LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS EKSTREMALIOMIS SITUACIJOMIS PLANO RENGIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 30 d. Nr. V-781

Vilnius

Vadovaudamasis Nacionaline aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66 (Žin., 2003, Nr. 8-288), ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1058 (Žin., 2003, Nr. 82-3742) patvirtintų Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2003 metų priemonių 15 krypties „Stichinės nelaimės, avarijos“ priemones,

1. Tvirtinu Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo metodines rekomendacijas (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui E. Bartkevičiui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-781

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS EKSTREMALIOMIS SITUACIJOMIS PLANO RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu nustatyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos teisiniai bei organizaciniai pagrindai, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pareigos ir teisės civilinės saugos srityje. Vienas iš civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždavinių yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ekstremalių situacijų atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą kiekviena institucija, tarp jų ir sveikatos priežiūros, privalo parengti įstaigos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planus. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – VSPĮ) plane turi būti numatyta, kaip įstaiga užtikrins savo veiklą, darbuotojų ir turto apsaugą bei organizuos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalių situacijų atvejais tiek įstaigos viduje, tiek už jos ribų.

2. Skiriami trys VSPĮ parengties ekstremalioms situacijoms lygiai:

2.1. kasdieninė;

2.2. sustiprintoji;

2.3. visiška.

3. Kasdieninė visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos parengtis.

Vykdomos įprastos įstaigos funkcijos ir pasirengimo veiklai ekstremaliomis situacijomis planuose numatytos priemonės.

4. Sustiprintoji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos parengtis.

Kilus ekstremalios situacijos pavojui, skubiai šaukiamas neeilinis įstaigos Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdis. Organizuojami ir vykdomi pasirengimo darbai pagal pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planus: organizuojamas nuolatinis budėjimas, tikslinami specialistų grupių sąrašai, iškviečiami atsakingi įstaigos darbuotojai, informuojamas įstaigos steigėjas, tikrinamos turimos asmeninės apsaugos ir kitos reikalingos priemonės bei įranga, suformuojami papildomi resursai. Įstaiga pasirengia galimam perėjimui į visiškos parengties lygį.

5. Visiška VSPĮ parengtis.

Pradedamos vykdyti priemonės, numatytos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planuose.

6. Vienas iš pagrindinių pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planavimo aspektų yra rizikos įvertinimas ir analizė. Rizikos veiksniai skirstomi į vidinius ir išorinius. Rengiant VSPĮ pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis planą (toliau – planas), būtina įvertinti: išorinius rizikos veiksnius, kurių poveikio zonoje ekstremalios situacijos metu gali atsidurti įstaiga (pvz., galimos cheminės, radiacinės, mikrobiologinės, meteorologinių veiksnių sąlygotos nelaimės, gaisrai, transporto avarijos ir kt.) ir vidinius rizikos veiksnius, kurie gali sukelti ekstremalias situacijas įstaigos viduje (pvz., cheminės, mikrobiologinės, radioaktyviosios medžiagos ir kiti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, gaisras, sprogimas, pranešimas apie įstaigoje padėtus sprogmenis, įstaigos darbuotojų streikas ir kt.).

7. Pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir veiksmų planavimas būtinas visų lygių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms: nustatant jų ryšius su kitomis tarnybomis ir žinybomis bei visų lygių sveikatos priežiūros įstaigomis.

8. Tam, kad planas būtų veiksmingas, reikalingas parengiamasis etapas – žmogiškųjų ir materialinių išteklių įvertinimas, galimų ekstremalių situacijų poveikio pačiai įstaigai įvertinimas, nes tai tiesiogiai sąlygoja teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų mastą ir kokybę.

9. Plane turi būti numatyta įstaigos valdymo ekstremaliomis sąlygomis sistema, informavimo, personalo surinkimo, ryšių, pagalbos teikimo, evakuacijos ir kitos veiksmų procedūros, reikalingos optimaliam įstaigos funkcionavimui bei veiklai ekstremaliomis sąlygomis užtikrinti. Kiekvienas įstaigos darbuotojas turi būti pasirašytinai susipažinęs su planu ar jo dalimi pagal veiklos sritį (supažindina asmuo, atsakingas už veiklos organizavimą ekstremaliomis situacijomis – civilinę saugą), privalo žinoti ir vykdyti savo pareigas ekstremalios situacijos atveju. Plano veiksmingumas įvertinamas mokymų bei pratybų metu.

10. Metodinėse rekomendacijose vartojamos sąvokos ir terminai:

10.1. civilinė sauga – civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams;

10.2. ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir lemia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį;

10.3. ekstremalus įvykis – nustatytus kriterijus pasiekęs ir viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms;

10.4. ekstremali visuomenės sveikatai situacija – tai tokios visuomenės sveikatos raidos aplinkybės, kai aplinkos veiksnių poveikis lemia staigų:

- grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojaus atsiradimą;

- grupinių ar masinių gyventojų sveikatos pakenkimų atsiradimą;

10.5. radiacinė avarija – situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones.

II. VSPĮ PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS EKSTREMALIOMIS SITUACIJOMIS PLANO PASKIRTIS IR UŽDAVINIAI

11. VSPĮ planas – visuma kryptingai vykdomų ir apibrėžtų priemonių bei veiksmų, kurių reikia imtis susidarius ekstremaliai situacijai įstaigoje arba gresiant pavojui iš išorės, apsaugant įstaigos personalą ir turtą, ir dalyvaujant kaip sveikatos priežiūros institucijai ekstremalių situacijų pasekmių vertinime, likvidavime bei ekspertizėje.

12. Plano paskirtis – VSPĮ išankstiniu kryptingu pasirengimu ir veikla sumažinti ekstremalių situacijų kilimo galimybę tiek įstaigos viduje, tiek aptarnaujamoje teritorijoje (pagal kompetenciją), o joms įvykus – operatyviai pertvarkyti įstaigos veiklą pagal tiksliai apibrėžtą veiksmų seką, siekiant sušvelninti ekstremalios situacijos sukeltas pasekmes bei prireikus užtikrinti skubų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Specializuotos VSPĮ rengia planus atsižvelgdamos į vidinius rizikos veiksnius ir vykdomas specializuotas funkcijas.

13. Plano uždaviniai:

13.1. užtikrinti įstaigos pasirengimą veiklai ekstremalių situacijų atvejais;

13.2. užtikrinti įstaigos personalo bei turto apsaugą, veiklos tęstinumą ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą įvykus ekstremaliai situacijai tiek įstaigos viduje, tiek aptarnaujamoje teritorijoje.

III. PLANO RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS, ATNAUJINIMAS

14. Už plano parengimą ir atnaujinimą tiesiogiai atsako VSPĮ vadovas.

15. Planą rengia VSPĮ vadovas arba jo įsakymu paskirtas pavaduotojas, kitas asmuo, kuris paskirtas atsakingu už įstaigos pasirengimą veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis organizavimą. Tai turi būti įrašyta atsakingo asmens pareigybės aprašyme. Šiame plane turi būti numatyta:

15.1. veiksmai ir priemonės įvykus ekstremaliai situacijai įstaigos viduje (kai poveikis neperžengia įstaigos ribų);

15.2. veiksmai ir priemonės, kai VSPĮ pati patenka į tam tikros ekstremalios situacijos zoną. Tuomet būtina personalo, įstaigos turto apsauga ir kitos priemonės;

15.3. veiksmai ir priemonės, kai aptarnaujamoje teritorijoje įvyksta ekstremali situacija ir būtina užtikrinti visuomenės sveikatos saugos priemonių organizavimą bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

17. Plano projektas turi būti suderintas su įstaigos steigėju – Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, savivaldybe ar apskrities viršininko administracija.

18. Planą įsakymu tvirtina įstaigos vadovas.

19. Planas rengiamas penkerių metų laikotarpiui. Planas peržiūrimas, atnaujinamas, tikslinamas kiekvienais metais, iki vasario 1 d.

IV. VSPĮ DUOMENYS, RESURSAI

20. Plane nurodoma:

20.1. VSPĮ adresas, telefonai, faksas, elektroninis paštas; vadovo, pavaduotojų pavardės, darbo ir namų telefonai, adresai; veiklos pobūdis ir trumpas aprašymas, funkcijos, pavaldumas, vidaus struktūra;

20.2. personalas, bendras darbuotojų skaičius, padalinių, skyrių vedėjų, juos pavaduojančių asmenų, pagrindinių specialistų pareigos, vardai, pavardės, darbo, namų, mobilūs telefonai, el. paštas, namų adresai;

20.3. atliekamų laboratorinių tyrimų sąrašai (pagal teritorijos pavojingus objektus ir juose esančias medžiagas); įranga, priemonės, reagentai, jų rezervas, atstatymo ar papildymo tvarka, kur bus atliekami būtini tyrimai, jeigu VSPĮ laboratorijos negalės jų atlikti; per darbo pamainą ir per 12 val. atliekamų laboratorinių tyrimų skaičius (laboratorijos pajėgumas); laboratorijų personalas.

20.4. transporto priemonės (lengvasis ir specialusis transportas);

20.5. ryšio priemonės;

20.6. kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės; asmeninių apsaugos priemonių sąrašai, jų pavadinimai, kiekis, laikymo vieta, atsakingi asmenys, išdavimo tvarka.

V. POTENCIALIAI PAVOJINGI OBJEKTAI, VEIKSNIAI IR JŲ LOKALIZAVIMAS

21. Įstaigos ir aptarnaujamos teritorijos potencialiai pavojingų objektų sąrašas, nurodant pavojų keliančius veiksnius (cheminės, radioaktyvios, biologinės medžiagos, pavojingi gamybos procesai ir kt.), jų skaičių, prognozuojamą galimo kenksmingo poveikio zoną.

22. Pavojingų objektų lokalizacijos schema (žemėlapis).

23. Kitos galimos ekstremalios situacijos (stichinės nelaimės, hidrometeorologinių veiksnių sukeltos nelaimės, masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejai, teroro aktai ir kt.).

VI. VSPĮ VALDYMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS

24. VSPĮ ekstremalių situacijų valdymo grupė sudaroma įstaigos vadovo įsakymu. Ekstremalių situacijų valdymo grupė koordinuoja įstaigos pasirengimą darbui ekstremalių sveikatai situacijų atvejais bei veiklą joms įvykus. Paramos grupės: įvertinimo, specializuotos techninės ir kt.

25. VSPĮ ekstremalių situacijų valdymo grupės veikla turi būti reglamentuota įstaigos vadovo įsakymu patvirtintais VSPĮ ekstremalių situacijų valdymo grupės nuostatais, darbo reglamentu.

26. Plane turi būti numatytos kiekvieno VSPĮ parengties lygio priemonės.

VII. INFORMAVIMO IR RYŠIŲ SISTEMA

27. Plane turi būti numatyta:

27.1. asmenys, atsakingi už informacijos perdavimą, jų pareigos, vardai, pavardės, darbo ir namų telefonai, namų adresai;

27.2. VSPĮ valdymo, įvertinimo, specializuotų techninių pagalbos grupių informavimo bei surinkimo schemos. Grupių nariai, jų pareigos, vardai, pavardės; darbo ir namų telefonai, namų adresai;

27.3. informacijos ekstremalių situacijų atvejais perdavimo tvarka ir priemonės (darbo ir nedarbo metu);

27.4. kitų institucijų informavimo apie ekstremalias situacijas tvarka: kada ir kas turi informuoti ar kviesti specialiąsias ar kitas tarnybas (priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos, policijos), informuoti teritorinį apskrities, savivaldybės ESVC, Sveikatos apsaugos ministeriją, ekstremalių sveikatai situacijų centrą ar kitas institucijas;

27.5. specialiųjų, techninių tarnybų ir kitų institucijų sąrašai, jų vadovai, operatyviniai telefonai, faksai;

27.6. informacijos teikimas visuomenei ir žiniasklaidai bei atsakingi asmenys, jų pareigos, vardai, pavardės, darbo ir namų telefonai, namų adresai;

27.7 surinkimo schemos, atsakingi asmenys, jų pareigos, vardai, pavardės, darbo ir namų telefonai, namų adresai.

VIII. VEIKSMŲ PLANAI (RADIACINĖS, CHEMINĖS NELAIMĖS, PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROTRŪKIO, HIDROMETEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ SUKELTOS NELAIMĖS ATVEJAIS)

28. Pasirengimo planų ir veiksmų radiacinių, cheminių nelaimių, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkių atvejais rekomendacijos pateiktos 1, 2 ir 3 prieduose.

29. Būtina įvertinti stichinių nelaimių, hidrometeorologinių veiksnių sukeltų nelaimių, masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejų, galimų teroro aktų keliamą pavojų (įstaigai ir visuomenės sveikatai, pvz., geriamojo vandens šaltinių užteršimas cheminėmis ar kitomis medžiagomis, užkrečiamųjų ligų protrūkio galimybė ir pan.) ir numatyti būtiniausias visuomenės sveikatos saugos priemones šiems atvejams.

30. Plane numatomi pagrindiniai veiksmai, kuriuos turi atlikti įstaigos techninės pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai bei atsakingi už veiklos organizavimą asmenys (jų pareigos, vardai, pavardės, darbo ir namų telefonai, namų adresai).

IX. SPECIALISTŲ GRUPĖS BEI JŲ APRŪPINIMAS

31. VSPĮ (atsižvelgiant į teikiamų paslaugų rūšis ir mastą) gali būti sudarytos ir įstaigos vadovo įsakymu patvirtintos tokios specialistų grupės:

31.1. ekstremalių situacijų valdymo;

31.2. radioaktyviosios taršos įvertinimo;

31.3. cheminės taršos įvertinimo;

31.4. mikrobiologinio vertinimo;

31.5. specializuotos techninės pagalbos (įvykus ekstremaliai situacijai įstaigos viduje arba numatytas tokio profilio pagalbos patelkimas iš kitų tarnybų);

31.6. atskiros laboratorinių tyrimų (radiologinių, cheminių, mikrobiologinių) grupės, arba į vertinimo grupes įtraukiami laboratorijų specialistai.

32. Plane surašomi šių grupių veiklai reikalingi prietaisai, aparatūra, asmeninės apsaugos, ryšio priemonės, jų saugojimo vieta, atsakingi asmenys, galiojimo laikas, patikros duomenys (atskiras kiekvienos grupės aprūpinimo sąrašas), transporto priemonės, kuriomis prireikus bus surenkami specialistai, mėginiai (vairuotojų namų ir darbo telefonai, adresai).

X. VSPĮ PERSONALO MOKYMAS IR PARENGIMAS VEIKLAI EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS

33. VSPĮ plane turi būti numatytas įstaigos personalo mokymas ir praktinių įgūdžių patikrinimas.

34. Specialistai kelia kvalifikaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

35. VSPĮ planuojamos ir vykdomos pratybos – VSPĮ valdymo grupės ir specialistų grupių praktiniai veiksmai. Pratybos ir treniruotės rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 111 patvirtinta Civilinės saugos treniruočių ir pratybų rengimo tvarka. Įstaiga dalyvauja teritorinėse civilinės saugos pratybose. Šias pratybas planuoja, vykdo ir finansuoja teritorinės civilinės saugos institucijos.

XI. VSPĮ EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYMO GRUPĖS (CENTRO) SUDĖTIS

Vardas, pavardė	Pareigos įstaigoje	Pareigos ES valdymo grupėje	Telefonas			Faksas	Namų adresas
			darbo	mobilusis	namų

XII. DARBUOTOJŲ, ATSAKINGŲ UŽ SKUBIOS INFORMACIJOS PERDAVIMĄ IR VEIKLOS ORGANIZAVIMĄ DARBO, POILSIO IR ŠVENČIŲ DIENOMIS BEI PO DARBO EKSTREMALIŲ VISUOMENĖS SVEIKATAI SITUACIJŲ ATVEJAIS, SĄRAŠAS

Vardas, pavardė	Pareigos įstaigoje	Pareigos ES valdymo grupėje	Telefonas			Faksas	Elektroninis paštas
			darbo	mobilusis	namų

XIII. PRIVALOMIEJI VSPĮ PLANO PRIEDAI

36. Įstaigos nuostatų (įstatų) kopija.

37. Įstaigos patalpų plano kopija.

38. Įstaigos vadovo įsakymo dėl įstaigos ekstremalių situacijų valdymo grupės įsteigimo ir jos sudėties kopija. Įsakymų dėl kitų grupių įsteigimo kopijos.

39. Įstaigos ekstremalių situacijų valdymo grupės nuostatų bei darbo reglamento kopija.

40. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su ekstremalių situacijų valdymu, pareigybių aprašymų kopijos.

41. Civilinės saugos signalai.

42. Kiti priedai.

______________

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis

situacijomis plano rengimo metodinių

rekomendacijų

1 priedas

VSPĮ VEIKLA ĮVYKUS RADIACINEI AVARIJAI

I. RADIACINĖS SAUGOS CENTRO PASIRENGIMAS

1. Radiacinės saugos centras:

1.1. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus radiacinės saugos klausimais;

1.2. rengia ir kasmet koreguoja įstaigos avarinės parengties planą, kuriame numato veiksmus įvykus avarijai Ignalinos AE ir kituose objektuose, naudojančiuose radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius;

1.3. kartu su Ekstremalių sveikatai situacijų centru koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą rengiantis 1.2 punkte nurodytoms avarijoms;

1.4. planuoja, komplektuoja ir sudaro dozimetrinės, radiometrinės ir spektrometrinės aparatūros, kitos įrangos, centro darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių rezervą ir tikrina jų parengtį;

1.5. organizuoja ir atlieka oro, geriamojo vandens, maisto produktų ir jų žaliavų, statybinių medžiagų ir jų gaminių bei kitų objektų, kurie gali lemti žmogaus apšvitą taršos radionuklidais stebėseną. Pagal atskirą programą minėtą stebėseną atlieka Ignalinos AE 50 km zonoje;

1.6. kontroliuoja ir koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistų pasirengimą atlikti gyventojų ir avarijos likviduotojų, transporto ir kitų objektų radioaktyviosios taršos dozimetrinę kontrolę ir deaktyvavimo procedūras;

1.7. vykdo Ignalinos AE ir kitų radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudojančių objektų radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

1.8. koordinuoja kitų organizacijų ar įmonių laboratorijų maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens radioaktyviosios taršos nustatymo veiklą;

1.9. organizuoja ir atlieka gyventojų, darbuotojų ir jų atskirų rizikos grupių individualiosios apšvitos stebėseną, taip pat jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonėms tyrimus bei vertinimą;

1.10. organizuoja pasirengimo veiklai avarijos Ignalinos AE atveju pratybas;

1.11. dalyvauja parenkant ir įrengiant gyventojų dozimetrinės kontrolės bei deaktyvavimo punktus, transporto, asmeninių daiktų bei kitų objektų deaktyvavimo ir radioaktyviųjų atliekų laidojimo vietas;

1.12. rengia metodinę medžiagą ir įvairių gyventojų rizikos grupių radiacinės saugos mokymus;

1.13. pagal kompetenciją rengia radiacinės saugos apžvalgas ir teikia siūlymus visų lygių valstybės valdymo, kontrolės ir savivaldos vykdomosioms institucijoms radiacinės saugos klausimais bei informuoja visuomenę.

II. RADIACINĖS SAUGOS CENTRO VEIKLA ĮVYKUS RADIACINEI AVARIJAI

2. Nustatyta tvarka gavęs informaciją apie radiacinę avariją AE, Radiacinės saugos centras:

2.1. organizuoja centro ir teritorinių skyrių darbą pagal patvirtintą Radiacinės saugos centro avarinės parengties planą. Radiacinės saugos centro direktoriaus įsakymu nustatomas centro ir jo teritorinių skyrių darbo režimas;

2.2. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planu, nustatyta tvarka teikia ir gauna informaciją iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI), Aplinkos ministerijos, Civilinės saugos departamento, hidrometeorologijos tarnybos ir kitų avarijos pasekmes tiriančių ir jos eigą prognozuojančių institucijų;

2.3. atsižvelgdamas į avarijos pobūdį ir situaciją, priima sprendimus dėl specialistų ir materialinių resursų (aparatūros, transporto, asmeninių apsauginių priemonių ir kt.) paskirstymo Radiacinės saugos centre ir jo teritoriniuose skyriuose;

2.4. teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų radioaktyviosios taršos, laikinųjų didžiausių leidžiamų aktyvumo lygių patvirtinimo avarijos pasekmių likvidavimo laikotarpiu ir kontroliuoja jų laikymąsi;

2.5. prireikus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams organizuoja trumpalaikius kursus bei teikia metodinę pagalbą dėl gyventojų saugos priemonių taikymo, jų kontrolės bei darbo su radioaktyviosios taršos matavimo prietaisais klausimais;

2.6. atlieka aplinkos dozės galios matavimus ypatingu režimu (pagal radiacinio lygio stebėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje instrukcijos reikalavimus). Surenka ir analizuoja šių matavimų rezultatus iš teritorinių skyrių ir iš tų VSPĮ, kurios šiuos matavimus atlieka bei gauna iš kitų institucijų. Remiantis šiais ir kitų institucijų atliktais aplinkos dozės galios matavimais, kitų aplinkos ir maisto bandinių (dirvožemio, žolės, maisto žaliavų ir produktų ir kt.) matavimų rezultatais, įvertina ir prognozuoja gyventojų apšvitos dozes. Teikia Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centrui rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos priemonių taikymo (stabiliojo jodo preparatų skyrimas, slėptuvės, gyventojų evakavimas iš užterštos teritorijos, maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo uždraudimas ar apribojimas ir kt.);

2.7. iš anksto nustatyta tvarka priima maisto produktų, geriamojo vandens, dirvožemio ir kt. bandinius taršai radionuklidais nustatyti. Bandinius pristato radiacinės žvalgybos grupės;

2.8. organizuoja, koordinuoja ir vykdo gyventojų ir darbuotojų dozimetrinę kontrolę;

2.9. kontroliuoja gyventojų, darbuotojų ir aplinkos objektų nukenksminimo kokybę;

2.10. kontroliuoja, kaip taikomos jodo profilaktikos priemonės;

2.11. teikia pasiūlymus ir stebi maisto produktų ir jų žaliavų nukenksminimo efektyvumą;

2.12. per visuomenės informavimo priemones aiškina, kaip elgtis gyvenant ar laikinai būnant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje;

2.13. remiantis aplinkos radioaktyviosios taršos rezultatais, prognozuoja avarijos pasekmes, rekomenduoja gyventojų radiacinės saugos priemones ir kontroliuoja jų vykdymą vėlyvuoju avarijos laikotarpiu.

III. VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRŲ PASIRENGIMAS LIKVIDUOTI BENDRĄJĄ IGNALINOS AE AVARIJĄ

3. Visuomenės sveikatos centrai rengia ir kasmet koreguoja veiksmų, įvykus avarijai Ignalinos AE planą (toliau – planas), kuriame turi būti numatyta:

3.1. darbuotojų informavimo apie avariją ir iškvietimo tvarka (naktį, poilsio ir švenčių dienomis);

3.2. pranešimo apie avariją ir informacijos apie avarijos eigą keitimosi su Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centru, apskrities ar savivaldybės civilinės saugos departamentu (skyriumi), teritoriniu ekstremalių situacijų valdymo centru, tvarka;

3.3. radioaktyviosios taršos vertinimo grupės sudėtis ir funkcijos pasirengimo avarijai ir avarijos likvidavimo metu;

3.4. kitų skyrių ar specialistų (epidemiologijos, mitybos higienos, gyvenamosios aplinkos, darbo ir kt.) veikla avarijos pasekmių likvidavimo metu;

3.5. priemonės (matavimo prietaisai, transportas, asmeninės apsaugos priemonės ir kt.);

3.6. matavimo prietaisų metrologinės patikros organizavimas ir periodiškumas;

3.7. darbuotojų kvalifikacijos kėlimas radiacinės saugos ir darbo su matavimo prietaisais klausimais, dalyvavimas rajono ar apskrities organizuojamose pratybose;

3.8. gyventojų mokymas;

3.9. maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens bandinių atrinkimo maršrutai aptarnaujamoje teritorijoje vėlyvuoju avarijos periodu, bandinių tyrimo arba siuntimo į Radiacinės saugos centrą, jo skyrių, ar kitų žinybų laboratorijas kiekiai;

3.10. gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimai normaliomis Ignalinos AE darbo sąlygomis;

Pastaba. Matavimus atlieka VSPĮ, kurios turi matavimo prietaisus.

3.11. gyventojų ir darbuotojų dozimetrinės kontrolės ir deaktyvavimo organizavimas aptarnaujamoje teritorijoje;

3.12. laboratorinių tyrimų analizė, siūlomos gyventojų apsaugos priemonės, maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas ar uždraudimas;

3.13. jodo profilaktikos kontrolė.

4. Įstaigos veiksmų avarijos Ignalinos AE atveju planą savivaldybės lygiu suderina su savivaldybės civilinės saugos tarnyba (skyriumi), savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centru, o apskrities lygiu – su apskrities civilinės saugos departamentu, apskrities ekstremalių situacijų valdymo centru.

IV. VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRŲ VEIKLA ĮVYKUS BENDRAJAI IGNALINOS AE AVARIJAI

5. Plane nustatyta tvarka informuojami ir surenkami įstaigos darbuotojai. Įstaigos vadovo įsakymu nustatomas ypatingas darbo režimas ir pradedamos vykdyti plane numatytos priemonės:

5.1. vėlyvuoju avarijos laikotarpiu iš anksto nustatytose vietose (koreguojama atsižvelgiant į avarijos ypatumus) atrenkami maisto produktų ir žaliavų, geriamojo vandens, dirvožemio bandiniai, kurie nustatyta tvarka siunčiami į Radiacinės saugos centrą ar jo teritorinius skyrius, kitų žinybų laboratorijas. Remdamosi tyrimų rezultatais, savivaldybės ar apskrities ekstremalių situacijų centrui teikia rekomendacijas dėl maisto produktų ar jų žaliavų, geriamojo vandens vartojimo apribojimo ar uždraudimo, siūlo kitas apsaugos priemones;

5.2. atliekami aplinkos ekspozicinės dozės galios matavimai ypatingu darbo režimu (pagal radiacinio lygio stebėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje instrukcijos reikalavimus).

Remiantis jais, teikiamos rekomendacijos dėl gyventojų radiacinės saugos priemonių taikymo savivaldybės ar apskrities ekstremalių situacijų valdymo centrui. Matavimų rezultatai nustatytu periodiškumu perduodami Radiacinės saugos centrui arba jo teritoriniams skyriams;

5.3. kontroliuojama, kaip organizuojama ir atliekama jodo profilaktika;

5.4. visuomenės sveikatos centrų darbuotojai dirba savivaldybių sudaromose gyventojų dozimetrinės kontrolės ir deaktyvavimo grupėse. Kontroliuoja gyventojų, darbuotojų ir aplinkos objektų deaktyvavimo kokybę;

5.5. per visuomenės informavimo priemones aiškinama, kaip elgtis gyvenant ar laikinai būnant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje vietovėje.

______________

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis

situacijomis plano rengimo metodinių

rekomendacijų

2 priedas

VSPĮ PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS CHEMINIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS PLANAVIMAS

I. EKSTREMALIŲ SVEIKATAI SITUACIJŲ CENTRO PASIRENGIMAS CHEMINĖMS AVARIJOMS

1. Ekstremalių sveikatai situacijų centras:

1.1. dalyvauja rengiant ir rengia teisės aktų, metodinių rekomendacijų ir kitų norminių dokumentų projektus cheminių avarijų klausimais;

1.2. konsultuoja VSPĮ ir specialistus pasirengimo veiklai ir veiklos cheminių avarijų atvejais klausimais;

1.3. planuoja, komplektuoja ir sudaro laboratorinės bei kitos įrangos, centro darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių rezervą ir tikrina jų parengtį;

1.4. organizuoja VSPĮ įstaigų specialistams pasirengimo veiklai cheminių avarijų atvejais seminarus, mokymus;

1.5. kontroliuoja VSPĮ pasirengimą veiklai cheminių avarijų atvejais;

1.6. renka duomenis apie cheminės taršos židinius Lietuvos Respublikoje;

1.7. dalyvauja kitų institucijų organizuojamuose mokymuose ir cheminių avarijų pratybose;

1.8. informuoja visuomenę apie cheminių avarijų keliamą pavojų sveikatai.

II. EKSTREMALIŲ SVEIKATAI SITUACIJŲ CENTRO VEIKLA ĮVYKUS CHEMINEI AVARIJAI

2. Gavęs pranešimą apie cheminę avariją, Ekstremalių sveikatai situacijų centras:

2.1. teikia siūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos priemonių taikymo;

2.2. teikia informaciją apie cheminių medžiagų savybes, jų poveikį žmonių sveikatai;

2.3. jeigu vietos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos neturi galimybės atlikti reikalingų atmosferos oro, maisto produktų ir geriamojo vandens laboratorinių tyrimų, organizuoja tyrimus centre arba kitose specializuotose VSPĮ;

2.4. informuoja Sveikatos apsaugos ministeriją apie nelaimės mastą ir teikia siūlymus dėl avarijos poveikio žmonių sveikatai mažinimo;

2.5. informuoja gyventojus apie sveikatos saugos priemones;

2.6. remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, prognozuoja galimas avarijos pasekmes;

2.7. konsultuoja teritorines sveikatos priežiūros įstaigas, dalyvauja sudarant poavarinės stebėsenos programą.

III. VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRŲ PASIRENGIMAS VEIKLAI CHEMINIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS

3. Visuomenės sveikatos centrai sudaro ir koreguoja pasirengimo veiklai ir veiklos cheminių avarijų atvejais veiksmų planą, kuriame numato:

3.1. prevencijos priemones, pasirengimą veiklai ir veiksmus ekstremalių situacijų atveju;

3.2. pasekmių mažinimo bei vertinimo priemones ir veiksmus.

4. Planuojant veiklą cheminės taršos atvejais, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad veiksmus ir jų mastą kiekvienu atveju lemia:

4.1. cheminės taršos židinio (įvykio) vieta (atvira vietovė, gyvenamosios patalpos, darbo patalpos, įmonės ar gamyklos teritorija ar kt.);

4.2. cheminė medžiaga (pavojingumas, kiekis, savybės, poveikis žmogui);

4.3. taršos šaltinio pobūdis (gaisras, sprogimas, avarija gamyboje, transporto avarija, nelegalus medžiagos laikymas ar kt.);

4.4. įvykio laikas (paros, metų).

5. Visuomenės sveikatos centrai:

5.1. dalyvauja rengiant teritorijos chemiškai pavojingų objektų ir juose esančių cheminių medžiagų sąrašus (kartu su teritorinėmis civilinės saugos tarnybomis, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybomis, apskričių ir savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrais);

5.2. nustato laboratorinių tyrimų organizavimo tvarką ekstremalių situacijų atvejais (būtina įvertinti laboratorijos galimybes atlikti teritorijoje esančių pavojingų medžiagų tyrimus, nustatyti bendradarbiavimo, keitimosi informacija apie rezultatus su teritorinėmis tarnybomis ir kitomis institucijomis, galinčiomis atlikti tam tikrus laboratorinius tyrimus, ryšius);

5.3. organizuoja laboratorijos pasirengimą veiklai cheminės taršos atvejais (kasmet būtina peržiūrėti laboratorijos atliekamų tyrimų nomenklatūrą, jei reikia, įsisavinti naujas tyrimų metodikas, parengti mėginių paėmimo ir kt. priemones);

5.4. dalyvauja teritorinių ekstremalių situacijų valdymo centrų darbe (sudarant tarpžinybinius avarijų, susijusių su cheminėmis medžiagomis, likvidavimo planus);

5.5. rengia informacijos apie avarines situacijas, susijusias su aplinkos chemine tarša, teikimo ir pasikeitimo schemas, skiria atsakingus asmenis;

5.6. pagal kompetenciją prognozuoja galimą cheminių medžiagų poveikį visuomenės sveikatai;

5.7. kaupia, reguliariai papildo ar keičia asmeninių apsauginių priemonių atsargas (visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų reikmėms);

5.8. dalyvauja planuojant cheminių medžiagų nukenksminimo priemones bei vietas (kartu su teritorinėmis civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybomis);

5.9. organizuoja specialistų kvalifikacijos kėlimą, sudaro kvalifikuotų specialistų rezervą;

5.10. organizuoja pratybas bei mokymus;

5.11. organizuoja cheminės saugos mokymus visuomenei.

IV. VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRŲ VEIKLA ĮVYKUS CHEMINEI AVARIJAI

6. Gavęs pranešimą apie cheminę avariją, visuomenės sveikatos centras:

6.1. sušaukia savo ekstremalių situacijų valdymo grupę;

6.2. jei reikia, pradeda dirbti ypatingu režimu (VSC vadovo įsakymu). Esant nedidelei cheminei taršai, pakanka cheminės taršos įvertinimo grupės veiksmų (nekviečiant ekstremalių situacijų valdymo grupės);

6.3. renka ir vertina informaciją apie cheminės taršos pobūdį (atsižvelgiant į cheminių medžiagų kiekį, galimus tarpusavio reakcijų ir skilimo produktus, į avarijos pobūdį – gaisras, sprogimas, išsiliejimas, oro sąlygos, cheminės medžiagos poveikis žmogaus sveikatai) ir atmosferos, geriamojo vandens šaltinių, maisto produktų, teritorijos taršos galimybę ir mastą;

6.4. pagal kompetenciją organizuoja gyvenamosios ir darbo aplinkos oro mėginių paėmimą ir ištyrimą;

6.5. pagal cheminės taršos rezultatus teikia pasiūlymus teritoriniam ekstremalių situacijų valdymo centrui:

6.5.1. dėl teritorijų, gyvenviečių, sodybų, iš kurių būtina evakuoti žmones;

6.5.2. dėl asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonių naudojimo;

6.5.3. dėl nukenksminimo poreikio, priemonių ir vietų;

6.5.4. dėl įstaigų ir įmonių veiklos apribojimo ar laikino sustabdymo;

6.5.5. dėl kitų visuomenės sveikatos saugos priemonių taikymo;

6.6. informuoja gyventojus apie individualią ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų per visuomenės informavimo ir kitas priemones;

6.7. vykdo žmonių ir gyvenamosios aplinkos nukenksminimo kontrolę;

6.8. teikia pasiūlymus ir rekomendacijas dėl gyventojų sveikatos apsaugos nuo cheminių medžiagų ir jų skilimo produktų ir dėl asmenų, nukentėjusių avarijos metu, sveikatos būklės stebėjimo;

6.9. likvidavus avariją kartu su savivaldos ir kitomis institucijomis organizuoja teritorijos stebėjimą, kurio metu būtina numatyti:

6.9.1. cheminių medžiagų, nustatytų laboratoriniais tyrimais, galimą poveikį žmonių sveikatai;

6.9.2. tiriamuosius objektus (geriamas vanduo, maisto produktai, žaliavos, oras, dirvožemis, kt.);

6.9.3. užterštos aplinkos (objekto, teritorijos) higieninę ekspertizę ir įvertinimą;

6.9.4. gyventojų sveikatos būklės stebėjimą ir vertinimą;

6.10. teikia rekomendacijas dėl maisto produktų, geriamojo vandens vartojimo ribojimo, patalpų ar teritorijų eksploatavimo, kitų visuomenės sveikatos saugos priemonių, kontroliuoja, kaip jų laikomasi.

______________

Visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigos

pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis

situacijomis plano rengimo metodinių

rekomendacijų

3 priedas

VSPĮ PASIRENGIMO VEIKLAI IR VEIKLOS, SUSIFORMAVUS PAVOJINGOS IR YPAČ PAVOJINGOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIUI, PLANAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinio lokalizavime ir likvidavime dalyvauja įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių darbai turi būti iš anksto tinkamai organizuoti ir koordinuoti:

1.1. VSPĮ savo planuose turi numatyti:

1.1.1. prevencijos priemones ir veiksmus, susiformavus pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židiniui;

1.1.2. prireikus židinio lokalizavimui ir likvidavimui gali būti pasitelkta Ekspertų grupė biologinio agento panaudojimo pasekmėms likviduoti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 603 „Dėl užkrečiamųjų ligų židinio, atsiradusio panaudojus biologinį agentą, lokalizavimo ir likvidavimo“ (Žin., 2001, Nr. 99-3563).

II. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS CENTRO PASIRENGIMAS PAVOJINGOS IR YPAČ PAVOJINGOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIO LOKALIZAVIMUI IR LIKVIDAVIMUI

2. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras:

2.1. rengia ir dalyvauja rengiant teisės aktų, higienos normų, programų projektus užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės klausimais;

2.2. bendradarbiauja su tarptautinėmis ir kitomis užsienio šalių institucijomis užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės klausimais;

2.3. renka informaciją apie pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją pasaulyje ir informuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas;

2.4. teikia metodinę pagalbą visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms, dalyvaujančioms lokalizuojant ir likviduojant pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinį;

2.5. dalyvauja stalo pratybose, imituojant pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinius.

III. UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS CENTRO VEIKLA, SUSIFORMAVUS PAVOJINGOS IR YPAČ PAVOJINGOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIUI

3. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras:

3.1. apibendrina teritorijos visuomenės sveikatos centro specialistų pateiktus epidemiologinės būklės įvertinimo duomenis;

3.2. patvirtina pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinio susiformavimo faktą;

3.3. kontroliuoja mikrobiologinių tyrimų, ligonių hospitalizavimo, izoliavimo, chemoprofilaktikos ir imunoprofilaktikos nustatytos tvarkos vykdymą ir teikia pasiūlymus šiais klausimais;

3.4. metodiškai vadovauja teritorinių visuomenės sveikatos centrų pasirengimui dirbti židinyje pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinio lokalizavimo ir likvidavimo darbams;

3.5. prireikus dalyvauja lokalizuojant ir likviduojant židinį;

3.6. teikia metodinę pagalbą asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistams ir tarnyboms, dalyvaujančioms lokalizuojant židinį;

3.7. teikia informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai apie konkrečios užkrečiamosios ligos židinio dydį, ribas, karantino trukmę bei režimą;

3.8. iki židinio likvidavimo nuolat teikia informaciją apie epidemiologinę situaciją židinyje, tyrimo eigą ir rezultatus Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai, Europos Sąjungos įgaliotai institucijai, Pasaulio sveikatos organizacijai;

3.9. informuoja atitinkamas institucijas ir visuomenę apie rizikos grupėms susidariusią grėsmę ir profilaktikos priemones.

IV. visuomenės sveikatos centro pasirengimas veiklai, SUSIFORMAVUS PAVOJINGOS iR YPAČ PAVOJINGOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŽIDINIUI

4. Visuomenės sveikatos centras:

4.1. sudaro teritorijos medicininės karantininės apsaugos planą, kuriame numato:

4.1.1. informacijos apie išaiškintą pavojingą ir ypač pavojingą užkrečiamąją ligą perdavimo tvarką;

4.1.2. sudaro konsultantų grupę užkrečiamosios ligos diagnozei nustatyti (infektologas, epidemiologas, mikrobiologas, dermatovenerologas);

4.1.3. infekcinių ligų stacionaro, izoliatoriaus, observatoriaus patalpas bei materialinį aprūpinimą;

4.1.4. ligonių pervežimo tvarką;

4.1.5. mikrobiologinių tyrimų tvarką;

4.1.6. skubios bendros ir specifinės chemoprofilaktikos bei imunoprofilaktikos tvarką;

4.1.7. specialistų grupes priešepideminėms priemonėms atlikti:

4.1.7.1. ligoniams ir asmenims turėjusiems sąlytį su ligoniu, išsiaiškinti;

4.1.7.2. tiriamosios medžiagos bandiniams iš ligonių paimti;

4.1.7.3. tiriamosios medžiagos bandiniams iš aplinkos paimti;

4.1.7.4. tiriamajai medžiagai į laboratorijas pristatyti;

4.1.7.5. privalomajam aplinkos kenksmingumui židinyje pašalinti;

4.1.7.6. informacijai gyventojams, žiniasklaidai, atitinkamoms valstybės ir savivaldybės institucijoms teikti;

4.1.8. ligonių, izoliatoriuose ir observatoriuose esančių asmenų bei židinio likvidavimo tarnybų darbuotojų saugaus maitinimo tvarką;

4.1.9. transporto, įrangos, inventoriaus ir kitų priemonių, reikalingų priešepideminėms priemonėms atlikti atsargas;

4.1.10. specialistų paskirstymo stacionare, izoliatoriuje, observatorijoje, laboratorijose ir t. t. tvarką;

4.1.11. specialistų apgyvendinimo tvarką;

4.2. organizuoja visuomenės sveikatos centrų specialistų profesinės kvalifikacijos kursus, seminarus;

4.3. organizuoja stalo pratybas imituojant užkrečiamosios ligos židinį;

4.4. organizuoja ir vykdo visuomenės sveikatos ugdymą užkrečiamųjų ligų klausimais.

V. VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO VEIKLA, SUSIFORMAVUS PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ LIGŲ ŽIDINIUI

5. Visuomenės sveikatos centras, gavęs pranešimą apie pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinio susiformavimą (įtarimą):

5.1. perduoda informaciją apie pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinio susiformavimą (įtarimą) atitinkamoms valstybės institucijoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

5.2. pradeda pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinio tyrimą. Jei reikia, inicijuoja teritorijos ekstremalių situacijų valdymo grupės pasėdį;

5.3. įvertina susidariusią epidemiologinę situaciją;

5.4. patvirtina pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinio susiformavimo faktą;

5.5. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui teikia informaciją apie konkrečios užkrečiamosios ligos židinio dydį, ribas, karantino trukmę bei režimą;

5.6. informuoja gyventojus apie profilaktikos priemones;

5.7. kartu su savivaldybių merais ir apskričių viršininkais:

5.7.1. užtikrina priešepideminių priemonių, įvažiuojant ir išvažiuojant iš karantino teritorijos, taikymą;

5.7.2. steigia infekcinių ligų stacionarą, izoliatorių, observatorių, nustato skalbinių, medicininių ir kitų atliekų kenksmingumo pašalinimą;

5.7.3. sudaro gydytojų konsultantų grupę užkrečiamosios ligos diagnozei nustatyti;

5.7.4. organizuoja skubią bendrą ir specifinę chemoprofilaktiką;

5.7.5. nustato ligonių hospitalizavimo ir pervežimo tvarką;

5.7.6. organizuoja aktyvų ligonių ir sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų išaiškinimą, apvaikščiojant namus;

5.7.7. organizuoja tiriamosios medžiagos bandinių paėmimą iš ligonių ir iš su jais sąlytį turėjusių asmenų;

5.7.8. organizuoja tiriamosios medžiagos bandinių paėmimą iš išorinės aplinkos;

5.7.9. organizuoja bandinių pristatymą į laboratorijas;

5.7.10. organizuoja privalomąjį aplinkos kenksmingumo pašalinimą ir gyventojų sanitarinį švarinimą;

5.7.11. organizuoja informacijos teikimą gyventojams, žiniasklaidai, atitinkamoms valstybės ir savivaldybės institucijoms;

5.7.12. organizuoja ligonių, izoliatoriuose ir observatoriuose esančių asmenų bei židinio likvidavimo tarnybų darbuotojų saugų maitinimą;

5.8. teikia paraiškas dėl transporto, įrangos, inventoriaus ir kt. priemonių, reikalingų priešepideminėms priemonėms taikyti ir židiniui šalinti;

5.9. rengia pasiūlymus dėl priešepideminio režimo karantino teritorijoje įvedimo;

5.10. teikia Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl karantino atšaukimo arba jo pakeitimo į observacinį režimą.

______________