiama anksčiau užspausta apatinė vamzdelio dalis, ir sistema palaipsniui užpildoma, išstumiant iš jos visą orą.
2.15. Nuo perpylimo sistemos metalinės adatos nuimamas gaubtas ir punktuojama ligonio vena. Padaromas biologinis mėginys. Jei ligonis nesiskundžia ir nėra kitokių netapatumo požymių, kraujas perpilamas reikiamu greičiu.
2.16. Norint pakeisti konteinerį, perpylimo sistema uždaroma spaustuku, neištraukiant adatos iš ligonio venos ir neleidžiant išbėgti visam kraujui iš lašintuvo, iš konteinerio ištraukiama polimerinė adata ir įduriama į kitą konteinerį anksčiau nurodyta tvarka.
2.20. Ant etiketės užrašoma ligonio, kuriam buvo perpiltas kraujas, pavardė, inicialai, perpylimo data ir konteineris dedamas 48 valandoms į buitinį šaldytuvą, laikant (4-6) °C temperatūroje. Neatsiradus per tą laiką komplikacijų ar reakcijų, konteineris prakerpamas, užmerkiamas į dezinfekuojantį tirpalą (tirpalas turi patekti į konteinerio vidų) vienai valandai. Po to konteineriai utilizuojami.
Vyr. transfuziologas, med. m. k. A. BARTKEVIČIUS
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 1992 05 28
įsakymo Nr. 190
3 PRIEDAS
Kraujo, jo komponentų, preparatų ir pakaitalų perpylimo instrukcija
1. Prieš kraujo perpylimą ligonis 2 val. nemaitinamas, jam pamatuojama temperatūra ir arterinis kraujospūdis, suskaičiuojamas pulso ir kvėpavimo dažnumas, padaromi laboratoriniai kraujo ir šlapimo tyrimai. Prieš pat kraujo perpylimą ligonis turi nusišlapinti. Perpilantis kraują gydytojas apklausia ligonį apie persirgtas ligas, buvusias alergines reakcijas į medikamentus, sužino transfuzinės ir akušerinės anamnezės duomenis, psichologiškai paruošia ligonį kraujo perpylimui.
2. Ligoniui perpilamas tik vienodas pagal ABO ir Rezus sistemas donoro kraujas. Ypatingais atvejais galimas kitokios grupės, bet suderinamo pagal ABO sistemos agliutinogenus ir agliutininus kraujo ir jo komponentų perpylimas. Iš vieno indo kraują ar kitus jo derivatus perpilti keliems ligoniams kategoriškai draudžiama.
3. Nepriklausomai nuo anksčiau buvusių kraujo perpylimų, ligoniui kiekvieną kartą pakartotinai nustatoma jo kraujo grupė bei Rezus faktorius ir palyginama su esamais įrašais ligos istorijoje.
6. Padaromi tapatumo mėginiai pagal ABO sistemą ir Rezus. Kiekvienas mėginys daromas atskirai – negalima po vieno mėginio tame pačiame laše daryti kitą mėginį. Mėginiams naudojamas ligonio kraujo serumas (ne plazma!) ir donoro kraujas.
7. Ligonio kraujo serumas gaunamas, paėmus iš venos (5-10) ml kraujo (be konservanto) į sausą mėgintuvėlį, ant kurio tuoj pat užrašoma ligonio pavardė, inicialai, kraujo grupė ir data. Gydytojas asmeniškai turi įsitikinti užrašų teisingumu.
7.2. Kraujui sukrešėjus mėgintuvėlis krestelimas arba krešulys nuo jo sienelių atskiriamas sausa stikline lazdele.
7.3. Per (2-3) val. įvyksta krešulio retrakcija ir išsiskiria serumas. Jis perpilamas į kitą mėgintuvėlį (ant jo taip pat užrašoma ligonio pavardė, inicialai, kraujo grupė, data). Serumas naudojamas tapatumo mėginiams.
7.4. Serumo išsiskyrimui pagreitinti mėgintuvėlį su kraujo krešuliu galima centrifuguoti laboratorinėje centrifugoje penkias minutes.
8. Tepatumo mėginys pagal ABO sistemos antigenus daromas kambario temperatūroje. Ant baltos plokštelės užrašoma ligonio pavardė ir inicialai, donoro pavardė ir inicialai, kraujo indo numeris, užlašinamas (10-15) mm skersmens ligonio serumo lašas ir pridedamas apie 10 kartų mažesnis donoro kraujo lašas. Juos sumaišius, plokštelė periodiškai judinama. Jei per 5 min. įvyksta agliutinacija, tai donoro kraujas nesuderinamas su ligonio krauju ir jį perpilti draudžiama. Jei agliutinacijos nėra – kraują perpilti leidžiama.
9. Rezus tapatumo mėginys (šiluminis mėginys) gali būti daromas keliais metodais: seruminėje terpėje Petri lėkštelėje, su želatina mėgintuvėlyje, netiesioginiu Kumbso mėginiu.
10. Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas seruminis metodas Petri lėkštelėje. Naujos Petri lėkštelės išplaunamos ir dezinfekuojamos pagal medicininių įrankių apdorojimo instrukciją ir 20 min kaitinamos (150-180) °C temperatūroje. Esant reikalui tapatumo mėginiai su želatina ir netiesioginis Kumbso mėginys daromi laboratorijose.
11. Darant Rezus tapatumo (šiluminį) mėginį į Petri lėkštelę įlašinamas (10-15) mm skersmens ligonio serumo lašas ir apie 10 kartų mažesnis donoro kraujo lašas. Jie sumaišomi, lėkštelė uždengiama, kad neišdžiūtų, ir 10-čiai minučių įdedama į (46-48) °C vandens vonelę. Neturint specialios vonelės, panaudojamas bet koks dviejų litrų talpos ar didesnis indas, į kurį įpilama ne mažiau vieno litro minėtos temperatūros vandens. Po 10 min Petri lėkštelė apžiūrima baltame fone prieš šviesą. Jei įvyksta agliutinacija, tai donoro kraujas nesuderinamas su ligonio krauju ir jį perpilti draudžiama; jei agliutinacijos nėra – kraują perpilti leidžiama. Atsiradus agliutinacijai izotoninio natrio chlorido 0,9 proc. tirpalo pridėti nereikia!
Šiuo mėginiu nustatomas tapatumas pagal visus Rezus sistemos antigenus, taip pat Kell-Čelano, Daffy, Keed ir kai kurių kitų šiluminių antikūnų buvimas. Todėl šiluminis tapatumo mėginys vandens vonelėje turi būti daromas perpilant tiek rezus-teigiamą, tiek rezus-neigiamą kraują.
12. Po šių mėginių, įsitikinus, kad donoro kraujas tapatus ligonio kraujui, daromas biologinis mėginys 3 kartus su 3 min pertraukom perpilant į ligonio veną srove ar lašais po (10-15) ml kraujo. Jei biologinio mėginio metu ar po jo neatsiranda netapatumo požymių (pulso ir kvėpavimo padažnėjimo, dusulio, veido hiperemijos, neramumo, arterinio kraujospūdžio kritimo, skausmų pilve ar juosmens srityje), tai kraujo perpylimą galima tęsti. Narkozės metu biologinis mėginys įvertinamas pagal objektyvius duomenis (pulso dažnumą ir prisipildymą, arterinį kraujospūdį, odos spalvą ir kt.). Be to, perpylus iš kiekvieno indo po 100 ml kraujo, galima iš kitos ligonio venos į sausą mėgintuvėlį su (1-2) lašais heparino paimti (5-10) ml ligonio kraujo ir jį centrifuguojant laboratorinėje centrifugoje, įsitikinti kraujo tapatumu: gelsvos spalvos plazma rodo kraują esant tapatų, o rausvos spalvos – hemolizę dėl netapataus kraujo perpylimo.
13. Vaikams perpilamo kraujo biologinis tapatumo mėginys daromas 3 kartus su 3 min pertraukom perpilant: vaikui iki 1 metų amžiaus – (1-2) ml kraujo; (2-5) metų amžiaus – (2-3) ml; (6-10) metų amžiaus – (3-5) ml; (10-15) metų amžiaus – (5-10) m1 kraujo.
14. Perpilant kraują iš kelių indų daromi kiekvieno indo kraujo grupės ir tapatumo mėginiai, nors visuose induose būtų to paties donoro kraujas.
16. Plazma perpylimui parenkama tos pačios grupės, kaip ligonio kraujas arba suderinama pagal ABO sistemos antigenus ir agliutininus. Biologinis mėginys būtinas.
17. Perpylimui reikalinga trombocitų masė parenkama pagal ABO ir Rezus sistemas, o esant reikalui ir pagal HLA sistemą. Perpilama lašais.
18. Perpilama leukocitų masė turi būti parinkta pagal ABO ir Rezus sistemą, o esant reikalui ir pagal HLA sistemą.
21. Tiesioginio kraujo perpylimo metu daromi visi tapatumo mėginiai. Tyrimui kraujas imamas iš donoro piršto. Po tiesioginio kraujo perpylimo paimama 20 ml donoro kraujo ir pasiunčiama ištirti dėl sifilio, hepatito ir AIDS.
22. Po kraujo ar jo komponentų perpylimo būtina:
22.1. Kraujo likutį (10 ml) laikyti 48 val. buitiniame šaldytuve 4-6 °C temperatūroje, ant etiketės užrašius ligonio, kuriam buvo perpiltas kraujas ar jo komponentas, pavardę, inicialus, perpylimo datą.
22.2. Praėjus 6 val. makroskopiškai ištirti ligonio šlapimą (raudonas ar tamsiai rudos spalvos šlapimas rodo įvykusią komplikaciją), pamatuoti jo kiekį (mažiau, kaip (30-50) ml/val šlapimo būdinga šokui). Ligoniams su nesveikomis kepenimis ir inkstais kontroliuoti diurezę, matuoti paros šlapimo kiekį.
22.4. Kas (2-3) valandas (2-3) kartus matuoti ligonio kūno temperatūrą. Pakilus jai daugiau nei 1 °C virš temperatūros, buvusios iki perpylimo, temperatūrą matuoti kas valandą, kol nukris iki prieštransfuzinio lygio.
23. Kiekvieną kraujo ar jo komponentų perpylimą gydytojas nustatyta tvarka aprašo ligonio ligos istorijoje.
24. Kraują, jo komponentus, preparatus ir pakaitalus gali perpilti gydytojas arba gydytojo priežiūroje kitas vidurinį medicininį išsilavinimą turintis specialistas.
25. Operacijos metu kraują ir jo komponentus gali perpilti tik tuo metu neoperuojantis ar neduodantis bendros nejautros gydytojas.
Vyr. transfuziologas, med. m. k. A. BARTKEVIČIUS