LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KULTŪROS CENTRŲ MODERNIZAVIMO 2007–2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 785

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 5.8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programai įgyvendinti numatomos pagal valstybės finansines galimybes kasmet rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą ir skirti iš savivaldybių biudžetų šiam tikslui lėšų.

Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas

Kultūros ministras                                                                                          Jonas Jučas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785

kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – nustatyti aukščiausiosios ir pirmosios kategorijos savivaldybių kultūros centrų pastatų rekonstravimo, kapitalinio remonto ir materialinės bazės (baldų, inventoriaus, apšvietimo, garso ir scenos įrangos) atnaujinimo prioritetines kryptis, sudaryti sąlygas investuoti į kultūros objektus, racionaliai naudoti kultūrai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, taip sudaryti palankias sąlygas tenkinti gyventojų kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę.

2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 120-4435), Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Lietuvos kultūros politikos nuostatos, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), Regionų kultūros plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282 (Žin., 2002, Nr. 82-3521).

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Lietuvoje veikia 141 savivaldybių kultūros centras ir 33 savivaldybių kultūros centrų filialai.

4. Savivaldybių kultūros centrai per metus surengia 52874 įvairius renginius ir koncertus, kuriuose apsilanko per 5,4 mln. lankytojų. Savivaldybių kultūros centruose veikia 5192 mėgėjų meno kolektyvai, klubai, būreliai, studijos, kuriuose 77590 dalyvių. Prasta patalpų būklė kliudo tinkamai plėtoti savivaldybių kultūros centrų veiklą.

5. Viena iš pagrindinių savivaldybės kultūros centro funkcijų – rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu. Per metus savivaldybių kultūros centruose suorganizuojamas 9001 renginys vaikams ir jaunimui, 45577 diskotekos ir šokių vakarai, veikia apie 2060 vaikų ir jaunimo mėgėjų meno kolektyvų, klubų, būrelių, studijų, tačiau trūksta patalpų vaikų kultūrinei veiklai, o esamos patalpos dažnai tam nepritaikytos. Trūksta modernių, šiuolaikiškai įrengtų savivaldybių kultūros centrų. Neremontuoti savivaldybių kultūros centrai jaunimui nepatrauklūs.

6. Savivaldybės kultūros centras dažnai – vienintelė įstaiga, kuri gali pasirūpinti profesionalaus meno sklaida regionuose, tačiau ši paslauga vis sunkiau prieinama periferijos gyventojams dėl savivaldybių kultūros centrų pasenusios įgarsinimo, apšvietimo aparatūros ir scenos įrangos, muzikos instrumentų, baldų ir kito inventoriaus stygiaus.

7. Viena iš savivaldybės kultūros centro funkcijų – rūpintis mėgėjų meno kolektyvų rengimu ir dalyvavimu dainų šventėse. UNESCO ekspertai įvertino šį kultūros centrų darbą – 2003 metais paskelbė Pasaulio lietuvių dainų šventę pasaulio žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevru. Tai įpareigoja valstybę ir savivaldybes imtis priemonių, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos tęstinumą. Viena iš tokių priemonių – materialinė bazė, kurios reikia, kad per 34000 tūkst. dalyvių galėtų tinkamai pasirengti dainų šventėms.

8. Sociologinio tyrimo, kurį 2003–2004 metais atliko Socialinių tyrimų institutas (Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai, Vilnius, 2004.), duomenimis, kultūros centrai – viena iš svarbiausių kultūros sklaidos institucijų. Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad beveik 70 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų neigiamai vertintų kultūros centro uždarymo galimybę. Didžiuma gyventojų kultūros centrų buvimą tiesiogiai sieja su geresnėmis kultūrinių poreikių tenkinimo galimybėmis, kurios dažniausiai siejamos su vaikų ir jaunimo užimtumu, įvairaus amžiaus žmonių kultūrinės veiklos organizavimu. Kultūros centrų reikalingumą ypač pabrėžia mažų miestelių, kuriuose kultūros įstaigų itin nedaug, gyventojai.

9. Pasikeitus Lietuvos informacijos ir kultūros politikai, vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams, atsiranda naujų gyventojų poreikių, savivaldybių kultūros centrų veiklos reikalavimų, nes gerėja šių paslaugų vartotojų gyvenimas, kinta užimtumo struktūra, randasi naujų socialinių grupių, turinčių visiškai naujų kultūrinių ir informacijos poreikių. Naujų paslaugų savivaldybių kultūros centruose pageidauja mokslininkai, verslininkai, neįgalieji, jaunimas. Taigi reikia modernių, šiuolaikiškai įrengtų savivaldybių kultūros centrų.

10. Pastarąjį dešimtmetį savivaldybių kultūros centrų pastatams statyti, rekonstruoti, remontuoti skirta per mažai lėšų. Savivaldybių kultūros centrai išlaikomi iš savivaldybių biudžetų, tačiau lėšos skiriamos tik pareigybėms ir pastatams išlaikyti. Savivaldybės 2005 metais į statybas investavo tik 2,4 procento viso savivaldybių kultūros centrams skirto biudžeto.

11. Daugelis savivaldybių kultūros centrų pastatų labai apleisti, pasenę, avarinės būklės, visi pastatai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1): 2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195), Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424), Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215), Statybos techninių reikalavimų reglamentų STR 2.01.01(4): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, STR 2.01.01 (5): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2000, Nr. 8-216), Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(6): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 399 (Žin., 1999, Nr. 107-3120), nuostatų, susidėvėjusi technologinė įranga ir inventorius:

11.1. Blogai suformuoti sutapdintų stogų nuolydžiai neužtikrina atmosferinių kritulių vandens nuvedimo į latakus ir lietvamzdžius, kurie pažeisti korozijos, prarūdiję, sulankstyti. Stogų danga susidėvėjusi, leidžia vandenį, atmosferiniai krituliai – ištirpusio sniego ir lietaus vanduo – prasiskverbia į vidų, drėgsta sienų ir pertvarų paviršiai, pažeidžiama vidaus patalpų apdaila, krinta ir byra tinkas. Šlaitinių stogų danga dažniausiai iš asbocemenčio lakštų, kurių sudėtyje yra asbesto, seniai uždrausto Europos Sąjungoje. Asbestas – nuodinga medžiaga, labai kenkianti žmonių sveikatai, todėl asbocemenčio lakštų stogo danga turi būti pakeista. Medinės stogo konstrukcijos pažeistos grybelio. Daugelio pastatų vėdinimo šachtos neapkaltos skarda, stogo ir parapetų sandūros nesandarios, netinkamai apšiltinta stogo danga.

11.2. Pastatų išorės sienos suskilusios, netinkamai apšiltintos. Nuogrinda vietomis pasvirusi į pastato pusę arba jos visai nėra, todėl atmosferinių kritulių vanduo ardo pamatus ir sienų apatinę dalį. Pro fasadinių sienų plyšius į patalpų vidų smelkiasi vanduo, pažeista vidaus patalpų apdaila. Sanitariniai mazgai susidėvėję, dažnai genda.

11.3. Mediniai langai išpuvę, rėmai labai deformuoti, nesandarūs. Dalies pastatų langų būklė avarinė – jų neįmanoma atidaryti arba jie atsidaro labai sunkiai. Langų šiluminė varža per maža. Didžiuma lauko durų ir staktų – papuvusios, durys užsidaro nesandariai.

11.4. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos vamzdynai pasenę, surūdiję. Vamzdynai dažnai trūksta, todėl užliejamos patalpos, sugadinamas inventorius.

11.5. Neįrengta žaibosauga mažina pastatų gaisrinę saugą. Apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos susidėvėjusios, nebeveikia arba iš viso neįrengtos, todėl kultūros centrų materialinis turtas neapsaugotas.

11.6. Elektros įranga pasenusi. Laidai ir kabeliai aliumininiai, šiuo metu jau nenaudojami. Šviestuvai susidėvėję, morališkai pasenę, ne visi veikiantys, neekonomiški.

11.7. Pastatų šilumos mazgai arba vietinės katilinės susidėvėję, neekonomiški, neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal išorės temperatūrą, todėl netaupoma šiluma, didėja eksploatavimo išlaidos. Šilumos mazgų techniniai ekonominiai rodikliai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kai kuriuose pastatuose nėra vandens šildytuvų.

11.8. Esamos vėdinimo sistemos pastatuose neužtikrina higienos normų reikalavimų. Žiūrovų salėse ir kitose žmonių susibūrimo patalpose neįrengtos mechaninės priverstinio oro tiekimo ir šalinimo sistemos.

11.9. Pastatai visiškai nepritaikyti žmonių su negalia reikmėms.

11.10. Žiūrovų salių scenos apšvietimo įranga pasenusi. Apšvietimo valdymo pultai, su jais susijusi įranga, jėgos sistemų (dimerių) veikimo principai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Suremontuoti jų neįmanoma, nes jų atsarginės dalys nebegaminamos. Laidų, kuriais į apšvietimo prietaisus patenka aukšta įtampa, izoliacija sutrūnijusi, gali užsidegti.

11.11. Scenos šviestuvai, prožektoriai, kiti apšvietimo prietaisai pasenę, jiems sunku pritaikyti šiuolaikines lempas, nes išdega laidų izoliacija, dažnai gaunamas netaisyklingos formos spindulys.

11.12. Žiūrovų salių įgarsinimo įranga – kasetiniai grotuvai, mikrofonai – fiziškai susidėvėję, neatitinka net minimalių reikalavimų, keliamų šiuolaikinei įrangai, todėl iškraipomas garsas, o tai menkina renginių meninę vertę.

11.13. Žiūrovų salei įgarsinti naudojamos pasenusios, sovietinės įgarsinimo kolonėlės ir kita įgarsinimo aparatūra, tinkamos naudoti buityje, bet ne visuomeninės paskirties pastatuose.

11.14. Žiūrovų salių scenos mechanizmai – dekoracijų keltuvai, sukamieji ratai – susidėvėję, pasenę. Kai kuriuose kultūros centruose nėra mechaninių pagrindinės scenos uždangos nuleidimo ir pakėlimo mechanizmų, todėl naudojami savadarbiai scenos mechanizmai.

12. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes ir savivaldybių pasiūlymus, į šią Programą įtraukti 63 aukščiausiosios ir pirmosios kategorijos savivaldybių kultūros centrai, kurie vykdo plačią kultūrinę veiklą, turi aukštos kvalifikacijos specialistų, atlieka metodinio vadovavimo funkciją. Siūloma rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti šiuo metu veikiančių savivaldybių kultūros centrų pastatus, atnaujinti materialinę bazę (baldus, inventorių, apšvietimo, garso ir scenos įrangą). Šiam tikslui reikėtų 380657 tūkst. litų, iš jų kapitaliniam remontui – 181010 tūkst. litų, rekonstravimui – 199647 tūkst. litų.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

13. Šios Programos tikslai:

13.1. sudaryti tinkamas savivaldybių kultūros centrų kultūrinės veiklos sąlygas;

13.2. gerinti savivaldybių kultūros centrų darbuotojų darbo sąlygas, mažinti savivaldybių kultūros centrų pastatų eksploatavimo išlaidas.

14. Šios Programos uždaviniai:

14.1. rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti 63 savivaldybių kultūros centrų pastatus;

14.2. atnaujinti savivaldybių kultūros centrų materialinę bazę (baldus, inventorių, apšvietimo, garso ir scenos įrangą).

IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

15. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos finansinės paramos mechanizmų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Valstybė turi skirti ne daugiau kaip 95 procentus šių lėšų.

16. Finansavimo prioritetai:

16.1. pastatas – avarinės būklės;

16.2. ne mažiau kaip 20 procentų lėšų skiria savivaldybė;

16.3. tame pačiame pastate kelios kultūros įstaigos;

16.4. pastatai, kurių investicijų projektai finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pastaruosius 7 ar 8 metus.

17. Preliminarios lėšos, skirtinos savivaldybių kultūros centrams kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ir materialinei bazei (baldams, inventoriui, apšvietimo, garso ir scenos įrangai) atnaujinti, nurodytos priede.

V. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

18. Įgyvendinus šią Programą, bus:

18.1. sutaupytos savivaldybių kultūros centrų pastatams išlaikyti skirtos lėšos;

18.2. sudarytos geresnės sąlygos įvairaus amžiaus gyventojams ir neįgaliesiems tenkinti kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę;

18.3. sudarytos tinkamos sąlygos savivaldybių kultūros centrų funkcijoms atlikti;

18.4. savivaldybių kultūros centruose teikiamos naujos paslaugos;

18.5. sudarytos savivaldybių kultūros centrų darbuotojams tinkamos darbo sąlygos.

19. Šios Programos priemonių įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:

19.1. atnaujinta savivaldybių kultūros centrų pastatų, procentais;

19.2. sutaupyta lėšų, skirtų savivaldybių kultūros centrų pastatams išlaikyti, procentais;

19.3. teikiama savivaldybių kultūros centruose naujų paslaugų, procentais;

19.4. savivaldybių kultūros centruose suorganizuota renginių, tarp jų – profesionalaus meno, procentais;

19.5. surengta įvairaus amžiaus asmenų ir neįgaliųjų klubuose, būreliuose, meno kolektyvuose kultūros bei švietimo renginių, procentais.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ

20. Už šios Programos įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę atsakinga Kultūros ministerija, kuri derins veiksmus su Finansų ministerija ir savivaldybėmis.

______________

Kultūros centrų modernizavimo

2007–2020 metų programos priedas

Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programos įgyvendinimo priemonės

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų		Atsakingi vykdytojai
		bendra sąmatinė vertė*	iš jų materialinei bazei (baldams, inventoriui, apšvietimo, garso ir scenos įrangai) atnaujinti
1.	Savivaldybių kultūros centrų kapitalinis remontas:	181010	25086
1.1.	Biržų kultūros centro	3499	801	Biržų rajono savivaldybė
1.2.	Ignalinos rajono kultūros centro	6695	959	Ignalinos rajono savivaldybė
1.3.	Joniškio kultūros centro	4697	709	Joniškio rajono savivaldybė
1.4.	Kaišiadorių kultūros centro	4852	687	Kaišiadorių rajono savivaldybė
1.5.	Viešosios įstaigos Gargždų kultūros centro	4140	707	Klaipėdos rajono savivaldybė
1.6.	Kretingos rajono Salantų kultūros centro	2188	409	Kretingos rajono savivaldybė
1.7.	Kretingos rajono kultūros centro	10085	1096	Kretingos rajono savivaldybė
1.8.	Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro	6547	828	Kupiškio rajono savivaldybė
1.9.	Viešosios įstaigos Lazdijų kultūros centro	3300	595	Lazdijų rajono savivaldybė
1.10.	Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro	9900	1506	Mažeikių rajono savivaldybė
1.11.	Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų	15348	1714	Panevėžio miesto savivaldybė
1.12.	Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos kultūros centro–dailės galerijos	3280	485	Panevėžio rajono savivaldybė
1.13.	Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Šilagalio kultūros centro	3350	559	Panevėžio rajono savivaldybė
1.14.	Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos kultūros centro	3802	587	Panevėžio rajono savivaldybė
1.15.	Pasvalio kultūros centro	7897	966	Pasvalio rajono savivaldybė
1.16.	Radviliškio miesto kultūros centro	9381	1101	Radviliškio rajono savivaldybė
1.17.	Šiaulių miesto kultūros centro	13276	1371	Šiaulių miesto savivaldybė
1.18.	Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro	10178	1058	Šiaulių rajono savivaldybė
1.19.	Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro	7298	952	Šilalės rajono savivaldybė
1.20.	Viešosios įstaigos Šilutės kultūros ir pramogų centro	6084	844	Šilutės rajono savivaldybė
1.21.	Viešosios įstaigos Kintų Vydūno kultūros centro	1259	238	Šilutės rajono savivaldybė
1.22.	Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro	4556	694	Širvintų rajono savivaldybė
1.23.	Švenčionių miesto kultūros centro	3633	621	Švenčionių rajono savivaldybė
1.24.	Švenčionėlių miesto kultūros centro	5651	828	Švenčionių rajono savivaldybė
1.25.	Pabradės miesto kultūros centro	2682	523	Švenčionių rajono savivaldybė
1.26.	Utenos kultūros centro (pastato Utenoje, Aušros g. 49)	6324	984	Utenos rajono savivaldybė
1.27.	Utenos kultūros centro (pastato Utenoje, Aušros g. 47)	3520	600	Utenos rajono savivaldybė
1.28.	Viešosios įstaigos Vilkaviškio kultūros centro	9375	1138	Vilkaviškio rajono savivaldybė
1.29.	Grigiškių kultūros centro	3312	565	Vilniaus miesto savivaldybė
1.30.	Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro	1045	282	Vilniaus miesto savivaldybė
1.31.	Viešosios įstaigos kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų	3856	679	Vilniaus miesto savivaldybė
2.	Savivaldybių kultūros centrų rekonstravimas:	199647	27041
2.1.	Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro	5504	600	Akmenės rajono savivaldybė
2.2.	Anykščių kultūros centro	8910	1021	Anykščių rajono savivaldybė
2.3.	Birštono kultūros centro	5229	933	Birštono savivaldybė
2.4.	Viešosios įstaigos Vievio kultūros centro	1443	281	Elektrėnų savivaldybė
2.5.	Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro	8530	1408	Jonavos rajono savivaldybė
2.6.	Jurbarko kultūros centro	7435	1210	Jurbarko rajono savivaldybė
2.7.	Viešosios įstaigos Kauno kultūros centro	12714	1502	Kauno miesto savivaldybė
2.8.	Viešosios įstaigos „Girstučio“ kultūros ir sporto centro	15894	1454	Kauno miesto savivaldybė
2.9.	Kauno rajono Raudondvario kultūros centro	3564	650	Kauno rajono savivaldybė
2.10.	Kelmės kultūros centro	5353	980	Kelmės rajono savivaldybė
2.11.	Kėdainių kultūros centro	3075	523	Kėdainių rajono savivaldybė
2.12.	Pakruojo kultūros centro	1155	133	Pakruojo rajono savivaldybė
2.13.	Viešosios įstaigos kultūros centro „Garsas“	5353	848	Panevėžio miesto savivaldybė
2.14.	Viešosios įstaigos kultūros centro „Panevėžio Linelis“	1384	330	Panevėžio miesto savivaldybė
2.15.	Plungės rajono savivaldybės kultūros centro	9236	1124	Plungės rajono savivaldybė
2.16.	Prienų kultūros centro	9008	1167	Prienų rajono savivaldybė
2.17.	Raseinių rajono kultūros centro	9808	1043	Raseinių rajono savivaldybė
2.18.	Rokiškio kultūros rūmų	12266	1232	Rokiškio rajono savivaldybė
2.19.	Šakių kultūros centro	5175	667	Šakių rajono savivaldybė
2.20.	Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro	6030	787	Šalčininkų rajono savivaldybė
2.21.	Viešosios įstaigos Salos etnokultūros ir informacijos centro	1397	382	Šilutės rajono savivaldybė
2.22.	Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kultūros centro	4222	673	Tauragės rajono savivaldybė
2.23.	Telšių rajono savivaldybės kultūros centro	6102	826	Telšių rajono savivaldybė
2.24.	Trakų rajono kultūros rūmų	7373	1014	Trakų rajono savivaldybė
2.25.	Ukmergės kultūros centro	7463	960	Ukmergės rajono savivaldybė
2.26.	Varėnos kultūros centro (pastato Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 2)	4870	875	Varėnos rajono savivaldybė
2.27.	Varėnos kultūros centro (pastato Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 17)	3446	780	Varėnos rajono savivaldybė
2.28.	Viešosios įstaigos Kybartų kultūros centro	2922	605	Vilkaviškio rajono savivaldybė
2.29.	Naujosios Vilnios kultūros centro	6547	846	Vilniaus miesto savivaldybė
2.30.	Visagino kultūros centro (pastato Visagine, Parko g. 7)	5961	620	Visagino savivaldybė
2.31.	Visagino kultūros centro (pastato Visagine, Parko g. 16)	3827	600	Visagino savivaldybė
2.32.	Zarasų kultūros rūmų	8451	967	Zarasų rajono savivaldybė
Iš viso		380657	52127

*Bendra sąmatinė vertė bus tikslinama rengiant kiekvieno savivaldybės kultūros centro pastato projektą.

______________